39Te minologija | 2012 | 19
Mul i-wo d pa e ns in he co pus
o In o ma ion and Communica ion
Technologijos. Te minologinių
inkinių žan as […] […]IKT ado ėliai[…]
Ma ekas Vebe is
Bialys oko echnologijos uni e si e as (BIT) - Ko pus ling is ikos, in o macinių i
komunikacinių echnologijų, leksikos inkinių, leksikos inkinių unkcinė klasi ikacija,
e minologinių inkinių, leksikos ik inimo DATA STUDY, KORPUS INFORMATION AND
COMMUNICATION TECHNOLOGY S udijos duomenys susideda iš elek oninio ko puso plačioje
in o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT) s i yje. Teks ai bu o a ink i aip, kad
a s o au ų IKT s i ies ske spjū į. Teks ai bu o suski s y i į sep ynias ka ego ijas, ku ias
galima laiky i IKT s i ies žan ais:
2 ūšis: akademiniai s aipsniai apie IKT;
3 ūšis: p og aminės į angos aikomųjų p og amų echninė
dokumen acija IKT s i yje; 4 ūšis: IRT apa a ū os echninis dokumen ai;
5 ūšis: IKT ado ėliai;
6 ūšis: p og ama imo kalbų i p og ama imo aplinkų echniniai
dokumen ai;
7 ūšis: inklo echnologijų echniniai dokumen ai. Ko pusas apima 973 eks ų
inkinį, ku ių bend as skaičius y a be eik 24 milijonai žodžių. Ko pusų duomenų
pasi inkimas y a ienas s a biausių mokslininko ūpesčių, nes ko pusas u i
a s o au i analizuojamai naudojimo s i iai. Kaip eigia Douglasas Bibe is,
eks ų kiekis y a labai s a bus y imams, ku iuose mokslininkas su elkia dėmesį
į eks ą kaip pag indinį y imo iene ą. Kiek iename žan e u ė ų bū i į auk as
pakankamas eks ų skaičius, kad bū ų a siž elgiama į ka ego ijų i au o ių
ski umus
(Bibe , 2006).
40 Ma ek Webe Daugiakalbių modeliai in o macijos ko puse 1. len elė
 andCommunica ionTechnology.Te minological
 bundlesin hegen e–‘Tex booksinICT’
In o macinių i komunikacinių echnologijų ko puso žan o sudė is
P o esiniai di biniai 391 225551
Akademiniai s aipsniai 95 1272001
Techniniai p og aminės
dokumen ai 92 2472839
į angos aikomųjų p og amų
IRT apa a ū os echniniai dokumen ai 100 2471772
Mokomieji knygos 99 15315237
P og aminės į angos echniniai dokumen ai, p og ama imo
dokumen ai, 106 725418
kalbos i p og ama imo aplinka, inklo echnologijų echniniai
Iš iso 973 23764993
Žodžių inkinys: e minas
Pasika ojančios žodžių sekos, ku ios ka u pasi odo dažniau, nei ikė asi
a si ik inai, y a s a bi ling is inės p odukcijos dalis. Te miną "leksikalus inkinys"
pi mą ka ą naudojo Douglas Bibe , S ig Johansson, Geo ey Leech, Susan Con ad
i Edwa d Finegan daba klasikinėje Longman kalbos i ašy inės anglų kalbos
g ama ikos knygoje, kad apibūdin ų kelių žodžių kombinacijas, iden i ikuo as
emian is ienin eliu dažnio k i e ijumi (Bibe e al., 1999), o Mike Sco juos adina
žodžių klas e iais p og aminės į angos "Wo dSmi h Tools" 4 e sijoje i
"Wo dSmi h Tools 5 e sijoje (2010). Vienin elis dalykas, ku į eikia a siž elg i
nus a an leksikinius inkinius, y a jų dažnis. "Klus e iai y a žodžiai, ku ie
paka o inai andami ka u ienas ki o kompanijoje, sekos a ka" (Sco 2010:
337). Sco as a k eipia dėmesį į ą žodį su neigiamais po eikiais, okiais kaip
clus e s may in ol e seman ic p osody i.e. he endency o ce ain lexemes
o co-occu wi h ce ain o he lexemes (e.g. he endency o cause o come
nelaimingas a si ikimas, bėdos i . .) (Sco 2010: 337). Bibe is, Johanssonas,
Leechas, Kon adas i Fineganas apib ėžia leksikinius inkinius kaip
pasika ojančias iš aiškas, nep iklausomai nuo jų s uk ū inių sa ybių, . y. jie
y a žodžių o mų sekos, ku ios dažnai pasi aiko disku se, i a k eipia dėmesį į ai,
kad umpesni inkiniai dažnai į aukiami į daugiau nei ieną ilgesnį leksikinį inkinį
(Bibe e al. 1999). Jie aip pa pas ebi, kad daugeliu a ejų leksikaliniai inkiniai
nesuku ia s uk ū inių iene ų i dauguma jų y a
41Te minologija | 2012 | 19 ne iš aiškos, ku ias kalbos a o ojai a pažin ų kaip
idiomus a ki as iksuo as leksikines iš aiškas. Bibe , Johansson, Leech, Con ad i
Finegan nus a o šiuos ap ibojimus, kad daugiažodžių eilu ės galė ų bū i laikomos
leksikaliniais inkiniais: jos u i pasi eikš i ben 10 ka ų pe milijoną žodžių i ben
penkiuose eks uose (Bibe e al. 1999). Bibe pas ebi, kad s ebė inas dažnio
pag įs o požiū io ezul a as y a ai, kad leksikos inkiniai u i d i ne ikė as
sa ybes (Bibe 2006: 134). Pi ma, dauguma jų ne u i idioma inės eikšmės, ačiau
eikšmės pap as ai y a skaid ios a ski oms žodžių o moms. Kenas Hylandas aip
pa a k eipia dėmesį į ai, kad dauguma inkinių y a seman iškai skaid ūs i
" o maliai egulia ūs, su eikdami nuoseklų disku są" (Hyland 2008: 6). An a,
dauguma inkinių nė a išsamios g ama inės s uk ū os. Bibe , Johansson, Leech,
Con ad i Finegan pas ebėjo, kad maždaug 15 % pokalbio leksikinių inkinių suda o
išsamius s uk ū inį iene us, o ik maždaug 5 % akademinės p ozės leksikinių
inkinių gali bū i laikomos išsamiomis azėmis a klauzulomis (Bibe e al. 1999: 1000).
Bibe io e ingas a adimas apie leksikinių inkinių sin ak inį pobūdį y a ai, kad jie
y a leksikaliniai iene ai, ku ie dažnai pe žengia g ama ines s uk ū as,
pa yzdžiui, jie gali pe kel i d i azes a klauzules aip, kad pasku iniai inkinio
žodžiai y a an osios sin ak inės s uk ū os p adinės dalys (Bibe 2006: 135).
Hylandas aip pa pab ėžia, kad leksikos inkiniai, iden i ikuojami ik pagal jų dažnį,
pap as ai apima s uk ū inį iene ą
(Hyland 2008: 6).
Ko pusų y imai bu o ski i nepe aukiamų žodžių o mų pasika ojančių
eilu ės analizei i jie demons uoja, kaip jie y a s a būs į ai ių ipų disku se,
aip pa jie odo didelį leksikinių inkinių ski inguose žan uose i egis uose
(p z. Bibe 2006; Bibe , Con ad, Co es 2004; Hyland 2008; Sco , T ibble 2006;
Gozdz-Roszkowski 2011).
S udijoje naudojama me odika Sp endimas bu o p iim as su elk i dėmesį į
ke u ių žodžių inkinių analizę, nes, iš ienos pusės, ke u ių žodžių inkinių
dažnis y a žymiai didesnis nei penkių žodžių sekos, o iš ki os pusės, jie dažnai
u i ijų žodžių eilu es i leidžia iden i ikuo i daugiau aki aizdžių modelių i
s uk ū ų nei ijų žodžių iš aiškos. Ke u ių žodžių inkinių są ašai
kiek iename iš
42 Ma ek Webe Daug žodžių modeliai in o macinių echnologijų ko puse
 andCommunica ionTechnology.Te minological
 bundlesin hegen e–‘Tex booksinICT’
sep ynios IKT ūšys bu o suku os naudojan "Wo dSmi h Tools . […] 5.0
p og aminės į angos pake as, ski as ko pusų modelių paieškai. Šiame
y ime bu o nus a y i šie du ap ibojimai: mažiausias pasi aikymo dažnis - 20
ka ų pe milijoną žodžių i da ienas k i e ijus, kad inkinys u ė ų
pasi aiky i ben penkiuose eks uose. Tam, kad bū ų galima aiky i
ap ibojimų k i e ijus, eikėjo a lik i a i inkamus skaičia imus kiek iename
iš sep ynių ailų, ku iuose y a am ik o žan o inkinių są ašas.
Apskaičia imai apibūdinami šiais e apais: 1. "Wo dSmi h Tools" p og aminės
į angos gau oje skaičiuoklėje suku i papildomą s ulpelį "F ek encija
milijonui". 2. Į e p i eikiančių žodžių e ę į lais ą "Excel" skaičiuoklės
ląs elę am ik oje ka ego ijoje.
3. "F ek encija milijone" s ulpelio pi moje ląs elėje užpildy i šią
o mulę:
4. Kopijuoki e o mulę į ki as ląs eles, spus elėdami dešiniajame
apačioje esančiame užpildy o ląs elės kampe i aukian žemyn į
ki as ląs eles. 5. "Teks ų skaičiaus" s ulpelio pab ėžimas. 6. "Da a"
meniu pasi inkimas i "So &Fil e " lauko pasi inkimas ūšia imo
į ankyje.
7. A anka mažėjančios ūšia imo eilės. 8. Iš in i isas len elės
eilu es, ku ių "Teks ų skaičiaus" lauko e ės y a mažesnės nei 5. 9.
"F ek encija milijonui" s ulpelio pab ėžimas. 10. "Da a" meniu
pasi inkimas i "So & Fil e " lauko pasi inkimas ūšia imo į ankyje.
11. Pasi inkimas mažėjančia a ka. 12. Iš in i isas len elės eilu es,
ku ių "Dažnumas milijone" lauke y a mažesnis nei 20. 1886 ko pusas
bu o as as po o, kai bu o aikomi pi miau minė i ap ibojimų
k i e ijai. Bend as isų duomenų iden i ikuo ų inkinių skaičius bu o
197 553.
43Te minologija | 2012 | 19 len elė 2. Leksikinių inkinių
pasiski s ymas pagal IKT žan us Žan as Bend as
skaičius Ski umų skaičius % inkinių po en inkinių
po žodžių inkiniuose, aikan ap ibojimus aikan
ap ibojimus
P o esiniai s aipsniai 1057 131 1,8
Akademiniai s aipsniai 5548 120 1,7
P og aminės į angos aikymas 44669 403 7,2
Į ankiai 55296 672 8,9
Mokomosios knygos 72483 119 1,9
P og amų kū imas
gauges i
p og ama imo aplinka
lan-10984 180 3,4
inklų echnologijos 7516 261 4,1
Iš iso 197553 1886
"Kalbų, esančių inkiniuose, p ocen inė dalis bu o nus a y a padauginan
bend ą am ik o žan o a ejų skaičių iš 4 (analizuojami ke u ių žodžių
inkiniai) i padalijan jį iš am ik o žan o žodžių skaičiaus, o po o
padauginan iš 100 % pagal o mulę: ""Mūsų nuomone, du pa ame ai - ski ingų
inkinių diapazonas i žodžių, esančių inkiniuose, p ocen inė dalis - gali bū i
laikomi odikliais, kiek am ik as žan as y a o mulinis i pasika ojan is."
Ki aip a ian , žan o o mulingumo i pasika ojimo laipsnį galima išma uo i
pagal į ai ius žan e naudojamus inkinius i skaičiuojamų žodžių p ocen ą
inkiniuose. IRT žan us galima suski s y i į is g upes pagal o mulingumo i
pasika ojimo k i e ijus. 3 "ICT p og aminės į angos aikomųjų p og amų
echniniai dokumen ai" i 4 "ICT apa a ū os echniniai dokumen ai" žan ai
pasižymi dideliu o mulingumo i pasika ojimo laipsniu, nes jie odo
palyginamus modelius, nes naudoja didžiausią ski ingų inkinių apim į (403 i 672
a i inkamai) i didžiausią žodžių p ocen inę dalį inkiniuose (7,2 % i 8,9 %
a i inkamai).

Ma ek Webe Daug žodžių modeliai in o macijos ko puse 1 pa eikslas Žan ai,
 andCommunica ionTechnology.Te minological
 bundlesin hegen e–‘Tex booksinICT’
u in ys didelį o muliškumo i paka o umo laipsnį P iešingai, 1 ūšiai […] […]
p o esiniai s aipsniai IKT[…], 2 ūšiai […] […] akademiniai s aipsniai IKT[…] i 5
ūšiai […] eks inės knygos IKT[…] būdingi san ykinai mažas o muliškumo i
paka o umo laipsnis, nes jose naudojama mažiausia į ai ių inkinių apim is
(1,1, 120 i 119 a i inkamai) i mažiausias inkinių žodžių p ocen inis skaičius (1,8,
1,7 i 119).
a i inkamai 1,9 p oc.
Likusios d i ūšys: 6 ūšis […] "p og ama imo kalbų i p og ama imo aplinkų
echniniai dokumen ai" i 7 ūšis […] " inklų echnologijų echniniai
dokumen ai" suda o ečiąją g upę, ku ioje abiejų pa ame ų e ės y a
in e alo idu yje (ski ingų inkinių skaičius: a i inkamai 180 i 261; inkinių
žodžių p ocen inė dalis a i inkamai 3,4 % i 4,1 %).
Tačiau e a nepami š i, kad, kaip eisingai a k eipia dėmesį S anislaw
Gozdz-Roszkowski, iesioginius palyginimus galima saugiai a lik i ik a p žan ų,
ku ių žodžių skaičius y a panašus. Kad bū ų a siž elg a į šį aspek ą, kiek ienam
žan ui apskaičiuojamas pa ame ų p ocen inis skaičius, ku is a spindi kiek ienos
a i inkamų žan ų a s o aujančios subko po os žodžių skaičių (Gozdz-Roszkowski
2011: 111). FUNKCIONALUS BUNDLES klasi ika imas Šioje ko puse gau ų pake ų
unkcinės analizės sis ema bu o suku a emian is Bibe 's (Bibe 2006; Bibe e al.
2004), Hyland's (2008) i Gozdz-Roszkowski's (2011) aksonomijomis. Bibe io
klasi ikacija a si ado iš plačio žodinių i ašy inių egis ų ko puso, ku is apėmė,
be ki a ko, okius disku sų ipus kaip: a si ik iniai pokalbiai, klasės sesijų juos os,
klasės mokymas, da bo alandos, s udijų g upės, a nybos susi ikimai mies eliu,
ado ėliai, ku sų inkiniai, ins i uciniai eks ai (p z., uni e si e ų ka alogai,
b ošiū os).
45Te minologija | 2012 | 19
Ko pusas Hyland's (2008) y ime ( y imas 3,5 mln. žodžių) apima mokslinių
y imų s aipsnius, dak a o dise acijas i magis o i magis o
disciplines: elec ical enginee ing and mic obiology om he applied and
pu e sciences, and business s udies and applied linguis ics om he social
dise acijas iš ke u ių mokslų.
Gozdz-Roszkowski (2011) išanaliza o Ame ikos eisės ko pusą, u in į daugiau nei
5,5 milijonų žodžių i a s o aujan į sep yniems Ame ikos eisinės kul ū os i
š ie imo žan ams: akademinius s aipsnius, laiškus, su a is, įs a ymus,
nuomones, p o esinius s aipsnius i ado ėlius. Remian is pi miau minė omis
aksonomijomis, IRT leksikos inkiniai bu o unkciniu požiū iu suski s y i į is
plačias ka ego ijas pagal jų eikšmę eks uose: mokslinių y imų o ien uo as,
eks as o ien uo as i daly is o ien uo as. Pi moje ka ego ijoje suski s y i
inkiniai padeda ašy ojams o ganizuo i sa o eiklą i pa i į IKT s i yje. Teks o
cen iniai inkiniai naudojami, kad bū ų nu ody a eks o s uk ū a i jo eikšmė.
Galiausiai daly io o ien uo i inkiniai naudojami ski ingiems požiū iams a
e inimams signalizuo i i jie y a su elk i į eks o ašy oją a skai y oją.
2 pa eikslas: leksikinių inkinių unkcinė aksonomija Kiek iena iš ijų
pag indinių leksikinių inkinių unkcinių ka ego ijų bu o oliau suski s y a į
kele ą subka ego ijų. Ty imų pag indas y a šios subka ego ijos: kiekybiniai
inkiniai (p z., ienas didžiausių; didelis skaičius; ienas iš šių; elemen ų skaičius);
laiko a skai os inkiniai (p z., me ų pabaigoje, pe kelias a einančias sa ai es,
pe a einančias sa ai es); išdės y i k yp ies nuo odų inkinius (p z., Jung inėse
Vals ijose; pag indinio lango; lango apačioje; būsenos juos oje);
46 Ma ek Webe In o macinių p ocedū ų inkinių ko pusas […] naudojamas apibūdin i
 andCommunica ionTechnology.Te minological
 bundlesin hegen e–‘Tex booksinICT’
į ai ias su IRT susijusias unkcijas (p z., IKT naudojimas); Teminių odiklių inkiniai,
susiję su mokslinių y imų s i imi (p z., IEEE da bai; p og ama imo kalbos i sis emos;
iš aukiamasis meniu; šios kon igū acijos pa ink ies); daugia unkciniai nuo odų inkiniai
inkiniai, ku ie gali bū i naudojami kaip laiko ie os eks inis nuo oda (p z., pabaigos;
p adžios; kai ės pusės; p adžioje);
Ap ašymo inkiniai […] nu odo šio a dinio sa ybes (p z., jo sudė ingumą; jo pa i šių; jo
apim į; jo aukš į). Teks o o ien uo i inkiniai apima šias subka ego ijas: Išsamių inkiniai […]
oliau nag inėja analizuojamą emą i ją aiškina (p z., uo pačiu me u, aip pa , ai eiškia,
kad, šiuo a eju,
Pe ėjimo inkiniai […] su eikia adi y ius a kon as iškus eks ų dalių yšius (p z., ki a
e us, p iešingai nei, be o, p iešingai nei); A ibu ų inkinių išdės ymas […] […]
a gumen ų išdės ymas nus a an ibojančias sąlygas […] (Hyland 2008: 14) eiginiams a
a gumen ams pa eik i (p z., a siž elgian į, kon eks e, u inį); Sąlygų inkiniai […]
iš eiškia sąlygas (p z., jei no i e, jei neno i e, jei u i e, jei u i e); Rezul a ų inkiniai
[…] odo loginius elemen ų yšius dėl p iežas ies i ezul a o san ykių požiū iu (p z., kad
galė umė e, kaip ezul a as, kaip ezul a as, kaip unkcija);
S uk ū os žymenų inkiniai […] naudojami nuk eip i į ki as eks o dalis (p z., kaip
pa ody a pa eikslėlyje, kaip ap a iama sky iuje, pa ody a pa yzdžiu, ėliau šiame
sky iuje).
Daly ių o ien uo i inkiniai apima šias subka ego ijas: Daly a imo inkiniai […] iesiogiai
nuk eip i į skai y ojus; "ak y iai k eip is į skai y ojus kaip į disku so daly ius" (Hyland
2008: 18) (p z., pada y i ieną iš, pasi ink i ipą, ekomenduojama, kad jūs, pasi ink i
ieną iš); Pozicijos inkiniai […] pe eikia emocijas, požiū į, e ybinius nuosp endžius i
e inimus; […] su eik i pag indą in e p e uo i šią eiginį[…] (Bibe , 2006: 139) (p z., bū ina,
nė a ga an ijos, kad, s a bu, neįmanoma, įmanoma); 3 len elė: žodynų inkinių
paski s ymas pagal unkcines ka ego ijas
47Te minologija | 2012 | 19
Modali e o inkiniai […] iš eiškia, kad kažkas y a ikė ina, leidžiama a ba bū ina (p z., u i
bū i į ykdy a, gali bū i naudojama, kaip galima ma y i, ku ioje gali e, negali bū i odoma,
gali bū i a ku a a ba u i p iim i be kokį įsikišimą, įsikišimą, ku is gali sukel i, ku is gali
sukel i nepageidaujamą); P anašų inkiniai […] iš eiškia ašy ojo p ognozę apie am
ik ą būsimą eiksmą (p z., ikimasi, kad bus, jums bus pap ašy a, bus odoma, ai bus
a ida y a, bus pap ašy a).
Table 3 shows he numbe s o bundles belonging o he h ee majo
unc ional ca ego ies in each gen e.
Ty imas--
su elk as
Teks as--
su elk as
Daly iai--
su elk as
Ki i
P o esiniai s aipsniai 45 23 13 45
Akademiniai s aipsniai 48 35 928
P og aminės į angos aikymas 123 55 122 83
Į enginiai 207 51 138 187
Mokomieji knygos 32 35 18 20
P og aminės kalbos i
26 62
p og ama imo aplinka 39 39
inklų echnologijos 91 24 11 91
3 pa eikslas: Ty imų o ien uo ų inkinių klasi ika imas