scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijos: XIX amžius

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijos: XIX amžius

Author: Asta Mitkevičienė
Year: 2007
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/576/666
110 As a Mi ke ičienė | Desde
De Li uãs li e a u a
e minologia da ciência his ó ia: XIX século
As mi AKE ičiEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
Li e a ū ologija como sa a ankiška disciplina na Li uânia começou a o ma -se
XIX a. ais no inal XIX a. no início XX a. (LTE VII 1981: 55), po ém li e ada bų pagausėjo,
ū os ciência ques ionamen os des inados de ob as de exis a já mais an igamen e.
eles o na am di e sossi, embo a maio ia sink e iški, em eles exis e e eo ias
li e á ias, e his ó ia li e á ia, e li e á ias c í icas p immenų (LLI 2001: 206). XIX a.
aqueles abalhos imp usdi i e lie u iš k ai, iniciada c ia lie u iška
li e a ū ologijos e minija.
TERMINJOS CHALTINIAI
Na p imei a me ade do XIX a. assun os da li e a u a o am discu idos não em
sepa adas lojas, e de á ias publicações p a a mėse ou em ou as pa es. 1824 m.
Ezopo e K. Donelaičio pasakėčių edição L. Rėza colocou lie u išką p akalbą sob e
pasakėčią, pasakė ininkus e k . Naqueles mesmos anos edi ado K. Nezabi auskio
elemen o iaus apêndice Su inkimas isokių aš ų lie u iškų, žemai iškų i
p ūsiškai lie u iškų é p imei a su es inė lie u iškų aš ų bibliog a ija lie u ių
kalba (joje ap esen ada um pouco cu os comen á ios) (Ginei is 1982: 125, 126). S.
S ane ičius à 1829 m. pe spausdin as la yniškos lie u ių kalbos g ama ikos
ac escen ou p a a mę Skai ysian iems ( umpai discu e ama lie u ių aš ija).
Desconhecido au o J. J. V. Lie u is do Š en os upės k aš o pa ašė p akalbą
(da uada 1828 m.) 1829 m. S. S ane ičiaus e S. Daukan o ela i o pasakėčių leidimui,
que é p ima com poé ica ex o, esc i o esc i o lie u ių kalba (Gi dzijauskas 2006:
77). P imei o abalho de poé ica eó ica esc i a li auicamen e é conside ada S.
Daukan o no li o Pasakos Fed o (exp essdin a 1846, p epa ada 1824 m.) inse ida
sua s udia Pasakos eo ija būdas (mui o amplamen e en endidas pasakos i
pasakėčios eo ija) ( enpin: 79; LLI 2001: 214). Nela S. Daukan as apib ėžia e explica
os concei os, undija odo seu sis ema, man ém es i a consis ência logínica
(Gi dzijauskas 2006: 79). M. Valančius Zemaičių yskupys ėje (1848) a enção des ina
à li e a u a eligiosa. XIX. p imei oje
li uãos li e a u a ciência e minijos...
Te minologija | 2007 | 14 111 na página lie u iškai oi esc i o e sob e au osaką.
T umpas p a a mes podem se encon ados S. S ane ičiaus, mokslynynka
ly e a u as, nos li os Dainos žemaičių (1829) e Pažymės žemai iškos gaidos
(1833). S. Daukan as liaudies dainas discuia Dainės žemaičių (1846) p a a mėje, na
qual pasaco desses coisas, que são impo an es não só olklo is ikai, mas e
poe ikai em ge al (Gi dzijauskas
2006: 82).
Glaus ai sob e pasakėčias esc e eu J. Žel a ičius I. K ylo o pasakėčių cole inho Pasakos (1863) p akalboje.
Li e a ū as da bų (ypač k i ikos) padaugėjo XIX a. inal, gausėjan g ožinei lie u ių li e a ū ai, su gidus lie u ių
pe iodikai. Fo am imp in ados a igos li e á ios, ecensões, ano ações, esc i o es biog a ias e nec ólogos.
C í ica li e á ia Li uãs a i ma que du an e o p imei o pe íodo de in e anos de exis ência da imp ensa
pe iodís ica li uana nela apa eceu ce ca de 400 c í icas esc i as li e á ias, linguagem e nau osacos ques ões,
dos quais me ade oi imp essa em Auš oje e Va pe (LLK I 1971: 138). Va pe e a cons an emen e ano uojada e
ecensujada lie u iška li os. Li e a ū as klausimais Auš oje esc e eu J. Šliūpas, J. Mikšas, J. Konce ičius, S.
Dagilis, M. Da ainisSil es ai is, J. Mačys-Kėkš as, J. Zaue einas e k ., Va pe (XIX a. inal) P. Mašio as, V. Mačys,
V. Kudi ka, J. Jablonskis, A. K iščiukai is-A. Kudi kai is e S. Ma ulai is e k . V. Va pe esc e e am a p imei a linha
poé ica de Tiesos (1898). a. no segundo lado sob e li e a u a e esc i o es ou sepa ados abalhos ambém mais ou
menos oi esc i o na Li u iškoje cei ungoje, Ga se, Žemaičių i Lie u os apž algoje, Naujoje lie u iškoje
cei ungoje, Tė ynės sa ge, ūkininke, Žinyčioje, ambém leis uose pe iodiniuose Lie u iškajame, JAVenybėje
lie u ninkų, JAVšnie, Naujoje gadynėje, Ame ikosje lie u ių, Ga se, Tė ynėje i Lie u ių apž algoje. a inais do
XIX oi imp essa a p imei a his ó ia de li e a u a J Aug. Aplipo Š iškiai i ausi (1890), publicados em 1818-1889 (um
a igo publicado em m. Na Amé ica J. Žilius-Jonila exibiu li ogelê Lie u iški dainiai começos XIX secul mečio
(a g audas de Di as). XIX. li e a u as li uanas apž algą ap esen a am A. Milukas Lie u iško albumo em segunda
pa e (1900). Explica os abalhos, dos quais e oi colhida ma e ial a es e a igo1 (ž . lis a das p incipais on es),
em elação à e minologia mui o di e sos (sem dú ida, 1 Pe iodinė li e a u a neskai a í sai. U ilo asi ais
pe iodikoje publicados a igos, e isões e e c., quais discu i a mini li e a u ologai ( em asi A. Sp indžu 1957, LLK I
1971, L. Gineičiu 1982, LLI 2001, J. Gi dzijausku 2006). Também adicionalmen e e iui ada algumas ou os pe iodikoje
(p z., Naujoje lie u iškoje cei ungoje) publicados abalhos em ques ões de li e a u a.
112 As a Mi ke ičienė | Dos li uanos li e a u a da ciência e minijos... ambém
6 pg. da V. Kudi kos poe ikoje exis em sob e 120 e minos de ciência li e á ia, e
es ai 234 pg. de J. Šliūpo Li uãs li e á ias his o ijoje deles compa a não há
mui o (ce ca 150 com e minis de publicação). Ou as ob as da e minologia
his ó ia ambém são desiguodos alo es: em um apenas um ou o e mo, e em
ou os pode encon a e mos de de inições, ano ações sob e os mesmos
e mos e pan. Es e a igo oco cen e aqueles abalhos, nos quais bem
isí el sis ema de e mos, e mos de inê-se. De ido a ais e mos de
e minidade ge almen e dú idas não le an am. Eles imamados como base XIX a.
li e a u a da ciência e miniação si uação e aožams e elados. A maio
pa e da a enção é a ibuída não a isolados e mos, e e minos g upos,
e minos ligas, sis emiškumui, . i. a ge al imagem da e minija. Remiamasi e
li e a u as cien is as ago a ap esen á eis concei os de e e mos a aliações.
TERMINAI E IS RIŠIAI
Relações de e mos melho êem de ob as de eo ia da li e a u a. S. Daukan o no abalho Os modos de
Con os a espi a a his ó ia pasakojimo hie a chinė sis ema. Te minas pasaka é pa ininis, e seus ipos
e mininai 1) wejkalĩne pasaka ou his o ĩja DaukPB VII (apie aquilo que oi), 2) môkslĩne pasaka DaukPB VII
(apie isso, kieno ce eza du idina) didac inis (li e a ū inis) na acão, 3) źebele ou DaukPB VIII (apie aquilo que
não oi) pasakėčia2. A base da classi icação é cla a, e os e mos ligam apenas elações semân icas. Da plg.:
insc i a ábula wadinas jeau padawĩmu, Ło iniszkaj adicijĩ DaukPB VII. Sis emiškais da ybiniais
an onimais sùmesgĩmas ĩ ĩssĩmesgĩmas DaukPB X S. Daukan as denomina os concei os užuomazga e
a omazga. 1883 m. Auš oje imp imiu J. Konce ičiaus a igo sob e K. Donelai į com J. Šliūpo ano ações em
isnašos. Es a é p imei a kuklus en a i a de classi ica a li e a u a, comp eende odo o seu sis ema <...>
(Gi dzijauskas 2006: 85). P incipais hie a chicas e minos mic osis emas: asz ai A 1883 7 204: nau inhos
asz ai A 1883 7 204 au osaka (siūloma keis i e m źodinis ē A 1883 7 204) e dailus asz ai moki u i u sudē i A
1883 7 204 (pagal kilmę); au inhos asz ai: pasakos A 1883 7 204 e dainos A 1883 7 204; dailus asz ai: p osa A 1883
7 205 e poēzija A 7 1883 205 (pagal kalbą, plg. poēzija da i a chama-se jung inę kalbą A 1883 7 205). J. Šliūpas
imedia amen e c i ica J. Konce ičių, que es e nea ski ia dailę ou p iemonę (a s) 2 A eo ia do con ado S.
Daukan as ou c iou ele mesmo, ou omou cujo ou o (mums desconhecido) au o , e a eo ia pasakėčios
ealmen e é neo iginali (admi ida polkiška S. Če skio p a a mė Fed očių leidimui)
(ž . Gi dzijauskas 2006: 465, 466).
di e e lingubialmen e e subjec ikiškai). Alguns, po exemplo, ap oximadamen e
Te minologija | 2007 | 14 113 nů ciência A 1883 7 204, . y. g ožinės li e a ū os nuo
dalykinės. m. Auš oje publicado no incomple o a igo de S. Dagilio a di isão do
p osa e da poesia po linguagem ( o mą) ejei a como senesnių gadynių
enômenos, po ém a mudança de pe cepção e le e-se apenas no ní el
semân ico do sis ema de e mos (keičiasi classi icação base e plano de
con eúdo), e os e mos aszinė A ai 1886 1 6 ipos de e mos pe manecem os
mesmos p oza 1886 A 1886 1 6 ieē mokslinė li e a u a e k e poesia 1886 A 1 6
~g ožinė li e a u a3. O au o a di e ença já desc iba abs akčiai: a p imei a
mos a daig us, comoie eles isz ik o são, e a segunda kokeis u ou ne u bu i A
1886 1 7. Ele sepa a e minus poēzija e giesmininkys ē A 1886 1 6: o úl imo
conside ado mais es ei o giedojimo ou dainação eilės.
Pe žiū ėjus lis ados abalhos, e maio es ou meno es e minos signi icmines g upos, mais b ilhan e deles
cons i ui eilêda os e mininai, a inių ins umen os denominacimai, li e a u a gên ų denominacimai. Ei lė da
o s e mi na i. J. J. V. Li uio desde Š en os upės k aš o p akalboje, embo a eilėda a sepa adamen e
neap a iama, são alguns des e signi icminės g upės e minų. Em p imei o luga , são an oniminos e mos
su ysz a kaba, ay i a, eyos lie V (eyłos ay i a su ysz a kałba Lie VII) e liuosa kaba Lie IV. A i a-se a
a enção que os compos os an onimai o ma sis emicamen e: su ysz a liuosa (da plg. an e io men e
ci ado J. Konce ičiaus jung inē kalba). S. Daukan o no abalho es a con a iedade exp essš a e minais
dajnĩne kałba e p ip as ĩne kałba DaukPB XVI. J. J. V. Li u is elaciona e minus piedos pėdos Lie IV e
mie os Lie IV me ai? (LKŽe mie a 1. medimen o unidade, ma as, plg. g . me on ma as): ey piedomʼs i a
mie omʼs ay ay gàl pied aszi y IV, szima bù à piedom (pedes poe ici) Lie o i a ayomʼs ey su ysz û
Lie os kabos VII. Se eles elacionados sinonimias, ou hie a chiniais elações, é di ícil dize . Na no en a
década usou o e mo hexame as e suas a ian es. J. Konce ičius ci ado no a igo b e emen e descala
signi icado des e e mo: eksamē ai, . i. szeszmie inēs eilēs A 1883 7 208 (da plg. heksamē ai, . e.
szeszmē inės eilēs Šliūp 22). Ou al ez isso não seja explicação, mas sinônimo? Te miną hegzame as de ine
M. Juodišius Vienybėje lie u ninkų (1887 m. N . 4142) publicado num a igo sob e K. Donela P adi yje (Keli
žodžiai apie sup a imą poezijos...)4: Kada kožnoje eilėje y a šešios mie os, 3 V. Kudi ka pačioje XIX a la e.
usa oja e minus eposas i ly ika (V p 3 1898 42), epiška poezija i ly ika (V p 93 1898 6). Úl imos dezmecios
on es encon a am e minai bonji li e a u a V p 1894 3 36 ( en pa belle is ika V p 1894 8 116), dailioji
li e a u a Mlk. 4 Es e a igo o iginal não conseguiu encon a , po an o u ilizo asi LPP 1985: 327331 publicada
seu exce o adap ado ex o.
114 As a Mi ke ičienė | Da e minologia de ciência da li e a u a li uanas... ou
(do g eikiško seis pėdos eilė). Encan ado é que é usado hegzame o, embo a
es eja mie os, e não me as (da plg. eilės mie uo os). Além disso, o au o
e minou linhas, p esumi elmen e, do empo neaiškiu, pois ao lado pa ašo
lenkiškai: iskas ašy a eilėmis (wie szami) (plg. 1824 m. K. Nezabi auskio
bibliog a iją Nz: ap aszi as Eyłomis (a ba wy szays) 47).
Um dos p incipais 1886 m. Li u iškajame balse imp imiu J. Adomaičio-Še no a igo
Sob e musu poesia e minų su a inumas [eilu] LB 172. Nes e e mo chama-se e
sis ema eilėda os, e imas (ž . Gi dzijauskas 2006: 86). Usam-se ês e mo
con ac uinumas eilėda a espécies e minais: syllabiszkas su a inumas LB 172,
mē inis su a inumas LB 172 (plg. mē a [eilu] LB 172 me as, syllabiszka mē a mē a
syllabiszka LB 172), 17 aleksand iszkas skambēsinis su a inumas LB (skambēsinis
su a inumas LB 172; silabo oninė eila a?ėd). Como is o, espécies êm es imenos
compos os di e en emen e. Falando sob e imą au o ius g e a sua denominação
li u iško su a inumas skliaus os o nece e in e p au inį sinonimą su a inumas
( ymas) LB 172, po ą ezes pa a oja um ymą LB 172 (plg. TŽŽe imas < p anc. ime
< g . hy hmos da numas, p opo cingumas). A ipsnyje é usado e semelhan e
aiškos e mis aco do (be só como p incipal dėmen o) widu inis aco do LB 172 (plg.
su a imai syllabiszki LB 172). Pode-se acha que assim in a a-se i mo, po que após
kablelio ai bałsakia ( y mas) LB 172 (www só bałsakia LB 172)5. J. Adomai is-Še nas
e minų neapib ėžia, só um pouco nusako e minų poēzija mē inē LB 172 e eilēs
ba os
172 LB b uožus.
Eilėda os sis ema de e mos cla amen e is o V. Kudi kos es údio Tiesos linhas pa a esc e e , na
qual consis en emen e explicadas concei os, elas classi icadas, quando onde ap esen ada e mos
de co espondmenas em ou as línguas. Te mininos an o lie u iški ou lie u in i, an o e não
lie u in i isolam-se cu sy u. Visas p imei o de iníbiam e mos de linha pa i šinė poesia o ma, que
se sepa a do p ozos V p 1898 1 14, linha V p 1898 1 14 eilu ė (anksčiau V. Kudi ka a ojo eilelė V p
1895 6 100, mais a de ambas a ian es eilė e 1898 V p 6 93, em seu es údio ambém há eilu ė V p 1898
1 14), in e nacional e mis i mos V p 1898 1 14 (plg. i mi pėdos V p 1898 15, V mika V p 15) 1 1898 1 5
Ki i V p 5 Ki i V p in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e
in e iu ainda o e m A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
8 33 e k 1898.
6 A siliepimas (plg. S. Didžiulio eilelių a siliepimas ŽLA 1892 7 50) no inal do XIX conco eu com o sinónimo
imas ŽLA 1895 22 174, L 1897 49 2.
assim chamadas pêdos, isso é seis ba as, en ão a linha chama-se hegzame u

Te minologia | 2007 | 14 115
1 14 cezū a, pėda V p 1898 1 14 e k ., inal posmas V p 1898 3 41. Mie a7 com g eikišku
a i ikmeniu pa a o a só e mo pėda de inição. P a, ma y , menos conhecidos ou
nãoapublicados e minos adicionando la inis equi alen es, ais como: pe ki imas,
(caesu a) V p 1898 1 14
(www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.ww-
w.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.w-
ww.www. A i ikmo esc e e-se e a hesame as V p 1898 1 15, po ém só pela p imei a
ez, pos e io men e ele um e a ojamo, de ele ap edado e mo hesame inis
eikalas V p 1898 3 40. V. Kudi ka explica não só gimininos, mas e espécies e mos.
Rūšiniai e mos são p incipalmen e compos os sis emicamen e, po exemplo: i mo:
me iškas i mas V p 1898 1 14 an ikinė kiekybinė eilėda a, oniškas i mas V p 1898 2
28 silabo oninė eilėda a, siliabiškas i mas V p 1898 3 41 silabinė eilėda a; // linhas V p
1898 1 14: me iškos // oniškos silabiškos eilės V p 1898 1 14 (pagal i mą), linhas
cho ejinės jambinės // am ib achinės dak ilinės anapes inės // maišy os V p 1898 2
29 (pagal pėdas) (eilės maišy os: eilės sa iškos // adoniškos V p 1898 2 29), a iškos
mo e iškos eilės V p 1898 3 40 (pagal úl imo skiį), akek i ka a alės ka alek inės V pės
40 3; p V p 1898 1 14 1898 14, d isiliabė pėdos pėdos d iski sili V p 1898 1 14, piliabė pėds 3
14 (pg. 13 siabienos V p 1898 11 41) e linhas liniais V p 1898 3 31) Pêdos espéciesinos
e minos unicaskai os a dininkas ap esen ado nelie u in as (la ynų kalba), p z.
:Py hichius, Spondeus, T ochaeus ou Cho eus, T ib achys, Dac ylus, Anapaes us
(V p 1898 1 14), Dispondeus, An ispas us, Jonicus a majo i didysis jonikasʼ, Epi i us
I, Epi i us II (V p 1898 1 15), e aos ou os a esque da e mui os apos iskai os po
apos o o adiedama galūnė, p z.: o išchaeusai, spondeus k ʼu p iesag 1898 1 15 e.
Su iškais leksiniais an onimais sis emicamen e o ma concei os opos os
in oduizan es e mos iš isinės eilės V p 1898 2 29 e pe pin inės eilės V p 1898 2 29
(dabe isosilabinės eilės e he e osilabinės eilės).
7 Tais mesmos anos Vaižgan as em uma ecenzijoje usa a des e e mo Li u išką pakai ą mąs as mas as S 1898 8 30
(da plg. maiszy as mas as TS 1898 8 30) (plg. LKŽe 1 g ama 4. ma as; 3 escala 3. s o a, posma (eilė aš yje)).
116 As a Mi ke ičienė | Da e minologia de ciência da li e a u a li uana... V.
bal osios eilės V p 1898 3 40 (da plg. minė ą J. Adomaičio-Še no a ian ą),
mas, po exemplo, só liuosos eilės V p 1898 3 40. Alguns dos e mos ago a o
con eúdo es á mudado, po exemplo, o e mo iš isinės eilės nossos empos
são chamados as o inės eilės (ž . LTŽ II 1998: 10), e o que V. Kudi ka chamou
ka elek iškomis eilėmis V p 40, 1898 3 a ualmen e in oduzida no e mo
hipe ka alek inės eilu ės ( en pa : 26).
Pacien e XIX e XX a. sandū oje (1900 m.) Žinyčioje oi imp esso pla us K. Maciaus
(Samogi os) a igo sob e liaudies dainas. Embo a isso seja um a igo de
au osaco, po ém nele há eilêda as e minos. O au o usa e mos me as Žnč
1900 1 72, me ica Žnč 1900 1 83, e mie as Žnč 1900 1 82, pa ece, signi ica an o
me as, quan o i mos (a em musų poezija eilinį mie ą, ou i mą . i. ou puola
co e amen e as ozes pala as eiliuosę eilių an ap ibo ų a snių Žnč 1900 1 82).
Us ojama do úl imo e mo espécies de e mos: mie as me iškas me iškas
mie as Žnč 1900 1 82, oniškas mie as Žnč 1900 1 82, silabiškas mie as Žnč 1900 1 82,
p iegaidžiuo as mie as Žnč 1900 1 83, okaiškas mie as Žnč 1900 1 83, dak iliškas
mie as dak iliškas Žnč 1900 1 83, mie as okaiškai - dak iliškas Žnč 1900 1 83,
jambi 1900 mie as Žnč 1900 1 83 / Todas espécies de o igem es animas
es imenys aze com a mesma apesaga. Li u išku e mo a liepimas Žnč 1900 1
82 į a dijamas imas (plg. V. Kudi kos a siliepimą). É impo an e que K. Macius
op ou po in e p au inį e miną s o a Žnč 1900 1 83 ( i uose on esiniuose
nepas ebė a) ao in és an e io men e consumido bal a usiškos o igem e mo
posmas. Es e úl imo e mo pode se encon ado já nos abalhos de S. Daukan
(DaukD VII)9, es e e mo com o que é mais an igo do mesmo aiškos liaudies
e mo (siūlų pluoš as) pe compa aimą susieja J. Konce ičius: Poēzija da i a é
chamada de língua jung inė, nēs joje isados a si inka źodźiai, pa ogiai
sujun a i, ankiai posmůse, ligiai sumes os i posiedis su su su su gios siulu
s ů ou acziej g aźie źai, isz da źu i lauku i su ink i i dailiai su ki k onkon
( iszelin) A ien 1883 205. S. S ane ičius no signi icado posmo us a a mais a de
nãosi i inus o e mą a g ana S nD 52/5310.
8 Į a džiuo inės ūšinių dėmenų o mas naquele momen o a as. 9 1852 m. Kelei yje de Ka aliaučiaus <...> imp imido no
a igo de F. Ku šaičio sob e giesmių eilėda ą pa a o a okie ybė pe kšmas Kl 59, 1852 cujo signi icado, segundo J.
Gi dzijausko, é posmas (ž . LPP: 1985 390). De aco do LKŽe pe kšmas eilu ė, po ém nesse a igo eilu ė é chamado eile. 10
J. Lebedys a i ma que es e e mo co esponde e imologicamen e a es o os e an is o os signi icado (sucimasis,
i agimas pa a ás) (S ane ičius 1967: 586; plg. TŽe s o a < g . s ophē u imasis, po ūkis; LTŽ II 1998 an is o a
< an is oph apg ęžimas).
Kudi ka g e a bal os eilės V p 1898 3 40 us a a į a džiuo inį a ian ą8
Te minologia | 2007 | 14 117
Me ni ni ų p iem on ių pa ad i ni ma i. Tame pačiame K. Maciaus a igo
de ineiam-se denominações dos ins umen os a ís icos, maio ia deles
usados bene p imei a ez. Nele lis adosam-se e au osakai não budingas
a ís icas ins umen os. Au o ius explica e minus epy e as Žnč 1900 1 72,
opas Žnč 1900 1 73, poe iška igu a Žnč 1900 1 72. Es es e mos são
conside ados do mesmo ango. A segui explicam-se opos e igu as poé icas
iposinos (pu os li e á ios só paminimi) opai: compa ação Žnč 1900 1 72,
me apho a Žnč 1900 1 76, p ozopopėja Žnč 1900 1 77, gipe bola Žnč 1900 1 78
pe diação aumen o e diminuição; me onymia Žnč 1900 1 82, sinekdoka Žnč 1900 1
82; poe iškos igu os: šaukimas (in oca io) Žnč 1900 1 72 ( oliau igu a šaukimo
(in oca io), ou k eipimos Žnč 1900 1 79; šaukimas Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč
1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč
1900 1 82; Žnč 1900 1 89; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč
1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90;
Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90 Como e , uns
(skolin os, in e nacionais) concei os encon a lie u iški denominais, ou os
não. Lie u iški e mos o am escolankami endo em con a do e mo
in e nacional (la ynų ou g egų kilmės žodžio) e imologinę eikšmę, da plg.
apos opa, ou a sig ęžimas Žnč 1900 1 43 (apos o a Žnč 1900 1 43; a sig ęžimas
Žnč
1900 1 79) (plg. TŽŽe apos o a < g . apos ophō a sig ęžiu). Que e mininai
naquele empo ainda não es a a nusis o ėję, pode se is o de Tė ynės
sa go e mo compa ação TS 1898 10 29, pa a o o epi e o signi icadome. Em
ou os abalhos do século XIX ambém pode se encon ado uma ou a
nomeação de ins umen os a ís icos (p.j., pa alėlizmas ŽLA 1895 22 174).
Li e a u as gên ões denominações. XIX a. on es explicam-se, de inem-se gêne os
de d ama. Vydūnas Naujoje lie u iškoje cei ungoje num a igo sob e ea o (1895)
explica: d amas quando um homem com ge asneis ou p as esneis no ais, po sua
culpa p óp ia p ažus a; agēdije onde o homem al oš u [?] budu e ge u no u pe
amsų likimą ou pik us žmones p ažu a; ko me di je ku i odos nos idimos [?] em iso
a e čia e udo i oniza, nãožg iebda do ą (NLc 1895 5 1). Ele une as p imei as duas
de inições dos e mos (qual o p incipal p o agonis a e po que ele p ažū a). D ama
aqui é de inida de inida como gêne o (d ama es eu ąja sen ido?)11, en ão odos
ês e mos se iam ek onimai. Mais a de (1897) esses e mos de d ama usa am (só
d ama chama a 11 V. Mačys us a a o e mo piēsa V p 1893 2 23.
118 As a Mi ke ičienė | Da li e a u a li uana ciência e minijos... d ama u) e
como um homem g uma com iskiais p ieszingumas, com seus maus desejos
isso al chamado em ge al d ama u, se udo acaba á ho i elmen e isso
chama agediją, se b incamen e isso como já a mena e 8 TS 25. 1897 Tad
agediją e comedia ele nusaco le an ando só po uma dis inguimen o o
concei o aožą. Te mos de d ama não a ibuiam do sceninių muzikos eikalų
pa adinimų: po ope a TS 1897 8 25 e ope e ka TS 1897 8 25 aiškinamas ode ilis
umpas juokingas nuda imas be gilesnio pamocinimo TS 1897 8 25.
Auš oje quan o unsagido ēpas: Isz s ie iszkos poiēsies emos ambémogi
giesmes i ēpus, i. i. cau os eikalu ap aszimus A 1883 7 206 (pá zdys K. Donelaičio
Me ai). Também Auš oje skliaus uas escla ece o e mo epig ama as: umpos
dumos, iszmin ingai i jůkingai eilēmis pa aszi os A 1884 123 16 (J. Šliūpo a ian e
epig amas LB 1888 17 132, Šliūp 24). Ki i e mininai on es imp egnėž i e neaiškin i
(išsky us já menė us S. Daukan o e minus źebele или поси)12, ad mui as ezes
di ícil de e mina , se conc e us e mis é nomeamen o do gên o. Kū inių
ecenzen a, c í icos p incipalmen e ėmėsi žan inėmis kū inių paan aš ėmis,
po ém paan aš ė não semp e į a dija kū inio žan inę p iklausomybę (Sp indy ė
1996: 53). Po exemplo, o e mo apysaka, bas an e eqüen e nas on es, ago a
pe cebemos como o nome do gêne o, e século XIX apysakos concei o ainda
designa a não an o gên icos, quan o espécies de li e a u as <...>, apysaka
longokai oi um ce o nome gené ico bele ís ica, nãopõe ob iga a de ini
p ecisamen e o gên ês do abalho ( en pa : 54). Apysaka, como e mo de amplnês
signi icância, ambém é usada em ez de poemos (pgs., V p 1898 6 92). No elas
e mo naquele empo e a nepopulia us, nas on es pasi aikė uma ou a ez. Seu
signi icado é mui omaž a mesma que apysacos (pa y example, ci a oje
naudojama apysaka, a au o iaus eks e no elė V p 1898 3 47). Apsacimen o (não
ão comum como apysaka e suas a ian es) ambém oi usado não no signi icado
de gêne o li e á io. Ele ( ambém sinonimai apsakinējimas A 1883 3 75,
apipasakojimas V p 1898 3 42) eiškė pasakojimą apsk i ai (ž . Zala o ius 1971: 19).
Juk p imá ias suas leksinais signi icados são nomes de ações. J. Šliūpas no
signi icado da ob a us a a galūnės edinį apsakas Šliūp 220 (dailus apsakas Šliūp
219). Poēma as A 1883 810 246, 1896 NG 19 5, ēpas A 1883 7 206 ēposas Šliūp 21, ēpopēja
NG 1896 19 5, kaimiszka idylla NG 1896 19 5, poė12 Tau osakos e mos nes e a igo
especialmen e não nenag inėjami.
seus signi icados nusakė Vaižgan as Tė ynės sa ge: Jei egime nuda imą,