scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nuo liaudies terminijos prie mokslinės

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nuo liaudies terminijos prie mokslinės

Author: Jonas Klimavičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/751/842
TERMINO-
LOGIA IR
DABART-
IS Jonas
KLAMAVI-
CIUS NUO
LIAUDIES
TERMINI-
JOS PRIE
MOKSLIN-
ES
Moksliné
e mini-
ja e
liaudies
e mini-
ja são
á eas
mui o
di e en -
es. Isso
lemb a
da
ciência,
em ge al
ci ilizaçõ-
es e
e nikos,
liaudies
ida
ski yb-
és e
p ieS a -
os.
Taciau
e minol-
ogiSkai
cien iné
e mini-
ja e
liaudies
e mini-
ja são
não
sepa ad-
as. Ben
já
Vidu io e
Ry y na
Eu opa.
Mas jy
sqsaja
neé a
igual. É
unak yp-
is
yksmas
da
liaudies
e minij-
os pa a
moksliné-
s. E a
yksmq
causa e
dimeia
não
o iginal
aSkas
liaudies
e minij-
a, mas
cien í i-
ciniy
sa oky
sis ema,
ge alme-
n e
in e p a-
u inés,
uni e so-
inés,
j a diji-
mo
eikmé.
Ne
liaudies
e mini-
ja duoda,
e
moksliné
e mini-
ja
inkdam-
asi
skolinasi.
Cia né a
d iejy
eikéju
-skolin o-
jas e
skolinink-
o, e só
Sal inis e
séméja,
que que
seu
moksliniy
sa oky
sis ema
j a diji-
mo
oskuliu
numali i,
quando
cabca
segundo
suas
dimensõ-
es, Sio
sem u a-
is semiasi
e i seu
Sal inio.
By he
way, não
a odos
cien í i-
cos
e minij-
os
Sakoms
hose
Sal iniai
uni o m-
odai giliis,
às ezes
jy isai
né a.
Li uiy
kalbo y os
adição
liaudies
e minija
p imei am-
en e le a
como
mokslinés
e minijos
mais
impo an e
Sal inis e
exemplo.
Kazimie as
Baga
ank aSs¢-
iu
es ando-
je
inacab oje
J. Elisono
Zoologijios
sis ema ik-
os e miny
Zodynélio
(Kaunas,
1920)
ecenzijo-
je a8é:
Visos
Sakos do
ensino em
pa a si
e minus iS
Snekamosi-
os kalbos.
Ko iks a
Snekamoj-
oje
kalboje, q
cien alis a
em de
aze i8
esamojo
linguagem
ma e ialio-
lo i osios
linguagem
exempziu e
eg asémi-
s'. Mesmo
nejá el js
imagina
que i8
liaudies
lingua
neim y
bo anica,
zoologija,
ana omija,
iziné
geog a ija,
geologija,
me eo olo-
gija,Zemés
iikio
mokslas,
mesmo
écnica.
Elas
gausiai, às
ezes a é
mui o
k uopsGiai
e iS adingai
émé. Mas e
Gia
oco ei o,
que
ne equilín-
gi skoliniai,
e iniai ou
naujada ai
s elbia
sa a,
di icina
gy q
cond a im-
a, p z. Baga
: K.
Rink iniai
a ai. V,
1961. T 3. P.
783.
4
ba suka
( u im
sua
ops is);
assynas,
cons an -
emen e
b ukamas
ao in és
sua
(:
mé élés
mes i, plg.
p ame alas
p ada as,
uzda as:
p ames i);
ukazolé
cico ija,
-
dias ema
p adai é;
-
kolikadiegli-
ais,
u unkulas
-San o é
( u unculus
-
u inkulas
siin o e,o
u unculosis
—
já só
u unkuliozé
plu alinia
-
a inkulai
MedZ);
ca iesas
-
éduonis,
doença
ecidy as
a k y is,
—
medicamen o-
as galinhas,
—
k ekenos
p espienis,
—
sné é
(sne é)
—
nésiaskylé
(nosiaskyle).
Juozas
Baléikonis
sob e
1939
m.
ay ame no
a igo
Misy ala
e minologija
i
simplesmen e
menéjo
e minos da
língua i a:
Be ku kas
mais u im
e miny
mesmaos
i os
línguas,
i8
a neSusios
nos os seny
seno és.
ix
---
Maza o,
i osios
linguagem
e mininai,
iS¢j¢
simplesmen e
misy gal ogimo
espí i os,
i
padi b i
nusizi i éjus
es animas
o
ne
lingua ku palj,
é pa a nós
j
sup an amesni
aiSkesni?.
i
1946
m.
aginime
§ iesuamenei,
cien is as
Voleime gy ajq
e minologijq
J.
Baléikonis
asé:
Liaudies
kalboj é
mui o
mais
e miny,
do que
ilas miisy
pensa só
i§
da ida
co idiana,
—
ne
mas
i
i
i8
ciência
s i ies>.
Gy osios
línguas
e minai,
ski s omi
eminémis
g upémis, às
ezes
chamados
a dais,
nomesinimais.
Exis e
Gia nemazy
i
s y a imy.
An a-
no
Salio
1937
m.
No a igo
Misy
gen i a dziai,
embo a
p e aleça
g
/-
minys és
elação
GK
1937
1
14,
ik
embo a
“
Vedybing
giminys e
—
a ini as,
Schwage scha ,
cpoiic so kai que é
—
bande chamin i
gen ys é, mas
nep igyja, odeél
ji
Daug
melho
Gia inka
s ainys é
a segui
<-->“
GK
1937
4,
consumida
s aininé
giminys é
pusiné
i
giminys-
é
GK
1937
5
76,
adiau só
p adZioje
pa a o a
giminys és
e mina
GK
1937
1
4,
0
Siaip isu gen i a dZiai
Ve wandscha snamen,
Ha3BaHuA pojcTBa.
Ma
A.
Salys em
ez
na
Li uânia
já
jp as os
gen ies
(gen is
1.
pi myk3 éje
sociedadeéje
—
comunidadeé,
elacionada
giminis e,
pap ociais,
ikiu, lingua
e i ó io:
i
Bal y
geii ys
DZ,)
i
éliau
a ojo
kil is‘
[7/A is
aiscimen o
DZ,
—
his o .
gendiy
(pp .
giminiky)
sussiuniijamen-
o há mui o não
co esponde
a osenos,
é a
DZ,
i
*Baléiko-
nisJ.
Rink iniai
as ai. V.,
1978. T 1.
P. 164.
> Lá pa .
P. 194.
*Salys A.
Bal y
línguas,
pau os e
kil ys. V.,
1955.
DZ,
he dado].
Ago a
gen i a -
dziu na
Li uânia
cada
dazniau e
oda
pag js ai
de aco do
au o a -
d#io
analogia
chamado
gen ies
a das,
mesmo:
plan asy
gen i a -
déial i
iisi a d-
Ziai 1979
KK 37 27.
Giminys -
és
e ming
o oja
Algi das
Sabaliaus-
kas (LKK
VIII 12). Ele
é e bal y
kalby
gy ulinin-
kys és
e minol-
ogijos
(LKK XII 7)
y iné o-
jas.
Taéiau Si
liaudies
e minija
oi
comp ee-
ndida e
in es iga-
da como
lexicikos
eminés
g upés, e
não
e miny
sis ema.
Lie u iy
kalbo y -
ai maZai
iipéjo
Zinomi
eo iniai
eiginiai:
Liaudies
e minij-
os
dis ingua-
maja
ca ac e -
ís ica
conside -
ada
p incipal-
men e jq
suda an¢-
iy iene y
eikSmiy
i
consumo
magesnis
g ieZ um-
as. G.
Klepiko a
a i ma
que
liaudies
e minija
pode i i
d ejaip: i8
in e nos
a més
émuose
como
suas
e miny
sis em 4, i
iSo és
caip
odas
liaudies
lingua
e miny
inkinij,
onde
eiSkiasi
e
mul idia -
eikimisku-
mas, e
sinonimij-
a®.
Zi in i8
in e na,
liaudies e
cien iné
e minija
di e enc-
ia não
g au de
g ieZ um-
o, mas só
pelo que
que
moksliné
e minij-
oje
eiSkiasi
jsisgmon-
in as e
nuoseklus
uma eik-
miSkumo
busca e
sinonimiS-
kumo
engimas.
Si aip
pa ece
liaudies
e minij-
os
di e ença
do
cien inés.
Jj puikiai
sup a o
miisy
mokslinés
e minij-
os
pi m aka-
i. Po ilas
Ma ulion-
is 1906
m. a8é:
i a
Zmoniy
ala, da
daZniau
aS ai um
Zodziu
densame-
n e
nomeia
2-3
plan as
su is
i ai ius, e
a i kSd-
iai: um
plan a
chama-se
kele iop-
ai. Tais
acon eci-
men os a
ikéliau
somen e
us
nomes,
que são
ou placiau
menados,
ou
ce iau
eles
i8 eiSkia
plan a
Zimas, ou
o igens
mais
an igas,
ou
eiSkiau
são
con i m-
ados
musy
p óximo-
ujy
po os
línguas:
la iy,
lenky,
usy*.
Moksliné
e mini-
ja em i§
liaudies
e minij-
os
panaSiai
como
bend in-
és lingua
p os a -
oji
leksika i§
a miy
ne
pe ima-
ma ku i
qualque
uma
sis ema,
mas
imama i8
odo
conjun -
o.
Moksliniy
sa oky
j a diji-
mo
p ecisão
exigem
esama
Zodj e
minizu-
o jo
eikme
iSplecian-
,
sus au i-
nando,
apibend -
inando ou
ou a
modi ica-
ndo e
a ibuin-
do nuo
ki y
e miny
eikSmiy.
Siuo
podi i iu
liaudies
e mini5K
nenuxko-
sa I. II.
Cnapa ic-
kaa
nac yiec-
kas
TepMuHo-
no ua. M.,
1974. C 30.
° Lá pa .
C.31.
1 Lá pa .
C 33.
®Ma ulio-
nis P
Zolynas.
V, 1907. P.
3.
sua
u ilizaç-
ão ne
ans yl-
imas i de
um indo j
ou a, e
sangue
ans yl-
imas de
aco do
ap op ia-
ma
g upo,
não
ans él-
imas i8 de
uma
luga j
ou a, e
anspla-
n imas
ou
jskiepij-
amen o.
Be o
ha , i
liaudies
e miny
ki inio e
ou as
medziag-
os
ku iama
moksliniy
e miny
sis e ma.
Pena que
Si ai
né a
eo ikai
su icien-
emen e
apmas y-
a,
daZnai
enkina-
masi
pas ebé-
jimais,
que kas
kokj
e mina i
onde
pasiga o,
solido, ele
p igijo,
jsigaléjo
ou não.
Dalyko
p oblemi-
skumg
bem
es emu-
nija 1960
m.
d ama i-
skai
nuskamb-
éjes J.
Baldikon-
io a igo
Bi iy
e minol-
ogija®.
1966 m.
iséjo LKZ
VIL, i8
cujo é
possí el
jsi ikin i,
que né a
p aman-
as
ne aisyk-
lingasis
a ian e
medones-
is Pk ,
Vsn, Uzy,
Sauk,
IJ b, e
aisyklin-
gasis
medunes-
is Jn8,
Vdn
(medune-
sys Ob).
já em
1954 oi
Dz.
I a diji-
mo
pon os,
panaSiis
e minin-
ai bidingi
e liaudies
e minij-
ai, plg.
ne
'bi kopis
1. biciy
(medius)
kopimas
(émimas),
2. biciy
empo de
escalada
(bickopis,
bickop i-
s) LKZ. I,,
Sienapja-
é,
ugiapja-
é,
lina a é,
linamynis,
bul iaka-
sis. Se
liaudies
e minij-
oje né a,
a mokslui
é
necessá-
ia,
j a dij-
im não é
di icilme-
n e
e i ica-
do,
exemplo-
ziui, iS
gysos
is edama
K aujag-
yslé
(liaudies
alboje é
u ilizado
k adgysl-
é, . LKZ
VI, mesmo
nomeam-
en o de
a e ias
ey agysl-
é, . LKZ
Il) e iS
lim agys-
lé
(sausgys-
lé
liaudies,
Z . LKZ.
XID ap),
plé és
pillé e i
k a inpl-
ée e
biciy
seima, se
há mãe,
kodél
u é y
bi i aklas
e ima-
s? LKZ
XIV seima
5. jun o
a ilio,
kelmo
bi és Dj
e MSk
pazymé-
a nj.,
mas: Jei
ma
iskada, ka
Seimele
ui
pada es, i
aquela
mãe Zu o
J b. E
seimyna
6. Aps,
Nmé, S.
Dauk - já
nj. Pode
bi i a ilys
biciy, se
só bi és
naminés.
E ologija
Zino e:
namin y
biciy
Seima
Zoopsich
138, e
Zeminiy
biciy
seima
Zoopsich
137,
ambém
aps y
Seima
Zoopsich
137,
sk uzdz-
iy Seima
Zoopsich
140,
e mi y
Seima
Zoopsich
141. E não
só
sociedad-
einiy
abzdziy
ida ini-
ja no
mundo há
mui o
seimy
a ian y
desde
isoliuo -
as
monoga-
minés
a é
poligami-
nés
Seimos
Zoopsich
130.
Mo ininé
Seima,
o maliz-
ada iS
pa eles e
jaun kli-
y, mais
di undida
en e
pauksciy,
a é iné
a p 2u y
e
a liagy-
iy,
Zoopsich
130, aí
há e
pauksciy
Seima
Zoopsich
131, ilky
Seima
Zoopsich
132.
Já 1972 m.
DZ, é
Seima 4.
une a ilio,
kelmo
bi és.
Kas
galé y
*Baléiko-
nis J. Min.
eik. P 353
-354.
ginci a , que
a miy i osios
is
e minijos
medaus
nesimas
-
medunesis
p ecislesnis
i
sis emiskesnis
é medunesis?
i
O
biciy
Seima, bii y
a
gy osios
iS
e minijos,
e inys,
a
como mãe
i
( i ojoje
e minijo-
je bi inas,
bi inélis),
mais
p ecisam-
en e
i a dija
biciy
i ima: biciy
Seima
—
bend ija,
ku ig o ma
bi és
da bininkés,
biciy mãe
anai
i
LTE
II.
Taciau a
di e ença
da
e miniaç-
ão
cien í ica
do
liaudinés
mui o
maio do
que
liaudies
-
e miniaç-
ão do mokslinés.
Ele não se limi a
nem
umaa eikémisku-
mu, nem
cien í iciniy
sa oky
j a dijimo
p ecisumu
sis emiSkumu.
i
Bi ina p idé i ainda pelo
menos di e umus
cien iné sis ema
y a a p au inéi p i alo
du
desc i ézéiy.
—
Sa oky sis ema
in e nacionalisci-
dade em mui as
á ea cien í ica
eiskiiy
e minijos e
nomenkla ii os
i
o maliu
in e p au iSkum-
u.
Bo ani-
Kos, zoologias,
ana omia,
medicina
e mos são
la yniSkos,
compilados de
aco do com
ce os
códigos
in e nacionai-
s, a i madas
specialis y
in e p au in-
iy kong esy,
Siyieji
e miny
lie u isk
a i ikmenys,
en e ku iy,
como já
p adzioje
saky a, gausu
Zodziy
i8
e minijos
i os, e a
a ian e
nacional
moksle se
—
u ilizado, isso
ge almen e
g e a
la ynikuoju,
um daZniau
mokyklinéje
su
populia iojoje
o
li e a i oje.
-
a
Sa oky
con inio
moks1ikumas,
pasi ei8kian is
ne
só loginemis
desc i éz imi-
s, mas daik y
eiSkiniy
sudé ies
i
sanda os
a
mui o
i
jy
bas an e
a
p ecisiais
dimensionimis,
a
decence o que
co espondem
liaudies
e miny se io
Zodziai alguns
podem ik i a
mais simples
cien í ica
sq okai
j a di i,
ou os
podem ica
só liaudies
mesmo, poe o
i
a
Jus ino
Ma cink-
e i iaus
ZodZiais,
po
é iskés
su inijusiu
slenks¢iu,
o
mokslas
sudé ingsnei,
mui o
p ecisamen e
sq okai usoja
e mos
in e nacionais.
Liaudies línguas
du/kés bem se
encaixa écnicai,
minybai,
me eo ologiai,
mesmo
as onomija
pa e gologijai:
iidos, angliy,
minykly dulkés,
snieg0, ledo
dulkés,
a mos e os,
i
i8
ulkaninés,
kosminés,
a pz aigzdinés,
adioak y iosios
dulkés, dulkiy
é a, p o ege
con a dulkiy,
dulkiy iikas,
dulk y
Ziedai,
dulkiy
limimas,
dulkiy
s u blys,
dulkiy
siu b u as,
dul-
Aiy
plan in u a-
s, dulkiy
pick u as,
dulkin u as,
dulkégaudis,
dulkéma s,
dulkia akis,
dulkialigé
(Koniozé),
dulkinis
ku as,...-
Ta¢iau
dulkés
é a
ce o os
daleles:
du/kés
-
minúsculas
(<ym) kie
y
8

me
dZiagy
dalelés,
pasculidusi-
os o e k .
i
gasjadas
ou
nusédulas
sob e
pa o siy
LTE
III; dukiy
dalelés/
-
smallíssimas
d
i ozemio
dalelés, ku iy
ske smuo nuo
a é mm.
0,001
0,05
Bina da
smulkes-
niy daleliy
(mazesniy
kaip
0,001
mm
ske smens)-
dum blo,
s ambesniy,
i
élio daleliy
sm
nuo a é
-
0,05
3
mm
diâme o
FGZZ.
Mas
pe og a ija,
i.i.
ciência, que
es uda
oolieny
mine alogi-
ne
i
cheming
sude j,
jy
ca ac e í-
s icas
geológicas
(sliigsojimo
salygas,
p e alima,
o igme
en eima
Zemeés
plu oje
i
Zemés
pa i siuje)
FGZZ,
mais
—
p ecisa-
men e li ologija, -y.
pa e de
pe og a ia,
in es igando
sedédinas
oolienas
(magmines
i
me amo ines
uolienas i ia
pe og a ija),
A/as i-
my
(nuo upiniy)
uolieny
Klasi ikacijoje
dulkiy não
dis ingue:
Nuosédniy klas iniy
molingy uolieny
s uk i os,classi ica-
i
das po g ideliy dydj
pse i iné s uk i a
(g iideliai ske smens),
psami iné
—
>1
mm
(1
-0,1
mm; segundo
ou as
classi icaçõe-
s, mm),
1
—
0,05
a/eu i iné
(0,1
-
0,01
mm; segundo
ou as
classi icaçõe-
s, mm), peli iné
0,05
-0,005
(<0,01mm)
LTE
XI
555;
pse i ai
[g .
pséphos
—
akmenuka,
ga gédo]
—
klas inés
oolienas,
o madas
i8
>2
mm
(pagal k .
classi ica-
ções, mm)
>1
ske smens
nuo upy.
Pode bi i
apzulin i
ieduliai,
ga gzdas,
Z i gZdas,
Z y as
neapzulin i
i
lui ai,
skalda
LTE
1X;
psami ai
[g .
psammi és
—
smélingas]
—
smélingos
ochosos,
u incios
>50%
0,05
-
2
mm
(pagal k .
classi icaçõe-
0,05
-
1
s, mm) dydzio
mine aly
uolieny
i
nuo upy.
Bi iis
psami ai
chamam
sméliu,
sucemen -
a
—
sandil ainiu
LTE
IX; peli a
[g .
pélos
-
molis],
molingos-
ios
oolienos
—
j ai ios
sudé ies
klas inés
oolienos,
susidedancios
p incipalmen-
i8
<0,01
mm
e ske smens
daleliy.
A Peli es
pe ence
molis,
dumblas,
a gili e
LTE
VIII.
Ta p
psami y
(smélio)
ix
peli y
(molio,
dumblo,
a gili o)
jsi e pia
aleu i as
[g .
aleu on
—
mil ai]
—
pu i
0,01
-
0,1
mm
diâme o
(smulkesniy
uz
smélj
i
upesniy
uz
molj)
mine aly
daleliy sank
aupa.
Aleu i as
pe encem
dulkés, dumbias,
liosas liosiskos
oolienos.
Sucemen uado
i
aleu i a é
chamado
aleu oli o;
aqueniu o ma
akiq mase¢
dums/q
su
—
LTE
I.
Dulkiy
i
aleu i o
cien í ico
di e um
já aiSkus.
Taciau é
p eciso
aze
des iação,
po que
Cia é
excelen e
ocasião
mos a que
ao cien í ico
p ecisão galo
i
né a, mais
impo an e
su ge
buscando
oda
o
nepageidau i-
—
jo
ny, sunkiy
mokslinés
i
liaudinés
e minijos
p ieS a y bei
moksliniy
e miny
i
neapib éz u-
my. Em
ou as
pala as,
9
buscando
uma p ecisão
alcança-se e
ou a
imp ecisão.
S ai
a/eu i as
(singaskai a!)
es á en e
psami y
(smélio) i
peli y(molio,
dumblo,
a goli o),
mas
aleu as ai
1) dulkés, 2)
dumblas, 3)
liosas;
aleu i o ai e
dumslas (e
ele é
chamado
ambém de
d ibsméiu/).
Be ikslinan
an o
p i a y!
En ão e é
p eciso ainda
ai8cin is, o
que é molis i
smélis, molis
e dumblas,
dumblas i
sap opelis
(supu es
dumblas), o
que é liosas.
Molis
-nuosédiné
uoliena,
suda y a i8
smulkuciy
daleliy,
Tokios
dalelés,
pa ekusios j
andenj,
i s a
d umzlémis, .
<*>. Ele
acilmen e
jmi ks a,
paside o
plas iskas, 0
jga es okiq
o ma, ilaiko
jq e
iSdzi i es.
A sidii es
giliai po Zeme,
molis
ne enka Siy
sa ybiy jis
i s a molio
skaliinu ou
ou a
molinga
uoliena GZ.
Squal ine de
Molio em água
no yZ a
FGZZ.. Smélis
----Smélis
bi us, aky as
(aky um 26
49%). ---Daug
aleu i o
con endo
smélis
chama-se
aleu i inguo-
ju
(dulké uoju),
molio
molinguoju,
Z i gédo
Z i gédinguo-
ju e e c. De
aco do
y aujanciy
daleliy dydj
smélis bina
mui o
smulkus,
smulkus,
médio,
s ambus,
mui o
s ambus (...)
LTE X. Da é
jy mi8iniai
p iesmeélis e
p iemolis (su
desc
sa o éz imi-
s). En ão
pu us, mas
nebi us
a/eu i as
es á en e
plas iko,
yZ ancio, j
gabalus
suSokancio
mo/io e
nuo upinio
bi aus, aky o
smé/io, ku io
esama e
aleu i ingoj-
o. Aleu i a é
1) dulkés, mas
anaip ol não
isokios y a
e dumb/o,
smélio dulkzy,
e isai não
nuosédiniy
uolieny e
mesmo jokiy
ne uolieny
du/kiy.
Aleu i a é 2)
dumblas
-smulkios
minkS os
nuosédos
ji y, eZe y,
upiy,
enkiniy
dugne. 30 50 %
jy daleliy é
meno como
0,01 mm de
diâmes. LTE
II]; eZe y,
pelkiy, ji os
ou upiy
odenyje
nusédusios
molingos
dalelés,
dagnai
j iZusios nuo
água e
u ingios
o ganinés
medZiagos.
Esama
j ai iy
dumblo
a mainy:
smélingo,
molingo,
o ganinio (Z .
sap opelis) e
k . GZ.
Na ii aliomis
salygomis
dumblas são
akus,
isdzi i es
jgyja
sa ybiy kic o
kino, FGZZ.
En ão Gia já
az-se aisku,
que du/kés
ai só a ce a
daleliné
sanda a, mas
não
medZiagos
sudé is (i
uolieny, e não)
e não
s uk i a; o
a/eu i as am
ik y uolieny
a ce a
s uk i a
nuo upiniy
uolieny pu i,
mas nebi i
sankaupa,
sud ékusi
izi, aki, mas
neplas iska,
iSdZi i usi
- api, skali,
mas nekie a;
aleu i o
10
sanda a
pode bi i
não só
nuo upi-
nés
uolienas
(dazniau-
siai), mas
e Siaip
molingoji
uoliena
dumb/as.
Taciau
dumbj/as
pode bi i
e não
uolieny
sudé ies
sap opel-
is [g .
sap os
supu es
+ g .
pélos
dumblas]
-gélyjy
andeny
e pelkiy
dumblas.
Nele
con ém
mui o
o ganiniy
medZiag-
y.
Susida o
p incipal-
men e i8
plank on-
iniy e
ben osin-
iy
o ganis-
mmy
likudiy e
sanaSy
(smélio,
molio,
kalkiy).
Tem a é
30%
pu eny,
LTE X".
Umoks
dumb/as
é peli y
s uk i -
os,
ou ooks
aleu i y.
P ieS a -
os é não
sa oky, e
só
ZodZiy:
molis
di e e do
somélio,
mas é
molingas-
is smélis;
dumblas
é
molingas-
is i
smélinga-
sis;
dumblas
di e e de
dulkiy,
mas é e
dumblo
dulkés, é
e semélio
dulkés
sa oky,
jy
ski umy
é mais
negu
Zodziy.
Aleu i a
é i 3)
liosas
[ ok.
Léss]
-pu i,
aky a
uoliena de
co
gels a,
suda y a
iS mui o
smulkiy,
como
dulkés,
molio,
smélio e
klinciy
daleliy
GZ.
Dulkisky
(0,01 -0,05
mm
ske sme-
ns) daleliy
nele é
30-55%,
molio
(<0,005
mm) 5
-30% LTE
VII
lie u isk-
ai isso
bii y gal
p iedulk-
és, e não
de lingas
le e
p iemolis
VLKZ II.
Sunkiaus-
iai
iSsp end-
Ziama
p ies a-
a é:
d ibsmél-
is ou
dumslas?
1947 m.
LKZ, II,
d ibsmél-
is (neol.)
-?:
D ibsmé-
ly daznai
acon ece
que
depois
quan o
empo
d enazas
uZanka
18.
Naujada-
as
p igijo,
j eisin o
1954 m.
DZ,
d ibsmél-
is
d imban-
is
smélis.
1956 m.
apa ece
ou o
no oada-
as:
mma ByH
dumslas,
0
m b Byy-
ni
mecoK
d ibsmél-
is
Gi FGTZ.
Toliau
u ilizad-
os abudu,
só ieny
dis ingui-
dos, ki y
* Va o a e
sap opelio
sinonimy:
Tbs
gi ja,
sap opelis,
mau as
Gi FGTZ,
sap opelis,
gi ija,
mau as GZ.
Gi ija (S ed.
gy ja
dumblas,
pu as)
eZe inés
nuosédos,
ou a
sap opelis
TZ, TLE I
di icil ou
pode
a Zy is
com
sap opelio
(sap opelis
ix. gi iia
JKTZ 286 é
g iZimas
a gal). Juoba
não pode
a zy is
mdu as -1)
u ingas
o ganiniy
likuciy
dumblas, que
se o ma em
pelkéjan e-
se
paeze ése
ou
dumbleéuses
upiy
uzZu ékiuos-
e, 2) local
andeniniyj-
an iy dumbliy
nomencla u-
a GZ:
embo a
dumbliai
jadumy iad-
a u ( isa
ZodZiy
Seima: Zali,
gels adumbl-
ia ,
mels adumb-
li, udbliai,
udondumbli-
ai,
auksdumbliai,
men umbliai,
i nagdumbl-
iai, zodydum,
alkciadumli,
alkydum,
dumbag yb,
dumblya uli-
s), não em
mui o maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi maxi
maxi bo .
plan as
aquens
pliidena
(Lemna), 2.
dumblas,
pu as
( isoks, 0 não
o ganinis!)
LKZ VII.
11
apa inami:
dims/as
-
adeniu
p askydes
smélis ou
ou as
smulkiag i-
idés
nuosédos.
Jos uzbliaukia
(uZneSa)
Sulinius,
g ezinius.
Smélingas
dumslas
da nam-se
d ibsméliu
GZ;
duiislas,
d ibsmélis
—
Águens
sa u ado
solo,
daZumen e
a eélis,
galinsklis i
Us
sliuo g i
i
FGZZ,
(be
s/iuogas
ou ooks
—
pu o
luxo, Ly.
i psmo,
chu oso de
a
água
sub e ân-
ea
sa u ado
nes o as
di oZemio
ou g un o
camoksnis
(maziau
como
ms o io),
1
liminan e
§1
a
i-
u
Zemyn
FGZZ;
da
ou ooks
sé/é
[a ab.
saj
-
s o é]/
-
sma kus,
umpalaikis
de água,
mu o,
skaldos
i
ieduliy
s au as kal
upiy agose
ny
EG7Z). Galéjo
pakak i de
um
d ibsmé/ o,
embo a às
ezes isso
i
ne
sandélis.
Pakiama du,
i
embo a
ik yjy
ix
d ibsmélis,
i
dums/enéas
i
bliaukia
uni o mod-
ai. Ve dade,
dumslas
ei o
egula me-
n e,
mo i ado
mui o bem:
dum i7.//
ne8 i
sanaSas:
Miniya uma
me ade
g auz,
{
o
j
an g
dum
K .
Vanduo
pe
anus
didele
duobe
isd imé
Kal.
Sulinys
uzdum as,
p ecisa
is aly
Sk
(LKZ.
II,).
Todel udo
necessalo
be
anihilado
d ibsmélis,
sup imido
dums/as,
da omasi
ke éply:
dims/as,
ou a
d imban ysis
g un as,
i a ian is
d ii ban ysis
o
g un as,
slankusis
g un as,
dumslas
ainda há
d ejopas:
andens
sa u in as,
bi us
g un as, que,
esca am
mais undo
poZeminio
ní el de água,
p askys a,
como ekaus,
klampus lix is
sua do.
i
Dedicado
e dadei -
i
ois nãoik asis
A.
Tik asis é
A
smulkiag idis,
dulkingas,
molingas
dumblingas is,
a
endo koloidy.
s
mé
<-->.
Todél
Sis
g un as
d i
mb
a,
kai
hid odinaminis
slégis
nãoidelis.
<->,
Nãoik asis
A
d im ba,
quando
poZeminio
luxo de
água
hid odina-
minis
slégis é
g ande.
<--->.
Tai
j ai aus
upumo
s
méliai
i
Z y ai.
<-->“
LTE
IIL.
En ão,
embo a
du/kingas,
molingo,
dumblingo,
mas
sandélis;
d imba,
dumia
0
ne
enka,
a
embo a
nãoik asis
A
i
i8
Z y o.
Todel
di ei osus
DZ, seguindo
a adição:
dumslas
Z .
d ibsmélis.
D ibsmélio
dumsio
i
sepa ação
JKTZ, quando
usy, okieciy
273,
angly kalby
co espondm-
enys
i
coincidem,
nea odo
bi inas.
O dina
gied a,
skais us,
debesuo as,
apsiniaukes
a ,
ku iask aido,
laks o, lekioja
paukS¢iai,
abzdziai
me
ai a ai,
kaukai, slenka
s o i nu ens,
d aikosi
o a inkliai,
a
moksle é
sudé inga,
isokip
a
s uk i uo a,
oda plnaiy
eiSkiniy
a mos e a
[g .
a mos a
—
sphai a
+
u ulys]
—
-
Zemés
u ulj
en ol en-
do camada
de a ,
12
(DZ, DZ,
‘Gkas 2.
as . Z .
miglynas;
As Z
miglynas
né
neminim-
as).
Kosminé-
je
e d éje
dulkés
o ma
akg. O
o e? S ai
Gia e
ei a
didziaus-
ia
ope açã-
o: migla
o o
d ums u-
mas dél
kie y
p emaisy
(dulkiy,
dimy,
suodziy).
Ti s a
migla,
como e
ikas,
pode
mui o
sumaZin-
i
ma omu-
mg . LTE
VII
(panagiai
e FGZZ).
Gy ojoje
kalboje
( a més-
e)
panasig
eik8me
em
akas 2.
sing.
dulkes:
Die uliau
ca inus,
como
e a, só
iike
i om
si iek
dulkiy!
Sim. Na
bo da
cinza é
nem pica
nem iica
M1 (LKZ
X).
Mo i aç-
ão, po
exemplo,
mui o
aiski plg.
‘ ikei 3.
kil i
dulkéms,
dulké i
(só 6.
ga a ,
p a ai u-
o i) LKZ
XI. Migla e
kas dois
amplame-
n e
u ilizad-
os
sinônimo-
s, mas
me eo o-
logijoje
longiai
y o e
ga uoja
ukas.
Me eo Z
é e
s/apias
i kas
(Moxpsii
TyMaH),
mas
pazymé -
a: cyxoi
TyMaH
ne a .
sausasis
ikas, e
a o i-
na
(sausoji)
migla:
M a 1.
(sausoji)
migla
(kie osi-
os
p iemaix-
os o e),
Zinoma, 2.
Snek.
migla,
ukas. Ki i
8iniai
denomin-
ações
dulkiy
[dulkiné],
diminé
migla
Me eo Z,
ambém
JKTZ
miglelé
153 z .
dunksa
o o
d ums u-
mas
padiima -
imas,
gama,
Duns ,
haze 149
kelia
mindiy.
Zama,
como já
oi di o, é
1.
i kana,
2.
akano u-
mas
(no s
yeiuu s-
ca 2.
ikuo i,
miglo i)
Me eo Z.
Como
dunksa
galé y
bi i
d ums u-
mas,
padiima -
imas, se
dunkso i
bi i
neaiSkiai
egimam,
diluo i
Dz,. Bi y
é
possí el
e minol-
ogy olhos
chama i
j
a mybe
diimaka
S né,
Vas, RS,
MI iikas,
migla,
ikana:
Rudenj
bina
diimaka
Dgl8.
Tokia
uzéjo
d imaka,
que pa
du
Zingsnius
nada
nesi egi-
T . Ry e
oi
diimaka
nei do
céu, nem
Zemés
nes egé-
jo T
(LKZ. II).
Dél
semân i-
cas plg.
duimuo i
2. Viky, V.
Pie .
niauks y-
is,
ikuo i,
blaus is,
apsidimu-
o i Gg ,
Vdk
apsi au-
k i migla,
apsiniau-
k i,
padiimuo-
i 2: Diena
al
ukano a,
céus
padilma -
es Ds.
Pad ima-
e,
pajoada-
e odos
cos élias
Alk,
uZdimuo-
i 2. G ,
T gn
apsi au-
k i migla;
duimy1/4.
e l. Bsg
blaus is,
auk is;
apsiddm-
é i
apsiniau-
k i,
apsimigl-
o i:
Apsidiim-
éjusi,
bene lys
S s,
dimé as
2. Zeml,
S j
miglo as,
neaiskus;
dumsa
B
apsiblau-
ss,
mis ola-
do a ,
umsus 1.
B
amsus e
miglo as
LKZ IL.
Sios
mic osis-
emas
analisg
pode
e mina
ii ada:
didelés
liaudies
e minij-
os
iSgalés e
mui o,
mokamai
cien inés
e minij-
os im a,
19

me iculosam-
en e e minizada;
Sis isso
ainda
p oblemigka.
Mokslas
a ibojo
ma ias
( eo iskai
pa adinoagii-
na /
—
jii os
jlanka,
ku ig do
jii os
dis inge
ne ija
GZ) desde
jii os
(suski s é:
pak as iji a;
né
uzda oyi,
pa yzdziui,
Bal ija;
en ezemynin-
é, exemp iui,
Vidu zemio
jii a, by he
way, nela há
mais alguns
ja os:
Ma mu o,
Egéjo,
Ionios,
Ad ijos,
Ti ény,
Ligu ías),
a sky é
jai g nuo
eze o
(no es
polí icos
podem
acha
que
Caspija
—
Ju a) desde
i
adenyno,
embo a iska: é
só
ne
oceanog a ia,
okeanologia, já
okeaniné
indine ija
i
JKTZ.
47,
é o oceano
dubu, mas
jii os
ísica,
ja os
geologia,
ju y biolo-
&ija,
ja y
Zemélapiai
|
jii lapiai,
Ja myle
|
jai y
mylia,
ji os
k an ,
Ja os
ní el,
ji os
água, Ju y
ondas,
ge almen-
e jii y
s o és
andenyn
(
s o és
jii y
s o és
|
GZ, mas já
andenyny
s o és z .
ju y
s o és
FGZZ),
ji ei is,
Ju ei ys é,
ji ininkas.
Móslas
sepa adoé:
Zmogaus
-
s andis,
pauk&¢io
-
skil s,
0
pel elio
eda o
i
SinZ, ele
absolu am-
&a
en e
nep i eiké.
Ag onomijai
solo a é a
1.
a iama,
abalhama
Zemé,
campo
DZ,
°
supe íci-
es
adequadas
pa a as
plan as
c esce Si-
nis Zemés
camokosn-
is é o solo
DZ, aigi é
pas os,
misko
i
solozemis.
Há sol ozemio
ae ação,
d égnumas,
sol ozemio a ,
água,
sol ozemio
e osião,
d uskéjimas,
jau éjimas,
pus ymas,
sol ozemio
calquinamen -
o, sol ozemio
igs ingumas,
Sa mingumas,
sol ozemio
p o ilis,
ho izon as,
sol o-
Zemio s uk i a,
ipas, di o emio
mokslas
di o y a, sua
sky ius
—
di oda a, é
di ozemininkas.
—
Kai quem
não gos a
cien í i-
co
soloZemi-
s.
Mas se há
juodzemis,
bal zemis,
e melonze-
mis,
gel onzemis,
udzemis,
pilkzemis,
smulkzemis,
sii ozemis,
d uskozemis,
molzemis,
smélzemis,
esse
solozemis
caís a como
p i inkgs
laSas.
Zinoma,
embo a o
e mo é
sa/na
solozemio
pa i s uje,
in o meS
que se á
0
Sana solo
pa i s uje,
ninguém pode
nãoyla mindiy,
que só
a imuose.
Liaudies
e miny
conjun o de
u ilização
não-uso de
exemplo galé y
bi i ne
i
i
ne
cien iné
e minija,
0
Pap as oji
bend iné
ala,
pasiémusi
skolinj
ybas,
o
eme usi
sa as
a mybes
k emblys
i
budé.
Kodél?
Es e né a nem
único, nem a o
caso, quando
papli es skolinys
nu ungeé siau a
a mybe bii j:
a akonas
kakslé, p isokas;
ka osas k aké;
négé
g auza i ba;
ku apka
a
jy
ce ekslé; akis
duba, bu a; kijis
—
plak as, kigis,
pasékelis,
luokas; kocélas
alkas, elenas;
—
ajeume eilu é,
ka a; me alas
naii ge.
—
20
—
—
—
-
—
Di ku
j ikinamai
a i ma ,
que
k emblys
i
budé em
ge al bii y
su gadg
como
pa ininhas
(bend inas)
g ybo
denominaçõ-
es. Va ian e
*budis s .
Sdk, Ds,
LzP é a
lak8 abudziy
Seimos
cogumbas
LKZ,
I,
[Jaks' abudiniai
(Aga icaceae)
-
Daznesnés é
pie ag ybio
(Aga icus),
Z ynabudés
(Lepio a),
s ambiaz ynés
(Mac olepio a),
smulkiaz ynés
(Phaeolepio a),
s/akabudés
(Cys ode ma)
gen¢iy iisys
LTE
VI).
I
mais
ampla
a ian e
*budé,
bude em
mui o
i8iniy
eikSmiy
-
1.
A m
inedí el
cogumelo,
Sung ybis;
Allokios
budés
p adéjo
aug , dygs
ungybai
i
M c, Rdm
2.
paniabudé
(Phallus
impudicus),
T , Lz,
4.
BB
Jn
19,
29
kempé,
kempiné:
A
nãoina ,
que budé
sob e
medZio
c esce?
Ad;
ambém
*budelé
1.
Kz , T gn
imédé
(Russula),
budélé
MZ, oks
cogybas.
Só
?budé
3.
Lkm, Ds,
g ybas:
R¥
Nemuné
—
al budé
Lkm
[o
nemuné
—
isso
kelmu is
bo .
b id ais
c escen-
do
comes í-
el
cas anho
cogubo
k ei u
lausingu ko u
(A milla -
iella)
DZ].
BudZiy
pon e
Lkm
(LKZ
1,).
Badingas
aseyn:
T abalas
como
budé
(não sólido)
Ds.
I8
ik yjy
ungai são
i ieji
não i ieji.
i
Bude, budis
é
não i asis.
Ki i a é
mesmos
pasisaco
ais esa:
lepsé,
edé
ezlis
|'
1.
lep8é,
2.
kazlékas
LKZ
, glébé
glebé XVI
|
kazlékas
LKZ
III,
ud-mésé.
K emblys
só
1.
B,
R,
MZ;
Km,
V1
g ybas
(k embliau i
Vins),
4.
Al
bobausis;
ou as
suas
eikSmémis
aiSkiai
pasisako
esas kie as
—
ne
Slepinis,
izinis,
plebinis,
ne
mésinis,
0
k emzlinis:
5.
K ok
susisukgs,
a bu o
gombuo o
(plg.
*k emlis
G , S ,
S né
ko as,
kamblys),
6.
p k.
K ok
sólido
2mogus
LKZ, VI,
plg.
k emzlé/
ne ik
1.
die as
s ang us
jungiamasis
ecinys
Zmogaus,
animal
o ganismme
(i
k emblé,
k emslé,
'k emslys;
no s
i
k amslé
MZ,
W,
k amslys
1.
B,
N,
T )
i
3.
sausgyslé,
mas
i
2.
menk.
nosis:
Que dão
K emzle,
j
a é
apazasa -s-
e!
Sk .
Vai, pa a,
su eskés
ba
k emzlé-
s!
Dk8,
4.
scom.
niek.
A m
liesas
animaisulys
(plg.
i
k emblys
2.
p k.
Vdzg
elho,
aco
Zmogus
—
ne
Slepinis,
o
sukembéjes)
—
isso nãobii inai
pe kel iné
eik8mé plg.
-
k emziai/Ds
an do campo
like palaidi
Siaudagaliai;
nuog ébos,
pad aicos,
pag ébs os,
mesmo
k ezslés
J(BzF
128)
okia
g yby
isis,
con inu-
-
a
k emzdé
i,
k émzda, -éjo
21
Viky, Alk
sk upsé-
i,
sk iauzd-
é i,
g ukSé i,
g ik8é i:
Kamp
algal,
k emzda
g iizdai
ou bul és
neis i u-
sios
dan yse
J. Bul és
kie os
mesmo
k émzda
algan
Vb;
k émsy i
ix.
k amsé -
i2:
Neis i e
eu ungi,
mais
k emsija
como Zali
S .
K émsija
bul és,
ainda
neis i e
S ;
A amsé -
i2. Rm
g ik8é i,
eksé i:
Neis i us
bul é, kai
alga ,
k ams
J. I
biidinga:
Man os
g ybés
k amsis
Ps. Ypa :
Lepsé
nikuome
não
k amsé
Zml
(abejo ini
eikmiy
aixkinima-
i:
k amsé i
1. Nm,
Vaizg su
ga su
kasno i,
k amsno-
i e
A amsci-
o i .
k amcio i
1.
paleng a
k ims i,
k am y,
pak ams-
cio i kiek
pak am -
y i,
po que:
Pak ams-
ciojo
biskj
Zaliy
bulby Lp
labai
panasu j
g ikSe i,
ekSé i-
).
Todel DZ,
budis, -iés
m. é koks
no s
laks abudi-
nis
cogumbas,
e k emblys
ungas:
k embliai
c esce
apidamen-
e. Liaudies
e minijo-
je é,
An ano
Ba anaus-
ko
AnykS¢iy
Silelio
Zodziais
alando,
g yba e
sung ybiai
a dais
nezymé i.
Sung ybio
(sunag ybi-
o,
Suniag ybi-
o,
Sung ybés)
g e a
suplemen -
y y
suniabudé
S1j,
sdnianemu-
né G y,
sunba a y-
kis K s .
$é onba a-
ykis LKZ
XV,
g ybeksis
Rdm,
g ibsis Rdm
(LKZ I).
g ybas
g ibas
( a ian e
g ybé
nee imolog-
izuo as;
g yba
eikiausiai
i§ la .
g iba)
galbi e oi
necessá io
j a di i
giminine
sq okai,
apimanciai
i uosius
A emb yk-
us e
minkS asi-
as budes,
Sla inius
[ aka y
dziky
ik inis
- ykas LKZ
XVI,
bend inéie-
ja kalboje
ba a a aa-
s, ou
e i icis
ba a a a-
as (Bole us
edulis), pois
há ambém
udakepu -
is
ba a ykas
(Xe ocom-
us badius),
yellowish
ba a ykas
(Su ykillus
a iega us-
),
si/ba a yk-
is 1.
Gy opo us
cyanescen-
s, 2.
smil yninis
ba a ykas
(Gy opo us
cas aneus),
a é poisono
sé onba a-
ykis
(Tylopilus
elleus)] e
suninius
['suninis 6.
ne ik as
LKZ XV]
k emblius,
pumpo- au-
ks ius,
- auskius,
- eksumpa
(:!p3.
gumbasku-
plius LKZ X),
kuku -bez-
dalius
(:kuku as
a)kuz-bez-
dalius.
Myologija
XX a. 8
decim me -
ie ybus
isski ia j
a ski q
o ganism-
my
ka alys e
Myce alia,
a ping
en e
plan ay e
gy iiny
ka alysciy.
Moksliné
e minijo-
je né a
p ieSp ieS-
os g yba e
Sung ybiai,
né a is iso
Sung ybiy
g ybai
(Fungi) são
algomieyi
(4
ka ego ijy
jeina e
Zmoniy
ge almen-
e
não algo-
mi,
menka e -
ciai, mas
nenuoding-
i, a sei
algy ini)
e
poisingieji
ungybai.
En ão
ski s ym-
as né a
logikas:
22
não odos
nenuodingi
o
comomi,
maziau
poisingi
i
nu i in i
nupil i comomi.
Si a di isão
inclui ungos
auks esnicios,
são duas
classesés:
jy
auksiig ybia
1)
(Ascomyce es)
—
bobausis,
b iedZiukas,
ausiinis, umas,
godiin, ambém
chamadas
gybeliai
mieliag ybiai,
pa azi iniai
mil enis,
aupég ybis,
—
jzymusis
peléjinas
(Penicillium);
papédg ybiai, ou
sup an amiau
buoziag ybiai
(Basidiomyce es)
2)
—
quase odos os
cogumelos
comes í eis,
Sung ybiai,
pin ys,
pumpo auksliai
poniabudés
i
paniabiides
(=
iidys, kilés,
DZ
3)
<1
>5
<->
obag ybia?
PDz
II
35
—
eles dispos os
laks abudinius
j
(kepu élés
apacia
is
lak8 eliy),
skylé budinius
(kepu élés
apacia
skylé a),
glei iag ybius
i k ., ku iy
gen i a dziy
mui o
naujada y:
segundo
i osios
kalbos
kiadliabudé,
kélmabudé
LKZ,
VI
-
gijabudé,
jaundbudeé,
k ei abude,
kigidbude,
plausabude,
skydabude,
slakabudé,
au ia bude,
Z ynabudé.
Ze
emesni yiy
g yby
ambém
es á duas
classesés:
p ég ybia:
(A chimyc-
1)
e es)
—
pa ys
p imi i iausi
ienalgsciai
ungybai,
ne u in ys
ungbienos
TLE
I,
quiinho ca eca
—
p o oplazmos
gumulélis ou
menkai
iSsi ysciusi
g ybiena
( izomicelis)
LTE
IX; dum
2)
bliag ybiai
(Phycomyc-
e es)
dumble,
—
andenyje,
em plan ay
c escan ys
ungos,
neiSaugina-
n ys
sudé ingy
aisiakiiniy
PDz
II
34
-
g ybiena
dazniausiai
nena iuo a,
mul idiab anduolé
LTE
II].
Quin inha
classeé
a piné
—
e ybsiai
(Fungi
impe ec i,
ou
Deu e omyce es)
—
g ybiena
ma iuada,
masiao
ep odução
sexual não
de ec a
LTE
IV.
S ai quan o
cien iné
sis ema ica
(i isy
liaudies
a dais
neZymé y
e en
i
nezino y
g yby
j a dijimas)
da e
naujada y,
is isy eiliy
sandais
jy
su
-g ybis,
-budé
(ne
-g ybsis:
skylég ybsis
z .
skylybég is
LKZ
XII).
Cia
apz elg a
i
poucou j
conside ada
de g ande
Zygio de
liaudies
e minij-
os pa a
mokslinés
(su compasais
do ciência
keliaZenkliais)
i
maza pa e.
Po ukus
podi i j
p iesinga
di ecçãomi
ne
ka
liaudies
e minija
da é,
o
ka
cien iné
émé,
ko
neémé,
ka
u éjo
mesma
seu, pode
su i
pag is as
ques ão,
como
sékmingai
uZda inj
a
ezo.
se iska
ne
émé, ka
galéjo,
isso bi y
il ies,
que ainda
pode ims.
A mais
-
a
impo an e
liaudies
linguagem
neslopino, negniauzé,
a
su
ja
nesike a,
nejsi e zia
d as iSkai
j
suas
amzZiy
bi j.
Isso é um
ema
sepa ado.
Um ou o
subjecél-
is
Gia
miné inas.
Masés
j edimas ao
in és s o is
neZmoniskai
susiki o
gy aja
su
e minija
odos
—
dia iamen e
emosom,
como mas¢
s e ia
a
s a s yk-
23
émis, ix
ão em
mui os
kalby,
sob e
isso ala
já os
p óp ios
cien is -
as. /
ísico
pasaky -
y, que
Kiek ien-
asedas,
ne egas
não
ps a, 0
undosi,
pasida o
não
solpalas,
e Iydalas,
aciau
me eo o-
logia,
geologija
cia
a oja
só
ci pima,
i psma
nesike -
a com
gy aja
e minol-
ogija.
Moksliné
e
p ad o-
ji língua
u é y
pací ica-
men e
dali is
a ose-
nos
s i is.
ap endin-
ukas
pode se
sen i
cien inin-
ku,
quando
du an e
geog a -
ia lição
suZino,
que
Li uânia
ka
Kiek ien-
as/ny
né a, 0 só
col os,
mas
lekian de
Kalniuko
j pakalng
lhe esse
mokslas
né
mo ais.
As Z, -
CAVA =
DZ -
EGZ -
FGZZ-
Gi FGTZ -
GK
GZ -
JKTZ -
- KK
LEnc -
LKK =
LKZ -
- LTE
Me eo Z
-
PDz II -
RLKZ I -
SinZ -
24
Su umpinimai
As onomijos
enciclopedinis
ZodynasSuda-
é A. Juska. /
V., 1984.
Ci ilinés
a iação
e miny
ZodynasReng-
éjai líde es R.
E iksoniené, J.
Klima idius. V.,
1996.
Daba inés
lie u iy kalbos
Zodynas: DZ,
Ileid., V., 1954.
DZ, -ll leid., V.,
1972. DZ, III
edição., V.,
1993.
Vai ekinas S.
Enciklopedinis
geog a ijos
Zodynas. K.,
1994.
Solo jo as V,
Ka po as G.
Fizinés
geog a ijos
ZodynasZinyn-
as. K., 1987.
Gudelis V.
Geologijos i
iziné
geog a ijos
e miny
Zodynas. V.,
Nim oji língua.
Agapo as S,
Sokolo as S,
Tichomi o as-
D. Geog a ia
Zodynas. K.,
1972. Gudelis V.
Ji os
k an o y os
e miny
Zodynas. V.,
1993. Líbos
cul i a.
Li u iskoji
enciklopedija.
K., 1936, T. 4.
Li uiy
kalbo y os
pe gun as. V.,
T. 8, 1966, 1970,
T. 12. Li uiy
língua
Zodynas. V.,
1968, T. 1, II leid.
1947, T. 2, I leid.
1969, T. 2, II leid.
1956, T. 3. T.
1962, 6. T. 7,
1966, 1970, T. 8.
1956.
T. 1976, 10. 1978,
T. 11. T. 1981, 12.
T. 14, 1986, 1991,
T. 15. 1995, T. 16.
S aipsn-
yje
usados e
8io
Zodyno
su u nin-
imas.
Li u isk-
oji
a ybiné
enciklop-
edija. V.,
1976, T. 1.
T. 1977, 2.
T. 1978, 3.
T. 1978, 4.
1979, T. 5.
T. 6. 1980,
T. 1981, 7.
T. 1981, 8.
T. 1982,
9, 1983, T.
10. T. 1983,
11. 1984, T.
12.
Mikalajin-
as M.
Rusy-lie -
u iy kalby
me eo o-
logijos
e miny
Zodynas.
V., 1975.
Pazimen-
o
dZiaugs-
mas:
Gy oji
na u ez-
a. V., 1990.
Rusy-lie -
u iy kalby
Zodynas.
V., 1983, T.
2Suda é
Ch. /
Lemchen-
as.
Lybe is A.
Sinonimy
Zodynas.
V., 1980.

TLE
-
Ta yby
Lie u os
enciklopedija.
V,
1985,
T.
1.
1986,
T.
2.
1987,
T.
3.
1988,
T. 4.
TZ
-
In e p au iniy
Zodziy
Zodynas.
V., VLKZII
1985.
-
K izinauskas
J,
Smagu auskas
S.
Vokiediy-lie u iy
kalby
Zodynas.
V,
1992,
T.
2.
Zoopsich
-
Bagdonas
A.
Zoopsichology.
V.,
1983.
Skai menys
isu
Zymi me us,
nume ius
( oméniskieji
omus),
—
paglapius.
25