178 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz...
Ta p au inė mokslinė kon e encija
No ā dalīdz ā dnīcai
aNI a BU āNE
LULa iųkalbosins i u as
aUŠRa RIMkU ė
Lie u iųkalbosins i u as
2010 m. asa io 22–23 dienomis Rygoje yko a p au inė mokslinė
kon e encija No ā dalīdz ā dnīcai(Nuožodžiop iežodyno), ski -
a kalbininko Janio Endzelyno 137-osioms gimimo me inėms pa-
minė i. La ijos uni e si e o agen ū os La ijos uni e si e o La ių kalbos
ins i u as akademikui ski ą kon e enciją engia kiek ienais me ais. Pe
kon e enciją daugiausiai g ilden i leksikog a ijos i e minog a ijos klau-
simai, daly asi žodynų engimo pa i imi. P anešimai skai y i la ių, lie-
u ių i usų kalbomis. Išleis as kon e encijos ezių inkinys.
Kon e enciją p adėjo i s eikinimo žodį a ė La ijos uni e si e o ek-
o ius Ma cis Auzinis (Mā cis Auziņš). La ių kalbos ins i u o di ek o ė
Ilga Jansonė (Ilga Jansone) apž elgė 2009 m. išleis us la ių kalbo y os
da bus, p is a ė naujausius žodynus.
Sa mos Kla inios (Sa ma Kļa iņa, Ryga) p anešimas bu o ski as an-
k aš iniam Ka lio Miulenbacho La iųkalbosžodynui, ku į edaga o i
papildė Janis Endzelynas.
Ie a Zuicena (Ryga) kalbėjo apie La ijos mokslų akademijos na io
ko esponden o, p o eso iaus Laimduo o ceplyčio (Laimdo s ceplī is,
1930–1992) nuopelnus la ių kalbo y ai, umpai ap a ė s a biausius jo
da bus. Kalbininkas daugiausiai mokslinio da bo me ų – ne 28-e ius –
sky ė leksikog a ijai i pi majam dideliam la ių kalbos žodynui. Iki pa
mi ies jis bu o Bend inėsla iųkalbosžodyno(La iešuli e ā ās alodas
ā dnīcas) (nuo pi mojo iki aš un ojo omo) a sakomasis edak o ius.
P anešėja pa eikė in o macijos i apie ai, kaip bu o ašomas žodynas,
kokia jo sanda a i kokybė.
Te minologija | 2010 | 17 179
Rena ė Silinia-Pinikė (Renā e Siliņa-Piņķe, Ryga) ap a ė XVII a. pi -
mosios pusės Vidžemės als iečių a dus. Gi os Elksny ės (Gi a Elksnī e,
Liepoja) i Elgos Sk ūzmanės (Elga Sk ūzmane, Ryga) p anešimai bu o
ski i XVII a. aš ų kalbai, ku i už iksuo a G. Mancelos (G. Mancelis)
žodyne „Le us“ (1638) i pamokslų inkinyje „Pos illa“ (1654). Mi osla-
as Janko jakas (Mi osław Jankowiak, Va šu a) nag inėjo lenko Jano Ku-
no skio da bo ekspedycyjain lan ska1621 okuleksiką.
Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila, Liepoja) ap a ė, kokių
ipų a mių žodynų y a išleis a La ijoje. Ji apgailes a o, kad jų nė a daug
bei kad jie nė a išsamūs, i p ipažino, kad a imiausiu me u eikė ų jų
im is, pa yzdžiui, bū ų galima pa eng i šeimos, mies o kalbos i pan. žo-
dynus. Ano p anešėjos, uo u ė ų domė is i socioling is ai. Ta mių
klausimais kalbėjo i B igi a Bušmanė (B igi a Bušmane, Ryga).
Į ai ius ki us la ių kalbos aspek us nag inėjo Ilzė Š ausa (Ilze Š ausa,
Ryga), Dacė S elė ica-uošinia (Dace S elē ica-Ošiņa, Ryga), Vine a
E ns sonė (Vine a E ns sone, Ryga), Maija B ėdė (Maija B ēde, Ryga),
Daiga S aupeniecė (Daiga S aupeniece, Liepoja). Baiba Banka a i Oja-
as Bušas (Ojā s Bušs, Ryga) skai ė p anešimą apie eponimus. Ilgos Miglos
(Ilga Migla, Ryga) p anešime bu o nag inėjami į ai ių amžių žodynuose
andami azeologizmai, palyginimai i pa a lės su žodžiais koks„medis“
i za s „šaka“. Laimduo a uolde ė (Laimdo a Olde e, Ryga) ap a ė būd a -
džio labs„ge as“ seman iką, o A ija uozuola (Ā ija Ozola, Ryga) anali-
za o būd a dį dižs „didis“. Ani a Ruozė (Ani a Roze, Ryga) p anešime
nag inėjo žodžių bēšs,blonds,b une s,ša ens, ku iais į a dijamas am ik as
udos spal os a spal is, seman iką i a oseną la ių kalboje. Vine a Puo-
inia (Vine a Po iņa, Ryga) g ildeno XXI a. pi mojo dešim mečio d ikal-
bys ės p oblemas La ijoje, o Janis Sylis (Jānis Sīlis, Ven spilis), akcen-
uodamas anglų kalbos, kaip lingua anca žinių bū inumą, ap a ė XXI a.
la ių–anglų pasikalbėjimų knygelių suda ymo sunkumus. P anešėjas už-
siminė i apie sus ip ėjusią anglų kalbos į aką la ių kalbai, ypač XXI a.
p adžioje.
Vies u o Šulco (Vies u s Šulcs, Ryga) i Inesės Ėdelmanės (Inese Ēdel-
mane, Ryga) bend ame p anešime bu o kalbama apie La ijos nacionali-
nės bo anikos nomenkla ū os duomenų bazę – jos s uk ū ą, elemen us i
apim is. Ano p anešėjų, okia bo anikos nomenkla ū os duomenų bazė
paleng ina e minų analizę.
180 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz...
Ju is Baldunčikas (Ju is Baldunčiks, Ven spilis) a k eipė dėmesį į ai,
kad kuo oliau, uo labiau nebeįsi aizduojamas gy enimas be in e ne o,
odėl eikė ų elek oninio leksikog a ijos šal inio, ku bū ų pa eik i ne ik
žodžių aiškinimai, be i išsami kalbinė in o macija. Tokią la ių kalbos
duomenų bazę (Leksipēdija), ano p anešėjo, galima ku i pagal Vikipedi-
jos pa yzdį (įgy endinan demok a iško bend ada bia imo p incipą i ga-
an uojan mokslinę kon olę). Edua das cauna (Edua ds cauna, Ryga)
p anešime akcen a o, kad žu nalis ai, e ėjai, edak o iai i ko ek o iai
dažnai susidu ia su p oblema, jog nė a ieno elek oninio šal inio, ku iuo
galė ų em is i ku iame galė ų as i eikiamą žodį, pažiū ė i, kaip jį ašy-
i, as i sinonimų i a i ikmenų ki omis kalbomis, aip pa bend au i su
ki ais kalbos a o ojais i specialis ais. Tokio žodyno p o o ipas y a Lek-
sikonas(www.leksikons.l ).
Ma io Bal inio (Mā is Bal iņš, Ryga) p anešimas bu o ski as XX a.
p adžios la ių e minologijos is o ijai. P anešėjas kalbėjo, kad 1915 me-
ų pa asa į dėl ka o didelė la ių au os dalis paliko sa o ė ynę – au os
in eligen ai pasi aukė iš Rygos į Mask ą i Sank Pe e bu gą. Daugelis
kul ū os da buo ojų skelbė sa o da bus laik aš yje Dzim enesa balss (Tė-
ynėsaidas), ku is bu o leidžiamas Mask oje (1915–1918 m.). Šiame
la ių au ai s a biame laik aš yje bu o disku uojama apie sa os e mini-
jos, ypač š ie imo s i ies, bū inumą – kad bū ų a ojami la ių kalbos
e minai. Šios diskusijos idėjiškai pa engė isuomenę 1919 m. suda y i
Te minologijos komisiją.
Akademikė Valen ina Skujinia (Valen īna Skujiņa, Ryga) ap a ė nauja-
da ų samp a ą i a oseną XXI a. s aipsniuose. Ji apib ėžė, kas y a nau-
jada as, ap a ė sinonimiškai a ojamą e miną neologizmas.
Kon e encijoje daly a o i nemažas bū ys Lie u ių kalbos ins i u o kal-
bininkų. P o eso ė G asilda Blažienė apž elgė la ių kalbininko J. Endze-
lyno eikalo Senp ūšu aloda.Ie ads,g ama ikaunleksika(1943) p ūsų
a dyno medžiagą.
Danu ė Liu ke ičienė skai ė p anešimą apie Lie u ių kalbos ins i u o
Leksikog a ijos cen o engiamą Bend inėslie u iųkalbosžodyną. Šis žo-
dynas bus isuomenei ski as no minamasis leidinys, ku io pag indinis
ikslas – a spindė i aisyklingą daba inės bend inės kalbos žodžių a o-
seną. Žodyno engėjai siekia kuo didesnio sis emiškumo. Jie, laikydamie-
si daba inės lie u ių kalbos žodynų engimo adicijų, s engiasi Bend inės
Te minologija | 2010 | 17 181
lie u iųkalbosžodyno engimą palaipsniui mode nizuo i i o ien uo is į
šiuolaikinę ki ų kalbų leksikog a iją. Taip pa baigiama ku i šio žodyno
duomenų bazė.
Vilija Sakalauskienė ap a ė lie u ių a mių žodynus i jų engimo p in-
cipus. Ano mokslininkės, pag indinis a mių žodynų engimo ikslas –
už iksuo i senosios ka os žodžių lobyną, ku is leis ų išsamiai išnag inė i
a mių leksiką, pa eik i jos sis emą, a miškų žodžių unkciona imą. Tai-
gi pag indinis šnek os žodyno šal inis u i bū i gy oji kalba i a mių
medžiaga, a ski ais a ejais, kai iksuojami pe i e inių nyks ančių a mių
ak ai, spausdin i eks ai. G ožinės li e a ū os kū iniai ne u i bū i a mės
žodyno šal inis.
Rima Bace ičiū ė aip pa kalbėjo apie a mių žodynus. Jos p anešime
daugiausiai dėmesio bu o ski iama a mių žodynų one ikos ypa ybių
(balsių kiekybės, balsių kokybinių a ian ų, d iga sių pozicinių a ian ų,
p iebalsių minkš umo, koa ikuliacijos p ocesų i p ozodijos elemen ų)
pa eikimo p incipams i p oblemoms. Apž elgusi minė ų ypa ybių a spin-
dėjimą žodynuose, kalbininkė p iėjo p ie iš ados, kad au o iai jas pa eikia
ne ienodai išsamiai, o ne ienodumą daugiausiai lemia p iežas ys, susijusios
su a mės s uk ū a, eks o paski imi i ad esa u, aip pa p ak inės spaus-
dinimo galimybės.
Vidman as Kup e ičius p anešime y ųaukš aičių ank aš inisžodynas
( Ž)–akademinio„Lie u iųkalbosžodyno“leksikosšal inis g ildeno kai
ku iuos iš y ųaukš aičių ank aš iniožodynoį Lie u iųkalbosžodyną
pa ekusių žodžių eikšmės i kilmės klausimus.
Auš a Rimku ė skai ė p anešimą apie kunigo Juozo Laukaičio mažojo
ka ekizmo aikeliams eligijos e minus. T ijuose šio ka ekizmo leidimuo-
se a ojama ne ik lie u iškų eligijos e minų, be i s e imybių. Dau-
giausiai eligijos e minų ka ekizmuose a ojama sinonimiškai, pi meny-
bė pap as ai eikiama lie u iškam e minui.
Regina K ašy ė (Šiauliai), emdamasi lie u ių i la ių kalbomis, aiški-
no, kas y a beek i alen ė leksika, dažnai iesiog adinama au inėmis e-
alijomis. Ano p anešėjos, ai unikalūs ma e ialiosios i d asinės kul ū os
elemen ai, būdingi am ik ai au ai, šaliai a pasaulio egionui, dažniausiai
ne u in ys a i ikmenų (ek i alen ų) ki ose kul ū ose i kalbose. Įdomu ai,
kad šis leksikos sluoksnis sa i as, ne ienodai ge ai pažįs amas i sa os
kalbos a s o ams.
182 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz...
Pe d i dienas ukusią kon e enciją daugiausiai bu o kalbė a i disku-
uo a apie lie u ių i la ių kalbų leksikog a ijos p oblemas, daly asi žo-
dynų, ypač a mių, engimo i kompiu e inės e minų a kybos pa i i-
mi, p is a y os į ai ios duomenų bazės. Taip pa nepami š os i XXI a.
kalbos nege o ės.
Ki a kon e encija, ski a akademikui Janiui Endzelynui, yks 2011 me ais.
Gau a 2010-09-14
Ani a Bu āne
LMA Te minologijos komisija,
Lu La ių kalbos ins i u as
E. paš as ani a.bu [email protected]
Auš a Rimku ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]