Albina
AUKSORIU-
TE
SUDETINIY
TERMINY
VARTOSEN-
OS
NETIKSLUM-
AI
Sudé iniai
e mininai
bina
d izodziai,
izodziai,
ke u zodii-
ai, en a os
casos
pasabaiko
suda y y y
i8 más
ZodzZiy.
Los
componen
el p incipal
dé demon,
que
no malmen-
e es i
daik a a d-
is, y jj
desc ip éZ-
ian ys
deémenys
pazyminiai.
Tais
pa yminiais
daZ suelen
a
bid a dziai,
pa y iai ó
daik a a d-
ziy
kilmininkai.
Siame
a ículone-
lle se á
discu ida
algunos
sudé iniy
e miny
démeny
a osenos
ne ikslumy.
Na yzdiias
se
p esen an
p incipalm-
en e i§
e miny
es ánda y
p oyec os.
Sob e
es ánda y
e minus
ya es á as
K. Gai enis
a ículosn-
elle Kele as
minciy
sob e
e miny
s anda iz-
acijq en la
segunda
Te minolog-
ías
núme oe o.
Sudé iniuo-
se
e minos
igiai
nosaki i
u ilizadas
j a dziuo -
inés
bid a dziy
y daly iy
o mas, ej.:
na d alus
(=
na i alusis)
dzio inimas,
ka s as (=
ka s asis)
dzio inimas,
nuodinama
(=
g azinamo-
ji) a a,
iSa doma (=
isa domoj-
) a a,
neisa doma
g azneiSa -
domoji)
a a,
sulanks o-
ma (=
sulanks o-
moji) a a,
uzda omau-
2da omoji)
a a,
abie a (=
abie a)
a a,
medienosus
maximalus
(= máximois
medienos)
Zii is,
medienosus
(= máximois
medienos)
isb inkis i
pan. Como
ya miné a,
sudé iniy
e miny
pazyminiy
bidingiausia
iS aiSka es
no sólo
bid a dziai
y
pa icipan-
es, sino y
daik a a d-
zio
kilmininko
aleg nis.
Apa ecen
casosy,
cuando
ne aisykla-
men e en
ez del
kilmininko
se u ilizan
o os
aleg nios.
Naudininko
humo nis
se usa,
cuando se
quie e
pab é2 i
daik o
paski j, y
kilmininku
más
en a ézia-
se TiSis,
en onces
como aé K.
Ul ydas, a
los
nomb es
isigkai bien
se ajus a
kilmininkas,
po que él en
ales casos
iene de
pa e i al
menos a
cie o
des ino
a spal j'.
Así
e minólog-
os
u ilis inas
keis inas
kilmininku,
ej.:
uosinys
bandiniams
(= bandiniy
uosinys),
as as
s ulpams (=
s ulpy
as as),
as as
pabégiams
(= pabégiy
as as),
gs as 1
Ul ydas K.
Ziupsnelis
a macijos
bei
medizinisc-
hen
Sp ache
e miny a
Siaip
pasakymy.
//Kalbos
kul i a 1971.
Sas. 21. P. 3.
47
d oZléms
(= d ozliy
as as),
mediena
ploks é-
ms (=
ploksciy
mediena),
skied os
ku ui (=
ku o
skied os-
).
Te minos
ne a o-
inas y
icec i o
aleg nis.
Él
ambién
keii se
kilminink-
u, ej.:
pusé
apdailos
dangoje
(=
apdailos
dangos
pilslé),
en eai
de aliy
junginy-
je
(= de alliy
puen o
en eai).
Nemazai
ne ikslumy
ocu e
en onces,
cuando en
e minos se
u iliza
jnagininko
aleg nis. Kai
jnagininku
eiSkiama
p iemoné, po
ejemplo.:
dadymas
ep uku,
dazymas
oleliu, ales
e mininas
ne aisomi.
Taciau
jnagininka
necesé y
cambi
bid a dziu ó
daly iu, cuando
él ei8kia biida,
ej.: daZymas
pana dinimu (=
na dinamasis
daZymas),
dazymas
uzpylimu
(=pilamasis
daZymas),
dazymas
s oyiniu
apipylimu (=
ciu kslinis
daZymas),
daZymas
beo is
elec oli imio
nusodinimu (=
elec oli imio
nusodinamasis
daZymas),
daZymas be
pu skimasis
daZymas.
Te minam
keliama
nemaza
equisi oimy.
Es impo an e
que el é mino
bii y no sólo
iena eikSmis,
eglamen igo,
ikslus,
da ybiskai
pa ogus, pe o
y umpas.
Ypaé
impo an e,
que sudé iniai
e mininai bi y
kuo aigkesni y
co esni.
Impo bus
sudé iniy
e miny
a osenos
inecceslumo
son
ap asomieji
junginiai, los
cuales eiké y
su umpi i y
su e mini i. en
e minos
especialis iam-
os consumida
pasi aikandios
padaly inés,
p ielinksninés
o ookios
cons uccion-
es eng inos,
ej.: a os
es amien os
pana dinan jq
j andenj (=
na dinamieji
a os
es amien os-
),
de o macion-
es g ei is
p oban
medieng
dehenos
es inio
de o mación
g ei is), a a
de uso múl iple
muchoska i-
né a a),
anspo e
i
js aigy
espe imo saliy
baldai
(=
(=
(=s ociy
laukiamyjy
saliy
baldai).
O a
sudé iniy
e miny
yda es
inexik ina
Zodziy
o den.
Pazimasis
Zodis debe
i
pazyminio,
po
ej.: masé
b u o
b u o
masé),
(=
masé ne o
(=ne o
masé).
Cuando el
é mino
plu iazodis
i
es a ios
pazyminiai,
es o se
p esen a
p ime o el
pazyminys
combinado,
iS eik as
bad a dziu
daly iu,
a
po
o
—
nede inamasis
pazyminys,
i8 eikS as
daik a a dzio
kilmininku, sólo
i
en onces
p incipal
sudé inio
é mino
démuo, ku j
apibidina
miné i
pazyminiai, ej.:
madienos
ske sinis
pja is
ske sinis
madienos
pji is),
(=
madienos
isilginis py i is
isilginis
madienos
pjii is),
madienos
(=
spindulinis
pja is
48
pí indulino
de la
made a),
d égnumas
absolu o
de la
made a (=
absoliu us-
is d énos
d égnuma-
s),
d égnumas
ela i o de
la made a
(= ela i o
de la
made a
d égnuma-
s),
med enos
medio
d égnumas
(= media
pa e
semiaus i-
asa de la
made a
d égnuma-
s), isilginis
de la
made a
ixb inkis (=
isilginis
d énos
iSb inkis),
abajino
(= pa e
del bandé).
S aipsnel-
le
abo dada
sólo pa e
sudé iniy
e miny
ne ikslumy
i ydy. Al
usa
composé i-
nos
é minos,
hay que
a siZ elg i
j odos
o os
equisi os
que
plan ean
é minos.
49