RECENZIJOS, APZVALGOS,
INFORMACIJOS. BIBLIOG RAFIJA
E. WUSTERIS IR E.
DREZENAS
_
TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. ESPERANTOLOGAI
Ano acija
Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W.
Os -
waldas.
A. Wa nc is
bu o
i
ga sls
espe an ininkai. lip pa
cspc ln ologai i in c ling-
is ai. Nc a si ik inu nas, kad puikus
espe an o
i ki u di b iniq
kalbq
ling is ines
bazcs
iimanymas, sugcb€iimas
jas
g e in i
su au inimis kalbon is, ku iq am
ik os. pa yL cs
i elemen ai
susie i
su di b inemis kalbomis, bu o ncmcnka paska a
labai speci inei,
labia , siai b malizuo ai
kllbos
s iiiai e ninijai, s oku k .l im i. ski s n ui i i a diji-
mui,
no minimui i (a ba)
s anda iza i nui. Juk iia eikia
ypa ingo
ikslumo, aiikumo,
iena eikimiikumo, pagciduu inas (be ncp i alus)
ek i alcn un z s ki U kalhq i i in-
kamiems
e minams.
K. Gai cnio knygos Lic i an i ologi.ja: eo ijos
i a lgl o.s n c n c n's
(2002)
p h ig jc
p isla om s
ke lios c minologijos lco ijos i
j
ulo iai.
Sick
ick
ic o.
ski ai E.Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.Ju malojc ykokon c-
encija, ski a E.
D ezeno
10O-osioms
gimimo mc in ms,
2002 m.
Rygoje
- 110-osion s
gimimo
n c inems.
Pas a ojoje
V.
Skujina skai c p anc5imq
,,E ncs as
D ezcnas
i da-
ba ine
e minologijos
co ija i p ak ika" (Aukso il e, Labanauskie ni 2002: 123-
12,1). Thiiau ai bo'cik i iskas. kq apie
juos
pa ,1,ko
as i
lic u i5kai'.
Pc Ziu ejus Lic u os
cspc an ininkq sqjungos biblio ckos ka alogil, as a labai dauq
mcdZiagos apie
E. Wiis c j i [:. D czenq. Todcl nu a a
pa cng i paZin ini
s aips ]i.
ku is
galbu
bus
ido us
bcsidomin icms c n inologija.
Tikslas i uZda iniai: ap a i E. W is c io i E. D czeno e ni ologijos
da bus, a skleis i espc an o kalbos pedsakus juosc.
Objek as: E. Wiis c io i E. D ezcno bcnd ada .bia imas c minologi-
jos s i yjc,
ju cspe an iniai
ySiai.
' Ta minok giju
gana
cikiminga
publikacija y a pamindjusi E. Wiis e io Sim me i
-
Z . J. G ai e ny e. Tc n inologijos eo ijosp a lini kui
E.ugenui
Wiis e iui
- 100
n e-
1.
- Te ninologija
5, 1998, 126 129.
171
Me odai: anali inis. ap aSomasis.
T ' imo duomenys:
cspc an o kalba pa cng os monog a ijos
i s ilips-
uiai, nag incjan ys E. Wiis e io i E,.
D ezcno eikl4.
Rezul a i i: cspc an o i ki l di b iniq kalbq g ama ikos i logikos p in-
cipu aikymas kalbos no minimo c'la bc u ejo
po cikio
s anda izuojan
cchnikos kalbq i k iun
jos
e minus. Tz
i odo
d ie.jq
c minologijos
p a-
dininkq, espc an ologq
- E. Wus e io i E. D ezeno
- eikla
i bend ada -
bia imas.
Ta p cspe a . ologijos i c n inologijos, ku i i ia specialiosios
lcksikos
a kymo,
no minimo i plana imo p incipus, y a gana
daug
s4saj l,
adiau
abiem
pusims
ai
ni a ge ai Zinoma.
UZ
cspe an ininku
judcjimo
ibq im-
i mokslininkai daZnai nc ncisi aizduoja. kad
pal gin i
nauja. bc s a bi.
p o ingam pasaulinis
ckonomikos
ys ymui
i komc cijai
eikiminga dis-
ciplina gali
u e i
kq no s bcnd a
su
.,nc im u
pomcgiu"
- di b inemis kal-
bo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos
ng: a gc ai Zinomos.
Gal-
bu odel,
kad kele as
p adininkq,
a si, o ga
i i5 icsu,
a sispy q nuo di b-
ines kalbos pag indo,
eliziu
dauciau dcmcsio
sky c
moksliniam da bui nc-
gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis,
a ejo
laikas a k cip i demcsj
i ak us, ku-
ie y a nc ik idomios
is o inis de alcs, be gali bu i naudingi
acionaliam
kalbos a ojimui. Gal isai ne a si ik inumas, kad daugclis Zmoniq, ku ie
su aidino
ypad
eikiming4
aidmcn!
e minologijos
aidoje, anksdiau im-
ai domejosi di b incn is
kalbomis. To.p
j 'j
galima nine i du ySkiausii s,
labiz usiai
pasiZymejusius
- Eugen4 Wiis e l i E nes 4 D ezeniy.
E. Wiis e is (1898-1977)
Eugenas Wiis c is
gime 1898 m. spalio 3 d. Wicselyje (Aus ija, nc oli
Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o Seimojc. u ejusioje
pjlklu i me alo
alca imo
gamykl4
su ic inc
elek inc.
15
mc q gimnazis ls
u si ik inz i
ap iko cspe an o
kalbos
ado eli. Jis
g ei ai
iSmoko
Siq kalb4, cme
jos mo-
k, i d augus,
e e
g oZing
li c a l 4, a5c
eiles
i s aipsnius.
Bhdamas l9
nc q i( ..ne eikSmingo
lcidcjo" ga o pasiulymq pa eng i
cspc an o iocl,nell.
,.p ojek as
g ci ai iSsiplc c
i enciklopedin! Zodyn4,
ku is d as i5kai
p ano-
ko maZos
spaus u is galimybcs" (Wi s e 1974:
435). Laimci, leidykla Hl
& Sohn
(Lcipci-eas)
in es a o
j b[sim4 cikalil 100 000 na kiq i ,,su a inj
78
hono a a".
1923 m. pasi odi
pi masis silsiu inis
(apie
200
p.).
l adincje
dalyje. suski s y de
i kc u is s4siu inius,
b - o
kalbama
apic espc an olo-
gijos
(= c n inologijos)
p incipus.
1921 m., apgs diplomuo u inZinic iumi,
E. Wiis c is
nula : ,,Zi lils
i
dokumcn us,
ku iuos
su inkau
di bda nas encikl lpcdini
da bq,
panaudo i
di k a o disc acijai"
(W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a palai-
ke Vokie ijos s anda izacijos
komisija.
Po d cju nlc q bu o pa eng as
20
scg u l ank i S is,
bc noksliniai
ado ai
jo nep iemc
k ip
cspo s li i'
o.
i iiau dcl sa o
L ciklope linio
i xl.1'n eikal
i u o ius
jau bu o
pa2is-
amus su S u ga o
auki osios
echnikos
mokyklos ck o iumi i d ien p o-
eso iais,
i e . dise acijos
gynin is
yko c klildi l. Da icnel sckmc
pub-
likuoian - E. WLis e is
ga o
pa aln4 iS P [sijos a chi ck l os akacle
mijos
i ado VDI (I e ein
De ilsche
Ingenieu e
- kie ii s
iniinie i4 s 11ung )
lei-
dykla, ku i pajcge i5spausdin i
i i iS i
labai sudc ing4
446
puslapiq cikal4
pc cko diikai un pil
laik4
- 4 sa ai cs.
Taip l93l .
pasi ildc Tbchnikos,
pa clek o echnikos,
kalbos a p au i is
s undu izu :i as,
ku is uoj bu o
p ipaZin as
cchnikos
i kalbos spccialis l.
Ligi SiL dienq
ai pag inclinis
e n inologijos
dokumen as.
Del Sio
cikalo
unikalumo
inZinic ius E. Wiis c is
jau
jo iSleidi lo
mc-
ais bu o pak ies as
i a p au ini
ling is ;
ko g csa Zcne oj,-'.
Nuo 1932
n . jis daly a o cngianl.
Tu p ou ini clck o c<:l niko.s
zod 'nq i bcnd ada -
bia o Th p au incje
nacionaliniu s anda izacijos
l ganizacijq
eden cijojc
(lSA - In e na ional
Fcde a io
o he No ionul S onda dizi g.Associa io s).
193-1 m.
jis
pusillc s cig i c minol gijos
kon i c q,
ku io
ciklai
c'liau
pa s
i ado a o.
Ii.eikia
paZl,me i da kclc 4
jo i ai iaiakiq
da bu i Suniq:
19-50
m. ECE (Econo ic
Cc i. sio
li E n pc) pask i ji aclo au i
a p au inio
sq okq
Zodyno The 4achine Z . o1
kl in o d b i. Sis
pa yzdi-
nis c minologijos
cikalas
pasi ode i96ii m.
1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e .l'o
Tc -
mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos
inJ'o maciios cen u s).
1912
m. ga cl
Vicnos
uni c si c o
ga hes
p o eso iaus
a d4,
su cikian-
i eisg des y i
lcksikologij4,
lcksikog a ijq,
ypac
le minologijq
i kalbos
no minimq.
E,.
Wiis e is
y a a p au iniu mas u
p ipaZin as
bcnd osic s
c minolo-
gijos p aclininkas.
119
E. D ezenas (1892-1937)
E, ncs as Vilhelu as D czcnas gimc 1 i92
n . lapk idio 14
d. Licpojojc
(La ija).
Pi n oji
bc niuko gim oji
kal a
l u o
la iu. an oji
okiciiu.
Ru-
sq kalba
jis i( noko
scp ne iq
nic u.
Scp yniolikos
- ido ( icnas i5 espc-
an o kalhos
lobulini o p oje k l),
espL l'iln o,
p ancuz -1 i anglu kalbas. Jis
bu o in2inic i s. ka ininkas.
als ybcs
a nau ojas.
1921 m. E. l) czcnas
bu o icnas
ii inicia o i "l
s cigian
So ic q
Res-
publikq cspc an ininku sqjung4
(SEU
* So c 'espubliko
Espe a is a
U uigo),
apo
jos
a sakinguc' ju sck e o iumi
i iiame
pos e liko iki pa
sa o
g eni-
mo pabaigos.
E. D czenas
laikomas
so ic inis
in c ling is ikos p aclinin-
ku. 1921-1932
m.
jis paskclbc
daugybg s aipsniu i 15 monog a ij pic
komunikacijos a p au inc kalba eo ija
i apic
di b iniq kalbu is o ijq
(ypai
espe anLi5kai).
1924-1933
n .
- l3 knyg l
i b o5i[ q
apic mokslini
da bo
o ganiza ima. 1934-1936 m. pasi ode 4 lcidiniai
apie
au ini l kalb l
moks-
lo i cchnikos e minLl a p au inimzl i no minimE, a p
jq usiSkas
E.
W s-
e io clisc acijos
a ian as,
i5[cis as 193,5 m. Mask ojc.
TLo laiku E. D czcnas
jau bu o So ic u Szjungos mokslq akaclc nijos
bchnikos i e n inologijos
komisijos na ys
(Kuzncco
99I:.27). 193-1 m.
jam pa ikc u
uZd - o is suku i mokslo i echnikos c min l i posakiu n -
minin o komisijn p ic V ls ybinio
no inimo
komi e o i jai ado au i.
i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas bu o a c5 uo as ka u su bend ada -
biq g upc
.SEL/ ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q spalio 27 d. nu cis as
mi i i suSaudy as.
Po 2() me -1 (1957
m. ucguZes
11d.) eabili uo as,,dil
isiiko nusikal imo sudi ics ncbu imo"
(S cpano
1992:
9).
Jq bend ada bia imas
Pi masis abicjq
inZinie iq,
in c ling is q, e minolog l susi ikim s
i 'y-
ko Be lync
1928 m.,
kai
jaunasis
E,. Wiis c is bu o k4 ik ga gs
spausdin as
ins ukcijas bend ada biau i su Al cdu Schlomannu,
,, echnikos
ZodZiu s i-
ics
p adininku" (Wiis e [)14: 134).
Sa o
a siminimuose E. Wiis e is
apic
5i susi ikim4
aSo:
,,Tuo
laiku ka ais manc aplankyda o
gana
jaunas,
ik-
us usas
su kcpu e su snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo
kilmes,
kaip cliau suZinojau.
Tai bu o E nes as
D czcnas,
eliau
isi aukgs
i a p-
au ini e minijos
s anda iza imE"
( cn pa , 436).
1E0
193
1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos
u plu i io
s andu i; -
i.'l io pasi odymo, E,. D czenas pasi lpino, kad So ic q Sqjungos
moksl l
akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian is
jos labai eigiama i5 a-
da,5 asmcnu
g upc,
ado aujana E. D czcno,
ga o
uZduo i
pe Zi uc i i
iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s
kalbos a p uu i is
s an-
da iza inns us l kalba iilcis as 193-5 m. pabaigoje. 1936 m. p adZiojc
isi
3 00i) egzcmplioliq bu o pa duo i.
E,.
W ls e is i E. D czcnas bend a o iki pa E. D czeno
suimimo. Thi
liudija
jq lai5kai. ku iuos
y inejo
ienas
Zy niausiq iiuolaikiniq
in e ling-
is q D. Blanke, E. Wiis c io kolega
i d augas.
ISA - 1928
n. 17
nacionaliniq s anda izacijos o ganizacijq iku a edc-
acija. Ji [pinosi isq lSiq pasauliniq
ma a imo ienc q i echniniq pa a-
mc l su ienodinimu,
kol An asis pasaulinis ka as
nu aukc
jos cikla.
l ai iu Saku specialis ai sp encic sa o p oblcmas Tcchnikos komi e uo-
se, sunumc uo uosc nuo 1 iki 3 .
Sie
komi e ai is labiau pinosi konk e-
diu s iiiu e minijos
p oblemomis. ado auda niesi
sup a imu,
kad cchni-
kos objck u s anda iza imas
lemia ikslq i a diji 4.
Kadangi a ski os
mokslo Sakos
nickada ncb na g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick
galimi pladiau sL p an amus pag indinius p incipus
i ieiko i
kalbos
p ic-
m lniu
isoms
s ilims. kud
p leng c' 1
a pusl io sup l imas i p au i-
nis bcnd ada bia imas.
1934 m., engdamasi sa o kon e encijai S okholmc, ku i u cjo i , yk i
1936
m., 1Sl ga o so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E. D czcno
(Ape:eu 1936). Jau 1935 m. A. Samojlenko,
E. Wiis e io bcnd ada bio,
espc a i5kas Rapo o
e imas iSspausdin as Mask ojc i A ns c damc
(D ezen 1935). Veliau pc spausdin as 1983 m. su A. Wa nc io
pabaigos
ZodZiu,
ku 5i knyga adinama
,, e minologijos
klasika"
(Wa nc
1983:
84).
Rapo us baigiamas d iem pasiOlymais:
is cig i
Te minologijos komi c q i
suku i a p au ini
c minijos kodq.
Abu pasillymai bu o p ii n i ienbal-
siai (jau 19 au iniq s anda izacijos o ganizacijq).
So ie q Sqjunga
(E. D e-
zeno
z du)
ga o
uZduo i suku i
si kodq.
Konk c us
pasillymas
i ISA Ba-
zelyje a cjo 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq daugiausia suda i cspe an o mo -
cmos. 1936 m. asa os
pabaigoje Budape5 e
i yko pi moji naujojo Tc mi-
no ogijos komi e o
ISA 31 kon e encija, ku i u ejo e psisp gs i del siulo-
mo kodo. Bi Zelio pabaigoje
Vienoje
yko a p au inis
pa engiamasis
po-
sidis. Gausiai daly a o
i a siun c daugybg laiikq okciden alio
( icna i5
181

di b iniu kalbu, Edga o De Wahlio 1922
n. ku inys) a s o ai. Jie a gu-
mcn a o p icS espe an o
kalbq
i labiau
uZ na u alis incs, .
y. daba
a o-
ja q kalbq
a p au iniam
bend a in ui
p i aiky as kodo o mas.
Tai
sukc-
lc sqmyii. E,.
D czcnas,
ncpaisan dideliq pas angq
( aip pa i E. Wiis e-
io), ncgalcjo daly au i deba uose
nei Vicnoje, nci Budapc5 e.
Juosc okci-
den alio a s o ai
aip
pa
labai
a gun cnla o
uZ sa > na l alis ing di b ing
kalbq.
Sp cndimo
dcl kodo ncbu o
imanoma
p iim i. 1937
m. Pa yZiuje
daly-
kas i il bu o a idc as. Tik 1933 n . Be lyne
i ai i l
s iii l spccialis ai p i-
cme
ezoliucij4:
,,Manoma,
kad eikia
suku i da nias kodo ZodZiq da ybos
aisykles.
<..'> Sios aisykles b[1q dalis
c minijos
ak o
jau cgzis uojan-
icms
z p au iniams
e ninams. Jos ne u i nei
p ie a a
maiSy i kalbu, nei
de o muo i
LodLiq, ku iq o mos
jau
y a be cik
a p au ines"
(Wiis e
1974:
425).
Ti igi pi masis
konk e us
pasill as
kodas ncbu o p iim as. No s e -
minologijos
kodo ideja,
pz siuly a
E. D ezeno, 193 i m. ISA komi c o nebu-
o p iim a, E,. W is e is nickada
jos nea sisake.
P ie5ingai
- galimybe
a p-
au iniq |c dLi l Saknq (ypad lo yni5kos kilmcs) pag indu
suku i iden iSkus
e minus
i ai iose
kalbose i aip paleng in i mokslini i echnini
a pusa-
io sup a im4,
jl is i( naujo uZbu da o.
E. Wiis e is
paliko pa eng 4
di-
dZiu cs
apim ies ank a5 !
Rudica iun *A ku ium. ku i i daba galima gau-
i 1! INFOTERMo kaip mik o ilmq.
Tiejus me us
(1936-1939)
ISA 37 enge
pag indinius
kuo didcsniam
kal-
bu skaiiiui inkandius
c n inologijos p incipus,
aiky inus
i ai iose
mokslo
i cchnikos s i yse. Komi e as
pa enge
(Felbe 1991: 44) ISA Zodynq
en-
gimo nulodymus,
jq engimo pe spck y as,
a p au incs a p au iniq c -
minq aisyklcs, bibliog a ines Sakiniq Zodynq odykles. A ski ai mine ini
a p au iniai
l a dijimo,
sE okq i c minq icnodinimo
p incipai.
Po ka o naujai is eig ame
1SO
(ln e na ional
O ganiza ion. o
S anda i-
za io
- Th p au inA s unda izacijos o ga izacija/
Tc minologijos komi c e,
pa adin amc ISOITC 37 ( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic
jq ncbu o g lL a.
1932 m. Pa yZiuje yko Pasaulinis
elck o echnikos
kong esas. E. Wiis-
e is,
ku io knyga apie
kalbos
s anda iza im4
,,ypad
elck o echnikoje" kq
ik bu o labai palankiai
su ik a,
skai e p ane5imE.
Vyko ka 5 a diskusiia.
Bu o silly a p iim i cspe an o kalb4, cngian Ta p au ini elek o ecl nikos
io$ nq. Thi icnas s a biausiq,
ukusiq ilgiau ncgu 20 mc q IEC (ln ema-
82
io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos komisija)
da b l.
E,. Wiis e is bu o nuola inis Aus ijos
a s o as, eike okiediq kal-
bos konsul acijas. Thdiau, koljis bu o iS ink as
lpin is
di b iniq
kalbq c -
minais, bu o daug ki i iq. Espe an o kalbai palaiky i
30 elck o echnikos
specialis q
(ne ik iS Vakn q Eu opos) a5o bend q laiSki1, o i5 So ic q S4-
jungos
a cinzi
os
pacios
k yp ics
d iejq
o ganizacijq
o icialiq
nome nkla i-
os da buo oju aS as. Vienas
jq bu o E,.
D czeno. Kai 1938
m. pasi ode
pi masis IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an - Ti] p ou inis alek o cch-
ikos ic dl, us),
pag i di es
kalbos
bu o
p ancuzq i anglq,
bc , Salia
okie-
diu,
i alu i ispanq, lygia eise
bu o i espe an o kalba.
A spindZiai Siandien
Zll in c ospek y iai, isi anks csni
y imai i o ganizacin s pas an-
gos gali
a ody i ik kaip
pa engiamicji
bandymai
icnam
b i ndZiam e ni-
nologijos medZio
aisiui
- maSininiq
i ankiq baziniam e minynui.
19-50
m. ECE (Economic Con mission
J'o
Eu ope
- Eu opos ekonomikos
ko nisija
p ie Jung iniu Thu 1)
nusp ende
pa cng i iodynq - es q kaip dau-
giakalbiq
e minynq aikymo
pa engiamqji p ojck 4.
Bu o pasi ink a
s i is
- maSininiai
i ankiai.
jq bend osios
pag indines
sq okos.
Kaip pag indiniai
ikslai bu o i a dy i:
1) p ak ine nauda p amonci i p ekybai,
2) pa eng q
p incipL pa , yzdinis
aikymas
e minologijos i leksikog a-
ijos da bams.
Pc' ilgo n pcs ingo y inejimo 11
y iausybi l
suda i da bo e upg.
Pa-
g indincms di ek y oms nus a y i
bu o paski as
e minologas ckspe as
i maiininiq i ankiq spccialis as
E. Wiis e is.
1968 m. pasi odi pag indinis
omas (iS planuo q
okicciq, ispanq,
usq
i k . kalbq om l icnais mc ais
anksdiau ncgu
pag indinis
pasi odc oki5-
kasis). Jis apima 1401 s l ok4
su apib eZ imis
angl l i p anc[zq kalbomis.
Pagal galu ing ISOITC
37 a askai 4 s uk l a y a okia:
1)
a i inka
klasikini
Zodyn4
(s . a ky as pagal
s i is. ado ujan is
de-
Ialia UDK nume acija kiek ienai
s4 okai).
2) s4 okos
y a ,,i5dalijamos
i ko eles"
[daugiakalbiq
Zodynu iSdalijimas
i s i is, i5ki pus iS knygos i suklija us an ko eliq, i a lq,mas
pagal i ai-
ius k i e ijus pi mq ka 4 bu o pa a o as
A. Achloma no jo ili s uo L ose
18-l
echnikos
iodynuose
(ITW) n nuo 1906
m. y a labai megs amas e minologq
- no min ojq (ISOIDIN i k .)] iki galu inio
elek oninio
a ian o,
3) kalbos su ikiuo os e ikaliai,
4) kiek imanoma didesnio e minijos ikslumo sickiama:
- pagal
ealimybes
s anda izuo omis
apib cZ imis,
- Zodyno sanda os su a kymu,
- nuo odomis
I giminincs
sE okas, lyginan
su ski in_eomis au iniq
kalbq s4 okq
sis cmomis. nuo odomis
I nacionalinius no n inin o
ins i u us
(p ic suno min q sq okq),
- ilius acij l sis emomis
(ilius acijos
aip pa daZnai
pageidau inos,
bc
jos
ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel
p ie
negalimq ilius -
uo i sq okq
pa eik os galimq s4 okq e e cncijos, pa yzdZiui, si1-
okos ,,s iegimas"
ilius uo i
neimanoma,
odel pa eikiami
j ai iq
s iegiq pieSiniai),
- seman ine
odykliq s uk u a.
Tikslus da bo n e odu ap alymas
da o eikz l4
a si
c minologijos
a-
do eliu a p Sios s i ies klasikiniu
eikalq. NeZinia, a a si ik inumas, kad
jau 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio
iodyno dali jaunasis
E. Wiis e is
paske be kuklq. be kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o-
Vo a o
p ielemen a <"' > espe an o-ge mna
kaj ge mana-espe an a kun
omb o a. e nco1,
ku is i Siandien
da o p es iZinio
a p au inio p ojek o
ispudi.
Ii ados
1998 m. enginiai
i publikacijos, ski os E. Wiis e io 100-meiiui, a -
k eipc demesi
i e 4 saugo i
i oliau y ine i e minologijos pag indejo
palikima, neuZmi 5 an
i jo in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io
a chy as,
daba esan is
INFOTERMe i p iZil imas Vienos uni e si e o,
eikalauja de alaus y inejimo,
pageidau inas
b[ q i naujai as q
ank a5-
diq skclbimas.
Pionic i5kas E. D ezeno
da bas, ado aujan
So ie q Sqlun-
gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del susido ojimo,
nepaisan
kai ku-
iq pas angq, ne a pakankamai Zinomas i i c in as.
Te minologijos kodo
ideja is da gy a.
Sios uZduo ies skubumas bu o pab eZ as
Rygoje yku-
sioje
kon 'e encijojc, ski oje E. D ezeno 10O-meciui, nes ai y a ak as
,.ypad
s a biam
e minologijos y inejimui i aikymui" (Felbe 1994:
46). P ie
184
5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, kad bus sup as a,
koki s a bq aidmc i cspc an o i ki os di b incs kalbos su aidino c n i-
nologijos iS akose.
LITER{T.RA
Au k s
o
i I c A., La b a n a u
s
k ie n
i S.2002: 1i: minologija
i e imu cchno-
logija
daugiakalbcje
in o macincjc
isuon e
nijc
.
, k minologija
9, 122- I 28.
D czcn E. 1935: P i p oblemo
de in en aciigo dc science- ek ika c n inu o.
(Ella
usa
ad. A. Samojlenko),
Mosk o Ams e dam
(= ep eso D czen 198.i).
D ezen E. l!183:
= cp cso
de D czen 1915. Kun pos pa olo
de Al ed Wa nc ,
Saa b i cken.
D ezen E. K. l99l: His o io de
la mondali g o 4. Plila -igi a eld.,
e izii a kaj
komen i a de S. Kuzneco . Mosk a.
D czen E,. K.1992: His o iaj
S udoj, Jcka c inbu g.
F
e
I
b e H. 1994: Eas -Wcs
Coopc a ion in In c na ional
Ti: ninology
Wo k in hc
1930s: D ezen and W is e .
- TL mNe Ncns. Eds.
J. D askau, H. Pich .
Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius.
Kuzncco S. N. 1991:
D czen, lia c ko,
lia epoko.
- I) c:c
E. 199i,3-40.
S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992,
5-9.
Wa ne A.1983: Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D -
ze . 1983, 82-90.
W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO.
In en on' oJ'Sou ces
oJ ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'.
,4 Plan o E. ablis-
I ing u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl,.l{i n-
chcn.
,[p e e H E. K. 1936'. Iumepual4uo o.' u3l lu l
oyl Ho-m '^HuL (cK.
mL'l)J u Ho oa u.
I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue
u nepcneKnu6al,
Mocxsa-,qc i paa.
Aida CIZIKAITE
Vilniaus
uni e si e o
Kauno humani a inis
akul e a"
Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas
E.
pai as
aidu e( -''mail.l
Gau a 2004-10-0,1
85