TARPTAUTINIS BOTANIKOS NOMENKLATURO S
KODEKSAS IR LIETTIVIU TERMINOLOGUA
Siuo
me u mokslui Zinoma apie 300 000 iSkas iniq i apie 1 800 000
gy l
o ganizmq Siq, a p jq apie 400 000 [Siq suda o adici5kai
adinami augalai, . y. dumbliai,
samanos,
spo iniai induodiai, Ziedi-
niai augalai, ke p6s i k . (Ku o ga1997:7). Pledian is
y imams an-
dami, ap a5omi i pa adinami
anksdiau mokslui neZinomi o ganiz-
mai. Thigi bo anikos nomenkla i ai keliami
dideli eikala imai
su-
eikian augalams naujus
pa adinimus
bei eguliuojan
jau esamq
aksonql
pa adinimq
a ojim4.
Augalq
pa adinimai padeda
as i Ziniq
apie ienE a ki 4 augal4,
jo sa ybes i naudojim4 Zmogaus eikmems. Bo anikos nomenkla -
ay a ypad
s a bi
palaikan
a p au ini mokslinibend a im4, pade-
da iSlaiky i augalq moksliniq a dq ieno g i pas owmq.
Tik ado-
audamiesi ais
padiais
nomenkla i os s anda ais isi bo anikai
gali
a o i uos
padius
ned ip asmi5kus a dus am
padiam
aksonui. Be
s abiliq
i isuo inai
p iim q moksliniq augalq
pa adinimq
mokslinis
bend a imas ap q neimanomas.
P adedan
An ikos laikais, dliau
idu amZiais
i Renesanso
epochoje moksle is labiau eme
isi y au i
lo ynq kalba, ku i bu o
pa ogi
mokslininkq
a p au iniam bend a i-
mui. Ja bu o a5omi
i ai iq s idiq mokslo eikalai, ku iama bo ani-
kos
e minija
i augalq
pa adinimai.
Si adicija
i5liko
iki m lsq die-
nq. Lo yni5ki augalq
pa adinimai y a b l ini moksliniuose i specia-
liuose eikaluose; ik jie laikomi
ik qja e minija, o e minai au i
ndmis kalbomis
- ik nacionaliniai a ian ai. Bo anikq
sis ema ikq
pas angomis bu o
suku os
i nuola
obulinamos
nomenkla l os
ai-
syklds, suda andios
nomenkla [ os kodeksq (Codex nomencla u ae)
pag ind4.
Daba biologijoje a ojami Sie
gy qiq
o ganizmq nomenkla l os
kodeksai:
1. Th p au inis
bo anikos nomenkla u os kodeksas.
1
Thksonas
(g . axis
- i5des ymas, su a kymas)
- sis eminis iene as
( [Sis,
gen is,
Seima, klase, ipas) (BTZ 1965 438).
130
2. Th p au inis
kul l iniq augalq
nomenkla l os
kodeksas.2
3. Ta p au inis
zoologijos nomenkla i os
kodeksas.
4. Ta p au inis
bak e ijq nomenkla i os
kodeksas.
Vi usq nomenkla a
emiasi
ne o maliu kodeksu, o aisykliq
in-
kiniais.
Sie kodeksai
u i daug
pana5umq
(uisq
j l pag ind4
suda o nume uo-
os aisykles
bei ekomendacijos;
kad sis ema ikai
gale q
leng iau su-
p as i aisykliq
i ekomendacijq
eikala imus,
kodeksuose
y a pa ei-
kiama daug
konk ediq
pa yzdZiq), be ski iasi
kodeksq e minija,
no-
menkla os
p ocedl os i jq p iemimo
a ka.
Tokia si uacija biologi-
joje sukelia am ik q p oblemq,
odel Th p au ine biologijos
mokslq
sqjunga
siekia su ienodin i
a ski ose s i yse
a ojamus e minus
i ai-
komas nomenkla l os
p ocedl as
bei suda y i
ien4
jung ini
biologijos
nomenkla l os kodeks4,
ku iuo a ei yje
gal6 q
ado au is isi biologai.
Nacionalineje
Ma yno Mahydo biblio ekoje
galima
as i is usq
kalba i5leis us Th p au inius
bo anikos
nomenkla u os kodeksus
( o-
liau eks e
TBNK). Seniausias
i5
jq i5leis as
1959 m. (Sis kodeksas
p i-
im as
VIII Th p au iniame
bo anikq kong ese
Pa y Ziuje 1954 m.).I974
m.
leidimas
pa eng as emian is 1969 m. Sie le
ykusio XI bo anikq
kon-
g eso
medZiaga; ediasis
kodeksas i5spausdin as
1980 m.
(p iim as
XII
Th p au iniame bo anikq
kong ese, ykusiame
I975 m. Lening ade
(da-
ba Sank
Pe e bu gas)). Anks esniq a naujausiq kodeksq
leidimq na-
cionaline biblio eka
ne u i.
(Siuos
is
kodeksus u i i Mokslq akade-
mijos
biblio eka.) Bo anikos
ins i u o Flo os i geobo anikos
labo a o-
ija u i Siuo
me u naujausi4
Lie u oje TBNK, i5leis 4 anglq
kalba
1994 m. Konigs eine
(Vokie ija) (In ema ional Code o Bo anical No-
mencla u e
(Tolqo Code)).
Sis kodeksas
bu o p iim as
i pa i in as
XV bo anikq
kong ese
Jokohamoje
i y a
adinamas Tokijo kodeksu3.
2 1969 m. usq kalba ilejusi Th p au ini kul u iniq augal4 nomenkla u os
kodek-
s4 y a i5samiai ap a gs J. Klima idius
(ling is i5kai i5nag inejgs eisliq
i a dijimo
mo l acij4,
pa adinimq mo ologijq, ansli e acij4 bei
e im4, kabudiq i didZiqlq
aidZiq a5ym4)
(Z . Kalbos kul u a 37, 26-33).
3
Bo anikos ins i u e aip pa galima
susipaZin i su
padiu
naujausil Kul u ini4
augal4 nomenkla u os kodeksu
(In ema ional
Code o Nomencla u e
o Cul i a ed
Plan s
(ICNCP o Cul i a ed
Plan Code)). UC, 1995.
131
TBNK sumany oju
laiky inas
S eica q bo anikas
A. P. de Candol-
le, ku is
pi masis
suk i d
nomenkla [ os
aisykliq inkini (Lois
de
la
Nomencla u e
Bo anique).
Sa o
da be
jis nus a e
s a bius
p incipus
i aisykles
(p z.:
a dq publika imo p io i e o p incip4;
aksonas
gali u e i ik ien4 aisykling4
a dE i k .). Sis
nomenkla l os
ai-
sykliq inkinys bu o pa i in as
1867 m. Ta p au iniame
bo anikq
kong ese Pa yZiuje. 1900 m. Pa yZiuje yko
da
ienas
bo anikq
kon-
g esas,
ku is
o icialiai
laikomas
pi muoju; eliau
kong esai bu o en-
giami
kas
penke i
Se5e i
me ai. P adedan A. P.
de Candolle'o ai-
sykldmis, Siuo
me u
jau y a i5leis a 15 kodekso edakcijq. Pa ogumo
ddlei
kodeksai adinami q mies q, ku iuose yko bo anikq kong e-
sai, a dais. Pasku iniai a p au iniai bo anikq
kong esai
yko: 1981
m.
Sidnejuje
(Aus alija),1987
m. Be lyne
(Vokie ija),
1993 m.
Jokoha-
moje
(Japonija)
i 1999 m. Sen Lujyje
(JAV).
Siame s aipsnyje
pla-
diau ap a iamas adinamasis
Tokijo kodeksas.
LeidZian kiek ien4
nauj4 kodeksE
s engiamasi,
kad
jis b[ q kuo
ikslesnis
i obulesnis.
Kiek ienas kodeksas is
pa aisomas
i papil-
domas, be
pakei imai
ne a adikal s,
daZniausiai ikslinami ik a -
ski q s aipsniq
punk ai ( uo galima
isi ikin i
palyginus, pa yzdLiu,i,
1974 m. Sie lo
i 1980 m. Lening ado kodeksus;
jie ski iasi ik a ski-
q s aipsniq
pa aisomis).
Didesniq
pakei imq
bu o
pada y a
ik
1993 m. Japonijoje
ykusiame XV bo anikq kong ese.
Siekian
uZ-
ik in i bo anikos nomenkla l os s abilum4,
kong ese
bu o ekomen-
duojama
nekeis i nusis o djusiq aksonq
pa adinimq;
i eisin as
nau-
jas e minas
phylum,
ku is
gali bl i a ojamas
kaip e mino di isio
(lie .
slg ius) sinonimas. Nuo 2000
m. sausio nauji aksonq
pa adini-
mai egis uojami Ta p au in6s augalq
aksonomijos asociacijos a -
nybose, ku ios aip pa kaupia duomenq bankus
apie
naujai
ap a5y-
us
augalus, apie
pasikei usius
aksonq
pa adinimus.
Sios
a nybos
eikia
in o macijq apie aksonq s4 a5us a ap aSymus.
O icialus
TBNK eks as
y a leidZiamas anglq,
p anclzq
i okie-
diq kalbomis,
po o a ski os Salys
juos
iSsi e dia
i nacionalines
kalbas.
I lie u iq kalbq
nd
ienas
kodeksas nd a i5 e s as, mlsq bo anikams
i e minologams
enka naudo is usi5kais a ba angli5kais kodeksais.
TBNK aisyklemis
p i alo
ado au is isi
mokslininkai, a ojan-
ys
ip as us
a ku ian ys naujus mokslinius augalq
pa adinimus.
Be
132
abejo, Sios
aisykles
pag is os
ik isuo iniu
i sa ano i5ku
moksli-
ninkq susi a imu
i ne u i is a ymq
s a uso, be mokslininkai, nesi-
laikan ys aisykliq, daZniausiai blna igno uojami
mokslindje isuo-
meneje.
Rengian TBNK pap as ai p ie
jo di ba apie 100
i ai iq
Saliq bo-
anikq.
Tai didelis i aisingas da bas, nes kiek ienam y ejui nebe-
eikia indi idualiai ku i naujq
pa adinimq.
Pag indinis aidmuo lei-
dLian
TBNK enka Th p au inei augalq aksonq asociacijai, ku ioje
susiski s g
pagal
augalq
g upes
di ba a ski i komi e ai. Auk5diausiu
au o i e u, ku io a du spausdinamas
TBNK, laikomas Th p au inis
bo anikq kong esas. A ski i nomenkla l os komi e ai di ba
sekcijo-
se,
ku iose
s a s omi
pasillymai,
kaip obulin i kodeks4. Sekcijose
p iim i sp endimai si llomi i in i plena iniame kong eso posedy-
je.
Visi nomenkla l os komi e ai suda o Th p au ing biologijos moks-
Iq s4jungos bo anikos nomenkla l os komisij4.
Kaip suda y as TBNK?
Kiek ienas kodeksas
y a p adedamas
p eambule,
ku ioje eigia-
ma, kad bo anika eikalauja ikslios i pap as os
nomenkla os sis-
emos,
ku ia gale q
em is isq Saliq bo anikai. TBNK augalq
pa a-
dinimai
pa eikiami pagal
aksonus.
Thip
da oma
ne oddl,
kad
b q
no ima pa ody i
jq poZymius
a is o ij4. TBNK ikslas
- pa ody i
me-
odus, kaip emian is aksonais
galima
suda y i augalq sis ema ikos
iene q
pa adinimus. Thikan a i inkamus me odus, u in pas o ius
modelius, i5 engiama klaidingq
i bep asmiq
pa adinimq,
ku ie au-
galq
moksle sukel q ik painia 4.
Suda an
pa adinimus ki i k i e i-
jai (p z.: pa adinimo
skambumas, isi5kas
g ama inis
aisyklingumas,
paga ba
asmeniui, ap a5iusiam
naujq [Si i pan.)
laikomi ne okiais
s a biais.
Bo anikos nomenkla l os
sis emos
pag indas
- SeSi
p incipai,
ku-
ie suda o
pi m4 TBNK dali (p incipai pa eikiami
i5 ka o po p e-
ambulds):
1. Bo anikos nomenkla l a
y a nep iklausoma nuo zoologijos i
bak e iologijos nomenkla q.
TBNK aikomas
ienodai isiems i
gy q,
i i5kas iniq augalq aksonams.
2. Thksonq
pa adinimai y a
suda omi emian is nomenkla [ iniais
ipais.
33
3.
Taksonq nomenkla l a
emiasi
publika imo p io i e o p incipu.
4. Kiek ienas aksonas
gali u d i ik ien4 aisykling4
mokslini
pa adinim4.
5. Thksonq
moksliniai
pa adinimai
bl inai u i bl i lo yni5ki.
6. Nomenkla l os aisykles
isigalioja
jas
p iemus.
An 4j4 TBNK dali suda o
aisykles i pa a imai ( ekomendaci-
jos). S a biausi
aisykliq
i pa a imq
eiginiaiy a pa eikiami
a ski-
ais nume uo ais s aipsniais.
Thisykles
y a
isuo inai
p i alomos.
Jq
ikslas
- i es i
bo anikos nomenkla [ oje g iel 4 a k4
i a dijan
aksonq
g upes.
Pa adinimai,
p ie5 a aujan ys ku iai no s
aisyklei,
y a ka ego i5kai a me ami. Teiginiq, i5des y q
pa a imq
skil yse, ne-
p i aloma g ieL ai
laiky is.
Jie padeda
suda y i ikslesnius, ai5kes-
nius
pa adinimus.
Jeigu
ku is no s augalo a das nea i inka
pa a i-
mq eiginiq,
jis negali b[ i a mes as, adiau oks
pa adinimas
jau ne-
gali bn i pa yzdLiu
suda an
ki us pa adinimus.
TBNK gausu pa yzdliq, ilius uojandiq
aisykles
i ekomendaci-
jas.
Thisykl6se nu odoma,
kad kiek ienas
a ski as augalas
u i p i-
klausy i am ik am aksonui,
ku ie ski iasi sa o angu i apim imi.
Siau esnds
apim ies aksonai
y a Zemesnio ango; kuo aksono
ap-
im is
pla esne,
uo angas
auk5 esnis.
TBNK ski iami sep yni
pag in-
diniai aksonq
angai (ka alys i,
slqius, klasi, eili, ieima,
gen is,
-
.iz's)
i penki an aeiliai angai ( iba,
sekcija, a ie e as i o ma). To-
kiu b[du, i5sky us iSkas inius augalus, kiek iena ii5is
p iklauso
ko-
kiai no s gendiai,
gen is
- Seimai, Seima
- eilei i . . Pag indinis
sis ema ikos
iene as
- iSis,
uZ
j4 s ambesnis iene as
y a gen is.
Vienai
gendiai
gali p iklausy i
nuo ienos iki keliasde5im lSiq. P i-
eikus angq kiekigalima
padidin i
p ie mine q
e minq
p idejus p ie5-
delipo- (lo , sub-),
p z.: poklasis
(subclassis), poieimis (sub amilia),
pogen is
(subgenus),
po iiis (subspecies)
i pan.
Toliau
kodekse a ski ais nume iais i5ski iami s aipsniai,
ku iuo-
se nu odoma,
kaip suda omi augalq sis ema ikos iene ai.
Daugelio
aksonq
pa adinimq p iesagos
i galunes y a s anda izuo os, od6l
i5
jq galima
iksliai
nus a y i, ku iam aksonui
p iklauso
augalo
pa-
adinimas.
TBNK aisykl6se
nu odoma, kad mii 4 (Species) pa adinimus
su-
da o bina iniai
da iniai, suda y i
i5
gen ies pa adinimo
i u5inio
pa-
134

Zyminio,
p z: Anemone
nemo osa
(bal aliede
pluki), Callendula
o i-
cinalis ( ais ini
mede ka).
Augalq lSis adin i d iem lo yni5kais Zo-
dZiais XIII a.
pasi le
S edq
gam ininkas
Ka las Linejus. Gen ies a -
das
lo yni5kai isada a5omas didZiqja aide,
o iSinis epi e as
- ma-
i,41a.
Jeiglu
eks e
jau bu o ka 4 pamind as pilnas
lSies
pa adini-
mas,
oliau kalban
ji galima
umpin i,
paliekan
gen ies
pa adini-
mo ik pi mEj4
aidg
ieigu
ai nekelia d ip asmi5kumo),
p z.:
A.
nemo osa, C. icinalis. RD5iniai epi e ai
gali
b[ i paim i
i5
i ai iau-
siq Sal iniq i zyme i koki4 no s augalo mo ologing a ana oming
ypa ybg (p z.:
Plan ago lanceola a
- siau alapis
g slo is),
spal 4
(p z.:
Viola icolo - ispal e
nailai i), dydi @ z.:
A c ium minus
- maioji
a naliia , kuup4 (p z.: An hom hum
odo a um
- lc apnji
ga duny d),
skoni
(p z.:
Ranunculus ac is
- ai usis id ynas),
ydomqsias
a ekolo-
gines
sa ybes
(p z.:
Be onica o icinalis
- ais ind no e a), augimo a
zydejimo laik4 (p z.:
Pimula eis - pa asa ine
ak aloli) i pan.
Genii4
(Genus) pa adinimai lo yni5kai ei5kiami ienaskai os a -
dininko linksniu, p z.'.
Rosa
( oii), S ella ia
(Zliu7e).
Gendiq
pa adi-
nimai
pa enkami
ado aujan is
i ai iais
k i e ijais:
pagal
ski iamuo-
sius augalo
poZymius (p z.:
Fumaia - i i blia u e,lo .
umus
- du-
mai; ugalo
sul ys eda akis kaip dlmai), pagal pana5um4
i ki us
ob-
jek us
(p z: Gladiolus
- ka delis;lo .
gladius
- ka das;
lapai pana5[s
i ka d4),
pagal
mi ologinius a An ikos
Sal inius
(p z.:
Men ha
- md-
a; g aikq
mi ologijoje
nim a Min d bu usi
pa e s a
i me 4),
pagal
mokslininkq
pa a des (p z.:
Dahlia
- ju ginas;
And eas Dahl
- S edq
bo anikos
p o eso ius) i k . TBNK leidZia
lais ai ku i pa adinimus
iman ZodZius i5
i ai iausiq
Sal iniq, ik eikalauja, kad
jie u d q lo-
nu kalbos o mas.
' ie m 4
(Familia) pa adinimai
u i lo yni5k4 baigme ni -aceae,
p z.;
Rosaceae
( oliniai).
Eili 4
(O do) pa adinimai
u i lo yni5k4 baigmeni
-ales,
p z.:
Poly-
gonales
( akaiolieiiai).
Kad aksono
pa adinimas
b i q ikslus, Salia
jo y a pa eikiama
au-
o iaus
pa a dd
i bibliog a ija, ku pi m4 ka 4
ieSai
paskelb as
as
duo asis
pa adinimas.
Au o iq i bibliog a ijos
ci a imas nd a akso-
no mokslinio
pa adinimo
sudedamoji dalis, adiau ai su eikia
pa a-
dinimui nomenkla i ini iksluma. Pa adinimo au o iumi laikomas
135
asmuo,
pi m4 ka 4 ie5ai
paskelbgs
mokslini aksono
pa adinim4.
Ci uojama
au o iaus
pa a dd pa eikiama i5 ka o po aksono
pa a-
dinimo, p z.:
Phylicidia,
P boli iensis,
P so edii u mis
(Miille A go'
iensis,
Flo a, 63:
286
(1880)).
Kaip ma y i i5
pa eik o pa yzdlio, ak'
sono
pa adinimo
paskelbimo da a a5oma skliaus uose,
ka ais, kaip
Siame
pa yzdyje, nu odomi
i ki i bibliog a iniai duomenys
(leidinio
pa adinimas, nume is,
puslapis).
Au o iaus
pa a dd gali
bl i um-
pinama,
p z.,
(L.) - Linejus
(Linnaeus).
Ta p au iniu
bo anikos
nomenkla os
kodeksu emiasi isq
Saliq
bo anikai. S ai,
pa yzdZiui,
1980
m. baig as
leis i Se5ia omis eikalas
Lie u os TSR
lo a. Jame
ap a5y i isi
Lie u oje augan ys 129 Seimq
augalai.
Thi daugmaZ
suno min a e minija,1966-1972
m. s a s y a
Bo anikos Zodyno
komisijoje, ado aujamoje J.
Dagio. Lie u os
TSR
lo oje
augalai
klasi ikuojami
pagal
A. Engle io ilogene ing klasi i-
kacijos sis em4,
nauji pa adinimai y a sude in i
su naujausia li e a-
u a
bei TBNK eikala imais.
Mine ame leidinyje augalai
klasi ikuo-
jami i ap a5omi
emian is
isuo inai
p iim ais
aksonq angais: sky-
iai skyla
i klases, Sios
- i Seimas, Seimos
- igen is,
gen ys
- ipogen-
dius, o pas a ieji
- i a ski as
Sis. Pa ys maZiausi
Lie u os TSR
lo o-
je ap a5omi sis ema ikos
iene ai (p z.,
pogendiai, po iSiai,
po5ei-
miai i k .) lie u i5kq a i ikmenq daZniausiai
ne u i, nes okie
angai
pap as ai
a ojami
specialiojoje
mokslineje li e a i oje
i moksli-
ninkams
pakanka
ien lo yni5ko
pa adinimo.
Lie u iSkq
pa adinimq
nomenkla l a
nei eisin a o icialiu kodek-
su, adiau,
kaip ma y i, emiasi am ik ais
TBNK p incipais
i lie u-
iq kalbos aisyklemis.
Palyginus su ki q mokslo s idiq e minija,
lie u i5ki bo anikos
e minai
y a suda omi
sis emi5kai.
Cia links a-
ma ieno ango
iene us Lyme i ieno ipo a ba a imq ipq edi-
niais,
p z.:
-unai ediniais
i a dijami
sky iai,
-ainiai - klasd,s,
-iie-
dliai- poklasiai,
-ieiiai - eilds,
-iniai- Seimos;
puiun4 @inophy a)
sky ius,
pu.ia
ini4 (
Pina ae)
klase,
puiieii 4 Qinales
) elle,
puSini4
@i-
naceae)
eima,
puiis (Pinus)
- gen is,
sibi ini puiis (Pinus
sibi ica)
-
5is. Kaip ma y i i5 pa eik q pa yzdLi 4,lie u i5kq u5iq
pa adini-
mq bend oji s uk l a ski iasi
nuo lo yniSkq
[Siq
pa adinimq
s uk-
os. Lo yni5kq
[Siq pa adinimq pi muoju ddmeniu
eina
gen ies
a das, o lie u i5kq
- lSinis
paZyminys. Td a ik kelios i5im ys,
p z.:
136
asiuklis oikabandis (Equise um
p a ense),
be ias ke ulis (Be ula
na-
na) i k .
Lie u i5kq
gendiq pa adinimq
kilme
y a labai
i ai i.
Vieni pa a-
dinimai
y a paim i
i5
gy osios
kalbos, ki i i5 e s i i5 lo ynq a g aikq
kalbq i pan.
Gy ojoje
kalboje
gen is gali
u d i kelis a ne keliolika
pa adinimq (
sinonimq
), p a yzdLiui,
p
ap a
s
oj
i p
akalnu i (
C o n ala ia
majalis) MieZi5kiuose (Pane eZio aj.) adinama kiikio aia ile, Da
bdnuose
(K e ingos
aj.) - zuikio ausimi, Klaipedoje
- olkabaadiiu,
Pane ezyje
- skambu eliais
i pan. I p iedingai
- uo padiu
a du
ienoje Snek oje
gali bl i adinamas ienas augalas, ki oje - ki as,
p z.:
ii delemis
Bi h4 Snek oje
adinami
dailieji auska iliai (Dicen a
sp e c
abilis
) ; Kazi i5kyj
e (
Ignalinos aj.
) aip adina
p
e lkin
g mand au
-
ninkg (Pamassia
palus is), Akmendje - iiuZu g (Thlaspi)
i ike q
i ag nq
(Capsela
bu sa
pas o is).
Tadia mokslindje li e a l oje kiek-
ienas augalas u i ik ien4 ap obuo 4 a d4.
Augalq
sis ema ikos
e minija nuo ki q mokslo
s idiq
e minijos
ski iasi
g ieL u
aksonq
ienodumu. M[sq bo anikai
pas ebi,
kad kai
ku ie augalai
(ypad neseniai Lie u oje in odukuo i)
da ne u i lie-
u i5kq a dq. Jq
ku imas
y a
gsiamas, be d qsiai
galima
eig i, kad
lie u i5ka bo anikos e minija
y a
da ni,
sis eminga
i a i inka TBNK
eikala imus.
LITERATURA
BTL - Bo anikos e min4
iodynas.
Red. J. Dagys. Vilnius,
1965,
438.
Gai enis K. 1958: Lie u os augalq i gendiq pa adinimai.
-Lie u i4kalbo y ois
klausimai: Mol<slo kalbos kul u os i e minologijos
p oblemos
24, 165-178.
In ema ional Code o Bo anical nomencla u e
(Tblq o
Code), KonigS ein, 1994.
Klima idius J. 1975: Ling is inis
poZiu is
i eisliq
nomenkla u 4.
- Kalbos
kul u a 37, 26-33.
Ku o ga E. Bo anikos i mikologijos nomenkla ii a, Mlnius, 1997.
Lie u os
TSR
lo a,
Vilnius, 1959-1980.
Velidkiene A. An ikos mi ologijos hinynas, Kaunas, 1995.
Au elija GENELYTE
Lie u iq kalbos ins i u as
An akalnio
g. 6,2055 Vilnius
Au elija GENELWE
Gau a 2001 10 16
37