scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Read accessible full text

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/643/734
RECENZIJOS
. APZVALGOS.
INFORMACIJA, BIBLIOGRAFIJA
TERMINOLOGIJOS ISTORIJOS IR DABARTIES PROBLEMOS
Kazimie ui Gai eniui a min i
Mlnius: Lie u iq kalbos ins i u o leidykla, 2004, 380
p.
S o oji e minologijos knyga
pasi inka im u, be i nuo aikingu, nenuobodZiu
apda u
(dailininkas
Al onsas Z ilius). a kingu
make u
(Neda
Ma cinkiene i
Aud one S anislo ai iene)
- mokslines
li e a i os leidyboje Lie u iq kalbos
ins i u o leidykla ski iasi sa i u eidu: jame Zymu humani a in6
d asia.
Tos
d asios
a 5 ai ai mi guliuoja i po apda u,
labiausiai I - a si sendin o
po-
pie iaus-dalyje
Kazimie as Gai enis - imogus i moksIininkas (13-82).
Pag ind4jai da e kalbininko e minologo
(1934-2003)
70-medio
minejimas. Dalis
in memo iam
p adedama
kalbininkes Jolan os Gai eny ds-Bu le
a siminimais i5
Te o pasakojimq
i uZ a5q
- apie gim ing S ndiq
kaimelyje Siau ineje
Tau agno
pak an eje,
Seimos is o ijq aikys g,
mokyklos laikus.
Jie
papildy i e i5kes namo,
e 6 mazydio Kaziuko su da maZesne sesu e, Saunaus sep in oko
nuo aukomis.
Toliau pagal ch onologijos,
deja, nepaisandiq abecelg
p amai5iui
eina i moksla-
d augiq i bend ada bi l a siminimai, o pabaigoje
- ieno
bend aklasio dieno aidio
(1953)
i K. Gai enio lai5kq
jam (1954-1959)
i5 aukos. Bend ada biq i e mi-
nologijos bend azygiq a5iniai gana i ai us - dia i be eik s aipsnis su eiklos
apibend inimais i po e o
b uoZais,
i be eik o iciali bend ada bia imo a askai a,
su eikSmin a
gilia aga ba uose
(26),
yikiu indeliu (32),
i iesos spinduliais
(32)
i
pana5iais
S ampais, i sup a ingai
pa eik i
bend o
e minologijos
da bo
ak ai
(ka ais
jau i p imi 5 i, ne ike ai a gyjan ys),
i g aZus
jauna i5kas
Za djimasis y esniu,
ado u,
jo a sida imu mokslui,
mokslininko kuklumu, Zmoni5kumu. Recenzen ui,
p a5y am
ik pakalbe i, paskui
bu o ne ikd a, kad i5 sakyq a siminimq i [spDdZiq
[ aSo
eike q pa eng i
eks q
- kalbe i bu au pasi engqs,
suknygin i
pasi ode
ne[manoma, be edaguo q a siminimq megejq a sip a5au... K. Gai enio bend a-
moksliqa siminimai Sildo
olimo
jaunys es
laiko is usenandiomis Za ijomis. Adi[
Jonui I oniui, Romualdui SimkDnui,
Rydiui T imoniui; S asiui Keiniui, Palmi ai
Zemle idi l ei; Kos ui U5paliui, Adelei T ediokai ei, Nijolei Dudlauskienei. Tik
neZinia kodel be
jokio edakhl os Zenklo iename eks e liko palu a ka, kalnie ius,
galulaikis (lo os galas), pagulione, and a o i, skai liukas (4546).
l5l
Moksline dalis Te minologijos is o ijos i daba ies y inejimai
p adedama
Kazimie o Gai enio dise acijos
Sude iniai e minai daba ineje
lie u i4 kalboje (1969) sky iaus Sude iniy e min4
pa eikimas i aiikinimas
e min4 iodynuose
(85 ll5) publikacija
su angliSka
san auka
(ll6-117).
Duomenys
y a i5 17 Lodyn q0954-1966), adiau I sk.
Lie u iSk4 e min4io-
dyn4 umpa cha ak e is i a
(85-89) odo au o iq
susipaZinus
i su anks esnio
laiko lie u iq i uZsienio e minog a ija
(au o iaus
L.odliais,
e minq Zodynq
leksikog a ija). 2 sk. ski as e minq Zodynq
s aipsniq s uk l ai i e minq
a ankai. Be abejo, maZiausiai laiko dan ies
palies as
3 sk. Sude iniy e minq
aiikinimas lie u iSkuose e min liodynuose
(101-ll3). Iki Siolei niekas i5 lie-
u iq kalbininkq ne a uZ K. Gai en!
pladiau
domejgsis
loginiais
e minologijos
i ypad
apib eZdiq dalykais. Ap a i d ina iai, ealiniai,
pilnieji, nominaliniai,
sinoniminiai, i| a dijamieji, palyginamieji, a ba nuliniai, nepilnieji, nuo odiniai
- leksikog a niai. pamind i
i enciklopediniai
apib eiimai. Siandien, beje, e -
minologijoje
jie adinami apib ei imis,
adiau i5lieka i sis eminis
( ilologinis)
aiikinimas, plg. aiikinamasis iodynas (i e minq). Da [domu i eikiminga,
kad ada K. Gai enio
a o as e minas
e minine
(o c e minologine) eikime
(l0l-104, 107), kaip i e minind
sq oka
(105,
107), no s, deja, e minologine
sis ema
(107). K. Gai enio dise acind
publikacija ik ai gale q
b i i gai e i
ma as i daba ies
e minologijos
dise an ams, o ne ien4
Sio
inkinio s aipsni
ik ai p anoks a.
I5 22 knygos
s aipsniq l8 pa eng a
2003 m. a p au inds mokslines
kon e-
encijos Te minologij a III uks an me io p adiioje (P ane5imq
ezes,
2003, 72 p.) skai y q p ane5imq
(lq bu o 22) pag indu,
o 4 - specialiai
pa a5y i
inkiniui.
Cia eike q
pasaky i
i ienq a ei yje eng in4
a ej[
- iSsky us i aZ4 i kny-
goje ide q lie u i5kq san auk4 Ddl in o maciniq i komunikacijos echnologij7
e minqku imo iiiukil ]5T-158) Ju io Bo zo o i llzes Ilzilos s aipsnis Abou
he Challenges o Coining ICT k ms (150-157) isi5kai apa us eziq eks ui
(14-20). Tai ne kiek nemenkina
pa ies
eks o, i5 ku io i lie u iq e minologijai
ypad
e ingas
pe spejimasj
,,("') angli5ki e minai
ne isada
y a g ieL ai
a -
ski i nuo p o esinio La gono, o pagal la iq e minams keliamus eikala imus
ai laikoma
ukumu" (157).
Ne ik Siame, be i ne iename ki ame
p ane5ime
skambej o A noldo Toynbee'o Zodis
challenge
- iiiukis , no s
daZniausiai abs ak-
dia daugiskai a.Tai gal de ejo p ie illcs an meiio
p adiios, be 3 i5 1000
- da
labai maLa
p adL a,
o juk i s a biausia
kiek ienas konk e us
a sakas.
52
I lie u iq kalbo y ai eik5mingas Valen lnos Skujiqos
s aipsnis
,[uua uxa
ceMaHmuKu 3auMcm6o6auuu
e .l'cnoeu x,l Ho)oHa uoHaJlbHb x
KoHmaKmoq
coepaneuuoil mepMuHo ozuz
(su
lieh iSka i angliSka san aukomis). Ta p au ini l
LodLi L seman iniai
p ieS a a imai,
del ko
j ie ne e ai adinami a o ojq klaidin-
ojais angl. alse iend (a bap anc.. aux
amis du aduc eu , ok. i eJilh ende
F emdwd e ), niekaip
nei5 engiami, o is nauji seman iniai poslinkiai
nuola
eikalingi labai iksliq
e inimq.
I e os P eles s aipsnyje
lleKomopb c ocodeu uocmu
o6pa oeauun uaseauuil
npo$eccuil s cospeileHHoM amb wcKoM
nswxe
(Kai ku ie daba ines lani4kal-
bos
p o esijypa adinim4
da ybos b uoiai) kalba na
i apie skolinius, i apie
jq
a p au inim4 i maZiausia
- apie
la i5kus a i ikmenis,
be ik ne apie
jq da ybq.
Taigilie u i5kaidia u i bU inep o esijqpa adinimq
da yba,ne neda ymas,o
ku imas (uk i angli5kai name building, o ne wo d- o ma ion).
Kalbo y oje e minologija iei ling is ind) ne e ai
aizduojamasi labai
a ski a.
La i l kalbininkas Oja as Bu5as s aipsnyje Te mini un
on mi: daias kop gas
iez mes
(Te minai i ik iniai a dai: kai ku ie bend i b uoiai) bando ie5ko i
e minq
pana5umo
su ik iniais a dais
(onimais) neigdamas daugumos ono-
mas ikos
(gal i bend osios semasiologijos)
specialisq
eigini,
kad
a dai ne u i
leksines eik5m6s.
Es q e minologijai
inkinyje a s o auja
ik Mai e Raadik su s aipsniu
Resea ch o he Si ua ion in he Sphe es oJ'Es onian
Languoge
Usage
as a Means
. o Mapping he LSP Landscape
(Es 4kalbos
a osenos
s iii4si uacijos , imas
kaip specialiosios
kalbos bukles nus a no
p iemond). Si uacijos
y imai i Es q
kalbos 2004-2010 me q
ple os
s a egija ikslai, eiksniai,
i akos,
specialiosios
kalbos
plana imo
ikslai i : ,,specialiosios
kalbos b[kles y imas u d q
pa ody i,
kaip Si ikslqpasiek i"
(293)1..
Kai a p labai ilgai o muluo o
ikslo
i jo siekimo
da [si e pia
y imas,
kaip siek i,
a pa s
ikslas da labiau
nenu ols a?
Lie u iq e minologijai ski a
17
s aipsniq.
Zinoma,
Reginos K a5y es ema
Apie lie u i qi la i ls ilis ikos e minijq q skaiiiq 0,5 da
pamaZina,
no s s aips-
nio e E kaip ik padidina.
Be ikslq e ini n4 dia gale q
duo i ik Kazimie as
Zupe ka- i lie u i l s ilis ikos e minijos ienas k[ ejq, jos no min ojq, i g e-
inamosios lie u iq i la iq kalbq s ilis ikos
iddjos
au o ius.
Lie u iq e minologai knygoje apima
gana pladius
i [ ai ius
sa o
mokslo
ba us.
Pama iniu a p og aminiu
bu q galima
adin i dideli S asio Keinio s aipsnl
Te minologijos aida, bukle, aidmuo i uida iniai i XXI amii4iie gas. Au o ius
53
nuo5aly
palieka
ilks an me l
(mini ik ilks an m eiiq ibq),nelinksniuoja iiiuki4.
Gal
kai kqne isai p opo cingai
iSdidina. be
pag indiniai
- beje,
da
XX a.
- da-
lykai s o i sa o ie ose:
e minija labai
iSaugo,
jos a osena
labai
iSpli o,
e minai
i5 kalbos
(gal leksikos?)
sis emos
pak a5diq
a eja
p ie cen o
( ik, Zinoma, ne isa
e minija,
o
jos b anduolys). Pa i
pabaiga
- ,,lieka
ike i" i ,, u i
i5laikyi* (237)
daba inemis
sElygomis, Zinoma, h i gana
siau qi labai nelinksm4konk e izacij4
-,, e minologams
lieka ike i ik sa imi" i ,,kalbininkai
ieni u i i5laiky i".
Jei
Si a
neno maliausia
pade is labai g ei ai
nesikeis, ai ,,
lie u iq kalbos lie u iSkai
d asiai"
ediasis uks an me is
pe
d i is ka as
gali pasibaig i
nebea gau inai.
Puskalbe
gali
lik i, be ji
- pus au ei...
An as didelis i eik5mingas, be ki os k yp ies - lie u iq e minijos is-
o ijos - b q Albinos Aukso i es s aipsnis NeaiSkios da ybos L. I inskio
P igim lmends naujaiodiiai. Tai okie naujaZodZiai, ku iq negalima laiky i
ai5kiais da iniais (Siaip
is del o pada y i, ik i a da yba,
i da iniai neai5k s),
nes
n€ a ai5kiq o maliq da ybos
poZymiq
^ pama inio LodZio, mo y acijos, no s
kai ku ie baigmenys ka ojasi, galima uZdiuop i i kok[ neai5k l nesup an amq
pama u
p z.: bandonis, d uimas, g iedmas, g yn as, l umlys, lemd as, lui is,
s i p s as, s kamo
is, s
unh' i
s,
ai
k
I as.
i b
I on
i
s.
Zinoma
au o es
o mule,,ne
suda d,
o iesiog
sugal ojo"
(148) da laikys egzamin6 be 5[jos s aipsn[ kiek ienas
galimas
egzamina o ius u €s
ge ai
[siskai yi.
T edi4 eike q iSski i
jaunos e minologes I mos Zelle s aipsni Tb min4
a paiinimo eksl ne
galimybes i ypa umai. Pa s s aipsnis i gi u i ypa umq.
Pi masis
- didelis ski umas
nuo p aneiimo eo iniq
(?) p ielaidq.
P aneiimas
p asidejo
Si aip:
,,T[ks an mediq
sandl oje e minologija a sidu ia
akla ie eje: iena e us,
ddl
didZiulio naujq e minq p o e Zio
adiciniais budais
ampa neimanoma
ap ep i
i
suno min i
Sio mokslo objek o, an a e us, spa ejan moksliniam, ekonominiam
i poli iniam gl enimui bei yks an ak y iai mokslq ans e encijai,
eali kalbos
a osena aplenkia u imq e minq s4 aSus.
Taigi e minologijoje ampa s a bu
ne e mino k[ imas, be a osena.
Demesio pe kdlimas
nuo e mino ku imo I jau suku q e minq a osen4 i5
esmds keidia e minologijos da b4
nes kin a i e minologijos
Sal iniai,
i me odai.
Pag indiniu
e minologijos
Sal iniu
ampa dideles apim ies elek oniniai
eksq
inkiniai - eks ynai"
(P ane5imq
ezes, 58).
Taigi
dia bu o
kons a uo a. .
. e minologijos ka as o a
- akla ie e, neimano-
ma no min i, ne ku i e minus nes a bu
(gal ne ne eikia); o jeigu s a biausia
154
a osena,
ai i e minologijos s a biausia
igl a - ne e minijos
kl ejas, ne
jos
y ine ojas, o... a o ojas? Be p ane5imas
bu o a o ojos.
a is del o dise -
an €s? S aipsnyje
Si ai
a ba
paSalin a,
a ba
su5 elnin a, be lieka;
,,Taigi
eali e mino a osena
daZnai
nea i inka e mino apib eZimo,
pladiqja
p asme
- no mos"
(3
l4).
Tadiau
iSai5keja,
kas nepasaky a: as
ka aliends
a osenos subjek as
n€ ajoks
ku io no s dalyko specialis as, ka u su sa o dalyku paZ[s an is
i jo e minij4.
Dalykas i be os ans e encijos.
,,S aigus
e minq pe kelimas
I ki as s i is i
a ojimas
i ai iuose
dalykines kalbos kon eks uose ski ingomis
eik5memis"
n6 a
,,sena
e minologijos
p oblema"
(314).
Te minai
seniai
pe keliami
- i3
ma ema ikos
i izikq, i5 chemijos
I echnik4,
i5 biologijos
i Zemes [ki, mais o
echnologijq
i pan.
- ne be
p oblemq,
be be agi5kq
g imasq
i be au oma i5ko
e minq a paZinimo
pada gq.
Au o es
p ob
lemq
(i5
ik qi l ik l sukelia ki i naujoj o
laiko e minijos yksmai, be ne ku imo, o a osenos
- pla us i spa us
[ ai i l
mokshl
e minilq s au as
(os ZodZiais,
pe kelimas)
i gy enim4
- [ki, poli ikq
eisg
i jq e imas. Dalykineje s i yje e minija nesikeidia, e minus keidia ne
jq
pag indiniai a o ojai, o Si ie an iniai,pa yzdLiui, eises ak qk i ejai i e ejai,
ku iems
a e minija
- e a incogni a. Specialis q
nesik iedia, e minq
Zodynq
neZi l i. Rezul a q esam ma g ! ..
I aisE.
Kas nemoka a paZin i e minq be maSinos
- eks e, nes
jo neike a. aisosi a paZin i.. . da nepap asdiau
- susida o
eks yn4
koki4 no s e minq a paZinimo
p og ame,
suniekina
,, adicing
e minologij4",
be ... g iZ a
i jq-,,palygin i su esamais
Zodynais,
e minq bazemis a ki os kalbos
duomenimis"
(326).
iia ne pagalbininkas, ge biamoji,
dia
- kompe en ingasis
lemejas! O su kuo lyginsi ,
jei ku ios
no s
s i ies
e minq Zodyno
da
ne a
(ne
ki akalbio)? VisiSkai
negalima
su ik i su iS ada:
.,<"'> e minq no minimo.
pa i inimo
a iesiog
p ipaZinimo
p ocesas
u e q
p aside i
nuo <"'> eks yno
y imo
Siuolaikinemis
(pusiau)
au oma indmis
p iemonemis"
(328).
Kas
Jupi e io,
paliki e
Jupi e iui
- o ien uoki es
i ,,2)
e imq s i i, 3) in o macijos
paieSkq
elek-
oniniuose eks uose",
be
ne
i,,l) p ak ing
i eo inE e minologij4''
(3
l6).
Nusileiskime
i5
dausq
i Zemg
i pasiZ algykime po
konk e esnius y inejimus.
Nemaiaijq y a i5
e minijos is o ijos
s i ies.
Angeles Kaulakienes s aipsnis Fizikos e min4 isigaldjimo ul+ nds eiks-
niai ne be modemumo
siekio
- os ukmes
p iklausomybd
nuo sinoniminiq i
a ian iniq o mq skaidiaus
au o ds i3 eikS a ne o mule. Be pa ys
eiksniai
- ling is iniai
( aisyklingumas,
ikslumas, aiSkumas), in e ling is iniai i eks a-
ling is iniai
- ik i5 a dy i,
be
nenag ind i.
155

I5 os padios
s i ies
y a Palmi os
Zemle idiu es didelis s aipsnis
,Naminio
g dy ojo" medicinos e minai, Robe lo Ged imo Sudu iniai liediniq augal4
pa adinimai
Ju gio Amb aziejaus
Pab dios eikale
,,Ta1'sl6s
augum yms"
( ik ne-
Zinia
kodel uos Pab eZos
e minus, ku ie
a ojami i dabaq
adina
daba iniais).
Sios s i ies
y inejimq p oblema ikq
pai ai ina
Gi os Kazlauskai es s aipsnelis
Fone ikos e mi ul an onimij os b uoiai.
Geno ai es
I monienes
i Albinos P ibu5auskai es s aipsnelyj e
Spo o
e mi-
n4 ku imo endencijos i a ojin o
p oblemos
is o ijos
lomen ai ik suminimi,
o isa analize
g indZiama
Spo o
e min4 2odyno
(
1996 i 2002) duomenimis i
p oblema ika.
Y a
dia
i ik a naujo e
- Gied es
iepai ienes
i Reginos K aSy es s aipsnis
Lyiiys udij lZodynas : e min l a ankos i aiikinimo k i e ijai. Dalykas
gana
nau-
jas
ne ik skai y ojams,
be
gal i au o ems
-jos eigia, kad
,,Siai
s idiai
eikalingq
e minq
y a a ojama
i ai iq mokslo s idiq
da buose"
(
I 79),
daug
jq su ai5kini-
mais
p i eik a, be s4 okq u inys
- e minq
pag indas g e imuose
moksluose
gali ski is. A naujajai
s idiai
ne eikia uos u inius nusis a y i i sq okas
sa aip
apib lL | o ne k i ikuo i uos,
ku ie
okio ikslo negalejo u e i?
Kele q s aipsniq
inkiniui y a pa a5q
e minologai
ne kalbininkai.
Fizikes Egles Maka i nienes i kalbininkes Angeles Kaulakienes
s aipsnyje
S asio
Dabuiio populia inam4i4 gan , s
moks14 leidini4 e minai apZ elgiama
daug Sio
[ ai iai ga sdjusio i besiga sinusio kalbininko, edak o iaus i e djo
da b 5
juose
a o q e minq
i da oma
i5 ada,
kad
i5
jo si[ly q izikos i echnikos
e minq lsigalejp o i ai as, myg ukas, kii ukas, skc iiiuoklis .
T ij4 au o iq
- Lo e os AleSiunai es, Vy au o Ged imo i Elenos Moly es
- neilgas s aipsnis
Ana omijos
e min4 no minimo
p oblemos p asideda
ne-
umpa lie u iq
Zmogaus
ana omijos
a dyno k[ imo i no minimo apZ algele.
NeiS eng a dia
neapib eZ umq i ne
ka ojimosi,
p z.;
,,S aipsnyje
no ima ap7 elg i ne ik ana omijos
enninq kai q be
pas ebe i
i pas o'uumo p incip4,
<"'>" (118,
I pas .).
,,Siame
da be
no ime apL elg i
ne
ik ana omijos
enninq
kai 4 be nei5leis i
i5
akiq i pas o umo p incipo" (120, pas .).
Siekimas
,,i5kel i
kai ku iuos s a s y inus dalykus"
(
I I 8) be eik i iboj
asi
ik
jq iSkelimu. O kai ku iems eiginiams labai [ks a ikslumo. Labai keis as oks
eiginys:
,pc- a oja ne, kai Zymima ie a palei i po daik u,
p z.: paausine
liauka,
padang e
(smegeneli l,
panoses
ageli,
pasmaA d, pasmilkinys, paZandine
lia ka,
paiandinis mazgas
i k .; po- a ojame,
kai Zym me k4esan i daik o apa-
156
(ioje,p z.: poakiduobind
siul€,
poakine
anga,
poakind
aga,
polieiu inio ne uo
b anduolys,
polieiu inis kaulas.
pomen ind
a e ija, poodinis maiSelis,
po ak ini,s
awnuo,
poiie inis cen as
i k ." (120).
Cia
nd a aip
eikalingq
apib eZdiq,
be
i5 au o i l eigiamos da ybos eik5mds
apib eZdi l i5ei q,
kadpolieiu inis kaulas
y a ne
po lieZu iu, o lieZu io apadioje,
aigi is del o
padiame
lieLu yje,
poodinis
maiielis
- odoje!..
Labai keis a, kad
ie 4
po eiSkiapa-,
o ne
po- (plg.
poiemis,
pog indis,
poodis); pa- ei5kiqs da i ki okiE ie q - palei, no s Siuo a eju
ip as esnis
i aiSkesnis
p
ie- Q iek u ini,s.
p ie a is).
Ne isai
iksliai nu odoma
li ela li a,p z.;
,,Akademin
es Lie u, iqkalbo.s
g ama iko.
an ame ome nu odoma,
kad i ai iq s idiq
e minams suda y' i
y a pap as ai a lojami
ne eikiamosios
[Sies
esamojo
laiko
i a dZiuo iniai
daly iai
(LKG 1971:337-343)"
(120).
Nu ody oje
LKG ie oje y a isas posk.
Esamojo laiko ne eikiamieji
daly iai, i a dZiuo ini
o mq y a keliuose
puslapiuose, be eiginia
apie
jas - ik 339 i 340.
Au o iai
sako:
,,<"'> pas ebdjome,
kad ne
isada
paisoma
Sio nu odymo"
(120),
be ope-
moja
jau i eikiamosios uSies daly iais, be
o, i5 ka o, be be
jokio ai3kinimo
p iplaka
i ki q dalyk4
- daly iq
il5i 1 sky imE
i nesky im4
- pa yzdZiq
daug,
o sp endimas
neaiSkus. Kalbama apie
dl ini l jungiamojo
balsio desnl
i analo-
gij6 o paskui
baigia na neai5kiu
eiginiu:
,,Gal
e minq
da ybos
p incipai
u i i
is o ing
adicij4 ku ios neno ima
keis i" (122).
Daug i nenuosekliai
p ici uo a,
be ne eikalinga
i ne eisinga
okia k i ika: ,,M lsq
pe skai y a li e a [ a le dZia
da y i
iS ad4, kad kalbininkai ne a
ienos nuomonds,
kada a o i
-inis, -e
i kada
kilmininko linksni sude iniame
e mine" (123).
Gal os li e a [ os
esam skai g
daugiau
i sup a g
ge iau
- kalbininkai
y a
ai5kiai nu odg, kada
as, kada anas, be
i ediE
dalyk4
- kada abu
(g ama ine
sinonimija)
ne a kalbos
klaida. Zinoma,
e minologui eikia
pasi ink i,
adiau
o negalima
pada y i
be
e minq apib eZdi l
(uk eikia ski i eikSmes!)
i mik osis e nq analizes.
Y a kalbos
ei5kiniq aiS-
kios ibos. be
y a i pe einamosios
juos os
(pilkosios
zonos).
Si o nesup a E ys
au o iai
jose klydineja
i eiSkia
nepasi enkinim4
kalbininkais.
.
.
.Iu gi os Mikelionienes
s aipsnelis Daba ines
lie u iq iloso ios
sinonim4i
da . ,bos
p iemoni4 i ai o d y a gal da ik au o ei
s a bios Z algybos i p a ybos
eks ynq kalbo y os daug
p ipeduo ose p ieigose.
S asio
Zajankausko s aipsnis
knninus h'a lq"kim
a sakingai, ne
pakniops om,
ne
gal ,o kiiuis
-_pagalpa adinimq:
daug
liepiniq i agini nq,
daug neiginiq i
plikq eiginiq, ku iq ne[manoma be a gumen q
pa ik in i, nemalai
g ei q
sp en-
dimqi ne i qsihlymq.S ai el,wo d-i cikiminis,i pag indinis,i esminis
iodi.s, a ba esmeiodis. O u bu iksliausias bi 4 ke inis
Zodis
(i ke ind sq oka).
57
Labai ne eisinga
min is, kad ,,kai
ku iems kalbininkams daZniausiai s a bu
ik
ai, kad Zodis bl q lie u i5kas i inkamai ki diuo as"
(305). I5 ik qiq e minq
ikslumas
pi miausia y a dalyko
specialis q kompe encija, be kai kalbininkams
ne ikslumas
labai
aiSkus,
jokiu b ldu nd a,,paliekama sp gs i
dalyko specialis ams"
(305). Niekq Sneka
y a, kad leidiiamojl ( ie oj leis inosios)
s o d
- ai a, ,,ku i
pap as ai
leidZiama kokiu elemen u"
(308).
Pi ma,
nd a okios
s4 okos
( okios
s oyds
d5ies),
an a, eikia skai y i i sup as i
g ama ik4
jei imamasi
jos ku io
no s dalyko. P as q
[sp[d[ da o i des ymo
pad ikumas.
S ai apie e q aloma i
posk.
Te min4na lg ba
gal o ukiiais pabaigoje
(306),
i posk.
Neskubekim keis i
ge ai p igij si4 e min4(307), no s
y a specialus
posk.
Del e min4 eiklme i
e e (3
l0-3 I I ). Teisingos min ys, kad ne eikia be eikalo kai alio i e mimS ku i
keisq naujada y
(
i pa yzdZiai
eisingi),
be
kai ku iais nepag is ais
sa o eiginiais
au o ius,
gaila,
nepa i ina nei l sa o
saky q
liepiniq,
nei pa ies
s a biausio i
eisingiausio
- ,, e minq
a kyba is del o
y a mokslinis da bas"
(3
I l).
Panaiumo u i i Vale ijono Zalkausko
pas abos
Apie
poli echnikos
e mini-
jq-kai ne kalbininkas
ima daug kalbininkuo i, ne ikslumai
- o ai kalbo y os
knygoje!
- nei5 engiami.
Del p iesagos
- s
eike q
p imin i,
kad ai edia
pagal
gausumq
eiksmaZodZiq abs ak q, a ba eiks nq pa adinimq, p iesaga
(a im is,
baig is, iipaZin is, mi is, slink is.
ily is, a is, in is,... LKG l29l), no s kai
ku ie ediniai (kliu is, s olis) u i i konk ediq
eik5me; ik de in a
pagal
da um4
eiksmo ezul a o ediniq
p iesaga (ikai| is,
paplo is, s il ys
373), ne
i [ ankiq
pa adinimq ne e a
p iesaga (dang is,
kami is, lank is, aii is, sklqs is 381).
Ge q
emq
pasi inko
S asys
Zeb auskas
i Riman as
Jonas Mukulys
- P oJbso iaus Leono Kaulakio elek o echnikos e minai: ku ios no s s i ies
e minijos kl imosi is o ijos y inejimams labai s a bi os s i ies moksline
kompe encija.
Pabaigoje mine inas Rena os
Maslauskienes s aipsnis Te min l
s anda -
iza imas, ku iame apZ elgiami i 6 pa . pa odomi Lie u os s anda izacijos
depa amen o em inologijos da bo kokybiniai odikliai. Be nei ling is ines
p oblema ikos,
nei kokybes k i enjq oje apZ algoje nema y i.
O labai eik€ q.
IS ados
Te minologijos
s aipsniq inkinys Tb minologijos is o ijos
i daba ies
p oble-
n os
(2004),kiekybiSkai
labai
i5siski ian is,
didZiqia sa o dalimi
sekmingai
iSlaiko
moksli5kumo bandymus. Be
y a
i maZoji dalis...
Suda y oja AlbinaAukso i0 € i
158
edak o ius
S asys
Keinys,
manding,
pasispendd
spq.s us
jau engdami
kon e encijq
- kai be sie o, ai paby a i Siilkq. Linoma,jq daug i5sijo a
engian knyg4' Be
o, kai s aipsniq
a ka abeceline,
$ilkai ne aip ma y i. Be jei kon e encija (ne
ezds)
ne abecdlind,
ai kodel
inkinys
abecelinis?
Gal dia
kal as
i Redak o iaus
kuklumas, be jis ik ai pe de as
i ne eikalingas
- sky iai b q ne pagal e E,
o pagal ema ik4. A eidiai galima gal o i i ki okiq iseidiu sakysim, kad sie as
neboq kai kam isai aklinas, ski i semina inq
kon e encijos
dal['
Ve inim4 siau inan iki lie u iq e minologijos eike q pas ebe i
i ai, kas
pa s labai
sma kiai
odosi
* kompiu e inq
e minologijos
a Sakelg.
Tadiau
nei
ji
pa i, nei kas nesuka
gal os, a ai y a i e minologijos koks naujas
me odas,
a
ik echnine
p iemone,
no s
lp as a
i neneig a,
kad me odai
yla ik ling is ines
analizes
b[dai.
Ve indami
(i k i iskai)
daba l
keli4 i a ei [
ikimes
iesin4.
Be
jis - i kaln4
ik i kalnq.
Jonas
KLIMAVICIUS
Lie u iq
kalbos
ins i u as
Vilei5io
g.
5,
UI-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed]
Gau a
2005-11-28
159