Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas ir lietuvių terminologija

TARPTAUTINIS BOTANIKOS NOMENKLATURO S KODEKSAS IR LIETTIVIU TERMINOLOGUA Siuo me u mokslui Zinoma apie 300 000 iSkas iniq i apie 1 800 000 gy l o ganizmq Siq, a p jq apie 400 000 [Siq suda o adici5kai adinami augalai, . y. dumbliai, samanos, spo iniai induodiai, Ziedi- niai augalai, ke p6s i k . (Ku o ga1997:7). Pledian is y imams an- dami, ap a5omi i pa adinami anksdiau mokslui neZinomi o ganiz- mai. Thigi bo anikos nomenkla i ai keliami dideli eikala imai su- eikian augalams naujus pa adinimus bei eguliuojan jau esamq aksonql pa adinimq a ojim4. Augalq pa adinimai padeda as i Ziniq apie ienE a ki 4 augal4, jo sa ybes i naudojim4 Zmogaus eikmems. Bo anikos nomenkla - ay a ypad s a bi palaikan a p au ini mokslinibend a im4, pade- da iSlaiky i augalq moksliniq a dq ieno g i pas owmq. Tik ado- audamiesi ais padiais nomenkla i os s anda ais isi bo anikai gali a o i uos padius ned ip asmi5kus a dus am padiam aksonui. Be s abiliq i isuo inai p iim q moksliniq augalq pa adinimq mokslinis bend a imas ap q neimanomas. P adedan An ikos laikais, dliau idu amZiais i Renesanso epochoje moksle is labiau eme isi y au i lo ynq kalba, ku i bu o pa ogi mokslininkq a p au iniam bend a i- mui. Ja bu o a5omi i ai iq s idiq mokslo eikalai, ku iama bo ani- kos e minija i augalq pa adinimai. Si adicija i5liko iki m lsq die- nq. Lo yni5ki augalq pa adinimai y a b l ini moksliniuose i specia- liuose eikaluose; ik jie laikomi ik qja e minija, o e minai au i ndmis kalbomis - ik nacionaliniai a ian ai. Bo anikq sis ema ikq pas angomis bu o suku os i nuola obulinamos nomenkla l os ai- syklds, suda andios nomenkla [ os kodeksq (Codex nomencla u ae) pag ind4. Daba biologijoje a ojami Sie gy qiq o ganizmq nomenkla l os kodeksai: 1. Th p au inis bo anikos nomenkla u os kodeksas. 1 Thksonas (g . axis - i5des ymas, su a kymas) - sis eminis iene as ( [Sis, gen is, Seima, klase, ipas) (BTZ 1965 438). 130 2. Th p au inis kul l iniq augalq nomenkla l os kodeksas.2 3. Ta p au inis zoologijos nomenkla i os kodeksas. 4. Ta p au inis bak e ijq nomenkla i os kodeksas. Vi usq nomenkla a emiasi ne o maliu kodeksu, o aisykliq in- kiniais. Sie kodeksai u i daug pana5umq (uisq j l pag ind4 suda o nume uo- os aisykles bei ekomendacijos; kad sis ema ikai gale q leng iau su- p as i aisykliq i ekomendacijq eikala imus, kodeksuose y a pa ei- kiama daug konk ediq pa yzdZiq), be ski iasi kodeksq e minija, no- menkla os p ocedl os i jq p iemimo a ka. Tokia si uacija biologi- joje sukelia am ik q p oblemq, odel Th p au ine biologijos mokslq sqjunga siekia su ienodin i a ski ose s i yse a ojamus e minus i ai- komas nomenkla l os p ocedl as bei suda y i ien4 jung ini biologijos nomenkla l os kodeks4, ku iuo a ei yje gal6 q ado au is isi biologai. Nacionalineje Ma yno Mahydo biblio ekoje galima as i is usq kalba i5leis us Th p au inius bo anikos nomenkla u os kodeksus ( o- liau eks e TBNK). Seniausias i5 jq i5leis as 1959 m. (Sis kodeksas p i- im as VIII Th p au iniame bo anikq kong ese Pa y Ziuje 1954 m.).I974 m. leidimas pa eng as emian is 1969 m. Sie le ykusio XI bo anikq kon- g eso medZiaga; ediasis kodeksas i5spausdin as 1980 m. (p iim as XII Th p au iniame bo anikq kong ese, ykusiame I975 m. Lening ade (da- ba Sank Pe e bu gas)). Anks esniq a naujausiq kodeksq leidimq na- cionaline biblio eka ne u i. (Siuos is kodeksus u i i Mokslq akade- mijos biblio eka.) Bo anikos ins i u o Flo os i geobo anikos labo a o- ija u i Siuo me u naujausi4 Lie u oje TBNK, i5leis 4 anglq kalba 1994 m. Konigs eine (Vokie ija) (In ema ional Code o Bo anical No- mencla u e (Tolqo Code)). Sis kodeksas bu o p iim as i pa i in as XV bo anikq kong ese Jokohamoje i y a adinamas Tokijo kodeksu3. 2 1969 m. usq kalba ilejusi Th p au ini kul u iniq augal4 nomenkla u os kodek- s4 y a i5samiai ap a gs J. Klima idius (ling is i5kai i5nag inejgs eisliq i a dijimo mo l acij4, pa adinimq mo ologijq, ansli e acij4 bei e im4, kabudiq i didZiqlq aidZiq a5ym4) (Z . Kalbos kul u a 37, 26-33). 3 Bo anikos ins i u e aip pa galima susipaZin i su padiu naujausil Kul u ini4 augal4 nomenkla u os kodeksu (In ema ional Code o Nomencla u e o Cul i a ed Plan s (ICNCP o Cul i a ed Plan Code)). UC, 1995. 131 TBNK sumany oju laiky inas S eica q bo anikas A. P. de Candol- le, ku is pi masis suk i d nomenkla [ os aisykliq inkini (Lois de la Nomencla u e Bo anique). Sa o da be jis nus a e s a bius p incipus i aisykles (p z.: a dq publika imo p io i e o p incip4; aksonas gali u e i ik ien4 aisykling4 a dE i k .). Sis nomenkla l os ai- sykliq inkinys bu o pa i in as 1867 m. Ta p au iniame bo anikq kong ese Pa yZiuje. 1900 m. Pa yZiuje yko da ienas bo anikq kon- g esas, ku is o icialiai laikomas pi muoju; eliau kong esai bu o en- giami kas penke i Se5e i me ai. P adedan A. P. de Candolle'o ai- sykldmis, Siuo me u jau y a i5leis a 15 kodekso edakcijq. Pa ogumo ddlei kodeksai adinami q mies q, ku iuose yko bo anikq kong e- sai, a dais. Pasku iniai a p au iniai bo anikq kong esai yko: 1981 m. Sidnejuje (Aus alija),1987 m. Be lyne (Vokie ija), 1993 m. Jokoha- moje (Japonija) i 1999 m. Sen Lujyje (JAV). Siame s aipsnyje pla- diau ap a iamas adinamasis Tokijo kodeksas. LeidZian kiek ien4 nauj4 kodeksE s engiamasi, kad jis b[ q kuo ikslesnis i obulesnis. Kiek ienas kodeksas is pa aisomas i papil- domas, be pakei imai ne a adikal s, daZniausiai ikslinami ik a - ski q s aipsniq punk ai ( uo galima isi ikin i palyginus, pa yzdLiu,i, 1974 m. Sie lo i 1980 m. Lening ado kodeksus; jie ski iasi ik a ski- q s aipsniq pa aisomis). Didesniq pakei imq bu o pada y a ik 1993 m. Japonijoje ykusiame XV bo anikq kong ese. Siekian uZ- ik in i bo anikos nomenkla l os s abilum4, kong ese bu o ekomen- duojama nekeis i nusis o djusiq aksonq pa adinimq; i eisin as nau- jas e minas phylum, ku is gali bl i a ojamas kaip e mino di isio (lie . slg ius) sinonimas. Nuo 2000 m. sausio nauji aksonq pa adini- mai egis uojami Ta p au in6s augalq aksonomijos asociacijos a - nybose, ku ios aip pa kaupia duomenq bankus apie naujai ap a5y- us augalus, apie pasikei usius aksonq pa adinimus. Sios a nybos eikia in o macijq apie aksonq s4 a5us a ap aSymus. O icialus TBNK eks as y a leidZiamas anglq, p anclzq i okie- diq kalbomis, po o a ski os Salys juos iSsi e dia i nacionalines kalbas. I lie u iq kalbq nd ienas kodeksas nd a i5 e s as, mlsq bo anikams i e minologams enka naudo is usi5kais a ba angli5kais kodeksais. TBNK aisyklemis p i alo ado au is isi mokslininkai, a ojan- ys ip as us a ku ian ys naujus mokslinius augalq pa adinimus. Be 132 abejo, Sios aisykles pag is os ik isuo iniu i sa ano i5ku moksli- ninkq susi a imu i ne u i is a ymq s a uso, be mokslininkai, nesi- laikan ys aisykliq, daZniausiai blna igno uojami mokslindje isuo- meneje. Rengian TBNK pap as ai p ie jo di ba apie 100 i ai iq Saliq bo- anikq. Tai didelis i aisingas da bas, nes kiek ienam y ejui nebe- eikia indi idualiai ku i naujq pa adinimq. Pag indinis aidmuo lei- dLian TBNK enka Th p au inei augalq aksonq asociacijai, ku ioje susiski s g pagal augalq g upes di ba a ski i komi e ai. Auk5diausiu au o i e u, ku io a du spausdinamas TBNK, laikomas Th p au inis bo anikq kong esas. A ski i nomenkla l os komi e ai di ba sekcijo- se, ku iose s a s omi pasillymai, kaip obulin i kodeks4. Sekcijose p iim i sp endimai si llomi i in i plena iniame kong eso posedy- je. Visi nomenkla l os komi e ai suda o Th p au ing biologijos moks- Iq s4jungos bo anikos nomenkla l os komisij4. Kaip suda y as TBNK? Kiek ienas kodeksas y a p adedamas p eambule, ku ioje eigia- ma, kad bo anika eikalauja ikslios i pap as os nomenkla os sis- emos, ku ia gale q em is isq Saliq bo anikai. TBNK augalq pa a- dinimai pa eikiami pagal aksonus. Thip da oma ne oddl, kad b q no ima pa ody i jq poZymius a is o ij4. TBNK ikslas - pa ody i me- odus, kaip emian is aksonais galima suda y i augalq sis ema ikos iene q pa adinimus. Thikan a i inkamus me odus, u in pas o ius modelius, i5 engiama klaidingq i bep asmiq pa adinimq, ku ie au- galq moksle sukel q ik painia 4. Suda an pa adinimus ki i k i e i- jai (p z.: pa adinimo skambumas, isi5kas g ama inis aisyklingumas, paga ba asmeniui, ap a5iusiam naujq [Si i pan.) laikomi ne okiais s a biais. Bo anikos nomenkla l os sis emos pag indas - SeSi p incipai, ku- ie suda o pi m4 TBNK dali (p incipai pa eikiami i5 ka o po p e- ambulds): 1. Bo anikos nomenkla l a y a nep iklausoma nuo zoologijos i bak e iologijos nomenkla q. TBNK aikomas ienodai isiems i gy q, i i5kas iniq augalq aksonams. 2. Thksonq pa adinimai y a suda omi emian is nomenkla [ iniais ipais. 33 3. Taksonq nomenkla l a emiasi publika imo p io i e o p incipu. 4. Kiek ienas aksonas gali u d i ik ien4 aisykling4 mokslini pa adinim4. 5. Thksonq moksliniai pa adinimai bl inai u i bl i lo yni5ki. 6. Nomenkla l os aisykles isigalioja jas p iemus. An 4j4 TBNK dali suda o aisykles i pa a imai ( ekomendaci- jos). S a biausi aisykliq i pa a imq eiginiaiy a pa eikiami a ski- ais nume uo ais s aipsniais. Thisykles y a isuo inai p i alomos. Jq ikslas - i es i bo anikos nomenkla [ oje g iel 4 a k4 i a dijan aksonq g upes. Pa adinimai, p ie5 a aujan ys ku iai no s aisyklei, y a ka ego i5kai a me ami. Teiginiq, i5des y q pa a imq skil yse, ne- p i aloma g ieL ai laiky is. Jie padeda suda y i ikslesnius, ai5kes- nius pa adinimus. Jeigu ku is no s augalo a das nea i inka pa a i- mq eiginiq, jis negali b[ i a mes as, adiau oks pa adinimas jau ne- gali bn i pa yzdLiu suda an ki us pa adinimus. TBNK gausu pa yzdliq, ilius uojandiq aisykles i ekomendaci- jas. Thisykl6se nu odoma, kad kiek ienas a ski as augalas u i p i- klausy i am ik am aksonui, ku ie ski iasi sa o angu i apim imi. Siau esnds apim ies aksonai y a Zemesnio ango; kuo aksono ap- im is pla esne, uo angas auk5 esnis. TBNK ski iami sep yni pag in- diniai aksonq angai (ka alys i, slqius, klasi, eili, ieima, gen is, - .iz's) i penki an aeiliai angai ( iba, sekcija, a ie e as i o ma). To- kiu b[du, i5sky us iSkas inius augalus, kiek iena ii5is p iklauso ko- kiai no s gendiai, gen is - Seimai, Seima - eilei i . . Pag indinis sis ema ikos iene as - iSis, uZ j4 s ambesnis iene as y a gen is. Vienai gendiai gali p iklausy i nuo ienos iki keliasde5im lSiq. P i- eikus angq kiekigalima padidin i p ie mine q e minq p idejus p ie5- delipo- (lo , sub-), p z.: poklasis (subclassis), poieimis (sub amilia), pogen is (subgenus), po iiis (subspecies) i pan. Toliau kodekse a ski ais nume iais i5ski iami s aipsniai, ku iuo- se nu odoma, kaip suda omi augalq sis ema ikos iene ai. Daugelio aksonq pa adinimq p iesagos i galunes y a s anda izuo os, od6l i5 jq galima iksliai nus a y i, ku iam aksonui p iklauso augalo pa- adinimas. TBNK aisykl6se nu odoma, kad mii 4 (Species) pa adinimus su- da o bina iniai da iniai, suda y i i5 gen ies pa adinimo i u5inio pa- 134 Zyminio, p z: Anemone nemo osa (bal aliede pluki), Callendula o i- cinalis ( ais ini mede ka). Augalq lSis adin i d iem lo yni5kais Zo- dZiais XIII a. pasi le S edq gam ininkas Ka las Linejus. Gen ies a - das lo yni5kai isada a5omas didZiqja aide, o iSinis epi e as - ma- i,41a. Jeiglu eks e jau bu o ka 4 pamind as pilnas lSies pa adini- mas, oliau kalban ji galima umpin i, paliekan gen ies pa adini- mo ik pi mEj4 aidg ieigu ai nekelia d ip asmi5kumo), p z.: A. nemo osa, C. icinalis. RD5iniai epi e ai gali b[ i paim i i5 i ai iau- siq Sal iniq i zyme i koki4 no s augalo mo ologing a ana oming ypa ybg (p z.: Plan ago lanceola a - siau alapis g slo is), spal 4 (p z.: Viola icolo - ispal e nailai i), dydi @ z.: A c ium minus - maioji a naliia , kuup4 (p z.: An hom hum odo a um - lc apnji ga duny d), skoni (p z.: Ranunculus ac is - ai usis id ynas), ydomqsias a ekolo- gines sa ybes (p z.: Be onica o icinalis - ais ind no e a), augimo a zydejimo laik4 (p z.: Pimula eis - pa asa ine ak aloli) i pan. Genii4 (Genus) pa adinimai lo yni5kai ei5kiami ienaskai os a - dininko linksniu, p z.'. Rosa ( oii), S ella ia (Zliu7e). Gendiq pa adi- nimai pa enkami ado aujan is i ai iais k i e ijais: pagal ski iamuo- sius augalo poZymius (p z.: Fumaia - i i blia u e,lo . umus - du- mai; ugalo sul ys eda akis kaip dlmai), pagal pana5um4 i ki us ob- jek us (p z: Gladiolus - ka delis;lo . gladius - ka das; lapai pana5[s i ka d4), pagal mi ologinius a An ikos Sal inius (p z.: Men ha - md- a; g aikq mi ologijoje nim a Min d bu usi pa e s a i me 4), pagal mokslininkq pa a des (p z.: Dahlia - ju ginas; And eas Dahl - S edq bo anikos p o eso ius) i k . TBNK leidZia lais ai ku i pa adinimus iman ZodZius i5 i ai iausiq Sal iniq, ik eikalauja, kad jie u d q lo- nu kalbos o mas. ' ie m 4 (Familia) pa adinimai u i lo yni5k4 baigme ni -aceae, p z.; Rosaceae ( oliniai). Eili 4 (O do) pa adinimai u i lo yni5k4 baigmeni -ales, p z.: Poly- gonales ( akaiolieiiai). Kad aksono pa adinimas b i q ikslus, Salia jo y a pa eikiama au- o iaus pa a dd i bibliog a ija, ku pi m4 ka 4 ieSai paskelb as as duo asis pa adinimas. Au o iq i bibliog a ijos ci a imas nd a akso- no mokslinio pa adinimo sudedamoji dalis, adiau ai su eikia pa a- dinimui nomenkla i ini iksluma. Pa adinimo au o iumi laikomas 135 asmuo, pi m4 ka 4 ie5ai paskelbgs mokslini aksono pa adinim4. Ci uojama au o iaus pa a dd pa eikiama i5 ka o po aksono pa a- dinimo, p z.: Phylicidia, P boli iensis, P so edii u mis (Miille A go' iensis, Flo a, 63: 286 (1880)). Kaip ma y i i5 pa eik o pa yzdlio, ak' sono pa adinimo paskelbimo da a a5oma skliaus uose, ka ais, kaip Siame pa yzdyje, nu odomi i ki i bibliog a iniai duomenys (leidinio pa adinimas, nume is, puslapis). Au o iaus pa a dd gali bl i um- pinama, p z., (L.) - Linejus (Linnaeus). Ta p au iniu bo anikos nomenkla os kodeksu emiasi isq Saliq bo anikai. S ai, pa yzdZiui, 1980 m. baig as leis i Se5ia omis eikalas Lie u os TSR lo a. Jame ap a5y i isi Lie u oje augan ys 129 Seimq augalai. Thi daugmaZ suno min a e minija,1966-1972 m. s a s y a Bo anikos Zodyno komisijoje, ado aujamoje J. Dagio. Lie u os TSR lo oje augalai klasi ikuojami pagal A. Engle io ilogene ing klasi i- kacijos sis em4, nauji pa adinimai y a sude in i su naujausia li e a- u a bei TBNK eikala imais. Mine ame leidinyje augalai klasi ikuo- jami i ap a5omi emian is isuo inai p iim ais aksonq angais: sky- iai skyla i klases, Sios - i Seimas, Seimos - igen is, gen ys - ipogen- dius, o pas a ieji - i a ski as Sis. Pa ys maZiausi Lie u os TSR lo o- je ap a5omi sis ema ikos iene ai (p z., pogendiai, po iSiai, po5ei- miai i k .) lie u i5kq a i ikmenq daZniausiai ne u i, nes okie angai pap as ai a ojami specialiojoje mokslineje li e a i oje i moksli- ninkams pakanka ien lo yni5ko pa adinimo. Lie u iSkq pa adinimq nomenkla l a nei eisin a o icialiu kodek- su, adiau, kaip ma y i, emiasi am ik ais TBNK p incipais i lie u- iq kalbos aisyklemis. Palyginus su ki q mokslo s idiq e minija, lie u i5ki bo anikos e minai y a suda omi sis emi5kai. Cia links a- ma ieno ango iene us Lyme i ieno ipo a ba a imq ipq edi- niais, p z.: -unai ediniais i a dijami sky iai, -ainiai - klasd,s, -iie- dliai- poklasiai, -ieiiai - eilds, -iniai- Seimos; puiun4 @inophy a) sky ius, pu.ia ini4 ( Pina ae) klase, puiieii 4 Qinales ) elle, puSini4 @i- naceae) eima, puiis (Pinus) - gen is, sibi ini puiis (Pinus sibi ica) - 5is. Kaip ma y i i5 pa eik q pa yzdLi 4,lie u i5kq u5iq pa adini- mq bend oji s uk l a ski iasi nuo lo yniSkq [Siq pa adinimq s uk- os. Lo yni5kq [Siq pa adinimq pi muoju ddmeniu eina gen ies a das, o lie u i5kq - lSinis paZyminys. Td a ik kelios i5im ys, p z.: 136 asiuklis oikabandis (Equise um p a ense), be ias ke ulis (Be ula na- na) i k . Lie u i5kq gendiq pa adinimq kilme y a labai i ai i. Vieni pa a- dinimai y a paim i i5 gy osios kalbos, ki i i5 e s i i5 lo ynq a g aikq kalbq i pan. Gy ojoje kalboje gen is gali u d i kelis a ne keliolika pa adinimq ( sinonimq ), p a yzdLiui, p ap a s oj i p akalnu i ( C o n ala ia majalis) MieZi5kiuose (Pane eZio aj.) adinama kiikio aia ile, Da bdnuose (K e ingos aj.) - zuikio ausimi, Klaipedoje - olkabaadiiu, Pane ezyje - skambu eliais i pan. I p iedingai - uo padiu a du ienoje Snek oje gali bl i adinamas ienas augalas, ki oje - ki as, p z.: ii delemis Bi h4 Snek oje adinami dailieji auska iliai (Dicen a sp e c abilis ) ; Kazi i5kyj e ( Ignalinos aj. ) aip adina p e lkin g mand au - ninkg (Pamassia palus is), Akmendje - iiuZu g (Thlaspi) i ike q i ag nq (Capsela bu sa pas o is). Tadia mokslindje li e a l oje kiek- ienas augalas u i ik ien4 ap obuo 4 a d4. Augalq sis ema ikos e minija nuo ki q mokslo s idiq e minijos ski iasi g ieL u aksonq ienodumu. M[sq bo anikai pas ebi, kad kai ku ie augalai (ypad neseniai Lie u oje in odukuo i) da ne u i lie- u i5kq a dq. Jq ku imas y a gsiamas, be d qsiai galima eig i, kad lie u i5ka bo anikos e minija y a da ni, sis eminga i a i inka TBNK eikala imus. LITERATURA BTL - Bo anikos e min4 iodynas. Red. J. Dagys. Vilnius, 1965, 438. Gai enis K. 1958: Lie u os augalq i gendiq pa adinimai. -Lie u i4kalbo y ois klausimai: Mol<slo kalbos kul u os i e minologijos p oblemos 24, 165-178. In ema ional Code o Bo anical nomencla u e (Tblq o Code), KonigS ein, 1994. Klima idius J. 1975: Ling is inis poZiu is i eisliq nomenkla u 4. - Kalbos kul u a 37, 26-33. Ku o ga E. Bo anikos i mikologijos nomenkla ii a, Mlnius, 1997. Lie u os TSR lo a, Vilnius, 1959-1980. Velidkiene A. An ikos mi ologijos hinynas, Kaunas, 1995. Au elija GENELYTE Lie u iq kalbos ins i u as An akalnio g. 6,2055 Vilnius Au elija GENELWE Gau a 2001 10 16 37