257Te minologija | 2021 | 28
doi.o g/10.35321/ e m28-12
Te minologei i pedagogei
Angelei Kaulakienei – 75
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6661-3115
Šių me ų bi želio 15-ąją dieną e minologė, pedagogė, humani a inių
mokslų dak a ė Angelė Kaulakienė š en ė g ažią 75-e ių me ų su-
kak į. Šios s a bios sukak ies p oga no isi p isimin i plačią jos eiklą,
ap a i pag indinius gy enimo ak us i da bus.
Būsimoji e minologė gimė Pane ėžio ajone, Naujamies yje, Juozo i
Janinos Mogenių šeimoje. Kai Angelei bu o pusė me ų, ė ai pe sikėlė
gy en i p ie jū os – į Klaipėdą. Me gai ės aikys ė bėgo kaip i daugumos
poka io aikų: s o in eilėse p ie duonos, padedan ė ams di b i namų
uošos da bus, žaidžian aikiškus žaidimus – žaidimų aikš elėmis i sda-
o pe An ąjį pasaulinį ka ą sug iau ų pas a ų pama ai.
Jau aikys ėje būsimajai e minologei bu o įdomu iskas, kas susiję su
kalba. Jai bu o keis a, kad lie u ių kalba ne isu ienoda: klaipėdiškiai
258 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75
aikai šaipėsi iš jos pane ėžie iškos, ė ų pe duo os a mės. Būsimoji kal-
bininkė anks i nusp endė išmok i usų kalbą: moky oja apo kaimynų
bend aamžė me gai ė, o Angelė ją mokė lie u ių kalbos. Vaikys ėje įgy i
usų kalbos pag indai p a e ė obulinan šią kalbą mokykloje, o ėliau –
ašan dise aciją i di ban e minologinį da bą.
P ancūzų kalbą būsimoji e minologė ge ai išmoko Klaipėdos 9-ojoje
idu inėje mokykloje (joje A. Kaulakienė mokėsi 1954–1965 m.), ku io-
je dės ė puiki moky oja P anu ė G igai ė, baigusi So bonos uni e si e ą.
Domėjimąsi kalba, kaip i li e a ū a, s ip ino mokyklos di ek o iaus, nu-
sipelniusio LTSR moky ojo S epono Skei io lie u ių kalbos i li e a ū os
pamokos. Šis pedagogas s engėsi kalbos i li e a ū os ak us pa eik i pla-
čiame kon eks e, plės i mokinių aki a į.
Pedagogo pamokų įk ėp os ke u ios bend aklasės me ginos, a p ku ių
bu o i būsimoji e minologė, a yko į Vilnių s udijuo i lie u ių kalbos
i li e a ū os. Taigi, 1965 m. Angelė Mogeny ė įs ojo į Vilniaus als ybi-
nį pedagoginį ins i u ą – nuo ada p asidėjo Vilniaus gy enimo laiko a pis.
S udijuo i Angelei pa iko, mokslai sekėsi leng ai, ačiau apie ai, kad ji
aps e minologe, p isimena, ne pagal o i negalėjo – žodį e minologija
išgi do ik a ėjusi di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą.
Šio Ins i u o Žodynų sky iuje A. Kaulakienė (už iziko Juozo Kaulakio
iš ekėjo ke i ajame ku se) p adėjo di b i 1969 m. Ins i u e uo me u
di bo daug asmenybių, gim osios kalbos puoselė ojų: Kazimie as Gai enis,
Jonas K uopas, Kazys Ul ydas, Aleksand as Vanagas i k . Susi ikimai su
asmenybėmis, sa o s i ies p o esionalais dažnai keičia žmogaus eiklos a
ne gy enimo k yp į – okį po eikį jaunajai kalbininkei pada ė ne ik
minė asis Klaipėdos 9-osios idu inės mokyklos li uanis as S. Skei ys, be
i žymus žodynininkas bei pedagogas J. K uopas – bū en jis a edė A. Kau-
lakienę į e minologijos mokslą. J. K uopas „pasiūlė Angelei Kaulakienei
di b i Žodynų sky iuje ku iamoje Te minologijos g upėje. Jaunoji kalbi-
ninkė mielai su iko, ge ai neįsi aizduodama, koks sudė ingas da bas jos
laukia“ (Vlada skienė 2015: 6). Iš p adžių Te minologijos g upę suda ė
ik du da buo ojai: A. Kaulakienė i Jonas Klima ičius, ėliau p isijungė
i šios g upės ado u apo K. Gai enis. Vienas s a besnių da bų, p adėjus
di b i šioje g upėje, bu o usų inžinie iaus i e minologo Dmi ijaus
Lo ės knygos Как работать над терминологией: основы и методы (1968)
(Te minologinis da bas: pag indai i me odai) e imas (1973). Ši knyga
A. Kaulakienei padėjo sup as i e minų eikala imus, su ok i, kaip u i
bū i suda omos e minų sis emos. Tik iš e us šią knygą i susipažinus su
259Te minologija | 2021 | 28
e minologinio da bo p incipais, jaunajai mokslininkei bu o pasiūly a a-
šy i mokslinius s aipsnius, o ėliau – i eng i dak a o dise aciją.
Jau pi mosios publikacijos bu o ski os lie u ių e minijos ak ualijoms.
Di bdama Ins i u e – alkindama žodynininkams i ašydama publikacijas
mokslo žu nalams (Kalbos kul ū ai, Mūsų kalbai i k .), mokslo populia-
inimo i ki iems leidiniams (Ta ybiniam moky ojui, Vaka inėms naujienoms,
ėliau – Lie u os y ui, Inžine ijai i k .) – e minologė a siskleidė kaip
a sakinga kalbos puoselė oja, ku iai ūpi kalbos aisyklingumas i g ynu-
mas – nemažai jos publikacijų ski a kalbos nege o ėms ap a i. Te mino-
logė aiškino e minų da ybos, seman inio ikslumo, mo y acijos, sinoni-
mijos, sis emiškumo klausimus. So ie mečiu, kai į lie u ių kalbos e mi-
niją plūs e plūdo pagal usų kalbos da ybos modelius pada y ų e minų,
e minologinis i no minamasis da bas bu o ypač s a bus. Mokslininkė
siūlė lie u iškų skolinių a i ikmenų, lie u ių kalbos da ybos sis emą a i-
inkančių naujada ų, jai bu o s a bu, kad žodžio sanda a, jo a osena
nep ieš a au ų „nusis o ėjusiems lie u ių kalbos žodžių da ybos dėsniams“
(Kaulakienė 1984). A. Kaulakienė p isimena, kad Te minologijos g upės
ado as K. Gai enis da buo ojus agino g ei ai eaguo i į skolinius iš u-
sų kalbos, siūly i lie u iškus e minus, kad skoliniai ne ap ų dažnai a -
ojami. Te minologė ne engė ap a i i aikų kalbos, juos ma ė kaip sa o
s aipsnių ad esa ą (beje, daba žiniasklaidoje okios a sakomybės už aikų
kalbą labai pasigendame). Pa yzdžiui, 1983 m. Lie u os pionie iuje ap a-
usi d i ačių ūšis, a siž elgdama į esminius są okos požymius i pa ogu-
mą a o ojams, pasiūlė e miną paspi ukas. Mokslininkė džiaugiasi, kad
šis gimininis e minas įsi i ino a osenoje, a si ado i ūšinių e minų.
Di bdama Ins i u e jaunoji e minologė įs ojo į ilologijos mokslų k yp-
ies dok o an ū ą i pa ašė dak a o dise aciją Ve iniai daba inėje lie u ių
echnikos e minijoje, ją apgynė 1983 m. Vilniaus uni e si e e (nos i ikuo-
a 1993 m. humani a inių mokslų dak a o). A. Kaulakienė emą inkosi
pagal ak ualumą – uo me u ypač daug e minų bu o ku iama pagal ki ų
kalbų modelius naudojan sa akilmes mo emas.
Technikos mokslų e minijos y imus mokslininkė ęsė i oliau. P adė-
jus ku is lie u iškai kompiu e ijos e minijai, A. Kaulakienė įsi aukė į
šios s i ies e minijos y imus. Jai ypač ūpėjo, kad lie u iška kompiu e-
ijos e minija bū ų sis eminama i no minama, kad bū ų p iim inas lie-
u iškų i skolin ų e minų san ykis. Di ban e minologinį da bą jai eko
nemažai bend au i su ki ų mokslo s ičių specialis ais, iš jų sėmėsi naujau-
sių mokslo žinių. Iš šio bend a imo adosi i bend ų publikacijų, pa yz-
260 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75
džiui, su iziku Vale ijonu Žalkausku i dizaino specialis e Gied e Fle-
džinskiene y ė kompiu e io spal ų e minus i pa engė izikos, dailės,
in o ma ikos i kalbos žinias apiman į s aipsnį (plačiau ž . Fledžinskienė
i k . 2000), į kompiu e ijos e miniją A. Kaulakienė gilinosi i apie ją
ašė i su iziku Vy au u Valiukėnu (ž . Kaulakienė, Valiukėnas 1996).
Bend i ski ingų s ičių specialis ų s aipsniai, ku iuose a gumen uo ai aiš-
kinamos naujos są okos i jas žymin ys e minai, y a labai s a būs diegian
mo y uo us, ikslius i aisyklingus e minus į a oseną.
Būdama kompe en inga specialis ė, A. Kaulakienė e ino mokyklų a-
do ėlių, mokslo i populia inimo žu nalų, d ikalbių i keliakalbių žodynų
e minus, di bo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pa-
komisėje, kalbo y os leidinių edakcinėse kolegijose, ado a o i alkino
dise an ams, bu o dok o an ū os komi e ų (gynimo a ybų) na ė.
Te minog a inė A. Kaulakienės eikla e a ypa ingo dėmesio. Te mi-
nologė y a Radioelek onikos e minų žodyno (2000), Aiškinamojo eks ilės
e minų žodyno (2001), Au oma ikos e minų žodyno (2004), Radioelek o-
nikos e minų elek oninio žodyno (2005, 2011), Didžiojo anglų–lie u ių
kalbų poli echnikos žodyno [elek oninis iš eklius] (2012) bend aau o ė. Iš
iso mokslininkė p isidėjo p ie daugiau kaip 50 žodynų engimo: ne ik
juos engė (bu o iena iš žodynų engėjų), be i juos ecenza o, a kė
jų e minus. Fizikos, adioelek onikos, me ologijos, au oma ikos, elek-
o echnikos, kompiu e ijos i ki ų mokslo bei echnikos s ičių e minija
sis emin a, no min a i e minologės A. Kaulakienės dėka.
Lie u ių kalbos ins i u e (iki 1991 m. – Lie u ių kalbos i li e a ū os
ins i u as) A. Kaulakienė išdi bo 38 me us (1969–2007). Dauguma Ins i-
u e pa ašy ų A. Kaulakienės s aipsnių sugulė į s aipsnių inkinį Te mi-
nologija. Te minog a ija. Te minija (2014).
Į kalbininkės eiklos ap ašymą eikė ų į e p i da ieną k yp į – peda-
goginę eiklą. Įsigilinimas į echnikos e miniją, jos išmanymas apo bene
pag indine p iežas imi, lėmusia, kad A. Kaulakienė bu o k iečiama di b-
i bū en į echniškus uni e si e us. Vilniaus als ybiniame pedagoginiame
ins i u e įgy os pedagoginio da bo žinios šiuose uni e si e uose jau galė-
jo bū i p i aiky os p ak iškai.
Nuo 1995 m. A. Kaulakienė specialybės kalbos kul ū ą, ku ios iena s a -
biausių emų y a specialybės e minija, dės ė Kauno echnologijos uni e si-
e e, bu o šio Uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os edėja (1996–2000).
„Reikli, p incipinga, be ka u i empa iška, sup an an i i pa emian i ado ė,
kolegiška, niekada nea sisakan i padė i i ska inan i obulė i. Talen inga dės-
261Te minologija | 2021 | 28
y oja, puikiai sa o s i į išmanan i specialis ė“, – liudija šio uni e si e o dės-
y oja, A. Kaulakienės kolegė Vilija Celiešienė (Angelė Kaulakienė: bibliog a-
inė odyklė 2015: 10). 2001 m. e minologė bu o pak ies a di b i į Vilniaus
Gedimino echnikos uni e si e ą, iki 2012 m. bu o Lie u ių kalbos ka ed os
edėja. „Vienas iš didžiausių Kaulakienės nuopelnų VGTU – jos inicia y a
magis an ams bu o p adė os konsul acijos baigiamojo da bo ašymo klausi-
mais i baigiamųjų da bų kalbos aisyklingumo pa ik a; ai p i e ė ne ik
s uden us ski i daugiau dėmesio kalbos aisyklingumui, be i jų da bų a-
do us labiau domė is inkamų e minų kū imo galimybėmis“, – ašo daba -
inė Lie u ių kalbos sky iaus edėja Rasuolė Vlada skienė (2016: 20), oliau
ęsian i A. Kaulakienės p adė us da bus. Būdama Lie u ių kalbos ka ed os
edėja, kalbininkė ypač ūpinosi Ka ed os dės y ojų k ali ikacijos kėlimu,
eikala o p o esionalumo, aip pa siekė, kad Uni e si e e bū ų suda y os
okios sąlygos, ku ios o muo ų pozi y ų dės y ojų i s uden ų požiū į į gim-
ąją kalbą. Uni e si e uose A. Kaulakienė a siskleidė i kaip puiki, s uden ų
e inama pedagogė. Docen ė negailėjo sa o laiko s uden ų konsul acijoms,
k uopščiai ik inda o magis an ų da bus, aiškinda o šių da bų kalbos ūku-
mus. Kalbininkė s engėsi ne ik išmoky i specialybės kalbos, be i o muo i
pla esnį požiū į į lie u ių kalbą, ugdy i jaunų žmonių paga bą kalbai.
Da bas su s uden ais, įsigilinimas į jų specialybės kalbą A. Kaulakienę
paska ino ne ik ašy i mokslinius s aipsnius apie s uden ų kalbą, apie
specialybės kalbos kul ū os dės ymo aukš osiose mokyklose bū inybę, be
i eng i mokomuosius leidinius. Di bdama Kauno echnologijos uni e -
si e e ka u su kolegėmis Leono a Domininka Ba zdžiukiene i V. Celie-
šiene išleido mokomąją knygą Baigiamasis s udijų da bas: kalbininkų pa-
a imai: eo ija i a kyba (1992, 2005), o Vilniaus Gedimino echnikos
uni e si e e ka u su kolegėmis Angelika Pe ė iene, Lina Ru kiene i
Regina Žukiene išleido mokomąją knygą Kalbininkų pa a imai s uden ams:
eo ija i p ak ika (2007, 2008, 2010). Bū ina paminė i, kad pe leis os
knygos papildy os ak ualia medžiaga – e minologė nuola domėjosi spe-
cialybės kalbos ak ualijomis i ai da y i ska ino ki us: iek dės y ojus, iek
s uden us. Vado audama Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o Lie-
u ių kalbos ka ed ai, A. Kaulakienė bu o i jaunesniųjų kolegių Moky-
oja, apo neo icialia Ka ed os da buo ojų s aipsnių edak o e – jau ė
a sakomybę i už ki ų da bo kokybę. Mokslininkė į ki ų au o ių eks us
žiū ėjo i in paga biai i a sakingai: aisė p eciziškai, ik inda o ne ci a as,
ačiau aisė ik ai, kas bū ina, nep imesda o sa o nuomonės.
2009 m. e minologė išleido s a biausią sa o da bą – monog a iją Lie u-

262 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75
ių izikos e minijos aida. Ši knyga pa ašy a emian is daugybę me ų u-
kusiais izikos e minijos y imais i s aipsniais, publikuo ais lie u ių kal-
bo y os mokslo leidiniuose. Monog a ijoje nag inėjami e minai, su ink i
iš ilgą – 160 me ų – laiko a pį apimančių šal inių – nuo pi mųjų populia i-
namųjų izikos s aipsnių, išspausdin ų laik aščiuose Kelei is (1849–1880)
i Auš a (1883–1886), iki naujausių no minamųjų e minog a inių izikos
leidinių. Knygoje a siskleidžia i au o ės, kaip žodynininkės, pa i is: iena
sudedamųjų leidinio dalių – izikos e minų aidos žodynas. Šiame žodyne
ma oma e mino „ a osenos p adžia, są okos į a dijimo aida, daba inė-
je a osenoje įsigalėjęs e minas, ad žodyne pa eik a be galo e inga i-
zikos e minijos medžiaga, ku ia emian is galima a lik i da ne ieną moks-
linį y imą“, – eigia Albina Aukso iū ė (2009: 271). A. Kaulakienės mono-
g a ija y a ypač e ingas lie u ių e minologijos leidinys, jame pa eik i
y imo ezul a ai y a s a bus e minologinės in o macijos šal inis.
Plačios A. Kaulakienės mokslinės i pedagoginės eiklos ezul a ais nau-
dojasi daugybė lie u ių echnikos mokslų a s o ų, ado ėlių, žodynų i ki ų
mokslo leidinių au o ių, e ėjų i edak o ių, būsimų i esamų kalbininkų.
Kalbininkės da bai eikšmingi ne ik lie u ių e minologijos mokslui, be i
apsk i ai lie u ių moksliniam disku sui. „Man pa iko di b i,“ – aip pap as-
ai sa o didelių da bų p iežas į į a dija e minologė, e minog a ė, ecen-
zen ė i pedagogė humani a inių mokslų dak a ė A. Kaulakienė. Semiamės
iš jos ne ik e minologijos mokslo žinių, be i a sakomybės bei kuklumo.
LITERATŪRA
Aukso iū ė Albina 2009: Angelė Kaulakienė. Lie u ių izikos e minijos aida [ ecenzija]. – Te minologija 16,
268–272.
Fledžinskienė Gied ė, Kaulakienė Angelė, Žalkauskas Vale ijonas 2000: Kompiu e io spal ų e minai. – Te -
minologija 7, 9–17.
Kaulakienė Angelė 1983: D i a is, paspi ukas i lipdukas. – Lie u os pionie ius, sausio 22.
Kaulakienė Angelė 1984: Technikos specialis ų kalbos nege o ė. – Vaka inės naujienos, ko o 19.
Kaulakienė Angelė, Valiukėnas Vy au as 1996: Kompiu e ija i jos pag indiniai e minai. – Te minologija 3, 56–64.
Vlada skienė Rasuolė 2015: Angelė Kaulakienė – e minologė i pedagogė. – Angelė Kaulakienė: bibliog a inė
odyklė, sud. O. Ju šai ė, L. Ru kienė, Vilnius: Technika.
Vlada skienė Rasuolė 2016: Kū ybingoji e minologė (Angelei Kaulakienei – 70 me ų). – Gim oji kalba, bi -
želis, 19–21.
Gau a 2021-08-18
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as lina. [email p o ec ed]