Albina
AUKSORIU-
TE
SUDETINIY
TERMINY
VARTOSEN-
OS
NETIKSLUM-
AI
Sudé iniai
e minai
bina
d izodziai,
izodziai,
ke u zodii-
ai, em a os
casos
pas ou a
o ma y y
e i8 mais
ZodzZiy.
Suas
cons i uem
o p incipal
démen o,
que
ge almen e
es i
daik a a d-
is, e jj
desc i éZi-
an es
deémenys
pazyminiai.
Tais
pa yminiais
daZ
p incipalm-
en e ai
bid a dziai,
daly iai ou
daik a a d-
ziy
kilmininkai.
Siame
a igonelho
se á
discu ida
alguns
sudé iniy
e miny
démeny
a osenos
ne ikslumy.
As
nomeyzdii-
as são
ap esen a-
das
p incipalm-
en e i§
e my
s anda y
p ojek y.
Sob e
pad ãoy
e minus
já es á as
K. Gai enis
a igonele
Kele as
minciy
sob e
e miny
s anda iz-
acijq na
segunda
Te minolog-
ijas noe o.
Sudé iniuo-
se
e minos
igiai
nosaki i
u ilizadas
j a dziuo -
inés
bid a dziy
e daly iy
o mas,
exemplo.:
na d alus
(=
na i alusis)
dzio inimas,
ka s as (=
ka s asis)
dzio inimas,
nuodinama
(=
g azinamo-
ji) a a,
iSa doma (=
isa domoj-
) a a,
neisa doma
g azneiSa -
domoji)
a a,
sulanks o-
ma (=
sulanks o-
moji) a a,
uzda omau-
2da omoji)
a a,
abie a (=
abe ai oj-
i) a a,
medienos
maximalus
(= máximois
medienos)
Zii is,
medienos
maximalus
(= máximois
medienos)
i pan. Como
já miné a,
sudé iniy
e miny
pazyminiy
bidingiausia
iS aiSka é
não só
bid a dziai
e
pa icipan-
es, mas e
daik a a d-
zio
kilmininko
aleg nis.
Acon ece
casos,
quando não
disciplinam-
en e em
ez do
kilmininko
são usados
ou os
aleg nios.
Užininko
humo nis é
usado,
quando se
quise
pab é2 i
daic o
paski j, e
kilmininku
mais
pab éziase
TiSis, en ão
como aé K.
Ul ydas,
pa a
apelidos
isigkai bem
se encaixa
kilmininkas,
po que ele
em ais
casos em
de pa e i
pelo menos
a ce a
unção
a spal j'.
Assim
e miná i-
os
u ilizado
keis inas
kilmininku,
po
exemplo:
uosinys
bandiniams
(= bandiniy
uosinys),
as as
s ulpams (=
s ulpy
as as),
as as
pabégiams
(= pabégiy
as as),
gs as 1
Ul ydas K.
Ziupsnelis
a macijos
bei
medizinisc-
hen
Sp ache
e miny a
Siaip
pasakymy.
//Kalbos
kul i a 1971.
Sas. 21. P. 3.
47
d oZléms
(= d ozliy
as as),
madei a
ploks é-
ms (=
ploksciy
mediena),
skied os
ku ui (=
ku o
skied os-
).
Te mina-
men os
ne a o-
inas e
ice-p e-
siden e
aleg nis.
Ele
ambém
kei¢iia-se
kilminink-
u, ex.:
pusé
apdailos
dangoje
(=
apdailos
dangos
pilslé),
en eai
de aliy
juninyje
(= de aliy
junção
en eai).
Nemazai
ne ikslumy
oco e en ão,
quando nos
e mos é
usado
jnagininko
aleg nis. Kai
jnagininku
eiSkiama
p iemoné, po
exemplo.:
dadymas
ep uku,
dazymas
oleliu, ais
e mos
nãoisomi.
Taciau
jnagininka
necessé y
os i
bid a dziu ou
daly iu, quando
ele ei8kia
biida, ex.:
daZymas
pana dinimu (=
na dinamasis
daZymas),
dazymas
uzpylimu
(=pilamasis
daZymas),
dazymas
s oyiniu
apipylimu (=
ciu kslinis
daZymas),
dazymas
elec olysis
nusodinimu (=
elec olysis
nusodinamasis
daZymas),
daZymas
beo is
pu skimasis
daZymas (= be
pu skiamasis
daZymas).
Te minam
keliama
nemaza
exigimy. É
impo an e
que o e mo
bii y não só
iena eikSmis,
egulamen igo,
ikslus,
da ybiskai
con o us,
mas e
umpas. Ypaé
impo an e
que sudé iniai
e mininai bi y
kuo aigkesni e
cu esni.
Impo an e
sudé iniy
e miny
a osenos
imp ecslumas
são
ap asomieji
junginiai, que
eiké y
su umpi i e
su e mini i.
U ilizados em
e mos
especialis iam-
os
pasi aikandios
padaly inés,
p ielinksninés
e okios
kons ukcijos
eng inos,
egz.: a os
es amen os
pana dinan jq
j andenj (=
na dinamieji
a os
es amen os),
de o mações
g ei is
es an
medieng
demenos
es inio
de o mação
g ei is), a a
de múl iplo uso
a a
i
mui oska in-
é), anspo e
js aigy
espe imo saliy
baldai
(=
(=
(=s ociy
laukiamyjy
saliy
baldai).
Mais uma
sudé iniy
e miny
yda é
nãoik ina
Zodziy
o dem.
Pazimasis
Zodis de e
i
pazyminh-
po
o,
exemplo:
masé
b u o
(=
b u o
masé),
masé ne o
(=ne o
masé).
Quando o
e mo
plu iazodis
i
é á ios
pazyminiai,
isso é
ap esen a-
do p imei o
o pazyminys
combinado,
iS eik as
bad a dziu
daly iu,
a
po
o
—
nede izadois
pazyminys,
i8 eikS as
daik a a dzio
kilmininku, só
i
en ão p incipal
sudé inio
e mo démuo,
ku j apibidina
miné i
pazyminiai,
например.:
madei enos
ske sinis
pja is
ske sinis
meienos
pji is),
meienos
(=
isilginis py i is
isilginis
meienos
pjii is),
meienos
spindulinis
(=
pja is
48
spindulinis
pí is de
madei a),
d égnumas
absolu ois
de madei a
(=
absoliu us-
is d énos
d égnuma-
s),
d égnumas
ela i ois
de madei a
(=
ela i ois
d énos
d égnuma-
s),
med enos
médio
pusius i a-
sis
d égnumas
(= média
pa e
pusius i a-
sa de
madei a
d égnuma-
s), isilginis
de madei a
ixb inkis (=
isilginis
d énos
iSb inkis),
abalhino
bandé (=
abalhino
bandino).
S aipsnel-
ele
abo dada
só pa e
sudé iniy
e miny
ne ikslumy
i ydy. Ao
usa
e mos
sudé inos,
p ecisa
a siZ elg i
j odos
ou os
equisi os
le an ados
pa a
e mos.
49