scieee Open visual document viewer

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Giedrė Čepaitienė

Full text

DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO: GIMINE ARIYZ^S' A si adus i ai iom in e disciplinindms es udiosos, pagausejo okiq cien í ico s idi ku iqanksdiau Li uania no hubo. En ende se que juge con naujqk ypdiq i imais necesi a y e minq q s idiq sq okoms Juge con an opologi- [nomi a . sus s dijomas ayudó ddmesys socialiniams pjl iams l ai iem isuomends - s udijuoja ni y ipi5ki, uni e somends mayo umai b0dingi eiSkiniai, y lo que obse ada Mena i5 k ypdi l solo en cie os uZ ibios. okiq s udijq - y q e mo en{ kul [ os analiz), ambién analizd, q Zmoniq, quienes su apa ybE (o o os apa jqybq) en ende a di e en e. Es o elaciong con la apa ición de la demesi i5 Siq s udijq, k eipusiq eo ía, y con eminizmo nes pinniausia i mo e s aidmeni pa upo nelaikandiq s ud jos, a pa sa gs cuya i5 biologi ype5 isuomendje, su gido amplnds las cuales i y q, así Zmoniq, apZib e ly qkai a s o ais, kul u inai Zdiqai. Be ki q kulhl os impo an e poZymiq y como i os sis ema ealizacljq. uel e y análisis de lenguaje,l ku i4 Z elgiama y como i sis emq Todel nemaZa da bq asignada Snekos ak q aiSkai y s uk [ ai analiza se. Anglq en lengua, po y p onos icada p incipalmen e eminis iniq y an opologiniq s ud j% Siam p opósi o se u iliza el como gende . é mino Jis, y padios Sios di eccion de s udios, nd a senas, i n as consumi sólo XX a. an ojoje Algunos lenguajes neie5koyo puseje. con o midad, o simplemen e isileido angli5k4 e minq. Te minq a oja gende le iai, polkai, dekai, el lenguaje, donde no malmen e se e i a slo akai, slo dnai, usai, es ai. Incluso okiedi l en s e imZodZiq, isi es as é mino Gende , y con él se o man sudu iniai LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung, Gende Akademie i . . Anglq-lie u iq kalbq Zodynuche ZodZio gende eik5me ,,ly is" o n e?ymima, o se p esen a el asun o. Lie u iq kalbo y oje sólo como Snekamosios kalbos angl. o socioling is ikos, gende ni kokie no sjo pe di bin ai ni sociologías o s udijās o as en no ue J. consumado. DZeulskiene bene p ime aji, basándose sociología, a uno socioling is iniq y im l obje o i i a di i eik1 iodigin ind, apib eZian [ isq complejoq socialiniq, kul u iniq i psihologiniq especialybiq, elacionadaq ly imi (DZeulskiene 1994: 55). Del Sio é mino adecuamumo has a Siol, pa ece, indiscu ua a, po que socioling is iniq s udijq Li uania ne a o esandiose gausu, no malmen e apsieinama su i a dijimais yn1 kalha i mo enl kalba. Slnly as cognine é mino ne a pladiau [sigalejgs. I A ículo p epa ado en apoyo LR Mokslo e s udijq bndui. P oyec o - Lyii4 sndij4 iodlnas. 148 Sisod como é mino e us, muy cómodo. socioling is ica ne a Viena gimine jauy a kalbo y os e minas, a os padios ciencia Sakos ni5kumas eng inas. Como k minologías ab€celdje a i ma S. e min 4daugia eik5- Keinys,,, e mino iena eikSmi5ku nas LodLio iena eikSmiS- - es no lo mismo, plain ojo kas de Reikalau i, que lengua kumas. bD q iena eik5mis lenguaje en odo Zodyne, bu q oda Tai e minas del naujada ais o sinp asmi5ka. skoliniais. eik5 q eca u a kalb4 [ a iais Te mino una eikSmi5kumo deseanujama e minologías del campo, a eque ida a ben os ya la cual pe enece2. Es a ayuda necesi amos él úo o o ino y en las adimas, y en o as á eas, kinini"kose cuen an..." (Keinys i ku ias 1980: 29). Así poZi i iu gimine Siuo e minas socioling is ikai ne ik q. An a e us, Zodis Sis p esen eineje p incipalmen e y51 en e ski ingq ka q, bend umus. i5 lie u iq habboje una baseini l giminys es su semq nusako bend um4 am ik 4 jung [ - juo iene has a 5 apib eZiami su ka q y sang e ySiu susijg da iniai. eik5mes mues an DaZnai él se u iliza y como kuopinis daik a a dis, apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg. : Su amplia linaje; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu [i.e. cumple]. ZodZio ly is Sio E aan in6, semema con g ama icas sie ina é mino. Jus icia, e kul [ ologai ku [ li e a u i ologai con laik4 Sl ennin4 a ojo ó bandd p amai5i e m 1995; 1996), syl (Gimine su Fe niniz- ma o apsiei i wi hou / (Ka olis 1992). Veliau abajo jqose [sigalejo e minas] is. Del isq mind q p ieZasdiq é mino ni pa a an opología o iloso ía es udios, ni socioling is ikai gimine ne a accep ino. Así Siuo iempo nusaki a in am padiam ei5kiniui, unai sE okai l ai ios e disciplininese s udiosas u ilizados du ZodL ai: gimine y ly is. Tai ne a b[ ina. Keliq ZodZiq consumo [Sa no con usión I es udios (ypad cuando a los es udian es hay que susipaZin i con in e disciplininiais dalykais), cons i uye keblumq comunicujan i ai iq s idi l especialis as. Como é mino Siuo bl q Zodis s a usqjis desde seno iene poZiu iu mejo ,lls. Tem. ino nedicinos y biologías Pa ogu moksluose. y es que es o no plu ia eikSmis Zodis. Jis ac ualineje lie u i lkalboje sólo 2 eik5mes, ku iqpi moji p ime ine sema di ec amen e elacionado con di e en es sie ina iene con a i5kq y mo e i5kq bl ybiq apibudinimu. Taigijos biolog niais Sup an ama, Zmoni l comunidadomeneje p adais. ellos complemen an sociales, pe o cul [ inos y psicológicos es o nepaypa umais, des uye el como enninas Zodis l s has a / en endimien o biológico del sexo. Socioling is icoje 5iol no ue es udi jose u ilizado, adiau en o as él p incipalmen e ya se u iliza. Bene 2 I5 e in a mi G. C él omado pa a usa 149 e ine eminineje 1995). Kiek eliau li e a l oje (G uodis e mas is lis isi i ino en o as (an opologijoje, ijoje y k .), él uni e somends moksluas iloso- / consumido isq Li uane uni e si eq s udijq p og amas. IS ados l. Seman ind odilginine e ly' is análisis mues an que p ime ojam b ldinga conjunciones, segundojam - sepa ación sema. Siuo aspek u se habla no de uni , y de sepa a , odel socioling is icaje mejo é mino de géne o. 2. El calbo y oje u ilizado é mino sociag ama ing, e Skia bu giminds ne ling p iklausomybg. Tos ciencia Sakos e minijā o mismo padios ZodZio, { ai iq socialiniq e humani iniq cien í icq ( iloso ías, como é mino, muchosa eik5mi5kumas eng inas. 3. an opologías, sociologías, de echos, e c.) abajos en ya de5im me i Siam [nomy i ojamas ly ies ei5kiniui a - e mas. 4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q iS eng i painia os socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i y LITERATORA DZeZulskien d J. 1994 Lengba y gimine. - Socioling is ica y lengua kul i a: a ículos4 inkinys, Vilnius, 55-61. Feminismo 1996l. Feminismo li e a u a i a, Vlnius. Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende and Li e a u e. Vilnius. G uodis K. 1995: Feminismo excu sos: Me e s concep o desde la an igüedad has a el pos mode nismo. An ología. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Ma e ys y homb es lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980: k minologijos abecale, Vilnius. Mokomasis angl4 idiomas odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian, Vilnius, 2000. Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis iodynas Alkonas,Vilnius. Gied e eEPa ngNg Siauliq uni e sidad P. M5oinski g.38,l,J-76352 Siauliai E. paS as [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] 150 Recibió 2005-03-05