Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO: GIMINE ARIYZ^S' A si adus i ai ioms in e disciplinindms s udijoms, pagausejo okiq mokslo s idi ku iqanksdiau Lie u oje nebu o. Sup an ama, kad d auge su naujqk ypdiq y imais eikia i e minq q s idiq sq okoms [ a dy i. D auge su an opologi- jos s dijomis padidejo ddmesys l ai iems socialiniams isuomends pjl iams - s udijuoja ni i ipi5ki, isuomends daugumai b0dingi eiSkiniai, i ai, kas pas ebima ik am ik uose uZ ibiuose. Mena i5 okiq s udijq k ypdi l - y q i mo en{ kul [ os analiz), aip pa analizd, q Zmoniq, ku ie sa o apa ybE (a ba ki i jq apa ybq) sup an a ki aip. Tai susijg i su eminizmo eo ijos a si adimu, nes i5 Siq s udijq, pinniausia demesi k eipusiq i mo e s aidmeni isuomendje, a si ado pla esnds s ud jos, ku ioms pa upo i y q, aip pa Zmoniq, nelaikandiq sa gs ku ios no s i5 biologi5kai apib eZ q lydiq a s o ais, kul u inai ipaZai. Be ki q kulhl os poZymiq s a bi ampa i kalbos analize,l ku i4 Z elgiama i kaip i sis emq i kaip i os sis emos ealizacljq. Todel nemaZa da bq ski iama Snekos ak q aiSkai i s uk [ ai analizuo i. Anglq kalboje, ku ia i skelb a daugiausia eminis iniq i an opologiniq s ud j% Siam ikslui a ojamas e minas gende . Jis, kaip i padios Sios k yp ies s udijos, nd a senas, i n as a o i ik XX a. an ojoje puseje. Kai ku ios kalbos neie5kojo a i ikmens, o iesiog isileido angli5k4 e minq. Te minq gende a oja la iai, lenkai, dekai, slo akai, slo dnai, usai, es ai. Ne okiedi l kalboje, ku pap as ai engiama s e imZodZiq, isi es as e minas Gende , o su juo suda omi sudu iniai LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung, Gende Akademie i . . Anglq-lie u iq kalbq Zodynuose ZodZio gende eik5me ,,ly is" a ba n e?ymi- ma, a ba pa eikiama ik kaip Snekamosios kalbos dalykas. Lie u iq kalbo y oje angl. gende a kokie no sjo pe di bin ai nei socioling is ikos, nei sociologijos a ki ose s udijose nebu o a ojamas. J. DZeZulskiene bene pi moji, emdamasi sociologija, ienam socioling is iniq y im l objek ui i a dy i eik1 iodigin ind, apib eZian [ isq kompleksq socialiniq, kul u iniq i psichologiniq ypa ybiq, susijusiq su ly imi (DZeZulskiene 1994: 55). Del Sio e mino inkamumo iki Siol, odos, nedisku uo a, nes socioling is iniq s udijq Lie u oje ne a gausu, o esandiose pap as ai apsieinama i a dijimais yn1 kalha i mo enl kalba. Slnly as gimines e minas ne a pladiau [sigalejgs. I S aipsnis pa eng as emian LR Mokslo i s udijq bndui. P ojek as - Lyii4 sndij4 iodlnas. 148 Sis Zodis kaip socioling is ikos e minas ne a labai pa ogus. Viena e us, gimine jauy a kalbo y os e minas, o os padios mokslo Sakos e min 4daugia eik5- ni5kumas eng inas. Kaip k minologijos ab€celdje eigia S. Keinys, ,, e mino iena eikSmi5ku nas - ai ne as pa , kas pap as ojo kalbos LodLio iena eikSmiS- kumas. Reikalau i, kad e minas bD q iena eik5mis isame kalbos Zodyne, bu q isai bep asmi5ka. Tai eik5 q pe k au i kalb4 [ ai iais naujada ais a skoliniais. Te mino iena eikSmi5kumo eikalaujama a ben jau pageidaujama os s i ies e minologijoje, ku iai jis p iklauso2. Ta padia eik5me jis a - o inas i g e imose, gimini5kose bei ki ose s i yse, i ku ias pa enka..." (Keinys 1980: 29). Taigi Siuo poZi i iu e minas gimine socioling is ikai ne ik q. An a e us, Sis Zodis daba ineje lie u iq kalboje u i ne 5 eik5mes pi miausia odo y51 a p ski ingq ka q, giminys es bend umus. Viena i5 pag indini l jo semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - juo apib eZiami su ka q i k aujo ySiu susijg da iniai. DaZnai jis a ojamas i kaip kuopinis daik a a dis, apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg. : Jo pla i gimine; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu [ .y. a i eka]. Sio ZodZio semema ly is E aan in6, sie ina su g ama ikos e minu. Tiesa, li e a i ologai i kul [ ologai ku [ laik4 Sl ennin4 a ojo a ba p amai5iui su e minu /yl s (Gimine 1995; Fe ninizmas 1996), a ba bandd apsiei i be jo (Ka olis 1992). Veliau jq da buose [sigalejo e minas /] is. Del isq mind q p ieZasdiq e minas gimine nei an opologijos a iloso ijos s udijoms, nei socioling is ikai ne a p iim inas. Taigi Siuo me u am padiam ei5kiniui, ienai sE okai nusaky i l ai iose in- e disciplininese s udijose a ojami du ZodL ai: gimine i ly is. Tai ne a b[ ina. Keliq ZodZiq a ojimas [neSa painia os I s udijas (ypad kai s uden ams enka susipaZin i su in e disciplininiais dalykais), suda o keblumq bend aujan i ai iq s idi l specialis ams. Kaip e minas Siuo poZiu iu ge esnis bl q Zodis ,lls. Tem. ino s a usqjis nuo seno u i nedicinos i biologijos moksluose. Pa ogu i ai, kad ai ne daugia eikS- mis Zodis. Jis daba ineje lie u i lkalboje u i ik 2 eik5mes, ku iqpi moji sie ina su y i5kq i mo e i5kq bl ybiq apibudinimu. Taigijos pi mine sema iesiogiai susijusi su ski ingais biolog niais p adais. Sup an ama, Zmoni l bend uomeneje jie papildomi socialiniais, kul [ iniais i psichologiniais ypa umais, be ai nepa- naikina biologinio ly ies sup a imo. Socioling is ikoje kaip enninas Zodis / l s iki 5iol nebu o a ojamas, adiau ki ose s ud jose jis jau a ojamas. Bene pi miausia 2 I5 e in a mano G. C 149 jis im as a o i e s ineje eminis ineje li e a l oje (G uodis 1995). Kiek eliau e minas / lis isi i ino ki uose isuomends moksluose (an opologijoje, iloso- ijoje i k .), jis a ojamas isq Lie u os uni e si eq s udijq p og amose. IS ados l. Seman ind odLilginine i ly' is analize odo, kad pi majam b ldinga jung- ies, an ajam - a ski ies sema. Socioling is ikoje Siuo aspek u kalbama ne apie jung i, o apie a ski i, odel ge esnis ly ies e minas. 2. Kalbo y oje a ojamas giminds e minas e Skia g ama ing, be ne socia- ling p iklausomybg. Tos padios mokslo Sakos e minijoje o pa ies ZodZio, kaip e mino, daugia eik5mi5kumas eng inas. 3. { ai iq socialiniq i humani a iniq mokslq ( iloso ijos, an opologijos, sociologijos, eises i k .) da buose jau de5im me i Siam ei5kiniui [ a dy i a - ojamas ly ies e minas. 4. Zodis ll i.s ge aunei Lod s gimine ik q socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i i iS eng i painia os LITERATORA DZeZulskien d J. 1994 Kalba i gimine. - Socioling is ika i kalbos kul i a: s aipsni4 inkinys, Vilnius, 55-61. Feminizmas 1996l. Feminizmas i li e a a, Vlnius. Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende and Li e a u e. Vilnius. G uodis K. 1995: Feminizmo eksku sai: Mo e s samp a a nuo an ikos iki pos mode nizmo. An ologija. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Mo e ys i y ai lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980: k minologijos abecale, Vilnius. Mokomasis angl4 kalbos odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian, Vilnius, 2000. Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompiu e inis iodynas Alkonas,Vilnius. Gied e eEPa ngNg Siauliq uni e si e as P. M5inskio g.38,l,J-76352 Siauliai E. paS as [email p o ec ed] 150 Gau a 2005-03-05