scieee Open visual document viewer

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Giedrė Čepaitienė

Full text

DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO: GIMINE ARIYZ^S' A si adus i ai iom in e disciplinindms es udosos, pagausejo okiq mokslo s idi ku iqanksdiau Li uânia não ha ia. En ende-se que jun a com naujqk ypdiq i imais p ecisa e e minq q s idiq sq okoms Jun a com an opologi- [nomi a . as suas s dijomas pad idio ddmesys publiomends pjl iams socialiniams l ai iem - s udijuoja ni e ipi5ki, uni e somends maio umai b0dingi eiSkiniai, e isso que obse ada Mena i5 k ypdi l só em ce os uZ ibius. okiq s udijq - y q e mo en{ kul [ os analiz), ambém analisd, q Zmoniq, que seu apa ybE (ou ou os apa jqybq) en ende a di e en e. Isso elacionado com a apa ição da demesi i5 Siq s udijq, k eipusiq eo ia, e com eminismo nes pinniausia i mo e s aidmeni pa upo nelaikandiq s ud jos, às mesmo sa gs cuja i5 biologi isuomendje, apa eceu amplnds quais i y q, assim Zmoniq, ype5 apZib e ly qkai a s o ais, kul u inaiZdiq. Be ki q kulhl os impo an e poZymiq o na e como i os sis ema ealizacljq. análise de linguagem,l ku i4 Z elgiama e como i sis emq e Todel nemaZa da bq a ibuída Snekos ak q aiSkai e s uk [ ai analisa . Anglq em língua, pela e p on ada p incipalmen e eminis iniq e an opologiniq s ud j% Siam p opósi o usado o e mo gende . Jis, como e padios Sios di ecção s udios, nd a senas, i n as usa só XX a. an ojoje Kai ku ios kalbos neie5kojo puseie. con o midade, e simplesmen e isileido angli5k4 e minq. Te minq a oja gende la iai, polkai, dekai, alboje, onde no malmen e é e i ado slo akai, slo dnai, usai, es ai. Mesmo okiedi l s e imZodZiq, isi es as e mo Gende , e com ele cons i uem sudu iniai LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung, Gende Akademie e . . Anglq-lie u iq kalbq Zodynuses ZodZio gende eik5me ,,ly is" ou n e?ymima, ou ap esen ada assun o. Lie u iq kalbo y oje só como Snekamosios kalbos pe di bin ai nem angl. ou kokie no sjo socioling is ikos, gende s udijās nou as não hou e nem sociologijas ou J. consumado. DZeulskiene bene p imei a, baseando-se sociologia, a um socioling is iniq y im l objec o i a di a eik1 iodigin ind, apib eZian [ isq complexoq socialiniq, kul u iniq e psihologiniq pa icula ybiq, elacionadaq ly imi (DZeulskiene 1994: 55). Del Sio adequamidade do e mo a é Siol, pa ece, não discu uada, pois socioling is iniq s udijq na Li uânia ne a o esandiose gausu, no malmen e en olieinama su i a dijimais yn1 kalha e mo enl kalba. Slnly as cognine e mo ne a pladiau [sigalejgs. I A igonis p epa ado com apoio LR Mokslo e s udijq bndui. P oje o - Lyii4 sndij4 iodlnas. 148 Sisodis como e mo e us, mui o con o us. socioling is ico ne a Viena gimine jauy a kalbo y os e minas, e os padios ciência Sakos ni5kumas eng inas. Como k minologijas ab€celdje a i ma S. e min 4daugia eik5- Keinys,,, e mino iena eikSmi5ku nas LodLio iena eikSmiS- - isso não é o mesmo, me mãos kumas. Reikalau i, quem linguagem que bD q iena eik5mis linguagem em odo Zodyne, bu q oda Tai e minas naujada ais ou bep asmi5ka. skoliniais. eik5 q eca e a kalb4 [ a iais Te mino a ben os já desejujama e minologia da á ea, à qual umaa eikSmi5kumo exigida ele pe ence2. A es a ajuda p ecisamos ele úo o ino e adi imos, e em ou as á eas, pa ini"k whe e alls..." (Keinys i ku ias 1980: 29). En ão poZi i iu gimine Siuo e minas socioling is ikai ne ik q. An a e us, Zodis Sis a ualineje p incipalmen e y51 en e ski ingq ka q, bend umus. i5 uma lie u iq alboje undamen alini l giminys es seu semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - juo em a é 5 apib eZiami su ka q e sangue ySiu susijg da iniai. eik5mes mos DaZnai ele é usado e como kuopinis daik a a dis, apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg. : Sua ampla kinime; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu [i.e. co esp- ZodZio ly is onde]. Sio E aan in6, semema su g ama icas sie ina e mo. Jus iça, e kul [ ologai ku [ a ba li e a u i ologai laik4 Sl ennin4 a ojo 1996), bandd com p amai5i e m 1995; Fe nyl s- (Gimine ele inizmas ou apsiei i be / (Ka olis 1992). Veliau abalho jqose [sigalejo e minas] is /. Del isq mind q p ieZasdiq e mo nem pa a es udos de an opologia ou iloso ia, nem socioling is ikai gimine ne a acei á el. Assim siuo empo unsaki i in am padiam ei5kiniui, umai sE okai l ai ios e disciplininese s udiosas u ilizados du ZodL ai: gimine e ly is. Ta ne a b[ ina. Keliq ZodZiq consumo [Saia con usão I es udos (ypad quando es udan es emda susipaZin i com in e disciplininiais dalykais), o ma keblumq comunicujan i ai iq s idi l specialams. Como e mo Siuo bl q Zodis s a usqjis desde seno em poZiu iu melho ,lls. Tem. ino nedicinos e biologias Pa ogu moksluose. e é que isso não plia eikSmis Zodis. Jis a ualineje lie u i lkalboje só 2 eik5mes, ku iqpi moji p imei oine sema di e amen e elacionado com di e en es sie ina em com a i5kq e mo e i5kq bl ybiq apibudinimu. Taigijos biolog niais Sup an ama, Zmoni l comunidadeomeneje p adais. eles complemen am sociais, mas cul [ inos e psicologicos isso nepaypa umais, des ui do como enninas Zodis l s a é / en endimen o biológico do sexo. Socioling is icoje 5iol não oi es ud jose usado, adiau em ou as p incipalmen e ele já é usado. Bene 2 I5 e in a meu G. C ele omado pa a usa 149 e ine eminine em 1995). Quan o eliau li e a l oje (G uodis e mas is lis isi i ino nou as (an opologijoje, ijoje e k .), ele é uni e somends moksluas iloso- / u ilizado isq Li uane uni e si eq s udijq p og amas. IS ados l. Seman ind odilginine e ly' is análises mos am que p imei ojam b ldinga junção, segundojam - sepa ação sema. Siuo aspe u ala-se não de jun a , e sob e sepa a , odel Socioling is icaie melho e mo de sexo. 2. Galbo y oje u ilizado o e m sociag ama ing, e Skia bu giminds ne ling p iklausomybg. Tos do Sakos e minijoje o mesmo padios ZodZio, { ai iq socialiniq e humani iniq cien q ( iloso ias, como e mo, mui osia eik5mi5kumas eng inas. 3. an opologias, sociologias, di ei os, e c.) abalhoses já de5im me i Siam [nomi i ojamas ly ies ei5kiniui a - e mas. 4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q iS eng i coninia os socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i e LITERATORA DZeZulskien d J. 1994 Líba e gimine. - Socioling is ica e linguagem kul i a: a igos4 inkinys, Vilnius, 55-61. Feminismo 1996l. Feminismo li e a u a i a, Vlnius. Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende and Li e a u e. Vilnius. G uodis K. 1995: Feminismo excu sões: Me ô concei o da an iguidade a é pos mode nismo. An ologia. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Mulhe es e homens lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980: k minologijos abecale, Vilnius. Mokomasis angl4 kalbos odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian, Vilnius, 2000. Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis iodynas Alkonas,Vilnius. Gied e eEPa ngNg Siauliq uni e sidade P. M5oinski g.38,l,J-76352 Siauliai E. paS as [email p o ec ed] 150 Recebido 2005-03-05