Jonas
KLIMAVICIUS
KASYBA,
ISKASENOS,
GREZYBA,
ISGAVOS
Plaéiai
a ojama
kalny
kasybos
minis-
e ija,
kalny
kasybos
p amone
i
. .,
Ly.
isu
sakoma,
kad
kasa
kalnus,
0 u ima
omenyje,
kad
ausiasi
po
Zeme.
Gal
Gia
e imas
i$
usy
eopuopydnei i,
be
isai
blogai
i8 e s a,
nes
usy
eopno
y a
lie u-
iskai
Zaizd as.
Tai gal
kalny
kasybos
p a-
mone
ge iau
adin i
Zaizd inés
idos
p a-
mone?
No s
i
pi mas
a ian as
nekoks,
be
i
Sis
ne
ge esnis.
IS
laisko
Tdomy,
no s
specialis ams
jau
ne
naija
—
geologas
Edua das
Vo-
dzinskas
“Misy
kalboje”
jau
asé
p ieS
16
me y
i
pag is ai
eiké
naujq
e mina,
no s
i
pana’y
—
kasyba:
kasybos
p amoné,
kasybos
ins i u as,
kasybos
inzinie ius
(MK
1979
5 62-63).
Taigi
ne
naujiena,
be
da
i
ne
séna,
da
daug
kam
neZinoma
a
nesup an ama.
Todél
p a a u
issamiau,
sis emiSkiau
panag iné i
—
e ybos
p aei j
apz elg-
U
i
sq oky
j a dijimo
iSgales
i
negales
pas a s y i.
I§
ik yjy
y a
d ikamienis
Zodis
kalnakasyba,
one
klauséjo
mini-
mas
Zodziy
junginys
kalny
kasyba,
no s
seniau
g e a
bi a
i
jo:
eopxaa
nayka
—
kalny
kasybos
mokslas
BZ.
101.
Kalnakasyba,
LKZ
V
duome-
nimis,
iksuojama
ik
nuo
1932
m.
(eopne i
npom cea
—
kalnakasyba
BZ
448),
ik ai
bi y
am
ik as
e inys
i§
usy
kalbos
(“ e inys
—
i
ki os
kalbos
skolin os
eik8més,
mo y acijos,
o
ne c ai
i
s uk i os
Zodis,
Zodziy
junginys
a
posakis”
KTZ).
Tik
sie inas
ne
su
Zodziu
eopn6
(no minis
a ian as
eop
—
i8
eopemp
“deg i”),
o
su
biid a dziu
eopnwi
(i8
daik a a dzio
eopa
“kalnas”)
i
dii iniy
sandu
eopuo-.
A i-
inkamuose
junginiuose
2opHei
u i
eik8mes
“jeinan is
i
Zemés
plu-
os
sudé j”,
“i§gaunamas
iS
Zemés
gelmiy”
i
“susijes
su
naudingyju
iSkaseny
ga yba
i
pe di bimu”
(Z .
CCPIIA
III).
Rusy
kalbos
jungi-
32
niai
i
dii iniai
eopnoe
de.10,
eopnaa
nayKa,
2opHONpOMbIWLIeMNOCINY,
OF
nozagodcku l
Sa o
uoz u
y a
e iniai
i§
okieciy
Be gbau,
Be gwesen
i
k .
pan.:
Be g
“kalnas”,
0
démuo
-wesen
—
ai
kaip
us.
deo
“daly-
kas”,
be
i
“da bas;
eikla;
ama as;
e slas”,
ne
“jmonc;
e slamo-
né”
(lie u iSkai
§j
us.
de o
daznai
a i inka
kokia
p iesaga:
c ecap ice
deao
—
Sal kal ys é,
moxapuoe
deao
—
ekinimas,
eoen oe
de.10
—
ka yba,
pladiau
z .
LKK
XXIV
204);
Bau
—
“s a yba;
s a inys”,
“u as,
lan-
da”
iS
bauen
1.
“s a y i;
ies i;
gamin i”:
Nes e
bauen
—
lizdus
suk i,
die
Bienen
bauen
Waben
—
bi és
siu a
ko i
“augin i,
se i”;
3.
“jdi b-
i,
apdi b i
laukus”
(i8
Gia
Baue
“ als ic is,
Gkininkas”,
p k.
“Sach-
ma y
pés ininkas”,
ko y
“ ale as,
a ba
Zemys”).
Kalnakasyba
pi muoju
démeniu
bi y
o maliai
ikslus,
be
seman-
iskai
e giSkas
e inys.
An asis
démuo
anaip ol
né a
e g,
isai
lais as
i
ne
sis emiSkas,
de a
su
kasykla
(1884
m.),
kasinys
(1887
m.,
plg.
Zem.
kasinys
“sukas as
kelias,
ieskelis,
pylimas”:
Impil is-
kiams
isu
blogi
keliai,
kol
kasinj
p igauna
Lkz.
O
kad
ezé
kasinéliu,
smil elés
dulkéjo
Vz),
iskasena.
Iskasena
bend inés
kalbos
ki imosi
p adZioje
u éjo
eiksme
“daik-
as,
andamas
kasinéjan
Zemg¢”
Bs,
V.
Kudi ,
S,
V
( aip
pa
iskasin s
J.
Jabl,
V ).
Ne
DZ,
iSkasena
—“kas
iskasama
i$
Zemés”:
a cheologi-
nés
iSkasenos.
Taciau
Dz,
—
1972
m.
-
iSkaseny
eik8més
“iskasamos
iS
Zemés
seno és
Zmoniy
kul i os
lickanos,
naudingi
mine alai
i
k .”
pi moji
dalis
( ik
ji
i
u i
ilius acija:
a cheologinés
iSkasenos)
jau
y a
anach onizmas.
Jis
pa¥alin as
ik
po
21
m.
—
DZ,
kasinéjan
(o
ne
kasan !)
andami
seno és
iSkasiniai
jau
y a
a cheologiniai
adi-
niai,
o
iskasenos
—
ik
“iSkasamos
mine alinés
Zalia os”:
naudingo-
sios
iSkasenos.
Beje,
jau
K.
Si ydo
iSkasynos
y a
“gelezies
ida”:
Ru-
da/Ma e ia
seu
e a
me allica
ossilis.
lzkasinos/ma e ia
izkasama
gie a-
Zies/
e c.”
SD
392,
no s
SD
119
u i
i
neapib éz a
eik’mg¢:
Kopdne
zeczy
w
Ziemi.
Fossilia,
o um.
Tzkasinos/
izkas i
dayk ay
iz
Ziemes.
Pa-
sak
LKZ
IV,
Su
iSkasinés
i gi
y a
“kas
iskasama
i8
Zemés
(me alai,
iida)”.
Da ybiSkai
kalnakasyba
y a
ne
di inys
(sudu inis
Zodis),
no s
d i-
*
Cia
i
ki u
spaudai
sunkiis
senyjy
Sal iniy
aSmenys
pakeis i
daba iniais.
33
kamienis
(pagal
sanda a,
o
ne
da yba!).
Kalnakasyba
y a
p iesagos
-yba
edinys
i8
di inio
kalnakasys
(panagus
dalykas
y a
i
e a
ka-
nakasybé
NdZ).
Kalnakasys
i gi
ge okai
ski iasi
nuo
sa o
Sal iniy
-
Tus.
eopuak,
ok.
Be gmann
(o
Be g olk
—
eopyel
ski iasi
eik8’me
—
kalnieciai,
kalnénai).
P idu ina,
kad,
LKZ
V
duomenimis,
be
iena-
laikio
su
kalnakasyba
odzio
kalnakasys
BZ,
493
(pydoxon
—
idakasys,
kalnakasys,
kalna e ys),
y a
i
anks esnis
kélnakasis
J.
I
Cia,
no s
skambé y
i
banaliai
—
a si
Siandieni8kai,
eikia
pasi-
suk i
j
Bu opg
pe
lie u iy
au os
seng
langa
j
Vaka y
kul ii a
—-
Ma-
Zaja
Lie u a.
No s
Zodziai
cia
gal
kiek
i
aplenkia
daik us,
aciau
jie
ge okai
anks esni,
gausiis
i
ik i.
S ai
didziausiame
Sio
k ag o
egio-
niniame
Zodyne
—
F.
Ku 8ai¢io
“Deu sch-li auisches
Wé e buch”
( l,
1870)
y a:
Be gwesen
—kalnkasys és
dalykai.
kalnkasys é
K
1
210,
Be g-
bau
—e wa:
kalni
kasimas.
kalnakasjs é.
al .
u.
ungeb auchlich:
ida
kasimas
K
1209,
Be ga bei
—
e wa:
kalnakasys és
da bas
K
1
209,
Be -
gakademie
—
e wa:
kalnakasys és
Si ilé
K
1
209;
Be gmann
—
kalnaka-
sys
KI
210,
Be ga bei e
—
e wa:
kalnkasjs
K
1209,
Be gknappe
—
jauns
kalnakasys
K
1
210.
Cia
p idu ina
i
kalndé e
bei
kdlnkasis:
Be gwe k
~
al
und
ungeb auchlich:
kalnowé.
iidii
kasimas.
besse :
kdlno
ka-
simas.
od.
auch
e wa:
kélnkas is.
iés
K1
210
(pi masis
Cia
bu o
jau
P.
Ruigys:
Be gwe k
—
Kalnéwé,
és,
Kdln i
Rudi
Kassimmas
R
62;
aip
pa
i
MZ
83;
ik
Kdlndwe
N);
kalnkasis
-
ein
Be gwe k
K.
I8
a’ y
zinoma
i
kalnkasyklé
LC
1886
41
“kalny
p amonés
jmoné”.
F.
Ku 8aicio
adicijg
ese
iSei ijos
1eksikog a ija
—
An ano
Lalio
“Lie u iskos
i
angli8kos
kalby
Zodynas”
(III
leid.,
Chicago,
1915):
kalnakasys
—
mine
L,
kalnakasys é
—
mining;
a
o
science
o
mining
L
(i
kalna e is,
-cio
—
p ope ly:
demolishe
o
moun ains;
mine
L),
kalno é
—
hill;
hillock;
//
mine
L,
mining
-
kalnakasys é,
kas ynés;
<...>
L
432.
No s
Snekoje
jsigaléjo
anglybés
maina
i
mainie ius.
Taigi
u ime
usiSka
e inj
kalnakasyba
i
oki8ka
kalnakasys é,
0
J.
Ba ono
kalnakasys
gali
bi i
i
paim as
i8
F.
Ku Saidio.
Tik iausiai
nuo
kalny
i
p asidéjo,
ik
kasé
ne
kalnus,
o
kalnuose,
iS
kalny
—
j
da ybos
mo y acijq
ne eiké y
Zi i é i
iesmukai
kaip
ci-
uo ame
laiSke.
TaGiau
jau
P.
Ruigio
pa eikiamas
isai
aiskios
mo y-
acijos
kalny
iidy
kasimas,
o
j
kalnakasj
isai
panaSus,
ik
daug
ai8-
34
kesnis
udakasys
(su
isa
g upe)
y a
daug
pi mesnis:
K uszcowy
ko-
pacz/
Sc u a o
au i,
Kudakasis/
[ko ek ii os
klaida:
K=
'
JK]
udu
kaseias
SD
133,
Rudakassis
-
ein
E zgnibe
N,
idkasys
I,
J
;
Cia
gy e-
na
adakasiai,
ku
di ba
Zemés
gelmése
J.
Jabl;
e .
idy
(ae
Be g-
mann,
ode
Knappe
-
Rudi
Kassinkas,
duksa=
(Sidab a
=
)Kassis,
R
62;
iidininkas:
Hamme schmid
—
Rudininkas,
ko
R
189,
M7.
252
Rudininkas,
o —
ein
Me alla bei e ,
Eisenschmid
N,
1idinink
ein
Me all-
ode
E za bei e
[K]
(2.
Pl ,
Zp
“Kazly Rudos,
Visakio
Riidos
apylinkiy
gy en ojas”
LKZ
XI),
idini ikas
=
iidakasys
NdZ;
e .
udakasyba
—
Be gbau
NdZ..
Naujo iska
iid ie
ne
VI
568,
NdZ
“ iela,
ku
y a
iidos,
idynas”
LKZ
XI
u i
gausiy
i
seny
sinonimy
-
idynas
4.
M,
BZ
493,
NdZ,
“ iidos
elkinys,
kasykla”
(placiausiai
a ojamas
1.
Q
515,
Lex
85,
K z
158,
N,
JbL
209,
D.
Posk,
J,
dz.,
zem.
“pelké
su
udu
andeniu,
du pynas”,
e .
3.
Dg
“ iidos
u in i
zemé”)
LKZ
XI;
midné
KzR
“gelezies
lydymo
k osnis,j
jmoné”
( ud-
nia
U8
Z .
udné)
LKZ
XI;
ne
ida
2.
“geleZies
ga ybos
jmone;
gele-
Zies
liejykla"
LKZ
XI:
1.
ein
Hamme ,
Eisenhii e
(2.
das
E z )
R,
MZ,
Me all,
E z;
eine
Me allhii e,
ein
Eisenhamme ,
in
le z e e
Bedeu-
ung
besse
Rudin ezia
N,
de
Eisenhamme
|K];
e .
id s is
Q
79
“ lidos
kasykla”
LKZ
XI.
Y a
i
isai
panasiy
(sandais)
j
Zod)
iidka-
sys
ie y
pa adinimu:
idkasis
“ idos
kasykla”
LKZ
XI:
E zbe ewe k
~
nidkasis
K
1
410,
E zg ube
-
idi
dubé.
iidkasis,
io
K
1410
(y a
i
da
ki okiy:
E zhii e
—
adii
i pnyczia
K
1
410);
idkasa@
Kn
“ ic a,
ku
kasama
ida”
LKZ
XI.
Anks y a
i
“gcl7kasybos”
leksika:
gele-
Zia ie é
“kalnai,
ie os,
ku
y a
gelezies
ados”
L
KZ
Il:
Zelazne
gon]
hu y.
Fe a iae,
Gielaziawie e
SD
541;
gélzkasis
*
‘sele ies
kasykla”
LKZ,
III:
Eisenbe ewe k
—
e wa:
gélikasis,
io
K
13064,
E
ciseng ube
—
gélzkasis,
io
K
1
364;
gelzkalys é
“gelezies
gamykla”
LKZ
UI:
Lisenhamme
—
e wa:
gelzZkal s é
(i
Eisenhii e
s.
Eisenhamme )
K
1
365.
Ji
nunyko
ne cikalinga
(nep igijo
i
akmuo
gelezia aukis
“magne as”
SD
161).
Véliausias
i
negausiausias
y a
angliakasybos
Zodynas
—
ik
angliaka-
sys
8,
Vd,
anglid ie é
sp
i
e .
a m.
a iglés
Lk
“
angliy
kasyklos”
(p ie
Sios
g upés
nep iklausy y
medZio
angliy
Zodziai
angliade-
gys,
angliaduobe
i
chemijos
e minai
anglia iigs é,
anglia andenis,
...).
‘Taigi
ik
kalnakasys,
kalnakasyba
kalnais
“mo y uo a”
(is
uik uju,
35
kaip
jp as a
e iniams,
nemo y uo a).
Ne u i
“kalny”
ne
ik
mine i
Kasykla,
kasinys,
iskasenos;
udkasys,
angliakasys
(i
auksakasys),
be
i
daug
ki y,
plg.:
eopnonpoxodueckaa
Opueada
-
p akaséjy
b igada,
eopHopyOHoe
Oe.10
—
udy
ga yba,
eopu ie
Goeamcmea
—
Zemés
gelmiy
[mine aliniai]
u ai,
eopnoe
macao
-
geol.
Zemés
aliejus
RLKZ
I.
Zemés
aliejus,
paim as
i8
GTZ,
né a
pa ekes
nei
j
LKZ
1,
nei
j
LKZ
1,,
nei
j
DZ.
A
jis
i8
us.
eopnoe
macao,
a
iesiai
i8
ok.
E dél,
be
ai
y a
“na a”.
Na a
y a
i
ok
Be gél
—
F.
Ku gaicio
kalninis
(od.
ulinis)
aliéjus
K
1
210,
bii a
i
S eindl
—
F.
Ku Sai io
akme is
aliéjus,
pé olija
K
II
206,
pasak
LKZ,
I,
esas
“Zibalas”
(daba .
ok.
Ke osin),
no s
i
LL
95
lenk.
na a
—
akmeninis
aliejus,
na a.
Mo y acija
—
iS
zemés
gelmiy,
i8
Zemés
gelmése
esanciy
akmeny,
uoly,
plg.:
Gilumi-
niai
k iksionybes
klodai
ino
kaipna a
ko é ame
akme-
nyje
i
p asosi
iSsiu biami
LA
1994 68
11.
Taigi
Zemés
i
akmens/
akmeninis,
uolinis
aliejus
y a
mo y uo i
(no s
i gi
y a
e iniai),
o
kalninis
aliejus
—
nelabai.
I
akmens
angliy
(jau
i8,
deja,
likusio
nespausdin o,
be
ma y ,
naudo o
J.
B o odskio
Zodyno
zinoma
akmens
anglis)
mo y acija né a
ienap asmé
jos
gal
iek
pa
“akmeninés”
(a
“ a si
akmeninés”),
plg.
kiiliy
( _y.
akmeny)
anglis
J
(plg.
aip
pa
ok.
S einkohlenbe g-
bau
“akmens
angliy
p amoné”),
iek
pa
i
“kalny”,
no s
i
ie
kalnai
uoliniai
[plg.
akmens
ozys
B
“kalny
ozys”,
da
labiau
e elis
akmeninis
N
“kilnusis
e elis
(Aquila
ch ysaé os)”],
aigi
ik ieji
kalnai,
lie u iy
ne e ai
aip
i
adinami:
akmeniniai
kalnai
JV
311,
kalnai
akmeningi
SD
94.
Zinoma,
y a
i
okiy
akmeniniy,
ku iy mo y acija
—
ne
“kalni-
nis”,
be
i
né a
isai
iesioginé
(“i
akmens”)
—akmeninis
2.
“p isi-
.
aikes
gy en i
p ie
akmeny
(kalnuose
a ba
mies uose)”:
zool.
akme-
niné
kiauné
(Ma es
oina)
DZ,,
akméné
|.
zool.
“ il ikiniy
bi io
ak-
menuo y
paji iy
paukS is”
(A ona ia
in e p es)
[ ok.
S einwdlze ];
2.
a .
kul upis
—
zool.
“s azdy
Seimos
pauk% is,
lizda
k aunan is
a p
akmeny”
(Oenan he
oenan he)
[ ok.
S einschmd ze ]
DZ,,
akmén-
linda
zool.
“labai
jud us,
udas
Sim akojis,
gy enan is
po
akmenimis,
as ais
i
ki u ”
(Li hobius)
DZ,.
Ne
ik
d ip asmé,
0
iesiog
apgau-
linga
—
sinch oniskai,
SiuolaikiSkai
Zi in
—
mo y acija
gali
pasi ody-
i
senyjy
as y
i
a miy,
au osakos
biid a dzio
médinis
LKZ,
VIII
-
36

“iS
medZio”,
be
ai
jau
bi y
emo y acija
(>
medis),
o
ik oji
y a
“miskinis,
laukinis”
(>
medé,
medias
“miskas”):
asilas
medinis
SD
271,
medinis
jaucias
“s umb as”
SD
9,
mediné
( .y.
kalny
“laukine”)
ozka
B,
R
167,
mediné
kiaulé
“Se nas”
R,
gi inis
(medinis)
pauks is
K
II
336,
médiniai
ka eliai
J.
Jabl
(D ),
gaidys
medinis
“ e e inas”
R
75,
mediné
ka é
“ ilpisys”
R
402,
medinis
obelys
Kal,
mediniai
obulai
SIn ;
Valeyda o
Ziogus
( y.
dzio in us
ské ius)
i
medy
medinj
B
M
1,
6.
Gal
sunkiau
apsigau i
su
a ian u médinas,
-d:
ozka
medindji
“s i na”
G y,
e e ukas
—
is a
medindji
Lz,
medindja
kiaulé
“Se nas
G y;
O
u asile
médinasis!
Mzk.
G aziai
apgaulingas
y a
ne
‘naminis
LKZ
VIII
1.
“p ie
namy
gy enan is”:
naminé
pelé
(Mus
musculus)
sp
[p Sng.
laukine!];
Naminis
Z i blis
(Passe
domes icus)
—
ai
amZzi-
nas
Zmogaus
kaimynas
Bl ;
musia
naminé
Kp;
Ei,
b oli,
b oli,
b oleli
mano,
kam
So ei
balandeélj,
naminj
pauks uzélj?
LTR
(Ds).
Biologijo-
je
Si okie
o ganizmai
adinami
sinan opiniais,
ne sinan opais
( el
saugokimés!
—
ne
iS
sinan opo
—
iSkas inio
“kiny
Zmogaus”,
0
i8
g .
s n-
“ka u,
su”
+
an h épos
“Zmogus”)
—
p ie
jy
p iklauso
i
kamba-
iniai
(musé,
s i plys,
a akonas,
blusa),
i
sodyby
bei
lauky
pik Zo-
les
—
Zmogaus
aplinkos
pa azi ai
(i$
g .
pa a
“g e a,
Salia”
+
si os
“mais as”),
be
nep iklauso
kul i uojamieji
gy inai
(pla esné
sq o-
ka
negu
p ijaukin ieji
—
domes ikuo icji),
0
LKZ
VIII
Si ai
laiko
ik
miné osios
eik’més
—
“p ie
namy
gy enan is”
—
po eikSmiu
“Zmo-
gaus
globojamas,
p ie
namy
laikomas,
auginamas”:
naminé
an is,
na-
miné
bi é,
naminiai
gy uliai.
Pagaliau
eopnoi i
gali
bi i
ne
geologinis:
eopueii
Koanac
—
geologi-
nis
kompasas,
eopuaa
eeomempua
—
geologiné
geome ija.
O
eopnan
no-
poda
—
iesiog
uoliena.
Neaiskus
naujada as
kalnininkys é
Z .
kalnakasyba
DZ,
e in inas
kaip
bep asmybé.
Edua do
Vodzinsko
pas angos
nebu o
uscios.
RLKZ
I
1982
m.
da
maZai
spéjo,
ik
p ie
deo
jau
eopnoe
de.10
Sick
ick
pa aisy a
—
(kalny)
kasyba.
PolZ,
1984
m.
daugiau
pakei é:
eopnoe
deao
- kasyba,
eopHad
npombi uaienKocme
—
kasybos
p amoné,
eopnak
—
kasybininkas.
VLKZ,
1
1989
m.,
deja,
iskas
sena
-
“kalni8ka”,
kasybos
isai
né a.
PZ
III
1992
m.
y a
kasyba:
a i oji
kasyba
131,
ju y
dugno
kasyba
128,
37
129.
DZ,
Teaga o,
be
biidamas
ne
specialusis
( e miny
a
enciklo-
pedinis),
0
isuo inis
Zodynas,
negaléjo
i§
ka o
kalnakasybos
a mes-
li:
kalnakasyba
“ emés
u y
kasimo
p amoné,
kasyba”,
0
kasyba
—
lik
“kalnakasyba”;
jdé as
ik
kalnakasys
“Zemés
u y
kaséjas”,
0
ka-
sybininko,
deja,
da
né a.
Gailiausia,
kad
is
né a
naujo
gcologijos
e miny
Zodyno.
O
laik aS iniams
e éjams
nei
Zodynai,
nei
kalbos
s aipsneliai
ne aSomi.
S ai
ne
aip
jiems
leng a
(a
neg abia?)
anka
iSeina:
Va-
ka
p ie
Bal yjy
imy
bu o
Pas a y i
pike ai.
Akcijg
su engé
kalny
me alu gijos
p o sqjunga
LA
1994592.
Né a
nei
kalny,
nei
pakainiy
a
pelkiy
me alu gijos,
no s
y a
pelkiy
ida.
Visai nelo-
giska
okia
po a:
Kuzbasokalnakasius
palaiko
Vo ku os
angliakasiai
LA
1993
2272.
P ieSp iesq
galé y
suda yl i
ik
mudkasiai
i
angliakasiai.
Visai
keis a:
baigé
<...>
n
a os
i chemi-
jos
| u bi
na os
chemijos
—
J.K.]
ins i u g,
ku
igiio
kKalny
indinie-
iaus
specialybe
LA
1993
206
9.
Taciau
dia
ne
isai
ne iké ai
paaiskéja
ai,
ko
i
E.
Vodzinskas,
ne
él
kasybai
pas aipa
pasky es
(TV
1994
1
44),
neap a é
—
ai,
kad
na os
ga ybai
i
kas bos
inZinie ius
ne inka
(0
kas
ik y
-
upu j
oliau).
Taigi
kalnakas ba
labai
ne inka.
Is a es
LTE
V
kelis
kalnakasy-
bos
puslapius
niénicko
ne andi
apie
kalnus,
aciau
andi
ai,
kas
s ei-
ku
p o u
nesu okiama:
kalnakasybos
p amoné
-
naudingyjy
iskaseny
ga yba
i
pi minis
apdo ojimas
(sod inimas)
-
--
Y a
5
g upés:
ku o
gawbos
p amoné
(na os,
gam iniy
dujy,
angliy,
du piy,
skaliiny
ga y-
ba),
midy,
<...>.
<...>;
hid omine aliné
p amoné
(mine aliniy,
pose-
miniy
andeny,
andens
anden iekiui
i
k .
ikslams
ga ba).
Tai
igi
ne
lik
du piy
kasimas,
be
ne
mine alinio
andens
g eziniai
—
ai
kalna-
kasyba,
dujos,
anduo
-
ai
ixkasenos!..
Ne
mokyklinis
FGZZ,
jau
1987
m.
aiSkina:
g ezinys
—
“ap alus
kalnakasybinis
kasinys
uolicny
s o ymeje,
iSg ¢z as
g ezimo
ins umen u”...
Juoba
keis a,
kad
daug
anksCiau
uz
kasybq
(1979
m.)
iksuo a
g ezyba
(1956
m.):
6ypoeoe
de.20
-
g ez ba
GTZ.
P iezas is
—
g ezybai
nepa yko
a i ik i
nuo
éyposoe
deao.
An ai
ne
Z.
Kinde io
knygoje
“Hid ogeologija
i
g ezyba”
(1974)
g ezyba...
isiskai
ne a ojama.
Joje
y a
ik
g ezimas
(g ezi-
niy)
i
g eziniai.
Nieku
né a
kokios
no s
na os
g ezybos,
dujy
g ezy-
38
bos.
Gal
uz ai
g ezyba
nepa eko
j
DZ,,
DZ,
(no s
y a
jau
197)
m.
LRKZ).
Kol
susida ys
i
nusis o eés
isa
kasybos
sis ema,
uZ uks.
Nemo y
uo as
e inys
kalnakasyba
ip
i
liko
nedi e encijuo as.
Kasyba,
be
abejo,
leng ai
gali
bi i
skaidoma
—
angliy
kasyba,
ados
kasyba,
no s
g e a
u in angliakasj,
idkasj
nea mes ina
i
ki a
galimybe
—
anglia-
kasyba,
idkasyba,
jau
pasi aiko
auksakasyba
LA
1994
81
6,
178
2
g e a
labai
seno
auksakasys
R
62,
auksakasis
B,
K
1
558.
Deja,
da
pasi aiko
i
sidab o
kalnakasyba
M
i
G
1990
10
21
—
u i
bi i
sidab o
kasyba
(sunkiau
—
sidab akasyba,
no s
y a
sidab akasys
Se ).
Beje,
auk-
sas
i
sidab as
gali
bi i
ne
ik
kasamas,
be
i
enkamas,
ki aip
isgau-
namas.
Visy
jauciamas,
be
ne a komas,
apeinamas
naudingyjy
ixkase-
ny
nea i ikimas.
Vieni
aSo
nesid o édami
aiskiausias
bep asmybes:
Be
s a biausia
is
Sio
k aS o
naudingyjy
iskaseny
y a
na a
M
i
G
1973
11
22.
A ski g
naudingyjy
iSkaseny
g upe
suda o
ge iamasis,
echninis
i
mine alinis
pozeminis
an
du
o
bei
s i ymai
M
i
G
1982
12
9.
Ki i
ieSko,
gausiai
a ijuoja,
sakysim,
A.
Linciaus
knygos
“Sim as
geologijos
mjsliy”
(1980)
ik
iename
p.
297 -
i
nau-
dingosios
iskasenos,
i
mine aliniai
u ai,
i
mine alinés
Zalia os,
i
pozeminiai
u ai,
o
juk y a
i
o ganiniy
—
du pés,
gin a as
(dél
na os
gincijamasi
—
aigi
bii y
nepa anku).
Tiesiog
gaila,
kai
iSlenda
da
kokios
gam inés
iskasenos
KB
1990
11
2
a
ne
Zemés
iXkasenos
KB
1994
12
8,
kokie
na i aliis
is ekliai
LA
1993
209
1.
Ne
iskas
y a
i
zemés
gelmiy
u ai,
nes
y a
i
a i oji,
y.
pa i siaus,
kasyba.
Gam os
u ai
—
él
ki okia
sa oka,
pla esné.
Taciau
juk
jau
seniai
y a
nep as as
Zodis
iSga a
“iSga imas”:
aukso,
akmens
angliy
ijga a
DZ,
DZ,
i
DZ,
aukso
iSga a
LmZ,
138.
O
“ ai,
kas
iSgaunama”
bi y
isga-
os
—
Si as
Zodis jau
y a
LKZ
IV,
ik
en
jo
os
ienas
Sal inis
—
BZ,
117,
eikSmé
neapib éz a
—
“laimikis,
gausa”.
Galima
bi y
nea sisa-
ky i
i
“naudingumo”
mo y acijos
—
naudingosios
iXga os.
Ki a
gali-
mybe
—
naudingieji
adiniai,
nes
juk
i
ieskoma,
Z algoma
(z algyba
~
paseedounoe
deao
GTZ)
i
andama.
Taciau
iSgaunama
paskui,
aigi
iSga os
—
ikslesnis
e minas.
Laikas
s a s y i,
ink is
i
p iim i.
39
Su umpinimai
DZ
~
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas:
DZ,
-
1
leid.,
V.,
1954.
DZ,
-
II
leid.,
V.,
1972.
DZ,
-
Il
leid.,
V.,
1993.
FGZZ
-Solo jo
Vas
V,,.
Ka
po as
G.
Fizinés
geog a ijos
Zodynas-
Zinynas.
K.,
1987.
GTZ
-Gudelis
V.
Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e miny
Zodynas.
V.,
1956.
KB
~
“Kul ii os
ba ai”.
KTZ
-Gai enis
K,
Kein
ys
S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
K.,
1990.
LA
~
“Lie u os
aidas”.
LKK
_-
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1985.
T.
24.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1941.
T.
1,
I
leid.,
1968.
T
|,
II
leid.
1956,
T.
3.
1957,
T. 4.
1959,
T. 5.
1966,
T.
7.
1970,
T.
8.
1978,
.
Il.
S aipsnyje
a ojami
i
Sio
Zodyno
su umpinimai.
LRKZ
-Lybe is
A.
Lie u iy-nsy
kalby
Zodynas.
V.,
1971.
LTE
-
Lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1979.
T. 5.
Mi G
—-“Mokslas
i
gy enimas”.
MK
—
“Miisy
kalba”.
PolZ, -
Rusy-
lie u iy
kalby
poli echnikos
Zodynas/Suda é
G.
Daugéla.
V.,
1984.
Pz,
i
—
Pazinimo
diiaugsmas:
Zemé
i
jos
gé ybés.
V.,
1992.
RLKZ
-
Rusy-lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1982.
T. 1/
Suda é
Ch.
Lemchenas.
sD
-
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zodynas:
Kons an inas
Si ydas.
Dic iona ium
ium
lingua um
[III
leid.
o og a uo inis
eks as].
V.,
1979.
Puslapiai
ski iasi
nuo
LKZ
ci uojamy
SD
leid.
puslapiy.
CCPJLA
-
Cnopapb
coppeMeHHo o
pyccko o
muTepaTypHoTo
A3bIKa.
MockBa—
Jlenmu pay,
1954.
T.
3.
TV
—
Te minologijos
agos.
V.,
1994.
Kn.
1.
VLKZ
-K iZinaukas
J.
Vokieciy-lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1989.
T.
1.
Skai menys
isu
Zymi
me us,
nume ius
( oméniskieji
—
omus),
puslapius.
40