9 6 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
Lie u os Respublikos e minų bankas:
10 me ų po įs a ymo p iėmimo
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: Lie u os Respublikos e minų bankas, e minų a kyba, e minų bazė,
eisės ak ų e minai
P ieš 10 me ų pi mą ka ą lie u ių e minologijos is o ijoje e minų
a kyba bu o eglamen uo a įs a ymu – 2013 m. gale minime
Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymo dešim me į. Remian-
is šiuo įs a ymu ku iamas Lie u os Respublikos e minų bankas suin e-
esuo ai isuomenei daba y a jau gana ge ai žinomas e minų šal inis.
Juo naudojasi Lie u os eisės ak ų engėjai, e ėjai, edak o iai i ki i
asmenys, ku iems ūpi e minija a dėl jos kyla klausimų. S aipsnyje
apž elgiama Te minų banko koncepcija, eisinė bazė, nag inėjama jo san-
da a, u inys, užklausų s a is ika i k . Daugiausia dėmesio ski iama ap o-
buo iems e minams.
P adėkime nuo ž ilgsnio į p aei į. Idėjai ku i Lie u oje elek oninę
į ai ių s ičių e minų bazę me ų y a maždaug iek pa , kiek i a ku ai
nep iklausomai Lie u ai, o gal ne i kiek daugiau. Valen ino Če niausko,
bu usio Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o Mokslinių y imų au oma-
iza imo labo a o ijos ado o, eigimu (U nėžiū ė 2002: 21), da Sąjūdžio
laikais apie elek oninės e minų duomenų bazės eikalingumą p akalbo
uome inis Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o di ek o iaus pa aduo o-
jas Aleksand as Vanagas. Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as su Lie u-
ių kalbos ins i u o e minologais okio da bo klausimus imčiau ėmė
s a s y i 1992 me ais, o ealių da bų im asi 1995-aisiais. Tuo me u Lie-
u ių kalbos ins i u o a yboje bu o aps a s y os e minų bazės kū imo
gai ės, o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as, emiamas Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos, ėmėsi jų įgy endinimo. Dėl į ai ių p iežasčių –
echninių p oblemų i , ma y , ne acionalių sp endimų, pasi ink os į aka-
demines eikmes o ien uo os gana sudė ingos bazės sanda os su į ai iomis
9 7Te minologija | 2013 | 20
paieškos galimybėmis – as da bas užsi ęsė. No s ie iniame Ma ema ikos
i in o ma ikos ins i u o kompiu e ių inkle duomenimis galima bu o
naudo is da anksčiau, maždaug p ieš dešim me į isi suin e esuo i in e -
ne o a o ojai ga o galimybę p isijung i p ie šio ins i u o e minų duo-
menų bazės, pap as ai adinamos Te minyno1 a du. Į šią bazę bu o de-
dami a ink i ge iausi į ai ių s ičių e minų žodynai, išleis i 1965–2003
me ais (iš iso 27, są ašas y a bazės in e ne o s e ainėje).
Da p ieš Te minyno paskelbimą in e ne e a siž elgian į a ėjan į Lie-
u os įs ojimą į Eu opos Sąjungą i su uo susijusius e minologijos iššū-
kius Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inicia y a p adė a ku i ki okio –
als ybės adminis acinėms eikmėms ski o – e minų banko koncepcija.
Šią Kalbos komisijos idėją Seimo Eu opos eikalų komi e as pasiūlė įgy-
endin i įs a ymu. Jo p ojek ą engė minė o komi e o pi mininko Vy enio
Po ilo And iukaičio ado aujama da bo g upė, suda y a iš Seimo, Kalbos
komisijos, Ve imo, dokumen acijos i in o macijos cen o, Teisingumo
minis e ijos, S a is ikos depa amen o, Lie u os s anda izacijos depa a-
men o, Lie u os is o ijos ins i u o, Lie u ių kalbos ins i u o a s o ų (Lie-
u os Respublikos Seimo aldybos 2003 m. bi želio 18 d. sp endimas N .
1576 „Dėl da bo g upės Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymo
p ojek ui pa eng i suda ymo“). Po s a s ymų i diskusijų 2003 m. g uodžio
23 d. bu o p iim as Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymas (Žin.,
2004, N . 7-129), o ne ukus (2004 m. asa io 2 d.) Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos nu a imu N . N-1 (90) bu o pa i in a Lie u os Respu-
blikos e minų banko me odika (Žin., 2004, N . 26-842). Iš ka o Seimo
kancelia ijos In o macijos echnologijų depa amen e bu o p adė a ku i
in o macinė sis ema i 2004 m. gale da bas bu o baig as, į sis emą p a-
dė a es i e minus. 2005 m. sausio 26 d. Seime o ganizuo as Te minų
banko in o macinės sis emos p is a ymas ( uo me u bazėje bu o ik apie
100 e minų s aipsnių).
Kaip pasaky a me odikoje, Te minų banko paski is y a už ik in i nuo-
seklų suno min ų lie u ių kalbos e minų a ojimą, ypač Lie u os Res-
publikos eisės ak uose, i suku i bend ą į ai ių als ybės ins i ucijų in-
o macinę sis emą, p ie ku ios galė ų p isijung i i duomenis eik i į ai ūs
asmenys, ku ia galė ų lais ai naudo is ne ik Lie u oje, be i užsienyje
di ban ys į ai ių s ičių specialis ai.
1 S e ainės, iš ku ios eikia pa sisiųs i eikiamą p og aminę į angą, leidžiančią p isijung i p ie duomenų
bazės, ad esas – www. e minynas.l . Apie bazės kū imą, jos sanda ą ž . Meškauskienė 2005; Andžius, Da-
gienė, Meškauskienė 2005.
9 8 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
Taigi Te minų bankas ku iamas pi miausia kaip bend a als ybės ins i-
ucijų in o macinė sis ema (apie jos koncepciją da ž . I anauskienė 2005,
2008). Vado audamosi Te minų banko įs a ymu i jo įgy endinamaisiais
eisės ak ais (są ašą ž . s aipsnio gale) sa o p ižiū imų s ičių e miniją čia
įgalio os kaup i i a ky i minis e ijos, Vy iausybės įs aigos i ki os als-
ybės ins i ucijos. Tuo ikslu jose bu o suda y os e minijos komisijos. Iš
p adžių komisijos daugiausia bu o a sakingos už galiojančių eisės ak ų
e minijos in en o iza imą, a kymą i eikimą Te minų bankui, ėliau
dėmesys su elk as į engiamų eisės ak ų p ojek ų e minų de inimą su
Kalbos komisija i aukimą į Te minų banką. Jau įsibėgėjus Te minų
banko kū imui (2008 m.) bu o papildy i eisės ak ai i susiku i e mini-
jos komisijas aip pa bu o įgalio os als ybės mokslinių y imų įs aigos,
aip pa ekomenduo a jas susiku i i uni e si e ams ( iesa, no s i ado-
si mokslininkų e minijos komisijų, iesioginio jų indėlio į Te minų ban-
ką kol kas da be eik nema y i; galbū su ukdy i galėjo mokslo ins i u-
cijų s uk ū inės e o mos).
Te minų banku lais ai i nemokamai in e ne e (h p:// e minai. lkk.l )
gali naudo is be ku is ne egis uojamas a o ojas. Jam pa eikiama kalbiš-
kai i dalykiškai į e in a medžiaga. Taip pa eikia idinė in o macinė
sis ema, p ie ku ios su slap ažodžiais in e ne u (ki u ad esu) jungiasi e-
gis uo ieji a o ojai, eikian ys e minus bankui (pi miausia ai – ins i u-
cijų e minijos komisijų na iai). Jie pa ys eda e minus į sis emą, susida-
o sa o e minų s aipsnių inkinius, ku ie iš p adžių nė a p ieinami niekam
ki am, išsky us inkinio suda y oją ( ai dažniausiai ienos ins i ucijos e -
minijos komisijos na iai, no s gali bū i i indi idualus e minų eikėjas).
Taip ins i ucijoms suda oma galimybė u ė i sa o e minų duomenų bazes.
Te minų banke labai s a bi e minų s aipsnių i jų inkinių duomenų
ka ego ija y a s a usas. Jis pa odo, kokia am ik u me u y a e minų
s aipsnių inkinio engimo s adija; nuo s a uso p iklauso, kam duomenys
y a p ieinami. Duomenų pe da imas yks a keičian s a usą. Y a iš anks-
o nus a y as galimų pasi ink i s a usų są ašas i jų eilė. Galu iniai su ei-
kiami s a usai odo e mino inkamumą (ne eik inas, eik inas, ap obuo-
as2). Ne egis uo iems a o ojams iešame banke ma omi ik šiuos ga-
2 A k eip inas dėmesys, kad s a usas ap obuo as su eikiamas ik e minologiškai kokybiškiems e minams,
ku ie a ojami a eikiami a o i eisės ak uose. Ki i kalbiškai aisyklingi i e minologijos p incipus a i-
inkan ys e minai gauna s a usą eik inas.
9 9Te minologija | 2013 | 20
lu inius s a usus u in ys e minai. Kai yks a ekspe izė, s a s ymai, e -
minai jau būna banke, be isi a o ojai juos pama o ik po ap oba imo.
Visi e minai klasi ikuojami pagal s i is i pos ičius (suda y as hie a chi-
nis są ašas). Nep iski as ku iai no s s ičiai e minas negali bū i į es as į
banką. S ičių są ašas bu o suda omas pagal Eu opos žodyno Eu o oc s uk-
ū ą, ačiau jos nebu o laikomasi g iež ai. De in a p ie Lie u os ealijų – į
są ašą į auk os als ybės ins i ucijų, ku iose įs eig os e minijos komisijos,
ku uojamos s i ys. Są ašas nė a baig inis – esan eikalui pildomas.
S a biausi e mino s aipsnio elemen ai, be pa ies lie u iško e mino,
y a s i is, apib ėž is, a i ikmenys ki omis kalbomis, šal inis i s a usas.
Galima pa eik i i ki ų duomenų, pa yzdžiui, nu ody i san umpą, um-
pąją o mą, duo i pa yzdžių, įdė i ap ašomą dalyką aizduojančių pa eiks-
lėlių, in e ne o nuo odų. Apie šių duomenų eikalingumą sp endžia en-
gėjas. Taip pa y a galimybė susie i e minų s aipsnius (p z., siau esnį i
pla esnį e minus, an onimus a ki ais yšiais susijusius e minus).
Te minų banko duomenų s a s ymo i ap oba imo e apai y a panašūs į
jau nusis o ėjusius e minų žodynų e inimo e apus. Ski umas ik as,
kad ku ian Te minų banką labiau išnaudojamos in o macinių echnolo-
gijų eikiamos e minų a kybos galimybės – e minų s aipsnių engėjų,
ekspe ų, Te minologijos pakomisės a Te minų banko duomenų a ky-
ojo ( . y. Kalbos komisijos sek e o ia o) pas abos į ašomos į Te minų
banko sis emą i išsaugomos. Jas gali ma y i egis uo ieji a o ojai pagal
jiems su eik as eises. P i eikus pačioje sis emoje suda oma diskusijos
galimybė. Be o, ap obuo i engiamų e minų s aipsnių s a s ymas Te -
minologijos pakomisėje palygin i su e minų žodynų s a s ymu y a de a-
lesnis. Te minų žodynai s a s omi kaip isuma, daugiausia dėmesio k ei-
pian į ecenzen ų pas ebė us ūkumus, o ap obuojami Te minų banko
e minų s aipsnių inkiniai s a s omi pas aipsniui, nag inėjan kiek ieną
e miną i jo apib ėž į. Dėl o šių e minų s aipsnių s a s ymas y a pa-
lygin i lė as – pe ieną dažniausiai 3 alandų ukmės posėdį ap a iama
ik keliasdešim (apie 30–60) e minų s aipsnių. Ne i u ėdama paly-
gin i nedideles pajėgas, kasme Te minologijos pakomisė su engia apie 40
posėdžių, ku ių didžioji dalis būna ski a Te minų banko klausimams.
Te minų bankas – ai ne ik eisės ak ų e minija. Šiuo me u jame su-
kaup ų e minų s aipsnių skaičius jau i šija 210 ūks ančių. Siekiama,
kad ai bū ų kiek galima uni e salesnis e minų šal inis. Didžiąją jo dalį
suda o e minų žodynų duomenys. Iš iso į Te minų banką jau įkel i 36
100 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
į ai ių s ičių e minų žodynai (są ašą galima as i Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos in e ne o s e ainėje www. lkk.l ; jų duomenis sus uk-
ū ino i Te minų bankui p i aikė daba jau panaikin a Vilniaus uni e si-
e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o In o ma ikos me odologijos
sky iaus Kompiu e inės ling is ikos g upė). Dauguma jų y a aiškinamieji
e čiamieji. Daba ska inamas bū en okių žodynų engimas. Ve čiamųjų
e minų žodynų eng a, nes nesan apib ėžčių dažnai sunku į e in i e -
mino inkamumą. Taip pa į Te minų banką dedami Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos ekomendacijose skelbiami e minai – jų y a apie 10
ūks ančių. Tai daugiausia augalų a dai. Planuojama Te minų banke skelb-
i i Kalbos komisijos į e in ų Lie u os e minų s anda ų e minus.
Gausėjan Te minų banko duomenims gausėja i Te minų banko a o-
ojų. Šal inis ampa is labiau žinomas, juo is dažniau emiamasi. Pi -
maisiais Te minų banko gy a imo me ais sis emoje už iksuo a os pe 32
ūks ančius a o ojų užklausų3. Vėliau kasme užklausų skaičius spa čiai
didėjo. 2012 m. jų už iksuo a jau apie 700 ūks ančių (ž . 1 len elę). Ben-
d as užklausų skaičius 2013 m. asa io mėnesį pasiekė 3 milijonus. Įdo-
mumo dėlei galima ž ilg elė i i į 2012 m. užklausų skaičių pagal mėne-
sius (ž . 2 len elę). Kaip ma y i, daugiausia užklausų bu o udenį. Kaip
i galima ikė is, naudojimasis Te minų banku asa ą kiek sumažėja, be
išlieka gana in ensy us.
Išnag inėjus 2012 m. Te minų banko užklausų duomenis ma y i kele as
polinkių. Žiū in pagal ai, kokios kalbos žodžių ieškoma, ma y i, kad
pi mauja anglų kalba (ž . 3 len elę). Šios kalbos užklausų skaičius šiek
iek lenkia lie u iškų žodžių užklausas – a i inkamai y a apie 48 % i 43 %
užklausų. Ka u ma y i, kad ki ų kalbų e minų ieškoma ge okai mažiau.
Daugiakalbiuose e minų žodynuose dažnai esančios p ancūzų i okiečių
kalbos isiškai p alaimi anglų kalbai (pi mos i an os a i inkamai y a apie
3 % i 2 % užklausų), o daugelio is da mokama usų kalba užklausų
dažnumu pe pus nusileido lo ynų kalbai (pagal šią kalbą gali bū i ieškoma
augalų i gy ūnų a dų, ana omijos i pan. e minų). Rusų kalbos užklau-
sų skaičius nesiekia nė 1 %. Te minų banko šal iniuose ki os kalbos e os,
jų žodžių ieškoma aip pa labai e ai. Tai, kad lie u iškų e minų a i i-
kmenų ieškoma dažniau nei lie u iškų e minų, ne u ė ų s ebin i – ikė-
ina, kad Te minų banku dažnai naudojasi e ėjai a ki i asmenys, ku iems
3 Dėkoju užklausų duomenis pa eikusiam Seimo kancelia ijos In o macijos echnologijų i elekomunikaci-
jų depa amen o da buo ojui Vy au ui Ki nai.

101Te minologija | 2013 | 20
ak ualus e imas. Nepaisan o, kad angliškų žodžių užklausos y auja, į
2012 m. dažniausiai ieško ų žodžių dešim uką įeina ik ienin elis angliš-
kas žodis inpu (ž . 4 len elę). Dažniausiai ieško a žodžių in o macija i
duomenys (a i inkamai 909 i 707 ka ai).
1 len elė. Te minų banko užklausų skaičius pagal me us
2005 m. 32 487 2008 m. 233 940 2011 m. 601 803
2006 m. 59 386 2009 m. 521 984 2012 m. 699 791
2007 m. 143 287 2010 m. 581 513
2 len elė. 2012 m. Te minų banko užklausų skaičius pagal mėnesius
Sausis 55 739 Gegužė 62 747 Rugsėjis 57 971
Vasa is 59 877 Bi želis 57 275 Spalis 71 340
Ko as 64 654 Liepa 45 714 Lapk i is 73 270
Balandis 54 926 Rugpjū is 42 500 G uodis 53 778
3 len elė. 2012 m. Te minų banko užklausų skaičius pagal kalbas
Anglų 337 670 Lo ynų 10 741 Po ugalų 488
Lie u ių 298 619 Rusų 5 283 Lenkų 66
P ancūzų 23 172 Ispanų 5 254 La ių 40
Vokiečių 15 730 I alų 2 728
4 len elė. 2012 m. Te minų banke dažniausiai ieško i žodžiai (užklausų skaičius)
in o macija 909 į enginys 177 inpu 147
duomenys 707 įmonė 156 duomuo 142
žinios 498 paskola 155
lizingas 226 ailas 148
Paieškos sis ema leidžia ieško i ne ik e minų, jų sinonimų a a i ikme-
nų laukuose, be i ki ose e mino s aipsnio dalyse. Va o ojai šia gali-
mybe naudojasi e ai – 2012 m. ki ose e mino s aipsnio dalyse (jos
102 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
apima apib ėž is, šal inių pa adinimus) ieško a 7 905 ka us, ai suda o ik
maždaug 1 % isų užklausų. Sis ema aip pa leidžia ieško i e minų pagal
s i į (ją pasi ink i, pa yzdžiui, gali bū i pa ogu ada, kai gaunamas pe
gausus paieškos ezul a as), ačiau a o ojai dažniausiai pageidauja ma y-
i isų s ičių e minus. S i is bu o nu ody a ik 11 482 (mažiau nei 2 %)
užklausose. Jei s i is pasi enkama, dažniausiai ai būna š ie imas i moks-
las. Pasi inkimą, ma y , galima paaiškin i uo, kad į šią s i į Te minų
banke dažniausiai dedami į ai ūs e minų žodynai. Pagal s a usą užklau-
sose e minai aip pa a ski iami e ai ( ik ap obuo ų e minų ieško a 4 814
ka ų, eik inų – 1 891, ne eik inų – 431; isos šios užklausos esuda o
1 %), dažniausiai s a usas nenu odomas. G eičiausiai a ba no ima ma y i
kuo į ai esnius duomenis, a ba s engiamasi sugaiš i kuo mažiau laiko
enkan is pa ame us. Beje, dažniausiai (64 % 2012 m. užklausų) į paieš-
kos lauką į edama daugiau nei 9 aidės. 8 i 9 aidžių užklausos ka u
suda o 15 %, o oliau kuo mažiau aidžių, uo užklausos e esnės. Įdomu
ai, kad apie 56 % nag inėjamų me ų užklausų y a su nuos a a ne ody i
ki čiuo ų aidžių. Galima o p iežas is – kai ku ios in e ne o na šyklės
ki čiuo as aides odo ne inkamai (sis ema p i aiky a In e ne Explo e na -
šyklei, naudojan iems ki as na šykles ekomenduo ina įsidieg i Palemono
š i ą). Tikė ina, kad neki čiuo us e minus dažnai pageidauja ma y i Eu-
opos Sąjungos ins i ucijų da buo ojai, nes dėl g iež ų saugumo eikala-
imų jiems sunku įsidieg i papildomų š i ų. Gali bū i i ki ų p iežas-
čių – neki čiuo us žodžius leng iau skai y i, pa ogiau nusikopijuo i. Aps-
k i ai galima da y i p ielaidą, kad įsigalėjusi nuos a a, jog e minų žodynų
lie u iški e minai u i bū i suki čiuo i, daugeliui žodynų skai y ojų nė a
labai s a bi, no s ai i padidina žodyno e minog a inę e ę.
5 len elė. Ins i ucijų pa eik ų ap obuo ų e minų s aipsnių skaičius
Lie u os Respublikos žemės ūkio minis e ija 2 907
Lie u os Respublikos inansų minis e ija 1 235
Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija 953
Vals ybinė ais ų kon olės a nyba p ie Lie u os Respublikos s eika os
apsaugos minis e ijos 454
Policijos depa amen as p ie Lie u os Respublikos idaus eikalų minis e ijos 342
Lie u os Respublikos eisingumo minis e ija 316
103Te minologija | 2013 | 20
Lie u os Respublikos ūkio minis e ija 290
Lie u os Respublikos als ybinė mais o i e e ina ijos a nyba 289
Lie u os Respublikos susisiekimo minis e ija 259
Lie u os Respublikos ene ge ikos minis e ija 252
Lie u os Respublikos idaus eikalų minis e ija 248
Lie u os Respublikos k aš o apsaugos minis e ija 244
Lie u os Respublikos s eika os apsaugos minis e ija 194
Lie u os Respublikos Seimas 141
Lie u os bankas 110
S a is ikos depa amen as p ie Lie u os Respublikos Vy iausybės 106
P iešgais inės apsaugos i gelbėjimo depa amen as p ie Vidaus eikalų
minis e ijos 90
Lie u os Respublikos kul ū os minis e ija 74
Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis e ija 73
Lie u os Respublikos yšių egulia imo a nyba 66
Lie u os Respublikos socialinės apsaugos i da bo minis e ija 54
Lie u os Respublikos užsienio eikalų minis e ija 53
Lie u os Respublikos e ybinių popie ių komisija 50
Lie u os Respublikos d audimo p iežiū os komisija 47
Vals ybinė a ominės ene ge ikos saugos inspekcija 41
Lie u os adijo i ele izijos komisija 40
Lie u os Respublikos specialiųjų y imų a nyba 23
Vals ybės sienos apsaugos a nyba p ie Lie u os Respublikos idaus eikalų
minis e ijos 21
In o macinės isuomenės plė os komi e as p ie Susisiekimo minis e ijos 18
Lie u os y iausiojo a chy a o a nyba 17
Vals ybinė duomenų apsaugos inspekcija 17
Tau inių mažumų i išei ijos depa amen as p ie Lie u os Respublikos
Vy iausybės 15
Finansinių nusikal imų y imo a nyba p ie Vidaus eikalų minis e ijos 10
Minis o Pi mininko a nyba 6
Kūno kul ū os i spo o depa amen as p ie Lie u os Respublikos Vy iausybės 1
104 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
Kadangi Te minų banko kū imo pi minis i s a biausias ikslas y a eisės
ak ų e minijos a kyba, ikslinga a ski ai ž ilg elė i į s a usą ap obuo as
u inčius e minus (kaip minė a, šis s a usas su eikiamas ik eisės ak ų
e minams). 2013 m. ugsėjį okių e minų s aipsnių banke iš iso bu o
9 056. Te minologijos pakomisės aps a s y ų e minų s aipsnių skaičius iš
iesų y a didesnis, nes dalis e minų s aipsnių nebu o g ąžin i pa aisy i
pagal pas abas a ba bu o pa aisy i nepakankamai, odėl nusp ęs a jų ne eik-
i ap obuo i. Šiuos e minus pa eikė 35 ins i ucijos. Pi masis Te minų ban-
kui pa eik as e minų s aipsnių inkinys Te minologijos pakomisės bu o
aps a s y as p aėjus be eik me ams po Te minų banko įs a ymo p iėmimo
(2004 m. lapk ičio 18 d.). Pi moji e minų eikėja bu o Vals ybinė mais o
i e e ina ijos a nyba. Dalis ins i ucijų y a pa eikusios ik po ieną a kelis
e minų s aipsnių inkinius, dalis di ba ge okai daugiau (ž . 5 len elę). Nuo
pa Te minų banko kū imo p adžios ak y iausiai di ba Žemės ūkio minis-
e ijos e minijos komisija, jos pa eik ų ap obuo ų e minų s aipsnių skaičius
spa čiai a ėja p ie 3 000. Taip pa ak y iai di ba Finansų i Aplinkos minis-
e ijų e minijos komisijos (pi mosios e minų y a apie 1 200, an osios – apie
1 000). Taigi didelė dalis ap obuo ų e minų y a iš žemės ūkio, inansų i
aplinkos s ičių. Te minų banke pla i Žemės ūkio minis e ijos ku uojama
s i is y a žemės ūkis, žu ininkys ė i mais as, į ją įeina žemės a kymo,
žemės e o mos, žemės ūkio ekonomikos, žemės ūkio poli ikos, aip pa
mais o, paša ų gamybos i p ekybos, žemdi bys ės, augalininkys ės, gy uli-
ninkys ės, paukš ininkys ės, žu ininkys ės i ki i e minai (a). Finansų mi-
nis e ija eikia audi o, biudže o, buhal e inės apskai os i inansinės a skai-
omybės, d audimo, inansų i iskalinės poli ikos, mokesčių, inansinės
pa amos adminis a imo i kon olės, u o e inimo e minus, aip pa
e ybinių popie ių, inansinių p iemonių, kolek y inio in es a imo subjek-
ų i pan. e minus (b). Aplinkos minis e ija ūpinasi aplinkos apsaugos,
po eikio aplinkai e inimo, gam os iš eklių, miškų ūkio, želdynų, geologi-
jos, hid ome eo ologijos, e i o ijų plana imo, s a ybos i pan. e minais (c).
Ap obuo i, pa yzdžiui, okie šių ins i ucijų pa eik i e minai:
a) aliejinių i pluoš inių augalų populiacijų gene inė e ozija, aly uogininkys ės
o ganizacijos, a oma izuo a deg inė, bak e inės ąšos, bičių gene inė linija, bio-
e anolio gamybos įmonė, bul ių k akmolo k o os dalis, de ek inis mėginys, de-
hid a uo os aisių sul ys, dienda žis, di giklio ibinis slenks is, genealoginė ūki-
nių gy ūnų linija, g aužikų kon olė, g ūdų šiukšlinės p iemaišos, į Eu opos
Bend iją į ežamų ekologiškų p oduk ų pa ik inimo se i ika as, iš ūgų s ies as,
jaunojo ūkininko įsikū imas, juslinių sa ybių e in ojas ekspe as, kazeina as,
111Te minologija | 2013 | 20
Ap obuo a Y a šal inyje Apib ėž is Šal inis
hib idinė
eislė
a p eislinis
hib idas
Selekcininko pa i in a
pi moji ka a, gau a su-
k yžminus iš d iejų
k yžmadulkių eislių eli-
inės sėklos išaugin us
augalus.
Lie u os Respublikos že-
mės ūkio minis o 2005 m.
ugsėjo 30 d. įsakymas
N . 3D-464 „Dėl žemės
ūkio minis o 2000 m. ug-
sėjo 29 d. įsakymo N . 274
„Dėl P i alomųjų kokybės
eikala imų ja ų sėklai“ pa-
kei imo“ (Žin., 2005,
N . 118-4280)
ikišaukia-
mojo
amžiaus
jaunuolis
ikišauk inio
amžiaus jau-
nuolis
Ka o p ie olininkas ( y-
as) nuo 16 iki 19 me ų.
Lie u os Respublikos ka o
p ie olės įs a ymas (Žin.,
1996, N . 106-2427)
k apo neju-
imas
anosmija Jau umo k apo di gi-
kliams nebu imas. Gali
bū i isiškas a ba dalinis,
nuola inis a ba laikinas.
Lie u os Respublikos žemės
ūkio minis o 2003 m. balan-
džio 17 d. įsakymas N . 3D-
165 „Dėl juslinės analizės
me odikų pa i inimo“
(Žin., 2003, N . 60-2733)
mėgėjų so-
do e i o ija
mėgėjiško so-
do e i o ija
Pagal žemė a kos p o-
jek ą a ba ki ą e i o ijų
plana imo dokumen ą
suda y a, eisės ak u so-
dininkų bend ijai ski a
e i o ija, suski s y a į
indi idualius sodo skly-
pus i bend ai naudoja-
mą žemę.
Lie u os Respublikos sodi-
ninkų bend ijų įs a ymas
(Žin., 2004, N . 4-40)
skys ųjų
o ganinių
ąšų išlais-
ymo laukas
žemdi bys ės
d ėkinimo
laukai
Laukas, ski as skys oms
o ganinėms ąšoms
(s u oms, nuo ekoms,
skys oms o ganinėms
a liekoms, skys ajam
dumblui) išlais y i. Išlais-
oma nep iklausomai
nuo augalų d ėgmės po-
eikio is i daugiau
ka ų pe ęšimo sezoną
i (a ba) daugiau kaip
300 m³/ha (a ba /ha)
pe me us.
Lie u os Respublikos žemės
ūkio minis o i Lie u os
Respublikos aplinkos minis-
o 2005 m. liepos 14 d. įsa-
kymas N . D1-367/3D-342
„Dėl Aplinkosaugos eikala-
imų mėšlui a ky i pa i -
inimo“ (Žin., 2005,
N . 92-3434)

112 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
Ap obuo a Y a šal inyje Apib ėž is Šal inis
spe ma o-
zoidų jud is
spe ma ozoidų
jud umas
Pagal nus a y ą me odiką
apskaičiuo as jud ių
spe ma ozoidų skaičiaus
san ykis su bend uoju
spe ma ozoidų skaičiumi
i iamame spe mos ū y-
je, iš eikš as balais a ba
p ocen ais.
Lie u os Respublikos že-
mės ūkio minis o 2005 m.
lapk ičio 29 d. įsakymas
N . 3D-550 „Dėl Veislinių
bulių spe mos y imo me o-
dų echninio eglamen o“
(Žin., 2005, N . 142-5140)
sugedę g ū-
dai
pažeis i g ūdai G ūdai, ne inkami mais-
ui, paša ams, nes y a
supu ę, apk ės i mil lige,
bak e ijomis a dėl ki ų
p iežasčių. Sugedusiais
g ūdais laikomi i pe -
kai ę a ba pe ka š ai
džio inan sugadin i, aip
pa kūlė i g ūdai, ku ie
y a isiškai sub endę i
ku ių luobelės y a nuo
pilkš ai udos iki juodos
spal os, o g ūdo ske s-
pjū io plo as – nuo gels-
ai pilkos iki us ai juo-
dos spal os.
Lie u os Respublikos že-
mės ūkio minis o 2004 m.
ugpjūčio 9 d. įsakymas
N . 3D-471 „Dėl G ūdų
p iemaišų nus a ymo aisy-
klių pa i inimo“ (Žin.,
2004, N . 126-4542); Ko-
misijos eglamen as (ES)
N . 1272/2009, ku iuo nu-
s a omos bend os išsamios
Ta ybos eglamen o (EB)
N . 1234/2007 įgy endini-
mo aisyklės, susijusios su
žemės ūkio p oduk ų supi -
kimu i pa da imu aikan
als ybės in e enciją
ul aaukš a
empe a ū a
apdo o as
pienas
ul aaukš os
empe a ū os
pienas
Ge iamasis pienas, gau-
namas kai inan pieną ne
umpiau kaip 1 s ne že-
mesnėje kaip +135 °C
empe a ū oje.
2004 m. balandžio 29 d.
Eu opos Pa lamen o i Ta y-
bos eglamen as (EB) N .
853/2004, nus a an is kon-
k ečius gy ūninės kilmės
mais o p oduk ų higienos
eikala imus
užšaldy a
spe ma
k iokonse -
uo a spe ma
Nuosekliai pagal echno-
loginius eikala imus
p askies a, asuo a, a ė-
sin a i užšaldy a spe ma,
laikoma skys ame azo e.
Lie u os Respublikos že-
mės ūkio minis o 2005 m.
lapk ičio 29 d. įsakymas
N . 3D-550 „Dėl Veislinių
bulių spe mos y imo me o-
dų echninio eglamen o“
(Žin., 2005, N . 142-5140)
Te mino ikslumo i umpumo k i e ijai ka ais būna sunkiai sude i-
nami, pi menybė is dėl o eikiama ikslumui. Visi ap obuo i 9 056 e -
113Te minologija | 2013 | 20
minai bu o išanalizuo i pagal žodžių4 skaičių, jau iš anks o da an p ie-
laidą, kad dauguma e minų y a sudė iniai. Analizė pa odė (ž . 7 len elę),
kad ienažodžiai e minai pagal dažnumą y a ke i oje ie oje – jų y a
925 (apie 10 %). Vy auja – suda o ečdalį – d ižodžiai e minai (2 927,
apie 32 %), aip pa palygin i daug – ke i adalis – y a ižodžių e minų
(2 160, apie 24 %), o ke u žodžių e minų jau pas ebimai mažiau – 1 329
(apie 15 %). Toliau ma y i aiškus polinkis – kuo daugiau e miną suda-
ančių žodžių, uo okių e minų mažiau. Penkiažodžių e minų skaičius
da palygin i nemažas (719, apie 8 %), o šešiažodžių jau ik 385 (apie
4 %). Sep ynis i daugiau dėmenų u inčių e minų iš iso y a 611 (apie
7 %). Kiek žodžių u inčius e minus jau galima adin i daugiažodžiais,
g iež ų k i e ijų nė a. S aipsnio au o ius daugiažodžiais y a adinęs ke-
u is i daugiau dėmenų u inčius e minus (Umb asas 2010: 211), ki uo-
se da buose jau i is dėmenis u in ys e minai adinami daugiažodžiais
(Džežulskienė 2010: 18; Babickienė 2012: 60). Jei laikysimės pas a osios
pozicijos, daugiau nei pusė ap obuo ų e minų (5 204, apie 57 %) y a
daugiažodžiai.
7 len elė. Ap obuo ų e minų skaičius pagal juos suda ančių žodžių ( i šu inė eilu ė) skaičių
23415678910 11 12 13 14 15 16 18
2 927 2 160 1 329 925 719 385 265 142 86 53 35 12 6 6 3 2 1
Pa eik i skaičiai odo, kad eisės ak uose dažniausiai apib ėžiamos ūši-
nės są okos. Ki a e us, 7 len elėje y a gana ne ikė ų duomenų – kai
ku ie e minai labai ilgi. Ilgiausią ap obuo ą e miną suda o ne 18 žo-
džių – žemdi bių, miško sa ininkų, ie os eiklos g upių na ių, ki ų kaimo
gy en ojų i jų konsul an ų ne o maliojo ęs inio p o esinio mokymo p og ama
„Dokumen as, ku iame nuosekliai išdės omi eo iniai i p ak iniai moky-
mo dalykai, eikalingi am ik oms žemdi bių, miško sa ininkų, ie os
eiklos g upių na ių, ki ų kaimo gy en ojų i jų konsul an ų p o esinėms
žinioms įgy i“ (Lie u os Respublikos žemės ūkio minis o 2010 m. lap-
4 Ski ingai nei adicinėje mūsų e minologijoje a nybiniai žodžiai čia skaičiuojami kaip a ski i dėmenys.
Kompiu e inių echnologijų laikais o malus sky imo k i e ijus y a pa ogesnis i , ikė ina, pe spek y esnis.
Beje, a p au iniame e minologijos s anda e į e mino žodžių unkciją aip pa nea siž elgiama – su-
dė inio e mino (angl. mul iwo d e m) požymis o malus, ai „ e minas, suda y as iš daugiau nei ienos
ženklų eilu ės“ (LST ISO 1087-2:2005: 4).
114 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
k ičio 26 d. įsakymas N . 3D-1035 „Dėl žemės ūkio minis o 2009 m.
asa io 26 d. įsakymo N . 3D-132 ,,Dėl žemdi bių, miškų sa ininkų,
ie os eiklos g upių na ių, ki ų kaimo gy en ojų i jų konsul an ų ne-
o maliojo ęs inio p o esinio mokymo p og amų engimo i žemės ūkio
minis o 2001 m. liepos 12 d. įsakymo N . 241 p ipažinimo ne ekusiu
galios“ pakei imo“ (Žin., 2010, N . 141-7220)). I ašyba (mažąja aide),
i dokumen o kon eks as (jame e minas a ojamas i daugiskai os o ma)
odo, kad ai nė a p og amos pa adinimas, į a dijama ūšis. Sup an ama,
oks ilgas e minas (ne sunku jį pa adin i e minu) nė a pa ogus a o i,
odėl dokumen e pasida y as umpasis a ian as mokymo p og ama, ačiau
jis pagal pa eik ą apib ėž į negalė ų ik i kaip e minas, bū ų pe pla us.
Iš ki ų eisės ak ų y a ap obuo a i daugiau susijusių e minų: ak o inin-
kų mokymo p og ama, žemdi bių ne o maliojo ęs inio p o esinio mokymo
p og ama, žemės i miškų ūkio eikla užsiimančių asmenų mokymo p og ama.
Visų apib ėž yse nu odomos am ik os konk e ybės, pagal ku ias są okos
a ski iamos nuo iesiog mokymo p og amos. Beje, okio ap obuo o e mi-
no nė a, ačiau jį galima as i e minų žodynuose. Ten nu odomi pa ys
bend iausi požymiai: „S uk ū inis i nuoseklus eo inio i p ak inio mo-
kymosi u inio elemen ų, laiduojančių konk e ų išsila inimą i (a ba) k a-
li ikaciją a kompe enciją, ap ašymas. Gali bū i am ik os mokymosi k yp-
ies, specialybės, p o esijos, mokomojo dalyko, modulio i k . mokymo
p og ama. Rekomenduojama p og amos s uk ū a – mokymosi ikslų (p o-
esinio mokymo – siekiamos kompe encijos), medžiagos, me odų ap ašy-
mas, speci inių mokymosi sąlygų apibūdinimas, ado ėlių i ki os moky-
mosi medžiagos numa ymas, ikslų pasiekimo į e inimo pa ame ų api-
būdinimas i k .“ (AKSTŽ 2008).
Dešim i daugiau dėmenų u inčių e minų pa yzdžių pa eikiama 8
len elėje. Šių i ki ų panašių e minų a si adimo p iežas is – ikslumo
siekimas, s engimasis kuo ge iau pe eik i są okos u inį. Žinoma, okie
e minai jau balansuoja an apib ėž ies ibos, ka ais jų apib ėž yje pa ei-
kiama in o macija būna ik šiek iek išsamesnė. Ilgų – ap ašomųjų – e -
minų adimąsi lemia eisės ak ų są okų sa i umas. Pagal apib ėž is um-
pi e minai nelabai įmanomi.
Kaip jau bu o minė a, eisės ak uose dažnai links ama a o i bend es-
nius e minus, iš esmės ik e minų umpuosius a ian us (ilgojo a ian-
o ne nenu odan ), no s pagal apib ėž is jie galė ų bū i konk e esni. Te -
minas pasi enkamas kaip smulkesnių požymių ne odan is su a inis ženklas,
dėmesys su elkiamas ik į apib ėž į. Čia daug lemia pa ogumo k i e ijus,
115Te minologija | 2013 | 20
ačiau kaip ada iš e minologijos pozicijų e in i e mino i apib ėž ies
san ykį? Ma y , eikia ieško i komp omiso a p ikslumo i umpumo
eikala imų.
8 len elė. Daugiausia dėmenų u in ys ap obuo i e minai (pa yzdžiai)
Te minas
(žd. skaičius)
Apib ėž is Šal inis
anspo o p ie-
monių aldy ojų
ci ilinės a sako-
mybės p i alo-
muoju d audimu
apd aus a ans-
po o p iemonė
10 T anspo o p iemonė, ku iai ga-
lioja anspo o p iemonių al-
dy ojų ci ilinės a sakomybės p i-
alomojo d audimo su a is a
ki a Lie u os Respublikos ans-
po o p iemonių aldy ojų ci ili-
nės a sakomybės p i alomojo
d audimo įs a ymo eikala imus
a i inkan i d audimo su a is.
Lie u os Respublikos ans-
po o p iemonių aldy ojų
ci ilinės a sakomybės p i a-
lomojo d audimo įs a ymo
pakei imo įs a ymas (Žin.,
2007, N . 61-2340)
idu inė maž-
meninė žemės
ūkio a ba mais o
p oduk o kaina
kaimo ie o ių
pa duo u ėse
11 Vidu inė pasi ink o žemės ūkio
a ba mais o p oduk o kainos am
ik u laiko a piu eikšmė, gauna-
ma skaičiuojan ep ezen a y io-
siose kaimo ie o ių pa duo u-
ėse už egis uo ų ų pačių a ba
panašių žemės ūkio a ba mais o
p oduk ų idu inių kainų a i -
me inį idu kį.
Lie u os Respublikos žemės
ūkio minis o įsakymo „Dėl
žemės ūkio minis o 2011
m. g uodžio 27 d. įsakymo
N . 3D-941 „Dėl Žemės
ūkio i mais o p oduk ų
mažmeninių kainų u ga ie-
ėse i kaimo ie o ių pa -
duo u ėse y imo aisyklių
pa i inimo“ pakei imo“
p ojek as
pa amos pagal
PHARE p og a-
mą i (a ba)
Pe einamojo lai-
ko a pio ins i u-
cijų plė os p ie-
monę ga ėjas
12 Minis e ija, ki a als ybės ins i-
ucija a įs aiga, gaunan i inan-
sinę pa amą pagal PHARE p o-
g amą i (a ba) Pe einamojo lai-
ko a pio ins i ucijų plė os p ie-
monę.
Lie u os Respublikos inansų
minis o įsakymo „Dėl i-
nansų minis o 2004 m. a-
sa io 6 d. įsakymo N . 1K-
043 „Dėl Lie u os Respubli-
kos inansų minis e ijos Eu-
opos Sąjungos p og amų
aldymo depa amen o
PHARE p og amos i Pe ei-
namojo laiko a pio ins i uci-
jų plė os p iemonės koo di-
na imo ado o pa i inimo“
pakei imo“ p ojek as
116 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
Te minas
(žd. skaičius) Apib ėž is Šal inis
Nacionaline
elek oninių
dokumen ų i
p anešimų p i-
s a ymo sis e-
ma siunčiamų
dokumen ų i
(a ) p anešimų
siun ėjas
13 Ju idinis a izinis asmuo, siunčian is
elek oninius dokumen us i (a ) p a-
nešimus pe Nacionalinę elek oninių
dokumen ų i p anešimų p is a ymo
sis emą.
Lie u os Respublikos
susisiekimo minis o
2010 m. spalio 15 d. įsa-
kymas N . 3-617 „Dėl
Nacionalinės elek oninių
p anešimų i elek oninių
dokumen ų p is a ymo i-
ziniams i ju idiniams as-
menims, naudojan iešąjį
paš o inklą, sis emos su-
kū imo p og amos i jos
įgy endinimo p iemonių
plano pa i inimo“
žmonių s eika-
ai i (a ba)
aplinkai pa o-
jingi ge iamojo
andens ieki-
mo i nuo ekų
a kymo in -
as uk ū os
elemen ai
14 Vandens iekimo i nuo ekų a kymo
in as uk ū os elemen ai (p z., siu -
blinė), ku ie dėl juose sukaup os ene -
gijos i yks ančių p ocesų gali kel i
pa ojų žmonių gy ybei, s eika ai,
aplinkai a u ui.
Lie u os Respublikos ge-
iamojo andens iekimo
i nuo ekų a kymo įs a-
ymo pakei imo i papil-
dymo įs a ymo p ojek as
žu ininkys ės
p oduk ų ga-
min ojų o ga-
nizacijų sa a-
ankiškas in e -
encinis žu i-
ninkys ės p o-
duk ų pašalini-
mas iš inkos
a ba pe kėlimas
į a sa gą
15 In e encinė p iemonė, kai 1999 m.
g uodžio 17 d. Ta ybos eglamen o
(EB) N . 104/2000 IV p iede nu ody i
p oduk ai nepa duodami už gamin ojų
o ganizacijos ado aujan is 1999 m.
g uodžio 17 d. Ta ybos eg lamen o
(EB) N . 104/2000 24 s aipsniu nu-
s a y ą mažesnę nei pašalinimo iš in-
kos kainą, be pašalinami iš inkos a ba
s abilizuojami a konse uojami.
Lie u os Respublikos že-
mės ūkio minis o įsaky-
mo „Dėl žemės ūkio mi-
nis o 2005 m. asa io
1 d. įsakymo N . 3D-52
„Dėl In e encinių žu i-
ninkys ės p oduk ų in-
kos egulia imo p iemo-
nių aikymo aisyklių pa-
i inimo“ pakei imo“
p ojek as
ne eisė ai iš
Lie u os Res-
publikos a už-
sienio als ybės
e i o ijos iš-
ež os kilnoja-
mosios kul ū-
os e ybės a
ki i kul ū os
ob jek ai
16 Kilnojamosios kul ū os e ybės a ki i
kul ū os objek ai, iš ež i pažeidžian
Lie u os Respublikos a ba užsienio
als ybės kilnojamųjų kul ū os e y-
bių a ki ų kul ū os objek ų apsaugą
eglamen uojančius eisės ak us a ba
pasibaigus kilnojamųjų kul ū os e y-
bių a ki ų kul ū os objek ų eisė o lai-
kino iš ežimo laiko a piui neg ąžin i į
Lie u os Respub liką a ba užsienio
als ybę a ba iš ež i pažeidžian ki us
eisės ak ų nus a y us eikala imus.
Lie u os Respublikos kil-
nojamųjų kul ū os e y-
bių apsaugos įs a ymas
(Žin., 1996, N .14-352;
2008, N . 81-3183)

117Te minologija | 2013 | 20
Te minų žodynuose labai ilgi e minai y a isai e i, ačiau negalima
saky i, kad juose okių e minų nė a. Vis dėl o ap obuo ų eisės ak ų
e minų i e minų žodynuose eikiamų e minų ilgis aiškiai ski iasi. Jei
nag inėjamų e minų g upių pagal žodžių skaičių san ykį palygin ume su
s aipsnio p adžioje minė ame Te minyne skelbiamų žodynų e minų g u-
pių pagal žodžių skaičių san ykiu, pama y ume aki aizdų ski umą. Ilgiau-
si ap obuo i e minai (iš penkių i daugiau žodžių) suda o apie 19 %, o
Te minyno žodynuose5 okių e minų ė a apie 1 %, ilgiausias iš jų suda-
y as iš 12 žodžių, p z.: mašina su užda ąja aušinimo o u sis ema i išo iniu
a ski ai sukamu en ilia o iumi (11 žodžių), mašina su užda ąja aušinimo
o u sis ema i išo iniu en ilia o iumi an mašinos eleno (12 žodžių), ien-
azis nuosekliojo žadinimo kolek o inis a iklis su umpai sujung a kompen-
sa imo ap ija (10 žodžių) (ETŽ 1999). Kaip anksčiau saky a, ienažodžių
ap obuo ų e minų y a apie 10 %, o minė uose žodynuose ienažodžių
e minų s aipsniai6 suda o ne ečdalį – apie 32 %. D ižodžių e minų
y a a i inkamai apie 32 % i apie 52 %. T ižodžių i ke u žodžių e minų
ap obuo a palygin i nemažai (apie 24 % i 15 %), o Te minyno žodynuo-
se jų y a ik a i inkamai apie 12 % i 3 %. Tikė ina, kad ai ap obuojamų
e minų ikslinimo pada inys, Te minų bankas p isidėjo p ie eisės ak ų
e minijos ilginimo.
Te minų bankas da o i neabejo inai jau pada ė po eikį eisės ak ų e -
minijai. Ku ian okią sis emą a si e ia galimybės susi a i dėl ienų a
ki ų są okų sup a imo, e minų joms pa inkimo. Į ai iuose eisės ak uose
ie pa ys e minai (i są okos) gali bū i paaiškin i kiek ski ingai. Te minų
bankas padeda ai pas ebė i. T aukian e minus į banką suda omos gali-
mybės specialis ų su a imu kiek galima labiau su ienodin i samp a as i
apib ėž is a ba išsiaiškinus są okų ski ybes į a dy i jas ski ingai. Ka u
sp endžiami sinonimų eikalingumo i jų a ankos klausimai. Į Te mino-
logijos pakomisės posėdžius a einan ys į ai ių ins i ucijų specialis ai susi-
pažįs a su e minologijos da bo speci ika, gauna naudingų pas abų i pa-
laipsniui ge ina eisės ak ų e minologinę kokybę. Šiuo a ž ilgiu galima
5 Te minyne iš 27 žodynų sukaup i 298 824 e minų s aipsniai. S a is iniai duomenys apskaičiuo i pasi-
naudojan sis emos paieškos galimybėmis.
6 A k eip inas dėmesys, kad iek šioje e minų bazėje, iek Lie u os Respublikos e minų banke žodynų
e minų eikšmės eikiamos a ski ais s aipsniais ( ai u i eikšmės s a is ikai, ypač ienažodžiai e minai
dažnai u i ne po ieną eikšmę). Tik a p ap obuo ų Te minų banko e minų s aipsnių pasi aiko okių,
ku ie apima daugiau nei ieną eikšmę (ka ais aip pa odomi są okų ski umai eisės ak uose).
118 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
eig i, kad Te minų bankas ne iesiogiai p isideda p ie specialis ų i aps-
k i ai isuomenės e minologinio š ie imo.
Palygin i su įp as a e minų a kyba, kai da bo ezul a as dažniausiai
būna e minų žodynai, Te minų bankas a e ia ki ų galimybių: g ei ai
paskelb i naujus e minus i p i eikus g ei ai obulin i, aisy i jau anksčiau
paskelb us. Palygin i su žodynais, elek oninė e minų a kyba su eikia
i isiškai naujų, daug didesnių e minų paieškos galimybių. Vis dėl o
eisės ak ų e minų no minimas kelia i ki okių sunkumų nei mokslo
e minijos a kyba i žodynų leidimas. Žodynų au o iai emdamiesi sa o
y imais a ka ais kalbininkų e čiami gali keis i anksčiau a o us e mi-
nus, į a dy i naujas są okas, siūly i žodyne naujada us i ikė is, kad juos
p iims os s i ies specialis ai. Nauji e minai ka ais p igyja, o ka ais i
lieka negy i, ik žodynuose už iksuo i siūlymai. Ki aip y a su eisės ak ų,
ypač aukš esnio lygmens, pa yzdžiui, įs a ymų, e minais. Po jų paskelbi-
mo e minai neiš engiamai pa enka į o icialią a oseną, ėliau į ki us
eisės ak us, pa yzdžiui, įs a ymų įgy endinamuosius, i aip g andinė
ęsiasi. Te minai dažnai pe ašomi iš ienų dokumen ų į ki us i sus ab-
dy i ši ą ėkmę sudė inga. Specialis ai dažnai neno i keis i ne i p as ų,
be papli usių e minų, juoba kad e minų kei imas ka ais gali pa eika-
lau i nemažų ne ik dokumen us engiančių ins i ucijų, be i juos įgy-
endinančio e slo išlaidų. A ski a p oblema – Eu opos Sąjungos eisės
ak ų e imai su į ai ios kokybės e minija, ku i pe imama i į naciona-
linius eisės ak us. No in pakeis i šių e imų e miniją, eikia a lik i
sudė ingas p ocedū as, odėl ins i ucijos o imasi neno iai. Be eik dešim-
ies me ų Te minų banko kū imo p ak ika odo, kad specialis ai ski ingai
p iima siūlymus obulin i eisės ak ų e miniją: ieni į juos žiū i ge ano-
iškai, ki i būna jau iš anks o nusis a ę p ieš be kokius kei imus. Vis
dėl o kalbinius i dalykinius e mino e inimo aspek us pap as ai sude-
in i pa yks a, ka ais p i eikia abiejų pusių komp omisų.
Besinaudojan ys Te minų banku žmonės ka ais klaidingai įsi aizduoja,
kad bankas y a lyg ienas e minų žodynas. Taip nė a. Bankas y a didelė
duomenų bazė, į ku ią pa enka į ai i medžiaga. Žinoma, be ap obuo ų a
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ekomendacijose skelbiamų e minų,
į banką dedami ik minė os komisijos į e in i e minų žodynai, ačiau
okiame dideliame duomenų masy e neiš engiama ne ienodumų. Pasi-
aiko, kad ski inguose žodynuose eikiamos os pačios są okos, ik api-
b ėžiamos, o ka ais ne i į a dijamos kiek ski ingai. Būna i p iešin-
119Te minologija | 2013 | 20
gai – kai ku ie e minai i jų apib ėž ys ski inguose žodynuose isiškai
su ampa. Žinoma, e minų žodynuose pasi aiko i klaidų, ik ų, o dauge-
lio eikiamų e minų iesiog nė a. Nė a ne odėl, kad į Te minų banką jų
neįdėjo Kalbos komisija (kaip kai kas ka ais įsi aizduoja), o odėl, kad jų
nė a žodynuose a ki uose į Te minų banką dedamuose šal iniuose. Taigi
a o ojas ieškodamas kokio e mino Te minų banke ne isada gaus pa-
p as ą a sakymą – ka ais gali ek i pasi ink i ieną e miną iš kelių, juos
į e in i a siž elgian į s i į, šal inį, paskelbimo laiką i k . No s i ne be
ūkumų, Te minų bankas y a pa ikimiausias didelis i is didėjan is į ai-
ų s ičių lie u iškų e minų šal inis.
IŠVADOS
1. P ieš 10 me ų p iėmus Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymą
e minų a kybos eikmėms suku a als ybinė in o macinė sis ema i
im a pildy i e minų duomenų bazę, ku i y a i eisės ak ų, i mokslo
e minijos šal inis. Lie u os Respublikos e minų bankas pi miausia eikia
kaip bend a als ybės ins i ucijų, ku iose įs eig os e minijos komisijos,
sis ema. Jos kū imo da bą, emdamasi minė u įs a ymu i jo įgy endina-
maisiais eisės ak ais, koo dinuoja Vals ybinė lie u ių kalbos komisija.
2. Nuo 2005 m. p adžios, kai į Te minų banką p adė a es i e minus,
iki daba jame palaipsniui sukaup a jau pe 210 ūks ančių e minų s aips-
nių. Dauguma jų y a iš 36 į ai ių s ičių e minų žodynų, ačiau is
gausėja kalbiškai i dalykiškai į e in ų eisės ak ų e minų – jau y a pe
9 000 (s a usas ap obuo as). T ečdalis ap obuo ų e minų y a žemės ūkio,
žu ininkys ės i mais o s i ies, ku ia daugiausia ūpinasi ak y iausiai di -
ban i Žemės ūkio minis e ijos e minijos komisija. Ap obuo i e minų
y a pa eikusios 35 ins i ucijos, ačiau kiekybinis jų indėlis į Te minų
banką labai ne ienodas.
3. Gausėjan Te minų banko duomenims gausėja i Te minų banko
a o ojų, jame is dažniau ieškoma e minų. 2012 m. už iksuo a apie 700
ūks ančių užklausų, o bend as užklausų skaičius nuo banko kū imo p a-
džios jau i šijo 3 milijonus.
4. 2012 m. užklausų duomenys odo, kad dažniausiai ieškoma lie u iš-
kų i angliškų e minų, pas a ųjų ne dažniau. Tai ženklas ins i ucijų e -
minijos komisijų a s o ams, kad anglų kalbos a i ikmenims eikė ų ski i
de amą dėmesį, juoba kad apie 30 % ap obuo ų e minų s aipsnių daba
120 Al ydas Umb asas | Lie u os Respublikos e minų bankas:
| 10 me ų po įs a ymo p iėmimo
y a be jokių a i ikmenų, odėl Eu opos Sąjungos eisės ak ų e ėjams ie
e minai gali bū i sunkiai andami a ba sunkiai susiejami su ki ų kalbų
a i ikmenimis.
5. Ap obuo ų e minų analizė pa odė, kad daugiau nei pusė jų (apie
57 %) y a suda y i iš ijų i daugiau žodžių, o palygin i nemažai – apie
7 % – ne iš sep ynių i daugiau žodžių. Vienažodžiai e minai suda o ik
apie 10 %. Tai odo, kad eisės ak uose dažnai apib ėžiamos ūšinės są o-
kos. Ka u ma y i pas angos siek i kiek įmanoma didesnio e minų iks-
lumo. Deja, ilgi e minai y a nepa ogūs, odėl dokumen uose dažnai a -
ojami jų umpieji a ian ai.
6. Te minų banko a si adimas neabejo inai p isideda p ie eisės ak ų
e minijos kokybės ge ėjimo. Pi muoju – eisės ak ų e minų in en o iza-
cijos – e apu bu o su a ky a nemažai galiojančių eisės ak ų e minijos –
maždaug penk adalyje ap obuo ų e minų s aipsnių y a pas abų, kad e -
minas i (a ) apib ėž is Te minų banke pakeis i, pa ikslin i, edaguo i i
pan. Tuo pasinaudojama engian naujas senesnių dokumen ų edakcijas.
Daba , kai daugiausia dėmesio su elk a į eisės ak ų p ojek ų e minų s a s-
ymą, e minologų siūlymai eisės ak uose pap as ai įgy endinami iš ka o.
7. No s i pasi aiko ne ienodumų a ki okių ūkumų, Te minų bankas
šiuo me u y a uni e saliausias i pa ikimiausias didelis in e ne u lais ai
p ieinamas lie u iškų e minų šal inis, galin is bū i naudingas mokslinin-
kams, edak o iams, e ėjams a ki iems su e minija di ban iems a ja
besidomin iems asmenims.
TEISĖS AKTAI7
Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymas (Žin., 2004, N . 7-129).
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2004 m. asa io 2 d. nu a imas N . N-1 (90) „Dėl Lie u os Respubli-
kos e minų banko me odikos pa i inimo“ (Žin., 2004, N . 26-842).
Lie u os Respublikos Vy iausybės 2004 m. liepos 12 d. nu a imas N . 881 „Dėl įgaliojimų su eikimo įgy-
endinan Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymą“ (Žin., 2004, N . 109-4089).
Lie u os Respublikos Seimo 2005 m. bi želio 14 d. nu a imas N . X-245 „Dėl Vals ybinės lie u ių kalbos
komisijos 2004 me ų eiklos a askai os“ (Žin., 2005, N . 78-2811).
Lie u os Respublikos Vy iausybės 2008 m. gegužės 28 d. nu a imas N . 537 „Dėl Lie u os Respublikos Vy-
iausybės 2004 m. liepos 12 d. nu a imo N . 881 „Dėl įgaliojimų su eikimo įgy endinan Lie u os Res-
publikos e minų banko įs a ymą“ pakei imo“ (Žin., 2008, N . 67-2530).
Lie u os Respublikos Seimo 2009 m. ugsėjo 17 d. s a u as N . XI-415 „Dėl Seimo s a u o 135 s aipsnio
papildymo i pakei imo“ (Žin., 2009, N . 112-4751).
Lie u os Respublikos Vy iausybės 2013 m. balandžio 17 d. nu a imas N . 337 „Dėl Lie u os Respublikos
Vy iausybės 1994 m. ugpjūčio 11 d. nu a imo N . 728 „Dėl Lie u os Respublikos Vy iausybės da bo
eg lamen o pa i inimo“ pakei imo“ (Žin., 2013, N . 43-2112).
7 Teikiama ch onologiškai.