176 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
| li e a ū os mokslo da buose
Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
li e a ū os mokslo da buose
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: li e a ū os mokslo e minai, igū os, opai, hipe onimai, sinoniminiai
e minai, sinonimų eilu ės, bend ašakniai sinonimai, da ybiniai sinonimai
ĮVADINĖS PASTABOS
Figū ų i opų pa adinimai įeina į didesnę meninių aiškos p iemonių
pa adinimų seman inę g upę. Šie e minai nė a ien li e a ū os mokslo
nuosa ybė – jie pa eina iš e o ikos, p iklauso ne ik li e a ū inei, be i
ling is inei s ilis ikai. S ilis ika iš e o ikos pe ėmė isą igū ų mokslą
(VLE XIX 791).
Pi moji XX a. pusė lie u ių li e a ū os mokslo is o ijoje y a esminis
laiko a pis – ada padė i šiuolaikiniai šios mokslo šakos pag indai (Viliūnas
2003: 261). Tuo me u bu o ku iama i b andinama daba inė adicinė
lie u ių li e a ū os mokslo e minija. Paskelbus nep iklausomybę, p adė-
oje ku i Lie u os š ie imo sis emoje i ėliau li e a ū a bu o ienas s a -
biausių humani a inių lie u iškos mokyklos mokomųjų dalykų. Li e a ū os
moky a Aukš uosiuose ku suose Kaune ( eikė 1920–1922), ku ie u ėjo
humani a inį sky ių, moky ojų semina ijose. Nuo 1922 m. li e a ū ą bu-
o galima s udijuo i d iejuose ais me ais įku o Lie u os uni e si e o (nuo
1930 m. – Vy au o Didžiojo uni e si e as) akul e uose – Humani a inių
mokslų i Teologijos- iloso ijos. Li e a ū os mokymui i mokymuisi ypač
eikėjo ne ik lie u iškų mokymo(si) p iemonių, be i su a ky os lie u-
iškos li e a ū os mokslo e minijos. Ta puka iu pasi odė pi mosios spe-
cialiosios li e a ū os eo ijos knygos, ku ios aip pa y a pi mosios lie u-
iškos s ilis ikos mokymo p iemonės, s a būs lie u ių s ilis ikos e minų
šal iniai1.
1 Figū ų i opų pa adinimų lie u iškuose li e a ū inės ema ikos eks uose bu o a ojama i anksčiau
(plačiau ž . Mi ke ičienė 2007).
177Te minologija | 2014 | 21
Šiame s aipsnyje analizuojami 77 ienažodžiai igū ų i opų pa adi-
nimai, su ink i iš 1918–1940 m. li e a ū os eo ijos, lie u ių li e a ū os,
isuo inės i užsienio šalių li e a ū os is o ijos da bų (ž . šal inių są ašą).
S aipsnio šal iniai y a šie:
1) isi a puka io li e a ū os eo ijos ado ėliai: du ski ingi pi mojo lie-
u iško li e a ū os eo ijos ado ėlio, pa ašy o Kazio Bizausko, leidimai
(1918, 1922), S asio Češūno (1925), Mo iejaus Gus aičio (1927), Jono No -
kaus (1930) i Juozo Amb aze ičiaus (1938) li e a ū os eo ijos da bai;
2) lie u ių li e a ū os is o ijos da bai: Albino i Ma ijos Iešman ų (1923),
Vinco Zajančkausko (1928), Zigmo Kuzmickio (5 d., 1931–1934), Mo-
iejaus Miškinio (1939) li e a ū os is o ijos ado ėliai; Lie u os uni e si-
e o (VDU) dės y ojų eikalai – du Mykolo Bi žiškos li e a ū os is o ijos
leidimai (1920, 1925), ys Juozo Tumo-Vaižgan o li e a ū os is o ijos
paskai ų knygelės (1924, 1925), Vinco Mykolaičio-Pu ino lie u ių li e a-
ū os is o ijos eikalas (1936). Taip pa au osakos ado ėlis – M. Bi žiš-
kos Dainų li e a ū os ado ėlis (1923), ku is papildo i iamus au o iaus
li e a ū os is o ijos eikalus (apie ai užsimena jis pa s);
3) isuo inės li e a ū os is o ijos ado ėliai: Gab ielės Pe ke ičai ės-Bi-
ės (2 d., 1922, 1924), Vlado Dubo (du leidimai, 1923, 1927), J. No kaus
(1931), J. Amb aze ičiaus i bend aau o ių Juozo G iniaus (d. 1–2), An-
ano Vaičiulaičio (d. 2) (1938, 1939) da bai;
4) užsienio šalių li e a ū os is o ijos da bai: V. Dubo p ancūzų (2 d.,
1929, 1930), Juozo E e o okiečių (1931), Balio S uogos usų (2 d., 1931,
1933), Vladimi o Šilka skio g aikų (1938) li e a ū os is o ijos eikalai2.
S aipsnio ikslas – ap a i ienažodžių igū ų i opų pa adinimų kilmę
i sinonimiją, pa ody i e minų kai ą, nus a y i įsi i inusius e minus.
Da bo me odai – ap ašomasis anali inis, g e inamasis.
Figū ų i opų samp a os
Figū ų i opų są okos, pi mosios jų klasi ikacijos siekia an ikos laikus,
an ikinę e o iką. Be jau nuo an ikos opai i igū os ne ienodai sup an-
ami. Vieniems opai y a iena iš igū ų a mainų, ki i igū as i opus
ski ia – opų požymis y a aizdingumas, o igū os laikomos sin aksės
eiškiniu (Zabo skai ė 1982: 97). 1918–1940 m. li e a ū os eo ijos ado-
2 Tos pačios knygos leidimai šiame s aipsnyje laikomi ski ingais šal iniais, o a ski ai išleis os o pa ies da -
bo dalys – ienu šal iniu.
178 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
| li e a ū os mokslo da buose
ėliuose opai nelaikomi igū ų ūšimi (dėl o šio s aipsnio an aš ė –
igū ų i opų pa adinimai), ad šias d i są okas į a dijančių e minų
šal iniuose nesieja hie a chinis san ykis. K. Bizauskas 1918 m. ado ėlyje
aip apib ėžė opus: „žodžiai i išsi eiškimai, a ojami pe kel oje p asmė-
je“ BizR 39. D idešim mečiu ėlesnė J. Amb aze ičiaus (1938) apib ėž is
y a siau esnė: „žodis, a ojamas ne iesiogine p asme, y a adinamas o-
pu“ Am 43. K. Bizauskas 1918 m. gana miglo ai aiškino, kad „ igū omis
adinasi okie išsi eiškimai, ku iuose ašy ojas jausmų pagau as, nu ols a
nuo pap as ųjų išsi eiškimo būdų“ BizR 47 (panašiai o muluojama i
ėlesniame 1922 m. leidime). J. Amb aze ičius 1938 m. pa eikė e mino-
logiškesnę igū ų apib ėž į: „s iliaus p iemonės, pa einančios nuo sakinių
suda ymo i jų sujungimo, adinamos igū omis.“ Lie u iškojoje enciklo-
pedijoje (1940) są oka „ igū a“ Juozo Žiugždos aiškinama panašiai kaip
J. Amb aze ičiaus ado ėlyje.
S. Češūnas (1925) opus p iski ia p ie poezijos, o igū as – p ie kalbos
p iemonių, M. Gus ai is (1927) opus apibūdina kaip kalbos ly is, o i-
gū as – kaip e o iškus posakius. T opais i iamuose šal iniuose laikoma
me a o a, alego ija, p ozopopėja, me onimija, sinekdocha, an onomazija,
hipe bolė, li o ė, i onija, sa kazmas, pe i azė, simbolis, o igū omis –
apos o a, paka ojimas, pa alelizmas, laipsnia imas, an i ezė, nu ylėjimas,
elipsė, e o inis klausimas i e o inis sušukimas, ko ekcija (S. Češūnas
p ie igū ų ski ia hipe bolę i li o ę). Ne isi šal inių au o iai juos isus
iš a dija, ieni nu odo jų a pusa io yšį, ki i – ne. Kai ku ie au o iai
opais laiko epi e ą (Bi žD, No ) i palyginimą (Bi žD, Bi ž2, No ). Pas-
a osios są okos daba li e a ū os moksle p iski iamos p ie opų (ž . Za-
bo skai ė 1982: 105-106; LTA 96; LEM 391), no s pažymima, kad jas „iš
opo s e os links ama išb auk i“ (LTA 96). Į pa alelizmą, g adaciją J. Am-
b aze ičiaus i J. G iniaus ado ėlyje ž elgiama plačiau – jie laikomi kom-
pozicijos p iemonėmis.
Klasikinėje lie u ių li e a ū ologijoje opai pap as ai p iski iami p ie
igū ų (ž . Zabo skai ė 1982: 104; LEM: 391). Lie u ių kalbo y oje opai
aip pa laikomi s iliaus (kalbos) igū ų ūšimi (ž . KTŽ; Župe ka 2001:
57; Vaskelienė 2007: 19). Re o ikoje ski iami opai i e o inės igū os.
Kele as e o inių min ies (seman inių) igū ų, kaip i opai, emiasi pe -
kėlimu, ačiau y a ne žodžio, o min ies opai. Tai išplė o os me a o os –
alego ija i pa abolė, ais pačiais kaip i opai e minais į a dijamos igū-
os hipe bolė, i onija, li o ė, em azė (Koženiauskienė 1999: 206). Li e a-
179Te minologija | 2014 | 21
ū ologijoje p ozopopėja p iski iama p ie opų, o e o ikoje – p ie e o-
inių min ies igū ų (ž . Zabo skai ė 1982: 108; LŽ; LEM 247; Koženiaus-
kienė 1999: 334).
Ti iamojo laiko a pio li e a ū os is o ijos da buose aip pa y a igū ų
pa adinimų, be juose dažniausiai nepa eikiama igū ų i opų klasi ika-
cijos, dėl o ne isada aišku, kas p iski iama p ie igū ų, o kas laikoma
opais. Dėl o nusp ęs a šiame s aipsnyje igū as i opus ap a i ka u.
Renkan e minus šiam s aipsniui iš akių nebu o išleidžiami daba inės
enciklopedijos i žodynai, li e a ū os mokslo, kalbo y os i e o ikos da -
bai. Tad, emian is daba ine igū ų i opų klasi ikacija, čia aip pa
analizuojami e minai, ku iais pa adinama aliuzija, eu emizmas, iš a diji-
mas, kalambū as, pa adoksas, pa alelizmas, pleonazmas, pe iodas, no s
šiuos e minus a oję i iamų šal inių au o iai jų ne adino nei igū omis,
nei opais. Pa yzdžiui, apie pleonazmą ano me o li e a ū os eo ijos a-
do ėliuose ašoma, kad ienuose eks uose ai yda, ki uose – s iliaus p ie-
monė. XX a. p adžios usų enciklopediniame žodyne, ku iuo galėjo nau-
do is kai ku ie au o iai, eu emizmas, pleonazmas, pa adoksas minimi i-
gū ų s aipsnyje (ž . ЭС 1902: 649).
SKOLINIAI
Skolin ų ienažodžių igū ų i opų pa adinimų y a mažiau nei lie u-
iškų. Jie suda o 40,3 % (iš 77) ienažodžių e minų.
Hipe onimai igū a i opas
Te minas opa BizR 39 / opas BizR 44, BizL 59, Bi žD 79, Bi ž2 38,
Češ 25, Gus 79, Zaj 53, No 25, No V 248, Kuz I 24, Pu 257, Am 43,
AG 14, Miš 633 y a g aikiškos kilmės (be plg. TŽŽe g ., VTŽŽe lo . <
g ., ЛЭТП g .), o igū a BizR 47, BizL 70, Bi žD 93, Bi ž2 136, Češ 26,
Gus 31, Zaj 53, No 33, No V 193, Kuz I 24, Pu 253, Am 53, Miš 65 –
lo yniškos4. J. No kus (1930) p ie opo p i ašė lie u išką kei imą, be
a ojo ien ik a p au inį e miną. Tad lieka neaišku, a as kei imas
laiky inas e minu a ik paaiškinimu. K. Bizauskas (1922) a ojo sudė-
3 Šal inių nuo odos po e mino dės omos ch onologiškai. Įs ižuoju b ūkšniu ski iami e mino a ian ai –
ski ingi o pa ies e mino pa idalai. To pa ies e mino a ian ai ( one iniai i ašybos, mo ologiniai) lai-
komi ienu e minu.
4 Figū os są oka a si ado seno ės G aikijoje (VLE XIX 791), be pa s a p au inis e minas igū a y a
lo yniškos kilmės.
180 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
| li e a ū os mokslo da buose
inį e miną igū inis posakis BizL 173. Sudė inių e minų, ku ie ado ė-
liuose konku uoja su e minu igū a, y a i daugiau, p z.: sinonimai e o-
iškasis posakis Gus 31 / e o iškas posakis Gus 33 i e o ikos posakis Gus
37, Zaj 89; sinonimai e o inis papuošimas BizL 174, e o inis pag ažinimas
DubB 157, S II 182 i e o inė puošmena Pu 500; sinonimai e o iška
p iemonė Kuz V 111 i e o inė p iemonė Šil 116 i k .
Iš ki ų kalbų a ėję skolin i igū ų i opų ūšių pa adinimai y a a p-
au iniai e minai. Ta p jų daugiausia y a g aikiškos kilmės e minų5,
p z.: an onomazija BizL 68, Gus 85, an opomo izmas AGV 52, au oi o-
nija Bi ž2 133, chiazmas E 16, epi e as BizR 34, BizL 53, DubB 35,
Bi žD 80, Bi ž2 38, Češ 28, Gus 79, DubL 29, DubP I 313, No 27,
No V 14, Kuz I 24, S I 87, Pu 35, Šil 183, Am 38, AG 14, Miš 6, eu-
emizmas Gus 11, i onija6 BizR 46, BizL 69, DubB 98, Bi žD 80, Pe
II 60, VžgV 62, Bi ž2 38, Gus 86, DubL 102, DubP I 112, No 32, No V
179, E 81, S I 162, Kuz II 130, Pu 19, Am 48, AGV 211, Miš 148,
me onimija BizR 44, BizL 60, Bi ž2 38, Bi žD 80, Češ 21, Gus 85, No 29,
Kuz II 129, Pu 257, Am 47, pe i azė Gus 10, DubP II 99, No 31,
Kuz II 145, Miš 269, pleonazmas BizR 24, BizL 40, Gus 13, No 21,
sa kazmas BizR 46, BizL 69, Gus 86, DubP I 275, No 33, No V 250,
S II 37, simbolis BizR 42, BizL 63, DubB 117, Ieš 133, Pe II 5, Češ 75,
Gus 84, DubL 56, DubP I 73, No V 25, E 84, S I 151, Kuz II 143,
Pu 142, Am 46, AG 14, Miš 82. Vie oj an opomo izmo daba li e a ū os
moksle įsigalėjo ki a a p au inio e mino o ma – an opomo izacija
(ž . Zabo skai ė 1982: 108; LEM 247), plg. lo yniškos kilmės e miną
pe soni ikacija.
Ki i g aikiškos kilmės e minai i iamuoju laiko a piu a ija o, p z.:
an i ezė BizR 50, BizL 75, Češ 27, DubL 254, DubP II 80, E 139, S I 98,
Kuz II 127, Pu 203, Šil 254, Am 54, AG 102 / an i eza Pe I 33 / an i-
ėzė Bi žD 97 (plg. an i ezė TŽŽ 1936, daba aip pa an i ezė LEM 353),
hipe bolė BizR 45, Češ 27, Gus 86, Kuz I 85, Pu 346, Am 49, AG 144,
Miš 46 / ipe bolė Bi ž 80, Bi ž2 38 / hipe bola BizL 68, VžgA 4, No 31,
S I 77, Kuz I 66 (plg. hipe bolė TŽŽ 1936), pe ijodas BizR 20, BizL 34,
No 37, Kuz I 138, S II 255 / pe iodas Gus 30, DubL 121, Pu 50 (plg.
pe iodas TŽŽ 1936), li o as Češ 27 / li o ė Gus 86 (plg. li o ė TŽŽ 1936),
5 Ta p au iniai e minai šiame s aipsnyje ski s omi pagal p adinį šal inį.
6 I onija p iklauso ne ien s ilis ikos, be i pasaulė aizdžio s e ai (LTA 102; LEM 155).
181Te minologija | 2014 | 21
p ozopopeja BizR 42, Am 44, Miš 107 / p ozopopėja BizL 64, Bi žD 80,
Ieš 124, Bi ž2 38, Gus 81, No 30, Kuz V 177 (plg. p ozopopėja TŽŽ 1936),
sinekdocha BizR 44, BizL 67, Bi ž2 38, Češ 17, No 30, S I 152, Kuz II 129,
Pu 257, Am 48 / sinekdokė Bi žD 80 / sinėkdokė Bi žD 87 / sinekdochė
Gus 85 (plg. sinekdocha TŽŽ 1936). Daba a ojamas as a ian as, ku is
įdė as į 1936 m. a p au inių žodžių žodyną.
Kai ku ie daba neįsigalėję e minų a ian ai bu o a ojami ik ie-
name iš i iamų šal inių, p z.: alego ija BizR 41, BizL 62, Bi žD 86, DubB
41, Češ 24, Gus 81, DubL 30, DubP I 73, No 28, No V 65, E 51,
Kuz I 114, S II 371, Pu 39, Am 45, AG 119, Miš 64 / allego ija Šil 280,
apos o a BizR 47, BizL 70, Kuz I 24 / apos opė Bi žD 93 (plg. apos o-
a TŽŽ 1936), me a o a BizR 39, BizL 60, DubB 41, Bi ž2 38, Češ 24,
Gus 80, DubL 29, DubP I 182, No 28, E 156, S I 99, Kuz I 149,
Pu 35, Am 44, AG 144, Miš 63 / me apo ė Bi žD 80.
G aikišku aip pa laikomas a ija ęs igū os pa adinimas elipsė BizR
50, BizL 76, Bi žD 93, Češ 28, Kuz I 155 / elipsis Gus 29, Am 55 /
elipsas DubP II 189 (plg. elipsė TŽŽ 1936; TŽŽe g .; VTŽŽe lo . < g .;
ЛЭТП g .).
Lo yniškos kilmės ė a keli igū ų pa adinimai. Visi jie u i o man ą
-ija, p z.: ampli ikacija Gus 11, g adacija BizR 49, BizL 74, Zaj 110, AGV
190, pe soni ikacija Gus 81, DubP I 89, E 123, S I 98, Kuz I 138, Pu
348, Miš 65 (TŽŽe lo .; VTŽŽe p anc. < lo .). Su lo ynų a ba p ancūzų
kalba siejamas i e minas aliuzija E 155, S II 341, Pu 414 / alliuzija
Šil 206 (TŽŽe, VTŽŽe p anc. < lo .; VLE I id. a. lo .; ЛЭТП p anc.).
Nelie u in ą in e sio Gus 40 (plg. in e sija TŽŽ 1936) paliko ienin e-
lis šiuo e minu į a dijamą są oką pa a ojęs M. Gus ai is.
Iš p ancūzų kalbos kilo a ija ęs e minas kalambu as DubB 63 /
kalambū as Gus 10, DubL 99. A ba su p ancūzų, a ba su g aikų kalba
siejamas e minas pa alelizmas BizR 24, BizL 40, Bi žD 64, Gus 14,
No 22, S I 87, Pu 32, Am 41, AG 13, Miš 50 / pa alėlizmas Kuz I 23
(VTŽŽe p anc., ЛЭТП g .).
No s šie e minai i ienažodžiai, ne isi jie y a ieno lygmens, pa yz-
džiui, J. Amb aze ičiaus (1938) klasi ikacijoje e minas me a o a u i is
ūšinius e minus: p ozopopeja, alego ija, simbolis. Tad a i inkamai d ižodis
e minas me a o a p ozopopeja Am 45 y a ilgoji e mino p ozopopeja o -
ma i ūšinis me a o os e minas. Hie a chinis san ykis sieja e minus i o-
nija i au oi onija.
182 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
| li e a ū os mokslo da buose
1918–1940 m. šal iniuose a ojama abs ak ų, suda y ų iš opus į a -
dijančių e minų a jų edinių, p z.: hipe bolizmas Pu 397, i oniza imas
Pu 232, sinonimai me a o umas Ieš 6 i me a o iškumas DubP I 182,
me onimiškumas Češ 21 i k .
LIETUVIŠKI TERMINAI
Ti iamuose 1918–1940 m. šal iniuose pa a o i 46 lie u iški ienažodžiai
igū ų i opų pa adinimai. Visų pi ma, ai uo me u ienin eliai są okų
į a dijimai, ne u in ys jokių – ne i lie u iškų – ienažodžių sinonimų:
d igubumas S II 182 „anadiplozė?“ (plg. lo . anadiplosis „sud ejinimas,
pad igubinimas“ (Koženiauskienė 1999: 266)), išskai ymas Kuz I 74, Pu
33 (daba iš a dijimas (ž . Župe ka 2001: 73; Vaskelienė 2007: 28)), nu-
ylėjimas BizR 50, BizL 76, Bi žD 93, Češ 28, Gus 37, No 35, Kuz III 269,
pa aginimas E 77 „ e o inio k eipinio o ma – adho acija?“ (plg. lo .
adho a io „pad ąsinimas, pa aginimas“ (Koženiauskienė 1999: 332)), pa-
si aisymas (co ec io) Gus 37 (daba ko ekcija (ž . Koženiauskienė 1999:
282; Župe ka 2001: 74; Vaskelienė 2007: 29)). Ki i lie u iški ienažodžiai
e minai u i sinonimų – lie u iškų (bend ašaknių i nebend ašaknių) i
a p au inių (nebend ašaknių).
Lie u iški sinonimai
T ina ę ienažodžių sinoniminių e minų eilu ę suda o lie u iški ben-
d ašakniai sinonimai paka ojimas BizR 47, BizL 71, DubB 82, Bi ž2 38,
DubL 125, E 35, S I 152, Pu 37, Am 54, AG 144, Miš 51 (be plg.
pasika ojimo igū a Am 76), ka ojimas7 DubB 9, Bi žD 93, Češ 26,
Gus 33, No 33, Kuz I 24, Miš 48 i a ka ojimas Kuz I 54. Įsigalėjo
p iešdėlė as e minas paka ojimas (ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 111;
LEM 352), ku is i i iamuoju laiko a piu bu o populia iausias. A k eip-
inas dėmesys, kad kalboje okie p iešdėlė i žodžiai nė a nep iešdėlė ų
žodžių sinonimai, be , kai jie imami ai pačiai są okai į a dy i, jų eikšmės
ski umai neu alizuojami.
Ke u na ė lie u iškų bend ašaknių sinonimų eilu ė – palyginimas BizR 35,
BizL 54, Pe I 25, DubB 41, VžgA 43, Češ 22, Gus 79, DubL 8,
DubP I 182, No 17, No V 14, E 124, S I 87, Kuz II 145, Pu 35, Šil 27,
7 Te minas ka ojimas No V 189 aip pa bu o a ojamas ienam iš kū inio ūkumų į a dy i. Tokia
eikšme jis p iklauso seman inei eiksmų pa adinimų g upei.
183Te minologija | 2014 | 21
Am 41, AG 14, Miš 61, lyginimas Bi žD 80, Bi ž2 38, No 26, No V 14,
Kuz I 23, p ilyginimas Bi ž2 96, AGV 210 i sulyginimas DubP I 242,
Kuz II 140. Įsi i ino didesnėje dalyje šal inių a o as p iešdėlė as e -
minas palyginimas (ž . Zabo skai ė 1982: 106; LTA 96; LEM 391).
Į ke u na ę ienažodžių sinoniminių e minų eilu ę įeina e minai už-
klausimas BizR 51, paklausimas BizL 77, Kuz II 70, įklausimas Bi žD 93
(plg. įšaukimas Bi žD 99), klausimas Bi ž2 38, E 77, Kuz I 47, Pu 253,
Am 55. Neįp as as ik M. Bi žiškos naujada as įklausimas. Įsigalėjo ne-
p iešdėlė as e minas klausimas – populia iausias anuome (plg. ( e o inis)
klausimas, ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 114; LEM 353).
Penkiana ę ienažodžių sinoniminių e minų eilu ę suda o bend ašakniai
e minai šaukimas BizR 51, Bi ž2 38, sušukimas BizL 77, Gus 32, Kuz I 134,
Pu 253, Miš 175, įšaukimas Bi žD 93, šauksmas BizL 71, S I 147, šūkis
Kuz III 2198. Kaip i ki ų bend ašaknių sinonimų a ejais įsigalėjo i ia-
muoju laiko a piu populia iausias e minas – sušukimas (plg. ( e o inis)
sušukimas, ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 114; LEM 353).
Są oka „ e o inis klausimas“ aip pa į a dijama i sudė iniu e minu
e o iškas klausimas Češ 28, Gus 3 / i o iškasis klausimas Kuz III 107 /
e o iškasis klausimas Kuz III 238, o „ e o inis sušukimas“ – i o iškasis
sušukimas Kuz IV 39. Šalu inis okių sudė inių e minų dėmuo nė a
ūšinis šios seman inės g upės e minų kon eks e – e o iškas klausimas
i klausimas, i o iškasis sušukimas i sušukimas konku uoja kaip ilgosios
i umposios e minų o mos. Tad a i inkamai ižodžio e mino knygi-
nis e o iškas k eipimasis Pu 19 ūšinis dėmuo e minų sis emoje y a ien
ik knyginis.
Be eik isi iš a dy i lie u iški e minai p iklauso eiksmų pa adinimų
( eiksmažodžių abs ak ų) da ybos ka ego ijai. Išsiski ia ik B. S uogos
pa a o as nesis emiškas e minas d igubumas – ypa ybės pa adinimas pa-
gal da ybą.
Lie u iški i a p au iniai sinonimai
Jau XIX a., kai p adė i lie u iškai ašy i li e a ū os mokslo da bai, kai
ku ioms a p au inėms igū ų i opų są okoms bu o ieškoma lie u iškų
e minų. Tai ęsėsi i 1918–1940 m. Tad i iamuose šal iniuose a ojama
8 Te miną šūkis S I 160 B. S uoga a ojo ki a – „de izo“ – eikšme.
184 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m.
| li e a ū os mokslo da buose
lie u iškų i a p au inių sinoniminių e minų. Ta pa i są oka aip pa
į a dijama a p au iniu i daugiau nei ienu lie u išku e minu, odėl
susida o keliana ės sinonimų eilu ės.
Ski ingos kilmės sinonimai y a lie u iškas e minas išleidimas BizR 50,
BizL 76, Bi žD 93 i a ijuojan is a p au inis e minas elipsė, suda an ys
d ina ę sinonimų eilu ę. Šie sinonimai konku uoja ik i iamojo laiko a pio
p adžioje: K. Bizauskas abiejuose ado ėlio leidimuose lie u išką sinonimą
p i ašė po a p au inio e mino, o M. Bi žiška (1923) – a i kščiai. J. Am-
b aze ičius (1938) suplakė „elipsės“ i „nu ylėjimo“ są okas, ad jis kaip
elipsės sinonimą pa eikė ne e miną išleidimas, o nu ylėjimą Am 55 (daba
li e a ū os moksle a ojama elipsė, ž . Zabo skai ė 1982: 113; LEM 353).
Da ybiniai sinonimai9 p iešp ieša BizR 50, Bi žD 93, Bi ž2 38, No 35
i p iešp iešis Gus 37 bei a ijuojan is a p au inis e minas an i ezė įeina
į ina ę sinonimų eilu ę. Pi mame K. Bizausko ado ėlio leidime (1918)
i M. Bi žiškos dainų ado ėlyje (1923), ku iuose sinonimiškai a ojami
šie ski ingos kilmės e minai, pi menybė eikiama lie u iškai p iešp iešai,
ačiau ėliau K. Bizauskas (1922) a ojo ien a p au inį, o M. Bi žiška
(1925) p iešingai – ien lie u išką e miną (plg. sudė inį ūšinį e miną
laipsniuojama p iešp ieša Bi žD 97). M. Gus ai is (1927) aip pa pi me-
nybę eikė lie u iškam e minui – da ybiniam p iešp iešos sinonimui p ieš-
p iešis. J. No kaus ado ėlyje (1930) andame ien lie u išką sinonimą.
Ti iamuose ke i o XX a. dešim mečio šal iniuose a ojamas ik a p-
au inis e minas (daba an i ezė, ž . Zabo skai ė 1982: 112; LTA 112;
LEM 353).
T ina ė sinonimų eilu ė y a lie u iški bend ašakniai sinonimai k eipima-
sis BizR 47, BizL 70, Bi žD 93, Bi ž2 38, Gus 33, No 35, Kuz II 90,
Pu 253, Am 55, a sik eipimas Bi žD 99 i a ijuojan is a p au inis e -
minas apos o a. Lie u iškas sinonimas k eipimasis ne populia esnis už
a p au inį – a ojamas didesnėje šal inių dalyje. Pi menybę lie u iškam
e minui eikė abu ski ingos kilmės sinonimus a ojęs K. Bizauskas (1918
i 1922), M. Gus ai is (1927), o a p au iniam – Z. Kuzmickis (1931,
1932). M. Bi žiškos ado ėlyje (1923) šios są okos į a dijimai suda o
ina ę sinonimų eilu ę (k eipimasis, a sik eipimas i apos opė), ku ios
dominan ė – k eipimasis. Daba apos o a e o ikoje y a ienas iš e o inio
k eipinio a ian ų (ž . Koženiauskienė 1999: 331).
9 Da ybiniai sinonimai nuo da ybinių a ian ų ski iami pagal Jolan os Vaskelienės nusaky us k i e ijus
(ž . Vaskelienė 2013: 207–210).
191Te minologija | 2014 | 21
These conclusions a e d awn:
1) All bo owings we e in e na ional e ms. Mo e han one hi d o hem had a ian s.
2) 9 concep s we e named only by Li huanian-o igin e ms. 21 e ms we e used o
ha pu pose ( hey made om h ee o i e synonymic lines) and he mos popula
e ms a e s ill used oday.
3) In e na ional e ms had om one o h ee Li huanian synonyms (14 synonymic
lines in o al). Mos Li huanian synonyms o in e na ional e ms we e names o
ac ion in espec o de i a ion and e ms o di e en exp ession we e no es ablished.
F om hose in e na ional and Li huanian synonyms now jus he in e na ional ones
a e used excep he Li huanian e ms laipsnia imas “g ada ion” and įasmeninimas
“pe soni ica ion”.
4) Al hough he numbe o Li huanian e ms was g ea e han o in e na ional
names o igu es and opes, he o me named ewe concep s han he la e
( espec i ely 23 and 31). Tha was due o nume ous synonymy o Li huanian e ms
which e lec s a emp s o name some in e na ional concep s wi h Li huanian-o igin
e ms. Some cases o excessi e Li huanianiza ion a e no iced, bu ha endency was
no widely sp ead in he sou ces in es iga ed.
Gau a 2014-09-01
As a Mi ke ičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
