scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl vieno sociolingvistikos termino: „giminė“ ar „lytis“

Author: Giedrė Čepaitienė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/642/733
DEL VIENO SOCIOLINGVISTIKOS TERMINO: La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la mise en œu e d'un égime d'aide à l'in es issemen dans le sec eu de la pêche.
GIMINE ARIYZ^S'
A si adus i ai ioms in e disciplinindms
é udeses, pagausejo okiq science
s idi ku iqanksdiau
Li uanie n'é ai . On comp end,
que jouge a ec naujqk ypdiq
y imais au e e minq q
s idiq sq okoms Jouge a ec
an hologi-
[nomy i.
ses s dijums a aidé
ddmesys socialins
pjl iams
l ai iem publiomends
- s udijuoja ni e
ipi5ki,
uni e somends la
plupa umai b0dingi
eiSkiniai, e cela, ce
qui ema quable
s udijq k ypdi l que
dans ce ains uZ ibiues.
Mena i5 okiq
- y q e mo en{ kul [ os analiz), aussi bien analizd, q Zmoniq, qui leu
iden ybE
(ou au es apa jqybq)
comp end a au emen . Cela
lieng l'appa i ion de la héo ie,
i5 Siq s udijq, k eipusiq
e a ec le éminisme nes demesi
pinniausia i mo e s aidmeni
pla esnds pa upo nelaikandiq
ainsi Zmoniq, même sa gs
publiomendje, appa u o
s ud jos, auxquelles i y q,
lesquelles i5 biologi ype apZib e
ly qkai a s o ais,
kul u inaiZdiq. Be ki q kulhl os
Z elgiama e comme i sis emq
impo an e poZymiq de ien e
e comme i os sys ème
ealizacljq.
analyse du langage,l qui4
Todel nemaZa da bq dé e minée
Snekos ak q aiSkai e s uk [ ai
analyse .
Anglq en langage, pa laquelle e p ônée p incipalemen
eminis iniq e an h opologiniq s ud j%
Siam objec i
s'u ilise le
comme gende .
e me Il,
e padios Sios di ec ion des
s udios, nd a ieas, i n as
u ilise seulemen XX a.
an ojoje Kai quelle langues
neie5kojo moi iéie.
co espondance, e
simplemen isileido
angli5k4 e minq.
Te minq a oja gende le iai, polkai, dekai,
langage, où géné alemen es é i é
slo akai, slo dnai, usai, es ai. Même okiedi l
s e imZodZiq, isi es as e me Gende , e a ec
lui son cons i ués sudu iniai
LodLiai a iodZiq junginiai: Gende o schung,
Gende
Akademie
e . .
Anglq-lie u iq kalbq Zodynuses ZodZio
gende eik5me
,,ly is" soi n e?ymima, ou
p ésen ée suje . Lie u iq
kalbo y oje seulemen
comme Snekamosios kalbos
pe di bin ai ni
angl. ou kokie no sjo
socioling is ikos, gende ni
au es n'é ai J.
sociologijos ou s udijose
consommé. DZeulskiene bene p emiè e,
basan -se sociologie, un socioling is iniq y im l
obje lui i a di e ph ase1 iodigin ind,
apib eZian [ isq complexeq socialiniq, kul u iniq
e psychologiniq pa iculie ybiq, conneq ly imi
(DZeulskiene 1994: 55). Del Sio e me
app op iami é jusqu Siol, pa ai , non
discu au au a, ca socioling is iniq s udijq
Li uanie ne a o esandioses gausu, géné alemen
su
apsieinama i a dijimais yn1 kalha e mo enl
langue. Slnly as kinines e me ne a pladiau
[sigalejgs.
I A iclenis p épa é en appui LR Mokslo
e s udijq bndui. P oje
- Lyii4 sndij4
iodlnas.
148
Sisod comme e me
e us, ès con o uus.
socioling is ikos ne a Viena
gimine jauy a
kalbo y os e minas, e
os padios mokslo
Sakos ni5kumas eng inas. Comme k minologijos ab€celdje eigia S.
e min 4daugia eik5-
Keinys,,, e mino iena eikSmi5ku nas LodLio iena eikSmiS-
- ce n'es pas le
même, plain ais qui
Reikalau i, que
des mo s kumas.
bD q
iena eik5mis
dans ou ou e
Zodyne, bu q
Tai naujada ais ou
e minas langues
skoliniais.
bep asmi5ka.
eik5 q
echa ge
kalb4
[ a iais
Te mine una eikSmi5kumo
souhai ée e minologie du
domaine, à laquelle il
exigée a ben os déjà
appa ien 2. Ce e aide
nécessomme il u iliso ino
aussi aux imes, e dans
d'au es domaines, kinini"k
desquels ombe..." (Keinys i
ku ias
1980: 29). Donc
poZi i iu gimine
Siuo e minas
socioling is ikai
neik q. An a
e us, Zodis
Sis p ésen ineje p incipalemen y51 en e ski ingq ka q, bend umus. i5 une
lie u iq pa oje
baseini l giminys es son semq nusako bend um4 ce ain ik 4 jung [ - lui
a même 5
apib eZiami su ka q e sang ySiu susijg da iniai.
eik5mes mon
DaZnai il es u ilisé e comme kuopinis daik a a dis,
apib eZian is am ik q Zmoniq g upg, plg.
: Son la ge kinime; Ma ai, I kokiq giminq j i pa einu
[i.e.
sa is ai-
ZodZio ly is
]. Sio
E aan in6,
semema a ec
g amma icos
sie ina e me.
Jus ice, e kul [ ologai
a ba li e a i ologai a ec
ku [ laik4 Sl ennin4 a ojo
1996), bandd
p amai5iui e me 1995;
Fe nyl s-
(Gimine
inizmas
ou
apsiei i be /
son (Ka olis
1992). Veliau da bu jqose
[sigalejo e me] is /. Del isq mind q
p ieZasdiq e me ni an h opologie ou
philosophie pou les é udes, ni
socioling is ikai gimine ne a accep able.
Donc siuo emps nusaky i in am padiam ei5kiniui, uneie sE okai
l ai ies e disciplininese s udioses u ilisés du ZodL ai: gimine e
ly is.
Ta ne a b[ ina.
Keliq ZodZiq u ilisa ion
[Sau de
con usion
I s udios
(y comp is quand les é udian s on la susipaZin i
a ec in e disciplinai es suje s), cons i ue keblumq
communiujan i ai iq s idi l spécialis es.
Comme e me Siuo bl q Zodis
Tem. ino s a usqjis depuis
poZiu iu meilleu ,lls.
seno a nedicinos e biologies
Pa ogu moksluos. e ce que ce
n'es plia eikSmis
Zodis. Il ac uelleine lie u i lkalboje seulemen 2 eik5mes,
apibudinimu. Taigijos p emie sine sema di ec emen liée a ec
ku iqpi moji sie ina a a ec mâ i5kq e eme i5kq bl ybiq
di é en es biolog niais Sup an ama, Zmoni l
communau éomeneje p adais.
ils son complé és sociaux, mais cul [ ines e
psychologiques cela nepaypa umais, dé ui le sexe
enninas Zodis l s jusqu /
biologique comp éhension. Socioling is iqueje comme
5iol n'a pas é é s ud jos
u ilisé, adiau dans
Bene a an ou
d'au es il es déjà u ilisé.
2
I5 e in a mon G. C il
p is à u ilise e ine
149
eminis ine en 1995).
Kiek eliau
li e a l oje (G uodis
e mas)
is lisi i ino
dans d'au es
(an h opologie, ijoje e k .), il es u ilisé
uni e somends mokslues philososo- /
isq Li uanie uni e si eq s udijq
p og ammes.
IS ados l.
Seman ind
odilginine e ly' is analyse
mon en que p emie jam
b ldinga jun ions,
secondjam
- sépa ies sema. Siuo aspec es
pa lé de pas joind e, e su sépa e ,
socioling is iqueje
odel meilleu e me du sexe.
2. Le e me u ilisé
dans le langage
sociag ama ing,
e Skia mais
giminds ne
ling dépendomybg.
Tos science Sakos e minijoje o même padios ZodZio,
{ ai iq socialiniq e humani ai einiq sciencesq
comme e me, beaucoupia eik5mi5kumas eng inas. 3.
(philosophies, an h opologies, sociologies, d oi s e k .)
a auxes déjà de5im me i
Siam
[nomy i ojamas ly ies
ei5kiniui a -
e mas.
4. Zodis ll i.s Lod s ge aunei gimine ik q
e iS eng i con inia os
socioling is ikos e minijai, pade q susikalbe i
LITERATORA
DZeZulskien d J. 1994 Pa la e kinine.
- Socioling is ika
e langues
kul i a:
a iclesni4
inkinys, Vilnius,
55-61.
Feminizmas 1996l.
Feminisme
li a, Vlnius.
Gimine 1995: Gimind i li e a il a: Gende
and Li e a u e.
Vilnius.
G uodis K. 1995: Feminisme excu sus:
La no ion de emelles de l'an ique
jusqu'au pos mode nisme.
An ologie. Suda e K. G uodis, Vilnius. Ka ol i s Y. 1992: Ma e ys
e hommes lie u i q kul i oje, Vilnius. Keinys S. 1980:
k minologijos abecale, Vilnius.
Mokomasis angl4 langues odynas - English Dic iona y o Speake s o Li huanian,
Vilnius, 2000.
Piesa skas B. 1998: Angl4-lie u i4kalb4kompuu e inis
iodynas Alkonas,Vilnius.
Gied e eEPa ngNg
Siauliq
uni e si é
P.
M5oinski
g.38,l,J-76352
Siauliai
E.
paS as
[email p o ec ed]
150
Reçu 2005-03-05