6Ch is ian Galinski, Tu inio są eika kaip bū ina sąlyga Tu inio są eika
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
kaip bū ina sąlyga s uk ū izuo o u inio elemen ams paka o inai
naudo i i paka o inai p i aiky i kaip mokymosi objek ams e.
mokymosi s i yje […] S anda dizacijos požiū iu
Ch is ianas Galinskis, BLANCA STELLA GIRALDO PÉREZ
In o e m
Pag indiniai žodžiai: s uk ū izuo as u inys i s uk ū izuo as u inys, žodiniai i
ne e baliniai aizdai, pa adinimai, mo ologija i mo emos, azeologija i azemos,
kolokacijos i daugiakalbiai e minai, labai sudė ingi mokymosi objek ai (HC-LO) i mažai
sudė ingi mokymosi objek ai (LC-LO), bend osios paski ies kalba (LGP) i specialios paski ies
kalba (LSP), neįgaliųjų asmenys (PwD) i pagalbinės echnologijos, s anda ai i
s anda izacija, se i ika imas, duomenų modeliai i duomenų modelia imas, ede aciniai
saugyklos.
1. S uk ū izuo as u inys
"Tu inys" čia laikomas s uk ū izuo u u iniu leksikos seman ikos lygiu, apimančiu ling is inius i
neling is inius są okų aizdus (mokslo eo ijoje sup an amus kaip am ik us "nema e ialius objek us").
Šie ep ezen acijos gali bū i apibūdinamosios ( okios kaip e minologijos apibūdinimai: suda an ys e minus,
simbolius i pa adinimus) a ba apibūdinamosios ( okios kaip į ai ių ūšių apib ėžimai, paaiškinimai a
ne e baliniai ep ezen acijos) a ba hib idinės. Iki šiol e minologijos eo ijoje i me odikoje nepakankamai
bu o a s o aujamos ne e balinės są okų pa adinimai i ep ezen acijos, aip pa pa adinimai ( . y. a ski ų
są okų pa adinimai). Tačiau jie gali bū i labai s a būs am ik ų s ičių a aikomųjų s ičių mokymosi objek ų
(LO) p ojek a imui, be o, kalbų mokymui i e imui. Lygiai aip pa s a būs daugiakalbių, mul imodalių i
daugia unkcinių LO p ojek a imui y a a) LGP i LSP į ašų panašumai: - į ašo žymėjimas (LGP lemma a ba LSP
e minas) gali bū i ienas žodis, jung inis žodis a ba kelių žodžių iene as; - Ve balinis paski inis aizdas gali
bū i papildy as ne e baliniu paski iniu aizdu (p z., ges as, imi acija, Blisd) s uk ū izuo o u inio subjek ų
komponen ais, p z., žodinių paski inių aizdų mo emomis a ba apib ėžimo, paaiškinimo, kon eks o
elemen ais i . . Jie u ė ų bū i pažymė i žymėmis, kad bū ų leng iau a lik i k yžmines nuo odas a ba
paka o inį naudojimą kaip ki as LO (p z., p e iksai i k yžminės nuo odos į a i inkamo subjek o a i inkamus
elemen us). Šiuo me u šim as pag indinių simbolių a s o auja koncepcijai, ku i gali bū i suda y a ka u, kad
bū ų suku i nauji simboliai, ku ie a s o auja naujoms koncepcijoms. Laimės simboliai isiškai nea i inka nė
ienos kalbamos kalbos ga sų.
7Te minologija | 2012 | 19 simbolika1 i . .), a ba […] jei eikia […] ne gi
pakeis i juo (p z., g a ikas-
ical o o he non- e bal symbol);
- Each en y ep esen ing one concep has a unique en y iden i ie
(ku is gali, pa yzdžiui, nu ody i eks ų ko pusuose pasi aikančius
a ejus); LSP į ašuose kiek ienas apibūdinamasis aizdas u ė ų u ė i
sa o elemen ų iden i ika o ių, ku is, be ki a ko, leis ų s ebė i
koncep ualius pokyčius laikui bėgan . […] LGP į ašuose kiek iena
apibūdinamojo aizdo eikšmė u ė ų u ė i sa o elemen ų
iden i ika o ių, ku is daugiakalbiškai aikomas LSP i LGP, aip pa
en ies possible,
° In analogy o e mau onomy in e minology, ep esen a ionau onomy
ne e baliniams aizdams. […] Ap ašomi LGP aizdai (įskai an
paaiškinimus, kon eks us i . .) gali bū i ak uojami g iež ai panašiai
kaip LSP (aiškinimai, kon eks ai i . .) b) s uk ū izuo o u inio
subjek ų žodinių elemen ų iš a imai, ku ie u ė ų bū i numa y i be
ku iame į aše ben jau po encialiai. c) ne e baliniai apibūdinamieji aizdai
i ne e baliniai apibūdinamieji aizdai, ku ie u ė ų bū i numa y i be
ku iame į aše ben jau po encialiai, nes jie gali bū i […] p iklausomai nuo
aikymo s i ies a s i ies […] ienodai s a būs kaip žodiniai aizdai i
ka ais ne pageidaujami.
su ixes in medical nomencla u e).
e) la ge en i ies o s uc u ed con en , such as idioms, LGP colloca-
ions o LSP ph asemes, as well as me apho s, which can be o mally
ea ed simila o e bal designa i e ep esen a ions in LGP (wi h p ope
1 Blissymbolics is an ideog aphic w i ing sys em o cogni i ely impai ed pe sons. Each o he se e al
Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip pi minė sąlyga lygiui, oliau
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
a inuo as pi miau minė o di e encijuojimas y a bū inas ko puso
ling is ikos s i yje, be ik iausiai ne LO s i yje. Jis aip pa gali bū i
ne eikšmingas, nes a bu, a eikšmė y a nekompozicinė, a kompozicinė.
Ko pusinėje ling is ikos s i yje y a į ankių, ski ų iden i ikuo i i iš auk i
i okius didesnius s uk ū izuo o u inio objek us. ) ie os žymeklių laukų
a ba nuo odų į a i inkamus asmenų su negalia žymenimus, p z., B ailio aš u,
ges ų kalba a Blissymbolics.
S uk ū izuo i u inio iš ekliai leksikos seman ikos lygiu iki šiol bu o laikomi
daugiausia leksikog a iniais duomenimis, e minologiniais duomenimis i
ki okiomis są okų ep ezen acijomis, įskai an kele ą ne e balinių, okių kaip
izualiniai simboliai (p z., iešieji simboliai). Tačiau gali bū i i akus inių
skambinamų simbolių, hap ikinių ac ilinių simbolių i ki ų, ku ie e minologijos
adyboje gali bū i pa adinimai a ne są okų ap ašymai ( okios kaip
ne e baliniai aizdai (ISO 10241-1:2011). Galima eikalau i papildomos
in o macijos […] i a i inkamų duomenų ka ego ijų […], kad bū ų galima
sis emingai aldy i s uk ū izuo ą u inį. A siž elgian į aukščiau pa eik us
dalykus, galime a ski i s uk ū izuo o u inio ūšis leksikos seman ikos lygiu
aip: - leksikog a iniai duomenys, okie kaip: žodžių iene ai (įskai an junginius
i . .), mo emos (mo ologija), kolokacijos, me a o os;
- Te minologijos i panašūs kalbos iš ekliai bei ki i u inio iš ekliai,
okie kaip:
[…] nomenkla ū os, aksonomijos, ipologijos, žodynų są ašai, žodynų
są ašai i . . […] e minologiniai mo emos (mo ologija), […]
e minologinės azemos ( aseologija), […] isų ūšių nuosa ieji
pa adinimai, pa yzdžiui, naudojami kaip daik ai ski ingose kalbose
kinds o di ec o ies,
° g aphical symbols and o he non- e bal designa ions,
° (p oduc ) p ope ies, cha ac e is ics, a ibu es e c.;
- Thesau i, classi ica ion schemes (ISO/DIS 22274:2011), keywo ds
and o he kinds o documen a ion languages (o con olled ocabu-
la ies);
- enciklopedijos (žinios) į ašai, įskai an , be ki a ko:
° knowledge-en iched e minological en ies,
9Te minologija | 2012 | 19
[…] (išaiškin i) nuosa ieji pa adinimai i ki os ūšies duomenys,
glaudžiai susiję su nuosa iais pa adinimais;
- On ologijos, eminiai žemėlapiai i ki os žinios s uk ū os
sis emos.
Kaip i e minologijoje, be ku i iš ki ų pi miau iš a dy ų s uk ū izuo o
u inio ūšių gali u ė i
- ( ienas a keli) one iniai aizdai, ženklų kalbos aizdai i . . ;
- g a iniai i ki i ne e baliniai apibūdinamieji aizdai, aip pa ne e baliniai
apibūdinamieji aizdai (kai ku ie ka u su e baliniu aizdu, ki i suku i
kaip ne e baliniai aizdai, nep iklausomi nuo e balinių).
Ne e balinis s uk ū izuo as u inys y a ypač eikšmingas okiose
p og amose kaip e-mokymasis i labai s a bus bend a imui: - su i a p
asmenų su negalia ( iesiogiai a ba pe IKT p ie aisus, eikiančius kaip
pagalbinės echnologijos), - a p asmenų su negalia i jų naudojamų
p ie aisų, i
- a p šių p ie aisų.
Eismo ženklų dizaine iai eismo ženklų elemen us adina "mo ologija"
(analogiškai mo emoms ling is ikos s i yje). Tas pa s gali bū i aikomas i
ki iems ne e baliniams pa adinimams. Jau bu o suku i paieškos me odai,
ku iais galima ieško i iso pa eikslo g a inės ep ezen acijos pagal a ski us
juose esančius elemen us. Toliau pa eikiamas g a inių simbolių (šiu a eju
eismo ženklų) "mo ologijos" pa yzdys:
(iš Schmi z' P esen a ion a TSTT 20062; ž . Schmi z 2006) 2 T ečioji a p au inė e minologijos,
s anda izacijos i echnologijų pe da imo kon e encija (TSTT 2006),
Beijing, China, 25-26 Augus 2006
10 Ch is ian Galinski, Con en in e ope abili yasap e equisi e o
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
Tam ik ose s i yse (p z., biologinėse nomenkla ū ose) ne gi y a
pa yzdžių, kaip ne e balūs apibūdinamieji aizdai pakeičia ilgus apib ėžimus
a ki us są okų ap ašymus, ku ie aip pa gali bū i naudingi e. mokymosi
ikslais:
(iš Gonnissen i Mo nie 1983, paukš is N . 50) Jam eikia ik palygin i
umpos legendos su simbolų paaiškinimais (keliomis kalbomis) i g a inį
aizdą leng ai sup an a ekspe ai, s uden ai a mėgs ami o ni ologai.
Visos pi miau iš a dy os s uk ū izuo o u inio ūšys šiandien ampa is
labiau p ieinamos skai meniniu būdu (e- u inys […] is dažniau aip pa pe
mobiliuosius į enginius) i gali bū i naudojamos
- a si anda skai meniniuose eks uose ( okiuose kaip echniniai
dokumen ai, moksliniai- echniniai aš ai i . .), - u i bū i sujung i
a pusa yje a ba į e p i a pusa yje, - u i panašių ling is inių
elemen ų ( ašmenys, ga sai, mo emos i . .) a ba ski ingų ( okių
kaip ne e balūs aizdai), - suda o sudė ingą u inio elemen ą, - u i bū i
in eg uo as a ba pada y as są eiką su ki ais am ik ose p og amose.
Tačiau šiuo me u dauguma esamų s uk ū izuo o u inio saugyklų nė a
nuoseklūs ieno saugyklos iduje i ka ais ne gi p ieš a auja ski ingiems
saugykloms. Daugeliu a ejų jie nė a pag įs i inkamais me aduomenimis i
duomenų modelia imo me odais, odėl nė a in eg uojami, nepa ikimi i pilni
ūkumų. Tai nep iim ina, pa yzdžiui, p og amose, ku ios palaiko PwD, ypač
mūsų sens ančiose isuomenėse,

11Te minologija | 2012 | 19 ėl
whe e mo e and mo e people ha e – some imes mul iple – impai men s.
I u he does no allow hei e icien use o eLea ning pu poses – which
y a nepalanki PwD.
Ski ingai nuo s uk ū izuo o u inio, ko pusą galima apibūdin i kaip
nes uk ū izuo ą u inį, . y. "na ū aliai a si andančios kalbos kūną"
(McEne y, Xiao, Tono 2006), aip a ski ian ko pusą nuo žodžių są ašų, žodynų,
duomenų bazių. Panašiai kalbų ko pusas (a ba kalbų ko pusas) y a kalbų ga so
ailų (i eks o ansk ipcijų) saugykla. Šie apib ėžimai y a nepakankami, kai
kalbama apie eks ų neling is inius elemen us ( okius kaip echniniai
dokumen ai) i ne e balinio bend a imo elemen us ( okius kaip ges as,
imi acija i . .), ku ie bū inai lydi kalbinius duomenis ealiame gy enime.
Jei paž elgsime, ku galima as i s uk ū izuo o u inio elemen us, a pažinsime,
kad dauguma jų nė a suku i kaip ikslas pa s sa aime, be y a bū ini
s uk ū izuo o u inio elemen ai, okie kaip eks iniai ko pusai, kalbos ko pusai
i . . Todėl eikė ų oliau y inė i s uk ū izuo o u inio i ko pusų yšį, ypač
siekian , kad s uk ū izuo as u inys, esan is nes uk ū izuo ame u inyje,
bū ų p oduk y us, pa yzdžiui, e. mokymuisi LO o ma. Šiandien didžiausias
ko pusas pasaulyje y a in e ne as. Tačiau daugeliu a ejų, no in išgau i LO […],
eikia už ik in i kokybę eks ams, o ai y a iššūkis klasi ikuo i i į e in i
eks ų kokybę bei inkamai juos pažymė i.
2. S anda izacijos klausimai
S uk ū izuo as u inys
Šiandienos s anda ų dokumen ai apima ne ik echninius s anda us adicine
p asme, be i e minologijos, bandymų, p oduk ų, p ocesų, paslaugų, sąsajų,
duomenų i . . s anda us. Kai ku ie y a pag indiniai s anda ai, ku ie apima
plačią s i į a ba apima bend ąsias nuos a as dėl ienos konk ečios s i ies, ki i y a
me odikos s anda ai. Teigiamos s i ies s anda izuo a e minologija gali bū i
laikoma pag indiniu s anda u. Todėl e minologijos da bo p incipų i me odų i
e minologijos s anda izacijos me odikos s anda ai y a pag indiniai isam
e minologijos da bui i e minologijos s anda izacijos su ienijimui
s anda izacijoje apsk i ai i už jos ibų. Be o, pi miau minė i s anda ų ipai
susiję ik su kai ku iais bend ais ipų s anda ais i jie a pusa yje nesiski ia;
Pa yzdžiui, am ik as p oduk o s anda as aip pa gali bū i
12 Ch is ian Galinski, Tu inio są eika kaip bū ina sąlyga, laikoma bandymų s anda u,
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
jei jame pa eikiami a i inkamo p oduk o sa ybių bandymų me odai. Kadangi šiandien
u inys y a bū inas be eik isam mokslo i echnologijų sek o iui, su u iniu susiję
s anda ai gali pa ek i į be ku į iš pi miau minė ų s anda ų ipų. Pagal ISO/IEC
ado ą 2:2001 s anda izacija y a eikla, ski a nus a y i, a siž elgian į ak ines a
galimas p oblemas, s anda iza imo, leidimo i įgy endinimo p ocesus. S a bi
s anda izacijos nauda y a p oduk ų, p ocesų i paslaugų inkamumo jų numa y oms
o commonand epea eduse, aimed a he achie emen o  heop imum
deg eeo o de inagi encon ex . In pa icula , he ac i i y consis s o he
eikmėms ge inimas, p ekybos kliūčių p e encija i echnologinio bend ada bia imo
paleng inimas. S anda ų engimas g indžiamas konsensu, ku is y a bend as
susi a imas, ku iam būdingas ai, kad esminiais klausimais nė a ilgalaikio be ku ios
s a bios suin e esuo ųjų šalių dalies pasip iešinimo, i p ocesas, ku is apima siekimą
a siž elg i į isų suin e esuo ųjų šalių ( . y. p amonės, mokslinių y imų, iešosios
adminis acijos, a o ojų) nuomones i sude in i be kokius p ieš a ingus
a gumen us.
S anda dizacijos pas angos aldomos labai sis eminiais požiū iais. Visų pi ma
me odikos s anda ai y a ski i bend iems sp endimams, ku ie aip pa y a
inkami ski ingose aikomosiose s i yse. Tai aip pa aikoma s uk ū izuo o
u inio me odikos s anda ams, p z., ansk ipcijos i ansli e acijos
s anda ams, duomenų modeliams, kei imo o ma ams, šal inio
iden i ika o iams (ISO 12615:2004), be o, p ojek ų aldymui. Jis aip pa aikomas
am ik iems s anda izuo am s uk ū izuo am u iniui, p z., kalbų kodams (ISO
639 se ija), sk ip ų kodams (ISO 15924:2004) i šalių kodams (ISO 3166 se ija).
Pas a aisiais me ais nesude inamų bend ųjų […] u inio są eikumo aspek ai,
i y o s uc u ed con en ha e become a majo issue in many ields. The e-
o e, s anda ds conce ning da a quali y, da a adminis a ion, con en man-
agemen and wo k lows a e inc easingly becoming impe a i e.
The e a e se e al echnical commi ees dealing wi h a ious – mo e o
pa yzdžiui: - ISO/IEC-JTC 1/SC 32 Duomenų aldymas i kei imasis duomenimis
- ISO/TC 37 Te minologyando he languageandcon en  esou ces
(ypač jo 2 da bo g upė "Me aDa a");
- ISO-IEC-JTC 1/SC 36 In o macinės echnologijos mokymuisi, š ie imui
and aining;
13Te minologija | 2012 | 19
- ISO TC 184 Au oma izacijos sis emos i in eg acija (ypač jos SC 4)
P amonės duomenys);
- ISO/TC 46 In o macija i dokumen ai. Šių komi e ų suku i s anda ai da
nea siž elgia į konk ečius e. mokymosi eikala imus, susijusius su
s uk ū izuo o u inio subjek ų u inio są eikumu leksikos seman ikos lygiu.
ISOTC 37 bu o pi masis komi e as, ku is isiškai a siž elgė į daugiakalbiškumą (iš
ik ųjų kaip į ieną iš isų sa o s anda izacijos pas angų, ku ios y a
o ien uo os į są okas, . y. nep iklausomos nuo kalbos = daugiakalbiškos,
pag indinių p incipų) […] ki i echniniai komi e ai sekė pa yzdžiu, ačiau dažnai jie
nepakankamai ge bia šį p incipą p ak ikoje. Šiandien ne leksikog a ija pasuko į
są okų o ien aciją (= daugiakalbį), kaip ma y i iš kelių žodynų leidėjų p oduk ų i
didelio mas o in e ne inių žodynų, p ieinamų in e ne e. Tai aip pa u ė ų bū i
aikoma mokymosi objek ams (LO) leksikos seman ikos lygiu.
A siž elgian į ai, kad u inio są eiką galima pasiek i ik emian is bend ai
p ipažin omis aisyklėmis, . y. a p au iniais s anda ais, bū ina
bend ada biau i i koo dinuo i s a biausią u inio są eikos s anda iza imo
eiklą. Naujoji u inio są eikumo į ai ių aspek ų s anda iza imo eikla - iš
ienos pusės y a ska inama echninės plė os, nuk eip os į in e ne o
bend ada bia imo i daly a imo u inio kū imą naudojan IKT (socialinių inklų,
bend ada bia imo pla o mų, mobiliojo yšio i . .);
Ki a e us, ai u ės didelę į aką į ai ių ūšių u inio i žinių
aldymui (ypač e. aikomosioms p og amoms, okioms kaip e.
mokymasis, e. p ieinamumas i e. į aukimas, e. s eika a,
daugiakalbis p oduk ų duomenų aldymas e. e sle i . .).
So a he s anda diza ion e o s in ISO/TC 37 Te minologyando he 
languageandcon en  esou ces wi h espec o s uc u ed con en ocused on
me hodology s anda ds ela ed o
- Da a ca ego ies (no qui e iden ical wi h me ada a) used in he
concep ual design o he en ies o s uc u ed con en ;
- Da a models and da a modelling me hods;
14 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip bū ina sąlyga -
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
Me amodeliai, kad konku uojan ys duomenų modeliai bū ų są eikūs;
- pi miau minė ų p iemonių aikymas; i am ik u mas u s anda izuo i
ą u inio ūšį, ku i y a s a bi TC.
Jei y a į auk os on ologijos žinių ep ezen acijos p asme, pi miau minė i
me amodeliai u i bū i išplės i į me aon ologijas i ne į me aon ologijos
kalbą (ISO/CD 17347:2012), kad bū ų galima pada y i on ologijas są eikingas. Šiuo
požiū iu on ologija laikoma " o maliu, aiškiu bend os koncep ualizacijos
speci ikacija" (G ube , 1993 m. bi želio mėn.), ku i a s o auja bend ai
a ojamai žodynui i aksonomijai, ku i modeliuoja domeną, . y. są okų i
ki ų in o macijos objek ų apib ėžimą, aip pa jų sa ybes i san ykius.
On ologijos kalba - ski inga nuo pap as o žinių ep ezen acijos - su eikia
me amodelį okioms o malioms, aiškioms bend os koncep ualizacijos
speci ikacijoms.
Be eik isi ISO i IEC TC s anda izuoja s a biausius sa o a i inkamos s i ies
a emos e minus i apib ėžimus. Kai ku ie aip pa s anda izuoja ki ų
ūšių kalbos i u inio iš eklius.
3. S uk ū izuo o u inio kiekiai: e minologija
Pagal ELRA (Eu opos kalbų iš eklių asociacija) kalbų iš eklius y a:
- eks ų ko pusai, - kalbos ko pusai, - (leksikog a iniai duomenys i )
e minologijos. Neseniai paskelb ame s aipsnyje (Galinski, Reineke 2011)
bu o bandoma kiekybiškai į e in i leksikog a inių i e minologinių į ašų
kiekį, ku is kada no s bu o 150 milijonų. Vien ik iden i ikuojamų cheminių
medžiagų skaičius 2011 m. i šijo 60 milijonų. A siž elgian į šiuos skaičius -
inc easing numbe o domains o subjec s. The lexis o LGP in he highly
de eloped languages may comp ise up o 500,000 lexemes (including a
conside able sha e o e minology). Howe e , he o al numbe o scien i ic-
echnical concep s ac oss all domains o subjec s may well comp ise ~100–
u inio są eikumas y a bū ina sąlyga, kad bū ų iš eng a didelio pas angų
dublia imo;
- ISO/TC 37 me odas ampa is s a besnis; L6 定休日 eikyūbi, L7 一休みする
21Te minologija | 2012 | 19
Aukščiau pa eik oje pa eikslėlyje onyomi kyū (kaip L1 K1 休) gali u ė i be
kokią kunyomi skai ymo eikšmę, ačiau kyū gali bū i naudojamas ik kanji,
jei jis pasi aiko kanji kombinacijose (a ba […], ku is y a išim is […], jei kanji
s o i ienas kaip su umpinimas). Kyū kaip LO bū ų p asminga ik uo a eju,
jei mokinys dėl kažkokios p iežas ies no i išmok i isus kanji, u inčius
onyomi kyū. Y a daug kanji, ku iuose onyomi a s o auja ienai a kelioms
są okoms, odėl kiek ienas kanji+onyomi gali bū i laikomas LO. L2 […]休む
yasumu, L3 […]休まる yasuma u, L4 […]休める yasume u, L5 […]休み yasumi a s o auja
ski ingiems […] no s seman iškai susiję […] japonų skai ymui kunyomi
a i inkamų kanji, ku ie, be jų iš es inio pobūdžio, u i idioma inę eikšmę,
ku i kiek ieną iš jų k ali ikuoja kaip a ski ą LC-LO. Tačiau, jei okio pobūdžio
LO u i daugiau nei ieną eikšmę, be ku i iš jų iš esmės y a LC-LO. 休 kunyomi
skai ymuose eiškia ik yasu kamieną. Tačiau y a i ki ų šaknų, skai omų
yasu, ku ių eikšmė y a ki okia, ašoma ski ingais kanji, pa yzdžiui, 安 in
yasui 安い, ku is gali nuk eip i mokinį į ki us kanji LO, u inčius japonišką
skai ymą yasu.
hi oyasumi su u i L8 休日 kyūji su eiškia kanji junginių (binomos, inomų i
. ., u inčių a ba ne u inčių pabaigų) eikšmę, kai skai oma onyomi, kunyomi
a miš iomis o momis. Taigi, pag indinis šio kanji ko elės HC-LO K1 (休 kyû)
elemen as gali bū i sujung as su d iem a daugiau ki ų kanji, kad suda y ų
leksikog a inį LO, pa yzdžiui, L6 eikyûbi, L7 hi oyasumi su u i L8 kyûji su.
Jei be ku i iš jų u i daugiau nei ieną eikšmę, ji u ė ų bū i laikoma d iem
a daugiau LO;
- nuk eip i į ki us kanji HC-O, p z., K2 一, K3 定, K4 日; - bū i
sujung as su panašiais kanji, okiais kaip K5 体 i K6 伏 a ba
ki i kanji, u in ys is o inę a ki ą eikšmę.
Be ku io iš pi miau minė ų LO ipų u ė ų bū i numa y a ie os
laikiklio ie a:
- iš a imas (a ba iš a imai, nes gali bū i du a daugiau; jei y a homo onų,
odikliai u ė ų bū i nuk eip i į a i inkamą LO); - ges ų kalba i ki os AAC
(al e na y ios i išplės inės komunikacijos) p iemonės.
Labai sudė inga japonų kalba i ašymas bu o pasi ink i siekian ilius uo i
LO suda ymo i suskaidymo me odą leksikos seman ikos lygiu. Japonų kalba,
sudė inga kalba su kom-

Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip p i aloma sąlyga plika uo am
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
ašymui, kaip pag indas LO duomenų modelių p ojek a imui LO saugyklai
leksikos seman ikos lygiu u i p i alumų. Tai gali paleng in i eiškinių,
susijusių su neling is iniais simboliais, kaip pa aizduo a žemiau,
nag inėjimą.
Kai ku iose šalyse ne gi y a o pa ies eismo ženklo a ian ų, p iklausomai nuo o,
ku jis naudojamas a siž elgian į jo padė į kelyje, a kaip adicinis eismo
ženklas, a kin amojo p anešimo ženklas (VMS) (Galinski 2011). Dauguma japonų
kanji y a […] dažnai su ne egulia iais skai ymo būdais […] pa adinimuose, . y.
žmonių, ie ų, o ganizacijų, pas a ų i ki ų objek ų pa adinimuose. Ypač kalbose,
ku iose ašoma ne lo ynų aš u, mokiniui dažnai būna labai sunku eisingai ašy i
i skai y i nuosa us a dus. Be o, eikia inkamai suski s y i a dus okiose
ašybos sis emose. Sk ydžian i š Sibi o į Kiniją, sk ydžio moni o iuje galima
pe skai y i No osibi sko kinų pa adinimą, p adedan į nuo 新xin, o ai eiškia
"naujas", o pa adinimo elemen as no o y a e čiamas į kinų kalbą. Likusi
pa adinimo sibi sk=Sibe ija dalis ansk ibuojama kinų ašmenimis. Todėl gali
p i eik i pe ašy i a ba (iš dalies a isiškai) […] e i […] nuosa us a dus. Be
kokiu a eju nuosa ieji pa adinimai […] aip pa e minologiniai i leksikog a iniai
subjek ai […] gali bū i s a būs LO i gali bū i ak uojami okiu pačiu požiū iu, kaip
nu ody a aukščiau. "ISO" (TS 37) me odas gali bū i naudojamas kaip modelis isų
ūšių s uk ū izuo am u iniui." Tačiau, kaip jau minė a aukščiau, ISO 12620:2009
duomenų ka ego ijų egis as kalbų iš ekliams (DCR) u ė ų i iš ik ųjų gali bū i
išplės as į ki as s uk ū izuo o u inio ūšis, išsky us leksikog a inius i
e minologinius duomenis, aip pa į naujus e. aikomųjų p og amų po eikius, p z.,
e. mokymosi i e. p ieinamumo i e. į aukimo ikslais. Tiems, ku ie bijo
sudė ingumo, gali bū i […] ne oks naujas, be ealybėje e ai aikomas […] išei is:
iš eklių ede acija
23Te minologija | 2012 | 19 s uk ū izuo o u inio. Taikan "Dublin Co e" iloso iją,
am ik as duomenų ka ego ijų sluoksnis (ku i y a as pa s į ai ių ūšių
s uk ū izuo am u iniui) u ė ų bū i s anda izuo as i įgy endin as be
ku iame iš eklyje, aip už ik inan u inio są eiką. Visas sudė ingumo laipsnis
nė a įgy endin as iename supe esu se, be y a paski s y as į kele ą į ai ių
ūšių s uk ū izuo o u inio iš eklių. Šis būdas už ik in i u inio są eiką, u in is
s uk ū izuo ų subjek ų pe di bimą
con en in mind s ill needs u he in es iga ion.
6. FUTURE STANDARDIZATION NEEDS
A siž elgian į pi miau minė ą, ISO/DCR gali p i eik i papildomų duomenų
ka ego ijų. ISO/DCR šiandien apima pag indines i daugybę išplės inių
e minologinių i leksikog a inių duomenų ka ego ijų. Jų pag indu g indžiamas
e minologinių duomenų modelis i leksikog a ijos duomenų modelis. A odo, kad
duomenų ka ego ijų naudojimas (ne isiškai as pa s, kas me aduomenys a
duomenų elemen ai) y a labai inkamas s uk ū iniam u iniui apsk i ai i
LO a he le el o lexical seman ics in pa icula .
Besides, da a ca ego ies can be dis inguished in o p ima y da a ca ego-
an inėms duomenų ka ego ijoms (ISO 10241-1:2011) (a ne e cia inėms
duomenų ka ego ijoms). Pag indinės duomenų ka ego ijos y a pag indiniai
duomenys, p z., e minas, apib ėžimas i . . An inės duomenų ka ego ijos, be
ki a ko, nu odo a ibu us, okius kaip pageidaujamas, p iim as a ba panaikin as
( e minas). Te cia inės duomenų ka ego ijos eiškia papildomą in o maciją (jei
jos nelaikomos an inėmis duomenų ka ego ijomis), p z., in o maciją, susijusią
su e minologinių duomenų šal inio nuo odos elemen ais ( aikoma i ki okiam
s uk ū izuo am u iniui), kaip nu ody a ISO 12615:2004 Bibliog a ijos nuo odos
i e minologijos da bų šal inio iden i ika o ius.
Pag indinių duomenų ka ego ijos pagal ISO 10241-1, p i aiky os LO, y a
(palyginus su 1 p iede pa eik a 1 len elė): - į ašo nume is […] unikalus LO
duomenų bazės į ašui; - (me aduomenų ka ego ija:) s uk ū izuo o
u inio apibūdinamasis aizdas → . y. e minai, aip pa apiman ys
sinonimus, homonimus i . ., ku ie u i bū i išplės i į be kokį
s uk ū izuo o u inio apibūdinamąjį aizdą, iš ku ių kiek ienas u ė ų
u ė i sa o subjek o ID, aip išplės an e minų au onomiją į
ep ezen acijos au onomiją; - (me aduomenų ka ego ija:)
s uk ū izuo o u inio apibūdinamasis aizdas → . y. apib ėž ys,
paaiškinimai, kon eks as i . . u i bū i išplės as, įskai an
24 Ch is ian Galinski, Con en in e ope abili yasap e equisi e o
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
owa ds any kind o desc ip i e ep esen a ion o s uc u ed con en
ne e balinius apibūdinamuosius aizdus; pa yzdžių ūšys;
- (me ada a ca ego y:) example → i necessa y o be spli up in o di -
- (me aduomenų ka ego ija:) pas aba → p i eikus suski s y i į
ski ingas pas abų ūšis;
- (me ada a ca ego y:) sou ce → i necessa y o be spli up in o di -
e en ypes o sou ce and hei espec i e condi ions o use.
Jei s uk ū izuo o u inio apibūdinimo subjek as y a žodinis, aikomas
paka o inumas pagal kalbą, aip pa paka o inumas kalbos iduje sinonimų
a eju (kiek ienas iš jų aip pa u ė ų gau i sa o subjek ų ID). Jei
s uk ū izuo o u inio apibūdinimo subjek as y a ne e balus, aikoma
paka o inumas pagal naudojimo s i į. Naudojimo aikymo s i yje aip pa gali
bū i am ik o ipo paka o umas (pa . g eičio ap ibojimo kelio ženklai,
p iklausomai nuo jų ie os šalia kelio a ba g ei kelio idu yje kai ku iose šalyse,
a ba o pa ies eikšmės kelio ženklai, ski ingi ski ingose JAV als ijose). Y a
ges ų kalbos a ian ai oje pačioje ges ų kalboje, aip pa i Blissymbols.
Aukščiau nu ody a, kad paka o inumas u ė ų bū i pag įs as "naudojimo
bend uomene" ( . y. lokalizacija), o ne kalba. Žinoma, naudojimo bend uomenė
aip pa gali bū i kalbos bend uomenė, ačiau paka o inumas ie o ėse i jų
iduje su eikia didesnį lanks umą, kad bū ų galima apim i isus eiškinius,
susidū usius su s uk ū izuo u u iniu.
7. Iš ados
Pe pas a uosius 10 me ų seman inio są eikumo ap ibojimai kompiu e ių
mokslo požiū iu apo aki aizdūs. Be echninės ( . y. su apa a ine i p og amine
į anga susijusios) i o ganizacinės są eikos, seman inė są eiką u ė ų apim i
sin ak inę, koncepcinę i p agma inę są eiką. Tu inio są eikumas su eikia da
pla esnį i bend as požiū į į in o macijos i žinių komunikacinius aizdus - jis
aip pa a siž elgia į į ai ių ūšių s uk ū izuo o u inio subjek ų pilną
paka o inį naudojimąsi i paka o inį panaudojimą (Galinski, Van Isacke 2010).
Paka o inis panaudojimas gali apim i, pa yzdžiui, esamų e minologinių į ašų
p i aikymą
25Te minologija | 2012 | 19
- kaip mokymosi objek ai (LO) eLea ning a ba - ski i naudo i
neįgaliesiems (PwD) bend osios komunikacijos ikslais
munica ion and o cou se also o lea ning pu poses.
In e na ional S anda ds o con en in e ope abili y a e he p e equi-
si e o :
- a oiding a huge duplica ion o e o s,
- de eloping me hods (incl. ce i ica ion) and de ices o assu e con-
en quali y,
- plačiai į auk i u inio są eiką į s uk ū inį š ie imo i mokymo
schemes,
- enabling many eApplica ions o e-use and e-pu pose exis ing
u inį.
Vis dažniau isi s uk ū izuo o u inio ipai u ė ų bū i paka o inai
naudojami i paka o inai naudojami į ai iose sis emos pla o mose. Be
o, bend ada biaujan su a pusa yje susijusiomis s i imis pagal
in eg uo ą požiū į u ė ų bū i įgy endinama is daugiau in e ne o
pag indu eikiančių bend ada biaujančių i paski s y ų u inio kū imo
me odų. Šiuo a ž ilgiu in ensy us mobiliųjų echnologijų naudojimas u ės didžiulį po eikį: "eCon en " ampa "mCon en "
(mobilus u inys).
Šių pokyčių me u bū ų naudinga suku i s ip esnius me odinius i
sis emos p ojek a imo yšius a p u inio iš eklių aldymo i ko puso
ling is ikos, kad bū ų ge iau panaudo as
- esamos i būsimos ko pusus su pa obulin omis unkcijomis, p z.,
sis emingai iš aukian a ski us s uk ū izuo o u inio elemen us ( aip
pa a siž elgian į pasi aikymo dažnį, p iklausomai nuo s i ies, lygio
egis o i aikymo, kad bū ų pa obulin a mokymosi objek ų iš aukimas
kon eks e); - s uk ū izuo o u inio elemen ai esamose i būsimose
saugyklose, siekian page in i ko pusų apdo ojimą papildomiems
naujiems ikslams, pa yzdžiui, didak ikai;
- esami i naujai a si andan ys me odai, aip pa p iemonės s i yse,
ku iose iki šiol me odinis a pusa io yšys i in eg acija y a nedideli,
siekian abipusės naudos; - sis emingai (i daly aujančiomis pas angomis)
suku i i išlaiky i mokymosi objek us, ypač CLIL ( u inio i kalbos
in eg uo as mokymasis).
26 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip s uk ū izuo o u inio
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
E o s in s anda diza ion (and coope a ion in s anda diza ion) should
be s epped up. The p ope in eg a ion o AAC equi emen s in he da a
modelia imo bū ina sąlyga bū ų naudinga ne ik iems, ku iems o eikia
skubiausiai, be i isiems. Dėl o eikia kuo g eičiau labiau pab ėž i
a i inkamas pagalbines echnologijas su IKT susijusioje š ie imo i mokymo
s i yje.
ICCHP 20103 kon e encijos daly iai pa i ino, kad esamų mokymo i o malių
s udijų nepakanka - ne jei jie y a se i ikuo i pagal am ik as
se i ika imo i a es a imo sis emas - a siž elgian į įgūdžius i
k ali ikacijas, eikalingas susipažin i su pasaulinio u inio są eikumo
klausimais, ypač e. p ieinamumo i e. į aukimo klausimais. "Rekomendacija
dėl p og aminės į angos i u inio kū imo p incipų 2010" (ž . 2 p iedą) bu o
pa eng a specialiame ICHP 2010 semina e i ėliau pa i in a keliuose
s anda izacijos s i ies echniniuose komi e uose, o 2012 m. -
ITU-ISO-IEC-UNECE susi a imo memo andumo dėl e- e slo s anda izacijos
aldymo g upėje (MOU-MG)."
REFERENCES
Galinski Ch. 2011: A sign equals housand wo ds. Consis ency o a ic / oad signs and e bal messages. –
In as uc u eandsa e yinacollabo a i ewo ld.Road a icsa e y. E angelos Bekia is, Ma ion Wie ho ,
E angelia Gai anidou eds., Heidelbe g, Do d ech , London, New Yo k: Sp inge , 263–284.
Galinski Ch., Reineke D. 2011: Vo uns die Te minologie lu . – eDITion 2/2011, 8–12.
Galinski Ch., Van Isacke K. 2010: S anda ds-based Con en Resou ces: A P e equisi e o Con en In eg a-
ion and Con en In e ope abili y. – Compu e shelpingpeoplewi hspecialneeds.12 hIn e na ionalCon e -
ence, ICCHP2010,Vienna,Aus ia,July2010.P oceedings, Pa I., K. Miesenbe ge e.a. (eds.), Be lin,
Heidelbe g, New Yo k: Sp inge , 573–579.
Gonnissen L., Mo nie G. 1983: Bes immenunde kennenleich gemach .Vögel.Diewich igs enheimischen
A en [Bi ds o Eu ope], ansla ed om F ench by Sieglinde Summe e and Ge da Ku z, Zü ich/Köln:
Benzige Ve lag.
G ube T. R., June 1993: A ansla ion app oach o po able on ology speci ica ions (PDF). KnowledgeAc-
quisi ion5 (2), 199–220. – h p:// omg ube .o g/w i ing/on olingua-kaj-1993.pd .
Hodges M., Okazaki T. Japanesekanji lashca ds. Se ies 2, olume 1, Tokyo: Whi e Rabbi P ess, s.a.
Ki azawa T., Windhab R., Galinski Ch. 2007: Un e suchung onFlashca dsys emen(elek onischeLe nka e-
ien) ü CALL(compu e ges ü z enSp ache we b)undCASPLL(compu e ges ü z enFachsp achene we b)
au An änge ni eau.Mi demSchwe punk au Japanisch-Le nenzumE we beine hohenlexikalischen
Sp achkompe enz–ohnedaslang is igeZieleine meh sp achigenFlashca d-Le npla o mzu e nachlässigen.
McEne y T., Xiao R., Tono Y. 2006: Co pus-basedLanguageS udies:AnAd ancedResou ceBook, London/
New Yo k: Rou ledge.
Schmi z K.-D. 2006: Da a modeling: F om e minology o o he mul ilingual s uc u ed con en . – TSTT
2006.In e na ionalCon e enceonTe minology,S anda diza ionandTechnologyT ans e .P oceedings.Bei-
jing,China,2006-08-25/26. Yuli Wang, Yu Wang, Ye Tian (eds.), Beijing: Encyclopedia o China Pub-
lishing House.
3 12 h In e na ional con e ence on compu e s helping people wi h special needs (ICCHP 2010), Vienna,
Aus ia, July 2010

27Te minologija | 2012 | 19
REFERENCED S aNDaRDS
ISO/IEC Guide 2:2004 S anda diza ionand ela edac i i ies–Gene al ocabula y.
ISO 639 (se ies) Codes o  he ep esen a iono nameso languages.
ISO/IEC 2382-36:2008 In o ma ion echnology–Vocabula y – Pa 36: Lea ning,educa ionand aining.
ISO 3166 (se ies) Codes o  he ep esen a iono nameso coun iesand hei subdi isions.
ISO/TS 8000-1:2011 Da aquali y – Pa 1: O e iew.
ISO 10241-1:2011 Te minologicalen iesins anda ds – Pa 1: Gene al equi emen sandexampleso p esen a ion.
ISO 10241-2:2012 Te minologicalen iesins anda ds – Pa 2: Adop iono s anda dized e minologicalen ies.
ISO 12615:2004 Bibliog aphic e e encesandsou ceiden i ie s o  e minologywo k.
ISO 12620:2009 Te minologyando he languageandcon en  esou ces–Speci ica iono da aca ego iesand
managemen o aDa aCa ego yRegis y o language esou ces.
ISO 15924:2004 In o ma ionanddocumen a ion–Codes o  he ep esen a iono nameso sc ip s.
ISO/CD 17347:2012 On ologyIn eg a ionandIn e ope abili y(On oIOp)– Pa 1: TheDis ibu edOn ology
Language(DOL).
ISO/DIS 22274:2011 Sys ems omanage e minology,knowledgeandcon en –Concep - ela edaspec s o de-
elopingandin e na ionalizingclassi ica ionsys ems.
IEEE (Ins i u e o Elec ical and Elec onics Enginee s, Inc.). LOM s anda d 1484.12.1-2002 D a S and-
a d o Lea ningObjec Me ada a.
URINIO SVEIKUMO BŪ INYB NaUDOJaN S RUK ŪRIZUO O TURINIO VIENETUS KaIP
ELEKTRONINIO MOKYMOSI OBJEKTUS PaKaRTINAI aR PaGaLI KOKI PaSKIRTėja Daug
u inio a o ojams, siūlančių in e ne inę pla o mą ūks a, be da da da da
da da da da i me odologinio eiklos, u giama į ge inio a siž elgimo pag indą
okios pa i is. Tokių pla o mų skaičius augs i oliau, nes is daugiau iš eklių ku iama
i naudojama aikan nepakankamai eiksmingus me odus. Kad bū ų už ik in a u inio
kokybė, o pi miausiai pa ikimumas, eikalingas į ai ių p iemonių de inimas (s anda ai,
in o macinės i komunikacinės echnologijos, se i ika imas i k .). Elek oniniam
mokymuisi s a bus ski umas a p bend osios kalbos (angl. LGP) i specialiosios kalbos
(angl. LSP). Tam, kad bū ų galima suku i daugiakalbius, daugiamodalinius, daugelio
paski čių mokymosi objek ų duomenų modelius, leksinės seman ikos lygmeniu bū ina
obulin i ibo as daba inių duomenų bazių galimybes. Reikė ų daugiau dėmesio ski i:
a) duomenų bazėse pa eikiamos bend osios kalbos i specialiosios kalbos į ašų
panašumui; b) bazių į ašų žodinių elemen ų a imo nuo odoms; c) pa eikimui nežodinių
žymenų i a aizdų, ku ie, a siž elgian į aikymo s i į, gali bū i okie pa s a būs kaip
žodiniai žymenys i ne labiau už juos pageidau ini; specialiosios kalbos azemos; )
neįgaliųjų komunikacinėms eikmėms.
d) leksinių iene ų dėmenims, pa yzdžiui, mo ologiniams elemen ams;
e) didesniems leksiniams iene ams, pa yzdžiui, bend osios kalbos kolokacijoms a
S aipsnyje pa eikiami a gumen ai dėl žemiau iš a dy ų dalykų bū inumo: -
s anda ų, ku iuose pa eik i bū ų pasaulinio u inio są eikumo už ik inimo
eikala imai i gai ės, įskai an elek oniniam mokymuisi keliamus eikala imus;
28 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip bū ina sąlyga - koo dinuo os s a egijos,
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
ska inančios okių s anda ų aikymą (pa yčiausiai, pasi elkian se i ika imą);
- p iemonių, už ik inančių s anda ų laikymąsi plė ojan sis emas. Šie s anda ai i
p iemonės galė ų padė i su aldy i jau daba daugiau a mažiau chao išką u inio plė ą
(sukeliančią didžiulį eiklos dublia imą) a ben jau leis ų aiškiai išski i pa ikimo u inio
saugyklas.
Gau a 2012-03-20
K is ianas Galinskis
Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m)
Gymnasiums asse 50, 1190 Viena, Aus ija
El. paš as cgalinski@in o e m.o g
S ella Blanca Gi aldo Pé ez
Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m)
Gymnasiums asse 50, 1190 Viena, Aus ija
El. paš as [el. paš as apsaugo as]
29Te minologija | 2012 | 19
1 p iedėlio 1 len elė […] S anda inio e minologinio į ašo duomenų ka ego ijų apž alga pagal
ISO 10241-1
P ima y da a ca ego iesaSeconda y da a
ca ego iesb (includ-
ing adminis a i e
da a and usage
Name Manda o y/op ional;
paka o inis (nepaka o inis) į ašo nume is ...
p i alomas; ne […] dideli aškai […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
epea able
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
e mc (o s ing o i e hal -
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
in o macija, kalbų kalbos kodas a ba ašybos
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] paka o inė g ama ikos
kodas a ba abu geog a iniai naudojimo būdai
(p z., šalies kodas) iš a imas
no ma y us s a usas aidės
simbolis ... Nep i aloma
(išsky us a ejus, kai aidės
a p au inis ašybos kodas
paka o inis geog a inis
kalbos kodas a simbolis y a
a ba abu s anda izuo i);
naudojimas
(p z., šalies kodas) no ma y us
s a usas g a inis simbolis ...
Nep i aloma (išsky us a ejus,
g a inis simbolis y a a p (p z.,
s anda izuo as); paka o inis
no ma y us s a usas
kai geog a inis naudojimas
šalies kodas) nacionaliniu mas u
apib ėžimas ... P i alomas
(išsky us a ejus, kai
pagal kon enciją naudojamas ne
a s o a imas y a bū inas);
paka o inis paka o inis
ne e balus aizdas ...
a i inkamoje s i yje a s i yje
domeno a dalyko, jei žodinis
30 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip in o macijos sąlyga)
Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed
con en aslea ningobjec sineLea ning 
P ima y da a ca ego iesaSeconda y da a
ca ego iesb (includ-
ing adminis a i e
da a and usage
Name Manda o y/op ional;
epea able/non-
P i alomas (jei egzis uoja […]
papildo apib ėžimą a ba
pagal a i inkamos s i ies a
emos kon enciją);
nepaka o inas pa yzdys ...
Nep i aloma; paka o inis […]
pas abos į edimas (įskai an
pas abą) paka o inis […]
naudojamas ie oj apib ėžimo
e minas, aidės simbolis,
g a inis simbolis, apib ėžimas,
aizdas, pa yzdžiui,
daugiakalbiško e minologinio
į ašo am ik a kalbos dalis a ba
isas e minologinis į ašas) ...
kon eks as, ne e balinis
Visos e minolo-nep i aloma (išsky us a ejus, kai papildoma in o macija (įskai an šal inio e minologinį
e minologinis į ašas) y a paim a iš sakinio, pa yzdžio a ba be ku io išo inio au o i e o kalbos sky iaus); a
ka u su šalių pa adinimų kodais pagal ISO 3166 a ba ašmenų pa adinimų kodais pagal ISO 15924 c.
aip pa lygia e čiai e minai ki ose kalbose, y a į auk i į šią duomenų ka ego iją.
į ašą a ba susijusią su šal iniu, e minu, aidės simboliu, kalbos sky iumi, p z., puslapio nume is, g a inis
Visos pi minės duomenų ka ego ijos, išsky us duomenų ka ego iją "įėjimo nume is", y a paka o inos
Pap as umo sume imu 1 len elėje nu odomas ik " e minas", no s ki i žodiniai pa adinimai, okie kaip be
simbolis, apib ėžimas, daugiakalbė ep ezen acija, klausimo nume is, kon eks as, ne e balinis
pagal kalbą, o pi minės duomenų ka ego ijos papildomos kalbos pa adinimų kodu pagal ISO 639, p i eikus
kokie esami sinoniminiai e minai, a ian ai, pilnos o mos, su umpin os o mos, homog a ai, an onimai,
he e o e, apply o mul ilingual s anda ds. Addi ional ules o e minological en ies in a mul ilingual
e minology s anda d a e gi en in Clause 7.
b All seconda y da a ca ego ies a e op ional excep whe e hey a e c ucial o disambigua ion (…) and
in cases whe e mul ilingual in o ma ion is included in one e minological en y, in which case he