Jonas
KLIMAVIC-
IUS
KASYBA,
ISKASEN-
OS,
GREZYBA,
ISGAVOS
Plaéiai
consuma-
ma kalny
minybos
minis e i-
ja, kalny
minybos
p amone
e . ., Ly.
isu
dizem,
que kasa
colnus, 0
u ima
em
men e,
que
ausiasi
po Zeme.
Tal ez Gia
e imas
i$ usy
eopuopyd-
nei i, mas
bas an e
mal
i8 e s a,
pois usy
eopno é
lie u isk-
ai
Zaizd as.
En ão po
que alny
mine aç-
ão p ome
melho
chama
Zaizd in-
és idos
p ome?
Embo a e
p imei o
a ian e
nãooks,
mas e Sis
não
melho .
IS laisko
Tdomy,
embo a aos
especialis -
as já não
naija
geologo
Edua das
Vodzinskas
Misy kalboje
já asé
p ieS 16
me y e
pag is ai
eiké naujq
e mina,
embo a e
panay
kasyba:
kasybos
p amoné,
kasybos
ins i u as,
kasybos
inzinie ius
(MK 1979 5
62-63). En ão
não no ícia,
mas ainda e
não séna,
ainda mui o
quem
nãoZinoma
ou não
en endeama.
Todél
p a a u
issamiau,
sis emiSkiau
panag iné i
e ybos
p aei j
apz elgU e
sq oky
j a dijimo
iSgales e
negales
pas a s y i.
—
I§
ik yjy é
d ikamienis
Zodis
kalnakasyba,
one klauséjo
minimas
Zodziy
junginys
kalny
kasyba,
embo a
aniau
g e a
bi a dele:
i
eopxaa
nayka
kalny
—
kasybos
mokslas
BZ.
101.
Kalnakasyba,
segundo LKZ,
V
ixada
apenas
desde
1932
m.
(eopne i
npom cea
—
kalnakasyba
BZ
448),
ealmen e
bi y um
ce o
e inys
usy língua
i§
( e inys
—
i
ou as
línguas
emp in as
eik8més,
mo i ações,
o
ne c ai
i
s uk i os
Zodis, Zodziy
junginys
posakis
a
KTZ).
Só
sie inas
ne
su
Zodziu
eopn6
(no mis
a ian e
eop
—
i8
eopemp
deg i),
o
su
biid a dziu
eopnwi
(i8
daik a a dzio
eopa
kalnas)
i
dii iniy
sandu
eopuo-. Nos
co espon-
den es
compoções
2opHei
em
eik8mes
dainan e
i
Zemés
plu os
sudé j,
i§gaunamas
iS
Zemés
gelmiy
i
susijes
su
u iligyju
iSkaseny
ex a a
i
p ocessamen o
(Z .
CCPIIA
III).
Rusy
linguage-
ns
32
junginiai
i dii iniai
eopnoe
de.10,
eopnaa
nayKa,
2opHONp-
OMbIWLI-
eMNOCIN-
Y, OF
nozagod-
cku l
Sa o
uoz u
são
e iniai
i§
okieciy
Be gbau,
Be gwes-
en e k .
pan. :
Be g
kalnas, 0
démuo
-wesen
ai como
us. deo
dalykas,
mas e
da bas;
a i idad-
es;
o a as;
negócio,
mesmo
jmonc;
e slam-
oné
(lie u iS-
kai §j
us. de o
daznai
co esp-
onde qual
p eesag-
a:
c ecap i-
ce deao
Sal kal -
ys é,
moxapu-
oe deao
ekinima-
s,
eoen oe
de
ka yba
z ,
pladiau.
L.10KK
XXIV 204);
Baus a -
yba;
s a inys,
u as,
landa iS
bauen 1.
cons ui-
; ies i;
gamin i:
Nes e
bauen
lizdus
suk i, die
Bienen
bauen
Waben
bi és
siu a
ko i
augin i,
se i; 3.
jdi b i,
apdi b i
campos-
us (i8 Gia
Baue
als ic i-
s,
Gkininka-
s, p k.
Sachma-
y
pés inin-
kas,
ko y
ale as,
ou
Zemys).
Kalnakas-
yba
p immuo-
ju
démeniu
bi y
o malm-
en e
ikslus,
mas
seman i-
skai
e giSk-
as
e inys.
An asis
démuo
anaip ol
né a
e g,
oda li e
e mesmo
sis emiS-
kas, de a
su
kasykla
(1884 m.),
kasinys
(1887 m.,
plg. Zem.
kasinys
sukas as
kelias,
ieskelis,
pylimas:
Impil iski-
ams
isu
blogi
keliai, kol
kasinj
p igauna
Lkz. O
kad ezé
kasinéliu,
smil
dulkéjo
Vz),
iskasele-
sena.
Iskasena
bend in-
és
linguag-
em
ki imosi
p adZio-
je
u éjo
eiksme
daik as,
andam-
as
kasinéja-
n Zemg¢
Bs, V.
Kudi , S,
V
( ambém
iskasin s
J.
Jabl, V ).
Ne
DZ,
iSkasena
cas
minado
i$
Zemés:
a cheologi-
nés
iSkasenos.
Taciau Dz,
1972 m.
iSkaseny
eik8més
iskasamos
iS
Zemés
seno és
Zmoniy
kul i os
lickanos,
ú eis
mine ais
i
k .
p imei a
pa e
(somen e
ji
i
em ilus ação:
a cheologinés
iSkasenos) já é
anach onismo.
Ele
palinhado
só
po
21
m.
—
DZ,
casinéjan
(o
ne
casan !)
andami
seno és
iSkasiniai já
são
a cheologiniai
adiniai,
iskasenos só
o
—
iSkasamos
mine alinés
Zalia os:
u iligosios
iSkasenos.
Po
ce o, já
K.
Si ydo
iSkasynos
é
gelezies
ida:
Ruda/Ma e-
ia seu
e a
me allica
ossilis.
Izkasinos/ma e ia
izcasama gie a-
Zies e c./
SD
392,
embo a
SD
119
em
i
neapib éz a
eikmg¢:
Kopdne
zeczy
w
Ziemi.
Fossilia,
o um.
Tzkasinos/
izkas i
dayk ay
iz
Zimes.
Diga
LKZ
IV,
iSu kasi-
nés
ambém
é
cas
minado
i8
Zemés
(me alai,
iida).
Da ybiSkai
kalnakasyba
é di inys
ne
(sudu inis
Zodis),
embo a
d i-
*
Cia
i
ou ou
p essas
peskiis
senyjy
Sal iniy
aSmenys
subs i uíd-
os a uais.
33
kamienis
(pagal
sanda a,
o
ne
a iba! ).
Kalnakasyba
é apêndagas
- edyba
di iginio
i8
minnakas-
ys
(panagus
coisa é
a a
i
kanakas-
ybé
NdZ).
Kalnakasys
ambém
bem
di e en es
dos seus
Sal iniy
-
Tus.
eopuak,
ok.
Be gmann
(o
Be g olk
—
eopyel
di e encia
eik8me
—
kalnieciai,
kalnénai).
Adiu a-se
que,
segundo
V
LKZ,
be
umalaikio
kalnakasyba
su
odzio
kalnakasys
BZ, (pydoxon
493
idakasys,
—
kalnakasys,
kalna e ys),
é an e io
kélnakasis
i
J.
I
Cia,
embo a
a si
i
soambé y
—
banaliai
Siandieni8kai,
p ecisa
passeuk i
j
Bu opg
pe
lie u iy
au os
seng
langa
j
Vaka y
kul ii a
—-
Ma-
Zaja
Li uânia.
No s
Zodziai cia
pode
quan o
aplenkia
i
i ek us,
aciau
eles
bemokai
p ecoesni,
gausiis
ik i.
i
S ai
didziausiame
Sio
k ag o
egional
no
Zodyne
—
F.
Ku 8ai¢io
Deu sch-li auisches
Wé e buch
( l, é:
1870)
Be gwesen
kalnkasys és
coisas.
kalnkasys é
K
1
210,
Be gbau
e wa: kalni
kasimas.
kalnakasjs é.
al .
u.
ungeb auchlich:
ida kasimas
K
1209,
Be ga bei
—
e wa:
minnakasys -
és abalho
K
1
209,
Be gakademie
e wa:
—
minnakasys -
és
Si ilé
K
1
209;
Be gmann
—
minnakas-
ys
KI
210,
Be ga bei e
—
e wa:
kalnkasjs
K
1209,
Be gknappe
—
jauns
minnakasys
K
1
210.
Cia
p idu ina
i
kalndé e e
kdlnkasis:
Be gwe k al
~
und
ungeb auchlich:
kalnowé.
iidii
kasimas.
besse :
kdlno
casimas.
od.
auch e wa:
kélnkas is.
iés
K1
210
(p imei o
Cia oi já
P.
Ruigys:
Be gwe k
—
Kalnéwé,
és, Kdln i
Rudi
Kassimmas
R
62;
ambém
i
MZ
83;
ik
Kdlndwe
N);
kalnkasis
-
ein
Be gwe k
K.
I8
a y
zinoma
i
kalnkasyklé
LC
1886
41
kalny
indus és
jmoné.
F.
Ku 8aicio
adicijg
ese
iSei ijos
1exicog a ia
—
An ano
Lalio
Li uu iskos
i
angli8kos
kalby
Zodynas
(Ed., III,
Chicago,
minnakasys
1915):
mine
—
kalnakasys é
L,
mining; a
—
science
mining
o
o
L
(i
kalna e is,
-cio
—
p ope ly:
demolishe
o
moun ains;
mine
L), kalno é hill;
hillock; mine
—
minnakasys -
é, kas ynés;
//
L,
-
<...>
L
432.
No s
Snekoje
jsigaléjo
anglybés
maina
i
mainie ius.
En ão emos
usiSka
e inj
kalnakasyba
oki8ka
i
kalnakasys é,
0
J.
Ba ono
minacasys
pode se
pego
i
i8
F.
Ku Saidio.
P obá el
desde
colny
i
p asidéo,
só kasé
colns,
ne
colnsos,
o
colny
iS
—
j
ainda
mo i a i a-
scijq ne eiké y
Zi i é i
di emukai
como
ci o ame
laiSke.
TaGiau já
P.
Ruigio
ap esen a-se
oda aiskios
mo i ação
kalny iidy
kasimas,
kalnakasj
oda panaSus,
só mui o
o
j
ai8kesnis
udakasys
(com oda
g upo) é mui o
p imício:
K uszcowy
34
kopacz/Sc u-
a o au i,
Kudakasis
JK/[co ek ii -
os alida: K= ']
udu kaseias
SD 133,
Rudakassis
ein E zgnibe
N, idkasys I,
J; Cia i e
adakasiai,
onde abalha
Zemés
gelmése J.
Jabl; a . idy
(ae Be gmann,
ode Knappe
-Rudi
Kassinkas,
duksa=
(Sidab a
=)Kassis, R 62;
iidininkas:
Hamme schm-
id Rudininkas,
ko R 189, M7.
252
Rudininkas, o
ein
Me alla bei -
e ,
Eisenschmid
N, 1idinink ein
Me allode
E za bei e
[K] (2 Pl , Zp
Kazly Rudos,
Visakio Riidos
apylinkiy
gy en ojas
LKZ XI),ini
idikas =
iidakasys
NdZ; a .
udybaakas
Be gbau NdZ..
Naujo iska
iid ie ne VI
568, NdZ iela,
onde es ão
iidos, idynas
LKZ XI em
gausiy i seny
sinonimy
idynas 4. M,
BZ 493, NdZ,
iidos
elkinys,
kasykla
(placiausiai
u ilizado 1. Q
515, Lex 85,
K z 158, N, JbL
209, D. Posk, J,
dz., zem. pelké
su udu
andeniu,
du pynas,
e . 3. Dg
iidos u in i
zemé) LKZ XI;
midné KzR
gelezies
c osnos de
undição,j
jmoné ( udnia
U8 Z . udné)
LKZ XI; a é
ida 2. Jmone
de ex ação
de Zeles;
geleZies
Giejwe k' LKZ
XI: 1. ein
Hamme ,
Eisenhii e (2.
das E z ) R,
MZ, Me all,
E z; eine
Me allhii e,
ein
Eisenhamme ,
in le z e e
Bedeu ung
besse
Rudin ezia N,
de
Eisenhamme
|K]; a .
id s is Q 79
lidos minykla
LKZ XI. Exis e
e oda panasiy
(sandais) j
Zod) iidkasys
ie y
nomeamen o:
idkasis
idos kasykla
LKZ XI:
E zbe ewe k
~ nidkasis K 1
410, E zg ube
idi dubé.
iidkasis, io K
1410 (y a e
ainda ki okiy:
E zhii e adii
i pnyczia K 1
410); id@kasa
Kn ic a, onde
kasama ida
LKZ XI.
Anks y a e
gcl7kasybos
leksika:
geleZia ie é
kalnai,
luga es, onde
é gelezies
ados L KZ Il:
Zelazne gon]
hu y.
Fe a iae,
Gielaziawie e
SD 541;
gélzkasis *
‘sele ies
minykla LKZ,
III:
Eisenbe ewe-
k e wa:
gélikasis, io K
13064, E
ciseng ube
gélzkasis, io K
1 364;
gelzkalys é
gelezies
ab ik LKZ UI:
Lisenhamme
e wa:
gelzZkal s é
(i Eisenhii e
s.
Eisenhamme )
K 1 365. Ji
nunyko
ne cikalinga
(nep igijo e
ped a
gelezia auk-
is magne as
SD 161). O mais
g ande não o
mais é
angliakasybos
i
Zodynas
—
só
angliaka-
sys
8,
Vd,
anglid ie é
sp e .
i
a m.
a iglés
Lk angliy
“
minas
(p a
Sios g upés
independy y
medZio angliy
Zodziai
angliadegys,
angliaduobe
e mos
i
químicos
anglia iigs é,
anglia andenis,
‘Taigi só
...).
minnakasys,
kalnakasyba
kalnais
mo i uada
(e uik uju,
como jp as a
35
pa a
a aliações, não
mo i ada).
Não em
kalny só
ne
mine i
Mina,
casinhos,
minasenos;
udcasys,
angliakasys
(i auksakasys), mas
mui os ki y, plg.:
eopnonpoxodueckaa
i
Opueada
-
p akaséjy
b igada,
eopHopyOHoe
Oe.10y
—
mine aç-
ão,
eopu ie
Goeamcmea
—
Zemés
gelmiy
[mine alis]
iquezas,
eopnoe
macao geol.
-
Zemés
aliejus
RLKZ
I.
Zemés
aliejus,
i ado
i8
GTZ, né a
pa ekes
nei
j
LKZ não
1,
j
LKZ não
1,,
j
DZ.
A
ele us.
i8
eopnoe
macao,
a
di e am-
i8
en e ok.
E dél,
mas isso
é
na a.
Na a é
ok
i
Be gél
—
F.
Ku gaicio
colninis
(od.
ulinis)
aliéjus
K
1
210,
bii a
i
S eindl
—
F.
Ku Sai io
akme is
aliéjus,
pé olija
K
II
206,
diga
LKZ, esas
I,
Zibalas
(daba .
ok.
Ke osen-
e), embo a
i
LL
95
lenk.
pe óleo
—
ped enin-
is aliejus,
pe óleo.
Mo i ação
—
iS
zemés
gelmiy,
i8
Zemés
gelmése
esanciy
akmeny,
uoly, plg. :
Giluminiai
c iksionybes
klodai ino
comona a
ko é ame
akmenyje
p asosi
iSsiu biami
i
LA
1994 68
11.
En ão
Zemés
i
apmens/
pedmenini-
s, oolinis
aliejus
são
mo y uo i
(no s
ambém
são
alo es),
o
alninis
aliejus
—
nelabai.
I
ped em
angliy
(jau i8,
in elizmen e,
es an e não
imp esso, mas
apa en emen-
e, usado
J.
B o odskio
Zodyno zinoma
ped es ca los)
mo y ação né a
ienap asmé
suas al ez
an o pa
akmeninés
(a
a si
akmeninés),
plg.
kiiliy
( _y.
apmeny)
ca ão
J
(plg.
ambém
ambém
ok.
S einkohlenbe g-
bau
acmens
angliy
indus é),
an o
i
kalny,
embo a
i
aqueles
mon es
ooliniai
[plg.
ped es
ozys
B
kalny
ozys,
ainda
mais
águelis
ped eninis
N
nilnusis
águelis
(Aquila
ch ysaé os)],
hence
e dadei os
mon es,
lie u iy mui as
ezes ambém
chamados:
i
akmeniniai
mon es
JV
311,
mon anh-
as ped egosas
SD
94.
Zinoma, são okiy
akmeniniy, ku iy
i
mo y acija
—
ne
kalninis,
mas né a
udo
i
simplesm-
en einé
(i ped es)
ped egoso
2.
p isi aik-
.
es i e à
pedmena
(nas
mon anhas
ou nas
cidades): zool.
akmeniné
kiauné
(Ma es
oina)
DZ,,
akméné
|.
zool.
il ikiniy
bi io
akmenuo-
y paji iy
paukS is
(A ona ia
in e p es)
[ ok.
S einwdlze ];
2.
a .
kul upis
—
zool.
s azdy
Seimos
pa % is,
nidada
co ounan-
do en e
as pednei
(Oenan he
oenan he)
[ ok.
S einschmd ze ]
DZ,,
akménlin-
da zool.
labai
mo us,
cas anho
Sim akojis,
i endo em
po
ped as,
encon is
i
nou o
(Li hobius)
DZ,.
Ne
só d ip asmé,
simplesmen e
0
enganuliga
sinch oniskai,
SiuolaikiSkai
—
Zi in
—
mo i ação
pode
apa ece y-
i
senyjy
as y
i
a miy,
au osakos
biid a dzio
médinis
LKZ, VIII
-
36
iS medZio,
mas isso
já bi y
emo i -
ação (>
medis), e
a eal é
miskinis,
sel inis (>
medé,
medias
miskas):
asilas
medinis
SD 271,
med
jaucias
s umb -
as SD 9,
mediné
( .i. kalny
laukine)
ozka B, R
167,
mediné
kiaulé
Se nas R,
gi inis
(medinis)
paxs is K
II 336,
médiniai
ka eliai
J Jabl
(D ),
medinis R
75
e e in-
as R
medinis
ka é
ilyspis R
402,
medinis
obelys,
obulai
SIn ;
Valeyda-
o Ziogus
(i.
dzio in -
us
ské ius) e
medy
medinj B
M 1, 6.
Pode mais
di ícil
seigau i
com a
a ian e
médinas,
-d: ozka
medindji
s i na
G y,
e e uk-
as is a
medindji
Lz,
medindja
kiaulé
Se nas
G y; O u
asile
medinasi-
s! Mzk.
G aziai
enganoso
é a é
‘naminis
LKZ VIII 1.
p ie namy
habi an -
e: naminé
pelé (Mus
musculu-
s) sp
[p Sng.
laukine!];
Naminis
Z i blis
(Passe
domes i-
cus) ai
amZzinas
Zmogaus
kaimynas
Bl ;
naminé
Kp; Ei,
i mão,
i mão,
b oleli
meu, po
So ei
balandeél-
j, naminj
pauks u-
zélj? LTR
(Ds).
Biologica-
men e
Si okie
o ganis-
mos são
chamad-
os
sinan o-
picos,
mesmo
sinan o-
pais ( el
saugoki-
més! ne iS
sinan o-
po
iSkas inio
kiny
Zmogaus,
0 i8 g .
s n-ka -
u, su +
an h ép-
os
Zmogus)
p ie ocê
pe ence
e
chamba -
inhai
(musé,
s i akon,
a akon-
as, blusa),
e sodyby
bei
pik yZol-
es
Zmogaus
ambien -
ais
pa azi ai
(i$ g
pa a
g e a,
namalia S
+ si os
mais as),
mas os
animais
domés i-
cos
(pla es
sqne oka
p ijauk-
ku
domes i-
oji), LKZK
Sko i ai
mine VIII
m Zk Zk
Zk são
conside -
ados
animais
de
p o eção
con a a
ege aç-
ão
ege al
(Spli ,
nami e,
namé, b.
Finalmen-
e
eopnoi i
pode bi i
mesmo
geologico:
eopueii
Koanac
geologinis
compass,
eopuaa
eeomem-
pua
geologiné
geome -
ija. O
eopnan
nopoda
iesiog
uoliena.
Neaiskus
naujada-
as
kalninink-
ys é Z .
kalnakas-
yba DZ,
alo in i-
nas como
bep asm-
ybé. Os
es o ços
de
Edua do
Vodzins-
ko não
o am
uscios.
RLKZ I
1982 m.
da
maZai
spéjo, só
pa a deo
já
eopnoe
de.10 Sick
ick
pa aisy-
a (kalny)
kasyba.
PolZ, 1984
m. mais
changei -
é: eopnoe
deao -
kasyba,
eopHad
npombi -
uaienKoc-
me
kasybos
p amoné,
eopnak
kasybini-
nkas.
VLKZ, 1
1989 m.,
deja,
udo
sena
-kalni8ka,
kasybos
isai
né a. PZ
III 1992 m.
são
minyba:
a i oji
minyba
131, ju y
dugno
minyba
128,
37
129. DZ,
Teaga o,
mas
biidamas não
specialusis
( e miny ou
encyclopedi-
nis), 0
uni e sal
Zodynas,
negaléjo i§
ka o
minnakyyb-
os a mesli:
kalnakasyba
emés
u y
minimo
indús ia-
é, minyba,
0
minyba lik
—
kalnakas-
yba;
jdé as só
minnakas-
ys Zemés
u y
kaséjas,
0
kasybinin-
ko, deja,
da né a.
Gailia, que
is né a
no o
gcologijos
e miny
Zodyno. O
laik aS in-
iams
e éja-
ms nem
Zodynai,
nem
a igos do
idioma
ne aSomi.
S ai
mesmo
assim
pa a eles
ácil
(a
neg abia?)
mão
iSeina:
On em pe o
Bal yjy imy
oi
Cons ua y i
pie ai. Akcijg
su engé
kalny
me alu gijos
p o sqjunga
LA
1994592.
Né a nem
kalny, nem
pakainiy pelkiy
me alu gijos,
embo a é
a
pelkiy ida.
To almen-
e não
lógica
essa pa :
Kuzbasokalnakasius
apoiko
Vo ku os
angliakasiai
LA
1993
2272.
P ieSp iesq
galé y
suda yl i só
mudkasiai
angliakasiai.
i
Quai
queis a:
baigé
<...>
n
a os
i chemi-
as
| u bi
pe oqu-
ímicos
—
J.K.]
ins i u g,
onde igiio
kKalny
indinie ia-
us
specialybe
LA
1993
206
9.
Ta diaciau
comple a-
ne
men e
aciden é-
zi
paaiskéja isso,
ko
i
E.
Vodzinskas,
mesmo él
kasybai
pas aipa
pasky es
(TV
1994
1
44),
neap a é
—
o que que
ex ação
de
pe óleo
i
kas bos
inZinie ius
não adequado
kas ik y
osu j
abaixo (0).
En ão
minnakas -
ba mui o não
se e.
Is a es
LTE algumas
V
páginas de
mine ação
niénicko
ne andi
sob e
mon anhas,
aciau andi
aquilo que
s eip o u
não
seengodiama:
minnakamini-
ng indus é
ku
naudingyjy
iskaseny
ga yba
pi minis
-
a amen o-
jimas
(sod inham)
i
-
--
Exis e
5
g upés:
ku o
gawbos
indús i-
aé
(na os,
gam iniy
dujy,
angliy,
du piy,
skaliiny
ga yba),
midy,
<...>.
<...>;
hid omine aliné
indús iaé
(mine aliniy,
poseminiy
andeny, água
anden iekiui
k .
i
obje i -
os ga ba).
Isso igi lik
du piy
ne
minimas,
mas mesmo
mine al de
água
g ezinias
isso
minnakasy-
ba, gases,
—
água isso
ixkasenos!..
-
Ne
escola inis
FGZZ, já
1987
m.
aiSkina:
g ezinys
—
ap alus
minnakasybinis
kasinys uolicny
s o ymeje,
iSg ¢z as
g ezimo
ins umen o...
Juoba
es anh-
o, que
mui o
cedoCiau
uz
kasybq
(1979
m.)
ixada
g ezyba
(1956
m.):
6ypoeoe
de.20
-
g ez ba
GTZ.
P iezas is
—
g ezybai
não
conseguiu
a ik i do
éyposoe
deao.
An ai
mesmo Z.
Kinde io
no li o
Hid ogeol-
ogija i
g ezyba
(1974)
g ezyba...
isiskai
ne a oj-
ama. Ela
con ém só
g ezimas
(g eziniy)
g eziniai.
i
Nieku
né a
alguma
alguma
na os
g ezybos,
dujy
g ezybos.
38
Gal uz ai
g ezyba
nepa eko
j DZ,, DZ,
(no s é já
197) m.
LRKZ).
Kol
susida -
ys e
nusis o -
eés oda
mine aç-
ão
sis ema,
uZ uks.
Nemo y
uo
e inys
kalnakas-
yba ip e
icou
indi e e-
nciuo .
Kasyba,
sem
dú ida,
acilmen-
e pode
bi i
skaidoma
angliy
kasyba,
ados
kasyba,
embo a
g e a
u in
angliaka-
sj,
idkasj
nea mes-
ina e
ou a
possibilid-
ade
angliaka-
syba,
idkasyb-
a, já
pas eiko
auksaka-
syba LA 6,
1994 81 2
g e a
mui o
seno
auksaka-
sys R 62,
178
auksaka-
sis B, K 1
558.
In elizm-
en e,
ainda
oco e e
silab o
kalnakas-
yba M e G
1990 10 21
u i bi i
sidab o
minyba
(sunkiau
sidab ak-
asyba,
embo a
haja
sidab ak-
asys
Se ). By
he way,
ou do e
p a a
pode bi i
não só
casamas,
mas e
colkama-
s, dou a
isgauna-
mas.
Visy
sen icia-
mas, mas
ne a k-
omas,
apeinam-
as
naudingy-
jy
ixkaseny
incompa-
im. Vieni
aSo
nesid o -
édami
aiskiausi-
as
bep asm-
ybes: Mas
mais
impo a-
n e is Sio
k aS o
naudingy-
jy
iskaseny
é na a M
e G 1973 11
22.
A ski g
naudingy-
jy
iSkaseny
g upo
cons i ui
ge iama-
sis,
écnico e
mine alin-
is pozem
an du o
bei
s i ymai
M e G 1982
12 9. Ki i
ieSko,
abundan-
emen e
a ijuou,
digamos,
A.
Linciaus
li os
Sim as
geologij-
os mjsliy
(1980) só
num p. 297
e
u iligosi-
os
mincase-
nos, e
mine ais
iquezas,
e
mine alin-
és
Zalia os,
e
e enin-
iai
iquezas,
e juk há e
o ganiniy
du pés,
gin a as
(dél
na os
gincijam-
asi aigi
bi
nepa i y-
anku).
Realmen-
e pena,
quando
iSlenda
mais qual
na u al -
inés
iscasen-
os KB 1990
11 2 ou
mesmo
Zemés
iXkasen-
os KB 1994
12 8, kokie
na i aliis
is ekliai
LA 1993
209 1. Não
udo é e
zemés
gelmiy
iqueza,
pois é e
abe oji,
i.
pa i sia-
us,
kasyba.
Gam os
u ai él
ki okia
sa oka,
pla esné.
Taciau já
há mui o
empo
são
nep as -
as Zodis
iSga a
iSga ima-
s: ou o,
ped a
angliy
ijga a
DZ, DZ, e
DZ, ou o
iSga a
LmZ, 138.
ai, o que
iSgauna-
ma bi y
isga os
Si as
Zodis já é
LKZ IV, só
lá seu
apenas
um
Sal inis
BZ, 117,
eikSmé
neapib é-
z a
laimikis,
gausa.
Pode bi y
não
enunci-
a e
naudingu-
mo
mo i aç-
ão
naudingo-
sios
iXga os.
Ou a
possibilid-
adeybe
naudingi-
eji
adiniai,
pois juk e
ieskoma,
Z algoma
(z algyba
~
paseedo-
unoe
deao GTZ)
e
andama.
Taciau
iSgauna-
ma a
segui ,
aigi
iSga os
ikslesnis
e mo.
Tempo de
ponde a-
,
escolhe
e acei a .
39
Su umpinimai
DZ ~
Daba inés
lie u iy kalbos
Zodynas: DZ, -1
éd., V., 1954. DZ,
-II éd., V., 1972.
DZ, -Il leid., V.,
1993.
FGZ
-Solo jo
Vas V,,.
po as
Ka G.
Fizinés
geog a i-
jos
Zodynas-
Zinynas.
K., 1987.
GTZ
-Gudelis
V.
Geologij-
os i
izinés
geog a i-
jos
e miny
Zodynas.
V., KB ~
Kul ii os
1956.
ba ai.
KTZ
-Gai enis
K, Kein ys
S.
Kalbo y -
os
e miny
Zodynas.
K., 1990. ~
LA
Li u os
aidas.
LKK
_-Lie u iy
kalbo y -
os
ques õe-
s. V., 1985.
T 24. LKZ
Lie u iy
idioma
Zodynas.
V., 1941. T.
1, I éd.,
1968. | T, II
edição.
1956, T. 3.
T. 4. 1957,
T. 1959, 5.
T. 7, 1966,
1970, T. 8.
1978, . Il.
S aipsn-
yje são
usados e
Sio
Zodyno
su u nin-
imas.
LRKZ
-Lybe is
A.
Li uiy-n-
sy kalby
Zodynas.
V., 1971.
-Lie u is-
koji
a ybiné
encyclop-
edia LTE.
V., 1979. T
5. Mi G
-Moxlas e
ida. MK
Miisy
ala.
PolZ,
-Rusy-
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodynas/-
Suda é G.
Daugéla.
V., 1984.
Pz, i
Pazinimo
diiaugsm-
as: Zemé
e suas
gé ybés.
V., 1992.
RLKZ
-Rusy-lie-
u iy
kalby
Zodynas.
V., 1982. T.
1/Suda é
Ch.
Lemchen-
as. sD
-Pi masis
lie u iy
linguag-
em
Zodynas:
Kons an-
inas
Si ydas.
Dic iona-
ium
lingua -
um ium
[III éd.
ex o
o og a-
uo inis].
V., 1979.
Páginas
di e em
de LKZ
ci aoja-
my SD
leid.
puslapiy.
CCPJLA
-Cnopapb
coppeMe-
HHo o
pyccko o
muTepaT-
ypHoTo
A3bIKa.
MockBa
Jlenmu -
pay, 1954.
T 3. TV
Te minol-
ogias
agos. V.,
1994. Kn. 1.
VLKZ
-K iZinau-
kas J.
Vokieciy--
lie u iy
kalby
Zodynas.
V., 1989. T
1.
Skai me-
nys isu
Zymi
me us,
nume ius
( oménis-
kieji
omus),
paglapiu-
s.
40