Te minologija | 2010 | 17 2 1
Kogni y inio modelia imo i konk ečiai
ėmų aidmuo e minologijos eo ijoje i
p ak ikoje
Vilis Ma inas
Leksikologija i e minologija […] y imai
[…]V ije[…]Uni e si ei […]ams e dam g upė
1. Į adas i y imas
Šiame s aipsnyje kogni y inis "modelia imas" bus sup an amas kaip
sis emingas žinių ep ezen a imas am ik oje s i yje a žinių s i yje.
Te minas "modelis" čia a ojamas kaip pag indas, ku iuo a ba sis ema,
pagal ku ią galima o ganizuo i žinias. TD ( e minologinė duomenų bazė) be
ki a ko bus laikoma žinių s i ies ap ašymu e minologijos pagalba.
Te minologinis žodynas, p iešingai nei e minologinė duomenų bazė, bus
laikomas an iniu, ki aip a ian , žodynas bus laikomas pag indinių duomenų
bazių iš es inėmis (p iekinėmis pusėmis).
Pa s dokumen as bus suda y as iš ijų dalių. Visų pi ma bus a ski i i
ilius uo i ski ingi kogni y inio modelia imo lygiai. An a, bus ap a iamas
ieno iš lygių, . y. e minų i są okų, požiū is, pag įs as sis ema. T ečia i
pasku inė, p opaguojamas me odas bus susidū ęs su daugeliu s a bių
e minologinių klausimų, kad bū ų galima jį nus a y i i į e in i.
2.Kogni y inio modelia imo lygiai
No in ge ai eik i (kad žinias bū ų galima [leng ai] įgy i i [ eisingai]
naudo i), aš i insiu, kad TD u i bū i o ganizuo a ben ijuose
lygmenyse, . y.
• domeno, • duomenų bazės
i
• e minų i są okų.
Todėl oliau aš kalbėsiu apie
• domeno modelia imas (modelia imas aukš esniame lygyje,
adinamoje mak os uk ū inėje lygyje);
2 W. Ma in | "Kogni y ojo" modelia imo "apsk i ai" i " ėmų" aidmuo...
• duomenų modelia imas ( a pinio lygio modelia imas, . y. duomenų
bazės subjek ų i san ykių modelia imas, adinamasis idu inio s uk ū inis lygis);
• e minų i są okų modelia imas (modelia imas žemiausiame lygyje,
e minų i są okų lygyje, adinamoje mik os uk ū inėje lygyje).
Kad bū ų aišku, ką u iu gal oje, a imiausiuose sky iuose ieną po
ki o pa odysiu a i inkamus lygius.
2.1 Domeno modelia imas
Jei e minologinės duomenų bazės ikslas - nag inė i žinias i jos aldymą, ji u i
pa eik i modelį, aizduojan į, kaip y a o ganizuo as a s uk ū izuo as
"pagalinis pasaulis", . y. s i is. Taigi, pa yzdžiui, medicinoje […] iena pag indinė
są oka, . y. ligos […] (nosologija […] žemiau 1 pa eiksle) s uk ū uoja isą s i į.
Tai y a pag indinis o ganizacinis p incipas šiame "pasaulyje". Jei čia kalbama apie
kūno dalis, ai dėl o, kad jos y a a ba gali bū i pa eik os; Jei kalbama apie
o ganizmus, as pa s pasaky ina; e apinės p ocedū os u i p asmės ik ada,
kai jos susijusios su ligomis, aip pa i su simp omais (a likimais), p iežas imis
(e iologija) i . . Viskas medicinos pasaulyje y a iesiogiai a ne iesiogiai (pe
ki as są okas) susijęs su cen ine są okos liga. […]Ki os są okos in o macijos
kiekis i g anulia umas apib ėžiami pagal šį iesioginį a ne iesioginį yšį. Todėl
domeno modelia imas y a "condi iosine" quanon", be ku io neįmanoma suku i
e minologinės duomenų bazės. 1 pa eiksle pa eikiamas supap as in as
schema inis okio domeno modelia imo medicinos s i yje aizdas […] [ Daugiau
in o macijos ž . Ma in e.a. 199]. Kaip galima pas ebė i, isos pag indinės
ka ego ijos y a cen ipe aliai susijusios su liga (nosologija): ana omija (MEMF)
i o ganizmai pagal "a ek o" yšį, e iologija pagal "sukel ą" yšį, a adimai pagal
"simp omų" yšį, e apinės p ocedū os pagal "gydymo" yšį i . . Pap as ai
medicininė s i is y a ge ai apib ėž a i cen alizuo a s i is: s i is, u in i ieną
cen inę a ba pag indinę ka ego iją, su ku ia susijusios isos ki os ka ego ijos.
Ne eikia saky i, kad ų pačių objek ų paėmimas i jų į aukimas į ski ingą s i į
(" ais ai" medicinoje, p ieš ą pačią ka ego iją a macijoje) keičia šios s i ies
s uk ū ą i žinių, ku ios u ė ų bū i iš eikš os, kiekį bei pobūdį. Tai, be ki a ko,
iena iš p iežasčių, kodėl domeno modelia imas y a labai s a bus, p adedan nuo
TD kū imo i sp endžian žinių ep ezen aciją.
Te minologija | 2010 | 17 2 3
1 pa eikslas: "apib ėž os" cen alizuo os s i ies (medicinos) pa yzdys Tačiau
ne isos s i ys u i ą pačią s uk ū ą. Taigi, pa yzdžiui, 2 pa eiksle
pa eikiamas š ie imo sis emų domeno pa yzdys, ku is u i į e p ą a ba
s ogūno pa idalo s uk ū ą. Čia galima eig i, kad isi unikai ka u suda o
isumą (balioną) i kad (dėl o) iesiog negalima apsi ibo i, pa yzdžiui, idine
unika, be eikia pasi ink i iš isų unikų ( u ulų), jei no i sup as i š ie imo
sis emų s i į kaip isumą. Kaip pa odo anks esni pa yzdžiai, eminiai laukai
(domenos) ne isada y a suski s y i hie a chiniu būdu (pagal yšius "is-a" a ba
"pa -o "), kaip galima ikė is iš pi mo ž ilgsnio, nes biologiniai modeliai u i
g iež ą aksonominę a ką. Be o, ka ais domenas y a gana neaiškus.
Pa yzdžiui, medicinos s i is y a gana ge ai apib ėž a, o e slo s i is - daug
mažiau, kaip pa ody a 3 pa eiksle. No s galima pas ebė i, kad domeno e slas
eiškia są eiką a p įmonės i jos išo inių pa ne ių bei idinių dalių (P =
gamybos sky ius, F = inansinis sky ius, S = pa da imo sky ius, A =
adminis acinis sky ius) i no s abiejuose są eikais pa da imas
2 W. Ma in | "Kogni y ojo modelia imo" i " ame" aidmuo apsk i ai... 2 pa eikslas:
o ganizuo os s i ys, panašios į s ogūnų (išsila inimo sis emos) pa yzdys 3 pa eikslas:
di uzinės cen alizuo os s i ys ( e slas) ( e slas) i (p amonės) pa ne iai (dalys)
y a pi mieji, ačiau pa i s i is lieka di uzinė, no s ji y a cen alizuo a.
Nep iklausomai nuo domeno, ge as sup a imas apie šios s i ies i šu inę a
mak os uk ū ą y a bū ina sąlyga, kad bū ų galima ge iau apib ėž i pačią dalyko s i į
i o ganizuo i ( ep ezen uo i) žinias šioje s i yje naudojan TD.
Te minologija | 2010 | 17 2 5
Duomenų modelia imas Duomenų modelia imas Čia aš sup an u
duomenų modelia imą kaip duomenų bazėje, eiškiančią
• modelio subjek ų i jų san ykių apib ėžimas
(p z., e minai, są okos, kolokacijos i a p jų esan ys san ykiai a
yšiai) i
• ski ingų subjek ų duomenų ka ego ijų ( iek a ibu ų, iek jų e ybių
[domainų]) apib ėžimas. Tiesą sakan , duomenų modelyje eikia ne ik aiškiai
pasaky i, ką no in aizduo i iš u inio požiū io (ž . 2.1 aukščiau: bend ą
pasaulio a domeno mak os uk u ą, ku i u i bū i aizduojama), be i kaip
ai pada y i: kokių o malių objek ų, subjek ų i san ykių pagalba.
DOT (Du ch Da abank o e heids e minologie: Da abase Go e nmen
Te minology; ž . Maks e.a. 2000 i Maks e.a. 2001) p ojek as, ku iame sis ema
bu o eikalinga kaip subjek ai: są okos, e minai, kolokacijos i nuo odos, kad
bū ų galima a s o au i e minams, e minų naudojimas kolokacijose,
san ykiai a p e minų, okie kaip (be eik) sinonimija, (be eik)
lygia e iškumas i panašiai. 4 pa eiksle galima sup as i, ką ai eiškia. Kaip
bus pas ebė a, ski ingos g a ikos įmonės ski iamos pagal:
• są okos (c), •
e minai (T) i
• kolokacijos (cOLL).
Be o, aiškiai ski iami e minai i są okos, o ai eiškia, kad są okos iene ai
a i inka seman inius iene us, iš eikš us ienu a daugiau e minų ienoje a
keliose kalbose. Te minų subjek ai a s o auja ienam e minui ka u su jo
pilnu ling is iniu ap ašymu, įskai an jo naudojimą. kolokacijos subjek ai da o
ą pa į kolokacijoms. Taip pa y a kelių ūšių nuo odos: iek aiškios (pilnos
eilu ės schemoje), iek ne iesioginės nuo odos (susilaužusios eilu ės). A ski os
nuo odos pa yzdys ( e minologas u i aiškiai užpildy i) y a są oka i e minas
a ba są oka i są oka (su okiomis e ybėmis kaip NEARSyN, hyPER, hyPO,
REL(ATED)). Implici inės nuo odos y a nuo odos, ku ias sis ema gali
au oma iškai iš es i: dėl o, kad e minai y a susiję su są okomis i kad
p agma inės e ės y a nu odomos pagal

2 W. Ma in | "Kogni y ojo modelia imo" i " ame" aidmuo apsk i ai... 4 pa eikslas: "En i ies, links and
ela ions in DOT (based on Maks e.a. 2000, see also Maks e.a. 2001 o mo e in o ma ion) e minas,
san ykiai a p e minų ( aip pa a p kalbų), ne eikia aiškiai paminė i, be gali bū i "apskaičiuojami", o ai
lemia isišką sinonimiškumą, isišką e imo lygia e iškumą, ibo ą e imo lygia e iškumą i be eik
e imo lygia e iškumą.
Są okos i ling is inio ( e minologinio) lygio a sky imo p i alumas, be ki a
ko, y a as, kad e mino ap ašymas ienoje kalboje ne u i į akos jo
adinamo e imo ek i alen o ap ašymui ki oje kalboje. Ki aip a ian ,
daba galima di b i su ienkalbiais į ašais, o ai eiškia, kad ienos kalbos
e minai gali bū i apibūdinami nep iklausomai nuo ki os kalbos e minų,
ačiau jie gali bū i a pusa yje susiję koncep ualiu lygiu. 5 pa eiksle
schema iniu būdu aizduojamas ski umas a p ienkalbinių i
daugiakalbinių į ašų daugiakalbėje duomenų bazėje.
Te minologija | 2010 | 17 2 7 ienkalbiai į ašai (į ašai ienoje kalboje) gali bū i
susie i su ki ais ienkalbiais į ašai (į ašai iš ienos a daugiau kalbų) be o, kad
iena kalba į akoja ki os kalbos ap ašymą. Daugiakalbiuose į ašuose iename
į aše y a isa in o macija isoms kalboms. Tada p oblema y a a, kad
ski umai koncep ualiame lygyje y a neaiški, jei ski ingų kalbų e minai
laikomi e imo ek i alen ais, ačiau nė a isiškai lygia e čiai.
Iš o, kas minė a pi miau, ne ik paaiškėja, kad negalima suku i duomenų
modelio, ne u in jokios sup a imo apie ( e imus, ku ie a si anda) s i į, su
ku ia susidu iame, be aip pa , kad negalima abs ak uo i nuo užduočių, ku ias
no i e a lik i su duomenų banku (kaip DOT a eju: lygin i eisės sis emas i
e i " y iausybinius" eks us). Duomenų modelia imas apima ne ik subjek ų
apib ėžimą, be i duomenų (in o macijos) ka ego ijas, ku ios aip pa
"puošia" šiuos subjek us. Ki ame sky iuje aš ap a iu ieną iš šių subjek ų, . y.
są okas.
2.3 Koncepcijos modelia imas
Anks esniame sky iuje jau a k eipiau dėmesį į kai ku iuos koncep ualaus
požiū io p i alumus. Viena iš p oblemų, su ku ia susidu iame čia, y a ai, kaip
aizduo i są okas (paim as kaip psichinius s a ybinius blokus, ku iais galima
o ganizuo i žinias). Jei p ipažįs ama, kad e mino (koncep ualinė) eikšmė, kaip
aisyklė, y a a s o aujama jo apib ėž imi, ada galima a s o au i są okos
iš eikš ą eikšmę, apib ėžimą a są oką naudojan seman inį inklą.
2 W. Ma in | "Kogni y ojo" modelia imo "pap as ai" i " ėmų" kaip modelio
" aidmuo" (ž ., pa yzdžiui, F aas 1998: 433 .). 1998 m. Ma inas seman inius inklus
aizduoja ėmuose i , be ki a ko, naudoja kaip apib ėžimo modelius. Ki ame sky iuje
oliau apž elgsiu ėmų aidmenį i ėmuose pag įs ą e minologijos me odą. 3.
KONCEPTO MODELIAVIMIO KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS
PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS PASTABA
KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS
PASTABA KONCEPTINIS PASTABA KONCEPTINIS KONCEPTINIS KONCEPTINIS
KONCEPTINIS KONCEPTINIS Šia p asme jos y a s uk ū os, a s o aujančios
pag indinėms, ne iesioginėms, s e eo ipinėms žinioms, ku ios y a bū inos no in
sup as i są okas i eikšmę. AI ėmai à la Minsky u i slido užpildymo o ma ą. Iš šio
požiū io ėmas y a bend ų koncep ualių ka ego ijų a san ykių (slo ų) inkinys, po
ku io seka speci ikacijos (pildy u ai). Kad bū ų aišku, ką u iu gal oje, pakalbėsiu apie
konk e ų pa yzdį.
Seman iniai ėmai y a ipų susie i, ai eiškia, kad jie y a susie i su am
ik ais są okų ipų. są okos ipai u i bū i nus a y i domeno modelia imo
e ape (ž . 2.1 sky ių). Pa yzdžiui, y iausybės e minologijos s i yje gali
a si as i oks ipas kaip "allowance". "Allowance" ėmo pa idalo
ep ezen acija a odo aip:
Ma in and heid 2001: 58):
1 len elė: ipo leidžiamosios e ės ėmas
[…] […] […] […] […] […] išmokos
"A. […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
Te minologija | 2010 | 17 2 9
Šio ipo pag indinį ėmą suda ys šie sklypai a ba elemen ai:
• ga ėjas, ku is gauna išmoką?
• šal inis, ku is […]duoda […]a. ?
• ikslas […]kas […]a. […]duo as[…]?
• p iežas ys a pag indas, ku iuo emian is […]a. […] pa eikiama?
• dydis […] y a […] dydžio […] a. ?
• pe iodiškumas kiek ka ų y a "a". duo as?
• kada […] y a […]a.[…] duo as laikas?
• būdas, ku iuo […] o ma[…] (p z., […]pinigai[…] a ba […]ki os[…] e ės) […] y a […]
[…] […] a. duo as?
• kokiomis sąlygomis […]a.[…] su eikiama?
Iš šios sis emos iš es as apib ėžimas gali bū i oks: pensija - ai pinigų suma,
nus a y a įs a ymu a ba (iš d audimo) su a imi, ku ią kažkam (pensijos ga ėjui
a ba jo našlei a našlaičiams) moka kažkas ki as (bu ęs da bda ys, ykdomoji
o ganizacija) pe iodiškai (p z., kiek ieną mėnesį) gy enimo išlaidoms padeng i po o,
kai asmuo išėjo į pensiją dėl nus a y o išėjimo į pensiją amžiaus a ba dėl neįgalumo,
jei įmokas bu o sumokė as pe kadenciją.
Žinoma, iek konk e i apib ėž ies o ma, iek jos u inys labai p iklauso
nuo o, kam ji ski a. Tačiau, jei da oma p ielaida, kad e minų są okinė
eikšmė, kaip aisyklė, y a a s o aujama jo apib ėžimu, ada
kogni y iniai modeliai, okie kaip ėmai, ik ai gali bū i labai naudingi
apib ėžimų sis ema iza imui. Ki ame sky iuje bandysiu aiškiai paaiškin i,
kad kogni y inis modelia imas apsk i ai i konk ečiai ėmuose pag įs as
me odas eina oliau i da o į aką ne ik apib ėžimų i są okų, be i
e minologinės eo ijos i p ak ikos s i yje apsk i ai.
4.DISKUSIJA: Kogni y inio modelia imo po eikis
Apie e minologijos eo iją i p ak iką Šiame s aipsnyje iš
esmės eigiama, kad e minologija y a susijusi su e minologija.
• įsigijimas, •
a s o a imas i
• aikymas