Te minologie Te minology /
2025, No 32, p. 126
Ré é ence du con enu Con en s link /
ISSN 2669-2198 (élec oninis / online)
Copy igh © 2025 Rima Bakšienė, Agnė Čepai ienė, Joli a U bana ičienė. Published by he Ins i u e o he
Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons
A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided
he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Issue pa Li u iens Ins i u de langue. Ce a icle es un accès
ou e , dis ibué sous les condi ions de licence da ibu ion C ea i e Commons, pe me an de u ilise ,
dis ibue e ep odui e sans es ic ion le con enu en n'impo e quel suppo , indiquan les au eu s e la
sou ce. Recei ed: Gau a: 2025-05-30. / Accep ed: Adop é: 2025-08-01. / Accep é: 2025-08-01. 1 TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS (TFA) LIETUVIŠKI Il a é é décidé de p océde à l'annula ion de l'acco d.
TERMINALES
The Li huanian Te ms o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) The Li huanian Te ms o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA)
RIMA BAKŠIEN
Ins i u des langues Li uanies
El. e-mail: [email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Les di ec ions de eche ches scien i iques:
dialec ologie, geoling is i ka, expé imen ale phoné ique, phonologie.
AGN ČEPAITIEN
Ins i u des langues Li uanies
El. e-mail: [email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6018-0520 Les di ec ions de eche ches Mokslinių: dialek ologija,
geoling is i ka, socioling is ika, saky inės lie u ių kalbos ypa ybės.
JOLITA URBANAVIČIEN
Ins i u des langues Li uanies
El. maî e: joli a.u bana ici[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Les
di ec ions de eche ches Mokslinių: expé imen ale phoné ique, phonologie, lexicog aphija,
geoling is ique, socioling is ique.
h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-07
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle p ésen e e analyse un ecueil de e mes phoné iques app ou é pa l'É a de la langue li uanienne,
comp enan in e na ionales one ines abėcėlės (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]) noms des
signes en langue li uanienne. Au o al, 166 i ulai es e mes son examinés, di isés en deux pa ies: 1) sulie u in i
2
des e mes in e na ionaux, exemple, glo alinis; 2) lie u iški e minai, مثلاً., ge klinis. Examinée es la synonymie
des in e na ionaux e Li u iques e mes, p incipal a ian c i è es de choix, ce ains aspec s de nou elles
Li u iques e mes de c éa ion e ca ac é isaien plus ca ac é is iques de se de e mes de da ybos. ESMINIAI
VOODŽIAI: phoné ique, in e na ionale one inė abėcėlė, e mes synonymija, e mes doyba, e mes le u inimas,
TFA able.
ABSTRACT Il es à no e que
The pape p esen s and analyzes he se o phone ic e ms app o ed by he S a e Commission o he
Li huanian Language. I consis s o he labels o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) cha ac e s in he
Li huanian language.
A o al o 166 e ms ha e been analysed, di ided in o wo g oups: 1) Li huanised in e na ional e ms; 2) Li huanian
e ms. La synonymy o in e na ional and Li huanian e ms, he c i e ia o selec ing he main a ian , some
aspec s o he c ea ion o new Li huanian e ms, and he mos cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o
he e ms se a e e iewed.
KEYWORDS: phone ics, In e na ional Phone ic Alphabe , synonymy o e ms, o ma ion o e ms,
Li huanisa ion o e ms, IPA cha .
ĮVADAS
m. 1886 Pa is, é ablie la p incipale o ganisa ion phé ique […] In e na ionale phé ique associa ion (ž .
IPhA), don le bu p omou oi la phoné ique y imus e di e si des p a ique applica ion de ce e
science. Au même emps c éée e 1888 m. p emiè e ois publiée In e na ionale one ine abėcėlė (TFA,
angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]), dé inie ses p incipaux p incipes. C'es un sys ème de
signes uni e sali des iné à éc i e les sons de ous les langues du monde, don la base cons i ue les
o hog aphes la yniques pou les basie s e con ebalsie s, complé és diak i ikai
coa iculiacinėms e p ozodinėms pa icula i és žymė i ainsi ous ces ca ac è es in oduisan
des e mes (ž . IPA 2020; desc ip ions dé aillées oi HIPA 1999; enco e oi 1 annexe). Au cou s de
p esque un siècle e demi de oncnan pé iode d'exis ence de l'associa ion TFA a plusieu s ois
co igé e illdy (plg. his o iines edac ions hIPA 2018), adap é e usé en é udian beaucoup de
langues e leu s a ia n es (ž . PHWL). Les p incipaux TFA записy mo p incipes son publiés dans la
e ue scien i ique de la In e na ionale phone ique associa ion (angl. Jou nal o he In e na ional
Phone ic Alphabe [JIPA]) e dans sa sépa ée sé ie d'a icles TFA ansk ip ions exemples (angl.
Illus a ions o he IPA). Dans ce e sec ions 2023 m. publiués e commun inès des ca ac è es des
sons de la langue Li uaniennes desc ip ions e ansk ip ions TFA signes illus a ion (ž . Bakšienė
e k . 2023). Ce e p emiè e p emiè e publici ja publiée dans le p es igieux in e na ional en
phoné ique de jou nal, consac ée communine des li uaniens langue, basįs a jusqu ol des au eu s
Li uiniens e ec u ais expé imen a i s y imais. En donnan Li u išką TFA ilus ację, p ise en
comp e e en ce momen en Li uanie o iciellemen app ou ée TFA ensemble de signes communine (ž . VLKK K-25).
Cen enai e g ynin ais commun ines des Li uanies langues (i a mių) ga sų
ansk ipcijos p incipais se é asi ne seulemen che chan des
1
co espondmen de Li u iškų ga sų TFA sys ème, mais e leu
1
Le de nie siècle en Li uanie i en a o Ju gio Ge ulio (Geo go Ge ullio) 1930 m. adap ée appelinamoji
kopenhaginė ansk ipcija (ž . Ge ullis 1930), ondée su les sons Li uiniens adap ée In e na ionales phonikų
3
pa adin i ski ų e minų. Po eikis p écise e consolide le Li u ienne TFA inkinį appa u publius menė ą
TFA ilius ację de JIPA magazine édi o ialis e collegie eu p oposymas de p ê e TFA len elę (angl. IPA
cha ) e in e ak y ią sa e sioniją (ž . TFA LT2 2025) en langue lie u ių. Tou d'abo d les signes TFA su les
dénomina ions Li u iški co espondances on é é considé ées e app ou ées pa la Ta ies e ki čia imo
pakomisėje (ž . VLKK 2024), ap ès de In e na ionale des associa ions phoné iques Abėcėlės, signes e
sh i ų komisijoje (a ngl. The Alphabe , Cha s and Fon s commi ee o he In e na ional Phone ic
Associa ion) e publiés g e a d'au es plus de deux ing s langues classi iées de els e mes (ž . IPA
2
cha s).
L'objec i de ce a icle p ésen e angliques TFA e mes de Li u iškus co espondmenis e
examine les aspec s p obléma iques, s u lesquels encon e en p épa an le ecueil. Au bu de
me e en œu e so ies les âches sui an es: 1) discu e TFA Li u iškų a i ikmenų les plus
impo an s c i è es de sélec ion e ijs; 2) éclai ci les p incipaux ai s de synonymie du
ensemble de e mes TFA; 3) ésume les ca ac é is iques les plus ca ac é is iques de la
compila ion des e mes de TFA. Les objec i s délimi és a eind e ecou i en à des mé hodes
desc ip i es, compa a i es e quan i a i es. Obje d'é ude TFA signes Li u iški pa adinimai. Au
o al, 166 i ulai es e mes son examinés, di isés en deux pa ies: 1) sulie u in i des e mes
in e na ionaux, exemple, glo alinis; 2) Li u iški e minai, например., ge klinis (ž . 2 p iedą).
Rinkinyje dis ingui i (pa yškin i) au eu s de ou nis son les p incipales a ian es, le plus
sou en jais choisi Li u išką a ojimo adi ionę u in ys e minai. Ce e collec ion,
app ou ée des spécialis es des phoné ique li uaniens, ise diminue les e mes di e si a imą
dans les a aux de science, épuise e consolide TFA e miniją, sa is aisan ègle une e me
une signi ica ion, e p omou oi elle u ilise dans les comme ces de phoné ique e phonologie li uaniens.
TFA TERMINIJA ANKSTESNIUOSE LIETUVI FONETIKOS DARBUOSE A ski ų kalbo y os domaines
e minija es é oi emen liée a ec le dé eloppemen de ces domaines. Au débu du XX.
p incipalemen des e mes phoniques se ou e Jono Jablonskio (ž . Keinys 1967: 25), Kazimie o Būgo
(19581961) e Mykolo Du io (1929) dans les a aux. À ce momen é ai klojami ou es Li u iškos
one inės e minijos onda ions, p incipalemen o ien an an dans manque manque mų e minų
kū imą. Ce p océdé spa ino TFA publica ion e po eikis la adap é à la na ionale sys ème de sons.
La p emiè e ois commun inée les sons li uanais TFA éc i simis éc i i 1922 m. du aduc eu
suédois Richa do Ekblomo ado ėly, e longuiniquemen é ablie une sys ème de ansk ip ion des
sons li uanais, enco e connusą comme kopenhaginė ansk ipcija, c éé Ju gis Ge ulis
(Ge ullis 1930) (aussi z . 1 isnašą).
associa ion de 1925 m. À Copenhague adop ée TFA edakcija. À p opos des a mes Li uiniens ansk ip ion
TFA éc menimis plus loin oi . Bakšienė, Čepai ienė 2024 e là min. li .
2
Ce e commission depuis 2011 m. e ec ue un p oje , don seulemen slas collec e e publie o iginalalo
langue p épa s TFA ableeles. Ce n'es pas seulemen des aduc ions li é ales de e mes de anglais en
au e langue en ou nissan des e mes co espondan s, doi ê e é é ée la p a ique e adi ion de eche ches phoné iques du pays (plačiau oi IPA cha s).
4
XX a. au milieu, dans le domaine de la phoné ique a aillai J. Ge ulio mokinė Elzbie a
Mikalauskai ė, éduquée acquise à Be lin, Leipcigo, Hambu go uni e si és. Dans ses a aux elle
s'appuya su les e mes TFA, u ilisai des signes TFA e a ou ni TFA su la base c éé des
langues li uaniennes balsies e p iebalsies classi ica ions (Mikalauskai ė 1975: 22, 37).
Idéologiquemen opposées la soi-disan Lening ad kalbo y os mokyklos ep ésen ée
conside ina Vale ija Vai ke ičiū ė, p épa ée Phone ikos sky ių (i ki ą ga sų klasi ikacijos
e siją) p emiè e à académie Lie u ių kalbos g ama ika (LKG 1965). Ainsi, la science phonique du
so ie mecius Li uanie a éussi à joind e scien i iques idées, enuinan chias an de Ry ų, an
de Occiden . Cependan TFA e mes e o hog aphes à ce e pé iode sys émingieux u ilise
seulemen en pa ilènes, géné alemen compa a i osies, a aux de science, pa exemple, g e inan Li uiniens e anglais langues balsius (S ece ičius
1960: 2948) e pan.
Jusqu ol plė o la e minologie de la phoné ique pu e dans la XX a. neu ième décennie complé a
nou elle di ec ion s uc u alisme phonologija, é olue du P ahos linguis ique bū elio e
glosema ikos idėjų. Ce e pé iode c ée na ionale phoné ique e phonologie e minija, qui es
signi ica i emen anc ée dans les eche ches d'An ano Pake io (1986), du onda eu des écoles
de phonologie Li uiniens Alekso Gi denio monog aphijoje Fonologija (1981). La e minologie
phé ique a a ibué e des p ozodies, comme composan es de la phonologie, s i is e elle ak ualūs e mes (Pak e ys 1982;
Gai enis, Keinys 1990).
a. XX à la in TFA éc ans a commencé à applique p incipalemen à d'au es langues publiées des
g ammai ies de la langue Li uaniennes, plg. : Li huanian G amma (LG 2006: 1617), Грамматика
литовского языка (GLJ 1985: 1314). A ec des signes TFA in odui aussi Daba inės lie u ių
kalbos g ama ikoje (DLKG 2005). No oi que TFA uni e sali é con ien pa iculiè emen aux
compa aisan s aux a aux des langues bal es ac uelles, quand la même ansk ip ion
sys ème au éc i e di é en s langues sons, pa exemple, TFA éc menys u ilise Li u iens
langues ins i u o se ijoje Bal ų kalbų ga synas XXI a. débu . Cela a encou agé la c éa ion d'une
3
nou elle e minologie, pa exemple, en pa lan de p iebalsius, abandonnée mé apho iques
e mines sie asis e minkš asis à la place de celles-ci im a u ilise in e na ionaux e mes
pala alinis (žymin pi minę pala alizaciju) e pala alizuo as (į a dijan an inę pala alizaciju)
(U bana ičienė i k 2019: 22). TFA sys ème aussi pasi elk a isan phe iquemen classi ie les
sons de la langue Li uiniens. De elles classi ica ions dans le con ex e TFA on p oposé Ju gis
Pake ys (2014: 8892), Ry is Amb aze ičius e As a Leskauskai ė (2014: 164167), As a Kazlauskienė
(2018: 45). R. Amb aze ičius e A. Leskauskai ė che chè en l'anglais li uanien adap é TFA
éc menis (e co espondan s e minus) compa an anglais e des langues li uaniennes
p iebalsies F2 lokus de signi ica ions. Ces de niè es années TFA p écisée e consolidée e dans
d'au es commun ines des langues Li uaniennes phone ics
3
I sé ie li e: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas (Ja osla ienė i k . 2019), II li e: P iebalsių
ins umen inis y imas (U bana ičienė i k . 2019); III: Li e: Li u iens e la iens langues des sonan es
compa a i emis acus ique e pe cep y inis é ude (U bana ičienė, Tape ė 2023).
5
a aux des che cheu s (ž . : Š age is 2022; Kazlauskienė 202 3; Kazlauskienė e k . 2023;
Kazlauskai ė 2024: 1318 e k . ).
En aison phe ik os speci iškumo lie u iškus (e pas seulemen ) ce e a i es e min us eu c ée
p incipalemen des spécialis es, ca à cô é de phé ique, phonologie, p ozodijos, mo onologijos
( a pines disciplines en e phonologie e mo phologie, oi DLKG 2005: 17) dé elopp ojosi langues
acus ika, pe cep y inie, s a is iniai e k . de oix des eche ches. Ainsi, les e minologues e les
phone iciens on dû a aille du cô é. Dans le p emie Li u iškame Kalbo y os e minų žodyne
(Gai enis, Keinys 1990) a é é apsi isée pu eosios phone ikos, phonologijos, p ozodijos e
mo onologijos e mes (Kazlauskai ė 2000: 26). A ski us phone ikai (2008) e le ocynėlius des iné
à la phonologie p épa ée Rima Bakšienė (Bace ičiū ė) (2011). Les phoné iques acus iques e miniją
glus ai e illus a i emen su écu en é R. Amb aze ičius (2011), les phoné iques
expé imen ales A. Kazlauskienė (2018), E aldas Š age is (2022).
TFA TERMIN RINKINIO STRUKTŪRA IR PROBLEMINIAI ASPEKTAI Sulie u in ų in e na ionaux e
Li u iques TFA e mes synonymie Passué de l'a icle TFA signes Li u iškiin nomsimai phone os
e minijoje compa a i emen nou eaux. Bien que la science des phoné iques li uaniennes soi
déjà bien a ancée, e minija (ne seulemen des signes TFA) a iei oi nesama noms de ce ains
phénomènes (especiellemen des langues li uaniennes non é an ingies) in odui e (plg. analyse
des e mes phoné iques Kazlauskai ė 2000: 2531; enco e oi pos ky į de ce a icle
Sulie u in ip a a u iniai e lie u iški TFA e minai). En éno an TFA des signes Li u iques
dénomina ions de ki , aussi pas é i é a e mes synonymies.
4
Bien que la synonymie e minologie puisse dé e mine un manque de p écision e de cla é,
néanmoins l'absence de synonymes n'es pas l'une des exigences en o man de nou eaux
e mes (plg.: Keinys 1980; Gai enis 2002 e k .; oi aussi Mi ke ičienė 2015: 3959; 2020: 118).
Cependan ondée considé ée seulemen synonymie des e mes li uaniques e
in e na ionaux (Klima ičius 1975; enco e oi Kazlauskai ė 2000: 25; Mi ke ičienė 2020: 118 e
k .), e se ca ac é ise pa une analyseable TFA e mų inkinys.
5
Au Li u iškame TFA ecueil p édomine synonymiai e mina i (64 pe cen .) (ž . 2 p iedą).
Synonymiquemen ou nis sulie u in es in e na ionales e Li u iques co espondmenes
g oupe dominen monochaodžiai e mes (57 pou cen . de ous les synonymes e mes). Ils son d ejopi: a) lie u iškas e
4
S aipsnyje TFA e mes synonymes son considé és le même signe le nomminan di é en s (sulie u in as
in e na ional e lie u iškas) noms, qui n'on aucune signi ica ion de di é ence de nuances e sou en
in e p é és comme double s (Gai enis 2014: 200 e k .). À p opos ne ienodą sinonimes apsk i ai e synonymismes
e minologijoje samp a ą oi : Klima ičius 1975: 91122; Zemle ičiū ė 2001: 3538; Mi ke ičienė 2015: 3959; 2020: 118 e k .
5
Comme mon en des eche ches menées jusqu jusqu šiol, synonymie des e mes es
ca ac é is ique e de nomb eux au es domaines e minologie: iz ikos (Kaulakienė 2009);
in o ma ique, o dina eu s (Kaulakienė 2000: 2328; Celiešienė 2011: 2330; Aukso iū ė e k . 2018); de
médecine (Zemle ičiū ė 2001: 3439); d oi s (Umb asas 2004: 100118); cons uc ion (S unžinas 2005: 726);
as ologies (Vaskelai ė 2021: 192223); (Vaskelai ė ekonomikos 2022); ê emen s (Rimku ė-Ganusauskienė 2023) e k . Da oi . Mi ke ičienė 2015: 39.

6
e me in e na ional, exemple: puchiamasis ika y as (angl. ica i e),
6
sklandusis /ap oksiman (angl. app oximan /); b) e minus e hyb ides li u išks, exemple:
ližu ėlinis u ulia inis (angl. u ula ), paminkš ėjęs pala alizuo as (angl. pala alized), abilūpis
7
bilabialinis (angl. bilabial), den inis den alinis (angl. den al), ge klinis glo alinis (angl. glo al) / /.
Récommendués u ilise une oodžių e mes la plupa , comp e enu à pla esnę a osenos
adi iona ion dans les a aux des phoné ique Li uiniens, cons i ue lie u iški e minai. Les
composi ions e mines son égalemen ca ac é is iques synonymisme, les cons i ue de deux à
qua e de dėmenes, exemple: la e alinis ika y asė šoninis puchiamasis (angl. la e al
ica i e), ska dusis labiopala alinis ap oximan ska dusis lūpinis pala inis / sklandusis (angl.
oiced labial-pala al app oximan ). Pa ie de els e mes composen de Li uaniques e
in e na ionaux mo s, exemple: nasal explosimas (angl. nasal elease), la e alinis explosimas (angl.
la e al elease), ska dusis al eolola e alinis iendūžis ska dusis al eolinis šoninis iendūžis
(angl. oiced al eola la e al lap).
Il exis e e de els cas de synonymie, où TFA les noms des signes co espondmenis langue
li uanienne cons i uen he e odes sanda os e mes, plg. unehaodį e d ižodį e minus, exemple.:
labioden alinis lūpinis dan inis (angl. labioden al), pala alinis gomu io midu inis (angl. pala al),
laminingulé plus a klinis (angl. pha yngealized), laminalinis a an langueu ioakinis (angl. laminal);
une e odį e ižodį e mus, exemple: apikalinis a an akinis du bou de la langue (angl. apical /);
d ižodį e ižodį e minus, exemple: al eolopala alinis puchiamasis al eolinis pala alinis
puchiamasis (angl. al eolo-pala al ica i es /); ižodį e ke u žodį e minus, exemple: ska dusis
labio elia inis ap oximan as ska dusis lūpinis gomu inis sklandusis (angl. oiced labial- ela
app oximan ), duslusis labio elia inis puchiamasis duslusis lūpinis gomu inis puchiamasis (angl.
oiceless labial- ela ica i e). À la communau é phoné ique in e na ionale, di e à dé ini i TFA
e mes de langue Li uanien cons i ue le se dans la able pa yškin i pag indiniai TFA e ms
a ian ai (ž . 2 annexe e TFA LT 2025; TFA LT2 2025). Les p incipaux e mes dominen la lis e: a)
Li u iški (65%) e non sulie u in i in e au iniai (35%) e mes; b) unei odžiai (59%) e non
complexes (41%) e mes. Cela, sans au es choses ( icslume, cla é), l'a d'ailleu s e
habi uas é ieu e leu a osena dans les p incipaux a aux de phé ique e de phonologie (plg. :
Ge ullis 1930; Mikalauskai ė 1975;
Gi denis 2003; Pake ys 2003; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014; Pake ys 2014;
Kazlauskienė 2018; Ja o sla ienė e k . 2019; U bana ičienė e k . 2019; Kazlauskienė e k .
2023).
6
Nag inėjan des e mes, les exemples ou nissen seulemen les composedamieux élémen s des e mes. Tous les e mes oi 2 annexe.
7
Hib idais a icle son considé és ous les e mes, don kamiene es p ésen e des au es langues châ eaux ou da ybos a iksų (ž . :
Kazlauskienė e k . 2011: 56; VLEe e k . ).
7
Sulie u in i in e na ionaux e Li u iški TFA e mes
Lie u iški TFA e minai
Seuls des e mes Li u iques, sans leu s sulie u in ų co espondmenes, p incipalemen son
TFA balsies e supe segmen ных элементов en pa ie, exemple: ienadūžis (angl. ap o lap),
sp ag elėjimai (angl. clicks); le ki is p incipal (angl. p ima y s ess), skiemens iba (angl.
syllable b eak), kylan is (angl. ising) e k . (ž . 2 p iedą). La g ande pa ie d'en e eux déjà
épé és e uni e sellemen acquisalėjé dans les a aux de science des phoné iques
Li uiniens, cependan dans ce ains cas, p épa an TFA ki , il a allu pache ko i exac laus
Li u iško a i ikmens, ca phoné iques des a aux au eu s de a ia i ie keli a o i e mina i pačiai phone inei concep ie pa adin i.
TFA balsiés sous-sys ème dispose de deux deg és d'ou e u e de moyen d'ascension balsiés
(angl. close-mid e open-mid). Dans les p écéden s a aux phé iques, seulemen commençan
plus ac i emen à s'appuye TFA classi ica ion des sons, a é é u ilise mi- e ma o(jo),
mi-ou e i o(jo) balsio e mes (ž .: Ja osla ienė 2015: 117; Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105135).
Cependan longuemen é abli les Li u iški co espondmenys moyen e mé e moyen
ou e esniss (ž .: Kazla uskienė 2018; Ja osla ienė e k . 2019; Bakšienė, Čepai ienė; VLKK K-25
2024), qui e ou nis dans le inal de la TFA.
En aisan la Li uanienne TFA collec ion, pa iculiè emen beaucoup de discussions a susci é le
e me anglais clicks, déc i an une ce aine non-pulmonai es (supposés ne pas épanchpian , mais
en apepian l'o ) p iebalsies g oupe, ca ac é is ique Khoisan des langues de amille, pa exemple,
a ojamą agliu inacinėje zulų kalboje e a ikuliuojama a ec ce ains sp ag elimais (Degėsys
8
2012: 40). En Li u iško li é a u e els p iebalsia son pa ois appelés čepsimaisiais (ž . VLEe).
Cependan , le e me čepsimieji p iebalsiai es s ylis iquemen cono uo , a mé apho inį a spal į, en
plus de cela, ne isiquemen p écisémen déc i la a icula ion de ces p iebalsies. Il a é é en isagé de
ou ni e simplemen sulie u in ą mo anglais kliksas, mais il ne espec e ai pas le p incipe de
l'e icaci é de la o ma ion des e mes, selon lequel le e me ou ni de îs ê e clai e
comp éhensible au moins aux spécialis es de ce domaine (Gai enis 2002: 96). Kliksas même e les
phoné iques de la langue li uanienne nekelia des associa ions a ec spéciine p iebalsių a ikuliacija
(sp ag elėjimu, aukš elėjimu lie žu iu), ad VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisėje é ai
en iss oma e minologizuo i lie u iškus mo s sp ag elėjimai, aukš elėjimai, pliaukš elėjimai. On a
aussi essayé de che che des co espondances dans les langues la ines considé e les e mes
u ilisés en médecine a ulsiniai a ulsy iniai, cependan aussi ils ne son pas p écis, ca déc i en plus
la sépa a ion d'une pa ie du ou (p.ex., pa ie d'os sépa a ion, a plyšimą, sépa a ion de sa pa ie
p incipale). Ainsi, dans ce cas choisie e minologise Li u ienne mo le sp ag elėjimai. Bend inée des
mo s de la langue pa e ci en e mes obse easi des p incipes de pu e é, d'e icaci é, de l'économie
de la o ma ion des e mes (Gai enis 2002: 58; Bielinskienė e k .
2014: 137151; Ru kienė 2015: 5658). La Commission a es imé que l'aide à l'in es issemen é ai compa ible a ec le ma ché in é ieu dans les e mes de l'a icle 107, pa ag aphe 1, du TFUE.
TFA diak i ikų g upėje angliškas e minus c eaky oiced déc i ina kimią, ūkinėjančią
balsio a ikuliaciju. Bien que dans les langues Li uanies de els sys èmes de sons ne sama, mais
8
Les che cheu s no en que la langue zoulu a cinq balsius e beaucoup p iebalsies, exemple: dan inį [c], demi
al eolinį [q], al eolinį šoninį [x] e k . P iebalsies peu en a oi aspi uo s, ska džiuosius asliuosius e e c.
a ian es, don combien un peu ê e a gué a ec les di sisiais sp ag elėjimais ou čepsėjimais (Degėsys 2012: 40; VLE /e).
8
elles a icula ion des cas peu en s'a i e , pa iculiè emen a mėse, pa exemple, disan
balsius a ec e esaičių lauž ine p iegaide. À ce e desc ip ion, choisi le li išk equi alen
ge gždžian is ska dusis, pa ce que pa icipinė o me en beaucoup de mo s nų (ž . E. kalba) es
ou nie p écisémen oix, aux signes sono es nusaki i, en plus, ce e me es déjà u ilisé des
au es au eu s, déc û an les pa icula i és de la langue li oue (ž . Kazlauskienė e k . 2023:
9
89).
Especiellemen beaucoup Li u iques phone os e mes de a ija ion esama supe segmen inai es
uni és e pa ie de p ozodie. Cesins domaines des Li uiniens pa lo y es dans les a aux
e mininai nenusis o ėję, s i is p ozodijos, pa iculiè emen lie u ių kalbos in onacija, combien
moins é udiinė a, seulemen ces aisiais années appa u o ambesnių p ozodijos da bų
(Kazlauskienė 2023; Kazlauskienė e k 2023). Pa mi les plus phoné ique dans les magasins a ijuan
des e mes ph ésées pauzies ( idennes, sin agmiques limi es e galines) iboženklius [|] e []
in oduisan les nommés. En anglais les signes les unsako composés oyageodžiai e minai mino
( oo ) g oup e majo (in ona ion) g oup. Le p emie signe [|] déc i e dans les a aux de science
li uaniens géné alemen u ilise les e mes in onacinio uni é pauzė idinės azės (sin agmos)
pabaiga sin agmos ibų pauzė, e le second [] in onacinio uni o pabaiga e azės pabaiga /. Po
discussions dans le inal Li u iškame TFA collec ion, les deux signes son décidés ou ni
analogiques s uc u es ižodžius lie u iškus e minus: idinės azės pabaiga i in onacinės
azės pabaiga. Tono kon ū o pokyčius nusakan i pa a des e mes angliques high ising low ising
lie u iškai anss a yškiai kylan is silpnai kylan is, bien que pou le de nie , considé an TFA
inkinį, aussi beaucoupžai discu uée, quel lie u iškas p ie eiksmis p écisémen e linde ai
menkesnį ono / le deg é de changemen . Un au e g oupe de ca ac è es de ono es un couple de
e mes anglais ex a high ex a low nusako ne ono kon ū o ki im ą, e pas o ų son ni eau,
Li u iškai elle se adui abandonnan le mo in e na ional e aussi pasi elkian lie u išką
p ie eiksmį ès bas / ès hau as. Un soudain abaissemen ou augmen a ion du ni eau on TFA
dans l'angliškame a ian e se déc i pa les e mes downs ep ups ep, qui son li és en Li uanie
pou appele šuolis žemyn šuolis aukš yn /; le mo shuolis es déjà de enu un e me cou umé,
signi ian quel qu'un soudaigs changemen , u ilisé dans de nomb eux au es sciences domaines, plg.: éne gie shuolis (physiquemen ), p ix shuolis
(économique) e k . (ž . TB).
F azes in ona ion k ei ės kilimui ou k i imui žymė i des inés TFA signes [] e [] en angliškame
a ian e son déc i s comme global ise global all, cependan les aduisan abandonnée
in e na ional du mo globalus, choisi plus habi uel Li u iškas communis kilimas / communis kilimas.
Dans la p ozodie TFA exis e un e me angliško linking, ou ni a ec explica ion en skliaus ues
(absence o a b eak), déc i inančio diak i iką lankelį [ ], ansc i an p incipalemen
pa ojamą kli ikams à des mo s ki čiuo ų p ijung i. Pou ce e me, considé an
9
Lie u iškas TFA e minų inkinys p obablemen enco e se a p écisé, donc dans le u u s a s y inas e plus
cou būd a dinis ce e me a ian e ge gždus. Jusqu' à p ésen il n'a pas é é en isagés, ca el mo ne ien
aucun dic ionnai e de la langue li uanien, mais plg. gi gždus gi gždan is, g e gždžian is (ž . E. kalba).
9
lie u išką inkinį, a é é p opose i quelques lie u iški a i ikmenys: jung is glaudi sąsaja
samplaika e e c., mais inalemen choisi as kalbo y oje habi uel (pa yimui, sin aksėje) e me
šliejimas, paaiškinimas skliaus uose iz e s as comme pe ūkio nebu imas /.
Sulie u és des in e médiai es TFA
Ce ains e mes TFA dans les a aux de phone ica des Li uaniens son u ilisés i in a emen ,
ca dans les langues Li uaniennes n'exis e pas elle a icula ion des sons, pa exemple: n'y a
nepulmonins (angl. nonpulmonic), ou neplau inių, p iebalsių, p é endus pas épuchan , e incluan
l'ai dans pulmions; il n'y a spéci iques des balsies, a ian s a ec [ ] e lal iu, qui
ca ac é is iques anglais anglais ame ikie iškam a ian ( okį ga sų a imą, appeléą angl.
ho ici y, ma ie spécialus diak i ikas), e pan. L'un des moyens d'in odui e dans la langue
Li uanienne nou ellemen appa ue une phone ine concep uelle sulie u in i in e pau inį e miną.
10
En choisissan ce chemin, il y a plusieu s op ions possibles: 1) s'appoin e iš isą
in e e minau inį e miną (p idingan seulemen lie u išką galūnę); 2) s'emp un e
in e au inée shaknį, e da ybos modelį adaplique de l'anglais; 3) s'emp un e da ybos modelį, e
le e me šaknį e a iksus im i de l'anglais (ž . Gai enis 2014: 327; enco e plg. D o inas 2002: 20).
Li uinan TFA les e mes in e na ionaux, le plus sou en a é é appuie le second hyb idinis mode
de doig s des e mes, quand à la chânie in e na ionale es ajou ée lie u iška p ésaga (plus loin
11
su les pa icula i és de doig s inieux de TFA, oi posk y yje Būdingesni TFA e minų doybos
b uožai). Plus en dé ail discu e ons quelques a esnius sulie u in us e mes in e na ionaux.
TFA de ous les langues les p ibals se di isen p incipalemen en deux g oupes p incipaux: les
p é endus épuçan de poumons comp imé du lux d'ai (angl. pulmonic consonan s) e
a iculiuojamus incluussan l'ai dans pulmions (angl. non-pulmonic consonan s). Les de nie s
pa balses dans le ki TFA selon la maniè e de pa le se di isen en ois classes: 1) pa balses, qui
pa lan l'excéden de p ession aé ienne se o me pas dans les poumons, e oix ak e, go ges,
za ė us balsaskylę (angl. ejec i es); 2) p ébalses, géné ées à la gomu ie e exécu ées a ec
spéci ique de la langue sp ag elėjimu, aukš elėjimu (angl. clicks; plus oi posky yje Lie u iški
TFA e minai); 3) p iebalsies, qui selon di e l'obs acle es su mon ée explosion, di igianciu le
cou an d'ai pas e s l'ex é ieu , mais e s les in é ieu s (angl. implosi es). Tous ces ces
Li uiniens pa lo y a menkai amilia isés sons nusp ęs a in odu a dy i sulie u in ais
in e au iniais e mina is. Men ionnés deux plus g andes classes de p iebalsies déc i e comme
p incipaux choisi les e mes pulmoninis e nonpulmoninis (issu lo . pulmonis plau is), qui son
bien connus, pa exemple, en médecine. Déséluée à enonce
12
10
Są oka sulie u in as e me in e na ional es déc i dans l'a icle e hyb ides (p z., u ulia inis), e à la langue
li aouenne g ama ines sys ème p ide in i skoliniai (p z., kliksas). Choisie a o i pla esnę signi ica ion
ayan in le déc ūdinimą lie u ininimas, comp enan e phe inį, e g amma icinį in e na ionaux e minų
adap a imą, plg.: angl. ica i e lie . ika y as; angl. pha yngeal lie . a ingalinis / D'au es che cheu s ce
phénomène enco e in odui comme g ama issemen (D o inas 2002: 20) ou adap a imą (Kalėdienė 2008: 5060).
11
Les mo s in e na ionaux selon adap a ion au sys ème de la langue li uanienne peu en ê e de plusieu s
deg és: 1) neadap e (nekai omi); 2) minimemen adap e (en ajou an seulemen des inissemen s); 3)
su isammen adap e ( u in ys lie u iškų da ybos a iksų) (Kalėdienė 2008: 52). Li uinan TFA phone os
e minus ils on é é adap és su isammen , . y. ajou és lie u iški da ybos a iksai.
12
Pulmonologie science, é udian les poumons e leu s maladies, oi TŽ 2008: 617.
16
LITERATŪRA
Alb igh Robe W. 1958: The In e na ional Phone ic Alphabe : I s Backg ounds and
De elopmen , Indiana Uni e si y Resea ch Cen e in An h opology, Folklo e, and
Linguis ics, publica ion 7, Blooming on: Indiana Uni e si y P ess.
Amb aze ičius Ry is 2011: Kalbos akus ika glaus ai [Language Acous ics Concisely], Kaunas:
Technologija.
Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i
balsingumas [Acous ic Cha ac e is ics o Consonan s: Pala aliza ion and Voicing],
Kaunas: Technologija.
Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a, Labanauskienė Sol i a, Mi ke ičienė As a,
S unžin as Robe as, Umb asas Al ydas, Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Lie u iškos
in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai [Resea ch in o Li huanian Te minology
o In o ma ics and Compu ing], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: Žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phone ic
Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o
leidykla.
Bakšienė Rima 2011: Fonologijos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phonology
Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Edukologija.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo lie u ių
a mių ga sams galimybės [Oppo uni ies o In e na ional Phone ic Alphabe
Applica ion o he Sounds o Li huanian Dialec s]. – Bal is ica 52(1), 105–135.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės ašmenys lie u ių
a mė y oje [In e na ional Phone ic Alphabe Cha ac e s in Li huanian Dialec ology],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-
pub.135. a-lie u iu- a me y oje.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė, Ja osla ienė Ju gi a, U bana ičienė Joli a 2023: S and a d
Li huanian. – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion, 1–31. A ailable a :
h ps://www.camb idge.o g/co e/jou nals/jou nal-o - he-in e na ional-phone ic-
associa ion/a icle/abs/s anda d-li huanian/eC7F33eC51FCe-
8F7142a63D99C38199D.
Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių
bend inė kalba: no mos i a osena [S anda d Li huanian Language: Language No ms
and Usage], Kaunas: Ve sus au eus.
Böhme Ge ha d 2003: Sp ach -, Sp ech -, S imm – und Schlucks ö ungen 1: Klinik [Language,
Speech, Voice and Swallowing Diso de s 1: Clinic], S u ga : Gus a Fische Ve lag.

17
Būga Kazimie as 1958–1961: Rink iniai aš ai 1–3 [Selec ed Wo ks 1–3], suda ė
Z. Zinke ičius, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Celiešienė Vilija 2011: Į ai iakilmė sinonimija – dėsningas lie u iškos kompiu e ijos
e minijos no minimo e apas [He e ogeneous Synonymy: A Regula S age in he
P ocess o S anda disa ion o Li huanian Compu e Science Te minology]. –
San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 25–30.
C ys al Da id 2011: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics, 6 h edi ion, Malden:
Blackwell Publishing.
Degėsys Gedimina s 201 2: Zulų kalba – kaip A ikos paukščių čiulbėjimas [The Zulu
Language – Like he Chi ping o A ican Bi ds]. – Spec um 2(17), 38–41.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika [G amma o Mode n Li huanian], ed.
V. Amb azas, 4-asis papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
D o ina s Vincen as 200 2: A lie u iški leksikologijos e minai? [A e he Lexicology Te ms
Li huanian?]. – Žmogus i žodis I, 18–21.
Du ys Mykolas 1929: Kalbos mokslo pag indai [Fundamen als o Linguis ics], Kaunas:
Š y u ys.
E. kalba: Lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema „E. kalba“ [Li huanian Language
Resou ces In o ma ion Sys em E-Language]. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
[žiū ė a 2025-05-25].
Ekblom Richa d 1922: Manuel phoné ique de la langue Li uanienne [Phone ic Guide o he
Li huanian Language]. – A chi es d’é udes o ien ales 19, S ockholm: No s ed .
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian
Te minology: Ou line o Theo y and No malisa ion], Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks], Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas [Dic iona y o Te ms
o Linguis ics], Kaunas: Š iesa.
Ga š ienė Anice a, I ošku ienė Regina 1993: Logopedija [Logopedy], Kaunas: Š iesa.
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien [Li huanian Dialec S udies], Leipzig: Ma ke
& Pe e s Ve lag.
Gi denis Aleksas 1981: Fonologija [Phonology], Vilnius: Mokslas.
Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai [Theo e ical Founda ions o
Li huanian Phonology], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
GLJ 1985: G amma ika li o skogo jazyka [G amma o he Li huanian Language], ed.
V. Amb azas, Vilnius: Mokslas.
18
HIPA 1999: Handbook o he In e na ional Phone ic Associa ion: A Guide o he Use o he
In e na ional Phone ic Alphabe , ed. N. Esling, Camb idge: Camb idge Uni e si y
P ess.
hIPA 2018: His o ical cha s o he In e na ional Phone ic Alphabe . A ailable a :
h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_his /IPA_his _201
8.h ml.
IPA 2020: In e na ional Phone ic Alphabe ( e ised o 2020). A ailable a :
h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha [žiū ė a
2025-05-15].
IPA cha s: IPA cha s in o he languages. A ailable a :
h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha _ ans/IPA_c
ha s_T.h ml [žiū ė a 2025-05-15].
IPhA: In e na ional Phone ic Associa ion. A ailable a :
h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/ [žiū ė a 2025-05-15].
Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės
e alonai [Quan i y and Quali y Ta ge s o he Sho and Long Vowels in
S anda d Li huanian]. – Bend inė kalba 88, 1–17. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_bk_88_s aipsnis.pd .
Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų
ga synas XXI a. p adžioje 1: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas [Sounds o
he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: An Expe imen al S udy o Vowels
and Coa icula ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.1.bal u-ga synas.
Juškienė Gina 2008: P iešmokyklinio amžiaus aikų a imo ūkumai i onologinės analizės
gebėjimai [P onuncia ion De ec s and Phonological Analysis Abili ies P eschool
Child en]: magis o da bas, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Kalėdienė Laima 2008: Ta p au inių daik a a džių adap a imas: žodžio galas [Adap a ion o
In e na ional Subs an i es: he End o Wo ds]. – Specialybės kalba: e minija i
s udijos, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o leidybos cen as, 50–60.
Kaulakienė Angelė 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yd a a bū inybė [Synonymy
in he Te minology o Compu e Science: Faul o Necessi y]. – Te minologija 6, 23–
28. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/721/812.
Kaulakienė Angelė 2009: Lie u ių izikos e minijos aida [The De elopmen o Li huanian
Physical Te minology], Vilnius: Technika.
Kazlauskai ė Gi a 2000: Lie u iškų i a p au inių one ikos e minų sinonimija [Synonymy
o Li huanian and In e na ional Phone ic Te ms]. – Te minologija 7, 25–31. P ieiga
in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/710/801.
19
Kazlauskai ė Rū a 2024: Fone ika. – P ak inė bend inės lie u ių kalbos g ama ika [P ac ical
G amma o S anda d Li huanian], A. Balčiūnienė, A. D uk einis, R. Kazlauskai ė,
J. Vaskelienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai
[Founda ions o S anda d Li huanian Phone ics and Phonology], Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e:
h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/bi s eams/b558511b-6c9b-47 7-ba28-
7e488e8d0a55/con en .
Kazlauskienė As a 2023: Bend inės lie u ių kalbos skiemuo [The Syllable in he S anda d
Li huanian Language], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Kazlauskienė As a, De eške ičiū ė Sigi a, Sabony ė Regina 2023: Bend inės lie u ių kalbos
in onacija: azės cen as, ibos i žymėjimas [S anda d Li huanian In ona ion: Ph ase
Cen e, Bounda ies and Ma king], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga
in e ne e: h ps://ebooks. du.l /eb/3160/bend ines-lie u iu-kalbos-in onacija-
azes-cen as- ibos-i -zymejimas/.
Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Bielinskienė Agnė 2011: Bend oji i specialybės kalbos
kul ū a: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams [Common and P o essional
Language Usage: A Tex book o Highe Educa ion S uden s], Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e: h ps:// alpykla.elaba.l /elaba-
edo a/objec s/elaba:4622103/da as eams/MAIN/con en .
Keinys S asys 1967: Lie u ių e minologijos kū imo apž alga (ik i 1940 m.) [O e iew o
Li huanian Te minology De elopmen (Un il 1940)]. – Kalbo y a 18.
Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba [Su ixa ion o Li huanian
Te ms]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 7–56.
Keinys S asys, 1979: Galūninė e minų da yba [Flexional De i a ion o Te ms]. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 19, 155–183.
Keinys S asys 1980: Te minologijos abėcėlė [Alphabe o Te minology], Vilnius: Mokslas.
Klima ičius Jona s 1975: Ta p au inių i lie u iškų e minų sinonimija e minog a ijoje
[Synonymy o In e na ional and Li huanian Te ms in Te minog aphy]. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 16, 91–123.
Kniūkš a P ana s 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai
[Adjec i es wi h he -inis Su ix. Fo ma ion, Meanings, G amma ical Synonyms],
Vilnius: Mokslas.
LG 2006: Li huanian G amma , ed. V. Amb azas, Vilnius: Bal os lankos.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis,
skai a dis, į a dis) [Li huanian G amma 1: Phone ics and Mo phology (Noun,
Adjec i e, Nume al, P onoun)], ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
20
Ma hews Pe e H. 2007: The Concise Ox o d Dic iona y o Linguis ics, second edi ion,
Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Mikalauskai ė El zbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai [S udies in Li huanian
Phone ics], Vilnius: Mokslas.
Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai [Some Aspec s o
Synonymy o Te ms]. – Te minologija 22, 39–59. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/518/608.
Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? [Is Synonymy o Te ms an
Impe ec ion?] – Bend inė kalba 93, 1–18. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112.
Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija [The P osody o S anda d
Li huanian], Vilnius: Mokslas.
Pake ys An anas 1986: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d
Li huanian Language], 1-asis leidimas, Vilnius: Mokslas.
Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d
Li huanian Language], 3-iasis leidimas, Vilnius: Enciklopedija.
Pake ys Ju gis 2014: Kalbos kons uk o ius. Į adinės paskai os [Language Cons uc o .
In oduc o y Lec u es], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
PHWL: The Phonology O The Wo ld’s Languages, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
A ailable a : h ps://global.oup.com/academic/con en /se ies/p/ he-phonology-o -
he-wo lds-languages-pwl/?cc=l &lang=en&.
Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Ap angos pa adinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešim mečio
šal inių pag indu [Clo hing Names: on he Basis o Sou ces F om he Second Decade
o he 21s Cen u y]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga
in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.70.ap angos-pa adinimai.
Ru kienė Lina 2015: Technologijų specialis ų p o esinė kalba: sis ema i a osena [The
P o essional Language o Technology Specialis s: Sys em and Usage], Vilnius:
Technika.
S unžinas Robe as 2005: S a ybos e minijos sinonimija [Synonymy o Building and Ci il
Enginee ing Te minology]. – Te minologija 12, 7–26. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/635/726.
S ece ičius B onius 1960: Lie u ių i anglų kalbų balsių lyginimo klausimu [On he
Compa ison o Li huanian and English Vowels]. – Mokslo da bai: Užsienio kalbos 9,
Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis ins i u as, 29–48.
Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika [Expe imen al Phone ics], Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
21
TB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Te m Bank o he Republic o Li huania]. P ieiga
in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2025-05-23].
TFA LT 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė [The In e na ional Phone ic Alphabe ]. P ieiga
in e ne e:
h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/common_ iles/pd s/pd s_
IPA_cha s_T/IPA_Kiel_li .pd [žiū ė a 2025-05-23].
TFA LT2 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė (in e ak y i) [The In e na ional Phone ic
Alphabe (in e ac i e)]. P ieiga in e ne e:
h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha s_TI/IPA_cha
s_TI.h ml#li [žiū ė a 2025-05-23].
T ask Robe L. 2006: A Dic iona y o Phone ics and Phonology, London, New Yo k:
Rou ledge.
TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], 2-asis leidimas,
Vilnius: Alma li e a.
Umb asas Al ydas 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai
1918–1940 m. Lie u os kodeksuose [Synonyms and Va ian s o Conjuga e Two-
Wo d Te ms o Law in Li huanian Legal Codes o 1918–1940]. – Te minologija 11,
100–118. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/656/747.
U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų
ga synas XXI a. p adžioje 2: P iebalsių ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic
Languages in he Ea ly 21s Cen u y: an Expe imen al S udy o Consonan s],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-
pub.2.bal u-ga synas.
U bana ičienė Joli a, Tape ė Jana 2023: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 3: Lie u ių i
la ių kalbų sonan ų lyginamasis akus inis i pe cep y inis y imas [Sounds o he
Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: A Compa a i e Acous ic and Audi o y
S udy o Sono an s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
h ps://lki.l /wp-
con en /uploads/2023/09/Bal u_kalbu_ga synas_XXI_a_p ._3_knyga_2023.pd .
Vaskelai ė Ramunė 2021: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys [Reasons o
Synonymous Exp ession in he Te minology o As ology]. – Te minologija 28, 192–
224. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2096/2226.
Vaskelai ė Ramunė 2022: Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys [Mac oeconomic
Te minology: Reasons o Synonymy]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.46.mak oekonomikos-
e minija.

22
VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l [žiū ė a 2025-
05-30].
VLKK 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) e minų lie u iškų a i ikmenų są ašas [Lis
o Li huanian Equi alen s o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) Te ms]. P ieiga
in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ a is-i -ki cia imas/ a-ipa-
e minai?lang=l [žiū ė a 2025-05-11].
VLKK K-25: Rekomendacija dėl a p au inės one inės abėcėlės p i aikymo bend inės lie u ių
kalbos ga siniams iene ams žymė i [Recommenda ion on he Applica ion o he
In e na ional Phone ic Alphabe o he Phone ic Uni s o he S anda d Li huanian].
P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-
nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p i aikymo-bend ines-
lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a 2025-05-11].
Zemle ičiū ė Palmi a 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ e minai [Synonymic
Te ms o „Medicinos enciklopedija“]. – Te minologija 8, 34–39. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/695/786.
23
1 annexe. In e na ionale one ine abėcėlė (à pa i IPA 2020)
24
2 annexe. Lis e in e na ionale des phe ines abėcėlės (TFA) e mes des co espondmen des Li uaniques
TFAus (IPA) Sulie u in as
e me e me e me
in e na ional
bilabial bilabialinis abilūpis
in e na ional Li ua iskas
CONSONAN-
(PULMONIC)
TS
(PULMONIN-
PRIBALSIAI PRIBALSIAI Il es p obable que ous ayez en endu pa le de ce qui s'es passé, mais je ne sais pas si ous a ez en endu pa le de ce qui s'es passé.
IAI)
labioden al babioden alinis
lèp ic explosi is nasal
den al den al al eola
al eolinis pos al eola
pos al eolinis zaal eolinis
e o lexis ela ela inis
goma inis pos e io
la e alinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
(PLAUTINI-
AI) pala al
pala alinis
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
gomu io
médian ill
ib an i pamasse
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
CONSONANTS
nalinalinalinalinalinalinalina-
(NON-PRIBALSI-
linalinalinalinalinalinalinalin-
AI PRIBALSIAI
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalinalinalinalinalinal-
alinalinalinalinalinalinalinali-
nalinalinalinalinalinalinalina-
linalinalinalinalinalinalinalin-
alinalinalalinalinalalinalalal-
alalalalalalalalalalalalalalal-
alalal ica i e al eolinis
ika y as al eolinis
puchiamasis OTHER
SYMBOLS KITI FEMMELES
oiceless labial- ela
ica i e su lusis
labio elia inis su lusis
labial- ela VO oiced
epiglo is VOiced
epiglo is puchiamasis
oiced labial- ela an
p incipal sca dusis
sca delia inis ska dis
labial-pala al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc al suc suc al
suc al suc suc al suc al
suc suc al suc suc al
suc al suc suc al suc
suc al suc suc al suc
suc al suc suc al suc
suc al suc suc al suc
suc al suc suc al suc al
suc suc al suc al suc
suc al suc al suc suc al
suc al suc suc al suc al
suc suc al suc al suc al
suc suc al suc al suc
suc al suc al suc suc al
suc al suc suc al suc al
suc al suc suc al suc al
suc al suc suc al suc
suc al suc al suc al suc
25
suc al suc al suc suc al
suc al suc al suc suc al
suc al suc suc al suc al
suc al suc al suc suc al
suc al suc al suc al suc al
suc al suc suc al suc al
suc al suc al suc suc al
suc al suc al suc al suc
suc al suc al suc al suc al
suc suc al suc al suc al
suc suc al suc al suc
suc al suc al suc al suc
suc al su (absence o a
b eak) šliejimas
(pe ūkio nebu imas)
le el ni eau con ou
kon ū as ex a high ès
hau hau hau hau mid
moyen low bas downs ep
šuolis hau yn ups ep šuolis
basyn ising kylan is
close-mid moyen
e ma esnysis long ilgasis
ones and wo d accen s
onai e ki čiai ex a low
ès bas