Ekonominė informacija ir probleminiai terminijos aspektai

SVARSTYMAI, SIULYMAI An anas BURACAS EKONOMINE INFORMACIJA IR PROBLEMINIAI TERMINIJOS ASPEKTAI Nauji in o macijos Sal iniai i o mos Labai eikimingas miisy ekonomikos, echnikos i k . s iciy e - minijos no minimui bus Lie u os Respublikos Seimo Kompiu e inio duomeny a kymo sky iaus pas angomis engiamas uni e salus Eu- opos Sajungos e minologinis klasi ika o ius EUROVOC’as. Be o, Siuo me u Lie u os Respublikos s anda izacijos depa amen o ini- cia y a d auge su Vals ybine lie u iy kalbos komisija bei LMA MII specialis ais ap a iamos p i alomos e miny i apib ézimy s anda y engimo p ocedii os, p ia inan jas p ie Sioje s i yje galiojanciy Ta p- au inés s anda izacijos o ganizacijos (ISO) eikala imy, o ma y i s anda y. Sup an amas dalykas, kad eikimingiausi Siame da be bu o i e- belieka e mino se man ika i jos a i ikimo jp as inei a osenai k i e ijai. Ne maziau s a bis y a e mino aisyklingos da ybos eika- ‘la imai. Visiems Siems k i e ijams eikiamai aiky i e minijos a - kymo da be labai eikalingas kom piu e inis Siuolaikinés lie u iy kalbos Zodynas, ku j eiké y sujung i su miisy a ojamu a p- au iniy Zodziy Zodynu. Juk pa adoksalu, kad jau 15-20 me y be ku iame Salies asmeniniame kompiu e yje galima nesunkiai iS aisy i anglikus eks us, nes Sios kalbos Zodynai au oma i8kai jdiegiami su i ai ia p og amine j anga. Tuo a pu als ybinés lie u iy kalbos kom- piu e inius Zodynus, esan daug p i alomy kalbos no my eikala i- my, sunku as i. Jie e ai p ieinami i odél be eik nieku nenaudo- jami — nei Zinybose, nei mokymo js aigose, nepaisan jy aki aizdaus eikalingumo. Siek ina, kad Lie u oje pa duodamas be ku is kom- piu e is u é y i lie u iy kalbos Zodyna, o e slo i inansy s e oms — a i inkama e slo e minija i . . 37 Pas a uoju me u Lie u oje pasi odg keli o iginaliis i e s iniai ado éliai (i8ski ¢iau p o . H. Daude io, P. i R. Wonnaco 'y), aip pa ,,Ekonomikos e miny Zodynas* (Ch. Pass i k ., 1994 m. e . i8 ~Collins* se ijos) padéjo ugdy i bend aja ekonominio mas ymo kul- a a i misy aldininky bei e slininky anali inj lygi. Nemazas de- mesys a ojamiems e minams su ienodin i bei jiems no min i ski - as i ka u su p o . B. S ece iciumi mano pa eng ame ,,Biznio, ban- ky, bi Zos e miny Zodyne-zZinyne“ (,,Zodynas“, V., 1994). Ypaé s a - bus bii y bu es p adé as eng i o iginalaus ,,Oks o do biznio pasau- lio Zodyno“ e imas, ku io leidyba sus ojusi dél 1éy s ygiaus i ne- nusakomos lie u iSkojo leidéjo nuos a os. Tadiau su ypaé spa ia in o macinés isuomenés kul ii os i a p- au iniy kompiu e iniy duomeny baziy naudojimo plé a u ime sku- be i no min i naujy, ypaé adybos, inansy i banky, e miny a o- sena, juoba kad Siame p ocese is in ensy iau daly auja miisy gausi s uden ija. Vienas i§ j akos biidy — naujausiy in o maciniy Sal iniy bei ki y naujo iy p o esionalios apz algos, engiamos adek a iomis p iemonémis i ope a y iausiomis o momis. Ta p jy paminééiau i bend omis VDU i KHF inansy bei in o ma ikos specialybiy ma- gis an y pas angomis engiama elek oning knyga i8 a p au inés ban- kininkys és pa i ies, apibend inanéiq 1996-97 m. publikacijas ,,Fi- nancial Times“, ,,Economis “, Eu opos i JAV cen iniy banky bei in es iciniy ondy bei bi Zy a askai ose, a p au inése kon e encijo- se, aip pa ,,In e ne o“ i Wo ld Wide Web duomeny bazése. Aki- aizdu, kad okioje knygoje, ja su edaga us, a sispindé y Zymiai dau- giau pasauliniy inansy ekspe y i sunkiai p ieinamy ado y pa ios naujausios ismin ies i anali inio ins umen a ijaus j ai iausiais klau- simais, be o, p ieinamy misy specialis ams nepalyginamai leng es- némis salygomis, negu gali jiems pasiiily i paga séj¢ naujausi ku sai p es iziniuose Anglijos a Aus ijos bankininkys és mokymo cen uo- se. Tokios knygos egzemplio iy nukopijuo i p i eik y nedaug laiko. Te minijos o ma imo pamokos Su kokiomis p oblemomis susidu iama, kai e minologiné p ie- 38 Ziu a a lickama be sp endziamy i a idziy specialis y pas angy, labai aki aizdziai pa odé Siaip jau ypaé eikalingo i g aziai pa eng o mi- né ojo ,,Collins“ (Ch is o e Pass, B yan Lowes, Leslie Da ies) ,,Eko- nom: e miny Zodyno“ lie u iskojo e imo pasi odymas (,,Bal i- jos biznis“, ed. A. Pupkis, ekon. e miny edak o ius konsul an as S. Vai ke igius, oliau - ETZ). Nesino é y, kad a sie ai di bdamos specialiose s i yse e minology g upés suda y y papildomy p oble- my uzZuo padéjusios no min i a osena, juoba kad spa ¢iai besi ys- andiose e minijos Sakose jy pagalba labai eikalinga. Toliau panag- inékime Sio Zodyno (ETZ) pa i ies pa yzdziu, a jo e imo edak- o iai laikési bi iny e minologijos p incipy i kodél jie i$ esmés dau- geliu a eju pa y é nesékme. Pi miausia labai s eikin inos ETZ kolek y o pas angos apsaugo i lie u iskajq ekonomikos e minija nuo nusis o éjusiy i naujai plin- andiy s e imZodzZiy. Taciau ai bu o nea si ik inai su ik a gan p ie- 8i8kai specialis y ais a ejais, kai ETZ e imo edak o iai igno a o e miny seman ika i kai s eiko p o o logika bei sukaup a pa i is dik uoja p iim inesne si ilomam ETZ naujada ui samp a os al e na- y a, ge iau a i inkanciq e mino u inj (Z . ,,Lie u os y as“, 1994 m. spalio 12 d. N . 211 i k .). Paminésiu éia ik da kele a okiy a ejy. 1.Klaidinan is a i ikmens pa inkimas. Pa yzdziui, double-en y e iama d iguba buhal e ija. Taip isuo inis d ejybi- no ope acijy j aso p incipas pa e ciamas nusikals amoje eikloje papli usiu pajamy nuslépimo nuo mokesciy inkéjy me odu! Aki- aizdus e imo u inio nea i ikimas o iginalaus e mino pas ebimas su apa inan diseconomies o scale ix neigiama ekonominj po eikj. Taip nuos oliai, pa i iami dél ne acionalaus eiklos mas o, su apa i- nami su uni e saliu eiklos pobidzio j e inimu. Fac o né a is ekliai, kaip e ia ETZ au o i e ai, 0 y a eiksnys, no s kon eks e kai kada iena i an a gali su ap i. Seman iskai Siuo ‘a eju ski umg suda o ai, kad ETZ pasi ink as e minas nusako »ga imo galimybe“, uo a pu iS ekonomikos li e a ii os Zinome, kad o iginalo e minas a ojamas analizuo i gamybos ,,ak y iesiems kom- ponen ams, jy sq eikai“. Analogi8kai abejo inas a icles o associa ion 39 e imas idaus eglamen u: juk associa ion y a susi ienijimas, y. ins i uciné eiklos o ma, 0 e ime o isai nebelieka! S ebina i maximiza ion (p z., asse -g ow h m.) e imas zodziu ne ibo as: di- dinimas iki maksimalaus lygio y a aki aizdziai ibo as bu en pa ies e mine iksuojamo k i e ijaus. Visiskai ne ole uo inas asse alue pe sha e e mino apa inimas su p i e s inai pa duodamo u o e e. Tai, kaip galima ma y i i8 Gia pa e mino lizde pa eikiamos de inicijos, y a ,,ak y y e é, enkan i ienai akcijai*. Manyéiau, kad bi inai u i bi i ski iamos a u in és sudé iniy e miny eik’més. Pa yzdziui, klaidinan is gali bi i ETZ andamas au ho ized/ egis e ed capi al — pa i in asis/j egis uo as kapi alas, su apa inimas su nominaljuoju — nominal capi al. Teisiniy kolizijy a eju Sis i daug ki y sidilomy ne ikslumy gali a neS i is ies labai nemazy nuos oliy! Tokiy a ejy daug. Panagus ne iipes ingumas eda j sudé iniy e miny daliy ,,pame- ima“ a ba niuansy pakei ima, p z.: capi al-ou pu a io y a ne kapi- alo imlumas, 0 jj apibidinan is san ykis, a ba koe icien as. Taip pa equilib ium ma ke p ice ai g eigiau ne inkos kainos pusiaus y a, © pusiaus y oje esancios inkos kaina; equilib ium ma ke guan i y né a apa u inkos pusiaus y ai; ai — (pasiiilos i paklausos) kiekis, uZ ik inan is Siq pusiaus y q. Tokiy a ejy y a da daugiau. Ne kiek- ienas p oduk as y a p eké, odél negalima collec i e p oduc s p i- lygin i kolek y inéms p ekéms. Te minas cash low y a g ynujy pi- nigy s au as, be nebi inai jy apy a a (p z., ik j kasa a i8 jos). Te minas nondu ables isai ne apa us umpai a ojamoms p e- kéms ( ai — i idu inés ukmés a ojimo iek p ekés, iek eikme- nys, gaunami nep ekine o ma, pa yzdziui, galan e ijos a a8 inés eikmenys i pan.). Pasakymas clea ing house sys em e s inas ne banky Kli ingo, 0 a siskai ymo imy sis ema (pas a oji a lieka kli- ingo ope acijas). PanaSiai negalime su ik i su cu en -weigh ed index e imu einamasis e és indeksas, juk i cia pa iame eks e paaiskinama, kad kalbama apie lyginamyjy s o iy a ba s e iniy in- deksy nus a yma. Te minas co po a e sec o — ko po acijy sek o ius — né a apa us p i a iajai eiklai, kaip ma y i i i8 pa ios ETZ, p. 206, 2 eik8més apibiidinimo (j ja papildomai j aukiama namy ikio 40 i inansiné eikla), be edak o iai j Te minas /ea ning cu e ne u é y bi i susiau in as iki “k ali ikack- Jos jsigijimo k ei és: be ku is pedagogas pa i ins, kad ,,mokyma- sis“ zymiai imlesné sa oka i nesu es ina ,,k ali ikacijos jgijima‘. Ne gi da bo a ki os eikos jg idziai y a ne ien k ali ikacijos jgijimo pozymis. Gan y8kiai e mino eik’mé keiiasi, kai ,,indi e en iskumo“ (a ba lygiy naudingumy) sa oka pakei iama ETZ ,,abejingumo“ sa oka: ak y aus inkimosi, esan ienodiems Sansams, galimybé isai ne- eiSkia abejingumo. Nepakankamai a idziai pa ink as sudé inio e - mino Zodzio a i ikmuo aip pa gali neleis inai pakeis i e mino u i- nj. Pa yzdZiui, ETZ si ilo Aidden p ice educ ion a i ikmenj s/ap asis kainy sumazinimas. Ta iau i8 esmés ai — pas/ép inis sumazinimas, i jis, kaip Zinome i8 sa o pa i ies, yks a pap as ai isai ne slap - ai, no s p idengiamas aso imen o a naujinimu, ki u jpaka imu i ki ais panaSiais biidais. Negalima p iim i dél panaSiy aplinkybiy i Ao izon al in eg a ion pe samo a i ikmens iesiné in eg acija, nes nag- inéjamam p ocesui apibidin i a ojamas ekonomikos e minas ho- izon aliosios, a ba iena ipés, eiklos in eg acija. Te mino u inio pakei imas yks a ada, kai ETZ si ilo licenced deposi ake a i ikmeniu banko pas/augy js aiga. Pi ma, daugelyje Saliy iS isus Sim medius indélius eikia ne ik bankai. An a, banko paslaugos apima indéliy ope acijas a p ki y keliy desiméiy paslau- gy. T ecia, pame amas o iginaliame e mine bu es akcen as apie 1 i- cencijuo a a ba egis uo a indéliy ins i ucija. Palaiko- moji kaina né a ikslus /imi ing p icing a i ikmuo, nes o iginalo e mino akcen as — /imi ing— e s inas ibojan ysis, 0 p icing a i ik- muo y a ne p oceso ezul a as, be pa s p ocesas: kainy nus a ymas. ETZ nenuosekliis e mino limi ing a ojimo a ejai, nes limi ing ac o aip i e iamas: ibojan ysis e ksnys. Ki as a ejis mino i y in e es né a_ mazumos dalis, be jos in e esai bend o és aldymo da be. Ka ais nekompe encija sukelia pa ojy, kad e minas i8 iso gali bi i pakeis as ki u be jokio pag indo. Pa yzdziui, e minas public goods (s ie imas i pan.) su apa inamas su als ybés u u a ba i- 41 suomeniniu p oduk u, be isuomeninés gé ybés né a nei iena, nei an a, kaip bandoma eig i ETZ. Te minas wel a e s a e né a i omano paim as kles indios Salies j a dijimas, 0 e minas, analogis- kas ETZ jau a ojamam e minui ge o és ekonomika; be o, s a e Gia u ima gal oje kaip ik als yb é, nes ’nekama apie als ybi- nio egulia imo poli ika. Toks pa s nesusip a imas y a bandymas jpi s- i shadow p ice a i ikmeniu s/ap aja kang. Tai kaina, ku ios nega- lima nus a y i iesiogiai a ba ku i suda oma pagal Sesélinés ekono- mikos k i e ijus. Ne ikslumas i nenuoseklumas pasi ei8kia uo a e- ju, kai cos a i ikmuo y a kas ai, . y. islaidos, be isocos line jau e ciama kaip ienody e c y iesé. Reikia neigno uo i ne populia- izacijos lygmenyje ski umy, ku ie eda j klaidinga su apa inima. Pa yzdziui, JT o ganizacijos jau seniai g iez ai ne apa ina besi ys- anéiy i maZai iS ys y y Saliy. Todél de eloping i unde de eloped coun y sujungimas, paliekan e ime ik ienq (pi majj) e mina y a neleis inas. 2.Te minijos o ma imo nenuoseklumas.Jau miné asis diseconomies o scale a i ikmuo, pasi ink asis ETZ, y a nei- giamasis ekonominis po eikis; a iau ex e nal diseconomies o scale jau e éiama kaip iSo iniai neekonomiskumo eiksnia , in e nal economies o scale — idiniai ekonomiskumo eiksniai. Siuo a eju, kaip i anks esniu, p a andamas esminis e mino k i e ijus — ai, kad o iginale u imos omenyje eiklos mas o pasekmés; be o, (ne)eko- nomiskumas siame kon eks e gali bi i dalinis a ba Salu inis a ejai, no s Siaip jau Sis pa inkimas y a e in inas kaip jdomus ban- dymas. Ki a e us, eiklos mas o ekonomijos nusakymas isai ne- eikalauja p idé i kaip e mino sudé ing dalj o iginalo e mine ne- san j Zodj e ksniai. ETZ k i e ijy nenuoseklumas pazymé inas i uo a eju, kai diseconomies e ciama kaip neekonomiskumas, be uo pa me u disequilib ium e ciama kaip pusiaus y os_s ygius (pa adinkime ai pe éjimu j ap aSomojo k i e ijaus panaudojima), aip pa analo- giSkose si uacijose paliekami a p au inio Zodyno e minai deindus - ializacija, disin liacija (kodél ben jau ne dezin liacija ?) Te minas subs i u ion e ec e iamas e minu pakei imo po- 42 e kis; ix ma ginal a e o subs i u ion— ibiné pakei imo no ma; be jau ma ginal a e o echnical subs i u ion — ibiné echnikos a naujinimo (kodél ne pakei imo?) no ma. ETZ edak o iy, déjusiy nemazy pas angy lie u in i e minija, ga- lima pag is ai paklaus i i ki ko: kodél e imo eks e pe daznai pa- lieckamas a p au inis e minas kompanija, uo a pu kai i js a y- muose, i ki oje specialiojoje li e a ii oje nuola eikiama i p ipa- Zin a ,,bend o és“ sa oka. Taip pa nesup an ama, kodél sa oka ,,se - i ika as“ nekei¢iama a i ikmeniu pazyméjimas (p amones plé os p. i k .), ku is nesunkiai galé y iss um i §j nebi ing a p au inj Zodj. 3. Ne eik inas keliy pag eéiui a ojamy e miny, ypaé skoliniy i8 am ik a s i j_ ap a naujancios ki o mokslo me odi- kos, eikSmiy a ojimas. Pa yzdiiui, isai nep iim inas y a ank co ela ion coe icien e imas ka ego ijy sasajos koe- icien u. ma ema inés a is ika nuo seno Siam eiliskumo ySiui ma- uo i a oja angy ko eliacyos pa adinima. Taip pa ne eisingas y a snul iple co ela ion a i ikmuo daugialypé sasaja. Klaidinan is y a i e mino con ingency able a i ikmuo sa eiky (z . e mino apibiidini- ma ~ kokiy sa eiky?) /en elé: ,Ma ema ikos e miny Zodyne“ (su . MTZ, p. 544) i anks esnéje p ak ikoje Sis e minas aiSkiai nusako- mas kaip pozymiy p iklausomumo Ien elé. Te mino dis ibu ion inkama eikimé — pa(si)ski s ymas, be kai a ojamas s a is ikos e minas condi ional dis ibu ion, ai eikia a o i Sioje mokslo Sakoje suno min a o ma sglyginis ski s inys; a i inkamai no mal dis ibu ion e s inas ne no malusis pasiski s ymas (ETZ, p. 159), 0 ski s inys (i . MTZ, p. 564), nes ki aip susipainiosime sa oky eiké- mése. Pana iai ne em inas exponen ial smoo hing e imas zodziu sulyginimas; MTZ no minama e mino eik’mé — Blyginimas (p. 691). Ne inkami bandymai paZodziui e s i okius junginius, ku ie spe- cialiose s i yse y a iga e speci ine p asme. P ie okiy ne ykusiy a - ejy p iski éiau ETZ bandyma ipi s i o dinal u ili y pazodinj e i- ma kaip p as ajj naudinguma. Cia i& ies galima suabejo i, a ben ienas ETZ kolek y o na ys pazi i éjo, kaip 8is e minas nuo seno a ojamas ekonomikos ado éliuose? Jau s uden ai p i alo ski i 43 kiekybinj naudinguma nuo naudingumo, nus a omo pagal pi meny- biskuma, p io i e y eiliskumo anga. Nep iim inas i ETZ si ilomas e u ns (diminishing a e age/ ma ginal .) e imas Zodziu pelnas: ne isos jplaukos y a pelningos, odél bi ina laiky is g iez esnio ikslumo ski ian sa okas. Nepag is- ai neski iamos ,,pinigy“ i , aliu y* sa okos: o wa d exchange ma ke ETZ e éiamas junginiu e minuo uyjy piniginiy sando iy inka. $j e mina dazniausiai a ojanciy bi zy p ak ikoje pap as ai kalba eina apie aliu y sando us. 4.Didelis nenuoseklumas e imo p ocese gali nu es i skai y ojq j padé j be i8ei ies: aip ne ka a a si iko i ETZ edak o- iams, ku ie nepas ebéjo, kad jy ne e s as j adinis (lizdo an as i- nis) e minas de i a y as - de i a i e ( inansinése ope acijose ai pp . is es inis indeksas) pa eikiamas su nuo oda i di e encialinj skai- cia ima — be pas a ojo eks e pi minis e minas jau iS e s as, odél skai y ojui nuo oda nieko neduoda. Su analogiska si uacija susidu- iame ne ka a: en elope cu e a i ikmuo kaupimo(?) k ei ésu nuo- oda j e mina idu inés ilgalaikés islaidos i gi nieko nepaaiskina. Pas a ojo paaiskinimo eks e okia k ei é aip pa ne neminima (plg. p. 110 i 269-270). Nenuoseklumy y a i j ai aus ki okio pobidzio. Pa yzdiiui, con e abili y isai p iim inai e ciama zodziu keicia- mumas. be jau o pa ies e mino lizde apie aliu a sakoma, jog ji kon e uojama; ad skai y ojui gali pasi ody i, kad i8 jo pap asciau- siai yéiojamasi, siekian ji supainio i. 5. Te mino de i a y as i k . panaiais a ejais susidu iame su specialis y a ojamo z%a gono (Snekamosios kalbos a ejy) p is a y mu; manyéiau, kad e imo eks e isuome ikslinga ai nu ody i, a ski ian no minius eik inus e minus nuo 8iy a ejy. 6. Te minas u i bi i sup an amas. Oka pagal osi e, iSgi de okj e mina: M o mos o ganizacija? Tu bi apie ai ge ai nu uokia neben pa ys e éjai, ku ie Zino, kad pagal o iginala M y a anglisko e mino mul idi isional san umpa (gai- la, be nepaaiskin a, kodél sudé iné lie u isko e mino dalis Siuo a - eju ne ik su umpinama, be i ne e iama). Ne maZiau eng inas 44 ieno uzsieninio a juoba a p au inio zo- dzio pakei imas e ime ki u, ypa¢ kai né a ga an ijy, ku is ge iau gali bi i skai y ojui Zinomas. Pa yzdziui, zodis ekscesas ETZ i MTZ pakei ia e mina ku osis: manau, Cia jauciamas spe- cialis y bandymas di b inai a si e i nuo nespecialis y, ku ie bandy- y s a is iniy s ebéjimy analizei pasinaudo i pasiski s ymo maksi- mumo nus a ymo me odu. Galy gale nus ebs kiek ienas, kai pama ys, kad iziok a izmo kla- sikas F Kene (Quesnay), ku io pa a dés a8yba bei a sena zinoma i Lie u oje jau du sim mecius, si ilomas a i be jokio pag indo K es- ne! 7. Ap asomujy k i e ijy aikymas ie’kan p iim iniausio a i ikmens ne u i k eip i j ai, kad bend esnio pobi- diio e minui p iku iamas pa ikslinimas susiau in y jo a osenos seman ika. Taip ETZ a si iko, pa yzdziui, e cian sudé inius e mi- nus ba ie s o/condi ion o en y: ie u iskame a ian e p ie e mi- no jéjimas (galima jo eik’mé y a aip pa j asas!) ne iké ai a si an- da o iginale nesan is Zodis / ink. Neabejo inas dalykas, kad jéjimas galimas i j bend ija, i j sudé i, i . . Visais ap asomyjy k i e ijy aikymo a ejais eikée y siek i kuo a imesnio a i ikmens pa inkimo. Todél e mina deli e ed p icing, mano nuomone, ge iau a i inka e minas kaina su p is a ymu, negu ETZ a ojamas e minas pa da imo i p is a ymo kaina. Di ec Jabou e mino e imas junginiu Hesioginé da bo jéga, kaip ma y i i8 eks o, susiau ina jo a osena: pi masis a ojimo a ejis y a ski - as apibiidin i iesioginéms da bo sanaudoms. Labai olimas nuo pi mykS és eikSmés y a in es o s in indus y e imas e minu kon o/ uojancioji js aiga: jis nusako po eikio po- biidj, be ne ins i ucija i jos eikimo s i j. Te minas in es uo ojai p amoneje apibiidina ik 8iq apib éZ a ekonominés eiklos Saka. O iginalia inside ading e mino eiksme ik aipo ETZ pasi ink- asis a i ikmuo me/egalusis sandé is. Tai — idinis sando is e ybi- niais popie iais, ku is nebi inai y a ne e isé as, no s a lieka- mas naudojan is b oke iy u ima neo icialia in o macija a ba po en- cialaus in es uo ojo in e esus.