TERMINO-
LOGIA IR
DABART-
IS Jonas
KLAMAVI-
CIUS NUO
LIAUDIES
TERMINI-
JOS PRIE
MOKSLIN-
ES
Moksliné
e mini-
ja und
liaudies
e mini-
ja sind
seh
un e sc-
hiedliche
Be eiche.
Das lem
Wissens-
cha ,
insgesa-
m
Zi ilisa i-
on und
e hnikos,
liaudies
Lebens
un e sc-
hiedybés
und
p ieS a -
os.
Taciau
e minol-
ogiSkai
wissens-
cha iné
e mini-
ja und
liaudies
e mini-
ja sind
nich
un e sc-
hiediama-
s. Ben
schon
Midu io
und Ry y
Eu opa.
Abe jy
sqsaja
neé a
gleich. Es
is
einak yp-
is
yksmas
on
liaudies
e mini-
js zu
wissens-
cha iné-
s. Und a
yksmq
e u sa-
ch und
lem
nich
u sp ün-
gliche
aSkas
liaudies
e minij-
a, abe
wissens-
cha iniy
sa oky
Sys eme,
no male-
weise
in e p a-
u inés,
isuo in-
és,
j a diji-
mo
eikmé.
Ne
liaudies
Te mini-
ja duoda,
und
wissens-
cha iné
Te mini-
ja
inkdam-
asi
skolinasi.
Cia né a
d iejy
eikéju
-skolin o-
jes und
skolinink-
o, und nu
Sal inis
und
séméja,
die ih en
wissens-
cha iniy
sa oky
Sys eme
j a diji-
mo
oskuli-
ui
numalis i,
wann
pasch
nach
ih e
Dimensio-
ns, Sio
sem u a-
is semiasi
und i
ih en
Sal inio.
Beje,
nich
allen
wissenscha inés Te minijos Sakoms die Sal iniai gleichodai giliis, manchmal jy ganz né a.
Li uiy
kalbo y os
T adi ioni-
e ung
liaudies
Te minija
o allem
kel a als
wissensch-
a inés
Te minijos
wich igs -
es Sal inis
und
Beispiel.
Kazimie as
Baga
ank aSs¢-
iu lieusioje
nebaig oje
J. Elisonos
Zoologijios
sys ema -
a ikos
e miny
Zodynélio
(Kaunas,
1920)
ecenzijo-
je a8é:
Visos
wissensch-
a Sakos
ha sich
e minus iS
Snekamosi-
os
Sp achen
nehmen. Ko
iks a
Snekamoj-
oje
kalboje, q
wissensch-
a liche
muss
selbs
machen i8
esamojo
sp ach
ma e ialio-
lo lebosios
sp ach
beispiziu
und
Regelnémi-
s'. Selbs
nej möglich
jss ellen,
dass i8
liaudies
Sp achen
neim y
bo anika,
zoologija,
ana omija,
iziné
geog a ija,
geologija,
me eo olo-
gija,Zemés
iikio
wissensch-
a las,
soga
echnik. Sie
gausiai,
manchmal
soga seh
k uopsGiai
und
iS adingai
émé. Abe
und Gia
pass es
an, dass
une wüns-
chingi
Schuliniai,
we iniai
ode
neue ada -
ai s elbia
sa a,
schwe ina
gy q
bend a im-
a,
beispielsw-
eise. Baga :
K. Rink iniai
a ai. V,
1961. T 3. P.
783.
4
ba sukas
( u im
sa a
ops is);
asynas,
s ändig
b ukams
s a es
sa os
mé élés
(:
mes i, plg.
p ame al
p ada as,
uzda as:
p ames i);
ukazolé
Chiko ija,
-
dias ema
p adai é;
-
kolikadiegli-
ai,
u unkulas
-San o é
( u unculus
-
u inkulas
siin o e,o
u unculosis
—
schon nu
u unkuliozé
ielinia
-
a inkulai
MedZ);
ka iesas
-
éduonis,
K ankhei en
Rezidy as
a k y is,
—
Medikamen es
is as,
—
k ekenos
p iespienis,
—
sné é
(sne é)
—
nésiaskylé
(nosiaskyle).
Juozas
Baléikonis
übe
1939
m.
ay ame
A ikel
Misy sp ich
e minologija
i
ein ach minéjo
lebosios
Sp ache
e minus:
Bu ku kas
meh u im
e miny
pa ios
lebosios
Sp achen,
i8
a neSusios
uns sie
seny
seno és.
ix
---
Maza das,
lebosios
Sp achen
Te mini, iS¢j¢
ein ach misy
galgendems
Geis es,
padi b i
i
nusizi i éjus
emimas
Sp achs
o
ne
ku palj, is uns
unde s andam-
j
essi aiSkesni?.
i
1946
m.
aginime
§ iesuemenei,
Wissenscha le n
Wählime
gy ajq
e minologijq
J.
Baléikonis
asé:
Liaudies
kalboj is
iel meh
e miny,
als ilas
miisy
denk nu
des
i§
äglichen
Lebens,
—
ne
abe
i
i
i8
wissensc-
ha s i ies>.
Gy osios
Sp achen
e minai,
ski s omi
eminémis
g upémis,
manchmal
genann en
a dais,
namensinimais.
gib
Gia nemazy
i
s y a imy.
An a-
no
Salio
1937
m.
im A ikel
Misy
gen i a dziai,
obwohl
he sch
g
/-
minys és
Beziehung
GK
1937
1
14,
ik
obwohl
“
Vedybing
giminys e
—
a ini as,
Schwage scha ,
cpoiic so kai was
—
is bande
nennenin i
gen ys é, abe
nep igyja, odeél
ji
Daug
besse
Gia inka
s ainys é
anschließe-
<-->“
GK
1937
4,
nd
e wende
s aininé
giminys é
i
pusiné
ginnys-
é
GK
1937
5
76,
adiau nu
p adZioje
pa a o a
giminys és
e mina
GK
1937
1
4,
0
Siaip isu gen i a dZiai
Ve wandscha snamen,
Ha3BaHuA pojcTBa.
Ma
A.
Salys
s a in
in
Li uanien
schon
jp as os
gen ies
(gen is
1.
pi myk3 éje
Gesellscha -
—
éje
Gemeinscha -
é, e bunden
ginnis e,
pap ociais,
hie u, sp ich
e i o iija:
i
Bal y
geii ys
DZ,)
i
éliau
a ojo
kil is‘
[7/A is
aiskennung
DZ,
—
his o .
gendiy
(pp .
giminiky)
siche gebienij-
ung langsam
nich ma ch
a osenos,
é a
DZ,
i
*Baléiko-
nisJ.
Rink lic-
he as ai.
V., 1978. T
1. P. 164.
> Do
pa . P.
194.
*Salys A.
Bal y
Sp ache-
n, nau os
bei kil ys.
V., 1955.
DZ,
Ve mäch-
nis].
Je z
gen i a -
dzii
Li uanien
imme
dazniau
und ganz
pag js ai
nach
au o a -
d#io
Analogie
genann
wi d
gen ies
namenas,
ne :
P lanzeny
gen i a -
déial i
iisi a d-
Ziai 1979
KK 37 27.
Giminys -
és
e ming
wa oa
Algi das
Sabaliaus-
kas (LKK
VIII 12). E
is und
bal y
kalby
gy ulinin-
kys és
e minol-
ogijos
(LKK XII 7)
y iné o-
jas.
Taéiau Si
liaudies
e minija
wu de
e s and-
en und
un e suc-
h als
leksikos
eminés
g upés,
und nich
e miny
Sys eme.
Lie u iy
kalbo y -
ai maZai
iipéjo
Zinomi
heo iiniai
eiginiai:
Liaudies
e minij-
os
un e sa-
mamaja
besonde -
ybe
be ach -
e jq
suda an¢-
iy iene y
eikSmiy
und
Ve b au-
ch
magesnis
g ieZ um-
as. G.
Klepiko a
behaup e-
, dass
liaudies
e minija
kann i i
d ejaip: i8
in e ne
a més
émuose
wie ih e
e miny
sis em 4, i
iSo és
kaip alle
liaudies
sp ach
e miny
inkinij,
wo
eiSkiasi
und
ielia eiki-
miskuma-
s, und
synonymi-
ja®.
Zi in i8
in e ne,
liaudies
und
wissensc-
ha iné
Te minija
un e sch-
eide
nich
G ieZ u-
ms G ad,
sonde n
nu dami ,
dass
moksliné
e minij-
oje
eiSkiasi
jsisgmon-
in as und
nuoseklus
eina eik-
miSkumo
seekimas
und
synomiSk-
umo
engimas.
Si aip
schein
liaudies
Te minij-
os
Un e sch-
ied om
wissensc-
ha inés.
Jj puikiai
sup a o
miisy
wissensc-
ha inés
e minij-
os
pi m aka-
i.
Ma ulilas
Po ionis
1906
m. a8é:
leb a
Zmoniy
sp ich ,
da
daZniau
aS ai
einem
Zodziu
dich iai
namenso-
ja 2-3
P lanzen
su is
i ai ius,
und
a i kSd-
iai: ein
P lanz
nenn asi
kele iop-
ai. In
solch
E eignis-
sen a
ikéliau
nu us
Namen,
die sind
ode
placiau
menigen,
ode
siche e-
e sie
i8 eiSkia
P lanzo
Zimas,
ode
äl e e
U sp ün-
ge, ode
eiSkiau
sind
bes ä i-
g musy
naheujy
Volkessp-
achen:
la iy,
lenky,
usy*.
Moksliné
e mini-
ja ima i§
liaudies
e minij-
os
panaSiai
als
bend in-
és
Sp ache
sch aos-
e leksika
i§ a miy
ne
pe ima-
ma
welche
auch eine
Sys em,
abe
imama i8
des
ganzen
Sammels.
Moksliniy
sa oky
j a diji-
mo
Genauigk-
ei
e o de
esama
Zodj e
minizuo-
i jo
eikme
iSplecian-
,
sussau i-
nand,
beschen-
d inand
ode
sons
modi ize-
end und
a ibue-
end on
ki y
e miny
eikSmiy.
Siuo
podi i iu
liaudies
e mini5K
nenuxko-
sa I. II.
Cnapa ic-
kaa
nac yiec-
kas
TepMuHo-
no ua. M.,
1974. C 30.
° Do
pa . C.31.
1 Do
pa . C 33.
®Ma ulio-
nis P
Zolynas.
V, 1907. P.
3.
ih e
Ve wend-
ung ne
Übe lüs-
sung i
eines indo
j ki a,
und Blu
Übe lüs-
sung
nach
geeigne -
ama
G uppe,
nich
Übe élim-
as i8
eine
S elle j
ki a, und
Ve sodin-
ung ode
jskiepiji-
m. Beide
das, i
liaudies
e miny
samminio
und
ande e
zwische-
nagos
ku iama
wissens-
cha iniy
e miny
sis e ma.
Leida,
dass
Si ai
né a
heikai
aus eich-
end
apmas y-
a,
daZnai
enkina-
masi
beme ké-
jimais,
dass was
kokj
e mina i
wo
pasiga o,
lieido, e
p igijo,
jsigaléjo
ode
nich .
Dalyko
p oblemi-
skumg
gu
bezeija
1960 m.
d ama i-
skai
nuskamb-
éjes J.
Baldikon-
io A ikel
Bi iy
e minol-
ogija®.
1966 m.
iséjo LKZ
VIL, i8
dessen
möglich
jsi ikin i,
dass
né a
p aman-
as
ne aisyk-
lingasis
a ian
medones-
is Pk ,
Vsn, Uzy,
Sauk,
IJ b, und
Regelnin-
gasis
medunes-
is Jn8,
Vdn
(medune-
sys Ob).
schon
1954 m.
wa Dz.
Iwa diji-
mas
ikslus,
panaSiis
Te mini
bidingi
und
liaudies
Te minij-
ai, plg.
ne
'bi kopis
1. biciy
(honeus)
kopimas
(émimas),
2. biciy
Bes eige-
zei
(bickopis,
bickop i-
s) LKZ. I,,
Sienapja-
é,
ugiapja-
é,
lina a é,
linamynis,
bul iaka-
sis. Wenn
liaudies
e minie-
ung
né a, a
mokslui
benö ig ,
j a dij-
im nich
schwe li-
ch
übe p ü-
wi d,
beispiezi-
ui, iS
gysos
is edama
K aujag-
yslé
(liaudies
sp ache
is
e wend-
e
k adgysl-
é, . LKZ
VI, soga
die
Bezeichn-
ung
a e ies
ey agysl-
é, . LKZ
Il) und iS
lim agys-
lé
(sausgys-
lé
liaudies,
Z . LKZ.
XID),
plé és
pil aplé-
e i
k a inpl-
ée e
biciy
seima,
wenn is
mu e ,
kodél
u é y
bi i aklas
e ima-
s? LKZ
XIV Seima
5. eins
a ilio,
kelmo
bi és Dj
und MSk
pazymé-
a nj.,
abe :
Wenn ma
iskada, ka
Seimele
wa
pada es, i
a
mu e
Zu o J b.
Und
seimyna
6. Aps,
Nmé, S.
Dauk -
nich
meh nj.
Gali bi i
a ilys
biciy,
wenn nu
bi és
naminés.
E ologija
Zino und:
namin y
biciy
Seima
Zoopsich
138, und
Zeminiy
biciy
seima
Zoopsich
137, auch
aps y
Seima
Zoopsich
137,
sk uzdz-
iy Seima
Zoopsich
140,
e mi y
Seima
Zoopsich
141. Und
nich nu
ö en in-
iy
abzdziy
iwinijas
Wel gib
iele
seimy
a ian y
on
isoliuo -
es
monoga-
minés bis
poligami-
nés
Seimos
Zoopsich
130.
Mo ininé
Seima,
suda y a
iS
pa eles
und
jaun kli-
y, meh
e b ei -
e e
zwischen
pauksciy,
a é iné
a p 2u y
und
a liagy-
iy,
Zoopsich
130, hieß
is und
pauksciy
Seima
Zoopsich
131, ilky
Seima
Zoopsich
132.
Be ei s
1972 m.
DZ, is
Seima 4.
eins
a ilio,
kelmo
bi és.
Kas
galé y
*Baléiko-
nis J. Min.
eik. P 353
-354.
ginci en, dass
a miy lebosios
is
e minies
medaus
nesimas
-
medunesis
ikslese
i
sys ema iske-
e is
medunesis?
i
O
biciy
Seima, bii y
a
gy osios
iS
e minijos,
e inys,
a
wie mu e
i
(leb ojoje
e minijo-
je bi inas,
bi inélis),
p äzisie
i a dija
biciy
wohima:
biciy
Seima
—
bend ija,
ku ig bilde
bi és
da bininkés,
biciy mu ina
anai
i
LTE
II.
Taciau
wissensch-
a inés
Te minijos
un e schi-
ed on
liaudinés
iel g öße
negu
liaudies
Te minijos
on
-
wissensch-
a inés.
E
nich si i ie
wede
eina eikémisku-
mu, noch
wissenscha in-
iy sa oky
j a dijimo
genauumu
sis emiSkumu.
i
Bi ina p idé i noch
wenigs ens
un e schiedumus
wissenscha iné
du
sis ema
—
y a a p au inéi p i alo
besch ézéiy.
Sa oky Sys eme
In e na ionaleisk-
um in ielen
wissenscha lich-
en Be eicheniy
eiskiasi
Te minijos sowie
i
nomenkla ii os
o maliu
in e p au iSkum-
u.
Bo ani-
Kos,
Zoologien,
Ana omien,
medizin
Te minien
sind
la yniSkos,
zusammenge-
se z nach
gewissen
in e na ional-
en kodeksen,
es ges ell
we den
specialis y
in e p au in-
iy kong esy,
Siyieji
e miny
lie u isk
en sp echme-
nys, zwischen
ku iy, wie
schon
p adzioje
saky a, gausu
Zodziy
i8
gy osios
e minijos,
e a
na ionalinis
Va ian
—
moksle wenn
e wende
wi d, es
no male wei-
se g e a
la ynikuoju,
su
ein daZniau
o
mokyklinéje
-
populia iojoj
li e a u i oj-
a
e.
Sa oky
inhal inio
moks1ikum,
pasi ei8kian is
ne
nu loginemis
besch éz imis,
abe daik y
eiSkiniy
sudé ies
i
sanda os seh
a
ziemlich
i
jy
genauen
a
maße nimis,
deu das, dass
a
en sp echend-
en liaudies
e miny
Sammels
Zodziai einige
können ik i
ein ache e
wissenscha -
liche
sq okai
j a dy i,
ande e
können
bleiben nu
liaudies ne ,
i
poe o
a
Jus ino
Ma cink-
e i iaus
ZodZiais,
po
é iskés
su inijusiu
slenks¢iu,
o
mokslas
sudé ingsnei,
seh genauige
sq okai
benu zen
in e na ionale
Te minen.
Liaudies
Sp achen du/kés
gu pass
Techniki, kasybai,
Me eo ologii,
soga
As onomii de
Teil gologijai:
iidos, angliy,
kasykly dulkés,
snieg0, ledo
dulkés,
a mosphos,
i
i8
ulkaninés,
kosminés,
zwischenz aigz-
dinés,
adioak y iosios
dulkés, dulkiy
é a, schü zen
dulkiy, dulkiy
iikas, dulk y
Ziedai,
dulkiy
einimas,
dulkiy
s u blys,
dulkiy
sie b uwa-
s, dul-
Aiy
sadin uwas,
dulkiy
samm uwa-
s,
dulkin uwa-
s,
dulkégaudis,
dulkéma s,
dulkia akis, dulkialigé
(Koniozé),
dulkinis
ku as,...-
Ta¢iau
dulkés
é a ein
gewisse
daleles:
du/kés
-
kleins e
(<ym) kie
y
8
me
dZiagy
dalelés,
pasklidusios
o e k .
i
gasen ode
nusédusios
au
pa i siy
LTE
III; dukiy
dalelés/
-
smalls e
d
i ozemio
dalelés, ku iy
ske smuo on
bis mm.
0,001
0,05
Bina da
smulkes-
niy daleliy
(mazesniy
wie
0,001
mm
ske smens)-
dum blo,
s ambesniy,
i
élio daleliy
sm
on bis
-
0,05
3
mm
du chmessen
FGZZ.
Be
pe og a ija,
.i.
wissensch-
a , die
un e suc-
h oelieny
ne
i
mine alogi-
cheming
jy
sude j,
geologische
eigenscha -
en
(sliigsojimo
salygas,
e b ei im-
e, he me
und ande eima
Zemeés
plu oje
i
Zemés
pa i siuje)
FGZZ,
genaue
—
li ologija,
-y.
pe og a ie
Teil, de
un e such
sedédine
S eolienen
(magmines
i
me amo ines
uolienas i ia
pe og a ija),
A/as i-
my
(nuo upiniy)
uolieny
Klasi ika ion
dulkiy
un e scheide :
Nuosédniy klas iniy
molingy uolieny
s uk i os,e enn -
i
en nach g ideliy dydj
pse i iné s uk i a
(g iideliai ske smens),
psami iné
—
>1
mm
(1
-0,1
mm; nach
ande e
Klassi ika ion-
en, mm),
1
—
0,05
a/eu i iné
(0,1
-
0,01
mm; ande e
nach
Klassi ika ion-
en, mm),
0,05
-0,005
peli iné
(<0,01mm)
LTE
XI
555;
Pse i ai
[g .
pséphos
—
akmenuk,
ga gédes]
—
klas inés
S eolienen,
geba usies
i8
>2
mm
(pagal k .
Klassi ika-
ionen, mm)
>1
ske smens
nuo upy.
Gali bi i
apzulin i
ieduliai,
ga gzdas,
Z i gZdas,
Z y as
neapzulin i
i
lui ai,
skalda
LTE
1X;
psami ai
[g .
psammi és
—
smélingas]
—
smélingos
Felsen,
u incios
>50%
0,05
-
2
mm
(pagal k .
klassi ika ion-
0,05
-
1
en, mm) dydzio
mine aly
uolieny
i
nuo upy.
Bi iis
psami ai
heißen
sméliu,
sucemen -
uo i
—
smil ainiu
LTE
IX; peli a
[g .
pélos
-
molis],
molingos-
ios
S eolienen
—
j ai ios
sudé ies
klas inés
uolienen,
zusammedan-
cios
i8
<0,01
mm
haup sächlich
ske smens daleliy.
Peli e n
gehö en
Molis,
Dumblus,
A gili us
LTE
VIII.
Ta p
psami y
(smélio)
ix
peli y
(molio,
dumblo,
a gili o)
jsi e pia
aleu i as
[g .
aleu on
—
mil ai]
—
pu i
0,01
-
0,1
mm
Du chmesse
(smulkesniy
uz
smélj
i
upesniy
uz
molj)
mine aly
daleliy sank
aupa.
Aleu i en
gehö en dulkés,
dumbias, liosas
liosiskos
S eolienen.
Sucemen ue -
i
es Aleu i wi d
aleu oli h
genann ;
andeniu bilde
akiq mase¢
dums/q
su
—
LTE
I.
Dulkiy
i
aleu i o
wissensc-
ha liche
un e schi-
edum schon aiSkus.
Taciau
muss
gemach
we den,
weil
Cia is eine
g oßa ige
Gelegenhei
zu zeigen,
dass
wissenscha -
i
lichem
Rich igkei
galo né a,
wich igs e
en s eh im
o
S eben ganz
—
jo
nepageidau i-
ny, schwe iy
i
wissenscha -
inés
liaudinés
e minijos
p ieS a y bei
i
wissenscha -
iniy e miny
neapib éz u-
my. Mi
9
ande en
Wo en, bei
de Suche
eine
Genauigkei
e eichba
is auch
eines
ande en
Ungenauigkei-
. S ai
a/eu i as
(einsaskai a!)
is zwischen
psami y
(smélio) i
peli y(molio,
dumblo,
a goli o),
abe
aleu as ai
1) dulkés, 2)
dumblas, 3)
liosas;
aleu i us ai
und dumslas
(und e wi d
auch noch
d ibsméiu
genann )./
Be ikslinan
so p i a y!
Tad und
b auch noch
ai8kin is, was
is molis i
smélis, molis
und dumblas,
dumblas i
sap opelis
(supu es
dumblas),
was is
liosas. Molis
-nuosédiné
uoliena,
suda y a i8
smulkuciy
daleliy,
Tokios
dalelés,
pa ekusios j
andenj,
i s a
d umzlémis, .
<*>. E leich
jmi ks a,
pasida a
plas iskas, 0
jga es okiq
o ma, ilaiko
jq und
iSdzi i es.
A sidii es
ie iai po
Zeme, molis
ne enka Siy
sa ybiy jis
i s a molio
skaliinu ode
ande e
molinga
uoliena GZ.
Molio
skal inas
wa enyje
no yZ a
FGZZ.. Smélis
----Smélis
bi us, aky as
(aky um 26
49%). ---Daug
aleu i o
gehal igen
smélis
genann
aleu i inguo-
ju
(dulké uoju),
molio
molinguoju,
Z i gédo
Z i gédinguo-
ju und pan.
Nach
y aujanciy
daleliy dydj
smélis bina
seh
smulkus,
smulkus,
mi le e ,
s ambus,
seh
s ambus (...)
LTE X. Da
sind jy
mi8iniai
p iesmeélis
und p iemolis
(su besch
sa o éz imi-
s). Taigi
pu us, abe
nebi us
a/eu i as is
zwischen
plas iko,
yZ ancio, j
gabalus
suSokancio
mo/io und
nuo upinio
bi aus, aky o
smé/io, ku io
esama und
aleu i ingoj-
o. Aleu i as
is 1) dulkés,
abe anaip ol
nich
isokios y a
und dumb/o,
smélio dulkzy,
und ganz
nich
nuosédiniy
uolieny und
soga jokiy
ne uolieny
du/kiy.
Aleu i as is
2) dumbls
-smulkios
minkS os
nuosédos
ji y, eZe y,
upiy,
enkiniy
dugne. 30 50 %
jy daleliy is
mazesnio wie
0,01 mm
Sche smens.
LTE II]; eZe y,
pelkiy, ji os
ode upiy
andenyje
nusédusios
molingos
dalelés,
dagnai
j iZusios on
Wasse und
u ingies
o ganinés
medZiagos.
Esama
j ai iy
dumblo
a mainy:
smélingo,
molingo,
o ganinio (Z .
sap opelis)
und k . GZ.
Na ii aliomis
salygomis
dumblas sind
akus,
isdzi i es
jgyja
sa ybiy kic o
kino, FGZZ.
Gia somi
schon mach
sich aisku,
dass du/kés
ai nu ein
gewisses
daleliné
sanda a,
abe nich
medZiagos
sudé is (i
uolieny, und
nich ) und
nich
s uk i a; o
a/eu i as am
ik y uolieny
einem
gewissen
s uk i a
nuo upiniy
uolieny pu i,
abe nebi i
sankaupa,
sud ékusi
izi, aki,
abe
neplas iska,
iSdZi i usi
- api, skali,
abe nekie a;
aleu i o
10
sanda a
kann bi i
nich nu
nuo upi-
nés
uolienen
(dazniau-
siai), abe
und Siaip
molingoji
uoliena
dumb/as.
Taciau
dumbj/as
kann bi i
und ne
uolieny
sudé ies
sap opel-
is [g .
sap os
supu es
+ g .
pélos
dumblas]
-gélyjy
andeny
und pelkiy
dumblas.
Jene
en häl
iel
o ganiniy
medZiag-
y.
Susida o
haup sä-
chlich i8
plank on-
iniy und
ben osin-
iy
o ganis-
mmy
likudiy
und
sanaSy
(smélio,
molio,
kalkiy).
Has bis
30%
pu eny,
LTE X".
Einoks
dumb/as
is peli y
s uk i -
os,
andoks
aleu i y.
P ieS a -
os sind
nich
sa oky,
abe nu
ZodZiy:
molis
un e sc-
heide
on
sandélio,
abe is
molingas-
is smélis;
dumblus
is
molingas-
is i
smélinga-
sis;
dumblas
un e sc-
heide
on
dulkiy,
abe is
und
dumblo
dulkés,
is und
smélio
dulkés
sa oky,
jy
ski umy
is meh
negu
Zodziy.
Aleu i as
is i 3)
liosas
[ ok.
Léss]
-pu i,
aky a
gelswas-
a bene
uoliena,
suda y a
iS seh
smulkiy,
wie
dulkés,
molio,
smélio
und
klinciy
daleliy
GZ.
Dulkisky
(0,01 -0,05
mm
ske sme-
ns) daleliy
da in is
30-55%,
molio
(<0,005
mm) 5
-30% LTE
VII
li auskai
das bii y
gal
p iedulk-
és, und
nich
de lingas
leich e
p iemolis
VLKZ II.
Sunken l-
ich
iSsp end-
Ziama
p ies a-
a is :
d ibsmél-
is ode
dumslas?
1947 m.
LKZ, II,
d ibsmél-
is (neol.)
-?:
D ibsmé-
ly daznai
geschie-
h es,
dass
nach wie
iel Zei
d ainaz-
es
uZanka
18.
Naujada-
as
p igijo,
j eisin
1954 m.
DZ,
d ibsmél-
is
d imban-
is
smélis.
1956 m.
e schei-
n ein
wei e
neue ad-
a :
mma ByH
dumslas,
0
m b Byy-
ni
mecoK
d ibsmél-
is
Gi FGTZ.
Toliau
Ve wand-
ami
abudu,
nu ieny
angegem-
i, ki y
* Va o a
und
sap opelium-
synonym:
Tbs
gi ja,
sap opelis,
mau as
Gi FGTZ,
sap opelis,
gi ija,
mau as GZ.
Gi ija (Swed.
gy ja
dumblas,
schmu z)
eZe inés
nuosédos,
sons
sap opelis
TZ, TLE I
ga gu ode
kann
a Zy is mi
sap opeliu
(sap opelis
ix. gi iia
JKTZ 286 is
g iZimas
ück). Juoba
kann nich
a zy is
mdu as -1)
u ingas
o ganiniy
likuciy
dumblas, de
sich in
pelkéjan is-
chen
paeze ése
ode
dumbleéüs
upiy
uzZu ékiuo-
se bilde , 2)
lokalisinis
andeniyjan-
iy dumbliy
benennung
GZ: obwohl
dumbliai
jadumy iad-
a u ( isa
ZodZiy
Seima: Zali,
gels adumbl-
ia ,
mels adumb-
liai, udbliai,
udondumbli-
ai,
auksdumbliai,
men humbli-
ai,
i nagdumbl-
iai, zodydum,
alkciadumli,
alkudi,
dumbag ybu-
lis,
dumblia ulis),
nexe maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi bo .
Wa ens
P lanz
pliidena
(Lemna), 2.
dumblas,
mu as
( isoks, 0
nich
o ganinis!)
LKZ VII.
11
apa inami:
dims/as
-
andeniu
p askydes
smélis
ode
ande e
smulkiag i-
idés
nuosédos.
Jos uzbliaukia
(uZneSa)
Sulinius,
g ezinius.
Smélingas
dumslas
da nenn
d ibsméliu
GZ;
duiislas,
d ibsmélis
—
Wa ensä -
e G und,
daZüglich
sandélis,
galinsklis i
sliuo g i
Us
i
FGZZ,
(be
s/iuogas
andoks
—
pu o
s om,
Ly.
i psmo,
egeng un-
a
dsei ige
Wasse ges-
ä ig e
nes o as
di oZemio
ode
g un o
Schich nis
(maziau als
ms o io),
schenkend
1
§1
a
i-
u
Zemyn
FGZZ;
da
ande oks
sé/é
[a ab.
saj
-
s o é]/
-
sma kus,
umpalaikis
Wasse s,
pu o,
skaldos
i
ieduliy
s au as kal
upiy agose
ny
EG7Z). Galéjo
pakak i eines
d ibsmé/ o,
obwohl
manchmal
das
i
ne
sandélis.
Pakiama du,
i
obwohl
ik yjy
ix
d ibsmélis,
i
dums/enéas
i
bliaukia
einodai.
Rech ,
dumslas
gemach
o den lich,
mo i ie
seh gu :
dum i7.//
ne8 i
sanaSas:
Miniya eine
Häl e
g auz,
{
o
j
an g
dum
K .
Vanduo
pe
anus
didele
duobe
isd imé
Kal.
Sulinys
uzdum s,
b auch
is aly
Sk
(LKZ.
II,).
Todel ganz
geschalo
be
e nich am-
as d ibsmélis,
s ömie
dums/as,
da omasi
ke éply:
dims/as,
ande s
d imban ysis
g un as,
i a ian is
d ii ban ysis
o
g un as,
slankusis
g un as,
dumslas noch
is
zwejopas:
andens
sa u in as,
bi us
g un as, de ,
ge digam
ie e
poZeminisch-
e
Wasse ni ea-
u, p askys a,
wie ekaus,
klampus
lys is
sua do kasini
i
E eil
wah is
i
nich ik asis
A.
Tik asis is
A
smulkiag idis,
dulkingas,
molingas
dumblingas is,
a
ha in is
s
mé
koloidy.
<-->.
Todél
Sis
g un as
d i
mb
a,
kai
hyd odinamin-
is slégis
nich gelin.
<->,
Ne ik asis
A
d im ba,
wenn
poZeminis-
che
Wasse s -
oms
hyd odina-
minis
slégis g oß
is .
<--->.
Tai
j ai aus
upumo
s
méliai
i
Z y ai.
<-->“
LTE
IIL.
Dahe ,
obwohl
du/kingas,
moling,
dumbling,
abe
sandélis;
d imba,
dumia
0
ne
henka,
a
obwohl
nich ik a-
sis
A
i
i8
Z y o.
Todel
ech us
DZ, bei de
Beibehal ung
T adi ionen:
dumslas
Z .
d ibsmélis.
D ibsmélio
dumsio
i
abge ennung
JKTZ, wenn
usy, okieciy
273,
angly kalby
Übe einsmen-
ys zu i ,
i
nea odo
bi inas.
Gewöhnas
gied as,
skais us,
debesuo s,
apsiniaukes
lu ,
ku iask aido,
laks o, lekioja
ukS¢iai,
abzdziai
ai a ai,
me
kaukai, slenka
s o i wolken,
d aikosi
o a inkliai,
wissenscha -
a
le is
sudé inga,
isokip
a
s uk i uo a,
ganze ollna
eiSkiniy
a mos e a
[g .
a mos
—
lu
+
sphai a
—
u ulys]
-
Zemés
u ulj
umhabend-
e
Lu schich ,
12
(DZ, DZ,
‘Gkas 2.
as . Z .
miglynas;
As Z
miglynas
né
neminim-
as).
Kosminé-
je
e d éje
dulkés
bilde
akg. O
o e? S ai
Gia i
pada y a
didziaus-
ia
ope a io-
n: migla
o o
d ums u-
mas dél
kie y
p emaisy
(dulkiy,
dimy,
suodziy).
Ti s a
migla, wie
und ikas,
kann
seh
sumaZin-
i
ma omu-
mg . LTE
VII
(panagiai
und
FGZZ).
Gy ojoje
kalboje
( a més-
e)
panasig
eik8me
ha
akas 2.
sing.
dulkes:
Die uliau
eh us,
wie wa ,
ein iike
lebenom
si iek
dulkiy!
Sim. Au
dem
g auen
Rande is
es wede
pika noch
iika M1
(LKZ X).
Mo i aci-
ja, übe,
seh aiski
plg. ‘ ikei
3. kil i
dulkéms,
dulké i
(nu 6.
ga uo i,
p akai u-
o i) LKZ
XI. Migla
und kas
zwei
b ei ies-
ens
e wend-
ami
Synonym-
e, abe
me eo o-
logijoje
oliai
y o
und
ga uoja
ukas.
Me eo Z
is und
s/apias
i kas
(Moxpsii
TyMaH),
abe
pazymé -
a: cyxoi
TyMaH
ne a .
sausasis
ikas, und
a o i-
na
(sausoji)
migla:
M a 1.
(sausoji)
migla
(kie osi-
os
p iemaix-
os o e),
Zinoma, 2.
Snek.
migla,
ukas. Ki i
8iniai
Benennu-
ngen
dulkiy
[dulkiné],
diminé
migla
Me eo Z,
auch
JKTZ
miglelé
153 z .
dunksa
o o
d ums u-
mas
padiima -
imas,
gama,
Duns ,
haze 149
kelia
mindiy.
Zama, wie
schon
gesag ,
is 1.
i kana,
2.
akano u-
mas
(no s
yeiuu s-
ca 2.
ikuo i,
miglo i)
Me eo Z.
Wie
dunksa
galé y
bi i
d ums u-
mas,
padiima -
imas,
wenn
dunkso i
bi i
neaiSkiai
egimam,
diluo i
Dz., Bi y
möglich
e minol-
ogy augis
a k eip i
j
a mybe
diimaka
S né,
Vas, RS,
MI iikas,
migla,
ikana:
Rudenj
bina
diimaka
Dgl8.
Tokia
uzéjo
d imaka,
dass pa
du
Zingsnius
nich s
nesi egi-
T . Ry e
wa
diimaka
nei
dämaks,
noch
Zemés
nes egé-
jo T
(LKZ. II).
Dél
seman i-
kos plg.
duimuo i
2. Viky, V.
Pie .
niauks y-
is,
ikuo i,
blaus is,
apsidimu-
o i Gg ,
Vdk
apsi au-
k i migla,
apsiniau-
k i,
padiimuo-
i 2: Diena
solche
ukano a,
himmus
padilma -
es Ds.
Pad ima-
e,
pajooda-
e alle
Küs éliai
Alk,
uZdimuo-
i 2. G ,
T gn
apsi au-
k i migla;
duimy1/4.
e l. Bsg
blaus is,
auk is;
apsiddm-
é i
apsiniau-
k i,
apsimigl-
o i:
Apsidiim-
éjusi,
bene lys
S s,
dimé as
2. Zeml,
S j
miglo as,
neaiskus;
dumsa
B
apsiblau-
ss,
e blo e-
e Lu ,
dumsus 1.
B
amsus
und
miglo as
LKZ IL.
Sios
mik osy-
s emos
Analyseg
kann
abgeschl-
ossen
we den
ii ada:
didelés
liaudies
Te minij-
os
iSgalés
und iel,
mokamai
wissens-
cha in-
és
Te minij-
os im a,
19
g ündlich
e minisie ;
Sis das noch
p oblemigka.
Mokslas
a ibojo
ma ias
( eo iskai
pa adinoagii-
na /
—
jii os
jlanka,
ku ig on
jii os
enn
ne ija
GZ) on
jii os
(suski s é:
pak as iji a;
né
uzda oyi,
beispiziui,
Bal ija;
zwischenzem-
yniné,
beispi iui,
Vidu zemio
jii a, beje,
da in gib es
noch ein paa
ja os:
Ma mu o,
Egéjo,
Ionios,
Ad ijos,
Ti ény,
Ligu ijos),
a sky é
jai g on
eze o
(no s
Poli ike
können
denken,
dass
Kaspija
—
Ju a) on
i
andenyno,
obwohl iska:
is nu
ne
okeanog aphie,
okeanologie,
schon okeaniné
indine ija
i
JKTZ.
47,
is
ozeanens-
uchu, abe
jii os
physik,
ja os
geologija,
ju y biolo-
&ija,
ja y
Zemélapiai
|
jii lapiai,
Ja myle
|
jai y
mylia,
ji os
k an ,
Ja os
ni eau,
ji os
wasse ,
Ju y
bangos,
no male -
weise jii y
s o és
(
andenyn
s o és
jii y
|
s o és
GZ, abe
schon
andenyny
s o és z .
ju y
s o és
FGZZ),
ji ei is,
Ju ei ys é,
ji ininkas.
Wisslas
a sky é:
Zmogaus
-
sk andis,
pauk&¢io
-
skil s,
0
pil elio
eda o
i
SinZ, ihm
übe haup
&a
nep i eiké.
Ag onomijai
bod a é a
1.
a iama,
a beama
Zemé,
Felds
DZ, gü e
°
ü
P lanzen
zu
wachsen
Obe Sinis
Zemés
Schich nis
is
Bodensochs
DZ, aigi is
Wiesos,
misko
i
bod ozemi-
s.
gib
bodwozemio
ae acija,
d égnumas,
bodwozemio
ai , wasse ,
bodwozemio
e osion,
d uskéjimas,
jau éjimas,
pus ymas,
bodwozemio
kalkinisa ion,
bodwozemio
igs ingumas,
Sa mingumas,
bodwozemio
p o ilis,
ho izon as,
bodwo-
Zemio s uk i a,
ipas, di o emio
mokslas
di o y a, ih
sky ius
—
di oda a, is
di ozemininkas.
—
Kai wem
nich
ge äll
wissensc-
ha lich-
e bod oZemis.
Abe wenn es
juodzemis,
bal zemis,
o onzemis,
gel onzemis,
udzemis,
pilkzemis,
smulkzemis,
sii ozemis,
d uskozemis,
molzemis,
smélzemis
is , dann
di ozemis
abge ieben
wie
p i inkgs
laSas.
Zinoma,
obwohl de
Te min is
sa/na
bod ozemio
pa i s uje,
be ich S,
dass wi d
0
Sana bodws
pa i s uje,
niemandem mag
nekyla mindiy,
dass nu
a nissen.
Liaudies
e miny
Se zes
Nu zung
unbenu zungs
Beispiel galé y
bi i ne
i
i
ne
wissensch-
a iné
0
e minija,
Pap as oji
bend iné
Sp ache,
pasiémusi
skolinj
o
gybas,
abge usi
sa as
a mybes
i
k emblys budé.
Kodél?
Es né a de
einzige, noch
sel ene Fall, wo
papli es skolinys
nu ungeé siau a
a mybe bii j:
a akonas
kakslé, p isokas;
ka osas k aké;
négé
g auza i ba;
ku apka
a
jy
ce ekslé; akis
duba, bu a; kijis
—
plak as, kigis,
pasékelis,
luokas; kocélas
alkas, elenen;
—
Kos üm eilu é,
ka a; me alas
naii ge.
—
20
—
—
—
-
—
Schwie ku
j ikinamai
behaup en,
dass
k emblys
i
budé
apsk i ai
bii y
e scheadg
als
e winnige
(bend iniai)
g ybo
benennung-
en. Va ian
*budis s .
Sdk, Ds,
LzP é a
lak8 abudziy
Seimos pilbas
LKZ,
I,
[Jaks' abudiniai
(Aga icaceae)
-
Daznesnés is
pie ag ybio
(Aga icus),
Z ynabudés
(Lepio a),
s ambiaz ynés
(Mac olepio a),
smulkiaz ynés
(Phaeolepio a),
s/akabudés
(Cys ode ma)
gen¢iy iisys
LTE
VI).
I
b ei e
Va ian
*budé,
bude ha
iel i8iniy
eikSmiy
-
1.
A m
needba e
Pilz,
Sung ybis;
Allokios
budés
p adéjo
aug , dygs
gybai
i
M c, Rdm
2.
paniabudé
(Phallus
impudicus),
T , Lz,
4.
BB
Jn
19,
29
kempé,
kempiné:
A
nezina ,
dass budé
au
medZio
wächs ?
Ad; auch
noch
*budelé
1.
Kz , T gn
imédé
(Russula),
budélé
MZ, oks
Gybas.
Tik
?budé
3.
Lkm, Ds,
g ybas:
R¥
Nemuné
—
solche
budé
Lkm
[o
nemuné
—
das
kelmu is
bo .
b ücken
wachsen-
de
essba e
b aun
Pilz
k ei u
plausingu
ko u
(A milla -
iella)
DZ].
BudZiy
B ücke
Lkm
(LKZ
1,).
Badingas
Sa zyn:
A bei as
budé
(unsiche )
Ds.
I8
ik yjy
Gybai sind
i ieji
nich i ie-
i
ji.
Bude, budis
is
nich i as-
is.
Ki i
soga
selbs
pasisako
solche
esa:
lepsé,
edé
|'
ezlis
1.
lep8é,
2.
kazlékas
LKZ
, glébé
glebé XVI
|
kazlékas
LKZ
III,
ud-mésé.
K emblys
ik
1.
B,
R,
MZ;
Km,
V1
g ybas
(k embliau i
Vins),
4.
Al
bobausis;
ande en
seinen
eikSmémis
aiSkiai
pasisako
esas kie as
—
ne
Slepinis,
izinis,
lebinis,
ne
mésinis,
0
k emzlinis:
5.
K ok
susisukgs,
gumbuo e
Baum
(plg.
*k emlis
G , S ,
S né
ko as,
kamblys),
6.
p k.
K ok
es e
2mogus
LKZ, VI,
plg.
k emzlé/
ne ik
1.
s ie as
s ang us
jungiamasis
gewinys
Zmogaus,
ie uli
o ganismeme
(i
k emblé,
k emslé,
'k emslys;
no s
i
k amslé
MZ,
W,
k amslys
1.
B,
N,
T )
i
3.
sausgyslé,
abe
i
2.
menk.
nosis:
Was gebe
ich k emzle,
j
soga
abschasa s-
!
Sk .
Wow,
hal ,
ba
su eskés
k emzlé-
s!
Dk8,
4.
scom.
niek.
A m
liesas
ie ulys
(plg.
i
k emblys
2.
p k.
Vdzg
al es,
schwach-
es Zmogus
—
ne
Slepinis,
o
sukembéjes)
—
das nebii inai
pe kel iné
eik8mé plg.
-
k emziai/Ds
an euko
like palaidi
Siaudagaliai;
nuog ébos,
pad aikos,
pag ébs os,
auch
k ezslés
J(BzF
128)
okia
g yby
isis,
wei e
-
k emzdé
i,
k émzda,
-éjo
21
Viky, Alk
sk upsé-
i,
sk iauzd-
é i,
g ukSé i,
g ik8é i:
Kamp
algal,
k emzda
g iizdai
ode
bul és
neis i u-
sios
dan yse
J. Bul és
kie os
auch
k émzda
algand
Vb;
k émsy i
ix.
k amsé -
i2:
Neis i e
dein
Gybai,
noch
k emsija
wie Zali
S .
K émsija
bul és,
noch
neis i e
S ;
A amsé -
i2. Rm
g ik8é i,
eksé i:
Neis i us
bul é, kai
alga ,
k ams
J. I
biidinga:
Man os
ge ybés
k amsis
Ps. Ypa :
Lepsé
nikuome
konn e
k amsé
Zml
(abejo ini
eikmiy
aixkinima-
i:
k amsé i
1. Nm,
Vaizg su
ga su
kasno i,
k amsno-
i und
A amsci-
o i .
k amcio i
1.
paleng a
k ims i,
k am y i,
pak ams-
cio i kiek
pak am -
y i, weil:
Pak ams-
ciojo
biskj
Zaliy
bulby Lp
labai
panasu j
g ikSe i,
ekSé i-
).
Todel DZ,
budis, -iés
m. is koks
no s
laks abudi-
nis pilybas,
und
k emblys
pilybas:
k embliai
schnell
wächs .
Liaudies
e minijo-
je is ,
An ano
Ba anaus-
ko
AnykS¢iy
Silelio
Zodziais
sp ein ,
g yba und
sung ybiai
a dais
nezymé i.
Sung ybio
(sunag ybi-
o,
Suniag ybi-
o,
Sung ybés)
g e a
papildy y
suniabudé
S1j,
sdnianemu-
né G y,
sunba a y-
kis K s .
$é onba a-
ykis LKZ
XV,
g ybeksis
Rdm,
g ibsis Rdm
(LKZ I).
g ybism
ungas
( a ian
g ybé
nee imolog-
izuo ;
g yba
eikiausiai
i§ la .
g iba)
galbi und
wa nö ig
j a di i
ginnine
sq okai,
apimanci
i uosius
A emb/ us
und
minkS asi-
as budes,
Sla inius
[ aka y
dziky ykis
- ykas LKZ
XVI, in
bend iné
kalba e
ba a ykas,
ode
e i icis
ba a ykas
(Bole us
edulis),
denn es
gib auch
udakepu -
is
ba a ykas
(Xe ocom-
us badius),
gel onasis
ba a ykas
(Su ykillus
a iega us-
),
si/ba a yk-
is 1.
Gy opo us
cyanescen-
s, 2.
smil yninis
ba a ykas
(Gy opo us
cas aneus),
soga
gi ige
sé onba a-
ykis
(Tylopilus
elleus)]
und
suninius
['suninis 6.
ne ik as
LKZ XV]
k emblius,
pumpo- au-
ks ius,
- auskius,
- eksumpal-
ius (:!p3.
gumbas
LKZ X),
kuku -bez-
kupdalius
(:kuku as
a)kuz-bez-
dalius. /
Myologija
XX a. 8
dezim me -
jie schybus
isski ia j
a ski q
o ganism-
my
ka alys e
Myce alia,
a ping
zwischen
P lany und
gy iiny
ka alysciy.
Moksliné
e minijo-
je né a
p ieSp ieS-
os g yba
und
Sung ybiai,
né a is iso
Sung ybiy
g ybai
(Fungi) sind
algomieyi
(4
ka ego ijy
jeina und
Zmoniy
no male -
weise
nich gego-
mi,
menka e -
ciai, abe
nenuoding-
i, a sei
algy ini)
und
gi ingieji
G ybai.
Dahe
ski s ym-
as né a
logikas:
22
nich alle
nenuodingi
o
gegomi,
maziau
gi ingi
i
nu i in i
nupil i gegomi.
Si as
Un e eilung
um ass
auks esnie en-
de Pilbe, sind
jy
zwei Klasés:
auksiig ybia
1)
(Ascomyce es)
—
bobausis,
b iedZiukas,
ausiinis, umas,
godiin, auch die so
genann en
Pilybeliai
mieliag ybiai,
pa zi iniai
mil enis,
aupég ybis,
—
jzymusis
peléjinas
(Penicillium);
papédg ybiai,
ode
sup an amiau
buoziag ybiai
(Basidiomyce es)
2)
—
beinahe alle
Esseg unbei,
Sung ybiai,
pin ys,
pumpo auksliai
poniabudés
paniabiides
i
iidys, kilés,
(=
obag ybia?
DZ
3)
<1
>5
<->
PDz
II
35
—
sie spal e omi
laks abudinius
j
(kepu élés
apacia
is
lak8 eliy),
skylé budinius
(kepu élés
apacia
skylé a),
glei iag ybius
i k ., ku iy
gen i a dziy
iel
naujada y:
nach lebosios
Sp ache
kiadliabudé,
kélmabudé
LKZ,
VI
-
gijabudé,
jaundbudeé,
k ei abude,
kigidbude,
plausabude,
skydabude,
slakabudé,
au ia bude,
Z ynabudé.
Ze
emesni yiy
g yby gib
auch zwei
klasés:
p ég ybia:
(A chimyc-
e es)
1)
—
pa ys
p imi i iau-
s i
einalgsciai
Pilybai,
nich in ys
Pilbienen
TLE
I,
kiin ba ikas
—
p o oplazmos
gumulélis ode
menkai
iSsi ysciusi
g ybiena
( izomicelis)
LTE
IX; dum
2)
bliag ybiai
(Phycomyc-
e es)
dumble,
—
andenyje,
au P lany
wachsend-
en Pilzabei,
neiSaugina-
n ys
sudé ingy
aisiakiiniy
PDz
II
34
-
g ybiena
dazniausiai
nena iuo a,
meh iab anduolé
LTE
II].
Fünk e -
s e klasé
a piné
—
e ybsiai
(Fungi
impe ec i,
ode
Deu e omyce es)
—
Gybiene
na iuo ,
bieue
sexuelle
Ve meh ung
unges a e
LTE
IV.
S ai wie iel
wissenscha-
iné
sys ema i-
ka
(i isy
liaudies
a dais
neZymé y
ne nezino y
i
g yby
j a dijimas)
da e
naujada y,
is isy eiliy
sandais
jy
su
-g ybis,
-budé
(ne
-g ybsis:
skylég ybsis
z .
skylybég is
LKZ
XII).
Cia
apz elg a
i
upu j
übe dach e
g oßes
Zygio on
liaudies
e minijs
zu
wissensc-
ha inés
(mi
wissenscha
kompasais
i
keliaZenkliais)
maza eil.
Swukus
podi i j
p iesinga
Rich ungmi
ne
ka
liaudies
e minija
da é,
o
ka
wissensc-
ha iné
ko
émé,
ka
neémé,
u éjo
selbs
eigenen,
kann au i
pag is as
F age, wie
sékmingai
uZda inj
a
du chge -
üh o.
wenn
ne
iska
émé, ka
galéjo,
das bi y
il ies,
dass
noch mag
ims.
Wich igs e
-
a
liaudies
Sp achen
neslopino,
negniauzé,
a
su
ja
nesike a,
nejsi e zia
d as iSkai
j
ih amzZiy
bi j.
Das is
eigenes
Thema.
Ein
ande es
Themaélis
Gia
miné inas.
Masés
j edimas
s a in
s o is
neZmoniskai
susiki o
su
gy aja
e minija
—
alle äglich
sehenom,
wie mas¢
s e ia
a
s a s yk-
23
émis, ix
so in
ielen
kalby,
übe das
sp ich
schon
selbs
Wissens-
cha le .
physike
pasaky -
y, dass
Kiek ien-
asedas,
Schnegas
nich
ps a, 0
lydosi,
pasida o
nich
solpalas,
und
Iydalas,
aciau
me eo o-
logija,
geologija
cia
a oja
nu
ci pima,
i psma
nesike -
a / mi
gy aja
e minol-
ogija.
Moksliné
und
pap as -
oji
Sp ache
u é y
aikiai
dely is
a ose-
nos
s i is.
Schüle u-
kas kann
sich
wissens-
cha le -
inku
ühlen,
wenn
wäh end
geog ap-
hies
lek ion
suZino,
dass
Li uanien
ka
Kiek ien-
as/ny
né a, 0
nu
be es,
abe
lekian
on
Kalniuko
j pakalng
ihm das
mokslas
né
mo ais.
As Z, -
CAVA =
DZ -
EGZ -
FGZZ-
Gi FGTZ -
GK
GZ -
JKTZ -
- KK
LEnc -
LKK =
LKZ -
- LTE
Me eo Z
-
PDz II -
RLKZ I -
SinZ -
24
Su umpinimai
As onomijos
enzyklopädinis
ZodynasSuda-
é A. Juska. /
V., 1984.
Ci ilinés
a iacijos
e miny
ZodynasReng-
éjai Füh ungei
R. E iksoniené,
J. Klima idius.
V., 1996.
Daba inés
lie u iy
Sp ache
Zodynas: DZ,
Ileid., V., 1954.
DZ, -ll leid., V.,
1972. DZ, III
edi ion., V.,
1993.
Vai ekinas S.
Encyclopedinis
geog a ijos
Zodynas. K.,
1994.
Solo jo as V,
Ka po as G.
Fizinés
geog a ijos
ZodynasZinyn-
as. K., 1987.
Gudelis V.
Geologijos i
iziné
geog a ijos
e miny
Zodynas. V.,
Nim oji
Sp ache.
Agapo as S,
Sokolo as S,
Tichomi o as-
D. Geog a ijas
Zodynas. K.,
1972. Gudelis V.
Ji os
k an o y os
e miny
Zodynas. V.,
1993. Lalbos
kul i a.
Lie u iskoji
encyclopedija.
K., 1936, T. 4.
Lie u iy
kalbo y os
agen. V., T. 8,
1966, 1970, T. 12.
Li uiy
Sp achen
Zodynas. V.,
1968, T. 1, II leid.
1947, T. 2, I leid.
1969, T. 2, II leid.
1956, T. 3. T.
1956.
1962, 6. T. 7,
1966, 1970, T. 8.
T. 1976, 10. T.
1978, 11. T. 1981,
12. T. 14, 1986,
1991, T. 15. 1995,
T. 16.
S aipsn-
yje
e wend-
e
we den
und 8io
Zodyno
Abkü zu-
ngen.
Lie u is-
koji
a ybiné
encyclop-
edia. V.,
1976, T. 1.
T. 1977, 2.
T. 1978, 3.
T. 1978, 4.
1979, T. 5.
T. 6. 1980,
T. 1981, 7.
T. 1981, 8.
T. 1982,
9, 1983, T.
10. T. 1983,
11. 1984, T.
12.
Mikalajin-
as M.
Rusy-lie -
u iy kalby
me eo o-
logischen
e miny
Zodynas.
V., 1975.
Pazinimo
dZiaugs-
mas:
Gy oji
Na u a.
V., 1990.
Rusy-lie -
u iy kalby
Zodynas.
V., 1983, T.
2Suda é
Ch. /
Lemchen-
as.
Lybe is A.
Sinonimy
Zodynas.
V., 1980.
TLE
-
Ta yby
Lie u os
enciklopedija.
V.,
1985,
T.
1.
1986,
T.
2.
1987,
T.
3.
1988,
T. 4.
TZ
-
In e p au iniy
Zodziy
Zodynas.
V., VLKZII
1985.
-
K izinauskas
J,
Smagu auskas
S.
Vokiediy-lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1992,
T.
2.
Zoopsich
-
Bagdonas
A.
Zoopsichologija.
V.,
1983.
Skai menys
isu
Zymi Jah e,
nume ius
( oméniskieji
omus),
—
puslapius.
25