V. Vi kauskas. Pla i i didelė kalbininko Jono Paulausko eikla
323
Pe sonaliJos
VYTAUTAS VITKAUSKAS
lie u ių kalbos ins i u as
PlaTi i DiDelĖ KalBininKo
Jono PaUlaUsKo VeiKla
Plačiai bal is ikoje žinomas kalbininkas Jonas Paulauskas daba bū ų š en ęs
85-ąsias gimimo me ines i daugiau kaip 50 me ų da bo sukak į.
Jonas Paulauskas gimė 1923 m. sausio 9 dieną Ju ba ke. Mokėsi Ju ba ko
gimnazijoje. Gimnazijoje bu ęs ge as ma ema ikas, Kauno uni e si e e* jis
pasi inko s udijuo i lie u ių kalbą (nus ebino isą mies elį), nes uome ų
specialis ų labai ūko. Jis bu o ge ai p amokęs okiečių, lo ynų kalbų, bu o
da bš us i d ausmingas, kilęs iš ne u ingos šeimos.
* Kauno uni e si e e s udija o 1945–1949 me ais. s udijas baigė 1950 m. Vilniaus uni e si-
e e. – Red.
324
KalBos KUlTū a | 81
Pag indinė i ienin elė J. Paulausko da bo ie a – lie u ių kalbos (i
li e a ū os) ins i u as, Žodyno edakcija. P iėmė pa s p o eso ius J. Balčiko-
nis. Pa ik ino a mę, a į (p o eso iui labai pa iko), kiek pamu mėjo dėl
skub ios ašysenos, ačiau ai nebu o kliū is. Kai 1950 m. ugpjūčio 15 die-
ną Žodynų sek o iaus kamba yje būsimasis kalbininkas a sisėdo p ie s alo,
aip i išsėdėjo čia daugybę me ų. Kan iai mokėsi leksikog a ijos ing ybių,
ge ai su okė didžiojo Lie u ių kalbos žodyno (lKŽ) p o ilio kei imą.
Pi mieji jauno leksikog a o da bai bu o lKŽ iii omo ko ek ū os, iš y-
kos į dzūkų šnek as – jas i i Lie u ių kalbos a lasui i ink i žodžius oles-
niems lKŽ omams. apsiž algęs i apsip a ęs sa o da bo ie oje, pama ęs,
kad čia ska inama domė is mokslu, pasi inko sudė ingą dise acijos emą
„Veiksmažodžių p iešdėlių unkcijos daba inėje lie u ių li e a ū inėje kal-
boje“. Dise acijos gynimas bu o amus, y iškas, oponen ai eo inių klaidų
neiškėlė – ginčijosi ik dėl kai ku ių sakinių aisyklingumo – i ieningai
p ipažino ilologijos mokslų kandida o (daba – dak a o) laipsnį. Dise acija
bu o išspausdin a 1958 m. Li e a ū os i kalbos iii ome, panaudo a (su ma-
žomis pa aisomis) 1971 m. išleis ame akademinės Lie u ių kalbos g ama ikos
ii ome. i daba leksikog a ai uo da bu emiasi, mokosi ašy i žodynus,
a mių ap ašus.
J. Paulauskas bu o ienin elis žodynininkas, di bęs p ie isų lKŽ omų:
ašė eks ą, o ėliau juos edaga o. Ypač a sidėjęs ik ino s a biausių o dau-
gia omio eikalo šal inių – a mių i senųjų aš ų – duomenis. Jo manymu,
Žodyno e ę u i lem i medžiagos ik umas, jos moksliškas pa eikimas, o
a žodžio lizde pi mi bus s a biųjų šal inių sakiniai, a socializmo idėjas i
žmonių sąmonėjimą lemian ys šaukiniai, nė a s a bu. Kas ik a, žmonės
a si inks i iskas sa aime susi a kys. Taip i y a – ėlesniuose lKŽ omuo-
se a ybinio idėjiškumo sumažėjo.
G e a nuola inio da bo p ie lKŽ i sumany o pa eng i lie u ių da ne u-
ė o azeologizmų žodyno, J. Paulauskas pa ašė i spaudoje paskelbė daug
s aipsnių ( aip pa la ijoje i ki ose šalyse) kalbos kul ū os, ypač eisės,
į ai iais e minijos klausimais. Jo pa eng as Lie u ių kalbos azeologijos žo-
dynas pasi odė 1977 me ais. susidomėjimas bu o didžiulis – žodynas sulau-
kė ne 20 ecenzijų (la ijoje, usijoje, Vokie ijoje). Da bas nenu ūko,
žodynas bu o is obulinamas, į aukiama i daugiau žodynininkų. Už F a-
zeologijos žodyną (pa eng ą su bend ada bėmis) (2001) paski a lie u os
espublikos mokslo p emija. Šis žodynas daba y a pa ankinė lie u ių lek-
sikog a ų knyga.
V. Vi kauskas. Pla i i didelė kalbininko Jono Paulausko eikla
325
Jono Paulausko nu eik a labai daug, jo da bus galima a dy i i a dy i.
Bu o Daba inės lie u ių kalbos žodyno 2 i 3 leidimų edak o ių kolegijos
na ys, s a bus jo pa eng as Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (1987), Sis e-
minis lie u ių kalbos azeologijos žodynas (1995), ski as mokykloms. o ku
da įž algūs, pa auklūs p adinukų (su G. Ki aičiu, 1992), paauglių (1997)
žodynai. J. Paulausko nuopelnai lie u ių leksikog a ijai bu o į e in i ne
iena p emija i ne Gedimino iii laipsnio o dinu – ai a si isų da bų ap-
ainika imas.
san ū us, amus kalbininkas isiems bu o pa yzdys a sidėjus apgal o ai
di b i, nesėdė i ankas sudėjus. sunkiomis minu ėmis jis mokėjo su elk i
žmones im am i a sakingam da bui. Dėl da buo ojų kai os Žodynų sky-
iuje pasku inių lKŽ omų edaga imas u ėjo sus o i. Kalbėjomės su
J. Paulausku, ką da y i – a s abdy i da bus, kai ski os i lėšos, i didelis
isuomenės dėmesys. a simenu kaip šiandien: „Pasiimkim dalį da bų, dau-
giau p isidėkim, neškimės namo edaguo i“. Taip i pada ėm, XViii omas
išėjo laiku, niekas ne nepas ebėjo okio su ikimo.
Jonas Paulauskas mi ė 2003 m. g uodžio 12 dieną Vilniuje. iš ikimoji jo
žmona, įžymi kalbos mokslo bi ė aldona Paulauskienė a sidėjusi isą gy e-
nimą globojo i saugojo nuo bui ies da bų sa o Žmogų, suda ė isas sąlygas
jam da buo is kalbos mokslo ba uose.