scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Ekonominė informacija ir probleminiai terminijos aspektai

Read accessible full text

Ekonominė informacija ir probleminiai terminijos aspektai

Author: Antanas Buračas
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/808/899
SVARSTYMAI,
SIULYMAI
An anas
BURACAS
EKONOMINE
INFORMACIJA
IR
PROBLEMINIAI
TERMINIJOS
ASPEKTAI
Nauji
in o macijos
Sal iniai
i
o mos
Labai
eikimingas
miisy
ekonomikos,
echnikos
i
k .
s iciy
e -
minijos
no minimui
bus
Lie u os
Respublikos
Seimo
Kompiu e inio
duomeny
a kymo
sky iaus
pas angomis
engiamas
uni e salus
Eu-
opos
Sajungos
e minologinis
klasi ika o ius
EUROVOC’as.
Be
o,
Siuo
me u
Lie u os
Respublikos
s anda izacijos
depa amen o
ini-
cia y a
d auge
su
Vals ybine
lie u iy
kalbos
komisija
bei
LMA
MII
specialis ais
ap a iamos
p i alomos
e miny
i
apib ézimy
s anda y
engimo
p ocedii os,
p ia inan
jas
p ie
Sioje
s i yje
galiojanciy
Ta p-
au inés
s anda izacijos
o ganizacijos
(ISO)
eikala imy,
o ma y
i
s anda y.
Sup an amas
dalykas,
kad
eikimingiausi
Siame da be
bu o
i
e-
belieka
e mino
se
man ika
i
jos
a i ikimo
jp as inei
a osenai
k i e ijai.
Ne
maziau
s a bis
y a
e mino
aisyklingos
da ybos
eika-
‘la imai.
Visiems
Siems
k i e ijams
eikiamai
aiky i
e minijos
a -
kymo
da be
labai
eikalingas
kom
piu e inis
Siuolaikinés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ku j
eiké y
sujung i
su
miisy
a ojamu
a p-
au iniy
Zodziy
Zodynu.
Juk
pa adoksalu,
kad
jau
15-20
me y
be
ku iame
Salies
asmeniniame
kompiu e yje
galima
nesunkiai
iS aisy i
anglikus
eks us,
nes
Sios
kalbos
Zodynai
au oma i8kai
jdiegiami
su
i ai ia
p og amine
j anga.
Tuo
a pu
als ybinés
lie u iy
kalbos
kom-
piu e inius
Zodynus,
esan
daug
p i alomy
kalbos
no my
eikala i-
my,
sunku
as i.
Jie e ai
p ieinami
i
odél
be eik
nieku
nenaudo-
jami
—
nei
Zinybose,
nei
mokymo
js aigose,
nepaisan
jy
aki aizdaus
eikalingumo.
Siek ina,
kad
Lie u oje
pa duodamas
be
ku is
kom-
piu e is
u é y
i
lie u iy
kalbos
Zodyna,
o
e slo
i
inansy
s e oms
—
a i inkama
e slo
e minija
i
. .
37
Pas a uoju
me u
Lie u oje
pasi odg
keli
o iginaliis
i
e s iniai
ado éliai
(i8ski ¢iau
p o .
H. Daude io,
P.
i
R.
Wonnaco 'y),
aip
pa
,,Ekonomikos
e miny
Zodynas*
(Ch.
Pass
i
k .,
1994
m.
e .
i8
~Collins*
se ijos)
padéjo
ugdy i
bend aja
ekonominio
mas ymo
kul-
a a
i
misy
aldininky
bei
e slininky
anali inj
lygi.
Nemazas
de-
mesys
a ojamiems
e minams
su ienodin i
bei
jiems
no min i
ski -
as
i
ka u
su
p o .
B.
S ece iciumi
mano
pa eng ame
,,Biznio,
ban-
ky,
bi Zos
e miny
Zodyne-zZinyne“
(,,Zodynas“,
V.,
1994).
Ypaé
s a -
bus
bii y
bu es
p adé as
eng i
o iginalaus
,,Oks o do
biznio
pasau-
lio
Zodyno“
e imas,
ku io
leidyba
sus ojusi
dél
1éy
s ygiaus
i
ne-
nusakomos
lie u iSkojo
leidéjo
nuos a os.
Tadiau
su
ypaé
spa ia
in o macinés
isuomenés
kul ii os
i
a p-
au iniy
kompiu e iniy
duomeny
baziy
naudojimo
plé a
u ime
sku-
be i
no min i
naujy,
ypaé
adybos,
inansy
i
banky,
e miny
a o-
sena,
juoba
kad
Siame
p ocese
is
in ensy iau
daly auja
miisy
gausi
s uden ija.
Vienas
i§
j akos
biidy
—
naujausiy
in o maciniy
Sal iniy
bei
ki y
naujo iy
p o esionalios
apz algos,
engiamos
adek a iomis
p iemonémis
i
ope a y iausiomis
o momis. Ta p
jy
paminééiau
i
bend omis
VDU
i
KHF
inansy
bei
in o ma ikos
specialybiy
ma-
gis an y
pas angomis
engiama
elek oning
knyga
i8
a p au inés
ban-
kininkys és
pa i ies,
apibend inanéiq
1996-97
m.
publikacijas
,,Fi-
nancial
Times“,
,,Economis “,
Eu opos
i
JAV
cen iniy
banky
bei
in es iciniy
ondy
bei bi Zy
a askai ose,
a p au inése
kon e encijo-
se,
aip
pa
,,In e ne o“
i
Wo ld
Wide
Web
duomeny
bazése.
Aki-
aizdu,
kad
okioje
knygoje,
ja
su edaga us,
a sispindé y
Zymiai
dau-
giau
pasauliniy
inansy
ekspe y
i
sunkiai
p ieinamy
ado y
pa ios
naujausios
ismin ies
i
anali inio
ins umen a ijaus
j ai iausiais
klau-
simais,
be
o,
p ieinamy
misy
specialis ams
nepalyginamai
leng es-
némis
salygomis,
negu
gali
jiems
pasiiily i
paga séj¢
naujausi
ku sai
p es iziniuose
Anglijos
a Aus ijos
bankininkys és
mokymo
cen uo-
se.
Tokios
knygos
egzemplio iy
nukopijuo i
p i eik y
nedaug
laiko.
Te minijos
o ma imo
pamokos
Su
kokiomis
p oblemomis
susidu iama,
kai
e minologiné
p ie-
38
Ziu a
a lickama
be
sp endziamy
i
a idziy
specialis y
pas angy,
labai
aki aizdziai
pa odé
Siaip
jau
ypaé
eikalingo
i
g aziai
pa eng o
mi-
né ojo
,,Collins“
(Ch is o e
Pass,
B yan
Lowes,
Leslie
Da ies)
,,Eko-
nom:
e miny
Zodyno“
lie u iskojo
e imo
pasi odymas
(,,Bal i-
jos
biznis“,
ed.
A.
Pupkis,
ekon.
e miny
edak o ius
konsul an as
S.
Vai ke igius,
oliau
-
ETZ).
Nesino é y,
kad
a sie ai
di bdamos
specialiose
s i yse
e minology
g upés
suda y y
papildomy
p oble-
my
uzZuo
padéjusios
no min i
a osena,
juoba
kad
spa ¢iai besi ys-
andiose
e minijos
Sakose
jy
pagalba
labai
eikalinga.
Toliau
panag-
inékime
Sio
Zodyno
(ETZ)
pa i ies
pa yzdziu,
a
jo
e imo
edak-
o iai
laikési
bi iny
e minologijos
p incipy
i
kodél
jie
i$
esmés
dau-
geliu
a eju
pa y é
nesékme.
Pi miausia
labai
s eikin inos
ETZ
kolek y o
pas angos
apsaugo i
lie u iskajq
ekonomikos
e minija
nuo
nusis o éjusiy
i
naujai
plin-
andiy
s e imZodzZiy.
Taciau
ai
bu o
nea si ik inai
su ik a
gan
p ie-
8i8kai
specialis y
ais
a ejais,
kai
ETZ
e imo
edak o iai
igno a o
e miny
seman ika
i
kai
s eiko
p o o
logika bei
sukaup a
pa i is
dik uoja
p iim inesne
si ilomam
ETZ
naujada ui
samp a os
al e na-
y a,
ge iau
a i inkanciq
e mino
u inj
(Z .
,,Lie u os
y as“,
1994
m.
spalio
12
d.
N . 211
i
k .).
Paminésiu
éia
ik
da
kele a
okiy
a ejy.
1.Klaidinan is
a i ikmens
pa inkimas.
Pa yzdziui,
double-en y e iama d iguba
buhal e ija.
Taip
isuo inis
d ejybi-
no
ope acijy
j aso
p incipas
pa e ciamas
nusikals amoje
eikloje
papli usiu
pajamy
nuslépimo
nuo
mokesciy
inkéjy
me odu!
Aki-
aizdus
e imo
u inio
nea i ikimas
o iginalaus
e mino
pas ebimas
su apa inan
diseconomies
o
scale
ix
neigiama
ekonominj
po eikj.
Taip
nuos oliai,
pa i iami
dél
ne acionalaus
eiklos
mas o,
su apa i-
nami
su
uni e saliu
eiklos
pobidzio
j e inimu.
Fac o
né a
is ekliai,
kaip
e ia
ETZ
au o i e ai,
0
y a
eiksnys,
no s
kon eks e
kai
kada
iena
i
an a
gali
su ap i.
Seman iskai
Siuo
‘a eju
ski umg
suda o
ai,
kad
ETZ
pasi ink as
e minas
nusako
»ga imo
galimybe“,
uo
a pu
iS
ekonomikos
li e a ii os
Zinome,
kad
o iginalo
e minas
a ojamas
analizuo i
gamybos
,,ak y iesiems
kom-
ponen ams,
jy
sq eikai“.
Analogi8kai
abejo inas
a icles
o
associa ion
39
e imas
idaus
eglamen u:
juk
associa ion
y a
susi ienijimas,
y.
ins i uciné
eiklos
o ma,
0
e ime
o
isai
nebelieka!
S ebina
i
maximiza ion
(p z.,
asse -g ow h
m.)
e imas
zodziu
ne ibo as:
di-
dinimas
iki
maksimalaus
lygio
y a
aki aizdziai
ibo as
bu en
pa ies
e mine
iksuojamo
k i e ijaus.
Visiskai
ne ole uo inas
asse
alue
pe
sha e
e mino
apa inimas
su
p i e s inai
pa duodamo
u o
e e.
Tai,
kaip
galima
ma y i
i8
Gia
pa
e mino
lizde
pa eikiamos
de inicijos,
y a
,,ak y y
e é,
enkan i
ienai
akcijai*.
Manyéiau,
kad
bi inai
u i
bi i
ski iamos
a u in
és
sudé iniy
e miny
eik’més.
Pa yzdziui,
klaidinan is
gali
bi i
ETZ
andamas
au ho ized/ egis e ed
capi al
—
pa i in asis/j egis uo as
kapi alas,
su apa inimas
su
nominaljuoju
—
nominal
capi al.
Teisiniy
kolizijy
a eju
Sis
i
daug
ki y
sidilomy
ne ikslumy
gali
a neS i
is ies
labai
nemazy
nuos oliy!
Tokiy
a ejy
daug.
Panagus
ne iipes ingumas
eda
j
sudé iniy
e miny
daliy
,,pame-
ima“
a ba
niuansy
pakei ima,
p z.:
capi al-ou pu
a io
y a
ne
kapi-
alo
imlumas,
0
jj
apibidinan is
san ykis,
a ba
koe icien as.
Taip
pa
equilib ium
ma ke
p ice
ai
g eigiau
ne
inkos
kainos
pusiaus y a,
©
pusiaus y oje
esancios
inkos
kaina;
equilib ium
ma ke
guan i y
né a
apa u
inkos
pusiaus y ai;
ai
—
(pasiiilos
i
paklausos)
kiekis,
uZ ik inan is
Siq
pusiaus y q.
Tokiy
a ejy
y a
da
daugiau.
Ne
kiek-
ienas
p oduk as
y a p eké,
odél
negalima
collec i e
p oduc s
p i-
lygin i
kolek y inéms
p ekéms.
Te minas
cash
low
y a
g ynujy
pi-
nigy
s au as,
be
nebi inai
jy
apy a a
(p z.,
ik
j
kasa
a
i8
jos).
Te minas
nondu ables
isai
ne apa us
umpai
a ojamoms
p e-
kéms
( ai
—
i
idu inés
ukmés
a ojimo
iek
p ekés,
iek
eikme-
nys,
gaunami
nep ekine
o ma,
pa yzdziui,
galan e ijos
a
a8 inés
eikmenys
i
pan.).
Pasakymas
clea ing
house
sys em
e s inas
ne
banky
Kli ingo,
0
a siskai ymo
imy
sis ema
(pas a oji
a lieka
kli-
ingo
ope acijas).
PanaSiai
negalime
su ik i
su
cu en -weigh ed
index
e imu
einamasis
e és
indeksas,
juk
i
cia
pa iame
eks e
paaiskinama,
kad
kalbama
apie
lyginamyjy
s o iy
a ba
s e iniy
in-
deksy
nus a yma.
Te minas
co po a e
sec o —
ko po acijy
sek o ius
—
né a
apa us
p i a iajai
eiklai,
kaip
ma y i
i i8
pa ios
ETZ,
p.
206,
2
eik8més
apibiidinimo
(j
ja
papildomai
j aukiama
namy
ikio
40
i
inansiné
eikla),
be
edak o iai
j
Te minas
/ea ning
cu e
ne u é y
bi i
susiau in as
iki
“k ali ikack-
Jos
jsigijimo
k ei és:
be
ku is
pedagogas
pa i ins,
kad
,,mokyma-
sis“
zymiai
imlesné
sa oka
i
nesu es ina
,,k ali ikacijos
jgijima‘.
Ne gi
da bo
a
ki os
eikos
jg idziai
y a
ne
ien
k ali ikacijos
jgijimo
pozymis.
Gan
y8kiai
e mino
eik’mé
keiiasi,
kai
,,indi e en iskumo“
(a ba
lygiy
naudingumy)
sa oka
pakei iama
ETZ
,,abejingumo“
sa oka:
ak y aus
inkimosi,
esan
ienodiems
Sansams,
galimybé
isai
ne-
eiSkia
abejingumo.
Nepakankamai
a idziai
pa ink as
sudé inio
e -
mino
Zodzio
a i ikmuo
aip
pa
gali
neleis inai
pakeis i
e mino
u i-
nj.
Pa yzdZiui,
ETZ
si ilo
Aidden
p ice
educ ion
a i ikmenj
s/ap asis
kainy
sumazinimas.
Ta iau
i8
esmés
ai
—
pas/ép inis
sumazinimas,
i
jis,
kaip
Zinome
i8
sa o
pa i ies,
yks a
pap as ai
isai
ne
slap
-
ai,
no s
p idengiamas
aso imen o
a naujinimu,
ki u
jpaka imu
i
ki ais
panaSiais
biidais.
Negalima
p iim i
dél
panaSiy
aplinkybiy
i
Ao izon al
in eg a ion
pe samo
a i ikmens
iesiné
in eg acija,
nes
nag-
inéjamam
p ocesui
apibidin i
a ojamas
ekonomikos
e minas
ho-
izon aliosios,
a ba
iena ipés,
eiklos
in eg acija.
Te mino
u inio
pakei imas
yks a
ada,
kai
ETZ
si ilo
licenced
deposi
ake
a i ikmeniu
banko
pas/augy
js aiga.
Pi ma,
daugelyje
Saliy
iS isus
Sim medius
indélius
eikia
ne
ik
bankai.
An a,
banko
paslaugos
apima
indéliy
ope acijas
a p
ki y
keliy
desiméiy
paslau-
gy.
T ecia,
pame amas
o iginaliame
e mine
bu es
akcen as
apie
1
i-
cencijuo a
a ba
egis uo a
indéliy
ins i ucija.
Palaiko-
moji
kaina
né a
ikslus
/imi ing
p icing
a i ikmuo,
nes
o iginalo
e mino
akcen as
—
/imi ing— e s inas
ibojan ysis,
0
p icing
a i ik-
muo
y a
ne
p oceso
ezul a as,
be
pa s
p ocesas:
kainy
nus a ymas.
ETZ
nenuosekliis
e mino
limi ing
a ojimo
a ejai,
nes
limi ing
ac o
aip
i
e iamas:
ibojan ysis
e ksnys.
Ki as
a ejis
mino i y
in e es
né a_
mazumos
dalis,
be
jos
in e esai
bend o és
aldymo
da be.
Ka ais
nekompe encija
sukelia
pa ojy,
kad
e minas
i8
iso
gali
bi i
pakeis as
ki u
be
jokio
pag indo.
Pa yzdziui,
e minas
public
goods
(s ie imas
i
pan.)
su apa inamas
su
als ybés
u u
a ba
i-
41

suomeniniu
p oduk u,
be
isuomeninés
gé ybés
né a
nei
iena,
nei
an a,
kaip
bandoma
eig i
ETZ.
Te minas
wel a e
s a e
né a
i
omano
paim as
kles indios
Salies
j a dijimas,
0
e minas,
analogis-
kas
ETZ
jau
a ojamam
e minui
ge o és
ekonomika;
be
o,
s a e
Gia
u ima
gal oje
kaip
ik
als yb
é,
nes
’nekama
apie
als ybi-
nio
egulia imo
poli ika.
Toks
pa s
nesusip a imas
y a
bandymas
jpi s-
i
shadow
p ice
a i ikmeniu
s/ap aja
kang.
Tai
kaina,
ku ios
nega-
lima
nus a y i
iesiogiai
a ba
ku i
suda oma
pagal
Sesélinés
ekono-
mikos
k i e ijus.
Ne ikslumas
i
nenuoseklumas
pasi ei8kia
uo
a e-
ju,
kai
cos
a i ikmuo
y a
kas ai,
.
y.
islaidos,
be
isocos
line
jau
e ciama
kaip
ienody
e c y
iesé.
Reikia
neigno uo i
ne
populia-
izacijos
lygmenyje
ski umy,
ku ie
eda
j
klaidinga
su apa inima.
Pa yzdziui,
JT
o ganizacijos
jau
seniai
g iez ai
ne apa ina
besi ys-
anéiy
i
maZai
iS ys y y
Saliy.
Todél
de eloping
i
unde de eloped
coun y
sujungimas,
paliekan
e ime
ik
ienq
(pi majj)
e mina
y a
neleis inas.
2.Te minijos
o ma imo
nenuoseklumas.Jau
miné asis
diseconomies
o
scale
a i ikmuo,
pasi ink asis
ETZ,
y a
nei-
giamasis
ekonominis
po eikis;
a iau
ex e nal
diseconomies
o
scale
jau
e éiama
kaip
iSo iniai
neekonomiskumo
eiksnia ,
in e nal
economies
o
scale
—
idiniai
ekonomiskumo
eiksniai.
Siuo
a eju,
kaip
i
anks esniu,
p a andamas
esminis
e mino
k i e ijus
—
ai,
kad
o iginale
u imos
omenyje
eiklos
mas o
pasekmés;
be
o,
(ne)eko-
nomiskumas
siame
kon eks e
gali
bi i
dalinis
a ba
Salu inis
a ejai,
no s
Siaip
jau
Sis
pa inkimas
y a
e in inas
kaip
jdomus
ban-
dymas.
Ki a
e us,
eiklos
mas o
ekonomijos
nusakymas
isai
ne-
eikalauja
p idé i
kaip
e mino
sudé ing
dalj
o iginalo
e mine
ne-
san j
Zodj
e ksniai.
ETZ
k i e ijy
nenuoseklumas
pazymé inas
i
uo
a eju,
kai
diseconomies
e ciama
kaip
neekonomiskumas,
be
uo
pa
me u
disequilib ium
e ciama
kaip
pusiaus y os_s ygius
(pa adinkime
ai
pe éjimu
j
ap aSomojo
k i e ijaus
panaudojima),
aip
pa
analo-
giSkose
si uacijose
paliekami
a p au inio
Zodyno
e minai
deindus -
ializacija,
disin liacija
(kodél
ben
jau
ne
dezin liacija
?)
Te minas
subs i u ion
e ec
e iamas
e minu
pakei imo
po-
42
e kis;
ix
ma ginal
a e
o
subs i u ion—
ibiné
pakei imo
no ma;
be jau
ma ginal
a e
o
echnical
subs i u ion
—
ibiné
echnikos
a naujinimo
(kodél
ne
pakei imo?)
no ma.
ETZ
edak o iy,
déjusiy
nemazy
pas angy
lie u in i
e minija,
ga-
lima
pag is ai
paklaus i
i
ki ko:
kodél
e imo
eks e
pe
daznai
pa-
lieckamas
a p au inis
e minas
kompanija,
uo
a pu
kai
i
js a y-
muose,
i
ki oje
specialiojoje
li e a ii oje
nuola
eikiama
i
p ipa-
Zin a
,,bend o és“
sa oka.
Taip
pa
nesup an ama,
kodél
sa oka
,,se -
i ika as“
nekei¢iama
a i ikmeniu
pazyméjimas
(p amones
plé os
p.
i
k .),
ku is
nesunkiai
galé y
iss um i
§j
nebi ing
a p au inj
Zodj.
3.
Ne eik inas
keliy
pag eéiui a ojamy
e miny,
ypaé
skoliniy
i8
am
ik a
s i j_
ap a naujancios
ki o
mokslo
me odi-
kos,
eikSmiy
a ojimas.
Pa yzdiiui,
isai
nep iim inas
y a
ank
co ela ion
coe icien
e imas
ka ego ijy
sasajos
koe-
icien u.
ma ema inés a is ika
nuo
seno
Siam
eiliskumo
ySiui
ma-
uo i
a oja
angy
ko eliacyos
pa adinima.
Taip
pa
ne eisingas
y a
snul iple
co ela ion
a i ikmuo
daugialypé
sasaja.
Klaidinan is
y a
i
e mino
con ingency
able
a i ikmuo
sa eiky
(z .
e mino
apibiidini-
ma
~
kokiy
sa eiky?)
/en elé:
,Ma ema ikos
e miny
Zodyne“
(su .
MTZ,
p.
544)
i
anks esnéje
p ak ikoje
Sis
e minas
aiSkiai
nusako-
mas
kaip
pozymiy
p iklausomumo
Ien elé.
Te mino
dis ibu ion
inkama
eikimé
—
pa(si)ski s ymas,
be
kai
a ojamas
s a is ikos
e minas
condi ional
dis ibu ion,
ai
eikia
a o i
Sioje
mokslo
Sakoje
suno min a
o ma
sglyginis
ski s inys;
a i inkamai
no mal
dis ibu ion
e s inas
ne
no malusis
pasiski s ymas
(ETZ,
p.
159),
0
ski s inys
(i .
MTZ,
p.
564),
nes
ki aip
susipainiosime
sa oky
eiké-
mése.
Pana iai
ne em inas
exponen ial
smoo hing
e imas
zodziu
sulyginimas;
MTZ
no minama
e mino
eik’mé
—
Blyginimas
(p.
691).
Ne inkami
bandymai
paZodziui
e s i
okius
junginius,
ku ie spe-
cialiose
s i yse
y a
iga e
speci ine
p asme.
P ie
okiy
ne ykusiy
a -
ejy
p iski éiau
ETZ
bandyma
ipi s i
o dinal
u ili y
pazodinj
e i-
ma
kaip
p as ajj
naudinguma.
Cia
i& ies
galima
suabejo i,
a
ben
ienas
ETZ
kolek y o
na ys
pazi i éjo,
kaip
8is
e minas
nuo
seno
a ojamas
ekonomikos
ado éliuose?
Jau
s uden ai
p i alo
ski i
43
kiekybinj
naudinguma
nuo
naudingumo,
nus a omo
pagal
pi meny-
biskuma,
p io i e y
eiliskumo
anga.
Nep iim inas
i
ETZ
si ilomas
e u ns
(diminishing
a e age/
ma ginal
.)
e imas Zodziu
pelnas:
ne
isos
jplaukos
y a
pelningos,
odél
bi ina
laiky is
g iez esnio
ikslumo
ski ian
sa okas.
Nepag is-
ai
neski iamos
,,pinigy“
i
, aliu y*
sa okos:
o wa d
exchange
ma ke
ETZ
e éiamas
junginiu
e minuo uyjy
piniginiy
sando iy
inka.
$j
e mina
dazniausiai
a ojanciy
bi zy
p ak ikoje
pap as ai
kalba
eina
apie
aliu y
sando us.
4.Didelis
nenuoseklumas
e imo
p ocese
gali
nu es i
skai y ojq
j
padé j
be
i8ei ies:
aip
ne
ka a
a si iko
i
ETZ
edak o-
iams,
ku ie
nepas ebéjo,
kad
jy
ne e s as
j adinis
(lizdo
an as i-
nis)
e minas
de i a y as
-
de i a i e
( inansinése
ope acijose
ai
pp .
is es inis
indeksas)
pa eikiamas
su
nuo oda
i
di e encialinj
skai-
cia ima
—
be
pas a ojo
eks e
pi minis
e minas
jau
iS e s as,
odél
skai y ojui
nuo oda
nieko
neduoda.
Su
analogiska
si uacija
susidu-
iame
ne
ka a:
en elope
cu e
a i ikmuo
kaupimo(?)
k ei ésu
nuo-
oda
j
e mina
idu inés
ilgalaikés
islaidos
i gi
nieko
nepaaiskina.
Pas a ojo
paaiskinimo
eks e
okia
k ei é
aip
pa
ne
neminima
(plg.
p.
110
i
269-270).
Nenuoseklumy
y a
i
j ai aus
ki okio
pobidzio.
Pa yzdiiui,
con e abili y
isai
p iim inai
e ciama
zodziu
keicia-
mumas.
be
jau
o
pa ies
e mino
lizde
apie
aliu a
sakoma,
jog
ji
kon e uojama;
ad
skai y ojui
gali
pasi ody i,
kad
i8
jo
pap asciau-
siai
yéiojamasi,
siekian
ji
supainio i.
5.
Te mino
de i a y as
i
k .
panaiais
a ejais
susidu iame
su
specialis y
a ojamo
z%a gono
(Snekamosios
kalbos
a ejy)
p is a y
mu;
manyéiau,
kad
e imo
eks e
isuome
ikslinga
ai
nu ody i,
a ski ian
no minius
eik inus
e minus
nuo
8iy
a ejy.
6.
Te minas
u i
bi i
sup an amas.
Oka
pagal osi e,
iSgi de
okj
e mina:
M
o mos
o ganizacija?
Tu bi
apie
ai
ge ai
nu uokia
neben
pa ys
e éjai,
ku ie
Zino,
kad
pagal
o iginala
M
y a
anglisko
e mino
mul idi isional
san umpa
(gai-
la,
be
nepaaiskin a,
kodél
sudé iné
lie u isko
e mino
dalis
Siuo
a -
eju
ne
ik
su umpinama,
be
i
ne e iama).
Ne
maZiau
eng inas
44
ieno
uzsieninio
a
juoba
a p au inio
zo-
dzio
pakei imas
e ime
ki u,
ypa¢
kai
né a
ga an ijy,
ku is
ge iau
gali
bi i
skai y ojui
Zinomas.
Pa yzdziui,
zodis
ekscesas
ETZ
i
MTZ
pakei ia
e mina
ku osis:
manau,
Cia
jauciamas
spe-
cialis y
bandymas
di b inai
a si e i
nuo
nespecialis y,
ku ie
bandy-
y
s a is iniy
s ebéjimy
analizei
pasinaudo i
pasiski s ymo
maksi-
mumo
nus a ymo
me odu.
Galy
gale
nus ebs
kiek ienas,
kai
pama ys,
kad
iziok a izmo
kla-
sikas
F
Kene
(Quesnay),
ku io
pa a dés
a8yba
bei
a sena
zinoma
i
Lie u oje
jau
du
sim mecius,
si ilomas
a i
be
jokio
pag indo
K es-
ne!
7.
Ap asomujy
k i e ijy
aikymas
ie’kan
p iim iniausio
a i ikmens
ne u i
k eip i
j
ai,
kad
bend esnio
pobi-
diio
e minui
p iku iamas
pa ikslinimas
susiau in y
jo
a osenos
seman ika.
Taip
ETZ
a si iko,
pa yzdziui,
e cian
sudé inius
e mi-
nus
ba ie s
o/condi ion
o
en y:
ie u iskame
a ian e
p ie
e mi-
no
jéjimas
(galima
jo
eik’mé
y a
aip
pa
j asas!)
ne iké ai
a si an-
da
o iginale
nesan is
Zodis /
ink.
Neabejo inas
dalykas,
kad
jéjimas
galimas
i
j
bend ija,
i
j
sudé i,
i
. .
Visais
ap asomyjy
k i e ijy
aikymo
a ejais
eikée y
siek i
kuo
a imesnio
a i ikmens
pa inkimo.
Todél
e mina
deli e ed
p icing,
mano
nuomone,
ge iau
a i inka
e minas
kaina
su
p is a ymu,
negu
ETZ
a ojamas
e minas
pa da imo
i
p is a ymo
kaina.
Di ec
Jabou
e mino
e imas
junginiu
Hesioginé
da bo
jéga,
kaip
ma y i
i8
eks o,
susiau ina
jo
a osena:
pi masis
a ojimo
a ejis
y a
ski -
as
apibiidin i
iesioginéms
da bo
sanaudoms.
Labai
olimas
nuo
pi mykS és
eikSmés
y a
in es o s in
indus y
e imas
e minu
kon o/ uojancioji
js aiga:
jis
nusako
po eikio
po-
biidj,
be
ne
ins i ucija
i
jos
eikimo
s i j.
Te minas
in es uo ojai
p amoneje
apibiidina
ik
8iq
apib éZ a
ekonominés
eiklos
Saka.
O iginalia
inside
ading
e mino
eiksme
ik aipo
ETZ
pasi ink-
asis
a i ikmuo
me/egalusis
sandé is.
Tai
—
idinis
sando is
e ybi-
niais
popie iais,
ku is
nebi inai
y a
ne
e
isé as,
no s
a lieka-
mas
naudojan is
b oke iy
u ima
neo icialia
in o macija
a ba
po en-
cialaus
in es uo ojo
in e esus.