Zol án Somogyi182 Linguis iniai me odai echniniam
Documen a ion and Technical Tex s
doi.o g/10.35321/ e m29-10
Kalbų požiū is į echniką
Documen a ion and Technical Tex s
ZOLTÁN SOMOGYI
Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y
ORCID id: 0000-0002-3721-6513
Ágo a Fó is, And ea Bölcskei ( edakcijos) 2021:
Kalbiniai y imai u inio s i yje
"Ká oli Gáspá Re o má us Egye em,
L[…]Ha ma an, Budapeš as[…]Pa is,
389 p.
ISBN 978-2-343-25167-7.
Pag indinis knygos "Ling is iniai y imai u inio kū imo i dokumen a imo
s i yje" ikslas - daug pla esnei audi o ijai papasako i apie unikalius
a adimus, susijusius su dokumen a imo, u inio kū imo i echninio ašymo
ling is iniais aspek ais. Au o ių dėmesys su elk as į echninio dokumen a imo
p ocesą, echninių eks ų b uožus i jų e imą daugiausia iš e minologijos,
e imo s udijų i eks ų ling is inių y imų aspek ų. Šių y imų eikšmė y a
susijusi su echnologijų pažanga i pokyčiais, kaip mes enkame, dalijamės i
sup an ame in o maciją. Pasi ink i da bai y a o iginalių eng ų e imų į
anglų kalbą e imai, ku ie bu o paskelb i d iem a ski ais inkiniais eng ų
kalba. Knyga suski s y a į is pag indines dalis: pi moje sky iuje
nag inėjamas echninis bend a imas iš plačios pe spek y os, an oje
sky iuje daugiausia dėmesio ski iama dokumen acijos, e minologijos i
e imo yšiui, o knyga baigiama y imais apie echninių eks ų ling is inę
analizę.
183Te minologija | 2022 | 29
Pi moji dalis p asideda Ágo a Fó is s aipsniu, pa adinimu "Tu inio kū imas i
dokumen a imas iš eng ų ling is ikos pe spek y os". Au o ius paaiškina
mokslinių y imų p ojek o ("Veng ijos kalba i p o esinė kul ū a. Veng ijos
ling is iniai y imai u inio kū imo i echninės dokumen acijos s i yse")
ikslus i me odus, ku iuos a liko TERMIK (Te minologijos i komunikacijos
mokslinių y imų g upė), ku ių pasiekimai pa eikiami knygoje, aip pa jo
ezul a ų eikšmę i aikomumą aukš ojo mokslo s i yje. Tada ji apibūdina
ling is inių s udijų ie ą i aidmenį u inio kū imo s udijose. Po o pa eikiama
bend a šiuolaikinio u inio kū imo i aldymo p ak ikos cha ak e is ikų i
opmen and documen a ion, and in he di e en possible aspec s o such
sis emų apž alga. Au o ius aip pa apibūdina daba ines šios s i ies
endencijas i komen uoja jų po eikį echninėms knygoms ašan iems
ašy ojams i galu iniams naudo ojams. Ki as s aipsnis "P o essional
Documen a ion in he 21s Cen u y" y a Esz e B. Papp. Neseniai į ykdy us
echninių dokumen ų pakei imus galima paaiškin i in o macijos kū imo i
ga imo būdo pokyčiais; Visi šie nauji eiškiniai į aukiami į "In o macijos 4.0"
są oką. Ty ime išsamiai apž elgiama, kaip galima suski s y i šiandien
naudojamus p amoninius i echninius dokumen us. Šiuolaikinės in o macinės
sis emos a siski ia nuo spausdin ų i skleidžiamų eks ų. Vis s a biau ampa
skalė inumas ( eikian iek in o macijos, kiek a o ojui eikia), paieškos
galimybė, leng as a kū imo būdas, paka o inis naudojimas i in eg acija į
au oma izacijos p ocesus. No in pa enkin i šiuos eikala imus, in o macija
ku iama i saugoma kaip sa a ankiški, p asmingi iene ai i moduliai, o a ski i
moduliai su dokumen ų žemėlapiais o ganizuojami į didesnius iene us.
S aipsnyje, ka u su kai ku iais a ejų y imais, da oma iš ada apie inkamos
in o macijos a ankos, kon oliuojamos kalbos naudojimo dokumen acijoje
naudą i iš a domi iššūkiai, su ku iais susidu ia echniniai ašy ojai, ku ie ašo
ne sa o gim ąja kalba.
An asis o pa ies au o iaus y imas "Documen a ion 4.0" su eikia
nuansingesnį aizdą apie nuola besikeičiančią aplinką, ku ioje y a echninė
dokumen acija. Vienas iš iesioginių p amonės pasekmių Anks esnis
popie inis dokumen as pakeičiamas skai menine, ge ai s uk ū izuo a
in o macija, ku i y a ienu me u p ieinama daugelyje p ie aisų i ku ią gali
in e p e uo i iek mašinos, iek žmonės. Žinoma, šiuolaikinė dokumen acija
aip pa a siž elgia į a o ojų įp očių pokyčius
Zol án Somogyi184 Linguis iniai me odai echninei sąskai ai. Au o ius aip pa
Documen a ion and Technical Tex s
a k eipia dėmesį į ai, kad anglų kalba apo dominuojančia dokumen acijos
kalba dėl sa o pasaulinio papli imo. Šiuo kon eks e au o ius p is a o kai
ku iuos pag indinius ie inių i ne ie inių ašy ojų suku ų dokumen ų
b uožus, aip pa konk ečias su dokumen acija susijusias są okas i
s anda us.
Po o pa eikiamas And ea Bölcskei s aipsnis "Techninės komunikacijos
p ak ika i naujausi iššūkiai", ku is p asideda pag indinių echninės
komunikacijos i dokumen acijos są okų apž alga. Au o ius ap a ia echninių
dokumen ų kū imo aplinkybes i eiksmus, aip pa šiuos eiksmus
eglamen uojančius eisinius i s anda izacijos eikala imus. Po o
s aipsnyje pab ėžiama būsimos echninės dokumen acijos s a ba, p o ingų
in o macinių p oduk ų kū imo eikšmė i eikšmingas e minologijos aidmuo
dokumen acijoje. Jis baigiasi ge ų echninių komunika o ių įgūdžių apž alga.
Ki as au o iaus s aipsnis "Ką da o echniniai ašy ojai i ką jie mokosi?"
išsamiai apibūdina echninį ašymą kaip da bą i pa eikia apž algą apie šiuo
me u aukš ojo mokslo i kai ku ių ki ų š ie imo p og amų kai ku iose šalyse
u imus mokymo ku sus. Au o ius a k eipia dėmesį į ai, kad kalbų įgūdžiai is
labiau e inami daugelyje p o esijų, įskai an echninį ašymą. S aipsnyje
e inama "TecCOMF ame" sis ema, ku i apibūdina echninių ašy ojų žinias,
įgūdžius i gebėjimus i apib ėžia juos pagal šešis ma menis. Vėliau y ime
pa eikiamas bend as da bo inkos po eikis echniniams ašy ojams,
nu odan , kad isoje Eu opoje okių specialis ų paklausa y a pe nelyg didelė.
Pa yzdžiai iš Eu opos, Kanados i Jung inių Vals ijų odo, kad aukš ojo
mokslo įs aigose echninės dokumen acijos mokymo ku sai siūlomi keliuose
lygmenyse (p z., bakalau o i magis o) i keliose o mose (nedidelės,
specializacijos, a ski i ku sai, specializuo os mokymo p og amos).
Šis sky ius baigiamas s aipsniu "Kaip suku iamas echninis u inys? "Techninės
dokumen acijos gy enimo ciklas" - Ágnes Czinkóczki i Ildikó Fehé . Kadangi
au o iai y a p ak ikuojan ys echniniai ašy ojai, s aipsnyje pa eikiama iš
pi mos ankos in o macija apie echninės dokumen acijos paslap is, papildan i
anks esniuose s aipsniuose pa eik us eo inius klausimus. Šiame y ime jie
apib ėžia e minus echninis u inys, echniniai dokumen ai, echninis eks as,
echninis ašy ojas, a o ojas i ikslinė audi o ija. Taip pa apib ėžimai
185Te minologija | 2022 | 29 pa odo echninių ašy ojų da bo į ai o ę, ku ie ne ik
ašo u inį, be i planuoja i planuoja echninio p oduk o gamybos p ocesą.
Toliau au o iai pa eikia išsamų echninio ašymo p oceso modelį. S aipsnio
documen a ion, esea ch he ele an subjec , which includes ga he ing
in o ma ion, consul ing wi h expe s, and, whe e app op ia e, es ing he
pabaigoje skai y ojai sužino kele ą pag indinių u inio kū imo aisyklių,
įskai an eisinių eikala imų laikymosi s a bą, išsamią ikslinės audi o ijos
sup a imą i gai es, kaip išlaiky i pap as ą i glaus ą u inį.
An oji knygos dalis p asideda Ágo a Fó is i And ea Faludi y imu
"Dokumen ų i dokumen ų aldymo san ykiai su e minologija i e imu".
Šioje knygoje siekiama apib ėž i dokumen acijos i dokumen ų aldymo s i į
i išnag inė i jos yšį su e imo i e minologijos aldymu. Šiuo požiū iu
s aipsnyje išsamiai ap a iama, kaip a liekamas dokumen ų aldymas i kaip
jis lydi isą dokumen ų gy a imo ciklą. Au o iai da o iš adą, kad
e minologijos aldymas aidina s a bų aidmenį dokumen a imo p ocese, nes
specialis ai naudoja e minologijos iene us, kad o ganizuo ų in o maciją, i
odėl, kad ge ai iš ys y a e minologija už ik ina esamų i būsimų dokumen ų
u inio nuoseklumą. Be o iginalių dokumen ų kū imo ap ašymo, au o iai aip
pa išsamiai ap a ia dokumen ų e imo p ocesus i į ankius, įskai an
į ai ius į ankius, padedančius e i, leidybos p og aminę į angą, in o macijos
aldymo s anda us i ailų o ma us (p z., DITA XML), ku ie y a
dokumen acijos s i yje.
Ki as knygos s aipsnis "Technical W i ing and Documen a ion as In alingual
Technical T ansla ion" aip pa pa ašy as pi miau minė ų bend aau o ių. Jis
p asideda nuo o, kaip galima in e p e uo i "dokumen acijos" są oką.
Au o iai sugal ojo is ski ingus me odus, ku ie aip pa lemia pažangą
ku ian e minus, ku ie galė ų a s o au i šioms są okoms eng ų kalba šioje
s i yje, o ai aip pa y a ienas iš knygos eng ų kalbos e sijos i mokslinių
y imų p ojek o ikslų. aiškumas i sup an amumas y a du pag indiniai ge os
echninės dokumen acijos aspek ai. aiškumą galima pasiek i pi miausia
inkamu są okų i e minų naudojimu, ku is aip pa padidina ge ai
iš ys y os nacionalinės e minologijos e ę. Sup an amumą už ik ina
inkamas echninių e minų e imas į kalbą. Tai a skleidžia aspek us i
Zol án Somogyi186 Linguis iniai požiū is į echninius kalbos e imo klausimus.
Documen a ion and Technical Tex s
Au o ius da o iš adą, kad dokumen a imo p oceso me u a si andančią
an inę komunikacijos si uaciją galima laiky i " ienių kalbų e imu",
p idū ęs, kad šis eiškinys daugiausia pasi eiškia p o esionalų i pasauliečių
bend a ime i isų pi ma a sispindi ko espondencijoje i e minų sup a ime.
Ki as s aipsnis y a Má a Kóbo y imas "Teks ų sa ybės inklalapiuose i jų
e imo sa ybės". S aipsnio ikslas - p is a y i ski ingus ašymo žinia inkliui
b uožus i jų pasekmes e imui, aip pa pa eik i pag indą e imo me odų
mokymo p og amos plė ai šiuo klausimu. Au o ius ap a ia ipines in e ne o
s e ainių sa ybes i galimus ka ego iza imo k i e ijus. Ji da o iš adą, kad,
no in iš e s i inklalapius, e imams, be e imo įgūdžių, eikia u ė i
pag indinių žinia inklio echnologijų žinių. Vėliau au o ius išsamiai nag inėja
iešai p ieinamų B2C i E2L inklalapių užsienio i eng ų kalbų sa ybes. Sa o
s aipsnyje "Te minologijos da bas echninio ašymo i e imo p ocese"
And ea Faludi p is a o in e iu y imo ezul a us apie e minologijos da bo
aidmenį e imo p ocese i pab ėžia, kad k uopš us i ge ai s uk ū izuo as
e minologijos da bas u ė ų bū i a liekamas pi miausia šal inės kalbos eks o
kū imo me u, p ieš jį e čian . Au o ius naudojo s uk ū izuo ų in e iu
me odą, kad iš i ų e minologijos da bo i e minologijos aldymo ie ą i
aidmenį echninio ašymo p ocese i echninių eks ų e imui. Dó a-Má ia
Tamás s udija "Te minologija i dokumen acija e minologijos duomenų
bazėse" aip pa nag inėja e minologijos i echninio dokumen a imo yšį.
Ty imas p asideda " e minologijos aldymo" i " e minologijos duomenų bazės"
są okų apib ėžimu. Pa s e minologinis da bas apima dokumen aciją, ku i u i
bū i pa eik a isuose ijuose p oceso e apuose (pa engimo e ape, engimo
e ape i e minologinio da bo galu iniame e ape). Dokumen acijos bu imas aip
pa gali bū i ga an ija e inan duomenų bazės kokybę. Vienas iš šio p oceso
galu inių p oduk ų gali bū i, pa yzdžiui, edakcinis ado as, ku is y a nuo oda į
šal inių aldymą, au o ių eisių klausimus, e minologijos duomenų bazės
s uk ū ą i e minų duomenų į ašymą. Taip pa gali bū i s a bu suku i
dokumen aciją, ku ioje bū ų pa eik a in o macija apie pa uoš os duomenų
bazės naudojimą galu iniams naudo ojams.
187Te minologija | 2022 | 29
This pa concludes wi h he s udy ‘Concep s Rela ed o he Te m Doc-
Esz e Se mann, ku is pa eikia išsamią apž algą apie an osios pusės
s a usų pokyčius, au o ius nag inėja e miną "dokumen acija" i su juo
he Ca alan language and he ole o language planning, including e mi-
nology planning in his p ocess. The pape p esen s in de ail he Ce ca e m
da abase, which eco ds he esul s o Ca alan e minological wo ks. In he
susijusius e minus duomenų bazėje.
Pasku inė knygos dalis p asideda Csilla-Ilona Dé knyga "Moksliniai žan ai […]
Specializuo i žan ai", ku ioje daugiausia dėmesio ski iama mokslinių žan ų
apib ėžimui i di e enciacijai. Šie žan ai y a pla esnio mokslo disku so,
susijusio su ki ais p o esiniais disku sų, dalis. Au o ius da o iš adą, kad
moksliniai žan ai u ė ų bū i nag inėjami akademinių, mokslinių, p o esinių,
pedagoginių i ins i ucinių disku sų kon eks e. Likusiame s aipsnyje au o ius
išsamiau nag inėja Veng ijos mokslinių da bų duomenų bazės (Magya
Tudományos Mű ek Tá a, MTMT) žan ų i klasi ika imo sis emas. Išsamiai
apibūdindamas jos klasi ika imo sis emas, ienas iš au o iaus k i ikos punk ų
y a mokslinės i š ie imo klasi ikacijų p ieš a a imas, o ai eiškia, kad,
pa yzdžiui, mokymo ikslais pa ašy as ado ėlis negali bū i laikomas moksliniu
da bu, ne jei jis a i inka mokslingumo k i e ijus. Nó a Cson os s aipsnis
"Technical Tex s om he Pe spec i e o Tex Typology" (Techniniai eks ai
eks ų ipologijos požiū iu). Teks o ipologijos analizė "Ins ukcijų ado ų"
nag inėja "ins ukcijų ado ų" eks inį ipą pagal unkcinę kogni y inę
eks o ipologijos eo iją i p agma inį požiū į. S aipsnio p adžioje au o ius
umpai apž elgia anks esnius eks ų ipologijos y imus i a k eipia dėmesį į
ai, kad jiems ūks a homogeninių ka ego ijų: ski umai y a eo iniuose
ėmuose, ku iuose nag inėjamas eks as. Ko pusas y a pag įs as
spausdin ais i in e ne iniais mokymo ado ėliais, ku ių pag indinė ema y a
echninės emos kogni y inis iene as i jo o ien acija į jį. Analizės aspek ai
apima disku sinį yšį, dėmesio cen ą, koncep ualias schemas i scena ijus,
echninio dalyko sudė ingumą, eks o ikslą, . y. kalbos ak ą i jų ipišką
ling is inę kons ukciją.
An asis o pa ies au o iaus s aipsnis "Techninių eks ų žinių dalijimosi
p iemonės: galima echninių eks ų ipų in e p e acija" nag inėja
echninius eks us socialinėje i kogni y inėje sis emoje i nus a o
Zol án Somogyi188 Linguis iniai me odai echniniams eks ams: galima echninių
Documen a ion and Technical Tex s
eks ų ipologija. S aipsnyje apibūdinamos kalbos naudo ojo pa i inės žinios,
susijusios su echniniais eks ais, aip pa žinių sudedamosios dalys š ie imo i
ki uose ins i ucionalizuo uose i kon encionalizuo uose kon eks uose bei jų
a pusa io san ykiai. No ėdama į e in i žinių elemen us i iš i i kalbos
naudo ojo su okimą apie echninį eks ą, au o ius a liko klausimynų apklausą i ,
kaip ezul a as, nus a ė, kad o muojan echninio eks o ipus, ienu me u gali
bū i ak y uojami keli žinių komponen ai, o kalbos naudo ojai ku ia pagal juos
ka ego ijas. Sa o y ime "Technical Tex s Types and Cha ac e is ics" Ágnes
Czinkóczki i Ildikó Fehé aip pa ieško echninių eks ų bend ų sa ybių,
daugiausia iš neling is inio požiū io. Pag indinė echninių eks ų unkcija y a
su eik i skai y ojui sudė ingą echninę in o maciją, uo pačiu už ik inan , kad
ji bū ų glaus a, ak uali i iksli ikslinei audi o ijai, aip pa bū ų g ei ai i
leng ai p ieinama. Šiuo a ž ilgiu ski iamos ys subka ego ijos: ap ašymas,
ins ukcijos i nuo oda. Šiame kon eks e au o iai apibūdina DITA au o ia imo
s anda ą, ku is šiandien plačiai naudojamas echninio ašymo s i yje. Ki as
s a bus aspek as, ku į eikia aps a s y i, y a leidybos kanalas, . y. kaip am
ik as u inys a in o macija pa eikiama a o ojams. Šiuo požiū iu au o iai
iden i ikuoja kele ą ski ingų eks ų ipų, ku iuos išsamiai analizuoja
apibūdindami leidybos kanalą, u inio sa ybes i ling is inius b uožus. Réka
Sólyom sa o y ime "Seman ic Fea u es in he Te ms o he Hunga ian Ve sion
o an EU Regula ion" nag inėja są okų me a o ų i me onimijų bei ES
e minologijos yšį kogni y inėje seman inėje sis emoje, analizuodama ES
eglamen us. Sa o analizės ezul a u au o ius sugebėjo iden i ikuo i ski ingus
me a o ų, me onimijų i pe soni ikacijų ipus, suski s y i juos pagal jų
konk ečias sa ybes. An oje sa o knygoje "Koncepcinės me a o os i
me onimijos echniniame eks e, susijusiame su kokybės aldymo sis emomis"
Réka Sólyom nag inėja koncepcinių me a o ų i me onimijų iš aizdą i unkcijas
unkcinėje kogni y inėje sis emoje konk ečiame eks e, EN ISO 9001:2009
and de e mine hei p opo ions in he co pus.
s anda e. Apž elgdamas eo inį pag indą, au o ius umpai apibend ina
pag indines li e a ū os idėjas apie me a o as i me onimiją, ku ios u i sa o
šaknis e o iniuose da buose. Au o ius a k eipia dėmesį į ai, kad pag indinė šių
ling is inių
189Te minologija | 2022 | 29 į ankiai y a ski i padė i ga ėjams sup as i
abs akčias są okas a p ocesus, apie ku iuos jie ne u i a ba ik u i ibo os
pa i ies. Analizėje au o ius nežiū i į isą eks ą, o su elkia dėmesį ik į am
ik us žodžius i azes. Dėl o ji pas ebi, kad ko puse y a kelių ipų me a o os,
daugiausia žodinės me a o os i pe soni ikacijos, aip pa o ien acinės
me a o os, ku ios aip pa y a papli usios bend osios kalbos, odėl
skai y ojams leng iau sup as i eks ą. P ak iškų mokslinių y imų apie
echninius dokumen us, susijusius su eng ų kalba, bu o palygin i nedaug.
Pasku inėje knygos s udijoje "Abou he Usage o Discou se Ma ke s in
A chi ec u al Technical Documen a ion" Csilla-Ilona Dé bando užpildy i šią
sp agą. Pi miausia au o ius aiškina disku so žymenų są oką i paaiškina, kaip
juos galima klasi ikuo i. Ty imo ko pusą suda ė lais ai p ieinami echniniai
dokumen ai apie pas a ų a chi ek ū ą, iš ku ių au o ius ankiniu būdu iš aukė
disku so žymenis, ada nus a ė jų unkcijas, suski s ė juos į g upes i naudojo
s a is inius me odus, kad iš i ų jų p opo cijas. Visi šiame leidinyje pa eik i
y imai y a glaudžiai susiję su e minologija i e minologijos aldymu, nes jie
su eikia specializuo ą echninės dokumen acijos sis emą, į ku ią y a į e p i
eo iniai i p ak iniai e minų a kymo me odai. Apž elgdami echninės
dokumen acijos cha ak e is ikas i su ja susijusį echninių ašy ojų da bą,
echninės dokumen acijos kū imo p ocesą bei į ai ius specializuo ų echninių
eks ų b uožus, ku iuose inkamas e minologijos aldymas y a labai s a bus,
au o iai apibūdina aplinką, ku ioje daug specializuo ų e minų i są okų
hie a chijų. Šią knygą gali naudo i isi dokumen a imo p ocesai, ypač
e minologai, ku ie no ė ų ge iau sup as i e minų po eikį echninių eks ų
kū imui i skai ymui bei e minologijos aldymą isame p ocese. Be o, jis gali
bū i naudojamas kaip ado ėlis daba iniuose i būsimuose aukš ojo mokslo
ku suose.
Gau a 2022-08-29
Zol án Somogyi
Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y
Te minologijos i komunikacijos y imų g upė
Re iczky u. 4, Budapeš as, Veng ija E-mail
zol an.somogyi@p o onmail.com
