„Kasyba“, „iškasenos“, „gręžyba“, „išgavos“

Jonas KLIMAVIČIUS KASYBA, IŠKASENOS, GRĘŽYBA, IŠGAVOS Plačiai vartojama kalnų kasybos ministerija, kalnų kasybos pramonė ir t.t., t.y. visur sakoma, kad kasa kalnus, o turima omenyje, kad rausiasi po žeme. Gal čia vertimas iš rusų горнорудный, bet visai blogai išversta, nes rusų горно yra lietuviškai žaisdras. Tai gal kalnų kasybos pramonė geriau vadinti žaisdrinės rūdos pramone? Nors ir pirmas variantas nekoks, bet ir šis ne geresnis. Iš laiško Įdomu, nors specialistams jau ne nauja – geologas Eduardas Vodzinskas “Mūsų kalboje” jau rašė prieš 16 metų ir pagrįstai teikė naują terminą, nors ir panašų – kasyba: kasybos pramonė, kasybos institutas, kasybos inžinierius (MK 1979 5 62–63). Taigi ne naujiena, bet dar ir ne šėna, dar daug kam nežinoma ar nesuprantama. Todėl pravartu išsamiau, sistemiškiau panagrinėti – vertybos praeitį apžvelgti ir sąvokų įvardijimo išgales ir negales pasvarstyti. Iš tikrųjų yra dvikamienis žodis kalnakasyba, o ne klausejo minimas žodžių junginys kalnų kasyba, nors seniau greta būta ir jo: горная наука – kalnų kasybos mokslas BŽ 101. Kalnakasyba, LKŽ V duomenimis, fiksuojama tik nuo 1932 m. (горный промысел – kalnakasyba BŽ 448), tikrai būtų tam tikras vertinys iš rusų kalbos (“vertinys – iš kitos kalbos skolintos reikšmės, motyvacijos, o neretai ir struktūros žodis, žodžių junginys ar posakis” KTŽ). Tik sietinas ne su žodžiu горно (norminis variantas горн – iš корень “degti”), o su būdvardžiu горный (iš daiktavardžio гора “kalnas”) ir dūrinių sandu горно-. Atitinkamuose junginiuose горный turi reikšmės “įeinantis į Žemės plutos sudėtį”, “išgaunamas iš Žemės gelmių” ir “susijęs su naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimu” (žr. CCPJA III). Rusų kalbos jungi- 32 niai ir duriniai žodžiai: горное дело, горная наука, горнопромышленность, горнозаводский savo ruožtu yra verčiami iš vokiečių Bergbau, Bergwesen ir kt. pan.: Berg “kalnas”, o dėmuo -wesen – tai kaip rus. дело “dalykas”, bet ir “darbas; veikla; amatas; verslas”, net “įmonė; verslamonė” (lietuviškai šį rus. дело dažnai atitinka kokia priesaga: касирка дело – šaltkalvystė, мокарное дело – tekinimas, военное дело – karyba, plačiau žr. LKK XXIV 204); Bau – “statyba; statinys”, “urvas, landa” iš bauen 1. “statyti; tiesti; gaminti”; Nester bauen – lizdas sukti, die Bienen bauen Waben – bitės siuva korius; 2. “auginti, sėti”; 3. “įdirbti, apdirbti laukus” (iš čia Bauer “valstietis, ūkininkas”, prk. “šachmatų pėstininkas”, kortų “valetas, arba žemys”). Kalnakasyba pirmuoju dėmeniu būtų formaliai tiksli, bet semantiškai vergiškas vertinys. Antrasis dėmuo anaiptol nėra vergiškas – visai laisvas ir net sistemiškas, dera su kasykla (1884 m.), kasynys (1887 m., plg. žem. kasiny­s “sukaktas kelias, vieškelis, pylimas”: Impiltis-kiams visur blogi keliai, kol kasinį prigauna Lkž. O kad vežė kasinėliu, smiltelės dulkėjo Vž), iškasena. Iškasena bendrinės kalbos kūrimosi pradžioje turėjo reikšmę “daiktas, randamas kasinėjant žemę” Bs, V. Kudir, Š, Vr (taip pat iškasinsvs J. Jabl, Vr). Net DŽ, iškasena – “kas iškasama iš žemės”: archeologinės iškasenos. Tačiau DŽ₂ – 1972 m. – iškasenų reikšmės “iškasamos iš žemės senovės žmonių kultūros liekanos, naudingų mineralų ir kt.” pirmoji dalis (tik ji ir turi iliustraciją: archeologinės iškasenos) jau yra anachronizmas. Jis pašalintas tik po 21 m. – DŽ₃, kasinėjant (o ne kasant!) randami senovės iškasini ai jau yra archeologiniai radiniai, o iškasenos – tik “iškasamos mineralinės žaliavos”: naudingosios iškasenos. Beje, jau K. Sirvydo iškasynos yra “geležies rūda”: Ruda/Materia seu terra metallica fossilis. Iškasinos/materia iškasama gietažies/ etc. SD 392, nors SD 119 turi ir neapibrėžtą reikšmę: Kopáne rzeczy w ziemi. Fossilia, orum. Iškasinos/iškasti dayktay iż žiemes. Pasak LKŽ IV, Sut iškasinės irgi yra “kas iškasama iš žemės (metalai, rūda”). Darybiškai kalnakasyba yra ne darinys (sudurtinis žodis), nors dvi- * Čia ir kitur spaudai sunkūs senųjų šaltinių rašmenys pakeisti dabartiniais. 33 kamienis (pagal sandara, o ne darbą!). Kalnakasyba yra priesagos -yba vedinys iš durinio kalnakasys (panašus dalykas yra reta kalnakasybė NdŽ). Kalnakasys irgi gerokai skiriasi nuo savo šaltinių – rus. горняк, vok. Bergmann (o Bergvolk – горцы) skiriasi reikšmė – kalniečiai, kalnėnai). Pridur tina, kad, LKŽ V duomenimis, be viena-laikio su kalnakasyba žodžio kalnakasys BŽ 493 (рудокоп – рудокас, kalnakasys, kalnavertys), yra ir ankstesnis kálnakasis J. Ir čia, nors skambėtų ir banaliai – tarsi šiandieniškai, reikia pasisukti į Europą per lietuvių tautos seną langą į Vakarų kultūrą – Mažąją Lietuvą. Nors žodžiai čia gal kiek ir aplenkia daiktus, tačiau jie gerokai ankstesni, gausūs ir tikri. Štai didžiausiame šio krašto regioniniame žodyne – F. Kuršaičio “Deutsch-Litausch(es Wörterbuch” (t.I, 1870) yra: Bergwesen – kalnųkasystės dalykai. kalnkasystė K I 210, Bergbau – etwa: kalnų kasimas. kalnakasystė; vralt. u. ungebraüchlich: rūdu kasimas K I 209, Bergarbeit – etwa: kalnakasystės darbas K I 209, Bergakademie – etwa: kalnakasystės šiūlė K I 209; Bergmann – kalnakasys K I 210, Bergarbeiter – etwa: kalnakasys K I 209, Bergknappe – jauns kalnakasys K I 210. Čia pridurtina ir kalnóvė bei kálnkasis: Bergwerk – alt und ungebraüchlich: kalnowė. rūdų kasimas. besser: kálno kasimas. od. auch etwa: kálnkastis. jės K I 210 (pirmasis čia buvo jau P. Ruigys: Bergwerk – Kalnówė, ês, Kálnų Rūdų Kassimmas R 62; taip pat ir MŽ 83; tik Kálnówė N); kálnkasis – ein Bergwerk K. Iš raštų žinoma ir kalnakasýklė LC 1886 41 “kalnų pramonės įmonė”. F. Kuršaičio tradiciją tęsė išėjusios leksikografija – Antano Lalio “Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas” (III leid., Chicago, 1915): kalnakasys – miner L, kalnakasystė – mining; art or science of mining L (ir kalnavertis, -čio – properly: demolisher of mountains; miner L), kalnovė – hill; hillock; // mine L, mining – kalnakasystė, kasytnės; <…> L 432. Nors šnekoje įsigalėjo anglybės maina ir mainierius. Taigi turime rusišką vertinį kalnakasyba ir vokišką kalnakasystė, o J. Barono kalnakasys gali būti ir paimtas iš F. Kuršaičio. Tikriausiai nuo kalnų ir prasidėjo, tik kasė ne kalnus, o kalnuose, iš kalnų – į darb ybos motyvaciją nereikėtų žiūrėti tiesmukai kaip ci-tuotame laiške. Tačiau jau P. Ruigio pateikiamas visai aiškios motyvacijos kalnų rūdų kasimas, o į kalnakasį visai panašus, tik daug ais 34 kesnis rūdakasy(su visa grupe) yra daug pirmesnis: Kruszco[w?]y kopacz/Scitator auri, Kūdakas(is)/ [korektūros klaida: K=R–J.K.] ruda kasejas SD 133. Rudakassis – ein Erzgräber N, rūdakys I, J: čia gyvena rūdakasia(i), kur dirba žemės gelmėse J. Jabl; ret. rūdų kasinkas: Bergmann, oder Knappe – Rudū Kassinkas, ūk(a) = (Sidabra =)Kassis, sio R 62; rūdininkas: Hammerschmid – Rudininkas, ko R 189, MŽ 252, Rudininkas, o – ein Metallarbeiter, Eisenschmidt N, rūdininkas, –o – ein Metall- oder Erzarbeiter [K] (2. Plv, Žp “Kazlų Rūdos, Višakio Rūdos apylinkių gyventojas” LKŽ XI), rūdininkas = rūdakasy(s) NdŽ; ret. rūdakas(yba – Bergbau NdŽ. Naujiška rūdvietė Enc VI 568, NdŽ “vieta, kur yra rūdos, rūdynas” LKŽ XI turi gausių ir senų sinonimų – rūdynas 4. M, BŽ 493, NdŽ “rūdos telkinys, kasykla”¹⁵ (plačiausiai vartojamas 1. Q 515, Lex 85, Krz 158, N, Jbl 209, D. Pošk, J, dz., žem. “pelkė su rudų vandeniu, durpynas”, ret. 3. Dg “rūdos turinti žemė”) LKŽ XI; rūdà KzR “geležies lydymo krosnis, įmonė” (rudnia trš žr. rudnė) LKŽ XI; net rūda 2. “geležies gamybos įmonė; geležies liejykla” LKŽ XI: 1. ein Hammer, Eisenhütte (2. das Erz) R, MŽ, Metall, Erz; eine Metallhütte, ein Eisenhammer, in letzterer Bedeutung besser Rudinvezia N, der Eisenhammer [K]; ret. rūdvsis O 79 “rūdos kasykla” LKŽ XI. Yra ir visai panašių (sanda(is) įžodi rūdka-sys vietų pavadinimų: rūdakasis “rūdos kasykla” LKŽ XI: Erzbergwerk – rūdkasis K I 410, Erzgrube – rūdų duobė. rūdkasis, io K I 410 (yra ir dar kitokių: Erzütte – rūdų tirpnyčia K I 410); rūdakasa K n “vieta, kur kasama rūda” LKŽ XI. Ankstyva ir “geležkasybos” leksika: geležavietė “kalnai, vietos, kur yra geležies rūdos” LKŽ III: želane gory huty. Ferrariae, Gielazawiute SD 541; gelžkasis “geležies kasykla” LKŽ III: Eisenbergwerk – etwa: gelžkasis, io K I 364, Eisengrube – gelžkasis, io K I 364; gelžkalvystė “geležies gamykla” LKŽ III: Eisenhammer – etwa: gelžkalvė (ir Eisenhütte s. Eisenhammer) K I 365. Jų nūnypo nereikalinga (neprigijo ir akmuo geležiatraukis “magnetas” SD 161). Vėliausias ir negausiausias yra angliakasybos žodynas – tik angliakasy(s) Š, Vd, angliavietė tsp ir ret. tarp. anglės Įky “anglių kasyklos” (prie šios grupės nepriklausytų medžio anglių žodžiai angliade-gys, angliaduobė ir chemijos terminai angliarūgštė, angliavandenis, ...). Taigi tik kalnakasys, kalnakasyba kalnais “molsvuota” (iš tikrųjų, 35 kaip įprasta vertiniams, nemotyvuota). Neturi “kalnų” nė tik minėti kašykla, kasinys, iškasenos; rūdkasys, angliakasys (ir aukakasys), bet ir daug kitų, plg.: горнопроходческая бригада – prakasėjų brigada, горнорудное дело – rūdų gavyba, горные богатства – žemės gelmių [mineraliniai] turtai, горное масло – geol. žemės aliejus RKLŽ I. Žemės aliejus, paimtas iš GTŽ, nėra patekęs nei į LKŽ I₁, nei į LKŽ I₂, nei į DŽ. Ar jis iš rus. горное масло, ar tiesiai iš vok. Erdöl, bet tai yra “nafta”. Nafta yra ir vok. Bergöl – F. Kuršaičio kalninis (od. ūlinis) aliejus K I 210, būta ir Steinöl – F. Kuršaičio akmenės aliejus, pėvoblia K II 206, pasak LKŽ I₂ esąs “žibalas” (dabart. vok. Kerosin), nors ir LL 95 lenk. nafta – akmeninis aliejus, nafta. Molyvacija – iš žemės gelmių, iš žemės gelmėse esančių akmenų, uolų, plg.: Giliuminiai krikščionybės klodai tūno kaip n a f t a k o r ė t a m e a k m e n y j e ir prašosi išsiurbami LA 1994 68 11. Taigi žemės ir akmens aliejus / akmeninis, uolinis aliejus yra motyvuoti (nors irgi yra vertiniai), o kalninis aliejus – nelabai. Ir akmens anglių (jau iš, deja, likusio nespausdinto, bet matyt, naudoto J. Brovodskio žodyno žinoma akmens anglis) motyvacija nėra vienaprasmė – jos gal tiek pat “akmeninės” (ar “tarsi akmeninės”), plg. kūlių (t.y. akmenų) anglis J (plg. taip pat vok. Steinkohlenbergbau “akmens anglių pramonė”), tiek pat ir “kalnų”, nors ir tie kalnai uoliniai [plg. akmens ožys B “kalnų ožys”, dar labiau erelis akmeninis N “kilhusis erelis (Aquila chrysaëtos)”], taigi tikrieji kalnai, lietuvių neretai taip ir vadinami: akmeniniai kalnai JV 311, kalnai akmeningi SD 94. Žinoma, yra ir tokių akmeninių, kurių motyvacija – ne “kalninis”, bet ir nėra visai tiesioginė (“iš akmens”) – akmeninis 2. “prisitaikęs gyventi prie akmenų (kalnuose arba miestuose)”; zool. akmeninė kiaunė (Martes foina) DŽ₃, akmenė 1. zool. “tilvikinių būrio akmenuotų pajūrių paukštis” (Aronaria interpres) [vok. Steinwälzer]; 2. žr. kūltupis – zool. “strauzdų šeimos paukštis, lizdą kraunantis tarp akmenų” (Oenanthe oenanthe) [vok. Steinschmätzer] DŽ₃, akmenlinda zool. “labai judrus, rudas šimtakojis, gyvenantis po akmenimis, raštais ir kitur” (Lithobius) DŽ₃. Ne tik dviprasmė, o tiesiog apgaulinga – sinchroniškai, šiuolaikiškai žiūrint – motyvacija gali pasirodyti senųjų raštų ir tarmių, tautosakos būdvardžio mėdinis LKŽ VIII – 36 “Šis medžio”, bet tai jau būtų remotyvacija (→ medis), o tikroji yra “miškinis, laukinis” (→ medė, medžio (miškas): asilas medinis SD 271, medinis jaučias “stumbras” SD 9, medinė (t.y. kalnų “laukinė”) ožka B, R 167, medinė kiaulė “šernas” R, girinis (medinis) paukštis K II 336, mediniai kaveliai J. Jabl (Dv), gaidys medinis “ketverinas” R 75, medinė katė “vilpėsys” R 402, medinis obelys Kal, mediniai obulai Slnt; Valgydavo žioguos (t.y. džiovintus skėrius) ir medų medinį Bt Mr 1, 6. Gal sunkiau apsigauti su variantu medūnas, a: ožka medinōji “stirna” Grv, teterukas – višta medinōji Lz, medinė kiaulė “šernas” Grv; O tu asile medinąsis! Mžk. Gražiai apgaulingas yra net ‘naminis LKŽ VIII 1. “prie namų gyvenantis”: naminė pelė (Mus musculus) tsp [prš?] laukinė!; Naminis žvirblis (Passer domesticus) – tai amžinas žmogaus kaimynas Blv; musia naminė Kp; Ei, broli, broli, broleli mano, kam šovei balandėlį, naminį paukštužėlį? LTR (Ds). Biologijoje šitokie organizmai vadinami sinantropiniais, net sinantropais (vėl saugokimės! – ne iš sinantropo – iškastinio “kinų žmogaus”, o iš gr. syn- “kartu, su” + anthropos “žmogus”) – prie jų priklauso ir kambariniai (musė, širplys, tarakonas, blusa), ir sodybų bei laukų pikžolės – žmogaus aplinkos parazitai (iš gr. para “greta, šalia” + sitos “maistas”), bet nepriklauso kultivuojamieji gyvūnai (platesne sąvoka negu prijaukintieji – domestikuotieji), o LKŽ VIII šitai laiko tik minėtosios reikšmės – “prie namų gyvenantis” – poreikšmiu “žmogaus globojamas, prie namų laikomas, auginamas”: naminė antis, naminė bitė, naminiai gyvuliai. Pagaliau горный gali būti net геологinis: горный компас – geologinis kompasas, горная геометрия – geologinė геометрия. О горная порода – tiesiog uoliena. Neaiškus naujadaras kalnininkystė žr. kalnakasyba DŽ, vertintinas kaip beprasmybė. Eduardo Vodzinsko pastangos nebuvo tuščios. R LKŽ I 1982 m. dar mažai spėjo, tik prie дело jau горное дело šiek tiek taip pataisyta – (kalnų) kasyba. PolŽ 1984 m. daugiau pakeitė: горное дело – kasyba, горная промышленность – kasybo pramonė, горник – kasybininkas. VLKŽ I 1989 m., deja, viskas sena – “kalniška”, kasybos visai nėra. PŽ III 1992 m. yra kasyba: atviroji kasyba 131, jūrų dugno kasyba 128, 37 129. DŽ, reagavo, bet būdamas ne specialusis (terminų ar enciklopedinis), o visuotinis žodynas, negalėjo iš karto kalnakasybos atmesti: kalnakasyba “žemės turtų kasimo pramonė, kasyba”, o kasyba – tik “kalnakasyba”; įdėtas tik kalnakasys “žemės turtų kasėjas”, o kasybininko, deja, dar nėra. Gailiausia, kad vis nėra naujo geologijos terminų žodyno. O laikraščiams vertėjams nei žodynai, nei kalbos straipsneliai ne rašomi. Štai net taip jiems lengva (ar negėda?) ranka išeina: Vakar prie Baltųjų rūmų buvo pastatyti piketai. Akciją surengė kalnų metalurgijos profsąjunga LA 1994 59 2. Nėra nei kalnų, nei pakalnių ar pelkių metalurgijos, nors yra pelkių rūda. Visai nelogiška tokia pora: Kuzbaso kalnakasius palaiko Vorkutos angliakasiai LA 1993 227 2. Priešpriešą galėtų sudaryti tik rūdkasiai ir angliakasiai. Visai keista: baigė <...> naftos ir chemijos [turbūt naftos chemijos – J.K.] institutą, kur įgijo kalnų inžinieriaus specialybę LA 1993 206 9. Tačiau čia ne visai netikėtai paaiškėja tai, ko ir E. Vodzinskas, net dėl kasybai pastraipą paskyręs (TV 1994 1 44), neaptarė – tai, kad naftos gavybai ir kas ybos inžinierius netinka (o kas tiktų – truputį toliau). Taigi kalnakasyba labai netinka. Išvartęs LTE V kelis kalnakasybos puslapius ničnieko nerandi apie kalnų kasą, tačiau randi tai, kas sveiku protu nesuvokiama: kalnakasybos pramonė – naudingųjų iškasenų gavyba ir pirminis apdorojimas (sodrinimas) – – – Yra 5 grupės: kuro gavybos pramonė (naftos, gamtinių dujų, anglių, durpių, skalūnų gavyba), rūdų, <...>. <...>; hidromineralinė pramonė (mineralinių, požeminių vandenų, vandens vandentiekiui ir kt. tikslams gavyba). Taigi ne tik durpių kasimas, bet net mineralinio vandens gręžiniai – tai kalnakasyba, dujos, vanduo – tai iškasenos!.. Net mokyklinis FGŽŽ jau 1987 m. aiškina: gręžinys – “apvalus kalnakasybinis kasinys uolienų storymėje, išgręžtas gręžimo instrumentu”... Juoba keista, kad daug anksčiau už kasybą (1979 m.) įksuota gręžyba (1956 m.): буровое дело – gręžyba GTŽ. Priežastis – gręžybai nepavyko atitrūkti nuo буровое дело. Antai net Ž. Kinderio knygoje “Hidrogeologija ir gręžyba” (1974) gręžyba... visiškai nevartojama. Joje yra tik gręžimas (gręžinių) ir gręžiniai. Nie kur nėra kokios nors naftos gręžybos, dujų gręžy- 38 bos. Gal užtai gręžyba nepalėko į DŽ2, DŽ3 (nors yra jau 1971 m. LRKŽ). Kol susidarys ir nusistovės visa kasybos sistema, užtruks. Nemotyvuotas vertinys kalkakasyba taip ir liko nediferencijuotas. Kasyba, be abejo, lengvai gali būti skaidoma – anglių kasyba, rūdos kasyba, nors greta turint angliakasybą, rūdkasybą, neatmestina ir kita galimybė – angliakasyba, rūdkasyba, jau pasitaiko auksakasyba LA 1994 81 6, 178 2 greta labai seno auksakasys R 62, auksakasys B, K I 558. Deja, dar pasitaiko ir sidabro kalkakasyba M ir G 1990 10 21 – turi būti sidabro kasyba (sunkiau – sidabrakasyba, nors yra sidabrakasys Ser). Beje, auksas ir sidabras gali būti ne tik kasamas, bet ir renkamas, kitaip išgaunamas. Visų jaučiamas, bet netvarkomas, apeinamas naudingųjų iškasenų neatitikimas. Vieni rašo nesidrovėdami aiškiausias beprasmybes: Bet svarbiausia iš šio krašto naudingųjų iškasenų yra nafta M ir G 1973 11 22. Atskirą naudingųjų iškasenų grupę sudaro geriamasis, techninis ir mineralinis požeminis vanduo bei sūrymai M ir G 1982 12 9. Kiti ieško, gausiai varijuoja, sakysim, A. Linčiaus knygos “Šimtas geologijos mįslių” (1980) tik viename p. 297 – ir naudingosios iškasenos, ir mineraliniai turtai, ir mineralinės žaliavos, ir požeminiai turtai, o juk yra ir organinių – durpės, gintaras (dėl naftos ginčijamasi – taigi būtų neparanku). Tiesiog gaila, kai išlenda dar kokios gamtinės iškasenos KB 1990 11 2 ar net žemės iškasenos KB 1994 12 8, kokie natūralūs ištekliai LA 1993 209 1. Ne viskas yra ir žemės gelmių turtai, nes yra ir atviroji, t.y. paviršiaus, kasyba. Gamtos turtai – vėl kitokia sąvoka, platesnė. Tačiau juk jau seniai yra neprastas žodis išgava “išgavimas”: aukso, akmens anglių išgava DŽ2, DŽ2 ir DŽ2, aukso išgava LmŽ 138. O “tai, kas išgaunama” būtų išgavos – šitas žodis jau yra LKŽ IV, tik ten jo vos vienas šaltinis – BŽ 117, reikšmė neapibrėžta – “laimikis, gausa”. Galima būtų neatsisakyti ir “naudingumo” motyvacijos – naudingosios išgavos. Kita galimybė – naudingieji radiniai, nes juk ir ieškoma, žvalgoma (žvalgyba – разведочное дело GTŽ) ir randama. Tačiau išgaunama paskui, taigi išgavos – tikslesnis terminas. Laikas svarstyti, rinktis ir priimti. 39 Sutrumpinimai DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DŽ₁ – I leid., V., 1954. DŽ₂ – II leid., V., 1972. DŽ₃ – III leid., V., 1993. FGŽ – Solovjovas V., Karpovas G. Fizinės geografijos žodynas-žinynas. K., 1987. GTŽ – Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. V., 1956. KB – “Kultūros barai”. KT – Gavienis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas. K., 1990. LA – “Lietuvos aidas”. LKK – Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1985. T. 24. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941. T. I, I leid., 1968. T. I, II leid. 1956, T. 3. 1957, T. 4. 1959, T. 5. 1966, T. 7. 1970, T. 8. 1978, t. II. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. LRKŽ – Lyberis A. Lietuvių–rusų kalbų žodynas. V., 1971. LTE – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1979. T. 5. Mir G – “Mokslas ir gyvenimas”. MK – “Mūsų kalba”. PolŽ – Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas/ Sudarė G. Daugėla. V., 1984. PŽ III – Pažinimo džiaugsmas: Žemė ir jos gėrybės. V., 1992. RLKŽ – Rusų–lietuvių kalbų žodynas. V., 1982. T. 1/ Sudarė Ch. Lemchenas. SD – Pirmasis lietuvių kalbos žodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum [III leid. fotografuotinis tekstas]. V., 1979. Puslapiai skiriasi nuo LKŽ cituojamų SD V leid. puslapių. ССРЛЯ – Словарь современного русского литературного языка. Москва–Ленинград, 1954. Т. 3. TV – Terminologijos vagos. V., 1994. Kn. 1. VLKŽ – Križinauskas J. Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. V., 1989. T. 1. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (romėniškieji – tomus), puslapius. 40