scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Kasyba“, „iškasenos“, „gręžyba“, „išgavos“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Kasyba“, „iškasenos“, „gręžyba“, „išgavos“

Author: Jonas Klimavičius
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/788/879
Jonas
KLIMAVIC-
IUS
KASYBA,
ISKASEN-
OS,
GREZYBA,
ISGAVOS
Plaéiai
consuma-
ma kalny
minybos
minis e i-
ja, kalny
minybos
p amone
e . ., Ly.
isu
dizem,
que kasa
colnus, 0
u ima
em
men e,
que
ausiasi
po Zeme.
Tal ez Gia
e imas
i$ usy
eopuopyd-
nei i, mas
bas an e
mal
i8 e s a,
pois usy
eopno é
lie u isk-
ai
Zaizd as.
En ão po
que alny
mine aç-
ão p ome
melho
chama
Zaizd in-
és idos
p ome?
Embo a e
p imei o
a ian e
nãooks,
mas e Sis
não
melho .
IS laisko
Tdomy,
embo a aos
especialis -
as já não
naija
geologo
Edua das
Vodzinskas
Misy kalboje
já asé
p ieS 16
me y e
pag is ai
eiké naujq
e mina,
embo a e
panay
kasyba:
kasybos
p amoné,
kasybos
ins i u as,
kasybos
inzinie ius
(MK 1979 5
62-63). En ão
não no ícia,
mas ainda e
não séna,
ainda mui o
quem
nãoZinoma
ou não
en endeama.
Todél
p a a u
issamiau,
sis emiSkiau
panag iné i
e ybos
p aei j
apz elgU e
sq oky
j a dijimo
iSgales e
negales
pas a s y i.
—
I§
ik yjy é
d ikamienis
Zodis
kalnakasyba,
one klauséjo
minimas
Zodziy
junginys
kalny
kasyba,
embo a
aniau
g e a
bi a dele:
i
eopxaa
nayka
kalny
—
kasybos
mokslas
BZ.
101.
Kalnakasyba,
segundo LKZ,
V
ixada
apenas
desde
1932
m.
(eopne i
npom cea
—
kalnakasyba
BZ
448),
ealmen e
bi y um
ce o
e inys
usy língua
i§
( e inys
—
i
ou as
línguas
emp in as
eik8més,
mo i ações,
o
ne c ai
i
s uk i os
Zodis, Zodziy
junginys
posakis
a
KTZ).
Só
sie inas
ne
su
Zodziu
eopn6
(no mis
a ian e
eop
—
i8
eopemp
deg i),
o
su
biid a dziu
eopnwi
(i8
daik a a dzio
eopa
kalnas)
i
dii iniy
sandu
eopuo-. Nos
co espon-
den es
compoções
2opHei
em
eik8mes
dainan e
i
Zemés
plu os
sudé j,
i§gaunamas
iS
Zemés
gelmiy
i
susijes
su
u iligyju
iSkaseny
ex a a
i
p ocessamen o
(Z .
CCPIIA
III).
Rusy
linguage-
ns
32
junginiai
i dii iniai
eopnoe
de.10,
eopnaa
nayKa,
2opHONp-
OMbIWLI-
eMNOCIN-
Y, OF
nozagod-
cku l
Sa o
uoz u
são
e iniai
i§
okieciy
Be gbau,
Be gwes-
en e k .
pan. :
Be g
kalnas, 0
démuo
-wesen
ai como
us. deo
dalykas,
mas e
da bas;
a i idad-
es;
o a as;
negócio,
mesmo
jmonc;
e slam-
oné
(lie u iS-
kai §j
us. de o
daznai
co esp-
onde qual
p eesag-
a:
c ecap i-
ce deao
Sal kal -
ys é,
moxapu-
oe deao
ekinima-
s,
eoen oe
de
ka yba
z ,
pladiau.
L.10KK
XXIV 204);
Baus a -
yba;
s a inys,
u as,
landa iS
bauen 1.
cons ui-
; ies i;
gamin i:
Nes e
bauen
lizdus
suk i, die
Bienen
bauen
Waben
bi és
siu a
ko i
augin i,
se i; 3.
jdi b i,
apdi b i
campos-
us (i8 Gia
Baue
als ic i-
s,
Gkininka-
s, p k.
Sachma-
y
pés inin-
kas,
ko y
ale as,
ou
Zemys).
Kalnakas-
yba
p immuo-
ju
démeniu
bi y
o malm-
en e
ikslus,
mas
seman i-
skai
e giSk-
as
e inys.
An asis
démuo
anaip ol
né a
e g,
oda li e
e mesmo
sis emiS-
kas, de a
su
kasykla
(1884 m.),
kasinys
(1887 m.,
plg. Zem.
kasinys
sukas as
kelias,
ieskelis,
pylimas:
Impil iski-
ams
isu
blogi
keliai, kol
kasinj
p igauna
Lkz. O
kad ezé
kasinéliu,
smil
dulkéjo
Vz),
iskasele-
sena.
Iskasena
bend in-
és
linguag-
em
ki imosi
p adZio-
je
u éjo
eiksme
daik as,
andam-
as
kasinéja-
n Zemg¢
Bs, V.
Kudi , S,
V
( ambém
iskasin s
J.
Jabl, V ).
Ne
DZ,
iSkasena
cas
minado
i$
Zemés:
a cheologi-
nés
iSkasenos.
Taciau Dz,
1972 m.
iSkaseny
eik8més
iskasamos
iS
Zemés
seno és
Zmoniy
kul i os
lickanos,
ú eis
mine ais
i
k .
p imei a
pa e
(somen e
ji
i
em ilus ação:
a cheologinés
iSkasenos) já é
anach onismo.
Ele
palinhado
só
po
21
m.
—
DZ,
casinéjan
(o
ne
casan !)
andami
seno és
iSkasiniai já
são
a cheologiniai
adiniai,
iskasenos só
o
—
iSkasamos
mine alinés
Zalia os:
u iligosios
iSkasenos.
Po
ce o, já
K.
Si ydo
iSkasynos
é
gelezies
ida:
Ruda/Ma e-
ia seu
e a
me allica
ossilis.
Izkasinos/ma e ia
izcasama gie a-
Zies e c./
SD
392,
embo a
SD
119
em
i
neapib éz a
eikmg¢:
Kopdne
zeczy
w
Ziemi.
Fossilia,
o um.
Tzkasinos/
izkas i
dayk ay
iz
Zimes.
Diga
LKZ
IV,
iSu kasi-
nés
ambém
é
cas
minado
i8
Zemés
(me alai,
iida).
Da ybiSkai
kalnakasyba
é di inys
ne
(sudu inis
Zodis),
embo a
d i-
*
Cia
i
ou ou
p essas
peskiis
senyjy
Sal iniy
aSmenys
subs i uíd-
os a uais.
33
kamienis
(pagal
sanda a,
o
ne
a iba! ).
Kalnakasyba
é apêndagas
- edyba
di iginio
i8
minnakas-
ys
(panagus
coisa é
a a
i
kanakas-
ybé
NdZ).
Kalnakasys
ambém
bem
di e en es
dos seus
Sal iniy
-
Tus.
eopuak,
ok.
Be gmann
(o
Be g olk
—
eopyel
di e encia
eik8me
—
kalnieciai,
kalnénai).
Adiu a-se
que,
segundo
V
LKZ,
be
umalaikio
kalnakasyba
su
odzio
kalnakasys
BZ, (pydoxon
493
idakasys,
—
kalnakasys,
kalna e ys),
é an e io
kélnakasis
i
J.
I
Cia,
embo a
a si
i
soambé y
—
banaliai
Siandieni8kai,
p ecisa
passeuk i
j
Bu opg
pe
lie u iy
au os
seng
langa
j
Vaka y
kul ii a
—-
Ma-
Zaja
Li uânia.
No s
Zodziai cia
pode
quan o
aplenkia
i
i ek us,
aciau
eles
bemokai
p ecoesni,
gausiis
ik i.
i
S ai
didziausiame
Sio
k ag o
egional
no
Zodyne
—
F.
Ku 8ai¢io
Deu sch-li auisches
Wé e buch
( l, é:
1870)
Be gwesen
kalnkasys és
coisas.
kalnkasys é
K
1
210,
Be gbau
e wa: kalni
kasimas.
kalnakasjs é.
al .
u.
ungeb auchlich:
ida kasimas
K
1209,
Be ga bei
—
e wa:
minnakasys -
és abalho
K
1
209,
Be gakademie
e wa:
—
minnakasys -
és
Si ilé
K
1
209;
Be gmann
—
minnakas-
ys
KI
210,
Be ga bei e
—
e wa:
kalnkasjs
K
1209,
Be gknappe
—
jauns
minnakasys
K
1
210.
Cia
p idu ina
i
kalndé e e
kdlnkasis:
Be gwe k al
~
und
ungeb auchlich:
kalnowé.
iidii
kasimas.
besse :
kdlno
casimas.
od.
auch e wa:
kélnkas is.
iés
K1
210
(p imei o
Cia oi já
P.
Ruigys:
Be gwe k
—
Kalnéwé,
és, Kdln i
Rudi
Kassimmas
R
62;
ambém
i
MZ
83;
ik
Kdlndwe
N);
kalnkasis
-
ein
Be gwe k
K.
I8
a y
zinoma
i
kalnkasyklé
LC
1886
41
kalny
indus és
jmoné.
F.
Ku 8aicio
adicijg
ese
iSei ijos
1exicog a ia
—
An ano
Lalio
Li uu iskos
i
angli8kos
kalby
Zodynas
(Ed., III,
Chicago,
minnakasys
1915):
mine
—
kalnakasys é
L,
mining; a
—
science
mining
o
o
L
(i
kalna e is,
-cio
—
p ope ly:
demolishe
o
moun ains;
mine
L), kalno é hill;
hillock; mine
—
minnakasys -
é, kas ynés;
//
L,
-
<...>
L
432.
No s
Snekoje
jsigaléjo
anglybés
maina
i
mainie ius.
En ão emos
usiSka
e inj
kalnakasyba
oki8ka
i
kalnakasys é,
0
J.
Ba ono
minacasys
pode se
pego
i
i8
F.
Ku Saidio.
P obá el
desde
colny
i
p asidéo,
só kasé
colns,
ne
colnsos,
o
colny
iS
—
j
ainda
mo i a i a-
scijq ne eiké y
Zi i é i
di emukai
como
ci o ame
laiSke.
TaGiau já
P.
Ruigio
ap esen a-se
oda aiskios
mo i ação
kalny iidy
kasimas,
kalnakasj
oda panaSus,
só mui o
o
j
ai8kesnis
udakasys
(com oda
g upo) é mui o
p imício:
K uszcowy
34
kopacz/Sc u-
a o au i,
Kudakasis
JK/[co ek ii -
os alida: K= ']
udu kaseias
SD 133,
Rudakassis
ein E zgnibe
N, idkasys I,
J; Cia i e
adakasiai,
onde abalha
Zemés
gelmése J.
Jabl; a . idy
(ae Be gmann,
ode Knappe
-Rudi
Kassinkas,
duksa=
(Sidab a
=)Kassis, R 62;
iidininkas:
Hamme schm-
id Rudininkas,
ko R 189, M7.
252
Rudininkas, o
ein
Me alla bei -
e ,
Eisenschmid
N, 1idinink ein
Me allode
E za bei e
[K] (2 Pl , Zp
Kazly Rudos,
Visakio Riidos
apylinkiy
gy en ojas
LKZ XI),ini
idikas =
iidakasys
NdZ; a .
udybaakas
Be gbau NdZ..
Naujo iska
iid ie ne VI
568, NdZ iela,
onde es ão
iidos, idynas
LKZ XI em
gausiy i seny
sinonimy
idynas 4. M,
BZ 493, NdZ,
iidos
elkinys,
kasykla
(placiausiai
u ilizado 1. Q
515, Lex 85,
K z 158, N, JbL
209, D. Posk, J,
dz., zem. pelké
su udu
andeniu,
du pynas,
e . 3. Dg
iidos u in i
zemé) LKZ XI;
midné KzR
gelezies
c osnos de
undição,j
jmoné ( udnia
U8 Z . udné)
LKZ XI; a é
ida 2. Jmone
de ex ação
de Zeles;
geleZies
Giejwe k' LKZ
XI: 1. ein
Hamme ,
Eisenhii e (2.
das E z ) R,
MZ, Me all,
E z; eine
Me allhii e,
ein
Eisenhamme ,
in le z e e
Bedeu ung
besse
Rudin ezia N,
de
Eisenhamme
|K]; a .
id s is Q 79
lidos minykla
LKZ XI. Exis e
e oda panasiy
(sandais) j
Zod) iidkasys
ie y
nomeamen o:
idkasis
idos kasykla
LKZ XI:
E zbe ewe k
~ nidkasis K 1
410, E zg ube
idi dubé.
iidkasis, io K
1410 (y a e
ainda ki okiy:
E zhii e adii
i pnyczia K 1
410); id@kasa
Kn ic a, onde
kasama ida
LKZ XI.
Anks y a e
gcl7kasybos
leksika:
geleZia ie é
kalnai,
luga es, onde
é gelezies
ados L KZ Il:
Zelazne gon]
hu y.
Fe a iae,
Gielaziawie e
SD 541;
gélzkasis *
‘sele ies
minykla LKZ,
III:
Eisenbe ewe-
k e wa:
gélikasis, io K
13064, E
ciseng ube
gélzkasis, io K
1 364;
gelzkalys é
gelezies
ab ik LKZ UI:
Lisenhamme
e wa:
gelzZkal s é
(i Eisenhii e
s.
Eisenhamme )
K 1 365. Ji
nunyko
ne cikalinga
(nep igijo e
ped a
gelezia auk-
is magne as
SD 161). O mais
g ande não o
mais é
angliakasybos
i
Zodynas
—
só
angliaka-
sys
8,
Vd,
anglid ie é
sp e .
i
a m.
a iglés
Lk angliy
“
minas
(p a
Sios g upés
independy y
medZio angliy
Zodziai
angliadegys,
angliaduobe
e mos
i
químicos
anglia iigs é,
anglia andenis,
‘Taigi só
...).
minnakasys,
kalnakasyba
kalnais
mo i uada
(e uik uju,
como jp as a
35
pa a
a aliações, não
mo i ada).
Não em
kalny só
ne
mine i
Mina,
casinhos,
minasenos;
udcasys,
angliakasys
(i auksakasys), mas
mui os ki y, plg.:
eopnonpoxodueckaa
i
Opueada
-
p akaséjy
b igada,
eopHopyOHoe
Oe.10y
—
mine aç-
ão,
eopu ie
Goeamcmea
—
Zemés
gelmiy
[mine alis]
iquezas,
eopnoe
macao geol.
-
Zemés
aliejus
RLKZ
I.
Zemés
aliejus,
i ado
i8
GTZ, né a
pa ekes
nei
j
LKZ não
1,
j
LKZ não
1,,
j
DZ.
A
ele us.
i8
eopnoe
macao,
a
di e am-
i8
en e ok.
E dél,
mas isso
é
na a.
Na a é
ok
i
Be gél
—
F.
Ku gaicio
colninis
(od.
ulinis)
aliéjus
K
1
210,
bii a
i
S eindl
—
F.
Ku Sai io
akme is
aliéjus,
pé olija
K
II
206,
diga
LKZ, esas
I,
Zibalas
(daba .
ok.
Ke osen-
e), embo a
i
LL
95
lenk.
pe óleo
—
ped enin-
is aliejus,
pe óleo.
Mo i ação
—
iS
zemés
gelmiy,
i8
Zemés
gelmése
esanciy
akmeny,
uoly, plg. :
Giluminiai
c iksionybes
klodai ino
comona a
ko é ame
akmenyje
p asosi
iSsiu biami
i
LA
1994 68
11.
En ão
Zemés
i
apmens/
pedmenini-
s, oolinis
aliejus
são
mo y uo i
(no s
ambém
são
alo es),
o
alninis
aliejus
—
nelabai.
I
ped em
angliy
(jau i8,
in elizmen e,
es an e não
imp esso, mas
apa en emen-
e, usado
J.
B o odskio
Zodyno zinoma
ped es ca los)
mo y ação né a
ienap asmé
suas al ez
an o pa
akmeninés
(a
a si
akmeninés),
plg.
kiiliy
( _y.
apmeny)
ca ão
J
(plg.
ambém
ambém
ok.
S einkohlenbe g-
bau
acmens
angliy
indus é),
an o
i
kalny,
embo a
i
aqueles
mon es
ooliniai
[plg.
ped es
ozys
B
kalny
ozys,
ainda
mais
águelis
ped eninis
N
nilnusis
águelis
(Aquila
ch ysaé os)],
hence
e dadei os
mon es,
lie u iy mui as
ezes ambém
chamados:
i
akmeniniai
mon es
JV
311,
mon anh-
as ped egosas
SD
94.
Zinoma, são okiy
akmeniniy, ku iy
i
mo y acija
—
ne
kalninis,
mas né a
udo
i
simplesm-
en einé
(i ped es)
ped egoso
2.
p isi aik-
.
es i e à
pedmena
(nas
mon anhas
ou nas
cidades): zool.
akmeniné
kiauné
(Ma es
oina)
DZ,,
akméné
|.
zool.
il ikiniy
bi io
akmenuo-
y paji iy
paukS is
(A ona ia
in e p es)
[ ok.
S einwdlze ];
2.
a .
kul upis
—
zool.
s azdy
Seimos
pa % is,
nidada
co ounan-
do en e
as pednei
(Oenan he
oenan he)
[ ok.
S einschmd ze ]
DZ,,
akménlin-
da zool.
labai
mo us,
cas anho
Sim akojis,
i endo em
po
ped as,
encon is
i
nou o
(Li hobius)
DZ,.
Ne
só d ip asmé,
simplesmen e
0
enganuliga
sinch oniskai,
SiuolaikiSkai
—
Zi in
—
mo i ação
pode
apa ece y-
i
senyjy
as y
i
a miy,
au osakos
biid a dzio
médinis
LKZ, VIII
-
36

iS medZio,
mas isso
já bi y
emo i -
ação (>
medis), e
a eal é
miskinis,
sel inis (>
medé,
medias
miskas):
asilas
medinis
SD 271,
med
jaucias
s umb -
as SD 9,
mediné
( .i. kalny
laukine)
ozka B, R
167,
mediné
kiaulé
Se nas R,
gi inis
(medinis)
paxs is K
II 336,
médiniai
ka eliai
J Jabl
(D ),
medinis R
75
e e in-
as R
medinis
ka é
ilyspis R
402,
medinis
obelys,
obulai
SIn ;
Valeyda-
o Ziogus
(i.
dzio in -
us
ské ius) e
medy
medinj B
M 1, 6.
Pode mais
di ícil
seigau i
com a
a ian e
médinas,
-d: ozka
medindji
s i na
G y,
e e uk-
as is a
medindji
Lz,
medindja
kiaulé
Se nas
G y; O u
asile
medinasi-
s! Mzk.
G aziai
enganoso
é a é
‘naminis
LKZ VIII 1.
p ie namy
habi an -
e: naminé
pelé (Mus
musculu-
s) sp
[p Sng.
laukine!];
Naminis
Z i blis
(Passe
domes i-
cus) ai
amZzinas
Zmogaus
kaimynas
Bl ;
naminé
Kp; Ei,
i mão,
i mão,
b oleli
meu, po
So ei
balandeél-
j, naminj
pauks u-
zélj? LTR
(Ds).
Biologica-
men e
Si okie
o ganis-
mos são
chamad-
os
sinan o-
picos,
mesmo
sinan o-
pais ( el
saugoki-
més! ne iS
sinan o-
po
iSkas inio
kiny
Zmogaus,
0 i8 g .
s n-ka -
u, su +
an h ép-
os
Zmogus)
p ie ocê
pe ence
e
chamba -
inhai
(musé,
s i akon,
a akon-
as, blusa),
e sodyby
bei
pik yZol-
es
Zmogaus
ambien -
ais
pa azi ai
(i$ g
pa a
g e a,
namalia S
+ si os
mais as),
mas os
animais
domés i-
cos
(pla es
sqne oka
p ijauk-
ku
domes i-
oji), LKZK
Sko i ai
mine VIII
m Zk Zk
Zk são
conside -
ados
animais
de
p o eção
con a a
ege aç-
ão
ege al
(Spli ,
nami e,
namé, b.
Finalmen-
e
eopnoi i
pode bi i
mesmo
geologico:
eopueii
Koanac
geologinis
compass,
eopuaa
eeomem-
pua
geologiné
geome -
ija. O
eopnan
nopoda
iesiog
uoliena.
Neaiskus
naujada-
as
kalninink-
ys é Z .
kalnakas-
yba DZ,
alo in i-
nas como
bep asm-
ybé. Os
es o ços
de
Edua do
Vodzins-
ko não
o am
uscios.
RLKZ I
1982 m.
da
maZai
spéjo, só
pa a deo
já
eopnoe
de.10 Sick
ick
pa aisy-
a (kalny)
kasyba.
PolZ, 1984
m. mais
changei -
é: eopnoe
deao -
kasyba,
eopHad
npombi -
uaienKoc-
me
kasybos
p amoné,
eopnak
kasybini-
nkas.
VLKZ, 1
1989 m.,
deja,
udo
sena
-kalni8ka,
kasybos
isai
né a. PZ
III 1992 m.
são
minyba:
a i oji
minyba
131, ju y
dugno
minyba
128,
37
129. DZ,
Teaga o,
mas
biidamas não
specialusis
( e miny ou
encyclopedi-
nis), 0
uni e sal
Zodynas,
negaléjo i§
ka o
minnakyyb-
os a mesli:
kalnakasyba
emés
u y
minimo
indús ia-
é, minyba,
0
minyba lik
—
kalnakas-
yba;
jdé as só
minnakas-
ys Zemés
u y
kaséjas,
0
kasybinin-
ko, deja,
da né a.
Gailia, que
is né a
no o
gcologijos
e miny
Zodyno. O
laik aS in-
iams
e éja-
ms nem
Zodynai,
nem
a igos do
idioma
ne aSomi.
S ai
mesmo
assim
pa a eles
ácil
(a
neg abia?)
mão
iSeina:
On em pe o
Bal yjy imy
oi
Cons ua y i
pie ai. Akcijg
su engé
kalny
me alu gijos
p o sqjunga
LA
1994592.
Né a nem
kalny, nem
pakainiy pelkiy
me alu gijos,
embo a é
a
pelkiy ida.
To almen-
e não
lógica
essa pa :
Kuzbasokalnakasius
apoiko
Vo ku os
angliakasiai
LA
1993
2272.
P ieSp iesq
galé y
suda yl i só
mudkasiai
angliakasiai.
i
Quai
queis a:
baigé
<...>
n
a os
i chemi-
as
| u bi
pe oqu-
ímicos
—
J.K.]
ins i u g,
onde igiio
kKalny
indinie ia-
us
specialybe
LA
1993
206
9.
Ta diaciau
comple a-
ne
men e
aciden é-
zi
paaiskéja isso,
ko
i
E.
Vodzinskas,
mesmo él
kasybai
pas aipa
pasky es
(TV
1994
1
44),
neap a é
—
o que que
ex ação
de
pe óleo
i
kas bos
inZinie ius
não adequado
kas ik y
osu j
abaixo (0).
En ão
minnakas -
ba mui o não
se e.
Is a es
LTE algumas
V
páginas de
mine ação
niénicko
ne andi
sob e
mon anhas,
aciau andi
aquilo que
s eip o u
não
seengodiama:
minnakamini-
ng indus é
ku
naudingyjy
iskaseny
ga yba
pi minis
-
a amen o-
jimas
(sod inham)
i
-
--
Exis e
5
g upés:
ku o
gawbos
indús i-
aé
(na os,
gam iniy
dujy,
angliy,
du piy,
skaliiny
ga yba),
midy,
<...>.
<...>;
hid omine aliné
indús iaé
(mine aliniy,
poseminiy
andeny, água
anden iekiui
k .
i
obje i -
os ga ba).
Isso igi lik
du piy
ne
minimas,
mas mesmo
mine al de
água
g ezinias
isso
minnakasy-
ba, gases,
—
água isso
ixkasenos!..
-
Ne
escola inis
FGZZ, já
1987
m.
aiSkina:
g ezinys
—
ap alus
minnakasybinis
kasinys uolicny
s o ymeje,
iSg ¢z as
g ezimo
ins umen o...
Juoba
es anh-
o, que
mui o
cedoCiau
uz
kasybq
(1979
m.)
ixada
g ezyba
(1956
m.):
6ypoeoe
de.20
-
g ez ba
GTZ.
P iezas is
—
g ezybai
não
conseguiu
a ik i do
éyposoe
deao.
An ai
mesmo Z.
Kinde io
no li o
Hid ogeol-
ogija i
g ezyba
(1974)
g ezyba...
isiskai
ne a oj-
ama. Ela
con ém só
g ezimas
(g eziniy)
g eziniai.
i
Nieku
né a
alguma
alguma
na os
g ezybos,
dujy
g ezybos.
38
Gal uz ai
g ezyba
nepa eko
j DZ,, DZ,
(no s é já
197) m.
LRKZ).
Kol
susida -
ys e
nusis o -
eés oda
mine aç-
ão
sis ema,
uZ uks.
Nemo y
uo
e inys
kalnakas-
yba ip e
icou
indi e e-
nciuo .
Kasyba,
sem
dú ida,
acilmen-
e pode
bi i
skaidoma
angliy
kasyba,
ados
kasyba,
embo a
g e a
u in
angliaka-
sj,
idkasj
nea mes-
ina e
ou a
possibilid-
ade
angliaka-
syba,
idkasyb-
a, já
pas eiko
auksaka-
syba LA 6,
1994 81 2
g e a
mui o
seno
auksaka-
sys R 62,
178
auksaka-
sis B, K 1
558.
In elizm-
en e,
ainda
oco e e
silab o
kalnakas-
yba M e G
1990 10 21
u i bi i
sidab o
minyba
(sunkiau
sidab ak-
asyba,
embo a
haja
sidab ak-
asys
Se ). By
he way,
ou do e
p a a
pode bi i
não só
casamas,
mas e
colkama-
s, dou a
isgauna-
mas.
Visy
sen icia-
mas, mas
ne a k-
omas,
apeinam-
as
naudingy-
jy
ixkaseny
incompa-
im. Vieni
aSo
nesid o -
édami
aiskiausi-
as
bep asm-
ybes: Mas
mais
impo a-
n e is Sio
k aS o
naudingy-
jy
iskaseny
é na a M
e G 1973 11
22.
A ski g
naudingy-
jy
iSkaseny
g upo
cons i ui
ge iama-
sis,
écnico e
mine alin-
is pozem
an du o
bei
s i ymai
M e G 1982
12 9. Ki i
ieSko,
abundan-
emen e
a ijuou,
digamos,
A.
Linciaus
li os
Sim as
geologij-
os mjsliy
(1980) só
num p. 297
e
u iligosi-
os
mincase-
nos, e
mine ais
iquezas,
e
mine alin-
és
Zalia os,
e
e enin-
iai
iquezas,
e juk há e
o ganiniy
du pés,
gin a as
(dél
na os
gincijam-
asi aigi
bi
nepa i y-
anku).
Realmen-
e pena,
quando
iSlenda
mais qual
na u al -
inés
iscasen-
os KB 1990
11 2 ou
mesmo
Zemés
iXkasen-
os KB 1994
12 8, kokie
na i aliis
is ekliai
LA 1993
209 1. Não
udo é e
zemés
gelmiy
iqueza,
pois é e
abe oji,
i.
pa i sia-
us,
kasyba.
Gam os
u ai él
ki okia
sa oka,
pla esné.
Taciau já
há mui o
empo
são
nep as -
as Zodis
iSga a
iSga ima-
s: ou o,
ped a
angliy
ijga a
DZ, DZ, e
DZ, ou o
iSga a
LmZ, 138.
ai, o que
iSgauna-
ma bi y
isga os
Si as
Zodis já é
LKZ IV, só
lá seu
apenas
um
Sal inis
BZ, 117,
eikSmé
neapib é-
z a
laimikis,
gausa.
Pode bi y
não
enunci-
a e
naudingu-
mo
mo i aç-
ão
naudingo-
sios
iXga os.
Ou a
possibilid-
adeybe
naudingi-
eji
adiniai,
pois juk e
ieskoma,
Z algoma
(z algyba
~
paseedo-
unoe
deao GTZ)
e
andama.
Taciau
iSgauna-
ma a
segui ,
aigi
iSga os
ikslesnis
e mo.
Tempo de
ponde a-
,
escolhe
e acei a .
39
Su umpinimai
DZ ~
Daba inés
lie u iy kalbos
Zodynas: DZ, -1
éd., V., 1954. DZ,
-II éd., V., 1972.
DZ, -Il leid., V.,
1993.
FGZ
-Solo jo
Vas V,,.
po as
Ka G.
Fizinés
geog a i-
jos
Zodynas-
Zinynas.
K., 1987.
GTZ
-Gudelis
V.
Geologij-
os i
izinés
geog a i-
jos
e miny
Zodynas.
V., KB ~
Kul ii os
1956.
ba ai.
KTZ
-Gai enis
K, Kein ys
S.
Kalbo y -
os
e miny
Zodynas.
K., 1990. ~
LA
Li u os
aidas.
LKK
_-Lie u iy
kalbo y -
os
ques õe-
s. V., 1985.
T 24. LKZ
Lie u iy
idioma
Zodynas.
V., 1941. T.
1, I éd.,
1968. | T, II
edição.
1956, T. 3.
T. 4. 1957,
T. 1959, 5.
T. 7, 1966,
1970, T. 8.
1978, . Il.
S aipsn-
yje são
usados e
Sio
Zodyno
su u nin-
imas.
LRKZ
-Lybe is
A.
Li uiy-n-
sy kalby
Zodynas.
V., 1971.
-Lie u is-
koji
a ybiné
encyclop-
edia LTE.
V., 1979. T
5. Mi G
-Moxlas e
ida. MK
Miisy
ala.
PolZ,
-Rusy-
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodynas/-
Suda é G.
Daugéla.
V., 1984.
Pz, i
Pazinimo
diiaugsm-
as: Zemé
e suas
gé ybés.
V., 1992.
RLKZ
-Rusy-lie-
u iy
kalby
Zodynas.
V., 1982. T.
1/Suda é
Ch.
Lemchen-
as. sD
-Pi masis
lie u iy
linguag-
em
Zodynas:
Kons an-
inas
Si ydas.
Dic iona-
ium
lingua -
um ium
[III éd.
ex o
o og a-
uo inis].
V., 1979.
Páginas
di e em
de LKZ
ci aoja-
my SD
leid.
puslapiy.
CCPJLA
-Cnopapb
coppeMe-
HHo o
pyccko o
muTepaT-
ypHoTo
A3bIKa.
MockBa
Jlenmu -
pay, 1954.
T 3. TV
Te minol-
ogias
agos. V.,
1994. Kn. 1.
VLKZ
-K iZinau-
kas J.
Vokieciy--
lie u iy
kalby
Zodynas.
V., 1989. T
1.
Skai me-
nys isu
Zymi
me us,
nume ius
( oménis-
kieji
omus),
paglapiu-
s.
40