110 As a Mi ke ičienė | Desde
De Li uãs li e a u a
e minologia da ciência his ó ia: XIX século
As mi AKE ičiEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
Li e a ū ologija como sa a ankiška disciplina na Li uânia começou a o ma -se
XIX a. ais no inal XIX a. no início XX a. (LTE VII 1981: 55), po ém li e ada bų pagausėjo,
ū os ciência ques ionamen os des inados de ob as de exis a já mais an igamen e.
eles o na am di e sossi, embo a maio ia sink e iški, em eles exis e e eo ias
li e á ias, e his ó ia li e á ia, e li e á ias c í icas p immenų (LLI 2001: 206). XIX a.
aqueles abalhos imp usdi i e lie u iš k ai, iniciada c ia lie u iška
li e a ū ologijos e minija.
TERMINJOS CHALTINIAI
Na p imei a me ade do XIX a. assun os da li e a u a o am discu idos não em
sepa adas lojas, e de á ias publicações p a a mėse ou em ou as pa es. 1824 m.
Ezopo e K. Donelaičio pasakėčių edição L. Rėza colocou lie u išką p akalbą sob e
pasakėčią, pasakė ininkus e k . Naqueles mesmos anos edi ado K. Nezabi auskio
elemen o iaus apêndice Su inkimas isokių aš ų lie u iškų, žemai iškų i
p ūsiškai lie u iškų é p imei a su es inė lie u iškų aš ų bibliog a ija lie u ių
kalba (joje ap esen ada um pouco cu os comen á ios) (Ginei is 1982: 125, 126). S.
S ane ičius à 1829 m. pe spausdin as la yniškos lie u ių kalbos g ama ikos
ac escen ou p a a mę Skai ysian iems ( umpai discu e ama lie u ių aš ija).
Desconhecido au o J. J. V. Lie u is do Š en os upės k aš o pa ašė p akalbą
(da uada 1828 m.) 1829 m. S. S ane ičiaus e S. Daukan o ela i o pasakėčių leidimui,
que é p ima com poé ica ex o, esc i o esc i o lie u ių kalba (Gi dzijauskas 2006:
77). P imei o abalho de poé ica eó ica esc i a li auicamen e é conside ada S.
Daukan o no li o Pasakos Fed o (exp essdin a 1846, p epa ada 1824 m.) inse ida
sua s udia Pasakos eo ija būdas (mui o amplamen e en endidas pasakos i
pasakėčios eo ija) ( enpin: 79; LLI 2001: 214). Nela S. Daukan as apib ėžia e explica
os concei os, undija odo seu sis ema, man ém es i a consis ência logínica
(Gi dzijauskas 2006: 79). M. Valančius Zemaičių yskupys ėje (1848) a enção des ina
à li e a u a eligiosa. XIX. p imei oje
li uãos li e a u a ciência e minijos...
Te minologija | 2007 | 14 111 na página lie u iškai oi esc i o e sob e au osaką.
T umpas p a a mes podem se encon ados S. S ane ičiaus, mokslynynka
ly e a u as, nos li os Dainos žemaičių (1829) e Pažymės žemai iškos gaidos
(1833). S. Daukan as liaudies dainas discuia Dainės žemaičių (1846) p a a mėje, na
qual pasaco desses coisas, que são impo an es não só olklo is ikai, mas e
poe ikai em ge al (Gi dzijauskas
2006: 82).
Glaus ai sob e pasakėčias esc e eu J. Žel a ičius I. K ylo o pasakėčių cole inho Pasakos (1863) p akalboje.
Li e a ū as da bų (ypač k i ikos) padaugėjo XIX a. inal, gausėjan g ožinei lie u ių li e a ū ai, su gidus lie u ių
pe iodikai. Fo am imp in ados a igos li e á ios, ecensões, ano ações, esc i o es biog a ias e nec ólogos.
C í ica li e á ia Li uãs a i ma que du an e o p imei o pe íodo de in e anos de exis ência da imp ensa
pe iodís ica li uana nela apa eceu ce ca de 400 c í icas esc i as li e á ias, linguagem e nau osacos ques ões,
dos quais me ade oi imp essa em Auš oje e Va pe (LLK I 1971: 138). Va pe e a cons an emen e ano uojada e
ecensujada lie u iška li os. Li e a ū as klausimais Auš oje esc e eu J. Šliūpas, J. Mikšas, J. Konce ičius, S.
Dagilis, M. Da ainisSil es ai is, J. Mačys-Kėkš as, J. Zaue einas e k ., Va pe (XIX a. inal) P. Mašio as, V. Mačys,
V. Kudi ka, J. Jablonskis, A. K iščiukai is-A. Kudi kai is e S. Ma ulai is e k . V. Va pe esc e e am a p imei a linha
poé ica de Tiesos (1898). a. no segundo lado sob e li e a u a e esc i o es ou sepa ados abalhos ambém mais ou
menos oi esc i o na Li u iškoje cei ungoje, Ga se, Žemaičių i Lie u os apž algoje, Naujoje lie u iškoje
cei ungoje, Tė ynės sa ge, ūkininke, Žinyčioje, ambém leis uose pe iodiniuose Lie u iškajame, JAVenybėje
lie u ninkų, JAVšnie, Naujoje gadynėje, Ame ikosje lie u ių, Ga se, Tė ynėje i Lie u ių apž algoje. a inais do
XIX oi imp essa a p imei a his ó ia de li e a u a J Aug. Aplipo Š iškiai i ausi (1890), publicados em 1818-1889 (um
a igo publicado em m. Na Amé ica J. Žilius-Jonila exibiu li ogelê Lie u iški dainiai começos XIX secul mečio
(a g audas de Di as). XIX. li e a u as li uanas apž algą ap esen a am A. Milukas Lie u iško albumo em segunda
pa e (1900). Explica os abalhos, dos quais e oi colhida ma e ial a es e a igo1 (ž . lis a das p incipais on es),
em elação à e minologia mui o di e sos (sem dú ida, 1 Pe iodinė li e a u a neskai a í sai. U ilo asi ais
pe iodikoje publicados a igos, e isões e e c., quais discu i a mini li e a u ologai ( em asi A. Sp indžu 1957, LLK I
1971, L. Gineičiu 1982, LLI 2001, J. Gi dzijausku 2006). Também adicionalmen e e iui ada algumas ou os pe iodikoje
(p z., Naujoje lie u iškoje cei ungoje) publicados abalhos em ques ões de li e a u a.
112 As a Mi ke ičienė | Dos li uanos li e a u a da ciência e minijos... ambém
6 pg. da V. Kudi kos poe ikoje exis em sob e 120 e minos de ciência li e á ia, e
es ai 234 pg. de J. Šliūpo Li uãs li e á ias his o ijoje deles compa a não há
mui o (ce ca 150 com e minis de publicação). Ou as ob as da e minologia
his ó ia ambém são desiguodos alo es: em um apenas um ou o e mo, e em
ou os pode encon a e mos de de inições, ano ações sob e os mesmos
e mos e pan. Es e a igo oco cen e aqueles abalhos, nos quais bem
isí el sis ema de e mos, e mos de inê-se. De ido a ais e mos de
e minidade ge almen e dú idas não le an am. Eles imamados como base XIX a.
li e a u a da ciência e miniação si uação e aožams e elados. A maio
pa e da a enção é a ibuída não a isolados e mos, e e minos g upos,
e minos ligas, sis emiškumui, . i. a ge al imagem da e minija. Remiamasi e
li e a u as cien is as ago a ap esen á eis concei os de e e mos a aliações.
TERMINAI E IS RIŠIAI
Relações de e mos melho êem de ob as de eo ia da li e a u a. S. Daukan o no abalho Os modos de
Con os a espi a a his ó ia pasakojimo hie a chinė sis ema. Te minas pasaka é pa ininis, e seus ipos
e mininai 1) wejkalĩne pasaka ou his o ĩja DaukPB VII (apie aquilo que oi), 2) môkslĩne pasaka DaukPB VII
(apie isso, kieno ce eza du idina) didac inis (li e a ū inis) na acão, 3) źebele ou DaukPB VIII (apie aquilo que
não oi) pasakėčia2. A base da classi icação é cla a, e os e mos ligam apenas elações semân icas. Da plg.:
insc i a ábula wadinas jeau padawĩmu, Ło iniszkaj adicijĩ DaukPB VII. Sis emiškais da ybiniais
an onimais sùmesgĩmas ĩ ĩssĩmesgĩmas DaukPB X S. Daukan as denomina os concei os užuomazga e
a omazga. 1883 m. Auš oje imp imiu J. Konce ičiaus a igo sob e K. Donelai į com J. Šliūpo ano ações em
isnašos. Es a é p imei a kuklus en a i a de classi ica a li e a u a, comp eende odo o seu sis ema <...>
(Gi dzijauskas 2006: 85). P incipais hie a chicas e minos mic osis emas: asz ai A 1883 7 204: nau inhos
asz ai A 1883 7 204 au osaka (siūloma keis i e m źodinis ē A 1883 7 204) e dailus asz ai moki u i u sudē i A
1883 7 204 (pagal kilmę); au inhos asz ai: pasakos A 1883 7 204 e dainos A 1883 7 204; dailus asz ai: p osa A 1883
7 205 e poēzija A 7 1883 205 (pagal kalbą, plg. poēzija da i a chama-se jung inę kalbą A 1883 7 205). J. Šliūpas
imedia amen e c i ica J. Konce ičių, que es e nea ski ia dailę ou p iemonę (a s) 2 A eo ia do con ado S.
Daukan as ou c iou ele mesmo, ou omou cujo ou o (mums desconhecido) au o , e a eo ia pasakėčios
ealmen e é neo iginali (admi ida polkiška S. Če skio p a a mė Fed očių leidimui)
(ž . Gi dzijauskas 2006: 465, 466).
di e e lingubialmen e e subjec ikiškai). Alguns, po exemplo, ap oximadamen e
Te minologija | 2007 | 14 113 nů ciência A 1883 7 204, . y. g ožinės li e a ū os nuo
dalykinės. m. Auš oje publicado no incomple o a igo de S. Dagilio a di isão do
p osa e da poesia po linguagem ( o mą) ejei a como senesnių gadynių
enômenos, po ém a mudança de pe cepção e le e-se apenas no ní el
semân ico do sis ema de e mos (keičiasi classi icação base e plano de
con eúdo), e os e mos aszinė A ai 1886 1 6 ipos de e mos pe manecem os
mesmos p oza 1886 A 1886 1 6 ieē mokslinė li e a u a e k e poesia 1886 A 1 6
~g ožinė li e a u a3. O au o a di e ença já desc iba abs akčiai: a p imei a
mos a daig us, comoie eles isz ik o são, e a segunda kokeis u ou ne u bu i A
1886 1 7. Ele sepa a e minus poēzija e giesmininkys ē A 1886 1 6: o úl imo
conside ado mais es ei o giedojimo ou dainação eilės.
Pe žiū ėjus lis ados abalhos, e maio es ou meno es e minos signi icmines g upos, mais b ilhan e deles
cons i ui eilêda os e mininai, a inių ins umen os denominacimai, li e a u a gên ų denominacimai. Ei lė da
o s e mi na i. J. J. V. Li uio desde Š en os upės k aš o p akalboje, embo a eilėda a sepa adamen e
neap a iama, são alguns des e signi icminės g upės e minų. Em p imei o luga , são an oniminos e mos
su ysz a kaba, ay i a, eyos lie V (eyłos ay i a su ysz a kałba Lie VII) e liuosa kaba Lie IV. A i a-se a
a enção que os compos os an onimai o ma sis emicamen e: su ysz a liuosa (da plg. an e io men e
ci ado J. Konce ičiaus jung inē kalba). S. Daukan o no abalho es a con a iedade exp essš a e minais
dajnĩne kałba e p ip as ĩne kałba DaukPB XVI. J. J. V. Li u is elaciona e minus piedos pėdos Lie IV e
mie os Lie IV me ai? (LKŽe mie a 1. medimen o unidade, ma as, plg. g . me on ma as): ey piedomʼs i a
mie omʼs ay ay gàl pied aszi y IV, szima bù à piedom (pedes poe ici) Lie o i a ayomʼs ey su ysz û
Lie os kabos VII. Se eles elacionados sinonimias, ou hie a chiniais elações, é di ícil dize . Na no en a
década usou o e mo hexame as e suas a ian es. J. Konce ičius ci ado no a igo b e emen e descala
signi icado des e e mo: eksamē ai, . i. szeszmie inēs eilēs A 1883 7 208 (da plg. heksamē ai, . e.
szeszmē inės eilēs Šliūp 22). Ou al ez isso não seja explicação, mas sinônimo? Te miną hegzame as de ine
M. Juodišius Vienybėje lie u ninkų (1887 m. N . 4142) publicado num a igo sob e K. Donela P adi yje (Keli
žodžiai apie sup a imą poezijos...)4: Kada kožnoje eilėje y a šešios mie os, 3 V. Kudi ka pačioje XIX a la e.
usa oja e minus eposas i ly ika (V p 3 1898 42), epiška poezija i ly ika (V p 93 1898 6). Úl imos dezmecios
on es encon a am e minai bonji li e a u a V p 1894 3 36 ( en pa belle is ika V p 1894 8 116), dailioji
li e a u a Mlk. 4 Es e a igo o iginal não conseguiu encon a , po an o u ilizo asi LPP 1985: 327331 publicada
seu exce o adap ado ex o.
114 As a Mi ke ičienė | Da e minologia de ciência da li e a u a li uanas... ou
(do g eikiško seis pėdos eilė). Encan ado é que é usado hegzame o, embo a
es eja mie os, e não me as (da plg. eilės mie uo os). Além disso, o au o
e minou linhas, p esumi elmen e, do empo neaiškiu, pois ao lado pa ašo
lenkiškai: iskas ašy a eilėmis (wie szami) (plg. 1824 m. K. Nezabi auskio
bibliog a iją Nz: ap aszi as Eyłomis (a ba wy szays) 47).
Um dos p incipais 1886 m. Li u iškajame balse imp imiu J. Adomaičio-Še no a igo
Sob e musu poesia e minų su a inumas [eilu] LB 172. Nes e e mo chama-se e
sis ema eilėda os, e imas (ž . Gi dzijauskas 2006: 86). Usam-se ês e mo
con ac uinumas eilėda a espécies e minais: syllabiszkas su a inumas LB 172,
mē inis su a inumas LB 172 (plg. mē a [eilu] LB 172 me as, syllabiszka mē a mē a
syllabiszka LB 172), 17 aleksand iszkas skambēsinis su a inumas LB (skambēsinis
su a inumas LB 172; silabo oninė eila a?ėd). Como is o, espécies êm es imenos
compos os di e en emen e. Falando sob e imą au o ius g e a sua denominação
li u iško su a inumas skliaus os o nece e in e p au inį sinonimą su a inumas
( ymas) LB 172, po ą ezes pa a oja um ymą LB 172 (plg. TŽŽe imas < p anc. ime
< g . hy hmos da numas, p opo cingumas). A ipsnyje é usado e semelhan e
aiškos e mis aco do (be só como p incipal dėmen o) widu inis aco do LB 172 (plg.
su a imai syllabiszki LB 172). Pode-se acha que assim in a a-se i mo, po que após
kablelio ai bałsakia ( y mas) LB 172 (www só bałsakia LB 172)5. J. Adomai is-Še nas
e minų neapib ėžia, só um pouco nusako e minų poēzija mē inē LB 172 e eilēs
ba os
172 LB b uožus.
Eilėda os sis ema de e mos cla amen e is o V. Kudi kos es údio Tiesos linhas pa a esc e e , na
qual consis en emen e explicadas concei os, elas classi icadas, quando onde ap esen ada e mos
de co espondmenas em ou as línguas. Te mininos an o lie u iški ou lie u in i, an o e não
lie u in i isolam-se cu sy u. Visas p imei o de iníbiam e mos de linha pa i šinė poesia o ma, que
se sepa a do p ozos V p 1898 1 14, linha V p 1898 1 14 eilu ė (anksčiau V. Kudi ka a ojo eilelė V p
1895 6 100, mais a de ambas a ian es eilė e 1898 V p 6 93, em seu es údio ambém há eilu ė V p 1898
1 14), in e nacional e mis i mos V p 1898 1 14 (plg. i mi pėdos V p 1898 15, V mika V p 15) 1 1898 1 5
Ki i V p 5 Ki i V p in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e in e
in e iu ainda o e m A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A A
8 33 e k 1898.
6 A siliepimas (plg. S. Didžiulio eilelių a siliepimas ŽLA 1892 7 50) no inal do XIX conco eu com o sinónimo
imas ŽLA 1895 22 174, L 1897 49 2.
assim chamadas pêdos, isso é seis ba as, en ão a linha chama-se hegzame u
Te minologia | 2007 | 14 115
1 14 cezū a, pėda V p 1898 1 14 e k ., inal posmas V p 1898 3 41. Mie a7 com g eikišku
a i ikmeniu pa a o a só e mo pėda de inição. P a, ma y , menos conhecidos ou
nãoapublicados e minos adicionando la inis equi alen es, ais como: pe ki imas,
(caesu a) V p 1898 1 14
(www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.ww-
w.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.www.w-
ww.www. A i ikmo esc e e-se e a hesame as V p 1898 1 15, po ém só pela p imei a
ez, pos e io men e ele um e a ojamo, de ele ap edado e mo hesame inis
eikalas V p 1898 3 40. V. Kudi ka explica não só gimininos, mas e espécies e mos.
Rūšiniai e mos são p incipalmen e compos os sis emicamen e, po exemplo: i mo:
me iškas i mas V p 1898 1 14 an ikinė kiekybinė eilėda a, oniškas i mas V p 1898 2
28 silabo oninė eilėda a, siliabiškas i mas V p 1898 3 41 silabinė eilėda a; // linhas V p
1898 1 14: me iškos // oniškos silabiškos eilės V p 1898 1 14 (pagal i mą), linhas
cho ejinės jambinės // am ib achinės dak ilinės anapes inės // maišy os V p 1898 2
29 (pagal pėdas) (eilės maišy os: eilės sa iškos // adoniškos V p 1898 2 29), a iškos
mo e iškos eilės V p 1898 3 40 (pagal úl imo skiį), akek i ka a alės ka alek inės V pės
40 3; p V p 1898 1 14 1898 14, d isiliabė pėdos pėdos d iski sili V p 1898 1 14, piliabė pėds 3
14 (pg. 13 siabienos V p 1898 11 41) e linhas liniais V p 1898 3 31) Pêdos espéciesinos
e minos unicaskai os a dininkas ap esen ado nelie u in as (la ynų kalba), p z.
:Py hichius, Spondeus, T ochaeus ou Cho eus, T ib achys, Dac ylus, Anapaes us
(V p 1898 1 14), Dispondeus, An ispas us, Jonicus a majo i didysis jonikasʼ, Epi i us
I, Epi i us II (V p 1898 1 15), e aos ou os a esque da e mui os apos iskai os po
apos o o adiedama galūnė, p z.: o išchaeusai, spondeus k ʼu p iesag 1898 1 15 e.
Su iškais leksiniais an onimais sis emicamen e o ma concei os opos os
in oduizan es e mos iš isinės eilės V p 1898 2 29 e pe pin inės eilės V p 1898 2 29
(dabe isosilabinės eilės e he e osilabinės eilės).
7 Tais mesmos anos Vaižgan as em uma ecenzijoje usa a des e e mo Li u išką pakai ą mąs as mas as S 1898 8 30
(da plg. maiszy as mas as TS 1898 8 30) (plg. LKŽe 1 g ama 4. ma as; 3 escala 3. s o a, posma (eilė aš yje)).
116 As a Mi ke ičienė | Da e minologia de ciência da li e a u a li uana... V.
bal osios eilės V p 1898 3 40 (da plg. minė ą J. Adomaičio-Še no a ian ą),
mas, po exemplo, só liuosos eilės V p 1898 3 40. Alguns dos e mos ago a o
con eúdo es á mudado, po exemplo, o e mo iš isinės eilės nossos empos
são chamados as o inės eilės (ž . LTŽ II 1998: 10), e o que V. Kudi ka chamou
ka elek iškomis eilėmis V p 40, 1898 3 a ualmen e in oduzida no e mo
hipe ka alek inės eilu ės ( en pa : 26).
Pacien e XIX e XX a. sandū oje (1900 m.) Žinyčioje oi imp esso pla us K. Maciaus
(Samogi os) a igo sob e liaudies dainas. Embo a isso seja um a igo de
au osaco, po ém nele há eilêda as e minos. O au o usa e mos me as Žnč
1900 1 72, me ica Žnč 1900 1 83, e mie as Žnč 1900 1 82, pa ece, signi ica an o
me as, quan o i mos (a em musų poezija eilinį mie ą, ou i mą . i. ou puola
co e amen e as ozes pala as eiliuosę eilių an ap ibo ų a snių Žnč 1900 1 82).
Us ojama do úl imo e mo espécies de e mos: mie as me iškas me iškas
mie as Žnč 1900 1 82, oniškas mie as Žnč 1900 1 82, silabiškas mie as Žnč 1900 1 82,
p iegaidžiuo as mie as Žnč 1900 1 83, okaiškas mie as Žnč 1900 1 83, dak iliškas
mie as dak iliškas Žnč 1900 1 83, mie as okaiškai - dak iliškas Žnč 1900 1 83,
jambi 1900 mie as Žnč 1900 1 83 / Todas espécies de o igem es animas
es imenys aze com a mesma apesaga. Li u išku e mo a liepimas Žnč 1900 1
82 į a dijamas imas (plg. V. Kudi kos a siliepimą). É impo an e que K. Macius
op ou po in e p au inį e miną s o a Žnč 1900 1 83 ( i uose on esiniuose
nepas ebė a) ao in és an e io men e consumido bal a usiškos o igem e mo
posmas. Es e úl imo e mo pode se encon ado já nos abalhos de S. Daukan
(DaukD VII)9, es e e mo com o que é mais an igo do mesmo aiškos liaudies
e mo (siūlų pluoš as) pe compa aimą susieja J. Konce ičius: Poēzija da i a é
chamada de língua jung inė, nēs joje isados a si inka źodźiai, pa ogiai
sujun a i, ankiai posmůse, ligiai sumes os i posiedis su su su su gios siulu
s ů ou acziej g aźie źai, isz da źu i lauku i su ink i i dailiai su ki k onkon
( iszelin) A ien 1883 205. S. S ane ičius no signi icado posmo us a a mais a de
nãosi i inus o e mą a g ana S nD 52/5310.
8 Į a džiuo inės ūšinių dėmenų o mas naquele momen o a as. 9 1852 m. Kelei yje de Ka aliaučiaus <...> imp imido no
a igo de F. Ku šaičio sob e giesmių eilėda ą pa a o a okie ybė pe kšmas Kl 59, 1852 cujo signi icado, segundo J.
Gi dzijausko, é posmas (ž . LPP: 1985 390). De aco do LKŽe pe kšmas eilu ė, po ém nesse a igo eilu ė é chamado eile. 10
J. Lebedys a i ma que es e e mo co esponde e imologicamen e a es o os e an is o os signi icado (sucimasis,
i agimas pa a ás) (S ane ičius 1967: 586; plg. TŽe s o a < g . s ophē u imasis, po ūkis; LTŽ II 1998 an is o a
< an is oph apg ęžimas).
Kudi ka g e a bal os eilės V p 1898 3 40 us a a į a džiuo inį a ian ą8
Te minologia | 2007 | 14 117
Me ni ni ų p iem on ių pa ad i ni ma i. Tame pačiame K. Maciaus a igo
de ineiam-se denominações dos ins umen os a ís icos, maio ia deles
usados bene p imei a ez. Nele lis adosam-se e au osakai não budingas
a ís icas ins umen os. Au o ius explica e minus epy e as Žnč 1900 1 72,
opas Žnč 1900 1 73, poe iška igu a Žnč 1900 1 72. Es es e mos são
conside ados do mesmo ango. A segui explicam-se opos e igu as poé icas
iposinos (pu os li e á ios só paminimi) opai: compa ação Žnč 1900 1 72,
me apho a Žnč 1900 1 76, p ozopopėja Žnč 1900 1 77, gipe bola Žnč 1900 1 78
pe diação aumen o e diminuição; me onymia Žnč 1900 1 82, sinekdoka Žnč 1900 1
82; poe iškos igu os: šaukimas (in oca io) Žnč 1900 1 72 ( oliau igu a šaukimo
(in oca io), ou k eipimos Žnč 1900 1 79; šaukimas Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč
1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč
1900 1 82; Žnč 1900 1 89; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč
1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1900 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90;
Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90 Como e , uns
(skolin os, in e nacionais) concei os encon a lie u iški denominais, ou os
não. Lie u iški e mos o am escolankami endo em con a do e mo
in e nacional (la ynų ou g egų kilmės žodžio) e imologinę eikšmę, da plg.
apos opa, ou a sig ęžimas Žnč 1900 1 43 (apos o a Žnč 1900 1 43; a sig ęžimas
Žnč
1900 1 79) (plg. TŽŽe apos o a < g . apos ophō a sig ęžiu). Que e mininai
naquele empo ainda não es a a nusis o ėję, pode se is o de Tė ynės
sa go e mo compa ação TS 1898 10 29, pa a o o epi e o signi icadome. Em
ou os abalhos do século XIX ambém pode se encon ado uma ou a
nomeação de ins umen os a ís icos (p.j., pa alėlizmas ŽLA 1895 22 174).
Li e a u as gên ões denominações. XIX a. on es explicam-se, de inem-se gêne os
de d ama. Vydūnas Naujoje lie u iškoje cei ungoje num a igo sob e ea o (1895)
explica: d amas quando um homem com ge asneis ou p as esneis no ais, po sua
culpa p óp ia p ažus a; agēdije onde o homem al oš u [?] budu e ge u no u pe
amsų likimą ou pik us žmones p ažu a; ko me di je ku i odos nos idimos [?] em iso
a e čia e udo i oniza, nãožg iebda do ą (NLc 1895 5 1). Ele une as p imei as duas
de inições dos e mos (qual o p incipal p o agonis a e po que ele p ažū a). D ama
aqui é de inida de inida como gêne o (d ama es eu ąja sen ido?)11, en ão odos
ês e mos se iam ek onimai. Mais a de (1897) esses e mos de d ama usa am (só
d ama chama a 11 V. Mačys us a a o e mo piēsa V p 1893 2 23.
118 As a Mi ke ičienė | Da li e a u a li uana ciência e minijos... d ama u) e
como um homem g uma com iskiais p ieszingumas, com seus maus desejos
isso al chamado em ge al d ama u, se udo acaba á ho i elmen e isso
chama agediją, se b incamen e isso como já a mena e 8 TS 25. 1897 Tad
agediją e comedia ele nusaco le an ando só po uma dis inguimen o o
concei o aožą. Te mos de d ama não a ibuiam do sceninių muzikos eikalų
pa adinimų: po ope a TS 1897 8 25 e ope e ka TS 1897 8 25 aiškinamas ode ilis
umpas juokingas nuda imas be gilesnio pamocinimo TS 1897 8 25.
Auš oje quan o unsagido ēpas: Isz s ie iszkos poiēsies emos ambémogi
giesmes i ēpus, i. i. cau os eikalu ap aszimus A 1883 7 206 (pá zdys K. Donelaičio
Me ai). Também Auš oje skliaus uas escla ece o e mo epig ama as: umpos
dumos, iszmin ingai i jůkingai eilēmis pa aszi os A 1884 123 16 (J. Šliūpo a ian e
epig amas LB 1888 17 132, Šliūp 24). Ki i e mininai on es imp egnėž i e neaiškin i
(išsky us já menė us S. Daukan o e minus źebele или поси)12, ad mui as ezes
di ícil de e mina , se conc e us e mis é nomeamen o do gên o. Kū inių
ecenzen a, c í icos p incipalmen e ėmėsi žan inėmis kū inių paan aš ėmis,
po ém paan aš ė não semp e į a dija kū inio žan inę p iklausomybę (Sp indy ė
1996: 53). Po exemplo, o e mo apysaka, bas an e eqüen e nas on es, ago a
pe cebemos como o nome do gêne o, e século XIX apysakos concei o ainda
designa a não an o gên icos, quan o espécies de li e a u as <...>, apysaka
longokai oi um ce o nome gené ico bele ís ica, nãopõe ob iga a de ini
p ecisamen e o gên ês do abalho ( en pa : 54). Apysaka, como e mo de amplnês
signi icância, ambém é usada em ez de poemos (pgs., V p 1898 6 92). No elas
e mo naquele empo e a nepopulia us, nas on es pasi aikė uma ou a ez. Seu
signi icado é mui omaž a mesma que apysacos (pa y example, ci a oje
naudojama apysaka, a au o iaus eks e no elė V p 1898 3 47). Apsacimen o (não
ão comum como apysaka e suas a ian es) ambém oi usado não no signi icado
de gêne o li e á io. Ele ( ambém sinonimai apsakinējimas A 1883 3 75,
apipasakojimas V p 1898 3 42) eiškė pasakojimą apsk i ai (ž . Zala o ius 1971: 19).
Juk p imá ias suas leksinais signi icados são nomes de ações. J. Šliūpas no
signi icado da ob a us a a galūnės edinį apsakas Šliūp 220 (dailus apsakas Šliūp
219). Poēma as A 1883 810 246, 1896 NG 19 5, ēpas A 1883 7 206 ēposas Šliūp 21, ēpopēja
NG 1896 19 5, kaimiszka idylla NG 1896 19 5, poė12 Tau osakos e mos nes e a igo
especialmen e não nenag inėjami.
seus signi icados nusakė Vaižgan as Tė ynės sa ge: Jei egime nuda imą,