scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/643/734
REVENZIJOS
. APZVALGOS.
INFORMATION, BIBLIOGRAPHIE Il es impo an de sa oi si les in o ma ions ou nies pa les o ganismes de l'Union son con o mes aux exigences de l'a icle 2, pa ag aphe 1, de la con en ion.
TERMINOLOGIES HISTORIJES ET DABARTIES PROBLEMOS a é é c éé pa le g oupe de a ail su la e minologie.
Casimie Gai eniou à la mémoi e
Mlnius: Li u iq ins i u de langue édi eu , 2004, 380
p.
S o aji li e de e minologie plaî d'un sé ieux,
mais aussi d'un humeu , nenuobodZiu apda u
Al onsas Z ilius). o donné
( aillinie
make u
(Neda
Ma cinkiene e
Aud one S anislo ai iene)
- scien i iques li e a i os édyboje
Li u iq ins i u de langue édikla
di è e sa i u açon: lui Zymu
humani a in6 esp i ia. a 5 ai ai
mi guliuoja e sous apda u, spi i ios
papie iaus-dalyje
le plus I - Tos a si sendin o
Kazimie as Gai enis - imogus e moksIinie (13-82).
P incipal4jai da e kalbininko e minolog 70-medio
(1934-2003)
minejimas. Dalis in memo iam kalbininkes Jolan os
Gai eny ds-Bu le commenceama a siminimais i5
Te o
con ejimq e uZ a5q
- su gim ing S ndiq
illageelle Siau ineje
Tau agno
pak an eje, écoles
Seimos his o iijq aikys g, Jie apildy i e i5kes namo, e 6 mazydio
empsus.
Kaziuko a ec da maZesne sesu e, Saunaus sep in oko
pho og aphies.
Plus loin selon ch onologies, deja, nepaisandiq
abecelg a e scien ap amai5iui d augiq e
bend ada bi l éminimai, e au de nie
- d'un bend aklassio dieno aidio e K. Gai enio lai5kq jam (1954-1959) i5 aukos.
Bend ada biq e e minologie bend azygiq a5iniai gana i ai us - dia e p esque
(1953)
a icle a ec desc ipend inemen s d'ac i i é e po e o b uoZais, e p esque
o iciel appo de coopé a ion, su eikSmin a gilia aga ba s i iesos spinduliais
e yikiu indeliu (32), pana5iais ac s de e minologie
(26),
(32)
Pa p esse,
men a ail commun donne
e
comp end e-
(pa ois déjà e p imi 5 i, ne ike ai a gyjan s),
e g aZus Za djimasis y esniu,
jeunesa i5kas che ou, son a sada imu mokslui,
p 5y amom jus e pakalbe i, pa la sui e a é é
scien ininko kuklumu, Zmoni5kumu. Recenzui,
ne ikd a que i5 sakyq a siminimq e [spDdZiq
[So a eike q
p eng i ex eq
suknygin i
- pa le e i é ais p épa qs, appa aode ne[ possible, mais edaguo q a siminimq
megejq a sip a5au... K. Gai enio bend amoksliqa siminimai Sildo loin ain emps
is usenandiomis Za ijomis. Adi[ jeunesys es
Jonai I oni, Romualdu SimkDnui, Rydiu T imoni; S asiui Keiniui, Palmi ai
Zemle idi l ei; Kos ui U5paliui, Adelei T ediokai ei, Nijolei Dudlauskienei.
Seulemen neZinia kodel sans aucun edakhl os Zenklo dans un ex e es a
palu a ka, kalnie ius, galulaikis (galos loas), pagulione, and a o i, ead
liukas (4546).
l5l
Moksline pa ie Te minologie de l'his oi e e p ésen a ion
y inejimai commencée
Kazimie o Gai enio dise a ions Sude iniai
e minai daba ineje lie u i4 kalboje (1969)
sec ions Sude iniy e min4 p ésen a ion e
éclai cinemen e min4 iodynues a ec angliSka
(85 ll5) publica ion
ésumua
(ll6-117)
Duomenys Lie u iSk4 e min4ioy a i5
dyn4 umpa ca ac é is i a e a ec
17 Lodyn q0954-1966), adiau I sk.
anks esnio
(85-89) indique au o iq susipaZinus emps
lie u iq e uZsienio e minog a ija L.odliais,
(au o iaus e minq Zodynq leksikog a ija). 2
s uc u l ai e e minq a ankai. Be abejo,
sk. des iné e minq Zodynq a iclesq
maZiausiai du emps dan ies ouchée
3 sk. Sude iniy e minq aiikina ion Li u iSkuose e minin liodynues (101-ll3).
Siolei Iki niekas i5 lie u iq kalbininkq ne a uZ K. Gai en! logiques pladiau
domejgsis e minologies e ypad apib eZdiq suje s. Ap a i d ina iai,
ealiniai, pilnieji, nominaliniai, sinoniminiai, i| a dijamieji, palyginamieji, ou
nuliniai, nepilnieji, nuo odiniai
- lexikog aphe niai. pamind i e encyclopediniai déc eiimai. Siandien,
pa je, e minologijoje ( ilologinis) ils son appelés apib ei imis, adiau
i5lieka e sys éma ique aiikinimen , plg. aiikinamasis iodynas (i e minq).
[Domu e equimable, que alo s K. Gai enio u ilisé le e m e minine
(o c e minologine) nécessime
(l0l-104, 107), comme e
e minind sq oka 107), quoi,
(105,
deja, e minologine sis ema
(107). K. Gai enio dise acind
publica iona ion aimen
gale q b i i gai e e ma as
e p ésen ies
e minologijos
dise an ams, e non pas
Sio aimen
un4 ecueil d'a icles
p anoks a.
I5 22 li es a iclesniq l8 p épa a a 2003 m. in e na ionaleinds
scien i iques con é ences Te minologij a III uks an me io
p adiioje (P ane5imq heses, 2003, 72 p.) skai y p ane q5imq (lq
é aien 22) pag indu, e 4 - spécialemen pa a5i i au ecueni.
Cia eike q e
eng in4 di e casj[
ienq a eni
- iSsky us i aZ4 e li egoje ide q lie u i5kq san auk4 Ddl in o maciniq i
komunikacijos echnologij7 e minqku imo iiiukil ]5T-158) Ju io Bo zo o e llzes
Ilzilos a icle Abou he Challenges o Coining ICT k ms (150-157) ous5kai apa us
eziq eks ui
(14-20). Cela ne beaucoup ne dé alo ise
p op e ex e, i5 don e lie u iq
e minologijai ypad pe spejimasj
alable
,,("') Angli5ki e mes ne son pas oujou s g eL ai dis ingue du p o essionnel
La gono, e selon les exigences soule ées pou les e mes la iq cela es
considé é ukumu" (157). Pas seulemen Siame, mais aussi dans pas un au e
dans un au e pays appambej o A noldo Toynbee'o Zodis challenge
- iiiukis, quoi daZnes abs acdia
beaucoupiskai a. Ce peu de ejo
aup ès illcs an meiio p adiios,
mais 3 i5 1000
- enco e ès maLa
ouc e la plus
chacun conc us
impo an e p adL a,
éponse.
52
I lie u iq pa lo y ai
nécess5mingas a icle Valen lnos Skujiqos
,[uua uxa ceMaHmuKu
3auMcm6o6auuu KoHmaKmoq
coepaneuuoil mepHo Muozuz
e.l'cnoeu x,l Ho)oHa uoHaJlbHb x
(a ec lieh iSka e angliSka des accou cis).
In e p au ini l
LodL seman iniai p èsS a a imai, del ko j
ie ne e ai appelés consomma eu sjq
omidin ojais angl. alse iend
(a bap anc.. aux amis du aduc eu , ok.
i eJilh ende
F emdwd e ), iencaig ne con inuen
poslinkia nécessai es ès iksliq e inimq.
ni5 éminés, e is nou eaux séman inées
I e os P eles a icle o6pa oeauun
npo$eccuil s cospeileHHoM amb wcKoM
uaseauuil lleKomopb c ocodeu uocmu
nswxe
(Ce ains ac uels lani4langbes
de aibue aoii) alba na e
in e au inim4 e maZiausia
su débinius, e su
p o essijpa adinim4
jq
mais jus e pas su
- su la i5kus
adéqumenis, jq
da ybq.
Taigilie u i5kaidia u i bU inep o esijqpa adinimq
da yba,ne neda ymas,o ku imas (uk e angli5kai name
building, e non wo d- o ma ion). Kalbo y oje e minologija
iei ling is ind) n'es que a emen sépa ée.
dépeujamasi ès
La i l kalbininkas Oja as Bu5as
s aipsnyje Te mini un on mi: daias
kop gas iez mes
(Te mines e é i ian s noms: ce ains communs aoiai) ando
ie5ko i e minq a ec é i ian s noms panaumo
(onimais) niignan la plupa de
l'onomas ikos eigini, les noms n'on
(gal e géné ales semasiologies)
specialisq que leksines eik5m6s.
Es q e minologijai dans le
ecueil ne ep ésen e que Mai e
Raadik a ec l'a icle Resea ch o
he Si ua ion in he Sphe es
Languoge
Usage
oJ'Es onian as a Means
Mapping he LSP Landscape o .
(Es 4kalbos a osenos
s iii4si uacijos , imas
comme spéciali és langues
bukles dé e min no
y imai e Es q p iemond).
2004-2010 me q s a égie
Si ua ions langues
objec i s, ac eu s,
langue plani ian mon e ,
ple os i akos, spéciali és
objec i s e :,,specialioses
langues b[kles é ude
u d q comme
Si ikslqpasiek i"
objec i lo
(293)1..
Kai en e ès
long emps o mulé
du i jo pou suimo
enco e [si e pia
comme
pou sui e,
ou le même bu enco e plus
é ude, nenu ols a?
Lie u iq
17 Zinoma, À p opos lie u i qi
e minologijai es
la i ls ilis ikos e minijq q skaiiiq
des inée a iclesniq. K ainos Reg5y es hème
0,5 da no s s aipspamaZina, nio
donne seulemen Kazimie as
e E comme jus e augmen ina.
Be p écisq e ini n4 dia gale q Zupe kai lie u i l s ilis ikos e minijos un
k[ ejq, ses no min ojq, e g e inamosios lie u iq e la iq kalbq s ilis ikos
au o ius.
iddjos
Lie u iq
comp end e
e minologai
[ ai ius mokslo
li egoje
gana pladius sa o ba us.
Pama iniu ou p og amminiu bu q peu appele g ands S asio Keinio a iknl
Te minologijos aida, bukle, aidmuo e uida iniai i XXI amii4iie gas. Au eu
53 nuo5aly ilks an me l laisse
(mini ik ilks an m eiiq ibq),nelinksniuoja iiiuki4.
Peu enco e
p opo ioncin-
gai iSdidina.
P incipales
- beje, - les
kai kqne ou e
mais XX a.
choses se
iennen à
e mininai
e minija ès
sa a osena
leu s places:
iSaugo, iSpli o,
ès
i5 sys ème de
(gal leksikos?)
langue a eja
pak a5diq p ès
cen e ( ik, Zinoma,
pas ou e e minija,
ike i" e ,, u i
o
-,, ac uelleliekainemis sElygomis,
i5laikyi* (237) son
b anduolys). Lui la in
Zinoma, h i gana siau qi ès
nelinksm4konk e izacij4
-,,les e minologues es en
à se c oi e seulemen
eux-mêmes" e ,,kalbininkai seuls on i5laiky i".
Si
Si a neno maliausi
neschangeis, cela,,
ès apidemen
lie u iq langues
lie u iSkai pade is
spi i uei" d i is
uks an me is
pou peu
ca as ediasis
s'a ê e
nebea gau inai.
Pbeuskal
be ji pou ez
es e i,
- pus au ei...
An as g and e eik5mingas, mais au es di ec ions - lie u iq e minijos
is o ijos - b q Albinos Aukso i es a icle NeaiSkios da ybos L. I inskio
P igim lmends noujaiodiiai. Ce son elles nou ellesZodZ, ku iq ne peu ê e
considé ai5kiais da inais (Siaip is del o ai e, seulemen e a da yba, e
da iniai neai5k s), ca n€ a ai5kiq o maliq da ybos poZymiq
^ ondamen inium LodZio, mo i a ion, bien que ce ains baigmenys ka ojasi,
possible uZdiuop i e kok[ neai5k l nesup an amq ond u exemple.: bandonis,
d uimas, g iedmas, g yn s, l umlys, lemd as, lui is, s i p s as, s kamo unh' i ai
I as. I on s. au o es suda d, is, s s, k i Zinoma o mule,,ne i b o simplemen
sugg oyo"
(148) enco e iend a examen6 mais 5[ses a icles]
chaque possible examina eu u €s bien
[sacai i.
T edi4 eike q iSski i jeunes e minologes I mos Zelle
a iclesni Tb min4 eposai ex l ne possibili és e
pa icula umai. Lui aussi a un a icle pa iculie umq.
Pi masis
- g ande di é ence du
p aneiimo héiniq
(?) p ielaidq.
P aneiimas
p asidejo
Si aip:
,,T[ks an mediq sandl oje
e minologija a sidu ia ddl
naujulioq e minq p o e Zio
akla ie eje: une pa us, didZi
adi ionnels budais ap ep i
de ien neimanoma e suno min i
Sio obje de science, second e us, spa ejan scien i ique,
économique e poli ique gl enissemen ainsi yks an ac i emen
scien i ique ans e qéncii, eali langues a osena aplenkia u imq
e minq s4 aSus. Ainsi e minologijoje de ien impo an non e me
k[ imas, mais a osena.
Demesio ans e dlimas du e me ku imo I déjà
suku q e minq a osen4 i5 esmds keidia
e minologijas da b4 nes kin a e e minologijas
Sal iniai, e mé hodes.
Le p incipal Sal de la
g ands olumes
e minologie de ien de
élec oniques eksq
ecueils - eks ynai"
heses, 58).
(P ane5imq
Ainsi
dia é ai .
cons a ée. .
ca as ophe de e minologie
- akla ie e, neimanoma no min i, même
ku i e minus nes a bu (gal ne besoin); e
si la plus impo an e a osena, c'es e la
154
e minologie la plus impo an e cl eys, pas
igl a - pas e minies sa y ine ojas, e ...
é ai consommè e. ou is del o
consomma eu ? Mais le epo 5imen
dise an €s? S aipsnyje ou su5 elni e,
mais es e;
Si ai ou paSalin a,,,Taigi
co espond pas e me
eale e me a osena ne
apib eZimo, daZnai pladiqja
sensme l4).
- no mes'
(3
Tadiau ce n'a pas di : ce a osenos
a ec son suje paZ[s an is e son
suje iSai5keja, ka aliends n€ ajoks
e minij4. Dalykas e sans celle
quelque quel suje el spécialis e, a ec
ans e encijos. e minq déplacemen
,,S aigus
I au es so s e usage des
suje skines dans des
di é en s aux i ai ies
con ex es linguis iques
eik5memis" n6 a
e minologies aniai
,,ena
p oblema"
(314).
Te mes
ans é és
- i3 ma hémos i
izikq, i5 chimies I
echnik4, i5
biologies i Zemes
[ki, nou i u e
echnologijq e
pan. mais be
agi5kq e be
- ne be p oblemq,
g imasq e minq
au oma i5ko
a paZinimo
pada gq.
Au o es lemq
neujoj o p ob
ik qi l ik l
(i5 des e mes de emps é en smai, mais pas de
causelle au es
combimo, e que a osenos
- pla s e spa us
[ ai i l mokshl
e minilq lux
(os ZodZiais,
déplacemen-
) i i an im4
-ki, poli ikq eisg e jq imas. Dalykineje domaine e minija nesikeidia, e minus
keidia ne p incipaux consomma eu s, e Si ie an iniai,pa yzdLiui, eises
ak qk i ejai i e ejai, auxquels Zodynq a e minija nesik iedia, e minq
jq
- e a incogni a. Specialis q neZi l i.
Rezul a q sommes ma g! .. Kas neopa
I aisE.
a paZin i e minq sans maSinos
- ex es, ca de lui neike a. épa se a paZin i...
enco e nepassdiau
- ésul e ex eyn4 quel
que e minq a paZinimo
suniekina e minologij4",
bazemis ou au es
p og ame,,, adicing
langues i-, jq,pollisci a ec
bu ... g iZ a e minq
esamais
Zodynais, selon"
iia ne aide-inik,
(326).
ge biamoji, dia
- compé en
leimeux! O a ec quoi
quelque e minq
Zodyno ne a
liginsi , s i ies
enco e si lesquelles
(ne d'au e
langage)? Tou Skai
iS ada: ne peu
d'acco d a ec
.,<"'> e minq no minimo.
p ocessus
con i ma i-
u e q
de
on ou
depuis <"'>
simplemen
eks yno
Siulinemis
(pusiau)
p ipaZinimo
p iemonemis"
(328).
commene i y imo au oma indmis Kas
Jupi e io,
laiki e
Jupi e ou
- o ien uoki es
i,,2) e imq s i i,
3) in o ma ions
paieSkq
dans les ex es
élec oniques",
i,,l) p ak ing
ne e héinE
mais
e minologij4'' l6).
(3
Nusleiekons
pasiZ algykions
dausq i5 e
i Zemg
po
conc e esnius y inejims.
Nemaiaijq
e minies his o iques
es i5 s i ies.
Kaulakienes Angeles a icle Physiikos e min4 isigaldjimo ul+ nds
ac eu s ne wi hou modemumo nuo sinoniminiq e siekio
- os obs acles
dépendomybd a ian iniq
o mq skaidiaus au o ds
i3 eikS a ne o mule.
Mais les ac eu s eux
- linguis es
( aisyklingumas, p écisumas, aiSkumas),
in e ling is iniai e ex aling is iniai neag ind i.
- seulemen
i5 a dy i, mais
155

I5 ce e padios
égion
g and a icle es Palmi os
Zemle idiu es
"Nominio g dy ojo" e mes médicaux, Robe lo Ged imo Sudu iniai liediniq
noms de plan es4
Ju gio
Pab dios magasinale
,,Ta1'sl6s
Amb aziejaus augum yms" es ajou é.
(seul ne-
Zinia
kodel ceux
e mesus,
Pab eZos
u ilisés e dabaq adina
qui con empo ains).
Sios s i es Gi os
a iclesnelis y inejimq
p oblema ikq pai ai ina
Kazlauskai es
Fone ikos e mi ul an onymij os b uoiai.
Geno ai -
I monienes e mesi Albinos
combus ion endances e usuijin o
es Spo o
P ibu5auscai es a iclesnelyj e n4
his oi e p oblèmes lomen ai seulemen
2odyno 1996 e 2002) données e
summimi, e ou e analyse e min4
g indZiama (
Spo o
p oblema ica.
Exis e e
iepai ienes dia
ik a
- Gied es e Reginas K aSy es a icle
naujo e
Lyiiys udij lZodynas: e min l
sélec ionkos e élicimo c i è es.
des lec eu s, nécessingq mais s idiai
Dalykas naugana elles pas seulemen
peu e aux au eu s
-jos p é enden que
,,Siai e minq I 79),
beaucoup es
a auxos" jq a ec
ai5kinimais
p i eik a, mais
(
u ilisée i ai iq
science s idiq
s4 okq con enuose
mokslu
- e minq base dans les g e imes peu
di é e . Es nou ellejai s idiai saip besoin
ceux con enus de nousd esse e sq okas
dé inlL | e pas c i ique ceux, el bu ne
pu e eu de ce bu ?
lesquels
Kele q
ki ini es pa a5q
e minologues
a iclesniq ne kalbininkai.
Fizikes Egles Maka i nienes e
kalbininkes Angeles Kaulakienes dans a icle
S asio
Dabuiio populia inam4i4 gan , s
moks14 édini4 e minai apZ elgiama
beaucoup Sio
[ a iai ga sdjusio e besiga sinusio kalbininko, édi eu e e djo
da b 5 a o q e minq kad juose son si[ly q izikos e echnikos e
da oma i5 ada, i5 e minq lsigalejp o i ai as, bu on ukas, kii ukas,
skc iiiuoklis.
T ij4 au eu sq
- Lo e os AleSiunai es, Vy au o Ged imo e Elenos Moly es Il a é é nommé p ésiden de la Commission.
- neilgas a icle
Ana omies e min4
no minimo
commenceeda
nep oblemos
umpa lie u iq
Zmogaus a dyno k[ imo
ana omies
e no minimo apZ algele.
NeiS eng a dia
neapib eZ umq
e même
ka ojimosi, exemple. ;
,,S aipsnyje oima ap7 elg i non
seulemen ana omie enninq kai q
mais ema e i e pas o'uumo
p incip4, I pas . ).
<"'>" (118,
,,Dans ce a ail nous oulons abo de
seulemen les dommages ana omiques
mais ne laisse pas en enninq akiq e le
p incipe de cons ance" (120, pas .).
i5
Pu sui
,,i5le e ce ains considé s y ins suje s" I I 8) p esque e limoj seulemen jq
iSkelimu. E à ce ains a i ma ions ès [ manque de p écision. T ès biza e
(
la décla a ion sui an e:
asi
,pc a oja ne, quand Zymima place palei e sous
daik u, exemple: paausine liauka, ageli, padang e
panoses pasmaA d, pasmilkinys, paZandine
(smegeneli l, lia ka,
paiandinis nodgas i k .;
po a ojame, quand
Zym me k4esan i daik o
apap Ne ou p écisémen
156
(ioje,p z. : poakiduobind siul€, anga,
poakine aga, poakind polieiu inio ne uo
pomen ind a e ija, poodinis maiSelis,
b anduolys, polieiu inis osulas.
e k . " (120). nd a ainsi apib eZdiq, Cia
po ak ini,s awnuo, poiie inis cen as
nécessingq mais i5 au o i l posi i ées
daybos nécess5mds apib eZdi l i5ei q,
kadpolieiu inis os es ne po lieZu iu, e
lieZu io apadioje, aigi is del o
lieLu yje, padiame poodinis maiielis
- odoje!..
C'es biza e que le lieu4 e non po eiSkiapa-, po- (plg. poiemis,
pog indis, poodis); pa ei5kiqs enco e e au esE lieuq - palei,
quoi, Siuo cas ip as é ieu e aiSkesnis ieQ iek u ini,s.
indique o a is).
li ela li a,p z. ;
,,Akademin es
Lie u, iqkalbo.s g
ama iko. deuxième ome
indique- -on que i ai iq
s idiq e minams
suda y' i es
géné alemen a lojami
esamojo emps
[Sies ne eikiamosios
pa icipan s
i a dZiuo iniai
(LKG 1971:337-343)' Il es à no e que
(120).
Nu ody oje
LKG lieu es ou posk.
Les pa icipan s en emps
ac uel inac i s,
i a dZiuo ini o mq
son su quelques pages,
mais eiginia de elles -
seulemen 339 e 340.
Les
au eu s disen :
,,"''> a ons ema dé que pas oujou s
Sio spéciymo" mais opepaisoma moja
déjà e ékiamosios uSies
beaucoup, e ki q suje 4
pa icipan s, de plus, i5 ois, mais sans
(120),
aucun ai3kinimo p iplaka il5i 1 sky imE
- daly iq i
nesky im4
- exempleZiq o solu ion
neaiSkus. On pa le de
dl ini l jungiamojo
balsio desnl e
analogij6 e ap ès
eiginiu: da ybos
baigia na neai5kiu
,,Gal e minq a e p incipes
his o iing adcij4 qui
Beaucoup e nenuosclemen
neno ima chis i" (122).
p ici uée, mais inu ile e
injus e ce e c i ique:,,M lsq
pe scai y a li e a [ a le dZia
ai e iS ad4, que kalbininkai
ne a d'une opinion, quand
u ilise e quand
-inis, -e kilmininko heu euxni
sude iniame e mine" (123).
Peu ceux li [ os sommes
lisg plus e sup a g mieux es
celui, quand anas, mais
- kalbininkai ai5kiai
indiqueg, quand e
ediE suje
synonymija)
- quand abu
(g ama ine
ne a langue
au e. Zinoma,
e minologue
adiau choisi ,
a besoin
ce ne peu
e minq
ai e sans
apib eZdi l
(uk au sépa e
eikSmes!) e mik osis e nq analyses.
Exis e des langues
ei5kiniq aiSkios
limi es. mais es e
ansi ionnelles Si o
bandes
(g kosios
zones).
nesup a E ois
les au eu s y
ompen e
eSkia
nepasi enkini-
pa lan s-
m4.
..
.Iu gi os Mikelionienes a iclesnelis
Daba ines sinonim4i lie u iq iloso ios
ê e enco e seulemen au o ei
da . ,bos p iemoni4 i ai o d es peu
impo an s Z algybos e p a ybos
eks ynq pa lo y os beaucoup
p ipeduo es accèses.
S asio
Zajankausko a icle
knninus h'a lq"kim
esponsiblemen , ne
pakniops om, ne
beaucoup
-_pagalpa adinimq: liepiniq e agini nq, beaucoup neiginiq e plikq eiginiq,
gal ,o kiiuis
ku iq ne[manoma be a gumen q sp enpa ik in i, nemalai g ei q
dimqi ne i qsihlymq. S a,wo d-i i elcikiminis,i pag indinis,i esminis
iodi.s, ou esmeiodis. O u bu p écis le plus bi 4 ja dininis
Zodis
(i ke ind sq oka).
57
ès pas jus e l'idée, que,,pa mi ce ains le ie s daZ
le plus impo an jus e c'es que Zodis bl q
lie u i5kas e co ec emen ki diué"
(305). I5 ce aineqiq e minq la p écision es
a an ou suje co specialis q compé ence,
mais quand les lingubins l'inexac i ude aiSkus,
ès jokiu b ldu nd a,,le laisse sp gs i aux
spécialis es du suje "
(305). Niekq Sneka es que
leidiiamojl ( ie oj
leis inosios) s o d
- c'es a,,,qu'on
appelle (308).
élémen " nd a
( okies
P emiè emen ,
elles
s4 ocos s oyds
pe misZiama kokiu
second a, au li e
d5ies), g amma ik4
e comp end e
si imamasi ses quel
que choseko. P as q
[sp[d[ ai e des ymo
pad ikumas.
S ai su e q aloma e
posk.
Te min4na lg ba
gal o ukiiais in
(306), e posk.
Neskubekim keis i
bien
p igij si4 e min-
4(307), quoi es
specialus posk.
Del e min4 eiklme i e e (3 l0-3 I I ).
V aies pensées, que不用 sans besoin
kai alio i e mimS ku i keisq naujada y
e exemplesZiai jus ings), ce ains pa
(
lesquels nepag is ais mais ses
asse ions au eu , ne con i me ni l
plus impo an e jus e
son liepiniq, paila, saky q que le p op e
-,, e minq
ges ionba is
del o es un
a ail scien i ique" (3
I l).
Pumoanai a e
Vale ijono
e minijq-kai ne kalbininkas ima
Zalkausko des no es poli echnikos
beaucoup kalbininkuo i, ne ikslumai
À p opos
- e c'es dans le
li e pa lo ie!
ne5 élimami.
Del p écessagos
- s eike q que ce edia selon gausumq (a im is,
eiksmaZodZiq abs ak q, ou eiks nq pa adinimq, p éesaga
appele , -
baig is, iipaZin is, mi is, slink is. ily is, a is, in is LKG
l29l,...), bien que ce ains ediniai (kliu is, s olis) ai e konk ediq
selon eik5me; seulemen neu ième da um4 ac ion du ésul a
pa adinimq ne e a a achaga (dang is, kami is, lank is, aii is,
ediniq paplo is, s il ys a achaga (ikai| is, 373), même e [ ankiq
sklqs is 381).
Ge q
Riman as
Zeb auskas pasi inko
S asys
emq
e
Jonas Mukulys
- P oJbso iaus Leono Kaulakio élec o echnikos e minai: lesquelles quoique
domaine e minijos kl imosi y inejimums de l'his oi e ès impo an e cellein
domaine scien i ique compe encia.
Passaigoje mine inas Rena os Maslauskienes a icle Te min l
s anda d iza im, dans lequel apZ elgiami e 6 igu e. mon en les
indica eu s quali a i s du a ail em inologijos du dépa emen de
s anda disa ion de Li uanie. Mais ni linguis iques p obléma iques, ni quali és
c i ienjq dans ce e apZ algo ne oi .
O ès eik€ q.
IS ados
Te minologies a iclesniq
ecueinys Tb minologies
p ésen ies n os
his o ies p oblei
i5siski ian is,
didZiqia son pa ie iSlaiko
sekmingai moksli5kumo
(2004),kiekybiSkai ès
des en a i es. Mais e
maZoji pa ie...
es
Suda y oja AlbinaAukso i0 € e
158
édac eu
S asys
Keinys,
manding,
pasispendd
spq.s us
déjà
p épa an con é cijq
- kai sans sie o, c'es paby a e Siilkq. Linoma,jq
beaucoup i5siyo a en p épa an li es4' Be o, quand
a iclesniq o d e abeceline, $ilkai pas ainsi oi . Mais si
con é ence (ne ezds) ne abecdlind, c'es kodel inkinys
abecelinis?
Peu dia la au e e la pudeu de
Rédac eu , mais il es aimen
opé e inu ile
- sec ions b q non pa e E, mais pa hema 4. A eidiai il es penso i e
ki okiq iseidiu disysim, que sie as neboq kai kam ou aklinas, des in
semina inq con é ence de dal['
Ve inim4 en é écissan jusqu lie u iq e minologijos eike q
ema e i e ce qui lui ès sma kemen appa aî
*compu e inq
e minologies
a Sakelg.
Tadiau elle même, ni qui ne bouge la ê e, si ce es
ni
ji
e la e minologie quel nou elle mé hode,
seulemen echnine p iemone, bien lp as a e
neneignée, que mé hodes yla seulemen
a
linguis iques analyses b[dai.
En é aluan
(i
c i iquei)
p ésen l
keli4 i ii [
ikimes jus in4.
Mais il - i
kaln4 ik i
kalnq.
Jonas
CLIMAVICIUS
Li u iq
ins i u
de langue
Vilei5io g.
UI-10308
5,
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed]
Gai e
2005-11-28
159