R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
151
iš kalbos pRak ikos ak ualijų
RITA MILIŪNAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
Dėl kalbos kul ūRos MokYMo
ida ne nepas ebėjo ėčio a einan , odėl nenu ilo, o uoliai i klusniai
ka ojo žodžius, ku iuos jai kuždėjo Emilis iš uščios malkinės. Emilio
ė is pabalo, išgi dęs juos, juk jis bu o bažnyčios seniūnas, o okių
baisių žodžių niekas ne a ojo kal hul oje, i nes a bu, kad ida a ė
juos okiu gležnu, š elniu balseliu.
– nu ilk, ida, – už iko ė is. paskui įkišo anką pe langelį i nu-
ė ė Emiliui už paka pos.
– p akeik as aiki, ko čia mokai sa o sesu ę keik is?
– Visai ne, – a sakė Emilis, – aš ik mokiau ją, kad niekada ne eikia
saky i „po kipšais“, i da jai įkaliau į gal ą isą k ū ą ki okių žodžių,
ku ių eikia saugo is kaip ada os į akį.
as ida lindg en. Emilis iš Lionebe gos
lyg i nepado u bū ų kiš is į speci inę s i į, ne u in iesioginių sąsajų su
mokymo p ocesu, nepa ašius jokio ado ėlio a adinamosios mokymo p ie-
monės, o kalbos mokymo me odikas p isimenan ik iš s udijų laikų. juolab
kasdienėje kalbos p ak ikoje – populia inamajame da be i nuola konsul uo-
jan į ai aus amžiaus i išsila inimo kalbos a o ojus – dažniau enka gal o-
i ne apie kokias me odikas, o ado au is pe laiką susiklosčiusia nuo oka,
kaip žmonės su okia kalbą i ko jiems iš iesų iš kalbos i kalbininkų eikia.
labai aiškiai ne ka ą pa i a: žmonės ima abejo i dėl pap asčiausių, pa-
ma inių kalbos a ojimo dalykų, p a adę pasi ikėjimą sa o įgūdžiais. i da
blogiau – abejoja ne aginami a sakomybės už sa o suku ą eks ą, pasaky ą
žodį, o genami baimės bū i iešai pajuok i, ką no s ne aip pa ašę a pasakę.
aigi sąly į su kalbos kul ū a nuola lydi idinė sumaiš is, su ikimas, baimė
a ne pasipik inimas i ki i oli g ažu ne eigiami jausmai.
152
kalbos kul ūRa | 81
odėl a odo lygiai aip pa nepado u ylė i, kai ik oji kalbos kul ū os –
kaip kul ū ingos kalbos – samp a a mūsų isuomenėje da osi išk eip a, kai
bend inės kalbos mokymasis i s a kalbos klaidų mokymusi i , deja, i pdo
pasku inius kalbos jausmo likučius i žlugdo pasi ikėjimą sa o kalba.
aigi šis ž ilgsnis iš šalies kalbos kul ū os mokymo me odininkams gal
a odys šioks oks akib okš as, ačiau no ė ųsi, kad jis bū ų sup as as kaip p o-
ga a si auk i nuo įp as o, ne pe ieną dešim me į susida iusio kalbos klaidų
mokymo būdo i pagal o i: a šiandien da is o pa ies žmonėms eikia?
1. bEnDRinės kalbos iR jos noRMų MokYMo sVaRba
Visuomenėje ūkinėjan pe ilgą laiką susiklosčiusiems adiciniams socia-
liniams yšiams, nebelieka kalbinės bend uomenės sėslumo, ku is s a bus,
kad kalbos no mos bū ų san ykiškai pas o ios i nuosekliai pe imamos iš
ka os į ka ą. nebelieka i e pės, iš ku ios aikas nuo mažens gau ų i us
kalbos pama us (pap as ai ai būda o a mė). odėl bend inės kalbos, ku ios
mokoma mokykloje, sis emos pag indai ne e ai ampa ienin eliais kalbi-
niais jaunesnių isuomenės ka ų pag indais. be o, gausėjan lie u ių išei-
ijai, g eičiausiai kaip ik bend inė kalba bus a au inės kalbos a maina,
ku i a liks au os ienijamąją unkciją. aigi i bend inės kalbos no mų mo-
kymas įgauna is didesnę eikšmę.
neišleis ina iš akių i ai, kad bend inė kalba y a s ip iai eikiama ki okių
iešojoje a osenoje unkcionuojančios labai ne ienaly ės ne eguliuojamos
kalbos ap aiškų, o ypač pe e imus – i ki ų kalbų. bend inės kalbos no -
mas ai ge okai silpnina, o mokykloje įgau us įgūdžius ne isada y a palan-
kios sąlygos į i in i i išlaiky i.
kalbų mokymo me odikos specialis ai p ipažįs a, kad mokan gim osios
kalbos neuž enka ibo is ien bend ine kalba, „gim osios kalbos a eju sė-
kmę besąlygiškai lemia eks ų, o mų i pa yzdžių į ai o ė“ (D azdauskienė
2008: 2–3). Į ai ios gy enimo aplinkybės (pa yzdžiui, g ožinės li e a ū os
kū inio e imas) ska ina išmany i į ai ias aiškos p iemones i p i eikus mo-
kė i jas inkamai – ie oj i laiku a o i. Vadinasi, išlaikan bend inės kalbos
pi menybę, mokykloje u i bū i eikiamà neišk eip a i ki ų kalbos a mainų,
jų unkcijų, paski ies isuomenėje i e ės samp a a, . y. ne iškelian i ien
bend inę kalbą, o isa ki a paneigian i i išb aukian i iš „apy a os“. sude in-
i ai nė a leng a, nes, pasak Ma ijos liud ikos D azdauskienės, s anda o
laikymasis „moky is padeda, o s udijuo i kliudo“ ( en pa , p. 2–3).
R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
153
ši aip mąs an , u i keis is i įsigalėjęs kalbos kul ū os sup a imas. Daba ši
są oka mokinių i s uden ų, egis, y a apa inama su kalbos klaidų mokymusi.
išmokus, kokių esama kalbos klaidų, jas mėginama aisy i a liekan į ai ias
p a ybų sąsiu inių, es ų knygelių i ki ų mokomųjų leidinių užduo is. ki aip
a ian , mokiniai, os įga ę bend inės kalbos pag indus i jų iki galo neį i -
inę, da omi kalbos specialis ais, ku ie u ė ų išmany i i „iš i kščiąją“ kalbos
no mų pusę, o s uden ai gauna da daugiau kalbos šiukšlių. kaip ai eikia jų
pačių bend inės kalbos no mų sanklodą? a nekelia painia os?
Mokymo kelias nuo klaidos p ie no mos p asmingiausias u bū ada, kai
mokomasi iš sa o i a imiausios aplinkos klaidų, be jau u in nemenkus
no minės kalbos įgūdžius. jeigu mokiniams i s uden ams į gal as kalami
jiems s e imi, negi dė i no mų pažeidimai, ne u in ys yšio su daba ine
a osena i jų pačių kalbos p ak ika, nenuos abu, kad „kalbos kul ū a“ am-
pa a g asiu dalyku i ik õsios kalbos kul ū os, ku i pi miausia eiškia gebė-
jimą a o i no minę kalbą i naudo is į ai iomis s ilis inės aiškos p iemo-
nėmis, p iešingybe.
kalbinė si uacija i bend inės kalbos unkciona imo bei jos no mų
mokymo(si) kon eks as pas a aisiais me ais lie u oje aiškiai keičiasi. a kei-
čiasi i pa s mokymas, jo me odai i p iemonės?
kalbos kul ū os, kaip a ski o sis emiškai a p ki ų lie u ių kalbos emų
mokomo dalyko, nebė a idu inėse mokyklose i gimnazijose. pi mas šio
ku so ado ėlis idu inėms mokykloms bu o išleis as 1990 m., i jame kal-
bos kul ū os moky is ski a 11-oje klasėje; ėliau šis dalykas išskaidy as i
į e p as į isų pakopų mokomąsias p og amas. aukš osiose mokyklose pagal
Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2003 m. pa i in ą specialybės kalbos
p og amą (skp 2003) kalbos kul ū os mokymas p ide in as p ie konk ečių
specialybių po eikių, manan , kad „uni e si e ų ne ilologinėse s udijų p o-
g amose ikslinga o ien uo is į specialybės kalbos po eikius“. leidžiama i
am ikslui ski ų ado ėlių bei ki ų mokymo p iemonių.
knygynai iš iesų už e s i bend ojo la inimo, p o esinio ugdymo i aukš-
ųjų mokyklų kalbos mokymo ado ėliais, mokinių i moky ojų knygomis,
es ų inkiniais, žinynais, aisyklių inkiniais… bend inės kalbos no mų
mokymo ( . y. klaidų ieškojimo i aisymo) būdai juose keis ai panašūs: ben
dalis užduočių y a ne i in kū ybiški Kalbos p ak ikos pa a imų, Didžiųjų
kalbos klaidų są ašo i Kalbos pa a imų knygelių nuo ašai. klausimas, a ai
pa enkina naujus daba inės isuomenės, ypač jaunuomenės, kalbinius po-
eikius, u ė ų bū i im ai s a s omas. Į jį pi miausia galė ų a saky i pa ys
lie u ių kalbos moky ojai i specialybės kalbos dalyko dės y ojai.
154
kalbos kul ūRa | 81
2. kokio REikia bEnDRojo
kalbos kul ūRos supRa iMo?
bend inės kalbos mokymosi ikslas a si pap as as i aiškus: eikia išmok i
bend inės kalbos no mų, susiku i kalbos pag indus, kad jais emian is bū ų
galima a o i šią kalbos a mainą pagal jos paski į į ai iomis aplinkybėmis,
į ai iais s iliais. Vienas iš pa ik in ų mokymosi būdų – nuola skai y i daug
ge a kalba pa ašy ų (ne ien ik g ožinės li e a ū os) eks ų. šis ikslas sun-
kiai pasiekiamas neįsisąmoninus, kas y a bend inė kalba, kokia jos paski is
isuomenėje i , galų gale, kokia konk e i p ak inė jos mokėjimo nauda.
bend inės kalbos no mų mokymosi mo y acijai a skleis i už enka kele o
aksiomų, nedidelės, be logiškai pa eik õs są okų sis emos: au inė kalba,
bend inė kalba, isuo inė i bend inė a osena, unkciniai kalbos s iliai,
kalbos no mos, bend inės kalbos no minimas (kodi ikacija), a ian iška kal-
bos eiškinių p igim is, ne ienoda jų e ė, kalbos klaidos i k . šie dalykai
pap as ai išdės omi įžanginiuose ado ėlių sky eliuose, ik a isada dalykiš-
kai iksliai i inkamai?
Ž ilg e kime į kelis kolegijoms i aukš osioms mokykloms ski us kalbos
kul ū os ado ėlius1.
an ai mokomojoje knygoje Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, emian is
alekso Gi denio 1973 m. Mūsų kalbos žu nale skelb o „kalbo y os žodynė-
lio“ s aipsniu apie bend inę kalbą, ašoma, kad ienas iš bend inės kalbos
ski umų nuo e i o inių i socialinių dialek ų y a as, kad bend inė kalba
„ u i ne ik akus inę, be i izualinę iš aišką ( aš ą)“ (bskk 12)2. aip, ačiau
oks eiginys, pa eik as be pla esnių aiškinimų, eda p ie iš ados, kad aš o
kalba isada y a bend inė, nes apie ki as aš ą u inčias kalbos a mainas ame
ado ėlio sky elyje isai neužsimenama. ne jei į kalbą žiū ėsime sinch oniš-
kai, šiandien ai jau neį ikima. Elek oninėje e pėje unkcionuojan i ašy inė
lie u ių kalba oli g ažu ne isada y a bend inė; en socialinių, p o esinių dia-
lek ų ap aiškų galima as i iek i iek. iesa, ame ado ėlyje apie elek oni-
nės e pės kalbą ašoma, ik ne į ade, o isai ki oje ie oje, gale. be a s u-
den ai pa ys ieškos loginių ieno i ki o sky elio sankabų?
1 s aipsnyje ne u ima ikslo išsamiai šiuos ado ėlius nag inė i, juolab kad jie isi p ieš lei-
džian bu o ecenzuo i, kai ku ie da i ekomenduo i lie u os Respublikos š ie imo i
mokslo minis e ijos a ba i em i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos. pa eikiamos pas a-
bos galė ų p a e s i kalbos kul ū os moky ojams i dės y ojams, naudojan iems šiuos ado-
ėlius, aip pa būsimų ado ėlių au o iams. Guos is, kad ado ėliai g ei ai sens a, o juos
keičia nauji i gal nebū ų be e a apie ai ašy i, nė a labai il inga.
2 G e a šal inio su umpinimo nu odomas puslapis; šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje.
R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
155
pe siau as y a oks kalbos no mos, ku i siejama ik su bend ine kalba,
sup a imas: „p ipažin a, nusis o ėjusi bend inei kalbai p i aloma aisyklė,
eikala imas“ (lkkV 14), „bend inei kalbai būdingų i a ojamų kalbos
ak ų bei aisyklių isuma“ (lkkV 16), a si pa i no ma bū ų išim inis ik
bend inės kalbos požymis. okia nuos a a diegiama i čia pa pa eik ame
es e, a me an kalbos no mos apibūdinimą „ isuo inai p iim os kalbos
nuos a os i aisyklės“ kaip ne eisingą (lkkV 23).
kalban apie unkcinius s ilius (bui inį, adminis acinį, mokslinį, pu-
blicis inį, meninį), leidžiama sup as i, kad ai bend inės kalbos a mainos
(bskk 14; sky elis „bend inė kalba i jos a mainos“), ačiau i čia eikia
išlygų: nei meninis, nei juolab bui inis s ilius neišsi enka bend inėje kalboje:
s a biausia bui inio s iliaus unkcija ne apa in ina su bend inei kalbai esmi-
ne iešojo bend a imo unkcija (dėl o ž . Župe ka 2005: 60–64).
Da pasi aiko, kad kalbos klaidos adinamos kalbos kul ū os klaidomis
(bskk 107), no s, jei nė a kalbos kul ū os no mų, ai negali bū i i kalbos
kul ū os klaidų, – jono šukio jau senokai paaiškin a, kad oks pa adinimas
ne eikalingas (šukys 1992: 10). ki ame ado ėlyje jau pe spėjama: „Įsidė-
mė ina, kad ne a o inas kažkieno suku as e minas kalbos kul ū os klaida“
(lkk 14).
nė a ikslus i pa s kalbos klaidos sup a imas, jeigu ašoma, kad kai ku ių
klaidų pasi aiko ik ku iame no s dialek e a sociolek e (bskk 17). pami š-
ama, kad są oka kalbos klaida u i aiškų e inamąjį aspek ą. ai nemo y-
uo i nusižengimai kodi ikacijai, o kodi ikuo os y a ik bend inės kalbos
no mos. aigi i apie klaidas y a p asmės kalbė i ik bend inės kalbos, o ne
a mių (dialek ų) a sociolek ų a osenoje, no s i pas a uosiuose gali pasi-
aiky i jiems nebūdingų eiškinių.
es ų i p a imų, susijusių su bend ųjų kalbos kul ū os dalykų sup a imu,
užduo ys ka ais okios painios, kad, ne u ėdamas pla esnį nei mokinių a
s uden ų dalyko kon eks ą, pasijun i bejėgis jas a lik i. G eičiausiai aip y a
dėl o, kad apsk i ai kalba y a gy as da inys i unkcionuoja ne kaip mecha-
ninė ak ų i duomenų sankaupa, i kai ku ie eiginiai apie bend inę kalbą
i su jos no momis susijusius dalykus negali bū i pa eikiami ien schemo-
mis. a ba jos u i bū i ge iau apgal o os.
pa yzdžiui, p ašoma užpildy i len elę (dešinę jos pusę), iš ku ios u ė ų
bū i ma y i šešių nu ody ų ūšių kalbos klaidų šal iniai. po po os puslapių
pa eikiami užduo ies a sakymai (lkkV 17, 19), aigi isa užpildy a len elė
u ė ų a ody i aip:

156
kalbos kul ūRa | 81
kalbos klaidos kalbos klaidų šal iniai
a) a ies a mės, šnekamoji kalba.
b) ki čia imo a mės, šnekamoji kalba.
c) leksikos a mės, šnekamoji kalba, ža gonas, ki os kalbos.
d) Žodžių da ybos ki os kalbos, šnekamoji kalba.
e) Mo ologijos a mės, šnekamoji kalba, ki os kalbos.
) sin aksės šnekamoji kalba, ki os kalbos.
kiek čia iesos i ką ai gali duo i mokiniams a s uden ams? a neuž en-
ka apsk i ai žino i, iš ku bend inėje kalboje a si anda a ian ų ( aigi ne ien
klaidų!), kokios jų a si adimo p iežas ys i šal iniai?
u in bend ąjį sup a imą apie bend inę kalbą, jos no mų pobūdį i aiš-
kos p iemonių pasi inkimo k i e ijus, eikia im is konk ečių bend inės kal-
bos no mų mokymo dalykų. kaip ge iausia ai da y i?
3. kalbos kul ūRos MokYMo pRak ika
kiek ieno žmogaus kalbinė pa i is i įp očiai be galo ski ingi – ne as ume
d iejų isiškai okiu pa būdu, okiomis pa aiškos p iemonėmis sa o kalbą
ku iančių žmonių. a pa i aplinka, socialinis, p o esinis bend umas i pana-
šūs eiksniai, be abejo, lemia panašią kalbinę elgseną, be isada lieka e d ės
i indi idualiajai a osenai. ad i bend inės kalbos mokėjimo lygis gali
bū i labai į ai us, o kalbos no mų pažeidimai – nebū inai isi ienodai bū-
dingi ai pačiai pagal kokį no s požymį ski iamai žmonių g upei. a kim,
subãčiaus gimnazijos mokinių bend inė kalba kai ku iais a ž ilgiais (pa yz-
džiui, pagal a mės po eikį) ski sis nuo plungės gimnazijos mokinių kalbos,
ačiau i oje pačioje subãčiaus gimnazijos klasėje a p mokinių aip pa bus
ienokių a ki okių kalbinių ski umų.
Visa ai kalbos mokymo me odininkams puikiai sup an ama, ik a a si-
ž elgiama ašan kalbos kul ū os ado ėlius? Dažniau, sakyčiau, iskas
maunama an o pa ies ku palio. Visi u i moky is bend inės kalbos no mų
(i ai neginčy ina, nes jos isiems bend os), be kodėl isi u i moky is i
galbū s e imų kažkieno kadaise da y ų klaidų? a gumen as, kad į kalbos
kul ū os ado ėlius a enkami ik būdingiausi no mų pažeidimai, kaip bus
ma y i, nė a s ip us.
R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
157
3.1. Nuo klaidos p ie no mos a a i kščiai?
u ė ų bū i aiškiau su okiamas ski umas: ena y a ku i kalbą, . y. ieško i,
kaip iš eikš i min į, kokias ink is inkamas aiškos p iemones, a me an
uoka (a isai) ne eikalingas. kas ki a – b au is į s e imą eks ą. pi mu
a eju a gaminami i ko eguojami sa o kalbos įgūdžiai i įp očiai, i ai in-
ka isiems kalbos a o ojams. an u – e inama i aisoma ki o suku a
kalba, i ai gali a lik i inkamai am pasi engę kalbos specialis ai. be abejo,
eks o edaga imo įgūdžiai p a e čia kiek ienam išsila inusiam žmogui, be
a ai eikia pa e s i pag indiniu kalbos kul ū os mokymo ikslu?
Vado ėlių au o iai eo iškai ik uosius mokymo ikslus, egis, ge ai su-
p an a. p a a mėse aiškiai apib ėžiama, ko siekiama:
s a biausias ikslas – mokslei iai u i įgy i sąmoningos i aisyklingos kalbos a o-
jimo įgūdžius [= įgūdžių. – R. M.], ku ie eiškiami eks u (saky iniu a ašy iniu).
eks as – a spi ies aškas i galu inis ikslas. Mokslei iai u ė ų išmany i kalbos
no mas i eks uose jų nepažeis i. (kkV 7)
šio kalbos kul ū os ado ėlio ikslas – padė i s uden ams įgy i bū iniausių lie u ių
kalbos kul ū os i kalbos e ike o žinių, išmok i aisyklingai a o i kalbos mokslo i
p o esijos e minus, pa eng i i į o min i in o macinius, a komuosius bei o ganiza-
cinius dokumen us, su o muluo i aisyklingos kalbos bei sa a ankiško mokymosi
įgūdžius, ska in i sa iugdą, kū ybiškumą, bend uosius gebėjimus. (lkkV 5)
Mūsų bend inės kalbos di oje klaidų aisymai i mokymasis iš ų klaidų
u i senas adicijas nuo pa jono jablonskio. ačiau, egis, ilgą laiką bu o
s engiamasi išlaiky i no mų mokymo i klaidų aisymo pusiaus y ą: mokyklo-
je mokoma no mų i mokomasi iš sa o pa ies pada y ų klaidų, ku ias iš aiso
moky ojas. Vėliau, u in no minės kalbos pag indus, ka ais be eikia pasi i-
k in i, ku i iš kelių aiškos p iemonių konk ečiam a ejui inkamiausia.
ku ian i s ip inan ašy inę bend inę kalbą, pi miausia i u ė as aiškus
po eikis ik in is no mų šal iniuose (žodynuose, g ama ikose), aip pa į ai-
iuose kalbos pa a imų (ku ių jokiu būdu negalima laiky i ien su egis uo-
ais no mų pažeidimais) są aduose. Žinomiausi iš jų – Kalbos pa a ėjas (1939)
i Kalbos p ak ikos pa a imai (i leid.: 1976, ii leid.: 1985) (plačiau ž . šukys
2002: 7–12). a čiau daba ies – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas i išleis os
penkios Kalbos pa a imų knygelės, pagal ku ias pa eng a i daugybė ki okių
panašių leidinių, ski ų į ai ių p o esijų i ski ingų po eikių kalbos a o o-
jams – ė ams, moky ojams, poli ikams i . . iš šių są adų išsiski ia p ano
kniūkš os pa eng i Kancelia inės kalbos pa a imai (kanckp 2002, 2007), ku
158
kalbos kul ūRa | 81
„[p]i miausia keliama, kas inkama i a o ina, o ne a o ini dalykai i a e-
jai pap as ai minimi po eik inųjų a ian ų. s engiamasi ne klaidas a dy i, o
pa a i, kas kancelia inei kalbai inka, kas nege ai, ko ne eikė ų be eikalo
keis i.“ (kanckp 2002: 7). a piniu a ian u galima laiky i an ano Rasima-
ičiaus Va osenos klaidų žodynėlį, ku kalbos klaidos ski s omos adiciškai
(y a šešios didelės jų g upės nuo žodyno iki sin aksės), be aisymo pa yz-
džiai dažniausiai pa eikiami ne įp as a a ka, o pi miausia duodan no minį
pa yzdį, ik paskui klaidą su neiginiu „ne“ (Rasima ičius 1999).
s y uojančių kalbos no mų i kalbos klaidų są adai y a am ik a pa ogi
o ma sužino i konk e aus eiškinio no minę e ę, ku ian sa o a a kan
ki o suku ą eks ą. aigi okių są adų ad esa ai pi miausia y a žu nalis ai,
ašy ojai, e ėjai, edak o iai i , žinoma, moky ojai, ku ie u i e in i moki-
nių kalbos da bus. ačiau ne kalbos p ak ikos specialis ams isai nė a bū ina
išmany i isų kalbos no mų pažeidimų a ejų. iš i kščiąją kalbos no mų pusę
u i ge ai pažin i kaip ik kalbos specialis ai – kaip kad gydy ojai – į ai ius
galimų s eika os su ikimų i ligų eiškimosi a ejus. a ik ai ikslinga isa ai
užk au i mokiniams i s uden ams (ne ilologams)? a kim, kolegijoms ski o
ado ėlio užduo is: „pasakyki e 10 būdingų ie ininko klaidų, paaiškinki e jų
kilmę, iš aisyki e“ (lkkV 202). a ai ne mokslas apie kalbos klaidas?
labiau eikė ų ado au is p incipu: mokausi no minės kalbos, o ik ada,
kai abejoju, pasi ik inu. Reikė ų kalbė i ik apie pačius būdingiausius no -
mų pažeidimus. juk ašybos is dėl o da mokoma nuo no mų, o ne nuo o,
kad, pa yzdžiui, žodyje aikelis ne ašoma -ia-. jei mokinys i pa ašo klai-
dingai, ik ada, moky ojui iš aisius, mokosi pa s iš sa o klaidos.
kalbos a o ojams pi miausia ūpi, kaip a o i, o ne kaip ne a o i. Deja,
adicinis kalbos kul ū os ado ėlių kelias – moky i kalbos klaidų, nes didelę
eks o dalį suda o panašūs eiginiai: „klaida laikomas neį a džiuo inių o mų
a ojimas ie oj į a džiuo inių ūšiai, išski iamajai daik o ypa ybei eikš i
sudė iniuose e minuose i pa adinimuose [...]“ (bskk 100), – i daugybė
aisymų. u ė ų bū i nepalyginamai daugiau užduočių, ku ios ska in ų ku i
į ai ių žan ų i paski ies eks ą, ink is inkamiausias aiškos p iemones. jei
enkamasi ne inkamai, ada i eikė ų aiškin is, kodėl i kas ne aip.
iesa, inkamai pa eik i aisymai gali bū i labai naudingi. an ai aldonos
paulauskienės monog a ijos Teisininkų kalba i bend osios no mos iename
sky iuje duo a 100 eisininkų kalbos sakinių i kiek ienas iš jų nag inėjamas
i aisomas su į ai iais komen a ais ( kbn 31–84). ska inama mąs y i i
e in i konk e ų sa o p o esinės s i ies eks ą, o ne o maliai a pažin i pabi ų
i , ne paslap is, dažnai di b inai sukons uo ų sakinių kalbos klaidas.
R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
159
juozas pab ėža da 1995 m. s a s ydamas, kaip aukš ojoje mokykloje u-
ė ų bū i mokoma kalbos kul ū os, ašė apie adicinį šio dalyko sup a imą:
kalbos kul ū a šiandien apibūdinama gana ne ienodai. Dažniausiai kalbos kul ū os
dalyko u inys siejamas su kalbos klaidomis, jų klasi ikacija, analize bei aisymu,
. y. y auja sup a imas, kad kalbos kul ū a u i pa ody i, kas bend inėje kalboje
aisyklinga, o kas – ne, kas joje y a ge ai i kas – blogai. Žinoma, ai i y a o dalyko
s a biausioji esmė. ačiau p ie os esmės galė ų bū i kiek ki oks p iėjimas, . y.
kalbos kul ū os dalyko u inį galima sup as i plačiau. (pab ėža 1995: 19)
neabejo ina, kad okią kalbos kul ū os, kaip klaidų klasi ikacijos i jų
aisymo, samp a ą diegia kai ku ie kalbos kul ū os ado ėliai. pa yzdžiui,
ieno ado ėlio u inys: P a a mė, Ta ies klaidos, Ki čia imo klaidos, Žody-
no klaidos, Mo ologijos klaidos, Sin aksės klaidos (kkV). beje, pa s ado ė-
lis pa ašy as gana iš adingai, kiek ienas sky ius p adedamas kaip ik ne nuo
klaidų, o nuo umpo no mų apibūdinimo, a ba no mos i klaidos g e ina-
mos len elėje. pi miausia supažindin i su no momis, o ik ada su jų pažei-
dimais mėgin a i ki uose ado ėliuose, ačiau mokymąsi apsunkina su ašy-
ų ne a o inų a ejų gausa i ki as dalykas – o malusis kalbos eiškinių
pa eikimo p incipas.
3.2. Nuo o mos p ie u inio a a i kščiai?
kalbos pa a imų są adai iš adicijos suda omi emian is am ik u o maliuo-
ju sis eminiu p incipu: nuo o mos p ie u inio. ai bene pa ankiausias būdas
( u in gal oje ne elek oninį, o knyginį pa eikiamų duomenų pa idalą) g ei-
ai su as i no imą pasi ik in i dalyką. pa yzdžiui, jei abejojama dėl konk e aus
pasakymo isdešim ieji me ai (ke i ojo dešim mečio eikšme), iena iš ikė-
inų ie ų, ku apie ai galima as i pa ašy a, o maliai žiū in , y a į a džiuo i-
nės o mos ( aip pa eik a, pa yzdžiui, Kalbos p ak ikos pa a imuose3). ačiau
kai šį neno minį a ejį s uden ai u i įsidėmė i mokydamiesi „Į a džiuo inių
i neį a džiuo inių o mų a ojimo klaidas“ (bskk 100–101), jis ik ai p a-
slys p o akis, nes neį elpa į jokią p asminę sis emą i paskęs a a p ki ų p amai-
šiui iš į ai ių šal inių a pasakojamų i aisomų a ejų.
3 Naujuosiuose Kalbos pa a imuose šio a ejo p ie į a džiuo inių o mų (KP G 26–28) nė a,
be ne dėl o, kad jis nebelaikomas klaida. Klaidos esmė – ne į a džiuo inė o ma (nes pakai-
o aiška isai ki a), o klaidingas iso junginio su žodžiu me ai a ojimas dešim mečio eikš-
me, aigi e s inis leksikos eiškinys.
166
kalbos kul ūRa | 81
aisan į a džiuo ines o mas dešim mečiams eikš i, negalima išk eip i
aisymo esmės. Mokoma: „kalban apie is o inį laiko a pį, negalima a o i
į a džiuo inių o mų, eiškiančių dešim is“: ke u iasdešim ieji aisomi ke i -
uoju dešim mečiu, o isdešim ieji me ai – ečiuoju dešim mečiu (kkV 88),
no s mūsų kalboje ai y a penk asis dešim me is (1941–1950 m.) i ke i asis
dešim me is (1931–1940 m.).
p ie eiksmių sky elyje y a okia aisyklė (kkV 91): „būdo p ie eiksmiai
da omi iš esamojo laiko ne eikiamųjų daly ių a ba a ojami pusdaly iai,
p z.: nu aminamai a ba nu amindamas (ne nu aminančiai) sako; iską į ikina-
mai (ne į ikinančiai) da o; kalba e zinamai a ba e zindamas (ne e zinančiai)“.
no minamieji eikalai čia nu odo esan ik kalbos polinkius, be jokiu būdu
neužb aukia iš eikiamosios ūšies daly ių pada y ų p ie eiksmių, o i pačių
eikiamųjų daly ių (s ulbinan is a adimas, skaudan i gal a) (DlkG 2005:
411–412; kp G 2002: 39–40). a ne odėl in e ne o diskusijose nesi e ia-
ma pik umu: kaip galima liep i a o i ik jaudinamas ilmas? Gal ie disku-
uo ojai mokėsi iš ši o ado ėlio?
smulkmena, be nenu ylė ina (jei bū ų a naujin ų leidimų): 2002 m. iš-
leis ame ado ėlyje minima, kad lie u ių kalbos ins i u e kalbos no mini-
mu ūpinasi kalbos kul ū os i e minologijos sky ius (lkkV 15), no s nuo
1991 m. gy uoja a ski i padaliniai: kalbos kul ū os sky ius i e minologi-
jos sky ius (iki 2003 m.), o daba – e minologijos cen as.
* * *
kalbos kul ū os ado ėliai skęs e skęs a užduo yse, ku p ašoma ieško i
s e imų klaidų i jas aisy i, aisy i, aisy i... oje klaidų apsup yje pa i kalba
ima a ody i kaip nebepa aisomai se gan is ligonis, o ik ajai kalbos kū ybai
i kalbos kul ū ai ie os lieka is mažiau i mažiau.
neabejo ina, kad suku i daba inės isuomenės po eikius a i inkančią
kalbos no mų mokymo me odiką – neleng as užda inys, eikalaujan is pi -
miausia ge ai pažin i pa į mokomąjį p ocesą, a siž elg i į ų, ku ie mokomi,
amžiaus i ki us ypa umus. nė kiek ne mažiau s a bu pa ink i inkamą mo-
kymo u inį, a liepian į daba inės a osenos ak ualijas.
ikė is šioje s i yje didelių i g ei ų pe mainų bū ų nai u, ačiau p adė i
gal o i, a ne pe ilgai užsižais a su kalbos aisymais, pami š an pa į kalbos
no mų b anduolį, bū ų pa s laikas. juk galinčių gal o i – ašančių ado ėlius
i nes okojančių kū ybiškumo specialis ų – kaip i ne ūks a, o ai neabejo-
inai džiugina. ik s aipsnio apim is šiuoka neleidžia pa ody i, kas mini-
muose ado ėliuose ik ai bū ų e a pagy imo.

R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
167
išVaDos
1. ieško ina būdų, kaip bend inės lie u ių kalbos no mų mokymąsi pada y-
i sis emiškesnį, kū ybiškesnį, aigi i pa eikesnį – ne nuo klaidų aisymo
p ie no mų i ne nuo o mos p ie eikšmės i unkcijos, o p iešinga k yp i-
mi, labiau pab ėžian ku iamąjį kalbos pobūdį.
2. Vado ėliai, ku iuose mokoma bend inės lie u ių kalbos no mų i kal-
bos kul ū os, u i bū i engiami daug a sakingiau i ūpes ingiau:
– sis emiškiau i be loginių p ieš a a imų pa eik ini eo iniai eiginiai
i ikslin inos są okos bend inė kalba, unkciniai s iliai, kalbos no mos
i k .;
– aiškiau ski ini dideli bend inės kalbos no mų pažeidimai nuo s ilis-
iškai įmanomų lais esnės kalbos a ian ų;
– bū inà pa eikiamų no minės i neno minės kalbos pa yzdžių a anka,
a liepian i daba inės isuomenės kalbos po eikius;
– ge iau apgal o inas kai ku ių užduočių p asmingumas i ikslin inos
jų o muluo ės, kad mokiniai i s uden ai aiškiai su ok ų, ką i kaip
a lik i, kokio ezul a o iš jų laukiama.
3. s a s y ina, a ne e ė ų o ien uo is į d iejų pakopų bend inės kalbos
no mų mokymą: 1) bend inės kalbos no mų pag indų, k eipian dėmesį ik
į esminius no mų pažeidimus, i 2) pa yzdinės kalbos – pagal p o esinį po-
eikį. ada mokomasis p ocesas nebū ų pe k au as ak ų, o išmokus pag in-
dų, jau bū ų galima moky is no minių a ian ų a ojimo i sub ilesnės kal-
bos aiškos p iemonių s ilis ikos.
4. išlaikan bend inės kalbos pi menybę, mokykloje u i bū i eikiamà
neišk eip a i ki ų kalbos a mainų, jų unkcijų, paski ies isuomenėje i
e ės samp a a.
šal iniai
bskk – a. kazlauskienė, E. Rimku ė, a. bielinskienė. Bend oji i specialybės
kalbos kul ū a. [Mokomoji knyga.] 2-as pa aisy as i papildy as leid., kaunas:
pasaulio lie u ių cen as, 2007.
kkV – D. Ga enauskienė, o. ke šienė, V. leona ičienė, E. Vė ienė. Kalbos
kul ū os ado ėlis. [p o esinių mokyklų mokslei iams.] Vilnius: Homo abe ,
2001.
kps p – a. kaulakienė, a. pe ė ienė, l. Ru kienė, R. Žukienė. Kalbininkų
pa a imai s uden ams: eo ija i p ak ika, Vilnius: echnika, 2008.
LKK – Lie u ių kalbos kul ū a. [Mokomoji p iemonė kolegijoms.] pa engė
D. no aišai ė. šiaulių k aš o adybos, eisės i kalbų kolegija, 2006.
168
kalbos kul ūRa | 81
lkkV – j. G iške ičienė, C. lapku ienė, G. na alinskienė, R. šmulkš y ė. Lie-
u ių kalbos kul ū os ado ėlis. [kolegijoms.] Vilnius: Homo abe , 2003.
kbn – a. paulauskienė. Teisininkų kalba i bend osios no mos. [Monog a i-
ja.] Vilnius: jus i ia, 2004.
li ERa ūRa
DlkG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. 4-as pa aisy as leidimas.
Red. V. amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
D azdauskienė M. L. 2008: kalbos mokymo p incipai, me odai, ado ė-
liai i ezul a ai. – Gim asis žodis 2, 2–8.
kanckp 2002, 2007: Kancelia inės kalbos pa a imai. pa engė p anas kniūkš a.
5-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. p ieiga
in e ne e: h p://lkz.mch.mii.l /Kancelia inis/
kp G 2002: Kalbos pa a imai. kn. 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. sud. Ri a
Miliūnai ė, eks o au . Ri a Miliūnai ė i aldona paulauskienė, y . ed. al-
donas pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as; 2-as leid.:
2003; 3-ias leid.: 2004.
labu is V. 1994: kalbos p ak ika i unkcinė g ama ika. – Gim oji kalba 1,
1–5.
labu is V. 2007: kalbė ojo unkcinės g ama ikos į adas. – Elek oninis moks-
lo žu nalas Lie u ių kalba 1. p ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /
index.php?id=63
pab ėža j. 1995: kalbos kul ū os ku sas aukš ojoje mokykloje. – Kalbos kul-
ū os diegimo p ak ika i me odika. [jono jablonskio kon e encijos p anešimų
ezės.] Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
pi očkinas a. 2004: Didelės i mažos kalbininkų nuodėmės. – Gim asis
žodis 9, 2–7.
Rasima ičius a. 1999: Va osenos klaidų žodynėlis, Vilnius: Vilniaus peda-
goginis uni e si e as.
Rudze ičius p. 2006: s e imybės: ž ilgsnis į lie u ių kalbos ado ėlius. –
Kalbos kul ū a 79, 233–239.
skp 2003: specialybės kalbos p og ama. – Gim oji kalba 8, 18–21. p ieiga
in e ne e: h p://www. lkk.l /nu a imai/s ie imo-is aigos/specialybes-kalbos-
p og ama.h ml
šukys j. 1992: ką mano e dėl e mino kalbos kul ū os klaida? [klausimų
k ai elė.] – Gim oji kalba 11, 10.
šukys j. 2002: kalbos aisymų są adai i mokykla. – Gim asis žodis 12,
7–12.
Župe ka K. 2005: bend inė kalba i unkciniai s iliai. – Kalbos kul ū a 78,
56–66.
Gau a 2008 09 08
R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo
169
on EaCHinG lanGuaGE Cul uRE
Summa y
he pape claims ha eaching he cul u e o language has los i s p ima y aim— o
each accu a e s anda d language and educa e language use s so ha hey could
eely make use o means o linguis ic exp ession o sa is y he needs o hei p o-
essional and e e yday li e. he cul u e o language e en ually becomes a disci-
pline o eaching language e o s, he p ocess o eaching is o e loaded wi h exam-
ples o no m iola ion, which a e no always ele an . he p e ailing ask ype
in ol es co ec ing e o s in he ex s o o he s uden s o ex s a i icially p o-
duced o he pu pose o eaching a he han one’s own ex s.
he pape discusses se e al ex books o s uden s o colleges and highe edu-
ca ion ins i u ions. as a esul , he ollowing conclusions a e d awn:
1. Ways should be sough how o make he eaching o no ms o s anda d li hua-
nian mo e sys emic, c ea i e and e ec i e: he app oach based on co ec ing e o s
and hen explica ing no ms and gene ally going om o m o unc ion should be
eplaced by he opposi e wi h he ocus on he c ea i e aspec o language.
2. ex books on s anda d li huanian no ms and language cul u e should be
w i en wi h mo e esponsibili y and mo e accu a ely, iz.:
— he heo y should be p esen ed in a mo e sys emic way, a oiding con adic-
ions; he e ms s anda d language, unc ional s yles, language no ms e c. ha e o be
mo e p ecise;
—a clea e dis inc ion should be made be ween g oss iola ions o s anda d
language no ms and s ylis ic a ian s o less cons ained language;
— he selec ion o examples o no ma i e and non-no ma i e language should
espond o he linguis ic needs o mode n socie y;
—some asks should ha e a mo e clea ly de ined aim and wo ding so ha s u-
den s unde s and wha and how should be done, wha esul is expec ed o hem.
3. he ques ion o wo- ie sys em o eaching s anda d language should be
discussed. he i s would ocus on he ounda ions o language no ms and key
iola ions o he no m; he second would add ess exempla y language esponding
o he needs o a p o ession. hus he p ocess o eaching would no be o e loaded
wi h ac s, a e he ounda ions a e laid, di e en a ian s o he no m and mo e
sub le language exp ession and s yle could be augh .
4. p ese ing he p io i y o s anda d language, schools should ge access o he
unde s anding o o he language a ie ies ( egional and social dialec s, p o es-
sional language) hei unc ions and social alue.
Ri a Miliūnai ė
lie u ių kalbos ins i u as
p. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius
[email p o ec ed]