Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning – Seen under a standardisation perspective

6Ch is ian Galinski, Tu inio są eika kaip bū ina sąlyga Tu inio są eika Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  kaip bū ina sąlyga s uk ū izuo o u inio elemen ams paka o inai naudo i i paka o inai p i aiky i kaip mokymosi objek ams e. mokymosi s i yje […] S anda dizacijos požiū iu Ch is ianas Galinskis, BLANCA STELLA GIRALDO PÉREZ In o e m Pag indiniai žodžiai: s uk ū izuo as u inys i s uk ū izuo as u inys, žodiniai i ne e baliniai aizdai, pa adinimai, mo ologija i mo emos, azeologija i azemos, kolokacijos i daugiakalbiai e minai, labai sudė ingi mokymosi objek ai (HC-LO) i mažai sudė ingi mokymosi objek ai (LC-LO), bend osios paski ies kalba (LGP) i specialios paski ies kalba (LSP), neįgaliųjų asmenys (PwD) i pagalbinės echnologijos, s anda ai i s anda izacija, se i ika imas, duomenų modeliai i duomenų modelia imas, ede aciniai saugyklos. 1. S uk ū izuo as u inys "Tu inys" čia laikomas s uk ū izuo u u iniu leksikos seman ikos lygiu, apimančiu ling is inius i neling is inius są okų aizdus (mokslo eo ijoje sup an amus kaip am ik us "nema e ialius objek us"). Šie ep ezen acijos gali bū i apibūdinamosios ( okios kaip e minologijos apibūdinimai: suda an ys e minus, simbolius i pa adinimus) a ba apibūdinamosios ( okios kaip į ai ių ūšių apib ėžimai, paaiškinimai a ne e baliniai ep ezen acijos) a ba hib idinės. Iki šiol e minologijos eo ijoje i me odikoje nepakankamai bu o a s o aujamos ne e balinės są okų pa adinimai i ep ezen acijos, aip pa pa adinimai ( . y. a ski ų są okų pa adinimai). Tačiau jie gali bū i labai s a būs am ik ų s ičių a aikomųjų s ičių mokymosi objek ų (LO) p ojek a imui, be o, kalbų mokymui i e imui. Lygiai aip pa s a būs daugiakalbių, mul imodalių i daugia unkcinių LO p ojek a imui y a a) LGP i LSP į ašų panašumai: - į ašo žymėjimas (LGP lemma a ba LSP e minas) gali bū i ienas žodis, jung inis žodis a ba kelių žodžių iene as; - Ve balinis paski inis aizdas gali bū i papildy as ne e baliniu paski iniu aizdu (p z., ges as, imi acija, Blisd) s uk ū izuo o u inio subjek ų komponen ais, p z., žodinių paski inių aizdų mo emomis a ba apib ėžimo, paaiškinimo, kon eks o elemen ais i . . Jie u ė ų bū i pažymė i žymėmis, kad bū ų leng iau a lik i k yžmines nuo odas a ba paka o inį naudojimą kaip ki as LO (p z., p e iksai i k yžminės nuo odos į a i inkamo subjek o a i inkamus elemen us). Šiuo me u šim as pag indinių simbolių a s o auja koncepcijai, ku i gali bū i suda y a ka u, kad bū ų suku i nauji simboliai, ku ie a s o auja naujoms koncepcijoms. Laimės simboliai isiškai nea i inka nė ienos kalbamos kalbos ga sų. 7Te minologija | 2012 | 19 simbolika1 i . .), a ba […] jei eikia […] ne gi pakeis i juo (p z., g a ikas- ical o o he non- e bal symbol); - Each en y ep esen ing one concep has a unique en y iden i ie (ku is gali, pa yzdžiui, nu ody i eks ų ko pusuose pasi aikančius a ejus); LSP į ašuose kiek ienas apibūdinamasis aizdas u ė ų u ė i sa o elemen ų iden i ika o ių, ku is, be ki a ko, leis ų s ebė i koncep ualius pokyčius laikui bėgan . […] LGP į ašuose kiek iena apibūdinamojo aizdo eikšmė u ė ų u ė i sa o elemen ų iden i ika o ių, ku is daugiakalbiškai aikomas LSP i LGP, aip pa en ies possible, ° In analogy o e mau onomy in e minology, ep esen a ionau onomy ne e baliniams aizdams. […] Ap ašomi LGP aizdai (įskai an paaiškinimus, kon eks us i . .) gali bū i ak uojami g iež ai panašiai kaip LSP (aiškinimai, kon eks ai i . .) b) s uk ū izuo o u inio subjek ų žodinių elemen ų iš a imai, ku ie u ė ų bū i numa y i be ku iame į aše ben jau po encialiai. c) ne e baliniai apibūdinamieji aizdai i ne e baliniai apibūdinamieji aizdai, ku ie u ė ų bū i numa y i be ku iame į aše ben jau po encialiai, nes jie gali bū i […] p iklausomai nuo aikymo s i ies a s i ies […] ienodai s a būs kaip žodiniai aizdai i ka ais ne pageidaujami. su ixes in medical nomencla u e). e) la ge en i ies o s uc u ed con en , such as idioms, LGP colloca- ions o LSP ph asemes, as well as me apho s, which can be o mally ea ed simila o e bal designa i e ep esen a ions in LGP (wi h p ope 1 Blissymbolics is an ideog aphic w i ing sys em o cogni i ely impai ed pe sons. Each o he se e al Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip pi minė sąlyga lygiui, oliau Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  a inuo as pi miau minė o di e encijuojimas y a bū inas ko puso ling is ikos s i yje, be ik iausiai ne LO s i yje. Jis aip pa gali bū i ne eikšmingas, nes a bu, a eikšmė y a nekompozicinė, a kompozicinė. Ko pusinėje ling is ikos s i yje y a į ankių, ski ų iden i ikuo i i iš auk i i okius didesnius s uk ū izuo o u inio objek us. ) ie os žymeklių laukų a ba nuo odų į a i inkamus asmenų su negalia žymenimus, p z., B ailio aš u, ges ų kalba a Blissymbolics. S uk ū izuo i u inio iš ekliai leksikos seman ikos lygiu iki šiol bu o laikomi daugiausia leksikog a iniais duomenimis, e minologiniais duomenimis i ki okiomis są okų ep ezen acijomis, įskai an kele ą ne e balinių, okių kaip izualiniai simboliai (p z., iešieji simboliai). Tačiau gali bū i i akus inių skambinamų simbolių, hap ikinių ac ilinių simbolių i ki ų, ku ie e minologijos adyboje gali bū i pa adinimai a ne są okų ap ašymai ( okios kaip ne e baliniai aizdai (ISO 10241-1:2011). Galima eikalau i papildomos in o macijos […] i a i inkamų duomenų ka ego ijų […], kad bū ų galima sis emingai aldy i s uk ū izuo ą u inį. A siž elgian į aukščiau pa eik us dalykus, galime a ski i s uk ū izuo o u inio ūšis leksikos seman ikos lygiu aip: - leksikog a iniai duomenys, okie kaip: žodžių iene ai (įskai an junginius i . .), mo emos (mo ologija), kolokacijos, me a o os; - Te minologijos i panašūs kalbos iš ekliai bei ki i u inio iš ekliai, okie kaip: […] nomenkla ū os, aksonomijos, ipologijos, žodynų są ašai, žodynų są ašai i . . […] e minologiniai mo emos (mo ologija), […] e minologinės azemos ( aseologija), […] isų ūšių nuosa ieji pa adinimai, pa yzdžiui, naudojami kaip daik ai ski ingose kalbose kinds o di ec o ies, ° g aphical symbols and o he non- e bal designa ions, ° (p oduc ) p ope ies, cha ac e is ics, a ibu es e c.; - Thesau i, classi ica ion schemes (ISO/DIS 22274:2011), keywo ds and o he kinds o documen a ion languages (o con olled ocabu- la ies); - enciklopedijos (žinios) į ašai, įskai an , be ki a ko: ° knowledge-en iched e minological en ies, 9Te minologija | 2012 | 19 […] (išaiškin i) nuosa ieji pa adinimai i ki os ūšies duomenys, glaudžiai susiję su nuosa iais pa adinimais; - On ologijos, eminiai žemėlapiai i ki os žinios s uk ū os sis emos. Kaip i e minologijoje, be ku i iš ki ų pi miau iš a dy ų s uk ū izuo o u inio ūšių gali u ė i - ( ienas a keli) one iniai aizdai, ženklų kalbos aizdai i . . ; - g a iniai i ki i ne e baliniai apibūdinamieji aizdai, aip pa ne e baliniai apibūdinamieji aizdai (kai ku ie ka u su e baliniu aizdu, ki i suku i kaip ne e baliniai aizdai, nep iklausomi nuo e balinių). Ne e balinis s uk ū izuo as u inys y a ypač eikšmingas okiose p og amose kaip e-mokymasis i labai s a bus bend a imui: - su i a p asmenų su negalia ( iesiogiai a ba pe IKT p ie aisus, eikiančius kaip pagalbinės echnologijos), - a p asmenų su negalia i jų naudojamų p ie aisų, i - a p šių p ie aisų. Eismo ženklų dizaine iai eismo ženklų elemen us adina "mo ologija" (analogiškai mo emoms ling is ikos s i yje). Tas pa s gali bū i aikomas i ki iems ne e baliniams pa adinimams. Jau bu o suku i paieškos me odai, ku iais galima ieško i iso pa eikslo g a inės ep ezen acijos pagal a ski us juose esančius elemen us. Toliau pa eikiamas g a inių simbolių (šiu a eju eismo ženklų) "mo ologijos" pa yzdys: (iš Schmi z' P esen a ion a TSTT 20062; ž . Schmi z 2006) 2 T ečioji a p au inė e minologijos, s anda izacijos i echnologijų pe da imo kon e encija (TSTT 2006), Beijing, China, 25-26 Augus 2006 10 Ch is ian Galinski, Con en in e ope abili yasap e equisi e o Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  Tam ik ose s i yse (p z., biologinėse nomenkla ū ose) ne gi y a pa yzdžių, kaip ne e balūs apibūdinamieji aizdai pakeičia ilgus apib ėžimus a ki us są okų ap ašymus, ku ie aip pa gali bū i naudingi e. mokymosi ikslais: (iš Gonnissen i Mo nie 1983, paukš is N . 50) Jam eikia ik palygin i umpos legendos su simbolų paaiškinimais (keliomis kalbomis) i g a inį aizdą leng ai sup an a ekspe ai, s uden ai a mėgs ami o ni ologai. Visos pi miau iš a dy os s uk ū izuo o u inio ūšys šiandien ampa is labiau p ieinamos skai meniniu būdu (e- u inys […] is dažniau aip pa pe mobiliuosius į enginius) i gali bū i naudojamos - a si anda skai meniniuose eks uose ( okiuose kaip echniniai dokumen ai, moksliniai- echniniai aš ai i . .), - u i bū i sujung i a pusa yje a ba į e p i a pusa yje, - u i panašių ling is inių elemen ų ( ašmenys, ga sai, mo emos i . .) a ba ski ingų ( okių kaip ne e balūs aizdai), - suda o sudė ingą u inio elemen ą, - u i bū i in eg uo as a ba pada y as są eiką su ki ais am ik ose p og amose. Tačiau šiuo me u dauguma esamų s uk ū izuo o u inio saugyklų nė a nuoseklūs ieno saugyklos iduje i ka ais ne gi p ieš a auja ski ingiems saugykloms. Daugeliu a ejų jie nė a pag įs i inkamais me aduomenimis i duomenų modelia imo me odais, odėl nė a in eg uojami, nepa ikimi i pilni ūkumų. Tai nep iim ina, pa yzdžiui, p og amose, ku ios palaiko PwD, ypač mūsų sens ančiose isuomenėse, 11Te minologija | 2012 | 19 ėl whe e mo e and mo e people ha e – some imes mul iple – impai men s. I u he does no allow hei e icien use o eLea ning pu poses – which y a nepalanki PwD. Ski ingai nuo s uk ū izuo o u inio, ko pusą galima apibūdin i kaip nes uk ū izuo ą u inį, . y. "na ū aliai a si andančios kalbos kūną" (McEne y, Xiao, Tono 2006), aip a ski ian ko pusą nuo žodžių są ašų, žodynų, duomenų bazių. Panašiai kalbų ko pusas (a ba kalbų ko pusas) y a kalbų ga so ailų (i eks o ansk ipcijų) saugykla. Šie apib ėžimai y a nepakankami, kai kalbama apie eks ų neling is inius elemen us ( okius kaip echniniai dokumen ai) i ne e balinio bend a imo elemen us ( okius kaip ges as, imi acija i . .), ku ie bū inai lydi kalbinius duomenis ealiame gy enime. Jei paž elgsime, ku galima as i s uk ū izuo o u inio elemen us, a pažinsime, kad dauguma jų nė a suku i kaip ikslas pa s sa aime, be y a bū ini s uk ū izuo o u inio elemen ai, okie kaip eks iniai ko pusai, kalbos ko pusai i . . Todėl eikė ų oliau y inė i s uk ū izuo o u inio i ko pusų yšį, ypač siekian , kad s uk ū izuo as u inys, esan is nes uk ū izuo ame u inyje, bū ų p oduk y us, pa yzdžiui, e. mokymuisi LO o ma. Šiandien didžiausias ko pusas pasaulyje y a in e ne as. Tačiau daugeliu a ejų, no in išgau i LO […], eikia už ik in i kokybę eks ams, o ai y a iššūkis klasi ikuo i i į e in i eks ų kokybę bei inkamai juos pažymė i. 2. S anda izacijos klausimai S uk ū izuo as u inys Šiandienos s anda ų dokumen ai apima ne ik echninius s anda us adicine p asme, be i e minologijos, bandymų, p oduk ų, p ocesų, paslaugų, sąsajų, duomenų i . . s anda us. Kai ku ie y a pag indiniai s anda ai, ku ie apima plačią s i į a ba apima bend ąsias nuos a as dėl ienos konk ečios s i ies, ki i y a me odikos s anda ai. Teigiamos s i ies s anda izuo a e minologija gali bū i laikoma pag indiniu s anda u. Todėl e minologijos da bo p incipų i me odų i e minologijos s anda izacijos me odikos s anda ai y a pag indiniai isam e minologijos da bui i e minologijos s anda izacijos su ienijimui s anda izacijoje apsk i ai i už jos ibų. Be o, pi miau minė i s anda ų ipai susiję ik su kai ku iais bend ais ipų s anda ais i jie a pusa yje nesiski ia; Pa yzdžiui, am ik as p oduk o s anda as aip pa gali bū i 12 Ch is ian Galinski, Tu inio są eika kaip bū ina sąlyga, laikoma bandymų s anda u, Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  jei jame pa eikiami a i inkamo p oduk o sa ybių bandymų me odai. Kadangi šiandien u inys y a bū inas be eik isam mokslo i echnologijų sek o iui, su u iniu susiję s anda ai gali pa ek i į be ku į iš pi miau minė ų s anda ų ipų. Pagal ISO/IEC ado ą 2:2001 s anda izacija y a eikla, ski a nus a y i, a siž elgian į ak ines a galimas p oblemas, s anda iza imo, leidimo i įgy endinimo p ocesus. S a bi s anda izacijos nauda y a p oduk ų, p ocesų i paslaugų inkamumo jų numa y oms o commonand epea eduse, aimed a he achie emen o  heop imum deg eeo o de inagi encon ex . In pa icula , he ac i i y consis s o he eikmėms ge inimas, p ekybos kliūčių p e encija i echnologinio bend ada bia imo paleng inimas. S anda ų engimas g indžiamas konsensu, ku is y a bend as susi a imas, ku iam būdingas ai, kad esminiais klausimais nė a ilgalaikio be ku ios s a bios suin e esuo ųjų šalių dalies pasip iešinimo, i p ocesas, ku is apima siekimą a siž elg i į isų suin e esuo ųjų šalių ( . y. p amonės, mokslinių y imų, iešosios adminis acijos, a o ojų) nuomones i sude in i be kokius p ieš a ingus a gumen us. S anda dizacijos pas angos aldomos labai sis eminiais požiū iais. Visų pi ma me odikos s anda ai y a ski i bend iems sp endimams, ku ie aip pa y a inkami ski ingose aikomosiose s i yse. Tai aip pa aikoma s uk ū izuo o u inio me odikos s anda ams, p z., ansk ipcijos i ansli e acijos s anda ams, duomenų modeliams, kei imo o ma ams, šal inio iden i ika o iams (ISO 12615:2004), be o, p ojek ų aldymui. Jis aip pa aikomas am ik iems s anda izuo am s uk ū izuo am u iniui, p z., kalbų kodams (ISO 639 se ija), sk ip ų kodams (ISO 15924:2004) i šalių kodams (ISO 3166 se ija). Pas a aisiais me ais nesude inamų bend ųjų […] u inio są eikumo aspek ai, i y o s uc u ed con en ha e become a majo issue in many ields. The e- o e, s anda ds conce ning da a quali y, da a adminis a ion, con en man- agemen and wo k lows a e inc easingly becoming impe a i e. The e a e se e al echnical commi ees dealing wi h a ious – mo e o pa yzdžiui: - ISO/IEC-JTC 1/SC 32 Duomenų aldymas i kei imasis duomenimis - ISO/TC 37 Te minologyando he languageandcon en  esou ces (ypač jo 2 da bo g upė "Me aDa a"); - ISO-IEC-JTC 1/SC 36 In o macinės echnologijos mokymuisi, š ie imui and aining; 13Te minologija | 2012 | 19 - ISO TC 184 Au oma izacijos sis emos i in eg acija (ypač jos SC 4) P amonės duomenys); - ISO/TC 46 In o macija i dokumen ai. Šių komi e ų suku i s anda ai da nea siž elgia į konk ečius e. mokymosi eikala imus, susijusius su s uk ū izuo o u inio subjek ų u inio są eikumu leksikos seman ikos lygiu. ISOTC 37 bu o pi masis komi e as, ku is isiškai a siž elgė į daugiakalbiškumą (iš ik ųjų kaip į ieną iš isų sa o s anda izacijos pas angų, ku ios y a o ien uo os į są okas, . y. nep iklausomos nuo kalbos = daugiakalbiškos, pag indinių p incipų) […] ki i echniniai komi e ai sekė pa yzdžiu, ačiau dažnai jie nepakankamai ge bia šį p incipą p ak ikoje. Šiandien ne leksikog a ija pasuko į są okų o ien aciją (= daugiakalbį), kaip ma y i iš kelių žodynų leidėjų p oduk ų i didelio mas o in e ne inių žodynų, p ieinamų in e ne e. Tai aip pa u ė ų bū i aikoma mokymosi objek ams (LO) leksikos seman ikos lygiu. A siž elgian į ai, kad u inio są eiką galima pasiek i ik emian is bend ai p ipažin omis aisyklėmis, . y. a p au iniais s anda ais, bū ina bend ada biau i i koo dinuo i s a biausią u inio są eikos s anda iza imo eiklą. Naujoji u inio są eikumo į ai ių aspek ų s anda iza imo eikla - iš ienos pusės y a ska inama echninės plė os, nuk eip os į in e ne o bend ada bia imo i daly a imo u inio kū imą naudojan IKT (socialinių inklų, bend ada bia imo pla o mų, mobiliojo yšio i . .); Ki a e us, ai u ės didelę į aką į ai ių ūšių u inio i žinių aldymui (ypač e. aikomosioms p og amoms, okioms kaip e. mokymasis, e. p ieinamumas i e. į aukimas, e. s eika a, daugiakalbis p oduk ų duomenų aldymas e. e sle i . .). So a he s anda diza ion e o s in ISO/TC 37 Te minologyando he  languageandcon en  esou ces wi h espec o s uc u ed con en ocused on me hodology s anda ds ela ed o - Da a ca ego ies (no qui e iden ical wi h me ada a) used in he concep ual design o he en ies o s uc u ed con en ; - Da a models and da a modelling me hods; 14 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip bū ina sąlyga - Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  Me amodeliai, kad konku uojan ys duomenų modeliai bū ų są eikūs; - pi miau minė ų p iemonių aikymas; i am ik u mas u s anda izuo i ą u inio ūšį, ku i y a s a bi TC. Jei y a į auk os on ologijos žinių ep ezen acijos p asme, pi miau minė i me amodeliai u i bū i išplės i į me aon ologijas i ne į me aon ologijos kalbą (ISO/CD 17347:2012), kad bū ų galima pada y i on ologijas są eikingas. Šiuo požiū iu on ologija laikoma " o maliu, aiškiu bend os koncep ualizacijos speci ikacija" (G ube , 1993 m. bi želio mėn.), ku i a s o auja bend ai a ojamai žodynui i aksonomijai, ku i modeliuoja domeną, . y. są okų i ki ų in o macijos objek ų apib ėžimą, aip pa jų sa ybes i san ykius. On ologijos kalba - ski inga nuo pap as o žinių ep ezen acijos - su eikia me amodelį okioms o malioms, aiškioms bend os koncep ualizacijos speci ikacijoms. Be eik isi ISO i IEC TC s anda izuoja s a biausius sa o a i inkamos s i ies a emos e minus i apib ėžimus. Kai ku ie aip pa s anda izuoja ki ų ūšių kalbos i u inio iš eklius. 3. S uk ū izuo o u inio kiekiai: e minologija Pagal ELRA (Eu opos kalbų iš eklių asociacija) kalbų iš eklius y a: - eks ų ko pusai, - kalbos ko pusai, - (leksikog a iniai duomenys i ) e minologijos. Neseniai paskelb ame s aipsnyje (Galinski, Reineke 2011) bu o bandoma kiekybiškai į e in i leksikog a inių i e minologinių į ašų kiekį, ku is kada no s bu o 150 milijonų. Vien ik iden i ikuojamų cheminių medžiagų skaičius 2011 m. i šijo 60 milijonų. A siž elgian į šiuos skaičius - inc easing numbe o domains o subjec s. The lexis o LGP in he highly de eloped languages may comp ise up o 500,000 lexemes (including a conside able sha e o e minology). Howe e , he o al numbe o scien i ic- echnical concep s ac oss all domains o subjec s may well comp ise ~100– u inio są eikumas y a bū ina sąlyga, kad bū ų iš eng a didelio pas angų dublia imo; - ISO/TC 37 me odas ampa is s a besnis; L6 定休日 eikyūbi, L7 一休みする 21Te minologija | 2012 | 19 Aukščiau pa eik oje pa eikslėlyje onyomi kyū (kaip L1 K1 休) gali u ė i be kokią kunyomi skai ymo eikšmę, ačiau kyū gali bū i naudojamas ik kanji, jei jis pasi aiko kanji kombinacijose (a ba […], ku is y a išim is […], jei kanji s o i ienas kaip su umpinimas). Kyū kaip LO bū ų p asminga ik uo a eju, jei mokinys dėl kažkokios p iežas ies no i išmok i isus kanji, u inčius onyomi kyū. Y a daug kanji, ku iuose onyomi a s o auja ienai a kelioms są okoms, odėl kiek ienas kanji+onyomi gali bū i laikomas LO. L2 […]休む yasumu, L3 […]休まる yasuma u, L4 […]休める yasume u, L5 […]休み yasumi a s o auja ski ingiems […] no s seman iškai susiję […] japonų skai ymui kunyomi a i inkamų kanji, ku ie, be jų iš es inio pobūdžio, u i idioma inę eikšmę, ku i kiek ieną iš jų k ali ikuoja kaip a ski ą LC-LO. Tačiau, jei okio pobūdžio LO u i daugiau nei ieną eikšmę, be ku i iš jų iš esmės y a LC-LO. 休 kunyomi skai ymuose eiškia ik yasu kamieną. Tačiau y a i ki ų šaknų, skai omų yasu, ku ių eikšmė y a ki okia, ašoma ski ingais kanji, pa yzdžiui, 安 in yasui 安い, ku is gali nuk eip i mokinį į ki us kanji LO, u inčius japonišką skai ymą yasu. hi oyasumi su u i L8 休日 kyūji su eiškia kanji junginių (binomos, inomų i . ., u inčių a ba ne u inčių pabaigų) eikšmę, kai skai oma onyomi, kunyomi a miš iomis o momis. Taigi, pag indinis šio kanji ko elės HC-LO K1 (休 kyû) elemen as gali bū i sujung as su d iem a daugiau ki ų kanji, kad suda y ų leksikog a inį LO, pa yzdžiui, L6 eikyûbi, L7 hi oyasumi su u i L8 kyûji su. Jei be ku i iš jų u i daugiau nei ieną eikšmę, ji u ė ų bū i laikoma d iem a daugiau LO; - nuk eip i į ki us kanji HC-O, p z., K2 一, K3 定, K4 日; - bū i sujung as su panašiais kanji, okiais kaip K5 体 i K6 伏 a ba ki i kanji, u in ys is o inę a ki ą eikšmę. Be ku io iš pi miau minė ų LO ipų u ė ų bū i numa y a ie os laikiklio ie a: - iš a imas (a ba iš a imai, nes gali bū i du a daugiau; jei y a homo onų, odikliai u ė ų bū i nuk eip i į a i inkamą LO); - ges ų kalba i ki os AAC (al e na y ios i išplės inės komunikacijos) p iemonės. Labai sudė inga japonų kalba i ašymas bu o pasi ink i siekian ilius uo i LO suda ymo i suskaidymo me odą leksikos seman ikos lygiu. Japonų kalba, sudė inga kalba su kom- Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip p i aloma sąlyga plika uo am Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  ašymui, kaip pag indas LO duomenų modelių p ojek a imui LO saugyklai leksikos seman ikos lygiu u i p i alumų. Tai gali paleng in i eiškinių, susijusių su neling is iniais simboliais, kaip pa aizduo a žemiau, nag inėjimą. Kai ku iose šalyse ne gi y a o pa ies eismo ženklo a ian ų, p iklausomai nuo o, ku jis naudojamas a siž elgian į jo padė į kelyje, a kaip adicinis eismo ženklas, a kin amojo p anešimo ženklas (VMS) (Galinski 2011). Dauguma japonų kanji y a […] dažnai su ne egulia iais skai ymo būdais […] pa adinimuose, . y. žmonių, ie ų, o ganizacijų, pas a ų i ki ų objek ų pa adinimuose. Ypač kalbose, ku iose ašoma ne lo ynų aš u, mokiniui dažnai būna labai sunku eisingai ašy i i skai y i nuosa us a dus. Be o, eikia inkamai suski s y i a dus okiose ašybos sis emose. Sk ydžian i š Sibi o į Kiniją, sk ydžio moni o iuje galima pe skai y i No osibi sko kinų pa adinimą, p adedan į nuo 新xin, o ai eiškia "naujas", o pa adinimo elemen as no o y a e čiamas į kinų kalbą. Likusi pa adinimo sibi sk=Sibe ija dalis ansk ibuojama kinų ašmenimis. Todėl gali p i eik i pe ašy i a ba (iš dalies a isiškai) […] e i […] nuosa us a dus. Be kokiu a eju nuosa ieji pa adinimai […] aip pa e minologiniai i leksikog a iniai subjek ai […] gali bū i s a būs LO i gali bū i ak uojami okiu pačiu požiū iu, kaip nu ody a aukščiau. "ISO" (TS 37) me odas gali bū i naudojamas kaip modelis isų ūšių s uk ū izuo am u iniui." Tačiau, kaip jau minė a aukščiau, ISO 12620:2009 duomenų ka ego ijų egis as kalbų iš ekliams (DCR) u ė ų i iš ik ųjų gali bū i išplės as į ki as s uk ū izuo o u inio ūšis, išsky us leksikog a inius i e minologinius duomenis, aip pa į naujus e. aikomųjų p og amų po eikius, p z., e. mokymosi i e. p ieinamumo i e. į aukimo ikslais. Tiems, ku ie bijo sudė ingumo, gali bū i […] ne oks naujas, be ealybėje e ai aikomas […] išei is: iš eklių ede acija 23Te minologija | 2012 | 19 s uk ū izuo o u inio. Taikan "Dublin Co e" iloso iją, am ik as duomenų ka ego ijų sluoksnis (ku i y a as pa s į ai ių ūšių s uk ū izuo am u iniui) u ė ų bū i s anda izuo as i įgy endin as be ku iame iš eklyje, aip už ik inan u inio są eiką. Visas sudė ingumo laipsnis nė a įgy endin as iename supe esu se, be y a paski s y as į kele ą į ai ių ūšių s uk ū izuo o u inio iš eklių. Šis būdas už ik in i u inio są eiką, u in is s uk ū izuo ų subjek ų pe di bimą con en in mind s ill needs u he in es iga ion. 6. FUTURE STANDARDIZATION NEEDS A siž elgian į pi miau minė ą, ISO/DCR gali p i eik i papildomų duomenų ka ego ijų. ISO/DCR šiandien apima pag indines i daugybę išplės inių e minologinių i leksikog a inių duomenų ka ego ijų. Jų pag indu g indžiamas e minologinių duomenų modelis i leksikog a ijos duomenų modelis. A odo, kad duomenų ka ego ijų naudojimas (ne isiškai as pa s, kas me aduomenys a duomenų elemen ai) y a labai inkamas s uk ū iniam u iniui apsk i ai i LO a he le el o lexical seman ics in pa icula . Besides, da a ca ego ies can be dis inguished in o p ima y da a ca ego- an inėms duomenų ka ego ijoms (ISO 10241-1:2011) (a ne e cia inėms duomenų ka ego ijoms). Pag indinės duomenų ka ego ijos y a pag indiniai duomenys, p z., e minas, apib ėžimas i . . An inės duomenų ka ego ijos, be ki a ko, nu odo a ibu us, okius kaip pageidaujamas, p iim as a ba panaikin as ( e minas). Te cia inės duomenų ka ego ijos eiškia papildomą in o maciją (jei jos nelaikomos an inėmis duomenų ka ego ijomis), p z., in o maciją, susijusią su e minologinių duomenų šal inio nuo odos elemen ais ( aikoma i ki okiam s uk ū izuo am u iniui), kaip nu ody a ISO 12615:2004 Bibliog a ijos nuo odos i e minologijos da bų šal inio iden i ika o ius. Pag indinių duomenų ka ego ijos pagal ISO 10241-1, p i aiky os LO, y a (palyginus su 1 p iede pa eik a 1 len elė): - į ašo nume is […] unikalus LO duomenų bazės į ašui; - (me aduomenų ka ego ija:) s uk ū izuo o u inio apibūdinamasis aizdas → . y. e minai, aip pa apiman ys sinonimus, homonimus i . ., ku ie u i bū i išplės i į be kokį s uk ū izuo o u inio apibūdinamąjį aizdą, iš ku ių kiek ienas u ė ų u ė i sa o subjek o ID, aip išplės an e minų au onomiją į ep ezen acijos au onomiją; - (me aduomenų ka ego ija:) s uk ū izuo o u inio apibūdinamasis aizdas → . y. apib ėž ys, paaiškinimai, kon eks as i . . u i bū i išplės as, įskai an 24 Ch is ian Galinski, Con en in e ope abili yasap e equisi e o Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  owa ds any kind o desc ip i e ep esen a ion o s uc u ed con en ne e balinius apibūdinamuosius aizdus; pa yzdžių ūšys; - (me ada a ca ego y:) example → i necessa y o be spli up in o di - - (me aduomenų ka ego ija:) pas aba → p i eikus suski s y i į ski ingas pas abų ūšis; - (me ada a ca ego y:) sou ce → i necessa y o be spli up in o di - e en ypes o sou ce and hei espec i e condi ions o use. Jei s uk ū izuo o u inio apibūdinimo subjek as y a žodinis, aikomas paka o inumas pagal kalbą, aip pa paka o inumas kalbos iduje sinonimų a eju (kiek ienas iš jų aip pa u ė ų gau i sa o subjek ų ID). Jei s uk ū izuo o u inio apibūdinimo subjek as y a ne e balus, aikoma paka o inumas pagal naudojimo s i į. Naudojimo aikymo s i yje aip pa gali bū i am ik o ipo paka o umas (pa . g eičio ap ibojimo kelio ženklai, p iklausomai nuo jų ie os šalia kelio a ba g ei kelio idu yje kai ku iose šalyse, a ba o pa ies eikšmės kelio ženklai, ski ingi ski ingose JAV als ijose). Y a ges ų kalbos a ian ai oje pačioje ges ų kalboje, aip pa i Blissymbols. Aukščiau nu ody a, kad paka o inumas u ė ų bū i pag įs as "naudojimo bend uomene" ( . y. lokalizacija), o ne kalba. Žinoma, naudojimo bend uomenė aip pa gali bū i kalbos bend uomenė, ačiau paka o inumas ie o ėse i jų iduje su eikia didesnį lanks umą, kad bū ų galima apim i isus eiškinius, susidū usius su s uk ū izuo u u iniu. 7. Iš ados Pe pas a uosius 10 me ų seman inio są eikumo ap ibojimai kompiu e ių mokslo požiū iu apo aki aizdūs. Be echninės ( . y. su apa a ine i p og amine į anga susijusios) i o ganizacinės są eikos, seman inė są eiką u ė ų apim i sin ak inę, koncepcinę i p agma inę są eiką. Tu inio są eikumas su eikia da pla esnį i bend as požiū į į in o macijos i žinių komunikacinius aizdus - jis aip pa a siž elgia į į ai ių ūšių s uk ū izuo o u inio subjek ų pilną paka o inį naudojimąsi i paka o inį panaudojimą (Galinski, Van Isacke 2010). Paka o inis panaudojimas gali apim i, pa yzdžiui, esamų e minologinių į ašų p i aikymą 25Te minologija | 2012 | 19 - kaip mokymosi objek ai (LO) eLea ning a ba - ski i naudo i neįgaliesiems (PwD) bend osios komunikacijos ikslais munica ion and o cou se also o lea ning pu poses. In e na ional S anda ds o con en in e ope abili y a e he p e equi- si e o : - a oiding a huge duplica ion o e o s, - de eloping me hods (incl. ce i ica ion) and de ices o assu e con- en quali y, - plačiai į auk i u inio są eiką į s uk ū inį š ie imo i mokymo schemes, - enabling many eApplica ions o e-use and e-pu pose exis ing u inį. Vis dažniau isi s uk ū izuo o u inio ipai u ė ų bū i paka o inai naudojami i paka o inai naudojami į ai iose sis emos pla o mose. Be o, bend ada biaujan su a pusa yje susijusiomis s i imis pagal in eg uo ą požiū į u ė ų bū i įgy endinama is daugiau in e ne o pag indu eikiančių bend ada biaujančių i paski s y ų u inio kū imo me odų. Šiuo a ž ilgiu in ensy us mobiliųjų echnologijų naudojimas u ės didžiulį po eikį: "eCon en " ampa "mCon en " (mobilus u inys). Šių pokyčių me u bū ų naudinga suku i s ip esnius me odinius i sis emos p ojek a imo yšius a p u inio iš eklių aldymo i ko puso ling is ikos, kad bū ų ge iau panaudo as - esamos i būsimos ko pusus su pa obulin omis unkcijomis, p z., sis emingai iš aukian a ski us s uk ū izuo o u inio elemen us ( aip pa a siž elgian į pasi aikymo dažnį, p iklausomai nuo s i ies, lygio egis o i aikymo, kad bū ų pa obulin a mokymosi objek ų iš aukimas kon eks e); - s uk ū izuo o u inio elemen ai esamose i būsimose saugyklose, siekian page in i ko pusų apdo ojimą papildomiems naujiems ikslams, pa yzdžiui, didak ikai; - esami i naujai a si andan ys me odai, aip pa p iemonės s i yse, ku iose iki šiol me odinis a pusa io yšys i in eg acija y a nedideli, siekian abipusės naudos; - sis emingai (i daly aujančiomis pas angomis) suku i i išlaiky i mokymosi objek us, ypač CLIL ( u inio i kalbos in eg uo as mokymasis). 26 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip s uk ū izuo o u inio Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  E o s in s anda diza ion (and coope a ion in s anda diza ion) should be s epped up. The p ope in eg a ion o AAC equi emen s in he da a modelia imo bū ina sąlyga bū ų naudinga ne ik iems, ku iems o eikia skubiausiai, be i isiems. Dėl o eikia kuo g eičiau labiau pab ėž i a i inkamas pagalbines echnologijas su IKT susijusioje š ie imo i mokymo s i yje. ICCHP 20103 kon e encijos daly iai pa i ino, kad esamų mokymo i o malių s udijų nepakanka - ne jei jie y a se i ikuo i pagal am ik as se i ika imo i a es a imo sis emas - a siž elgian į įgūdžius i k ali ikacijas, eikalingas susipažin i su pasaulinio u inio są eikumo klausimais, ypač e. p ieinamumo i e. į aukimo klausimais. "Rekomendacija dėl p og aminės į angos i u inio kū imo p incipų 2010" (ž . 2 p iedą) bu o pa eng a specialiame ICHP 2010 semina e i ėliau pa i in a keliuose s anda izacijos s i ies echniniuose komi e uose, o 2012 m. - ITU-ISO-IEC-UNECE susi a imo memo andumo dėl e- e slo s anda izacijos aldymo g upėje (MOU-MG)." REFERENCES Galinski Ch. 2011: A sign equals housand wo ds. Consis ency o a ic / oad signs and e bal messages. – In as uc u eandsa e yinacollabo a i ewo ld.Road a icsa e y. E angelos Bekia is, Ma ion Wie ho , E angelia Gai anidou eds., Heidelbe g, Do d ech , London, New Yo k: Sp inge , 263–284. Galinski Ch., Reineke D. 2011: Vo uns die Te minologie lu . – eDITion 2/2011, 8–12. Galinski Ch., Van Isacke K. 2010: S anda ds-based Con en Resou ces: A P e equisi e o Con en In eg a- ion and Con en In e ope abili y. – Compu e shelpingpeoplewi hspecialneeds.12 hIn e na ionalCon e - ence, ICCHP2010,Vienna,Aus ia,July2010.P oceedings, Pa I., K. Miesenbe ge e.a. (eds.), Be lin, Heidelbe g, New Yo k: Sp inge , 573–579. Gonnissen L., Mo nie G. 1983: Bes immenunde kennenleich gemach .Vögel.Diewich igs enheimischen A en [Bi ds o Eu ope], ansla ed om F ench by Sieglinde Summe e and Ge da Ku z, Zü ich/Köln: Benzige Ve lag. G ube T. R., June 1993: A ansla ion app oach o po able on ology speci ica ions (PDF). KnowledgeAc- quisi ion5 (2), 199–220. – h p:// omg ube .o g/w i ing/on olingua-kaj-1993.pd . Hodges M., Okazaki T. Japanesekanji lashca ds. Se ies 2, olume 1, Tokyo: Whi e Rabbi P ess, s.a. Ki azawa T., Windhab R., Galinski Ch. 2007: Un e suchung onFlashca dsys emen(elek onischeLe nka e- ien) ü CALL(compu e ges ü z enSp ache we b)undCASPLL(compu e ges ü z enFachsp achene we b) au An änge ni eau.Mi demSchwe punk au Japanisch-Le nenzumE we beine hohenlexikalischen Sp achkompe enz–ohnedaslang is igeZieleine meh sp achigenFlashca d-Le npla o mzu e nachlässigen. McEne y T., Xiao R., Tono Y. 2006: Co pus-basedLanguageS udies:AnAd ancedResou ceBook, London/ New Yo k: Rou ledge. Schmi z K.-D. 2006: Da a modeling: F om e minology o o he mul ilingual s uc u ed con en . – TSTT 2006.In e na ionalCon e enceonTe minology,S anda diza ionandTechnologyT ans e .P oceedings.Bei- jing,China,2006-08-25/26. Yuli Wang, Yu Wang, Ye Tian (eds.), Beijing: Encyclopedia o China Pub- lishing House. 3 12 h In e na ional con e ence on compu e s helping people wi h special needs (ICCHP 2010), Vienna, Aus ia, July 2010 27Te minologija | 2012 | 19 REFERENCED S aNDaRDS ISO/IEC Guide 2:2004 S anda diza ionand ela edac i i ies–Gene al ocabula y. ISO 639 (se ies) Codes o  he ep esen a iono nameso languages. ISO/IEC 2382-36:2008 In o ma ion echnology–Vocabula y – Pa 36: Lea ning,educa ionand aining. ISO 3166 (se ies) Codes o  he ep esen a iono nameso coun iesand hei subdi isions. ISO/TS 8000-1:2011 Da aquali y – Pa 1: O e iew. ISO 10241-1:2011 Te minologicalen iesins anda ds – Pa 1: Gene al equi emen sandexampleso p esen a ion. ISO 10241-2:2012 Te minologicalen iesins anda ds – Pa 2: Adop iono s anda dized e minologicalen ies. ISO 12615:2004 Bibliog aphic e e encesandsou ceiden i ie s o  e minologywo k. ISO 12620:2009 Te minologyando he languageandcon en  esou ces–Speci ica iono da aca ego iesand managemen o aDa aCa ego yRegis y o language esou ces. ISO 15924:2004 In o ma ionanddocumen a ion–Codes o  he ep esen a iono nameso sc ip s. ISO/CD 17347:2012 On ologyIn eg a ionandIn e ope abili y(On oIOp)– Pa 1: TheDis ibu edOn ology Language(DOL). ISO/DIS 22274:2011 Sys ems omanage e minology,knowledgeandcon en –Concep - ela edaspec s o de- elopingandin e na ionalizingclassi ica ionsys ems. IEEE (Ins i u e o Elec ical and Elec onics Enginee s, Inc.). LOM s anda d 1484.12.1-2002 D a S and- a d o Lea ningObjec Me ada a. URINIO SVEIKUMO BŪ INYB NaUDOJaN S RUK ŪRIZUO O TURINIO VIENETUS KaIP ELEKTRONINIO MOKYMOSI OBJEKTUS PaKaRTINAI aR PaGaLI KOKI PaSKIRTėja Daug u inio a o ojams, siūlančių in e ne inę pla o mą ūks a, be da da da da da da da da i me odologinio eiklos, u giama į ge inio a siž elgimo pag indą okios pa i is. Tokių pla o mų skaičius augs i oliau, nes is daugiau iš eklių ku iama i naudojama aikan nepakankamai eiksmingus me odus. Kad bū ų už ik in a u inio kokybė, o pi miausiai pa ikimumas, eikalingas į ai ių p iemonių de inimas (s anda ai, in o macinės i komunikacinės echnologijos, se i ika imas i k .). Elek oniniam mokymuisi s a bus ski umas a p bend osios kalbos (angl. LGP) i specialiosios kalbos (angl. LSP). Tam, kad bū ų galima suku i daugiakalbius, daugiamodalinius, daugelio paski čių mokymosi objek ų duomenų modelius, leksinės seman ikos lygmeniu bū ina obulin i ibo as daba inių duomenų bazių galimybes. Reikė ų daugiau dėmesio ski i: a) duomenų bazėse pa eikiamos bend osios kalbos i specialiosios kalbos į ašų panašumui; b) bazių į ašų žodinių elemen ų a imo nuo odoms; c) pa eikimui nežodinių žymenų i a aizdų, ku ie, a siž elgian į aikymo s i į, gali bū i okie pa s a būs kaip žodiniai žymenys i ne labiau už juos pageidau ini; specialiosios kalbos azemos; ) neįgaliųjų komunikacinėms eikmėms. d) leksinių iene ų dėmenims, pa yzdžiui, mo ologiniams elemen ams; e) didesniems leksiniams iene ams, pa yzdžiui, bend osios kalbos kolokacijoms a S aipsnyje pa eikiami a gumen ai dėl žemiau iš a dy ų dalykų bū inumo: - s anda ų, ku iuose pa eik i bū ų pasaulinio u inio są eikumo už ik inimo eikala imai i gai ės, įskai an elek oniniam mokymuisi keliamus eikala imus; 28 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip bū ina sąlyga - koo dinuo os s a egijos, Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  ska inančios okių s anda ų aikymą (pa yčiausiai, pasi elkian se i ika imą); - p iemonių, už ik inančių s anda ų laikymąsi plė ojan sis emas. Šie s anda ai i p iemonės galė ų padė i su aldy i jau daba daugiau a mažiau chao išką u inio plė ą (sukeliančią didžiulį eiklos dublia imą) a ben jau leis ų aiškiai išski i pa ikimo u inio saugyklas. Gau a 2012-03-20 K is ianas Galinskis Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m) Gymnasiums asse 50, 1190 Viena, Aus ija El. paš as cgalinski@in o e m.o g S ella Blanca Gi aldo Pé ez Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m) Gymnasiums asse 50, 1190 Viena, Aus ija El. paš as [el. paš as apsaugo as] 29Te minologija | 2012 | 19 1 p iedėlio 1 len elė […] S anda inio e minologinio į ašo duomenų ka ego ijų apž alga pagal ISO 10241-1 P ima y da a ca ego iesaSeconda y da a ca ego iesb (includ- ing adminis a i e da a and usage Name Manda o y/op ional; paka o inis (nepaka o inis) į ašo nume is ... p i alomas; ne […] dideli aškai […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] epea able […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] e mc (o s ing o i e hal - […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] in o macija, kalbų kalbos kodas a ba ašybos […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] paka o inė g ama ikos kodas a ba abu geog a iniai naudojimo būdai (p z., šalies kodas) iš a imas no ma y us s a usas aidės simbolis ... Nep i aloma (išsky us a ejus, kai aidės a p au inis ašybos kodas paka o inis geog a inis kalbos kodas a simbolis y a a ba abu s anda izuo i); naudojimas (p z., šalies kodas) no ma y us s a usas g a inis simbolis ... Nep i aloma (išsky us a ejus, g a inis simbolis y a a p (p z., s anda izuo as); paka o inis no ma y us s a usas kai geog a inis naudojimas šalies kodas) nacionaliniu mas u apib ėžimas ... P i alomas (išsky us a ejus, kai pagal kon enciją naudojamas ne a s o a imas y a bū inas); paka o inis paka o inis ne e balus aizdas ... a i inkamoje s i yje a s i yje domeno a dalyko, jei žodinis 30 Ch is ian Galinski, Tu inio są eikumas kaip in o macijos sąlyga) Blanca S ella Gi aldo Pé ez e-usingand e-pu posingi emso s uc u ed con en aslea ningobjec sineLea ning  P ima y da a ca ego iesaSeconda y da a ca ego iesb (includ- ing adminis a i e da a and usage Name Manda o y/op ional; epea able/non- P i alomas (jei egzis uoja […] papildo apib ėžimą a ba pagal a i inkamos s i ies a emos kon enciją); nepaka o inas pa yzdys ... Nep i aloma; paka o inis […] pas abos į edimas (įskai an pas abą) paka o inis […] naudojamas ie oj apib ėžimo e minas, aidės simbolis, g a inis simbolis, apib ėžimas, aizdas, pa yzdžiui, daugiakalbiško e minologinio į ašo am ik a kalbos dalis a ba isas e minologinis į ašas) ... kon eks as, ne e balinis Visos e minolo-nep i aloma (išsky us a ejus, kai papildoma in o macija (įskai an šal inio e minologinį e minologinis į ašas) y a paim a iš sakinio, pa yzdžio a ba be ku io išo inio au o i e o kalbos sky iaus); a ka u su šalių pa adinimų kodais pagal ISO 3166 a ba ašmenų pa adinimų kodais pagal ISO 15924 c. aip pa lygia e čiai e minai ki ose kalbose, y a į auk i į šią duomenų ka ego iją. į ašą a ba susijusią su šal iniu, e minu, aidės simboliu, kalbos sky iumi, p z., puslapio nume is, g a inis Visos pi minės duomenų ka ego ijos, išsky us duomenų ka ego iją "įėjimo nume is", y a paka o inos Pap as umo sume imu 1 len elėje nu odomas ik " e minas", no s ki i žodiniai pa adinimai, okie kaip be simbolis, apib ėžimas, daugiakalbė ep ezen acija, klausimo nume is, kon eks as, ne e balinis pagal kalbą, o pi minės duomenų ka ego ijos papildomos kalbos pa adinimų kodu pagal ISO 639, p i eikus kokie esami sinoniminiai e minai, a ian ai, pilnos o mos, su umpin os o mos, homog a ai, an onimai, he e o e, apply o mul ilingual s anda ds. Addi ional ules o e minological en ies in a mul ilingual e minology s anda d a e gi en in Clause 7. b All seconda y da a ca ego ies a e op ional excep whe e hey a e c ucial o disambigua ion (…) and in cases whe e mul ilingual in o ma ion is included in one e minological en y, in which case he