Plati ir didelė kalbininko Jono Paulausko veikla

V. Vi kauskas. Pla i i didelė kalbininko Jono Paulausko eikla 323 Pe sonaliJos VYTAUTAS VITKAUSKAS lie u ių kalbos ins i u as PlaTi i DiDelĖ KalBininKo Jono PaUlaUsKo VeiKla Plačiai bal is ikoje žinomas kalbininkas Jonas Paulauskas daba bū ų š en ęs 85-ąsias gimimo me ines i daugiau kaip 50 me ų da bo sukak į. Jonas Paulauskas gimė 1923 m. sausio 9 dieną Ju ba ke. Mokėsi Ju ba ko gimnazijoje. Gimnazijoje bu ęs ge as ma ema ikas, Kauno uni e si e e* jis pasi inko s udijuo i lie u ių kalbą (nus ebino isą mies elį), nes uome ų specialis ų labai ūko. Jis bu o ge ai p amokęs okiečių, lo ynų kalbų, bu o da bš us i d ausmingas, kilęs iš ne u ingos šeimos. * Kauno uni e si e e s udija o 1945–1949 me ais. s udijas baigė 1950 m. Vilniaus uni e si- e e. – Red. 324 KalBos KUlTū a | 81 Pag indinė i ienin elė J. Paulausko da bo ie a – lie u ių kalbos (i li e a ū os) ins i u as, Žodyno edakcija. P iėmė pa s p o eso ius J. Balčiko- nis. Pa ik ino a mę, a į (p o eso iui labai pa iko), kiek pamu mėjo dėl skub ios ašysenos, ačiau ai nebu o kliū is. Kai 1950 m. ugpjūčio 15 die- ną Žodynų sek o iaus kamba yje būsimasis kalbininkas a sisėdo p ie s alo, aip i išsėdėjo čia daugybę me ų. Kan iai mokėsi leksikog a ijos ing ybių, ge ai su okė didžiojo Lie u ių kalbos žodyno (lKŽ) p o ilio kei imą. Pi mieji jauno leksikog a o da bai bu o lKŽ iii omo ko ek ū os, iš y- kos į dzūkų šnek as – jas i i Lie u ių kalbos a lasui i ink i žodžius oles- niems lKŽ omams. apsiž algęs i apsip a ęs sa o da bo ie oje, pama ęs, kad čia ska inama domė is mokslu, pasi inko sudė ingą dise acijos emą „Veiksmažodžių p iešdėlių unkcijos daba inėje lie u ių li e a ū inėje kal- boje“. Dise acijos gynimas bu o amus, y iškas, oponen ai eo inių klaidų neiškėlė – ginčijosi ik dėl kai ku ių sakinių aisyklingumo – i ieningai p ipažino ilologijos mokslų kandida o (daba – dak a o) laipsnį. Dise acija bu o išspausdin a 1958 m. Li e a ū os i kalbos iii ome, panaudo a (su ma- žomis pa aisomis) 1971 m. išleis ame akademinės Lie u ių kalbos g ama ikos ii ome. i daba leksikog a ai uo da bu emiasi, mokosi ašy i žodynus, a mių ap ašus. J. Paulauskas bu o ienin elis žodynininkas, di bęs p ie isų lKŽ omų: ašė eks ą, o ėliau juos edaga o. Ypač a sidėjęs ik ino s a biausių o dau- gia omio eikalo šal inių – a mių i senųjų aš ų – duomenis. Jo manymu, Žodyno e ę u i lem i medžiagos ik umas, jos moksliškas pa eikimas, o a žodžio lizde pi mi bus s a biųjų šal inių sakiniai, a socializmo idėjas i žmonių sąmonėjimą lemian ys šaukiniai, nė a s a bu. Kas ik a, žmonės a si inks i iskas sa aime susi a kys. Taip i y a – ėlesniuose lKŽ omuo- se a ybinio idėjiškumo sumažėjo. G e a nuola inio da bo p ie lKŽ i sumany o pa eng i lie u ių da ne u- ė o azeologizmų žodyno, J. Paulauskas pa ašė i spaudoje paskelbė daug s aipsnių ( aip pa la ijoje i ki ose šalyse) kalbos kul ū os, ypač eisės, į ai iais e minijos klausimais. Jo pa eng as Lie u ių kalbos azeologijos žo- dynas pasi odė 1977 me ais. susidomėjimas bu o didžiulis – žodynas sulau- kė ne 20 ecenzijų (la ijoje, usijoje, Vokie ijoje). Da bas nenu ūko, žodynas bu o is obulinamas, į aukiama i daugiau žodynininkų. Už F a- zeologijos žodyną (pa eng ą su bend ada bėmis) (2001) paski a lie u os espublikos mokslo p emija. Šis žodynas daba y a pa ankinė lie u ių lek- sikog a ų knyga. V. Vi kauskas. Pla i i didelė kalbininko Jono Paulausko eikla 325 Jono Paulausko nu eik a labai daug, jo da bus galima a dy i i a dy i. Bu o Daba inės lie u ių kalbos žodyno 2 i 3 leidimų edak o ių kolegijos na ys, s a bus jo pa eng as Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (1987), Sis e- minis lie u ių kalbos azeologijos žodynas (1995), ski as mokykloms. o ku da įž algūs, pa auklūs p adinukų (su G. Ki aičiu, 1992), paauglių (1997) žodynai. J. Paulausko nuopelnai lie u ių leksikog a ijai bu o į e in i ne iena p emija i ne Gedimino iii laipsnio o dinu – ai a si isų da bų ap- ainika imas. san ū us, amus kalbininkas isiems bu o pa yzdys a sidėjus apgal o ai di b i, nesėdė i ankas sudėjus. sunkiomis minu ėmis jis mokėjo su elk i žmones im am i a sakingam da bui. Dėl da buo ojų kai os Žodynų sky- iuje pasku inių lKŽ omų edaga imas u ėjo sus o i. Kalbėjomės su J. Paulausku, ką da y i – a s abdy i da bus, kai ski os i lėšos, i didelis isuomenės dėmesys. a simenu kaip šiandien: „Pasiimkim dalį da bų, dau- giau p isidėkim, neškimės namo edaguo i“. Taip i pada ėm, XViii omas išėjo laiku, niekas ne nepas ebėjo okio su ikimo. Jonas Paulauskas mi ė 2003 m. g uodžio 12 dieną Vilniuje. iš ikimoji jo žmona, įžymi kalbos mokslo bi ė aldona Paulauskienė a sidėjusi isą gy e- nimą globojo i saugojo nuo bui ies da bų sa o Žmogų, suda ė isas sąlygas jam da buo is kalbos mokslo ba uose.