142
Lie u iški Vinco Kudi kos
medicinos e minai
VincoKudi kos150-osiomsgimimome inėms
Be eik kiek ienas žmogaus žingsnis sujung as su pa-
minējimu apie s eika ą. Tik b angius daig us ankei
mina ojame.
V. Kudi ka. Va pas
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u iųkalbosins i u as
XIX a. pabaigoje kilus lie u ių au inio a gimimo sąjūdžiui, paspa ėjo
lie u iškų spaudinių leidyba. Pagausėjo populia inamųjų medicinos
knygelių i s aipsnių laik aščiuose bei kalendo iuose. S eika os i
gydymo klausimais žmones š ie ė žymūs lie u ių gydy ojai i isuomenės
eikėjai Juozas Bagdonas (1866–1956), Jonas Basana ičius (1851–1927),
Kazys G inius (1866–1950), S asys Ma ulai is (1866–1956), Adomas Ske e-
is (1859–1916), Jonas Šliūpas (1861–1944), An anas Vileišis (1856–1919)
i k . Jų d augėje bu o i dak a as Vincas Kudi ka (1858–1899).
V. Kudi ką da nuo s udijų laikų Va šu os uni e si e o Medicinos a-
kul e e pažinojęs Jonas S augai is (1868–1952) ašė, kad V. Kudi ka bu o
p i y ęs gydy ojas, di bo mode niais medicinos ins umen ais, kaupė me-
dicinos li e a ū ą, nuola skai ė medicinos laik aščius lenkų i usų kalbo-
mis. J. S augai is iš V. Kudi kos aš ų su inko eikala imus, ku iuos jis kėlė
„gydy ojams apsk i ai i gydy ojams lie u iams ypačiai“ (S augai is 1925:
43). V. Kudi ka skelbė okį gydy ojo idealą: „Gydy ojas p i alo bū i sąži-
ningas, neapga ikas i neišnaudo ojas, ko ek ingas kolega, ge ai ginkluo as
medicinos mokslu, neužsida ęs ienoje siau oje gydy ojo specialybėje, be
pakankamai išsimokslinęs i ki ose mokslo šakose, ka š as ė ynės mylė ojas,
uolus liaudies š ie ėjas i au inės sąmonės au oje žadin ojas“ (S augai is
1925: 43). Pa s V. Kudi ka kaip ik i bu o oks gydy ojas.
V. Kudi ka iš medicinos s i ies paskelbė nedaug – Va po laik aš yje Higie-
nos a no slapy a džiu ke u is medicinos s aipsnius iš higienos s i ies –
Palmi a Zemle ičiū ė | Lie u iškiVincoKudi kosmedicinos e minai
Te minologija | 2008 | 15 143
1889 m. „A ba a“, „Ka a“ i „Tabakas“ i 1895 m. „Alkoholis i alkoholiz-
mas“. J. S augaičio žodžiais a ian , „ isi šie ašiniai pa ašy i labai gy a i
aizdžia kalba, plačiajai isuomenei sup an amai i p ieinamai“ i no s jie
pa ašy i gana seniai, ačiau „nė kiek nep ieš a auja daba iniam higienos
mokslui apie uos daik us“ (S augai is 1925: 33).
Reikia pažymė i, kad V. Kudi kos edaguojamo Va po laikais leis a ien
populia inamoji medicinos li e a ū a, i šie jo s aipsniai bu o pa ašy i pa-
p as iems žmonėms. Kalbami V. Kudi kos medicinos ašiniai y a ik nedi-
delis jo plačios isuomeninės i kul ū inės eiklos epizodas.
Šio ap ašomojo pobūdžio s aipsnio objek as y a lie u iškos kilmės1 me-
dicinos e minai, ku ie suda o šiek iek daugiau nei du ečdalius (70%)
isų minė ų V. Kudi kos s aipsnių medicinos e minų. Taigi daugiausia y a
lie u iškos kilmės medicinos e minų.
Du penk adaliai (40%) šių e minų y a a ojami daba inėje medicinos
mokslo kalboje, iesa, kai ku ie iš jų ski iasi ašyba, o sudė iniai e minai –
dėmenų a ka. Tai:
1) kūno dalių i o ganų bei jų gaminamų skysčių pa adinimai: akis2 V pKd
1889 4 60, V pKd 1889 10 152, V pKd 1889 1 8, V pKd 1889 3 41, V pKd
1895 9/10 155, V pKd 1895 11 174, asza a V pKd 1889 4 60,ausis V pKd
1889 3 41, bu na V pKd 1889 8 120, V pKd 1889 9 139, V pKd 1889 3
40, dan is V pKd 1889 11 168, V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 9 139, gal a
V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 10 153, V pKd 1889 11
168, V pKd 1895 11 175, gal os smagenys V pKd 1889 10 153, V pKd 1889
1 9, ge klė V pKd 1889 10 152, gysla V pKd 1889 9 139, inks ai V pKd
1895 9/10 157, kak a V pKd 1889 3 41, kepenys V pKd 1895 9/10 156,
koja V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 2 25, V pKd 1889 3 41, V pKd 1895
9/10 156, k aujas V pKd 1889 9 139, V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 10 152,
V pKd 1895 9/10 156, V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 4 60, V pKd 1889
11 168, k u inė V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 10 152, kunas V pKd 1889
1 Be lie u iškos kilmės medicinos e minų, V. Kudi ka a ojo skolinių i miš ios kilmės e minų
( ienažodžių hib idų i sudė inių e minų su ski ingos kilmės dėmenimis). Skoliniai V. Kudi kos s aips-Skoliniai V. Kudi kos s aips-
niuose suda o 20 p oc. isų e minų. Nemaža jų y a a p au iniai žodžiai, ku ie ebe a ojami i daba , p z.:
alkogolizmas,bak e ija,deks inas, iziologija,haliucinacija,higiena,idio izmas,ko einas,kon ulsija,medicina,
niko inas,pa ologija,p o einas,psichia as,psichia ija,pulsas,sko bu as, aninas, e apija i k . Mažiausia
y a miš ios kilmės e minų ( ik 10%), p z.: a e ijossiena,ch oniškasuždegimas,di gsniųsis emas,e e iškas
aliejus,ka a aspil o, ly ieso ganas,magnezijosd uska, o ganizmoauda, psichiškaliga, e leksiškasjau umas,
abakinisk ai ulys, abakinisspangumas, zoopiškoshaliucinacijosi k .
2 Te minai pa eikiami au en iška ašyba (abėcėlės a ka), ienaskai os a dininko o ma, ku i daugeliu a ejų
y a a s a y a.
144
3 40, k ēpa imo akai V pKd 1889 10 152, lupa V pKd 1889 8 120, V pKd
1889 9 139, nosis V pKd 1889 4 60, V pKd 1889 3 40, oda V pKd 1895
9/10 157, pe a a V pKd 1895 9/10 156, pil as V pKd 1889 1 9, V pKd
1889 3 41, V pKd 1889 8 120, V pKd 1895 9/10 157, p akai as V pKd
1889 3 41, anka V pKd 1895 11 174, V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 2 25,
V pKd 1889 3 41, sana is[? -ys] V pKd 1895 9/10 156, seilēs V pKd 1889
3 41, V pKd 1889 8 120, sk epliai V pKd 1889 9 139, V pKd 1889 10 152,
eidas V pKd 1889 3 41, V pKd 1895 9/10 156, žandas V pKd 1889 3 41,
ža na V pKd 1889 2 25, V pKd 1889 3 41;
2) ligų i jų požymių bei liguis ų būsenų pa adinimai: akiuuždegimas
V pKd 1889 3 40, dede inė3 V pKd 1895 9/10 157, d ebulys V pKd 1889
3 41, dusulys V pKd 1895 9/10 156, dźio a V pKd 1889 10 152, V pKd
1889 11 168, kepenų diegliai V pKd 1895 9/10 156, kosulys V pKd 1889 3
40, V pKd 1889 10 152, V pKd 1889 4 60, liga V pKd 1889 3 40, V pKd
1895 9/10 156, V pKd 1889 10 152, V pKd 1889 11 168, V pKd 1889 4
60, V pKd 1889 9 139, nuoma ius V pKd 1895 9/10 157, p iepůlis V pKd
1889 4 61, silpnap o ys ė V pKd 1895 9/10 157, spuogas V pKd 1895 9/10
157, uždegimasplaučių V pKd 1895 9/10 156, ēmimas V pKd 1889 3 41,
ēźys V pKd 1889 9 139, žaizda V pKd 1895 9/10 157, ź ai umas V pKd
1889 4 61;
3) gydymo i ki okių p iemonių pa adinimai: lašai V pKd 1895 9/10 157,
nůdai V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 8 120, V pKd 1889 11 168, V pKd
1889 2 25, V pKd 1889 10 152, ais as V pKd 1889 3 40, V pKd 1889 11
168, V pKd 1889 2 25, V pKd 1895 9/10 155;
4) asmenų pa adinimai: gydy ojas V pKd 1895 9/10 155, gi uoklis V pKd
1895 11 173, V pKd 1895 9/10 156, kudikis V pKd 1895 11 174, ligonis
V pKd 1889 2 25, V pKd 1889 10 153, V pKd 1889 3 41, V pKd 1895 9/10
155;
5) eiksmų, p ocesų, būsenų i ypa ybių pa adinimai: a min is V pKd
1889 4 61, badas V pKd 1889 11 168, cziaudējimas V pKd 1889 4 60, gy-
dymas V pKd 1895 9/10 155, ka sz is V pKd 1889 3 41, k ēpa imas V pKd
1889 3 41, V pKd 1889 9 139, miegas V pKd 1889 2 25, V pKd 1889 3 41,
3 An ame V. Kudi kos Raš ų ome 1895 m. s aipsnis y a pe spausdin as, o knygos gale pa eik ame „Re-
esnių žodžių žodynėlyje“ žodžio dede inė eikšmė y a nus a y a – „egzema“ (Kudi ka 1990: 922), p z.:
„Mi imas odos su ukdy as i dėl o ankiai buna išbe a į ai iais spuogais, dede inėmis [...]“ V pKd 1895
9/10 157. LKŽ šis žodis įdė as he pes eikšme. Daba inėje medicinos mokslo kalboje dede inė eiškia
pi i iazę (lo . pi y iasis) MedŽ 1980: 439, o e minu egzema (lo . eczema) MedŽ 1980: 163 y a adinamas
„neužk ečiamas, dažnai pasika ojan is ale ginis odos uždegimas“ (ME 1991: 216).
Palmi a Zemle ičiū ė | Lie u iškiVincoKudi kosmedicinos e minai
Te minologija | 2008 | 15 145
ne amumas V pKd 1889 3 41, s eika a V pKd 1889 1 8, V pKd 1889 3 40,
V pKd 1889 11 168,sziluma V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 2 25, žegsējimas
V pKd 1889 3 41.
Kai ku ie e minai iek ame pačiame, iek i ski inguose V. Kudi kos
s aipsniuose bu o ašomi ne ienodai. Toks ašybos į ai a imas apsk i ai
bu o ienas iš būdingų XIX a. pab. – XX a. p . pe iodinės spaudos b uožų
(Palionis 1995: 238), p z.: deg inē V pKd 1889 11 168 / deg inė V pKd 1895
11 173, V pKd 1895 9/10 155, lieźu is V pKd 1889 8 120, V pKd 1889 9
139 / liežu is V pKd 1889 3 41, plaucziai V pKd 1889 10 152 / plauczei
V pKd 1889 10 152, V pKd 1889 1 8, V pKd 1889 9 139 / plauczei[? -iai]
V pKd 1889 3 40 / plaučiai V pKd 1895 9/10 156, smagenys V pKd 1889
4 61, V pKd 1889 11 168 / smegenys V pKd 1895 9/10 156, V pKd 1889 2
25, szi dis V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 10 152 / ši dis
V pKd 1895 9/10 156, idu ei V pKd 1889 1 9, V pKd 1889 9 139 / idu iai
V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 9 139, V pKd 1895 9/10 156.
Daba inėje medicinos kalboje nebe a ojamų lie u iškos kilmės medi-
cinos e minų V. Kudi kos s aipsniuose y a daugiau – jie suda o is penk-
adalius (60%) isų e minų. V. Kudi ka a ojo nemažai daba inėje medi-
cinos e minijoje nep igijusių kūno dalių i o ganų lie u iškų pa adinimų
(ana omijos e minų). Tai akiesbal ymas, aša inis akas, auda,dan ųsmege-
nys,di gsnis,g umulas,indas,jungplonė,lėliukė,pil aplonė,plonė,saldmėsės,
slidplonė,sunkė. Visi šie žodžiai pa eik i LKŽe omis eikšmėmis, ku iomis
juos a ojo V. Kudi ka, p ie daugumos jų už ašy i ilius aciniai pa yzdžiai
iš minė ų V. Kudi kos s aipsnių. Kai ku ie šių žodžių y a a ojami gy ojoje
kalboje (bal ymas, akas,smegenys,g umulas,saldmėsės), ki i galėjo bū i o
me o naujada ai. J. Palionis, y inėjęs Va po kalbą, V. Kudi kos naujada ais
manė esan žodžius jungplonė,slidplonė,sunkė. Ty inė ojo manymu, ai
bu o da ybiškai i seman iškai ne ykę naujada ai, ku ie nep igijo nei o,
nei ėlesnio me o lie u ių li e a ū inės kalbos leksikoje (Palionis 1952:
238–239). Tad apie minė us V. Kudi kos medicinos aš ų ana omijos e -
minus pakalbėsime kiek plačiau.
Akies obuolio išo inio skaidulinio dangalo dalis adin a e minu akies
bal ymas, p z.: Vienok isas o ganizmas okio žmogaus liudija užsi ijimą a-
baku4: eidas i akiu bal ymai5 pagel ę, kunas pasibaigęs, angumas i
4 Čia i ki u o iginale e minai išspausdin i ku sy u.
5 Šiame i ki uose V. Kudi kos sakiniuose e minai e in omis aidėmis ašomi šio s aipsnio au o ės.
146
ingumas p ie anku i gal os da bo“ V pKd 1889 3 41. LKŽe duomenimis,
bal ymas „akies bal a dalis“ žinomas iš gy osios kalbos – G ūžių (Pas alio
.), Šė os (Kėdainių .), jį y a a ojęs K. Si ydas. Daba inėje medicinos
mokslo kalboje p iim as P. A ižonio e minas odena (lo . scle a), ačiau
šnekamojoje kalboje a ojamas i akiesbal ymas.
Aša ų kanalėlis (lo . canaliculuslac imalis) adin as e minu aša inis a-
kas, p z.: „P ie am nů abokos, uźsikimszus asza iniams akams, be
pe s ojimo eka asza os i nieź i akis“ V pKd 1889 4 60. LKŽe žodis akas
„kanalas, la akas“ įdė as iš liaudies kalbos – Žilinų (Va ėnos .), Ylakių
(Skuodo .), Raudėnų (Šiaulių .), Ku šėnų (Šiaulių .).
„Audinio“ (lo . ela) eikšme V. Kudi ka a ojo e miną auda – auda
V pKd 1889 9 139, V pKd 1889 8 120, kunoauda V pKd 1889 1 9, plaucziu
auda V pKd 1889 9 139, p z.: „Kolaik susiźlebczioja penas, . y. iki audos
ne isz aukia isz jo eikalingu dēl sa ęs daliu, pe sidi ba jis keliose ie ose:
pi ma ie a p i aiso peną p i inkanczei dēl an os, an a dēl eczios i . .“
V pKd 1889 8 120. LKŽe žodis auda „audinio“ eikšme nepaliudy as iš
gy osios kalbos.
Dan enos (lo . gingi a) adin os sudė iniu e minu dan ųsmegenys – dan-
usmegenys V pKd 1889 3 41, V pKd 1889 9 139, uždegimasdan usmegenu
V pKd 1889 3 41, p z.: „P ie am jie mislijo, buk k imkē gina nů ligos sko -
bu o (sco bu us), užpůlanczios dan u smegenis, be pe siliudijo, kad
abakas nů os ligos isai nea gina“ V pKd 1889 3 41; a o as i ienažodis
e minas smegenys, p z.: „[...] be i ge esni pa i szu inei ais ai nea gins
smegenu nů sko bu o [...]“ V pKd 1889 3 41. Žodis smegenys „dan e-
nos“ a ojamas gy ojoje kalboje – LKŽe pa eik a a osenos pa yzdžių iš
Bago osios (Ma ijampolės .), Ba ninkų (Vilka iškio .), Ju ba ko, Lukšių
(Šakių .).
Ne as (lo . ne us) adin as lie u išku e minu di gsnė – di ksnēs V pKd
1889 10 153, V pKd 1889 2 25, ga dumodi ksnēs V pKd 1889 3 41, ploniu
di ksnēs V pKd 1889 4 60,padilginimasdi ksniu V pKd 1889 1 9, p z.:
„Ge en ka osmažai, sykį an dienos, įpacz po mēsinui algiui, neda ome
o ganizmui jokios blēdies, ik da amei sujudiname di ksniu eiklumą,
nu a ome miegą i mislies nesmagumą, aip, kaip ge en a ba ą“ V pKd
1889 2 25. Va o as i skolinys ne as, ku is eina sudė inio e mino ne ų
sis ema V pKd 1895 9/10 157 šalu iniu dėmeniu, ačiau V. Kudi ka dažniau
a ojo e miną di ksniusis emas V pKd 1889 11 168. Tai ašy inių šal inių
žodis – LKŽe pa eik as ik ienas di gsnės „ne o“ ilius acinis pa yzdys iš
Palmi a Zemle ičiū ė | Lie u iškiVincoKudi kosmedicinos e minai

Te minologija | 2008 | 15 147
V. Kudi kos aš ų. Jis a ojo i edinį di gsninis,-ė – di ksninēsligos V pKd
1889 10 153, V pKd 1889 11 168, di ksninisszi dies inksējimas V pKd
1889 2 25, V pKd 1889 1 9, p z.: „P ie am, da bininkai ie leng ai apse ga
an isokiu di ksniniu ligu [...]“ V pKd 1889 11 168, „[...] ka os da
labiaus eikia saugo is p ie [...] di ksninio szi dies inksējimo
[...]“ V pKd 1889 2 25. LKŽe p ie šio edinio už ašy os ik di gsninėsligos
(V. Kudi kos e minas).
Liauka (lo . glandula) V. Kudi kos į a dy a e minais g umulas i g u-
mulėlis –g umulēliai V pKd 1889 8 120, popil inisg umulas V pKd 1889
8 120, p akai og umulēliai V pKd 1889 3 41, seiliniaig umulēliai V pKd
1889 8 120 / seiliug umu ēlei6 V pKd 1889 8 120, V pKd 1889 3 41, p z.:
„[...] abakas e zina liežu į i ga dumo di ksnias, o pe ai sue zina sei-
liu g umu ēlius, ku ie ada nesigaili sa o į u io; [...]“ V pKd 1889
3 41.LKŽe duomenimis, g umulas „liauka“ y a gy osios kalbos – G ūžių
(Pas alio .), S ėdasų (Anykščių .) – žodis. Be o, žodyne iš V. Kudi kos
s aipsnio pa eik as ilius acinis pa yzdys su e minais p akai og umulėliai,
seiliųg umulėliai.
„K aujagyslės“ (lo . as sanguineum) eikšme a o i e minai indasi
indelis – k aujoindai V pKd 1895 9/10 156, V pKd 1889 9 139, k aujo
indelei V pKd 1889 4 61, plaucziuindai V pKd 1889 9 139, p z.: „K aujo
indai nelieka neužgau i“ V pKd 1895 9/10 156, „Cziaudējimas sujudina
smagenis, o pe ai gali plysz i k aujo indelei“ V pKd 1889 4 61. LKŽe
žodžio indas eikšmė „la akas, gysla“ nepaliudy a iš liaudies kalbos, šis žodis
minė a eikšme įdė as ik iš P. Ma ulionio i ki ų ašy inių šal inių ( š).
Deminu y inė o ma indelis ( e minas ploniejieindeliai V pKd 1895 9/10
157) galėjo eikš i smulkiausią k aujagyslę – kapilia ą, p z.: „Oda alkogolikų
sausa, o an jos pa i šiaus plonie jie indeliai išsiskė ę“ V pKd 1895
9/10 157.
Akių glei inė V. Kudi kos adin a jungplone ( e minas uźdegimasjungplo-
nes V pKd 1889 10 152), p z.: „Jaigu akys ankei bus e zinamos dumais, gali
įs eig i uźdegimasakiu (uźdegimas jungplones – conjunc i i is), ku is
gali uźsi ęs i i su eik i akims isas blogas os ligos pasekmes“ V pKd 1889
10 152. LKŽe e minas junglonė „jungiamoji plė ė; junginė“ pa eik as ik iš
V. Kudi kos medicinos aš ų. Daba o icialus lie u iškas e minas y a junginė
(lo . conjunc i a), o a p au inis jo a i ikmuo konjunk y a.
6 G eičiausiai spaudos ik as ( u ė ų bū i g umulēlei).
148
Akies yzdys (lo . pupilla) į a dy as e minu lėliukė ( e minas iszsiskē i-
maslēlinkiu7 V pKd 1889 3 41), p z.: „Sma kaus užsi ijimo niko inu ženklai
szie: ne amumas, d ebulys, gal os apk ai imas, pik a ka sz a po k u ine;
ůjaus paskui – apsilpnimas, ēmimas, dieglei, kuno, iszbalimas, szal as
p akai as, kak os sopimas, iszsiskē imas lēlinkiu akyse, užimas ausyse i
sąpažin ies sumiszimas; [...]“ V pKd 1889 3 41. LKŽe lėliukė „akies yzdys“
įdė a ik iš ašy inių šal inių ( š).
„Pil o plė ės“ eikšme V. Kudi ka a ojo e miną pil aplonė, p z.: „Pil-
aplonė eip-gi labai ankiai suse ga nuo alkogolio“ V pKd 1895 9/10
156. LKŽe pil aplonė„pil o plė ė (pe i oneum)“ už ašy a ik iš V. Kudi kos
s aipsnio, adinasi, ai galėjo bū i jo pada y as e minas. Daba inėje me-
dicinos kalboje a ojamas lie u iškas e minas pil aplė ė (lo . pe i oneum).
Plė ė (lo . memb ana) adin a e minu plonė – plonė V pKd 1889 4 60,
V pKd 1889 8 120 / plonē V pKd 1889 9 139, akiuplonēV pKd 1889 10
152, gomu ioplonē V pKd 1889 4 60, nosies plonė V pKd 1889 4 60 ( idu-
inēnosiesplonē V pKd 1889 4 60), plonėsaplinkši dį V pKd 1895 9/10
156, plonespil o V pKd 1889 8 120, smegenųplones V pKd 1895 9/10 156,
p z.: „Akiu plonē labai lepi; dalelēs angliu dumůse eźia ją i ji, sue -
zin a, p isisunkia k auju – nů o akys pa audonůja“ V pKd 1889 10 152,
„Pe nosies plonę, kaip pap as ai pe isas plones, gali pe sisunk i
į k aują odingas abako8 skys imas“ V pKd 1889 4 60. Tačiau kai ku-
iuose šal iniuose ski iasi V. Kudi kos e mino plonė eikšmės. Pa yzdžiui,
minė ame V. Kudi kos Raš ų „Re esnių žodžių žodynėlyje“ ašoma, kad
plonė y a glei inė (Kudi ka 1990: 928), LKŽe plonė įdė a „ i šu iniosios
odos plė elės“ eikšme (pa eik i du ilius aciniai pa yzdžiai iš V. Kudi -
kos s aipsnių). J. Palionis sa o dise acijos „Naujada ų žodynėlyje“ plonę
už ašė „plė ės“ eikšme (Palionis 1952: 336). Šio s aipsnio au o ė p i a ia
J. Palionio nuomonei.
„Žmogaus liaukos, išski iančios i škinimui eikalingas sul is“ eikšme
V. Kudi ka a ojo e miną saldmėsės, p z.: „Saldmėsės gi uoklių pa-
i šium u i balsganus lyg pieno lašus. Ka ais buna padidin os, ka ais
suminkš ėjusios, o a si aiko i sukie ėjimas lyg ago“ V pKd 1895 9/10
156. LKŽe pa eik a kele as šio žodžio a ian ų, ku ie u i „kasos“ eikšmę, –
saldmeisė iš A. Juškos žodyno, Šačių (Skuodo .),saldmeisės iš K ėda nos
7 Gali bū i spausdinimo klaida ( u ė ų bū i lēliukiu).
8 Žodis abakas iš e in as o iginale.
Palmi a Zemle ičiū ė | Lie u iškiVincoKudi kosmedicinos e minai
Te minologija | 2008 | 15 149
(Šilalės .), Geg ėnų (Plungės .), šiau ės y ų dūnininkų šnek ų, Viekš-
nių (Mažeikių .),saldmeisiai iš šiau ės y ų dūnininkų šnek ų,saldmėsa iš
G. H. F. Nesselmanno Lie u iųkalbosžodyno (1851),saldmėsė iš F. Ku šaičio
žodyno i saldmėsės iš M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io i A. Sa-
lio Lie u ių ašomosioskalbosžodyno (1932–1968). G e a žodžiosaldmėsės
už ašy as ik ienas ilius acinis pa yzdys iš V. Kudi kos s aipsnio. Be sald-
mėsių, jis a ojo i daba inį e miną kasa(lo . panc eas).
Bū a siūlymų saldmėsę a o i kaip o icialų medicinos e miną liaukai
panc eas pa adin i. 1965 m. S eika osapsaugos žu nale skelb ame s aips-
nyje „Kasa i blužnis“ kalbininkas J. Paulauskas i biologai P. Ši ickis i
J. Kazlauskas siūlė lo ynišką panc eas adin i saldmėse i a sisaky i kasos,
nes esą ji u i i aip daug homonimų (Ši ickis, Kazlauskas, Paulauskas
1965: 50).
Glei ė ai plė elei, ku ia ap auk os kai ku ios idaus o ganų (ge klės,
gomu io, pil o) dalys, pa adin i V. Kudi ka a ojo e miną slidplonė– pil o
slidplonė V pKd 1895 9/10 156, slidplonėge klės V pKd 1895 9/10 156,
slidplonėgomu io V pKd 1895 9/10 156, p z.: „Sloga ge klės nuo alkogolio,
apsi eiškian i pe simainymu balso, kiek ienam žinoma, p isisunkia k aujo
slidplonė gomu io i ge klės“ V pKd 1895 9/10 156. LKŽe žodis
slidplonė „glo na, lygi oda“ už ašy as iš A. Ku šaičio Lie u iškai– okiško
žodyno (1968–1973), be ilius acinio pa yzdžio nepa eik a. Pasi odo, slid-
plonęge okai anksčiau, 1895 m., a ojo V. Kudi ka. Daba inėje medicinos
kalboje o icialus e minas glei inė (lo . unicamucosa).
K aujagyslė, ku ia k aujas eka iš ši dies (lo . a e ia), V. Kudi kos adin-
a sunke – sunkės V pKd 1889 9 139, e žimassunkēse V pKd 1889 1 9,
p z.: „Źmogaus o ganizmo audas mai ina k aujas: p ie am ekēdamas isz
kai ēsēs pusēs szi dies pe sunkes, [...]“ V pKd 1889 9 139. LKŽe sunkės
„a e ijos“ pa eik as ik ienas ilius acinis pa yzdys iš V. Kudi kos s aips-
nio. Šias k aujagysles V. Kudi ka y a adinęs i skoliniu a e ijos ( e minas
a e ijųsienos V pKd 1895 9/10 156), ku is daba inėje medicinos kalboje
y a o icialus e minas.
K aujagyslę, ku ia k aujas eka į ši dį (lo . ena), V. Kudi ka y a pa adi-
nęs pla esnės eikšmės e minu gysla (susiau ino jo eikšmę), p z.: „[...] as
sugedęs i ne inkan is dēl mais o audoms jůdas k aujas pa enka į ki okius
k aujo indus, į g yslas [...] i pe jas įsilieja į deszineją pusę szi dies [...]“
V pKd 1889 9 139. LKŽe žodis gysla „ enos“ eikšme ne iksuo as. Daba
gysla y a as, o kalbama k aujagyslė adinama a p au iniu e minu ena.
150
V. Kudi ka suda ė e minų a e ijomis i enomis ekančiam k aujui pa a-
din i. A e ijomis ekan į k aują jis adino e minu sunkinisk aujasV pKd
1889 9 139, o enomis – gyslinisk aujasV pKd 1889 9 139, p z.: „[...]
k aujas [...] a idůda audoms eikalingą joms degį, nů ku io k aujas audonas
(sunkinis k aujas) [...]“ V pKd 1889 9 139, „[...] jůdas k aujas pa enka
į ki okius k aujo indus, į gyslas (g yslinis k aujas) [...]“ V pKd 1889 9
139. LKŽe p ie edinio sunkinis „a e inis“ pa eik as ik ienas ilius acinis
pa yzdys iš V. Kudi kos s aipsnio –sunkinisk aujas. Vadinasi, ai galėjo
bū i V. Kudi kos e minas, aip pa i e minas gyslinisk aujas (žodyne edi-
nys gyslinis už ašy as ki omis, ne medicinos, eikšmėmis). Daba a ojami
e minai a e inisk aujas i eninisk aujas.
Ne isi V. Kudi kos a o i ligų i jų požymių bei liguis ų būsenų i
ki ų su medicina susijusių są okų lie u iškos kilmės pa adinimai y a išlikę
daba inėje medicinos kalboje, p z.: apjakimas „apakimas“ V pKd 1889 4
61, gal osapk ai imas V pKd 1889 3 41 / apk ai imasgal os V pKd 1889
10 153, degis „deguonis“ V pKd 1889 9 139, gal ossopimas V pKd 1889
2 25, V pKd 1889 4 60, V pKd 1889 3 41, kak ossopimas V pKd 1889 3
41, klėjojimas V pKd 1895 9/10 157, sąna iube alda V pKd 1889 3 41 /
be aldasąna iu V pKd 1889 3 41 i k .
Slogos e minas V. Kudi kos medicinos aš uose u ėjo pla esnę eikšmę.
Pi ma, jis a o as nosies glei inės uždegimui pa adin i ( e minas nosies
sloga V pKd 1889 4 60), p z.: „Ilgai a ojan aboką9, p isime a nosies
sl oga, [...]“ V pKd 1889 4 60. Tokia šio e mino eikšmė daba inėje
medicinos mokslo kalboje. An a, slogos e minu adin as i ki ų o ga-
nų – bu nos, ge klės, k ėpa imo akų, pil o, plaučių, sk andžio – glei inės
uždegimas – pap as askil ioslogaV pKd 1895 9/10 156, sloga(ca a hus)
bu nos V pKd 1889 3 41, slogage klės V pKd 1895 9/10 156, sloga(ca a -
hus)pil o V pKd 1889 3 41 / slogapil o V pKd 1889 9 139, slogaplaucziu
V pKd 1889 10 152, uźsi ęsusipil osloga V pKd 1889 9 139, uźsi ęsusi
plaucziusloga V pKd 1889 9 140 / uźsi ęsusislogaplaucziu V pKd 1889 9
139, užsi ęsusislogak ėpa imokelių V pKd 1895 9/10 156, p z.: „[...] be-
eik isi dumikai u i slogą pil o“ V pKd 1889 9 139, „Sůdźei, kaipo
paszalinei, ne k ies i s eczei, e zina ge klę i plauczius – a si anda kosulys,
sloga plaucziu su isoms pasekomis“ V pKd 1889 10 152. Kaip slogos
9 Žodis aboka o iginale išspausdin as e in omis aidėmis.
Palmi a Zemle ičiū ė | Lie u iškiVincoKudi kosmedicinos e minai