Kazimie as
GAIVENIS
APIE
DU
TARPUKARIO
LAIKY
TERMINY
ZODYNELIUS
1.8.Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélis
Filoso as
S.Salkauskis
sukii é
ne
ik
o iginalig
e minologijos
e-
o ija,
no mino
iloso ijos
e minus, be
doméjosi
i
pedagogikos
e -
minija.
Jo
nebaig as
ke u kalbis
pedagogikos
e miny
Zodynélis,
pa-
adin as
“Bend oji
pedagogikos
e minija”
(lie u iy-p anciizy- okie-
Ciy- usy
kalbomis),
isspausdin as
“RaS y”
an ajame
ome
(V.,
1991).
Zodynélio
paaikinimuose
aSoma:
“Su ankio a
i8
iso
1600
peda-
goginiy
e miny.
[8
jy
600
paim i
is
“Bend osios iloso ijos
e mini-
jos”.
Jie
pazymé i
Zenklu
+.
400
e miny
y a
s e imos
kilmés.
Jie
pazymé i
Zenklu
-.
Jiems
s a bu
bii y
as i
lie u iskyjy
a i ikmeny.
Liekan ieji
600
e miny
y a
lie u iSkos
kilmés
i
u i
speci iskai
pe-
dagoginj
pobiidj.
Jie
nepaZymeé i
jokiu
Zenklu.
Visus
e minus
ban-
dy a
ki éiuo i”(277).
Sis
Zodynélis
bu o
s a s y as
Lie u iy
kalbos
d augijos
Te minologijos
sekcijoje
i
Siek
ick
papildy as,
be
liko
ne-
baig as.
Te minog a ijos
p incipais
jis
maZai
kuo
ski iasi
nuo
“Ben-
d osios
iloso ijos
e minijos”.
Pas a ajj
Zodynélj,
kaip
Zinoma,
y a
ki cia gs
kalbininkas
P.
Ska ddius.
Vadinasi,
galima
many i,
kad
pliusu
pazymé ieji
e minai
y a
P.
Ska dZiaus
ki iuo i.
Siame
s aipsnelyje
nesis engsime
S.
Salkauskio
pedagogikos
e minijos
j e in i
Sios
s i-
ies
sq oky
sis eminimo
a é ilgiu,
o
domésimés
ik
d iem
kalbiniais
dalykais,
bi en :
1)
S.
Salkauskio
e minizuo os
leksikos
pobiidziu
i
2)
S.
Salkauskio
pedagogikos
e miny
ki ¢ia imu.
1.8.
Salkauskis,
apibiidindamas
e minijos
Sal inius,
a8é:
“Jei
pa-
imsime
be
ku j
moksla,
u éjusj
susida y i
moksliskaja
e minija,
ai
leng ai
pa i sime,
jog
Si a
jo
e minija
y a
pasem a
i8
eje o
Sal iniy.
Bi en
ieni
jos
e minai
y a
paim i
i8
gy osios
Zmoniy
kalbos
i
ik
y a
p i aiky i
specialiam
mokslo
eikalui;
ki i
e minai
y a
naujai
su-
da y i
pagal
kalbos
désnius
i
Siaip
jau
pagal
analogija
su
ipingomis
jos
ap aiskomis;
pagaliau
ecia
e miny
g upé
iesiog
paskolin a
i§
ki y
kalby
i
ik
maziau
a
daugiau
modi ikuo a
pagal
one ines
bei
89
mo ologines
sa ybes
kalbos,
ku iai
Zodziai
y a
skolin i”
(Salkauskis
1991
24).
S.
Salkauskis
naudojosi
isais
im
miné ais
e minijos
Sal-
iniais,
aéiau
naujada y
ki é
palygin i
nedaug.
Many ume,
kad
S.
alkauskio
pedagogikos
e minijos
naujada ai
y a
Yodziai
a kak/a
(obs ina ion,
en é emen ;
Eigensinn,
T o z),
aumenybé
(in elligen-
ce;
In elligenz),
e d émenis
(a
d’espace;
Raumkuns ),
im/a
( écep-
ion;
Rezep ion,
Au nahme),
A o ings
(obje
su
lequel
on
examine;
P ii ungsgegens and),
moks/aamd2is
(scola i é,
Schulal e ),
pe gy ena
(su i ance),
as/i mas
(I’éc i u e
e
la
lec u e),
s/elinguimas
(ca ac-
é e
de
ce
qui
es
animé,
Seelenha igkei ),
sauna
(b o ou e;
B a-
ou )
i
k .
Deja,
be eik
isi
jie
bu o
blankios
da ybes
a ba
j a dijo
di b ines
sa okas
i
odél
élesnéje
pedagogikos
e minijoje
nep igi-
jo.
Kas
ki a
S.
Salkauskio
e minizuo i
a
suda y i
ZodZiai,
ku ie
“Lie-
u iy
kalbos
Zodyne”
( oliau
LKZ)
pa eikiami
ik
ne a
i8
so ie iniy
as y,
p z.:
g/obd inis
(pupille;
P legling),
paaugiys é
(adolescence;
Adoleszenz)
i
k .
Jie
a ojami
i
daba inéje
misy
e minijoje.
Nelie u iskus
Zodynélio
papildymus
S.
Salkauskis
3yméjo
minu-
su,
be
j
jy
a pa
u bi
pe
apsi ikimg
pa eko
i
kele as
lie u isky
e miny,
p z.:
jdémus,
jdémy
(a en i ;
au me ksam),
kidikis
(pe i
en an ;
Wickelkind),
miégas,
miegai
(sommeil;
Schla ),
pa i inis
(empé imen als
expe imen ell)
i
k .
odynélyje
andame
e miny,
ku ie
daba
laikomi
neno miniais
a ba
a’omais
ne aisyklingai,
p z.:
p amd ymas
(p é oyance;
Vo aus-
sehen),
p ama y i
(p é oi ;
o aussehen),
pusidus y as,
-a
(équi-
pondé an ;
das
Gleichgewich
hal end),
pusiaus y i mas
(quali é
de
ce
qui
es
équipondé an ),
sa igina,
-os
(dé ense
de
soi-méme;
Sebs -
e eidigung,
Selbs schu z).
Pi masis
e minas
daba
kei¢iamas
Zo-
dziu
numda ymas,
an asis
—
numa y i,
eciasis
—
pusidus i as,
-a,
ke -
i asis
—
pus/aus i iimas,
penk asis
—
sa igyna.
Daugelis
S.
Salkauskio
j i in y
pedagogikos
e miny
a ojami
i
daba .
Pa yzdziui,
L.
Jo aisos
Zodyne
“Pedagogikos
e minai”
(K.,
1993)
asime
okius,
jau
i
ada
a o us,
abs ak¢iyjy
sq oky
pa a-
dinimus,
p z.:
a gaminimas,
a kakla,
a pazinimas,
a sakomybeé,
a si-
palaida imas,
auginimas,
aukléjimas,
bend a imas,
b endimas,
da -
bingumas,
da bs umas,
démesys,
dés ymas,
do o é,
d ausmé,
d a-
90
singumas,
gabumas,
ge umas,
globa,
issiblaskymas,
jgiidis,
jp asmi-
nimas,
jp o is,
isi ikinimas,
jspéjimas,
Jau umas,
ki yba,
la inimas,
likes is,
pamégdZiojimas,
Pa eiga,
pasaukimas,
pa i is,
pa
eldéji-
mas,
pazangumas,
pomégis,
po aukis,
p a ybos,
p igim is,
s opu-
Imas
i
k .
Te minologijos
sekcijos
posédziuose
pada y i
Sio
Zodynélio
papil-
dymai
daugiausia
susije
su
a p au inés
e minijos
pa eikimu.
Tik
ie-
nu
ki u
Salia
a p au iniy
e miny
p i aSomi
da
i
lie u iski
sinoni-
mai,
p z.:
ak y umas
—
eiKlumas,
a i me ika
—
skaiciamokslis,
cho-
le ikas
—
s aiguolis,
degene acija
—
issigimimas,
di uzija
—
issklidi-
mas,
egoizmas
—
sa imyla,
e ika
—
do omokslis
i
k .
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ijoje
iSei ies
a3kas
bu o
Zodis,
o
ne
sa oka,
odél
jo
e minijos
inkiniuose
an ax iniais
Zodéiais
pa-
eikiami
ne
ik
daik a a dZiai,
be
i
bid a dziai,
eiksma%odziai,
ne
daly iai.
Taciau
apsk i ai
jo
Zodziy
a anka,
e minizacijos
i
e -
minog a ijos
p incipai
bu o
pakankamai
aukS o
mokslinio
lygio.
2.
Te miny
ki éia imas
—
keblus
da bas
neli uanis ams.
Kaip
jau
minéjome,
dalj
S.
Salkauskio
pedagogikos
Zodynélio
e miny
y a
ki -
Cia es
P.
Ska dZius.
Ki us
e minus
ki éia o
jis
pa s.
I8 is
neki éiuo y
palik a
labai
nedaug,
ik
kele as,
p z.:
enciklopedinis,
jausminis*,
jus i*,
klausumas,
k yp is*,
Kiino y a,
mi é i,
Pa iskas,
pozi y inis
(s .
pozi y us),
iisis
*,
Zmoginis*
(Z aigzdu émis
pazZymé i
e minai
iloso ijos
e minijoje
bu o
ki éiuojami).
Idomiis
ie
i
“Bend osios
iloso ijos
e minijos”
paim i
e minai,
ku iy
ki ia imas
nesu ampa
su
daba inémis
akcen ologijos
no mo-
mis.
Tokiy
e miny
y a
keliolika,
p z.:
j aka,
-6,/ akg
(={ aka
DLKZ,
LKT2),
j aiga,
-0s,
{ aiga
(={ aiga
DLKZ,
LKTZ),
i ykdy i
(=j yk-
dy i
DLKZ),
kiekinis
(=kiékinis
1
DLKZ,
LKTZ),
Alia is,
-iés
(=klid-
is
DLKZ,
LKTZ),
kaninis
(=kiininis
DLKZ),
meninis
(=méninis
DLKZ,
LKTZ),
moks inis
(=mékslinis
DLKZ,
LKTZ),
néigiamas,
-
4
(=neigiamas,
-A
DLKZ),
eikimé,
-és,
eiksme
(= eikimé
3
DLKZ,
LKTZ),
s4Ziningas
(=saziningas
DLKZ,
LKTZ),
éigiamas,
-a
(= el.
giamas,
-’
DLKZ),
isiomeninis
(= isuomeninis
DLKZ,
LKTZ),
2méniskas
(= méniskas
DLKZ,
LKTZ)
i
k .
Kai
ku ie
$y
ki éia i-
mo
a ian y
(p z.,
j aka,
néigiamas
i
k .)
né a
jokios
klaidos,
bu o
91
pa eikiami
LKZ
i8
M.
Niede mann’o,
A.
Senn’o,
F.
B ende ’io
i
A.
Salio
“Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodyno”
(Heidelbe g,
1932-1968)
i
ki y
Sal iniy.
Be
o,
esama
i
apsi ikimy.
Pliusu
pazyme y
Zodziy
s4moné i
(de éni
conscien ;
bewuss
we den),
sg anga,
-os,
s anga
(cons uc ion,
s uc u e;
Ge iige,
Bau,
S uk u ),
sa eika,
-6s,
s el-
ka
(in e ac ion;
Wechselwi kung)
“Bend ojoje
iloso ijos
e minijo-
je”
i8 is
né a,
o
e minai
ski umas,
-ai
(di é ence;
Un e schied),
s ajOneé
( é e;
T aum),
amdy i
(domp e ;
zugeln)
miné ame
Sal i-
nyje
ki ciuojami
ki aip
(ski umas,
s aj6né
i
émdy i).
S.
Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélyje
pasi aiko
i
pap as y
ki ¢ia imo
ik y
(a ba
ko ek i os
klaidy),
p z.:
nacija,
-os
(na ion;
Na ion),
pagilinimas
(app o ondissemen ;
Ve ie ung),
pa ija,
-os
(pa i;
Pa ei),
sa a ankiskimas
(indépendance;
Selbs andigkei ),
siel a as,
-a
(a lic ion;
Seelenkumme ),
iene as,
-ai
(uni é;
Ein-
hei ),
Zymiumas
( aleu ,
eminence;
He o angendsein)
i
k .
Kas
ki a
oks
e miny
ki dia imas,
p z.:
an i ezé
(=an i ézé
DLKZ,
LKTZ),
ené gija
(=ené gija
DLKZ,
LKTZ),
idéja,
-éjos
(=idéja
DLKZ,
LKTZ),
jzanga,
-6s,
jZanga
(=|zanga
DLKZ,
LKTZ),
jau-
nys é
(=jaun s é
DLKZ,
LKTZ),
konku sas
(=konki sas
DLKZ,
LKTZ),
lig is as
(=lighis as
DLKZ,
LKTZ),
méginys,
méginio
(=mé-
ginjs
3a
DLKZ,
LKTZ),
neiginys,
néiginio
(=neiginjs
3b
DLKZ,
LKTZ),
6 ganas
(=d ganas
DLKZ,
LKTZ),
pa osas
(=pa dsas
DLKZ,
LKTZ),
p idedamas
(=p adedamas),
p émoga,
-os
(=p a-
moga
DLKZ
LKTZ),
p éza,
-os
(=p ozi
DLKZ,
LKTZ),
p ozinin-
kas
(=p ézininkas
DLKZ),
sa andudiskas
(=sa anaiidiskas
DLKZ,
LKTZ,),
siel6
is
(=s elo is
DLKZ,
LKTZ),
sin ézé
(=si i ezé
DLKZ,
LKTZ),
skai i as,
-al
(=skau as
DLKZ),
ykdy i
(= ykdy i
DLKZ,
LKTZ),
24ismas,
-a
(= aismas
DLKZ, LKTZ)
i
k .
Dauguma
siy
e miny
ki dia imo
ne ikslumy
y a
ipiskos
in eligen y
da omos
klai-
dos.
Jos
biidingos
i
daba iniams
mokslo
kalbos
eks ams.
Ki éiuodamas
p iesagos
-/nis
bid a dzius,
daZniausiai
einandius
sudé iniy
e miny
pazyminiais,
S.
Salkauskis
bu o
aip
pa
ne
isai
nuoseklus.
Vienu
jis
ik
Siek
iek
nu olo
nuo
ki cia imo
no my
(a),
oki u
—
kii é
ne
hipe no malizmus
(b),
p z.:
a)
Aigieninis,
higiénis-
kas
(
=higiéninis,
higiéni’kas
DLKZ),
kiekinis
(=kiékinis
DLKZ,
92
LKTZ),
kdninis
(=k ninis
DLKZ),
Li u ginis
(=li u ginis
DLKZ),
no minis
(=nd minis
DLKZ,
LKTZ),
p o esinis
(=p o ésinis
DLKZ,
LKTZ),
isinis
(= iisinis
DLKZ,
LKTZ),
a pinis,
-é
(= 4 pinis
DLKZ,
LKTZ);
b)
kolek y inis
(=kolek j inis
DLKZ,
LKTZ),
kul a inis
(=kul i inis
DLKZ,
LKTZ),
/i e a i inis
(=li e a ii inis
DLKZ),
ma ema inis
(=ma emi inis
DLKZ),
me odinis
(=me ddi-
nis
DLKZ,
LKTZ),
pedagoginis
(=pedagdginis
DLKZ,
LKTZ),
be
p iésmokyklinis
(=p iesmok¥klinis
DLKZ)
i
k .
Apibend inan
pasaky as
min is,
bii y
galima
pada y i
okias
um-
pas
iS adas:
1.
S.
Salkauskio
pedagogikos
e miny
Zodynélis
y a
abécélinis,
i8iniai
e minai
jame
nepa eikiami.
Lie u iy
kalbos
d augijos
Te -
minologijos
sekcijoje
jis
aps a s y as
maZdaug
iki
m
aidés (pasku i-
nis
s a s ymo
posédis
j yko
1940
06
12).
Zodynélis
e minog a iskai
su a ky as
panasiai
kaip
i
“Bend oji
iloso ijos
e minija”.
2.
Pedagogikos
e miny
globé inis,
paauglys é
negalima
laiky iso-
ie mediu
a si adusiais
Zodziais
(kaip
gali
a ody i
i8
“Lie u iy
kal-
bos
Zodyno”).
Siuos
Zod%ius
andame
jau
S.
Salkauskio
Zodynélyje.
Dauguma
S.
Salkauskio
si ily y
naujada y
(a kakla,
ima,
k o inys,
aslumas
i
k .)
pedagogikos
e minijoje
nep igijo.
3.
Dalj
S.
Salkauskio
pedagogikos
Zodynélio
e miny
y a
suki éia-
es
P.
Ska dzius.
Ki us
e minus
ki cia o
pa s
Zodynélio
au o ius.
Ki -
Gia imo
ik y
y a
palygin i
nemadZai.
Jie
daugiausia
susije
su
ne iksliu
ki dio
ie os
nus a ymu.
2.
L.
Da gio
i
A.
Salio
“P ekybinés
ko espondencijos
Zodynélis”
1938
m.
“Tau os
kio”
Zu nale
ekonomis as
L.
Da gis
ka u
su
kalbininku
A.
Saliu
bu o
paskelbg
“P ekybinés
ko espondencijos
%o-
dynélj”.
Véliau
Sis
Zodynelis,
papildy as
angliskais
a i ikmenimis,
bu o
iSspausdin as
A.
Salio
“RaS uose”
(Roma,
1979).
Visi
lie u i8ki
e -
minai
jame
suki ¢iuo i,
0
kai
ku ie
da
i
umpai
paai’kin i
pa yz-
diiais.
Zodynélio
bend aau o ys é
A.
Salio
“RaS uose”
aixkinama
aip:
“L.
Da gis
su elké
anuo
me u
jo
i
ki y
Lie u oje
da%niausiai
93

a ojamus
eikalingiausius
dkinius
e minus,
juos
iS e é
j
okiediy,
dalj
i
j
angly
kalba,
o
A.
Salys
padéjo
uos
e minus
sulie u in i,
nus a y i
jy
lie u iskqsias
ly is.
Dalis
y
e miny
(pa yzdZiai,
an spau-
das,
jmoné,
pe laida)
bu o
ki y
jau
anks¢iau
suda y a,
o
ki a
dalis
(kaip
a lyginimas,
is ankos,
pali kanos)
jau
i8
seno
a ojama.
Taciau
daugumg
e miny,
daZniausiai
nelie u isky,
eko
naujai
apdo o i,
su-
siku i
naujy
lydiy,
is es y
i
jau
a ojamy
Zodziy.
A.
Salys,
L.
Da -
giui
paaiskinus
ku io
e mino
sq oka,
daznai
pasi ilyda o
po
kelis
lie u iskus
e miny
a i ikmenis,
pagaliau
ka u
su
L.
Da giu
pasi-
inkda o
a
Zodj
bei
jo
o ma,
ku i
abiem
labiau
pa ikda o.
Pa s
L.
Da gis
éliau
(1975)
y a
pa eiskes,
kad
Gia
“lie u iskosios
dalies
naujy
e miny
pag indinis
au o ius
bu o
p o .
A.
Salys”
(Salys,I,455).
odinélyje
asime
jdomiy
lie u isky
e miny,
ku ie
daba
da
ne-
a ojami
a ba
e ai
kieno
a ojami,
be
gale y
ik i
i
Siuolaikinei
inkos
ekonomikos
e minijai.
P z.:
apmoka
( ok.
Begleichungssumme,
angl.
paymen ).
Angliska
e -
ming
paymen
o de bi y
galima
e s i
lie u isku
a i ikmeniu
apmo-
kos
dokumen as
(k i as).
bend ask6lis
( ok.
Gemeinschulde ,
angl.
ellow
debi o ).
Daba
Si
sq oka
daZnai
adinama
ne aisyklingu
lie u isku
e minu
bend as-
kolininkis.
da bimas
( ok.
Leis ungs ihigkei ,
angl.
p oduc i i y).
Sis
Z0dis
inka
apibidin i
am,
kas
daug
pada o.
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne”
(V.,
1993;
oliau
-
DLKZ)
Zodis
da bus
paai’kin as
sinoni-
mu
da bs us.
Taciau
e minijoje
bii y
ge iau
sias
sq okas
isski i:
da bs is
—
kas
mégs a
di b i;
da bis
(a ba
da bliis)—
kas
daug
pada-
10.
pi kliimas
( ok.
Kau k a ,
angl.
pu chasing
powe ).
Pi klus
y a
as,
kas
gali,
u i
kuo
pi k i.
Ekonomikos
sui udiy
laikais
isuomenés
pi klumas
sumaZéja.
Daba
$i
sq oka
daZniausiai
adinama
e minu
pe kamasis
pajégumas.
Vienazodis
e minas
bii y
pa ogesnis.
aé é ascio
aii ininkas
( ok.
F ach b ie duplika ,
angl.
bill
o
la-
ding
duplica e).
Zodis
aii ininkas
dublika o
pakai alo
eikSme
ei-
kiamas
i
DLKZ.
azi s
( ok.
anspo abel,
ang].
easily
anspo able).
DLKZ,
pa-
94
eikiama
ik
8io
Zod%io
eik’mé
“ku is
ge ai
eZa”.
Taciau
p ekybi-
ninkams
eikalinga
ki a
biid a dzio
adzus
eik$mé
—
“ anspo abi-
lus”.
Tokiq
eik’me
jis
gali
u é i.
Vadinasi,
galima
kalbé i
i
apie
p ekiy
azuma.
Siame
Zodynélyje
y a
i
nep iim y
e miny,
ku iy
ie oje
daba
isigaléjo
ki i
Zod%iai
a ba
jy
junginiai.
Ki ais
a ejais
jy
ie oje
da
a ojami
s e imZodziai.
P z.:
bidiné
p ekyba
( ok.
Hoke handel,
angl.
hawking
ade),
biid -
ninkas
( ok.
Héke ,
angl.
hawke ,
peddle ).
Daba inéje
e minijoje
Siam
eikalui
a ojami
Zodziai
kioskas
i
kioskininkas.
Né a
jokios
il ies,
kad
juos
galé y
pakeis i
Zodziai
bi da
i
budininkas.
gyi,
gy ieji
pinigai
( ok.
Ba geld,
ang].
cash).
Jau
senokai
Lie u-
oje
p igijo
e minas
g ynieji
pinigai.
Daba
né a
eikalo
Sio
e mino
keis i.
mékmenys
( ok.
Zahlungsmi el,
angl.
means
o
paymen ).
Te -
minas
j a dija
nelabai
ak ualiq
sq okq.
nuoda bis
( ok.
Leis ung
des
Anges ell en,
angl.
piece
o
wo k,
pe o mance).
Daba
y a
jsigaléjes
e minas
isdi bis.
Jis
i
a o i-
nas.
padalas,
pelninys
( ok.
Di idende,
Ge innan eil,
angl.
di idend).
Siai
sa okai
pa adin i
daba
a ojamas
a p au inis
e minas
di i-
dendas.
Pi masis
si ilomyjy
lie u isky
naujada y
ik ai
nepaplis,
o
an asis
—
a gu
bau.
paga a
( ok.
Blickpunk ,
Blick angpunk ,
blick angende
Wa e,
angl.
eyeca ching
(in
ad e ising
o
packaging)
wa es).
Te minijoje
daba
ne a ojamas
i
Zodynélyje
pa eikiamas
biid a dis
paga is.
Jis
daZniausiai
kei iamas
biid a dziu
pa auklis.
Vadinasi,
i
ie oje
Z0-
dzio
paga a
e minijai
ge iau
ik y
Zodis
pa auk/a.
p ado is
( ok.
Vo schuss,
angl.
ad ance
money).
A i inka
daba -
inj
e ming
a ansas.
Nyde mano
Zodyne
Sis
e minas
y a
Zodzio
ank-
pinigiai
sinonimas.
pé s o is
( ok.
Ube liegen,
angl.
lying-o e
ime,
days
o
demu -
age).
Daba inis
lie u iSkas
Sios
sa okos
pa adinimas
y a
p as o a.
Jis
ge iau
de inasi
su
eiksmazZodziu
p as o é i.
saug6 e
( ok.
S ahlkamme ,
angl.
sa e).
Kadangi
Zodis
sei as
da-
95
ba inéje
e minijoje
pa adina
ik
nedegamajq
me aling
spin a
e -
ybems
laiky i,
o
banko
pa alpa
su
okiomis
spin omis
adinama
e -
minu
saugyk/a,
ai
naujada as
saugo e
pasida o
ne eikalingas.
Zodynélyje
an as iniais
Zodziais
pa eikiami
ne
ien
ik
iena%o-
déiai
i
sudé iniai
e minai,
be
jame
asime
i
p ielinksniy,
p ie eiks-
miy,
daly iy,
bend aciy,
Zodziy
o my.
P z.:
apié
( ok.
be e ,
angl.
conce ning,
abou );
kéininga
( ok.
p eiswe ,
angl.
p icewo hy);
/4isku
( ok.
b ie lich,
angl.
by
means
o
a
le e );
ndudai
( ok.
zu
Guns en,
angl.
o
someone’s
a o );
padien ui,
padaciui
( ok.
nach
Tagen,
nach
Da um,
ch onologisch,
angl.
daily,
day
a e
day);
panamiui
( ok.
om
Hause,
zum
Hause,
angl.
om
house,
o
hou-
se);
adlik a
( ok.
e ledig ,
angl.
accomplished);
paliép i
( ok.
ano den,
angl.
o
command,
o
dec ee);
pé kel i
( ok.
ibe agen,
angl.
o
ca y
o e ).
L.
Da gio
i
A.
Salio
“P ekybinés
ko espondencijos
Zodynélis”
e minog a iniu
lygiu
nei8siski ia
i
ki y
o
me o
daugiakalbiy
e mi-
ny
Zodynéliy.
P ak ikai,
be
abejonés,
jis
bii y
bu es
naudingas.
Ta-
Giau
Siam
Zodynéliui
nebu o
lem a
u é i
ySkios
j akos
lie u iSkai
ekonomikos
e minijai.
Tai
a si iko
odél,
kad
jis
bu o
i8leis as
ka o
i8 aka ése,
o
So ie y
Sajungai
okupa us
Lie u a,
e minija
bu o
su-
sie a
jau
nebe
su
lais osios
inkos,
be
su
planine
cen alizuo a
eko-
nomika.
Nepaisan
o,
Sis
Zodynélis
da
i
daba
né a
p a ades
ak u-
alumo.
Su umpinimai
DLKZ
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1993.
LKTZ
-
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas/
suda é
V.
Vi kauskas.
V.,
1985.
96