Terminologei ir pedagogei Angelei Kaulakienei – 75

257Te minologija | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-12 Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75 LINA RUTKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6661-3115 Šių me ų bi želio 15-ąją dieną e minologė, pedagogė, humani a inių mokslų dak a ė Angelė Kaulakienė š en ė g ažią 75-e ių me ų su- kak į. Šios s a bios sukak ies p oga no isi p isimin i plačią jos eiklą, ap a i pag indinius gy enimo ak us i da bus. Būsimoji e minologė gimė Pane ėžio ajone, Naujamies yje, Juozo i Janinos Mogenių šeimoje. Kai Angelei bu o pusė me ų, ė ai pe sikėlė gy en i p ie jū os – į Klaipėdą. Me gai ės aikys ė bėgo kaip i daugumos poka io aikų: s o in eilėse p ie duonos, padedan ė ams di b i namų uošos da bus, žaidžian aikiškus žaidimus – žaidimų aikš elėmis i sda- o pe An ąjį pasaulinį ka ą sug iau ų pas a ų pama ai. Jau aikys ėje būsimajai e minologei bu o įdomu iskas, kas susiję su kalba. Jai bu o keis a, kad lie u ių kalba ne isu ienoda: klaipėdiškiai 258 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75 aikai šaipėsi iš jos pane ėžie iškos, ė ų pe duo os a mės. Būsimoji kal- bininkė anks i nusp endė išmok i usų kalbą: moky oja apo kaimynų bend aamžė me gai ė, o Angelė ją mokė lie u ių kalbos. Vaikys ėje įgy i usų kalbos pag indai p a e ė obulinan šią kalbą mokykloje, o ėliau – ašan dise aciją i di ban e minologinį da bą. P ancūzų kalbą būsimoji e minologė ge ai išmoko Klaipėdos 9-ojoje idu inėje mokykloje (joje A. Kaulakienė mokėsi 1954–1965 m.), ku io- je dės ė puiki moky oja P anu ė G igai ė, baigusi So bonos uni e si e ą. Domėjimąsi kalba, kaip i li e a ū a, s ip ino mokyklos di ek o iaus, nu- sipelniusio LTSR moky ojo S epono Skei io lie u ių kalbos i li e a ū os pamokos. Šis pedagogas s engėsi kalbos i li e a ū os ak us pa eik i pla- čiame kon eks e, plės i mokinių aki a į. Pedagogo pamokų įk ėp os ke u ios bend aklasės me ginos, a p ku ių bu o i būsimoji e minologė, a yko į Vilnių s udijuo i lie u ių kalbos i li e a ū os. Taigi, 1965 m. Angelė Mogeny ė įs ojo į Vilniaus als ybi- nį pedagoginį ins i u ą – nuo ada p asidėjo Vilniaus gy enimo laiko a pis. S udijuo i Angelei pa iko, mokslai sekėsi leng ai, ačiau apie ai, kad ji aps e minologe, p isimena, ne pagal o i negalėjo – žodį e minologija išgi do ik a ėjusi di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą. Šio Ins i u o Žodynų sky iuje A. Kaulakienė (už iziko Juozo Kaulakio iš ekėjo ke i ajame ku se) p adėjo di b i 1969 m. Ins i u e uo me u di bo daug asmenybių, gim osios kalbos puoselė ojų: Kazimie as Gai enis, Jonas K uopas, Kazys Ul ydas, Aleksand as Vanagas i k . Susi ikimai su asmenybėmis, sa o s i ies p o esionalais dažnai keičia žmogaus eiklos a ne gy enimo k yp į – okį po eikį jaunajai kalbininkei pada ė ne ik minė asis Klaipėdos 9-osios idu inės mokyklos li uanis as S. Skei ys, be i žymus žodynininkas bei pedagogas J. K uopas – bū en jis a edė A. Kau- lakienę į e minologijos mokslą. J. K uopas „pasiūlė Angelei Kaulakienei di b i Žodynų sky iuje ku iamoje Te minologijos g upėje. Jaunoji kalbi- ninkė mielai su iko, ge ai neįsi aizduodama, koks sudė ingas da bas jos laukia“ (Vlada skienė 2015: 6). Iš p adžių Te minologijos g upę suda ė ik du da buo ojai: A. Kaulakienė i Jonas Klima ičius, ėliau p isijungė i šios g upės ado u apo K. Gai enis. Vienas s a besnių da bų, p adėjus di b i šioje g upėje, bu o usų inžinie iaus i e minologo Dmi ijaus Lo ės knygos Как работать над терминологией: основы и методы (1968) (Te minologinis da bas: pag indai i me odai) e imas (1973). Ši knyga A. Kaulakienei padėjo sup as i e minų eikala imus, su ok i, kaip u i bū i suda omos e minų sis emos. Tik iš e us šią knygą i susipažinus su 259Te minologija | 2021 | 28 e minologinio da bo p incipais, jaunajai mokslininkei bu o pasiūly a a- šy i mokslinius s aipsnius, o ėliau – i eng i dak a o dise aciją. Jau pi mosios publikacijos bu o ski os lie u ių e minijos ak ualijoms. Di bdama Ins i u e – alkindama žodynininkams i ašydama publikacijas mokslo žu nalams (Kalbos kul ū ai, Mūsų kalbai i k .), mokslo populia- inimo i ki iems leidiniams (Ta ybiniam moky ojui, Vaka inėms naujienoms, ėliau – Lie u os y ui, Inžine ijai i k .) – e minologė a siskleidė kaip a sakinga kalbos puoselė oja, ku iai ūpi kalbos aisyklingumas i g ynu- mas – nemažai jos publikacijų ski a kalbos nege o ėms ap a i. Te mino- logė aiškino e minų da ybos, seman inio ikslumo, mo y acijos, sinoni- mijos, sis emiškumo klausimus. So ie mečiu, kai į lie u ių kalbos e mi- niją plūs e plūdo pagal usų kalbos da ybos modelius pada y ų e minų, e minologinis i no minamasis da bas bu o ypač s a bus. Mokslininkė siūlė lie u iškų skolinių a i ikmenų, lie u ių kalbos da ybos sis emą a i- inkančių naujada ų, jai bu o s a bu, kad žodžio sanda a, jo a osena nep ieš a au ų „nusis o ėjusiems lie u ių kalbos žodžių da ybos dėsniams“ (Kaulakienė 1984). A. Kaulakienė p isimena, kad Te minologijos g upės ado as K. Gai enis da buo ojus agino g ei ai eaguo i į skolinius iš u- sų kalbos, siūly i lie u iškus e minus, kad skoliniai ne ap ų dažnai a - ojami. Te minologė ne engė ap a i i aikų kalbos, juos ma ė kaip sa o s aipsnių ad esa ą (beje, daba žiniasklaidoje okios a sakomybės už aikų kalbą labai pasigendame). Pa yzdžiui, 1983 m. Lie u os pionie iuje ap a- usi d i ačių ūšis, a siž elgdama į esminius są okos požymius i pa ogu- mą a o ojams, pasiūlė e miną paspi ukas. Mokslininkė džiaugiasi, kad šis gimininis e minas įsi i ino a osenoje, a si ado i ūšinių e minų. Di bdama Ins i u e jaunoji e minologė įs ojo į ilologijos mokslų k yp- ies dok o an ū ą i pa ašė dak a o dise aciją Ve iniai daba inėje lie u ių echnikos e minijoje, ją apgynė 1983 m. Vilniaus uni e si e e (nos i ikuo- a 1993 m. humani a inių mokslų dak a o). A. Kaulakienė emą inkosi pagal ak ualumą – uo me u ypač daug e minų bu o ku iama pagal ki ų kalbų modelius naudojan sa akilmes mo emas. Technikos mokslų e minijos y imus mokslininkė ęsė i oliau. P adė- jus ku is lie u iškai kompiu e ijos e minijai, A. Kaulakienė įsi aukė į šios s i ies e minijos y imus. Jai ypač ūpėjo, kad lie u iška kompiu e- ijos e minija bū ų sis eminama i no minama, kad bū ų p iim inas lie- u iškų i skolin ų e minų san ykis. Di ban e minologinį da bą jai eko nemažai bend au i su ki ų mokslo s ičių specialis ais, iš jų sėmėsi naujau- sių mokslo žinių. Iš šio bend a imo adosi i bend ų publikacijų, pa yz- 260 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75 džiui, su iziku Vale ijonu Žalkausku i dizaino specialis e Gied e Fle- džinskiene y ė kompiu e io spal ų e minus i pa engė izikos, dailės, in o ma ikos i kalbos žinias apiman į s aipsnį (plačiau ž . Fledžinskienė i k . 2000), į kompiu e ijos e miniją A. Kaulakienė gilinosi i apie ją ašė i su iziku Vy au u Valiukėnu (ž . Kaulakienė, Valiukėnas 1996). Bend i ski ingų s ičių specialis ų s aipsniai, ku iuose a gumen uo ai aiš- kinamos naujos są okos i jas žymin ys e minai, y a labai s a būs diegian mo y uo us, ikslius i aisyklingus e minus į a oseną. Būdama kompe en inga specialis ė, A. Kaulakienė e ino mokyklų a- do ėlių, mokslo i populia inimo žu nalų, d ikalbių i keliakalbių žodynų e minus, di bo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pa- komisėje, kalbo y os leidinių edakcinėse kolegijose, ado a o i alkino dise an ams, bu o dok o an ū os komi e ų (gynimo a ybų) na ė. Te minog a inė A. Kaulakienės eikla e a ypa ingo dėmesio. Te mi- nologė y a Radioelek onikos e minų žodyno (2000), Aiškinamojo eks ilės e minų žodyno (2001), Au oma ikos e minų žodyno (2004), Radioelek o- nikos e minų elek oninio žodyno (2005, 2011), Didžiojo anglų–lie u ių kalbų poli echnikos žodyno [elek oninis iš eklius] (2012) bend aau o ė. Iš iso mokslininkė p isidėjo p ie daugiau kaip 50 žodynų engimo: ne ik juos engė (bu o iena iš žodynų engėjų), be i juos ecenza o, a kė jų e minus. Fizikos, adioelek onikos, me ologijos, au oma ikos, elek- o echnikos, kompiu e ijos i ki ų mokslo bei echnikos s ičių e minija sis emin a, no min a i e minologės A. Kaulakienės dėka. Lie u ių kalbos ins i u e (iki 1991 m. – Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as) A. Kaulakienė išdi bo 38 me us (1969–2007). Dauguma Ins i- u e pa ašy ų A. Kaulakienės s aipsnių sugulė į s aipsnių inkinį Te mi- nologija. Te minog a ija. Te minija (2014). Į kalbininkės eiklos ap ašymą eikė ų į e p i da ieną k yp į – peda- goginę eiklą. Įsigilinimas į echnikos e miniją, jos išmanymas apo bene pag indine p iežas imi, lėmusia, kad A. Kaulakienė bu o k iečiama di b- i bū en į echniškus uni e si e us. Vilniaus als ybiniame pedagoginiame ins i u e įgy os pedagoginio da bo žinios šiuose uni e si e uose jau galė- jo bū i p i aiky os p ak iškai. Nuo 1995 m. A. Kaulakienė specialybės kalbos kul ū ą, ku ios iena s a - biausių emų y a specialybės e minija, dės ė Kauno echnologijos uni e si- e e, bu o šio Uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os edėja (1996–2000). „Reikli, p incipinga, be ka u i empa iška, sup an an i i pa emian i ado ė, kolegiška, niekada nea sisakan i padė i i ska inan i obulė i. Talen inga dės- 261Te minologija | 2021 | 28 y oja, puikiai sa o s i į išmanan i specialis ė“, – liudija šio uni e si e o dės- y oja, A. Kaulakienės kolegė Vilija Celiešienė (Angelė Kaulakienė: bibliog a- inė odyklė 2015: 10). 2001 m. e minologė bu o pak ies a di b i į Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e ą, iki 2012 m. bu o Lie u ių kalbos ka ed os edėja. „Vienas iš didžiausių Kaulakienės nuopelnų VGTU – jos inicia y a magis an ams bu o p adė os konsul acijos baigiamojo da bo ašymo klausi- mais i baigiamųjų da bų kalbos aisyklingumo pa ik a; ai p i e ė ne ik s uden us ski i daugiau dėmesio kalbos aisyklingumui, be i jų da bų a- do us labiau domė is inkamų e minų kū imo galimybėmis“, – ašo daba - inė Lie u ių kalbos sky iaus edėja Rasuolė Vlada skienė (2016: 20), oliau ęsian i A. Kaulakienės p adė us da bus. Būdama Lie u ių kalbos ka ed os edėja, kalbininkė ypač ūpinosi Ka ed os dės y ojų k ali ikacijos kėlimu, eikala o p o esionalumo, aip pa siekė, kad Uni e si e e bū ų suda y os okios sąlygos, ku ios o muo ų pozi y ų dės y ojų i s uden ų požiū į į gim- ąją kalbą. Uni e si e uose A. Kaulakienė a siskleidė i kaip puiki, s uden ų e inama pedagogė. Docen ė negailėjo sa o laiko s uden ų konsul acijoms, k uopščiai ik inda o magis an ų da bus, aiškinda o šių da bų kalbos ūku- mus. Kalbininkė s engėsi ne ik išmoky i specialybės kalbos, be i o muo i pla esnį požiū į į lie u ių kalbą, ugdy i jaunų žmonių paga bą kalbai. Da bas su s uden ais, įsigilinimas į jų specialybės kalbą A. Kaulakienę paska ino ne ik ašy i mokslinius s aipsnius apie s uden ų kalbą, apie specialybės kalbos kul ū os dės ymo aukš osiose mokyklose bū inybę, be i eng i mokomuosius leidinius. Di bdama Kauno echnologijos uni e - si e e ka u su kolegėmis Leono a Domininka Ba zdžiukiene i V. Celie- šiene išleido mokomąją knygą Baigiamasis s udijų da bas: kalbininkų pa- a imai: eo ija i a kyba (1992, 2005), o Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e e ka u su kolegėmis Angelika Pe ė iene, Lina Ru kiene i Regina Žukiene išleido mokomąją knygą Kalbininkų pa a imai s uden ams: eo ija i p ak ika (2007, 2008, 2010). Bū ina paminė i, kad pe leis os knygos papildy os ak ualia medžiaga – e minologė nuola domėjosi spe- cialybės kalbos ak ualijomis i ai da y i ska ino ki us: iek dės y ojus, iek s uden us. Vado audama Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o Lie- u ių kalbos ka ed ai, A. Kaulakienė bu o i jaunesniųjų kolegių Moky- oja, apo neo icialia Ka ed os da buo ojų s aipsnių edak o e – jau ė a sakomybę i už ki ų da bo kokybę. Mokslininkė į ki ų au o ių eks us žiū ėjo i in paga biai i a sakingai: aisė p eciziškai, ik inda o ne ci a as, ačiau aisė ik ai, kas bū ina, nep imesda o sa o nuomonės. 2009 m. e minologė išleido s a biausią sa o da bą – monog a iją Lie u- 262 Lina Ru kienė | Te minologei i pedagogei Angelei Kaulakienei – 75 ių izikos e minijos aida. Ši knyga pa ašy a emian is daugybę me ų u- kusiais izikos e minijos y imais i s aipsniais, publikuo ais lie u ių kal- bo y os mokslo leidiniuose. Monog a ijoje nag inėjami e minai, su ink i iš ilgą – 160 me ų – laiko a pį apimančių šal inių – nuo pi mųjų populia i- namųjų izikos s aipsnių, išspausdin ų laik aščiuose Kelei is (1849–1880) i Auš a (1883–1886), iki naujausių no minamųjų e minog a inių izikos leidinių. Knygoje a siskleidžia i au o ės, kaip žodynininkės, pa i is: iena sudedamųjų leidinio dalių – izikos e minų aidos žodynas. Šiame žodyne ma oma e mino „ a osenos p adžia, są okos į a dijimo aida, daba inė- je a osenoje įsigalėjęs e minas, ad žodyne pa eik a be galo e inga i- zikos e minijos medžiaga, ku ia emian is galima a lik i da ne ieną moks- linį y imą“, – eigia Albina Aukso iū ė (2009: 271). A. Kaulakienės mono- g a ija y a ypač e ingas lie u ių e minologijos leidinys, jame pa eik i y imo ezul a ai y a s a bus e minologinės in o macijos šal inis. Plačios A. Kaulakienės mokslinės i pedagoginės eiklos ezul a ais nau- dojasi daugybė lie u ių echnikos mokslų a s o ų, ado ėlių, žodynų i ki ų mokslo leidinių au o ių, e ėjų i edak o ių, būsimų i esamų kalbininkų. Kalbininkės da bai eikšmingi ne ik lie u ių e minologijos mokslui, be i apsk i ai lie u ių moksliniam disku sui. „Man pa iko di b i,“ – aip pap as- ai sa o didelių da bų p iežas į į a dija e minologė, e minog a ė, ecen- zen ė i pedagogė humani a inių mokslų dak a ė A. Kaulakienė. Semiamės iš jos ne ik e minologijos mokslo žinių, be i a sakomybės bei kuklumo. LITERATŪRA Aukso iū ė Albina 2009: Angelė Kaulakienė. Lie u ių izikos e minijos aida [ ecenzija]. – Te minologija 16, 268–272. Fledžinskienė Gied ė, Kaulakienė Angelė, Žalkauskas Vale ijonas 2000: Kompiu e io spal ų e minai. – Te - minologija 7, 9–17. Kaulakienė Angelė 1983: D i a is, paspi ukas i lipdukas. – Lie u os pionie ius, sausio 22. Kaulakienė Angelė 1984: Technikos specialis ų kalbos nege o ė. – Vaka inės naujienos, ko o 19. Kaulakienė Angelė, Valiukėnas Vy au as 1996: Kompiu e ija i jos pag indiniai e minai. – Te minologija 3, 56–64. Vlada skienė Rasuolė 2015: Angelė Kaulakienė – e minologė i pedagogė. – Angelė Kaulakienė: bibliog a inė odyklė, sud. O. Ju šai ė, L. Ru kienė, Vilnius: Technika. Vlada skienė Rasuolė 2016: Kū ybingoji e minologė (Angelei Kaulakienei – 70 me ų). – Gim oji kalba, bi - želis, 19–21. Gau a 2021-08-18 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as lina. [email p o ec ed]