DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO:
GIMINE ARIYZ^S'
A si adus i ai iom in e disciplinindms
es udosos, pagausejo okiq mokslo
s idi ku iqanksdiau
Li uânia não ha ia. En ende-se
que jun a com naujqk ypdiq
i imais p ecisa e e minq q
s idiq sq okoms Jun a com
an opologi-
[nomi a .
as suas s dijomas
pad idio ddmesys
publiomends pjl iams
socialiniams l ai iem
- s udijuoja ni e
ipi5ki,
uni e somends
maio umai b0dingi
eiSkiniai, e isso que
obse ada Mena i5
k ypdi l só em
ce os uZ ibius.
okiq s udijq
- y q e mo en{ kul [ os analiz), ambém analisd, q Zmoniq, que seu
apa ybE
(ou ou os apa jqybq)
en ende a di e en e. Isso
elacionado com a apa ição da
demesi i5 Siq s udijq, k eipusiq
eo ia, e com eminismo nes
pinniausia i mo e s aidmeni
pa upo nelaikandiq s ud jos, às
mesmo sa gs cuja i5 biologi
isuomendje, apa eceu amplnds
quais i y q, assim Zmoniq,
ype5 apZib e ly qkai a s o ais,
kul u inaiZdiq. Be ki q kulhl os
impo an e poZymiq o na e
como i os sis ema ealizacljq.
análise de linguagem,l ku i4
Z elgiama e como i sis emq e
Todel nemaZa da bq a ibuída
Snekos ak q aiSkai e s uk [ ai
analisa .
Anglq em língua, pela e p on ada p incipalmen e
eminis iniq e an opologiniq s ud j%
Siam p opósi o
usado o e mo
gende .
Jis, como
e padios Sios di ecção s udios,
nd a senas, i n as usa só XX
a. an ojoje Kai ku ios kalbos
neie5kojo puseie.
con o midade, e
simplesmen e isileido
angli5k4 e minq.
Te minq a oja gende la iai, polkai, dekai,
alboje, onde no malmen e é e i ado
slo akai, slo dnai, usai, es ai. Mesmo okiedi l
s e imZodZiq, isi es as e mo Gende , e com ele
cons i uem sudu iniai
LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung,
Gende
Akademie
e . .
Anglq-lie u iq kalbq Zodynuses ZodZio
gende eik5me
,,ly is" ou n e?ymima, ou
ap esen ada assun o.
Lie u iq kalbo y oje só
como Snekamosios kalbos
pe di bin ai nem
angl. ou kokie no sjo
socioling is ikos, gende
s udijās nou as não hou e
nem sociologijas ou
J.
consumado. DZeulskiene bene p imei a,
baseando-se sociologia, a um socioling is iniq
y im l objec o i a di a eik1 iodigin ind,
apib eZian [ isq complexoq socialiniq, kul u iniq
e psihologiniq pa icula ybiq, elacionadaq ly imi
(DZeulskiene 1994: 55). Del Sio adequamidade do
e mo a é Siol, pa ece, não discu uada, pois
socioling is iniq s udijq na Li uânia ne a o
esandiose gausu, no malmen e en olieinama
su
i a dijimais yn1 kalha e mo enl kalba. Slnly as
cognine e mo ne a pladiau
[sigalejgs.
I A igonis p epa ado com apoio LR
Mokslo e s udijq bndui. P oje o
- Lyii4 sndij4
iodlnas.
148
Sisodis como e mo
e us, mui o con o us.
socioling is ico ne a Viena
gimine jauy a
kalbo y os e minas, e
os padios ciência
Sakos ni5kumas eng inas. Como k minologijas ab€celdje a i ma S.
e min 4daugia eik5-
Keinys,,, e mino iena eikSmi5ku nas LodLio iena eikSmiS-
- isso não é o
mesmo, me mãos
kumas. Reikalau i,
quem linguagem
que bD q
iena eik5mis
linguagem em odo
Zodyne, bu q
oda Tai
e minas
naujada ais ou
bep asmi5ka.
skoliniais.
eik5 q
eca e a
kalb4
[ a iais
Te mino
a ben os já desejujama
e minologia da á ea, à qual
umaa eikSmi5kumo exigida
ele pe ence2. A es a
ajuda p ecisamos ele
úo o ino e adi imos, e em
ou as á eas, pa ini"k
whe e alls..." (Keinys i
ku ias
1980: 29). En ão
poZi i iu gimine
Siuo e minas
socioling is ikai
ne ik q. An a
e us, Zodis
Sis a ualineje p incipalmen e y51 en e ski ingq ka q, bend umus. i5 uma
lie u iq alboje
undamen alini l giminys es seu semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - juo
em a é 5
apib eZiami su ka q e sangue ySiu susijg da iniai.
eik5mes mos
DaZnai ele é usado e como kuopinis daik a a dis,
apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg.
: Sua ampla kinime; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu
[i.e.
co esp-
ZodZio ly is
onde]. Sio
E aan in6,
semema su
g ama icas
sie ina e mo.
Jus iça, e kul [ ologai ku [
a ba li e a u i ologai
laik4 Sl ennin4 a ojo
1996), bandd
com p amai5i e m 1995;
Fe nyl s-
(Gimine ele
inizmas
ou
apsiei i be /
(Ka olis
1992). Veliau abalho jqose
[sigalejo e minas] is /. Del isq mind q
p ieZasdiq e mo nem pa a es udos de
an opologia ou iloso ia, nem
socioling is ikai gimine ne a acei á el.
Assim siuo empo unsaki i in am padiam ei5kiniui, umai sE okai
l ai ios e disciplininese s udiosas u ilizados du ZodL ai: gimine e
ly is.
Ta ne a b[ ina.
Keliq ZodZiq consumo
[Saia
con usão
I es udos
(ypad quando es udan es emda susipaZin i com
in e disciplininiais dalykais), o ma keblumq
comunicujan i ai iq s idi l specialams.
Como e mo Siuo bl q Zodis
s a usqjis desde seno em
poZiu iu melho ,lls. Tem. ino
nedicinos e biologias Pa ogu
moksluose. e é que isso não
plia eikSmis
Zodis. Jis a ualineje lie u i lkalboje só 2 eik5mes, ku iqpi moji
p imei oine sema di e amen e elacionado com di e en es
sie ina em com a i5kq e mo e i5kq bl ybiq apibudinimu. Taigijos
biolog niais Sup an ama, Zmoni l comunidadeomeneje p adais.
eles complemen am sociais, mas cul [ inos e
psicologicos isso nepaypa umais, des ui do
como enninas Zodis l s a é /
en endimen o biológico do sexo. Socioling is icoje
5iol não oi es ud jose
usado, adiau em ou as
p incipalmen e
ele já é usado. Bene
2
I5 e in a meu G. C ele
omado pa a usa
149
e ine eminine em
1995). Quan o eliau
li e a l oje (G uodis
e mas
is lis isi i ino
nou as
(an opologijoje, ijoje e k .), ele é
uni e somends moksluas iloso- /
u ilizado isq Li uane uni e si eq s udijq
p og amas.
IS ados l.
Seman ind
odilginine e ly' is análises
mos am que p imei ojam
b ldinga junção,
segundojam
- sepa ação sema. Siuo aspe u ala-se
não de jun a , e sob e sepa a , odel
Socioling is icaie
melho e mo de sexo.
2. Galbo y oje
u ilizado o e m
sociag ama ing,
e Skia bu
giminds ne
ling p iklausomybg.
Tos do Sakos e minijoje o mesmo padios ZodZio,
{ ai iq socialiniq e humani iniq cien q ( iloso ias,
como e mo, mui osia eik5mi5kumas eng inas. 3.
an opologias, sociologias, di ei os, e c.) abalhoses
já de5im me i
Siam
[nomi i ojamas ly ies
ei5kiniui a -
e mas.
4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q
iS eng i coninia os
socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i e
LITERATORA
DZeZulskien d J. 1994 Líba e gimine.
- Socioling is ica
e linguagem
kul i a:
a igos4
inkinys, Vilnius,
55-61.
Feminismo 1996l.
Feminismo
li e a u a i a, Vlnius.
Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende
and Li e a u e.
Vilnius.
G uodis K. 1995: Feminismo excu sões:
Me ô concei o da an iguidade
a é pos mode nismo.
An ologia. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Mulhe es
e homens lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980:
k minologijos abecale, Vilnius.
Mokomasis angl4 kalbos odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian,
Vilnius, 2000.
Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis
iodynas Alkonas,Vilnius.
Gied e eEPa ngNg
Siauliq
uni e sidade
P.
M5oinski
g.38,l,J-76352
Siauliai
E.
paS as
[email p o ec ed]
150
Recebido 2005-03-05