DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO:
GIMINE ARIYZ^S'
A si adus i ai iom in e disciplinindms
es udiosos, pagausejo okiq cien í ico
s idi ku iqanksdiau
Li uania no hubo. En ende se
que juge con naujqk ypdiq
i imais necesi a y e minq q
s idiq sq okoms Juge con
an opologi-
[nomi a .
sus s dijomas ayudó
ddmesys socialiniams
pjl iams
l ai iem isuomends
- s udijuoja ni y
ipi5ki,
uni e somends
mayo umai b0dingi
eiSkiniai, y lo que
obse ada Mena i5
k ypdi l solo en
cie os uZ ibios.
okiq s udijq
- y q e mo en{ kul [ os analiz), ambién analizd, q Zmoniq, quienes su
apa ybE
(o o os apa jqybq)
en ende a di e en e. Es o
elaciong con la apa ición de la
demesi i5 Siq s udijq, k eipusiq
eo ía, y con eminizmo nes
pinniausia i mo e s aidmeni
pa upo nelaikandiq s ud jos, a
pa sa gs cuya i5 biologi ype5
isuomendje, su gido amplnds
las cuales i y q, así Zmoniq,
apZib e ly qkai a s o ais,
kul u inai Zdiqai. Be ki q
kulhl os impo an e poZymiq
y como i os sis ema ealizacljq.
uel e y análisis de lenguaje,l
ku i4 Z elgiama y como i sis emq
Todel nemaZa da bq asignada Snekos
ak q aiSkai y s uk [ ai analiza se.
Anglq en lengua, po y p onos icada p incipalmen e
eminis iniq y an opologiniq s ud j%
Siam p opósi o
se u iliza el
como gende .
é mino Jis,
y padios Sios di eccion de
s udios, nd a senas, i n as
consumi sólo XX a. an ojoje
Algunos lenguajes neie5koyo
puseje.
con o midad, o
simplemen e isileido
angli5k4 e minq.
Te minq a oja gende le iai, polkai, dekai,
el lenguaje, donde no malmen e se e i a
slo akai, slo dnai, usai, es ai. Incluso okiedi l en
s e imZodZiq, isi es as é mino Gende , y con él
se o man sudu iniai
LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung,
Gende
Akademie
i . .
Anglq-lie u iq kalbq Zodynuche ZodZio
gende eik5me
,,ly is" o n e?ymima, o se
p esen a el asun o. Lie u iq
kalbo y oje sólo como
Snekamosios kalbos angl. o
socioling is ikos, gende ni
kokie no sjo pe di bin ai ni
sociologías o s udijās
o as en no ue J.
consumado. DZeulskiene bene p ime aji,
basándose sociología, a uno socioling is iniq
y im l obje o i i a di i eik1 iodigin ind,
apib eZian [ isq complejoq socialiniq, kul u iniq
i psihologiniq especialybiq, elacionadaq ly imi
(DZeulskiene 1994: 55). Del Sio é mino
adecuamumo has a Siol, pa ece, indiscu ua a,
po que socioling is iniq s udijq Li uania ne a o
esandiose gausu, no malmen e apsieinama
su
i a dijimais yn1 kalha i mo enl kalba. Slnly as
cognine é mino ne a pladiau
[sigalejgs.
I A ículo p epa ado en apoyo LR Mokslo
e s udijq bndui. P oyec o
- Lyii4 sndij4
iodlnas.
148
Sisod como é mino
e us, muy cómodo.
socioling is ica ne a Viena
gimine jauy a
kalbo y os e minas, a
os padios ciencia
Sakos ni5kumas eng inas. Como k minologías ab€celdje a i ma S.
e min 4daugia eik5-
Keinys,,, e mino iena eikSmi5ku nas LodLio iena eikSmiS-
- es no lo mismo,
plain ojo kas de
Reikalau i, que
lengua kumas.
bD q
iena eik5mis
lenguaje en odo
Zodyne, bu q
oda Tai
e minas del
naujada ais o
sinp asmi5ka.
skoliniais.
eik5 q
eca u a
kalb4
[ a iais
Te mino una eikSmi5kumo
deseanujama
e minologías del campo, a
eque ida a ben os ya
la cual pe enece2. Es a
ayuda necesi amos él
úo o o ino y en las adimas,
y en o as á eas,
kinini"kose cuen an..."
(Keinys i ku ias
1980: 29). Así
poZi i iu gimine
Siuo e minas
socioling is ikai
ne ik q. An a
e us, Zodis
Sis p esen eineje p incipalmen e y51 en e ski ingq ka q, bend umus. i5
lie u iq habboje
una baseini l giminys es su semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - juo
iene has a 5
apib eZiami su ka q y sang e ySiu susijg da iniai.
eik5mes mues an
DaZnai él se u iliza y como kuopinis daik a a dis,
apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg.
: Su amplia linaje; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu
[i.e.
cumple].
ZodZio ly is
Sio
E aan in6,
semema con
g ama icas
sie ina é mino.
Jus icia, e kul [ ologai ku [
li e a u i ologai con
laik4 Sl ennin4 a ojo ó
bandd
p amai5i e m 1995; 1996),
syl
(Gimine su
Fe niniz-
ma o
apsiei i wi hou /
(Ka olis
1992). Veliau abajo jqose
[sigalejo e minas] is. Del isq mind q
p ieZasdiq é mino ni pa a an opología
o iloso ía es udios, ni socioling is ikai
gimine ne a accep ino.
Así Siuo iempo nusaki a in am padiam ei5kiniui, unai sE okai
l ai ios e disciplininese s udiosas u ilizados du ZodL ai: gimine y
ly is.
Tai ne a b[ ina.
Keliq ZodZiq consumo
[Sa no
con usión
I es udios
(ypad cuando a los es udian es hay que susipaZin i
con in e disciplininiais dalykais), cons i uye
keblumq comunicujan i ai iq s idi l especialis as.
Como é mino Siuo bl q Zodis
s a usqjis desde seno iene
poZiu iu mejo ,lls. Tem. ino
nedicinos y biologías Pa ogu
moksluose. y es que es o no
plu ia eikSmis
Zodis. Jis ac ualineje lie u i lkalboje sólo 2 eik5mes, ku iqpi moji
p ime ine sema di ec amen e elacionado con di e en es
sie ina iene con a i5kq y mo e i5kq bl ybiq apibudinimu. Taigijos
biolog niais Sup an ama, Zmoni l comunidadomeneje p adais.
ellos complemen an sociales, pe o cul [ inos y
psicológicos es o nepaypa umais, des uye el
como enninas Zodis l s has a /
en endimien o biológico del sexo. Socioling is icoje
5iol no ue es udi jose
u ilizado, adiau en o as él
p incipalmen e
ya se u iliza. Bene
2
I5 e in a mi G. C él
omado pa a usa
149
e ine eminineje
1995). Kiek eliau
li e a l oje (G uodis
e mas
is lis isi i ino
en o as
(an opologijoje, ijoje y k .), él
uni e somends moksluas iloso- /
consumido isq Li uane uni e si eq
s udijq p og amas.
IS ados l.
Seman ind
odilginine e ly' is análisis
mues an que p ime ojam
b ldinga conjunciones,
segundojam
- sepa ación sema. Siuo aspek u se
habla no de uni , y de sepa a , odel
socioling is icaje
mejo é mino de géne o.
2. El calbo y oje
u ilizado é mino
sociag ama ing,
e Skia bu
giminds ne
ling p iklausomybg.
Tos ciencia Sakos e minijā o mismo padios ZodZio,
{ ai iq socialiniq e humani iniq cien í icq ( iloso ías,
como é mino, muchosa eik5mi5kumas eng inas. 3.
an opologías, sociologías, de echos, e c.) abajos
en ya de5im me i
Siam
[nomy i ojamas ly ies
ei5kiniui a -
e mas.
4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q
iS eng i painia os
socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i y
LITERATORA
DZeZulskien d J. 1994 Lengba y gimine.
- Socioling is ica
y lengua
kul i a:
a ículos4
inkinys, Vilnius,
55-61.
Feminismo 1996l.
Feminismo
li e a u a i a, Vlnius.
Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende
and Li e a u e.
Vilnius.
G uodis K. 1995: Feminismo excu sos:
Me e s concep o desde la
an igüedad has a el pos mode nismo.
An ología. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Ma e ys
y homb es lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980:
k minologijos abecale, Vilnius.
Mokomasis angl4 idiomas odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian,
Vilnius, 2000.
Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis
iodynas Alkonas,Vilnius.
Gied e eEPa ngNg
Siauliq
uni e sidad
P.
M5oinski
g.38,l,J-76352
Siauliai
E.
paS as
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
150
Recibió 2005-03-05