Dėl kalbos kultūros mokymo

R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 151 iš kalbos pRak ikos ak ualijų RITA MILIŪNAITĖ lie u ių kalbos ins i u as Dėl kalbos kul ūRos MokYMo ida ne nepas ebėjo ėčio a einan , odėl nenu ilo, o uoliai i klusniai ka ojo žodžius, ku iuos jai kuždėjo Emilis iš uščios malkinės. Emilio ė is pabalo, išgi dęs juos, juk jis bu o bažnyčios seniūnas, o okių baisių žodžių niekas ne a ojo kal hul oje, i nes a bu, kad ida a ė juos okiu gležnu, š elniu balseliu. – nu ilk, ida, – už iko ė is. paskui įkišo anką pe langelį i nu- ė ė Emiliui už paka pos. – p akeik as aiki, ko čia mokai sa o sesu ę keik is? – Visai ne, – a sakė Emilis, – aš ik mokiau ją, kad niekada ne eikia saky i „po kipšais“, i da jai įkaliau į gal ą isą k ū ą ki okių žodžių, ku ių eikia saugo is kaip ada os į akį. as ida lindg en. Emilis iš Lionebe gos lyg i nepado u bū ų kiš is į speci inę s i į, ne u in iesioginių sąsajų su mokymo p ocesu, nepa ašius jokio ado ėlio a adinamosios mokymo p ie- monės, o kalbos mokymo me odikas p isimenan ik iš s udijų laikų. juolab kasdienėje kalbos p ak ikoje – populia inamajame da be i nuola konsul uo- jan į ai aus amžiaus i išsila inimo kalbos a o ojus – dažniau enka gal o- i ne apie kokias me odikas, o ado au is pe laiką susiklosčiusia nuo oka, kaip žmonės su okia kalbą i ko jiems iš iesų iš kalbos i kalbininkų eikia. labai aiškiai ne ka ą pa i a: žmonės ima abejo i dėl pap asčiausių, pa- ma inių kalbos a ojimo dalykų, p a adę pasi ikėjimą sa o įgūdžiais. i da blogiau – abejoja ne aginami a sakomybės už sa o suku ą eks ą, pasaky ą žodį, o genami baimės bū i iešai pajuok i, ką no s ne aip pa ašę a pasakę. aigi sąly į su kalbos kul ū a nuola lydi idinė sumaiš is, su ikimas, baimė a ne pasipik inimas i ki i oli g ažu ne eigiami jausmai. 152 kalbos kul ūRa | 81 odėl a odo lygiai aip pa nepado u ylė i, kai ik oji kalbos kul ū os – kaip kul ū ingos kalbos – samp a a mūsų isuomenėje da osi išk eip a, kai bend inės kalbos mokymasis i s a kalbos klaidų mokymusi i , deja, i pdo pasku inius kalbos jausmo likučius i žlugdo pasi ikėjimą sa o kalba. aigi šis ž ilgsnis iš šalies kalbos kul ū os mokymo me odininkams gal a odys šioks oks akib okš as, ačiau no ė ųsi, kad jis bū ų sup as as kaip p o- ga a si auk i nuo įp as o, ne pe ieną dešim me į susida iusio kalbos klaidų mokymo būdo i pagal o i: a šiandien da is o pa ies žmonėms eikia? 1. bEnDRinės kalbos iR jos noRMų MokYMo sVaRba Visuomenėje ūkinėjan pe ilgą laiką susiklosčiusiems adiciniams socia- liniams yšiams, nebelieka kalbinės bend uomenės sėslumo, ku is s a bus, kad kalbos no mos bū ų san ykiškai pas o ios i nuosekliai pe imamos iš ka os į ka ą. nebelieka i e pės, iš ku ios aikas nuo mažens gau ų i us kalbos pama us (pap as ai ai būda o a mė). odėl bend inės kalbos, ku ios mokoma mokykloje, sis emos pag indai ne e ai ampa ienin eliais kalbi- niais jaunesnių isuomenės ka ų pag indais. be o, gausėjan lie u ių išei- ijai, g eičiausiai kaip ik bend inė kalba bus a au inės kalbos a maina, ku i a liks au os ienijamąją unkciją. aigi i bend inės kalbos no mų mo- kymas įgauna is didesnę eikšmę. neišleis ina iš akių i ai, kad bend inė kalba y a s ip iai eikiama ki okių iešojoje a osenoje unkcionuojančios labai ne ienaly ės ne eguliuojamos kalbos ap aiškų, o ypač pe e imus – i ki ų kalbų. bend inės kalbos no - mas ai ge okai silpnina, o mokykloje įgau us įgūdžius ne isada y a palan- kios sąlygos į i in i i išlaiky i. kalbų mokymo me odikos specialis ai p ipažįs a, kad mokan gim osios kalbos neuž enka ibo is ien bend ine kalba, „gim osios kalbos a eju sė- kmę besąlygiškai lemia eks ų, o mų i pa yzdžių į ai o ė“ (D azdauskienė 2008: 2–3). Į ai ios gy enimo aplinkybės (pa yzdžiui, g ožinės li e a ū os kū inio e imas) ska ina išmany i į ai ias aiškos p iemones i p i eikus mo- kė i jas inkamai – ie oj i laiku a o i. Vadinasi, išlaikan bend inės kalbos pi menybę, mokykloje u i bū i eikiamà neišk eip a i ki ų kalbos a mainų, jų unkcijų, paski ies isuomenėje i e ės samp a a, . y. ne iškelian i ien bend inę kalbą, o isa ki a paneigian i i išb aukian i iš „apy a os“. sude in- i ai nė a leng a, nes, pasak Ma ijos liud ikos D azdauskienės, s anda o laikymasis „moky is padeda, o s udijuo i kliudo“ ( en pa , p. 2–3). R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 153 ši aip mąs an , u i keis is i įsigalėjęs kalbos kul ū os sup a imas. Daba ši są oka mokinių i s uden ų, egis, y a apa inama su kalbos klaidų mokymusi. išmokus, kokių esama kalbos klaidų, jas mėginama aisy i a liekan į ai ias p a ybų sąsiu inių, es ų knygelių i ki ų mokomųjų leidinių užduo is. ki aip a ian , mokiniai, os įga ę bend inės kalbos pag indus i jų iki galo neį i - inę, da omi kalbos specialis ais, ku ie u ė ų išmany i i „iš i kščiąją“ kalbos no mų pusę, o s uden ai gauna da daugiau kalbos šiukšlių. kaip ai eikia jų pačių bend inės kalbos no mų sanklodą? a nekelia painia os? Mokymo kelias nuo klaidos p ie no mos p asmingiausias u bū ada, kai mokomasi iš sa o i a imiausios aplinkos klaidų, be jau u in nemenkus no minės kalbos įgūdžius. jeigu mokiniams i s uden ams į gal as kalami jiems s e imi, negi dė i no mų pažeidimai, ne u in ys yšio su daba ine a osena i jų pačių kalbos p ak ika, nenuos abu, kad „kalbos kul ū a“ am- pa a g asiu dalyku i ik õsios kalbos kul ū os, ku i pi miausia eiškia gebė- jimą a o i no minę kalbą i naudo is į ai iomis s ilis inės aiškos p iemo- nėmis, p iešingybe. kalbinė si uacija i bend inės kalbos unkciona imo bei jos no mų mokymo(si) kon eks as pas a aisiais me ais lie u oje aiškiai keičiasi. a kei- čiasi i pa s mokymas, jo me odai i p iemonės? kalbos kul ū os, kaip a ski o sis emiškai a p ki ų lie u ių kalbos emų mokomo dalyko, nebė a idu inėse mokyklose i gimnazijose. pi mas šio ku so ado ėlis idu inėms mokykloms bu o išleis as 1990 m., i jame kal- bos kul ū os moky is ski a 11-oje klasėje; ėliau šis dalykas išskaidy as i į e p as į isų pakopų mokomąsias p og amas. aukš osiose mokyklose pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2003 m. pa i in ą specialybės kalbos p og amą (skp 2003) kalbos kul ū os mokymas p ide in as p ie konk ečių specialybių po eikių, manan , kad „uni e si e ų ne ilologinėse s udijų p o- g amose ikslinga o ien uo is į specialybės kalbos po eikius“. leidžiama i am ikslui ski ų ado ėlių bei ki ų mokymo p iemonių. knygynai iš iesų už e s i bend ojo la inimo, p o esinio ugdymo i aukš- ųjų mokyklų kalbos mokymo ado ėliais, mokinių i moky ojų knygomis, es ų inkiniais, žinynais, aisyklių inkiniais… bend inės kalbos no mų mokymo ( . y. klaidų ieškojimo i aisymo) būdai juose keis ai panašūs: ben dalis užduočių y a ne i in kū ybiški Kalbos p ak ikos pa a imų, Didžiųjų kalbos klaidų są ašo i Kalbos pa a imų knygelių nuo ašai. klausimas, a ai pa enkina naujus daba inės isuomenės, ypač jaunuomenės, kalbinius po- eikius, u ė ų bū i im ai s a s omas. Į jį pi miausia galė ų a saky i pa ys lie u ių kalbos moky ojai i specialybės kalbos dalyko dės y ojai. 154 kalbos kul ūRa | 81 2. kokio REikia bEnDRojo kalbos kul ūRos supRa iMo? bend inės kalbos mokymosi ikslas a si pap as as i aiškus: eikia išmok i bend inės kalbos no mų, susiku i kalbos pag indus, kad jais emian is bū ų galima a o i šią kalbos a mainą pagal jos paski į į ai iomis aplinkybėmis, į ai iais s iliais. Vienas iš pa ik in ų mokymosi būdų – nuola skai y i daug ge a kalba pa ašy ų (ne ien ik g ožinės li e a ū os) eks ų. šis ikslas sun- kiai pasiekiamas neįsisąmoninus, kas y a bend inė kalba, kokia jos paski is isuomenėje i , galų gale, kokia konk e i p ak inė jos mokėjimo nauda. bend inės kalbos no mų mokymosi mo y acijai a skleis i už enka kele o aksiomų, nedidelės, be logiškai pa eik õs są okų sis emos: au inė kalba, bend inė kalba, isuo inė i bend inė a osena, unkciniai kalbos s iliai, kalbos no mos, bend inės kalbos no minimas (kodi ikacija), a ian iška kal- bos eiškinių p igim is, ne ienoda jų e ė, kalbos klaidos i k . šie dalykai pap as ai išdės omi įžanginiuose ado ėlių sky eliuose, ik a isada dalykiš- kai iksliai i inkamai? Ž ilg e kime į kelis kolegijoms i aukš osioms mokykloms ski us kalbos kul ū os ado ėlius1. an ai mokomojoje knygoje Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, emian is alekso Gi denio 1973 m. Mūsų kalbos žu nale skelb o „kalbo y os žodynė- lio“ s aipsniu apie bend inę kalbą, ašoma, kad ienas iš bend inės kalbos ski umų nuo e i o inių i socialinių dialek ų y a as, kad bend inė kalba „ u i ne ik akus inę, be i izualinę iš aišką ( aš ą)“ (bskk 12)2. aip, ačiau oks eiginys, pa eik as be pla esnių aiškinimų, eda p ie iš ados, kad aš o kalba isada y a bend inė, nes apie ki as aš ą u inčias kalbos a mainas ame ado ėlio sky elyje isai neužsimenama. ne jei į kalbą žiū ėsime sinch oniš- kai, šiandien ai jau neį ikima. Elek oninėje e pėje unkcionuojan i ašy inė lie u ių kalba oli g ažu ne isada y a bend inė; en socialinių, p o esinių dia- lek ų ap aiškų galima as i iek i iek. iesa, ame ado ėlyje apie elek oni- nės e pės kalbą ašoma, ik ne į ade, o isai ki oje ie oje, gale. be a s u- den ai pa ys ieškos loginių ieno i ki o sky elio sankabų? 1 s aipsnyje ne u ima ikslo išsamiai šiuos ado ėlius nag inė i, juolab kad jie isi p ieš lei- džian bu o ecenzuo i, kai ku ie da i ekomenduo i lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis e ijos a ba i em i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos. pa eikiamos pas a- bos galė ų p a e s i kalbos kul ū os moky ojams i dės y ojams, naudojan iems šiuos ado- ėlius, aip pa būsimų ado ėlių au o iams. Guos is, kad ado ėliai g ei ai sens a, o juos keičia nauji i gal nebū ų be e a apie ai ašy i, nė a labai il inga. 2 G e a šal inio su umpinimo nu odomas puslapis; šal inių są ašą ž . s aipsnio pabaigoje. R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 155 pe siau as y a oks kalbos no mos, ku i siejama ik su bend ine kalba, sup a imas: „p ipažin a, nusis o ėjusi bend inei kalbai p i aloma aisyklė, eikala imas“ (lkkV 14), „bend inei kalbai būdingų i a ojamų kalbos ak ų bei aisyklių isuma“ (lkkV 16), a si pa i no ma bū ų išim inis ik bend inės kalbos požymis. okia nuos a a diegiama i čia pa pa eik ame es e, a me an kalbos no mos apibūdinimą „ isuo inai p iim os kalbos nuos a os i aisyklės“ kaip ne eisingą (lkkV 23). kalban apie unkcinius s ilius (bui inį, adminis acinį, mokslinį, pu- blicis inį, meninį), leidžiama sup as i, kad ai bend inės kalbos a mainos (bskk 14; sky elis „bend inė kalba i jos a mainos“), ačiau i čia eikia išlygų: nei meninis, nei juolab bui inis s ilius neišsi enka bend inėje kalboje: s a biausia bui inio s iliaus unkcija ne apa in ina su bend inei kalbai esmi- ne iešojo bend a imo unkcija (dėl o ž . Župe ka 2005: 60–64). Da pasi aiko, kad kalbos klaidos adinamos kalbos kul ū os klaidomis (bskk 107), no s, jei nė a kalbos kul ū os no mų, ai negali bū i i kalbos kul ū os klaidų, – jono šukio jau senokai paaiškin a, kad oks pa adinimas ne eikalingas (šukys 1992: 10). ki ame ado ėlyje jau pe spėjama: „Įsidė- mė ina, kad ne a o inas kažkieno suku as e minas kalbos kul ū os klaida“ (lkk 14). nė a ikslus i pa s kalbos klaidos sup a imas, jeigu ašoma, kad kai ku ių klaidų pasi aiko ik ku iame no s dialek e a sociolek e (bskk 17). pami š- ama, kad są oka kalbos klaida u i aiškų e inamąjį aspek ą. ai nemo y- uo i nusižengimai kodi ikacijai, o kodi ikuo os y a ik bend inės kalbos no mos. aigi i apie klaidas y a p asmės kalbė i ik bend inės kalbos, o ne a mių (dialek ų) a sociolek ų a osenoje, no s i pas a uosiuose gali pasi- aiky i jiems nebūdingų eiškinių. es ų i p a imų, susijusių su bend ųjų kalbos kul ū os dalykų sup a imu, užduo ys ka ais okios painios, kad, ne u ėdamas pla esnį nei mokinių a s uden ų dalyko kon eks ą, pasijun i bejėgis jas a lik i. G eičiausiai aip y a dėl o, kad apsk i ai kalba y a gy as da inys i unkcionuoja ne kaip mecha- ninė ak ų i duomenų sankaupa, i kai ku ie eiginiai apie bend inę kalbą i su jos no momis susijusius dalykus negali bū i pa eikiami ien schemo- mis. a ba jos u i bū i ge iau apgal o os. pa yzdžiui, p ašoma užpildy i len elę (dešinę jos pusę), iš ku ios u ė ų bū i ma y i šešių nu ody ų ūšių kalbos klaidų šal iniai. po po os puslapių pa eikiami užduo ies a sakymai (lkkV 17, 19), aigi isa užpildy a len elė u ė ų a ody i aip: 156 kalbos kul ūRa | 81 kalbos klaidos kalbos klaidų šal iniai a) a ies a mės, šnekamoji kalba. b) ki čia imo a mės, šnekamoji kalba. c) leksikos a mės, šnekamoji kalba, ža gonas, ki os kalbos. d) Žodžių da ybos ki os kalbos, šnekamoji kalba. e) Mo ologijos a mės, šnekamoji kalba, ki os kalbos. ) sin aksės šnekamoji kalba, ki os kalbos. kiek čia iesos i ką ai gali duo i mokiniams a s uden ams? a neuž en- ka apsk i ai žino i, iš ku bend inėje kalboje a si anda a ian ų ( aigi ne ien klaidų!), kokios jų a si adimo p iežas ys i šal iniai? u in bend ąjį sup a imą apie bend inę kalbą, jos no mų pobūdį i aiš- kos p iemonių pasi inkimo k i e ijus, eikia im is konk ečių bend inės kal- bos no mų mokymo dalykų. kaip ge iausia ai da y i? 3. kalbos kul ūRos MokYMo pRak ika kiek ieno žmogaus kalbinė pa i is i įp očiai be galo ski ingi – ne as ume d iejų isiškai okiu pa būdu, okiomis pa aiškos p iemonėmis sa o kalbą ku iančių žmonių. a pa i aplinka, socialinis, p o esinis bend umas i pana- šūs eiksniai, be abejo, lemia panašią kalbinę elgseną, be isada lieka e d ės i indi idualiajai a osenai. ad i bend inės kalbos mokėjimo lygis gali bū i labai į ai us, o kalbos no mų pažeidimai – nebū inai isi ienodai bū- dingi ai pačiai pagal kokį no s požymį ski iamai žmonių g upei. a kim, subãčiaus gimnazijos mokinių bend inė kalba kai ku iais a ž ilgiais (pa yz- džiui, pagal a mės po eikį) ski sis nuo plungės gimnazijos mokinių kalbos, ačiau i oje pačioje subãčiaus gimnazijos klasėje a p mokinių aip pa bus ienokių a ki okių kalbinių ski umų. Visa ai kalbos mokymo me odininkams puikiai sup an ama, ik a a si- ž elgiama ašan kalbos kul ū os ado ėlius? Dažniau, sakyčiau, iskas maunama an o pa ies ku palio. Visi u i moky is bend inės kalbos no mų (i ai neginčy ina, nes jos isiems bend os), be kodėl isi u i moky is i galbū s e imų kažkieno kadaise da y ų klaidų? a gumen as, kad į kalbos kul ū os ado ėlius a enkami ik būdingiausi no mų pažeidimai, kaip bus ma y i, nė a s ip us. R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 157 3.1. Nuo klaidos p ie no mos a a i kščiai? u ė ų bū i aiškiau su okiamas ski umas: ena y a ku i kalbą, . y. ieško i, kaip iš eikš i min į, kokias ink is inkamas aiškos p iemones, a me an uoka (a isai) ne eikalingas. kas ki a – b au is į s e imą eks ą. pi mu a eju a gaminami i ko eguojami sa o kalbos įgūdžiai i įp očiai, i ai in- ka isiems kalbos a o ojams. an u – e inama i aisoma ki o suku a kalba, i ai gali a lik i inkamai am pasi engę kalbos specialis ai. be abejo, eks o edaga imo įgūdžiai p a e čia kiek ienam išsila inusiam žmogui, be a ai eikia pa e s i pag indiniu kalbos kul ū os mokymo ikslu? Vado ėlių au o iai eo iškai ik uosius mokymo ikslus, egis, ge ai su- p an a. p a a mėse aiškiai apib ėžiama, ko siekiama: s a biausias ikslas – mokslei iai u i įgy i sąmoningos i aisyklingos kalbos a o- jimo įgūdžius [= įgūdžių. – R. M.], ku ie eiškiami eks u (saky iniu a ašy iniu). eks as – a spi ies aškas i galu inis ikslas. Mokslei iai u ė ų išmany i kalbos no mas i eks uose jų nepažeis i. (kkV 7) šio kalbos kul ū os ado ėlio ikslas – padė i s uden ams įgy i bū iniausių lie u ių kalbos kul ū os i kalbos e ike o žinių, išmok i aisyklingai a o i kalbos mokslo i p o esijos e minus, pa eng i i į o min i in o macinius, a komuosius bei o ganiza- cinius dokumen us, su o muluo i aisyklingos kalbos bei sa a ankiško mokymosi įgūdžius, ska in i sa iugdą, kū ybiškumą, bend uosius gebėjimus. (lkkV 5) Mūsų bend inės kalbos di oje klaidų aisymai i mokymasis iš ų klaidų u i senas adicijas nuo pa jono jablonskio. ačiau, egis, ilgą laiką bu o s engiamasi išlaiky i no mų mokymo i klaidų aisymo pusiaus y ą: mokyklo- je mokoma no mų i mokomasi iš sa o pa ies pada y ų klaidų, ku ias iš aiso moky ojas. Vėliau, u in no minės kalbos pag indus, ka ais be eikia pasi i- k in i, ku i iš kelių aiškos p iemonių konk ečiam a ejui inkamiausia. ku ian i s ip inan ašy inę bend inę kalbą, pi miausia i u ė as aiškus po eikis ik in is no mų šal iniuose (žodynuose, g ama ikose), aip pa į ai- iuose kalbos pa a imų (ku ių jokiu būdu negalima laiky i ien su egis uo- ais no mų pažeidimais) są aduose. Žinomiausi iš jų – Kalbos pa a ėjas (1939) i Kalbos p ak ikos pa a imai (i leid.: 1976, ii leid.: 1985) (plačiau ž . šukys 2002: 7–12). a čiau daba ies – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas i išleis os penkios Kalbos pa a imų knygelės, pagal ku ias pa eng a i daugybė ki okių panašių leidinių, ski ų į ai ių p o esijų i ski ingų po eikių kalbos a o o- jams – ė ams, moky ojams, poli ikams i . . iš šių są adų išsiski ia p ano kniūkš os pa eng i Kancelia inės kalbos pa a imai (kanckp 2002, 2007), ku 158 kalbos kul ūRa | 81 „[p]i miausia keliama, kas inkama i a o ina, o ne a o ini dalykai i a e- jai pap as ai minimi po eik inųjų a ian ų. s engiamasi ne klaidas a dy i, o pa a i, kas kancelia inei kalbai inka, kas nege ai, ko ne eikė ų be eikalo keis i.“ (kanckp 2002: 7). a piniu a ian u galima laiky i an ano Rasima- ičiaus Va osenos klaidų žodynėlį, ku kalbos klaidos ski s omos adiciškai (y a šešios didelės jų g upės nuo žodyno iki sin aksės), be aisymo pa yz- džiai dažniausiai pa eikiami ne įp as a a ka, o pi miausia duodan no minį pa yzdį, ik paskui klaidą su neiginiu „ne“ (Rasima ičius 1999). s y uojančių kalbos no mų i kalbos klaidų są adai y a am ik a pa ogi o ma sužino i konk e aus eiškinio no minę e ę, ku ian sa o a a kan ki o suku ą eks ą. aigi okių są adų ad esa ai pi miausia y a žu nalis ai, ašy ojai, e ėjai, edak o iai i , žinoma, moky ojai, ku ie u i e in i moki- nių kalbos da bus. ačiau ne kalbos p ak ikos specialis ams isai nė a bū ina išmany i isų kalbos no mų pažeidimų a ejų. iš i kščiąją kalbos no mų pusę u i ge ai pažin i kaip ik kalbos specialis ai – kaip kad gydy ojai – į ai ius galimų s eika os su ikimų i ligų eiškimosi a ejus. a ik ai ikslinga isa ai užk au i mokiniams i s uden ams (ne ilologams)? a kim, kolegijoms ski o ado ėlio užduo is: „pasakyki e 10 būdingų ie ininko klaidų, paaiškinki e jų kilmę, iš aisyki e“ (lkkV 202). a ai ne mokslas apie kalbos klaidas? labiau eikė ų ado au is p incipu: mokausi no minės kalbos, o ik ada, kai abejoju, pasi ik inu. Reikė ų kalbė i ik apie pačius būdingiausius no - mų pažeidimus. juk ašybos is dėl o da mokoma nuo no mų, o ne nuo o, kad, pa yzdžiui, žodyje aikelis ne ašoma -ia-. jei mokinys i pa ašo klai- dingai, ik ada, moky ojui iš aisius, mokosi pa s iš sa o klaidos. kalbos a o ojams pi miausia ūpi, kaip a o i, o ne kaip ne a o i. Deja, adicinis kalbos kul ū os ado ėlių kelias – moky i kalbos klaidų, nes didelę eks o dalį suda o panašūs eiginiai: „klaida laikomas neį a džiuo inių o mų a ojimas ie oj į a džiuo inių ūšiai, išski iamajai daik o ypa ybei eikš i sudė iniuose e minuose i pa adinimuose [...]“ (bskk 100), – i daugybė aisymų. u ė ų bū i nepalyginamai daugiau užduočių, ku ios ska in ų ku i į ai ių žan ų i paski ies eks ą, ink is inkamiausias aiškos p iemones. jei enkamasi ne inkamai, ada i eikė ų aiškin is, kodėl i kas ne aip. iesa, inkamai pa eik i aisymai gali bū i labai naudingi. an ai aldonos paulauskienės monog a ijos Teisininkų kalba i bend osios no mos iename sky iuje duo a 100 eisininkų kalbos sakinių i kiek ienas iš jų nag inėjamas i aisomas su į ai iais komen a ais ( kbn 31–84). ska inama mąs y i i e in i konk e ų sa o p o esinės s i ies eks ą, o ne o maliai a pažin i pabi ų i , ne paslap is, dažnai di b inai sukons uo ų sakinių kalbos klaidas. R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 159 juozas pab ėža da 1995 m. s a s ydamas, kaip aukš ojoje mokykloje u- ė ų bū i mokoma kalbos kul ū os, ašė apie adicinį šio dalyko sup a imą: kalbos kul ū a šiandien apibūdinama gana ne ienodai. Dažniausiai kalbos kul ū os dalyko u inys siejamas su kalbos klaidomis, jų klasi ikacija, analize bei aisymu, . y. y auja sup a imas, kad kalbos kul ū a u i pa ody i, kas bend inėje kalboje aisyklinga, o kas – ne, kas joje y a ge ai i kas – blogai. Žinoma, ai i y a o dalyko s a biausioji esmė. ačiau p ie os esmės galė ų bū i kiek ki oks p iėjimas, . y. kalbos kul ū os dalyko u inį galima sup as i plačiau. (pab ėža 1995: 19) neabejo ina, kad okią kalbos kul ū os, kaip klaidų klasi ikacijos i jų aisymo, samp a ą diegia kai ku ie kalbos kul ū os ado ėliai. pa yzdžiui, ieno ado ėlio u inys: P a a mė, Ta ies klaidos, Ki čia imo klaidos, Žody- no klaidos, Mo ologijos klaidos, Sin aksės klaidos (kkV). beje, pa s ado ė- lis pa ašy as gana iš adingai, kiek ienas sky ius p adedamas kaip ik ne nuo klaidų, o nuo umpo no mų apibūdinimo, a ba no mos i klaidos g e ina- mos len elėje. pi miausia supažindin i su no momis, o ik ada su jų pažei- dimais mėgin a i ki uose ado ėliuose, ačiau mokymąsi apsunkina su ašy- ų ne a o inų a ejų gausa i ki as dalykas – o malusis kalbos eiškinių pa eikimo p incipas. 3.2. Nuo o mos p ie u inio a a i kščiai? kalbos pa a imų są adai iš adicijos suda omi emian is am ik u o maliuo- ju sis eminiu p incipu: nuo o mos p ie u inio. ai bene pa ankiausias būdas ( u in gal oje ne elek oninį, o knyginį pa eikiamų duomenų pa idalą) g ei- ai su as i no imą pasi ik in i dalyką. pa yzdžiui, jei abejojama dėl konk e aus pasakymo isdešim ieji me ai (ke i ojo dešim mečio eikšme), iena iš ikė- inų ie ų, ku apie ai galima as i pa ašy a, o maliai žiū in , y a į a džiuo i- nės o mos ( aip pa eik a, pa yzdžiui, Kalbos p ak ikos pa a imuose3). ačiau kai šį neno minį a ejį s uden ai u i įsidėmė i mokydamiesi „Į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų a ojimo klaidas“ (bskk 100–101), jis ik ai p a- slys p o akis, nes neį elpa į jokią p asminę sis emą i paskęs a a p ki ų p amai- šiui iš į ai ių šal inių a pasakojamų i aisomų a ejų. 3 Naujuosiuose Kalbos pa a imuose šio a ejo p ie į a džiuo inių o mų (KP G 26–28) nė a, be ne dėl o, kad jis nebelaikomas klaida. Klaidos esmė – ne į a džiuo inė o ma (nes pakai- o aiška isai ki a), o klaidingas iso junginio su žodžiu me ai a ojimas dešim mečio eikš- me, aigi e s inis leksikos eiškinys. 166 kalbos kul ūRa | 81 aisan į a džiuo ines o mas dešim mečiams eikš i, negalima išk eip i aisymo esmės. Mokoma: „kalban apie is o inį laiko a pį, negalima a o i į a džiuo inių o mų, eiškiančių dešim is“: ke u iasdešim ieji aisomi ke i - uoju dešim mečiu, o isdešim ieji me ai – ečiuoju dešim mečiu (kkV 88), no s mūsų kalboje ai y a penk asis dešim me is (1941–1950 m.) i ke i asis dešim me is (1931–1940 m.). p ie eiksmių sky elyje y a okia aisyklė (kkV 91): „būdo p ie eiksmiai da omi iš esamojo laiko ne eikiamųjų daly ių a ba a ojami pusdaly iai, p z.: nu aminamai a ba nu amindamas (ne nu aminančiai) sako; iską į ikina- mai (ne į ikinančiai) da o; kalba e zinamai a ba e zindamas (ne e zinančiai)“. no minamieji eikalai čia nu odo esan ik kalbos polinkius, be jokiu būdu neužb aukia iš eikiamosios ūšies daly ių pada y ų p ie eiksmių, o i pačių eikiamųjų daly ių (s ulbinan is a adimas, skaudan i gal a) (DlkG 2005: 411–412; kp G 2002: 39–40). a ne odėl in e ne o diskusijose nesi e ia- ma pik umu: kaip galima liep i a o i ik jaudinamas ilmas? Gal ie disku- uo ojai mokėsi iš ši o ado ėlio? smulkmena, be nenu ylė ina (jei bū ų a naujin ų leidimų): 2002 m. iš- leis ame ado ėlyje minima, kad lie u ių kalbos ins i u e kalbos no mini- mu ūpinasi kalbos kul ū os i e minologijos sky ius (lkkV 15), no s nuo 1991 m. gy uoja a ski i padaliniai: kalbos kul ū os sky ius i e minologi- jos sky ius (iki 2003 m.), o daba – e minologijos cen as. * * * kalbos kul ū os ado ėliai skęs e skęs a užduo yse, ku p ašoma ieško i s e imų klaidų i jas aisy i, aisy i, aisy i... oje klaidų apsup yje pa i kalba ima a ody i kaip nebepa aisomai se gan is ligonis, o ik ajai kalbos kū ybai i kalbos kul ū ai ie os lieka is mažiau i mažiau. neabejo ina, kad suku i daba inės isuomenės po eikius a i inkančią kalbos no mų mokymo me odiką – neleng as užda inys, eikalaujan is pi - miausia ge ai pažin i pa į mokomąjį p ocesą, a siž elg i į ų, ku ie mokomi, amžiaus i ki us ypa umus. nė kiek ne mažiau s a bu pa ink i inkamą mo- kymo u inį, a liepian į daba inės a osenos ak ualijas. ikė is šioje s i yje didelių i g ei ų pe mainų bū ų nai u, ačiau p adė i gal o i, a ne pe ilgai užsižais a su kalbos aisymais, pami š an pa į kalbos no mų b anduolį, bū ų pa s laikas. juk galinčių gal o i – ašančių ado ėlius i nes okojančių kū ybiškumo specialis ų – kaip i ne ūks a, o ai neabejo- inai džiugina. ik s aipsnio apim is šiuoka neleidžia pa ody i, kas mini- muose ado ėliuose ik ai bū ų e a pagy imo. R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 167 išVaDos 1. ieško ina būdų, kaip bend inės lie u ių kalbos no mų mokymąsi pada y- i sis emiškesnį, kū ybiškesnį, aigi i pa eikesnį – ne nuo klaidų aisymo p ie no mų i ne nuo o mos p ie eikšmės i unkcijos, o p iešinga k yp i- mi, labiau pab ėžian ku iamąjį kalbos pobūdį. 2. Vado ėliai, ku iuose mokoma bend inės lie u ių kalbos no mų i kal- bos kul ū os, u i bū i engiami daug a sakingiau i ūpes ingiau: – sis emiškiau i be loginių p ieš a a imų pa eik ini eo iniai eiginiai i ikslin inos są okos bend inė kalba, unkciniai s iliai, kalbos no mos i k .; – aiškiau ski ini dideli bend inės kalbos no mų pažeidimai nuo s ilis- iškai įmanomų lais esnės kalbos a ian ų; – bū inà pa eikiamų no minės i neno minės kalbos pa yzdžių a anka, a liepian i daba inės isuomenės kalbos po eikius; – ge iau apgal o inas kai ku ių užduočių p asmingumas i ikslin inos jų o muluo ės, kad mokiniai i s uden ai aiškiai su ok ų, ką i kaip a lik i, kokio ezul a o iš jų laukiama. 3. s a s y ina, a ne e ė ų o ien uo is į d iejų pakopų bend inės kalbos no mų mokymą: 1) bend inės kalbos no mų pag indų, k eipian dėmesį ik į esminius no mų pažeidimus, i 2) pa yzdinės kalbos – pagal p o esinį po- eikį. ada mokomasis p ocesas nebū ų pe k au as ak ų, o išmokus pag in- dų, jau bū ų galima moky is no minių a ian ų a ojimo i sub ilesnės kal- bos aiškos p iemonių s ilis ikos. 4. išlaikan bend inės kalbos pi menybę, mokykloje u i bū i eikiamà neišk eip a i ki ų kalbos a mainų, jų unkcijų, paski ies isuomenėje i e ės samp a a. šal iniai bskk – a. kazlauskienė, E. Rimku ė, a. bielinskienė. Bend oji i specialybės kalbos kul ū a. [Mokomoji knyga.] 2-as pa aisy as i papildy as leid., kaunas: pasaulio lie u ių cen as, 2007. kkV – D. Ga enauskienė, o. ke šienė, V. leona ičienė, E. Vė ienė. Kalbos kul ū os ado ėlis. [p o esinių mokyklų mokslei iams.] Vilnius: Homo abe , 2001. kps p – a. kaulakienė, a. pe ė ienė, l. Ru kienė, R. Žukienė. Kalbininkų pa a imai s uden ams: eo ija i p ak ika, Vilnius: echnika, 2008. LKK – Lie u ių kalbos kul ū a. [Mokomoji p iemonė kolegijoms.] pa engė D. no aišai ė. šiaulių k aš o adybos, eisės i kalbų kolegija, 2006. 168 kalbos kul ūRa | 81 lkkV – j. G iške ičienė, C. lapku ienė, G. na alinskienė, R. šmulkš y ė. Lie- u ių kalbos kul ū os ado ėlis. [kolegijoms.] Vilnius: Homo abe , 2003. kbn – a. paulauskienė. Teisininkų kalba i bend osios no mos. [Monog a i- ja.] Vilnius: jus i ia, 2004. li ERa ūRa DlkG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. 4-as pa aisy as leidimas. Red. V. amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. D azdauskienė M. L. 2008: kalbos mokymo p incipai, me odai, ado ė- liai i ezul a ai. – Gim asis žodis 2, 2–8. kanckp 2002, 2007: Kancelia inės kalbos pa a imai. pa engė p anas kniūkš a. 5-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. p ieiga in e ne e: h p://lkz.mch.mii.l /Kancelia inis/ kp G 2002: Kalbos pa a imai. kn. 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. sud. Ri a Miliūnai ė, eks o au . Ri a Miliūnai ė i aldona paulauskienė, y . ed. al- donas pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as; 2-as leid.: 2003; 3-ias leid.: 2004. labu is V. 1994: kalbos p ak ika i unkcinė g ama ika. – Gim oji kalba 1, 1–5. labu is V. 2007: kalbė ojo unkcinės g ama ikos į adas. – Elek oninis moks- lo žu nalas Lie u ių kalba 1. p ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l / index.php?id=63 pab ėža j. 1995: kalbos kul ū os ku sas aukš ojoje mokykloje. – Kalbos kul- ū os diegimo p ak ika i me odika. [jono jablonskio kon e encijos p anešimų ezės.] Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. pi očkinas a. 2004: Didelės i mažos kalbininkų nuodėmės. – Gim asis žodis 9, 2–7. Rasima ičius a. 1999: Va osenos klaidų žodynėlis, Vilnius: Vilniaus peda- goginis uni e si e as. Rudze ičius p. 2006: s e imybės: ž ilgsnis į lie u ių kalbos ado ėlius. – Kalbos kul ū a 79, 233–239. skp 2003: specialybės kalbos p og ama. – Gim oji kalba 8, 18–21. p ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /nu a imai/s ie imo-is aigos/specialybes-kalbos- p og ama.h ml šukys j. 1992: ką mano e dėl e mino kalbos kul ū os klaida? [klausimų k ai elė.] – Gim oji kalba 11, 10. šukys j. 2002: kalbos aisymų są adai i mokykla. – Gim asis žodis 12, 7–12. Župe ka K. 2005: bend inė kalba i unkciniai s iliai. – Kalbos kul ū a 78, 56–66. Gau a 2008 09 08 R. Miliūnai ė. Dėl kalbos kul ū os mokymo 169 on EaCHinG lanGuaGE Cul uRE Summa y he pape claims ha eaching he cul u e o language has los i s p ima y aim— o each accu a e s anda d language and educa e language use s so ha hey could eely make use o means o linguis ic exp ession o sa is y he needs o hei p o- essional and e e yday li e. he cul u e o language e en ually becomes a disci- pline o eaching language e o s, he p ocess o eaching is o e loaded wi h exam- ples o no m iola ion, which a e no always ele an . he p e ailing ask ype in ol es co ec ing e o s in he ex s o o he s uden s o ex s a i icially p o- duced o he pu pose o eaching a he han one’s own ex s. he pape discusses se e al ex books o s uden s o colleges and highe edu- ca ion ins i u ions. as a esul , he ollowing conclusions a e d awn: 1. Ways should be sough how o make he eaching o no ms o s anda d li hua- nian mo e sys emic, c ea i e and e ec i e: he app oach based on co ec ing e o s and hen explica ing no ms and gene ally going om o m o unc ion should be eplaced by he opposi e wi h he ocus on he c ea i e aspec o language. 2. ex books on s anda d li huanian no ms and language cul u e should be w i en wi h mo e esponsibili y and mo e accu a ely, iz.: — he heo y should be p esen ed in a mo e sys emic way, a oiding con adic- ions; he e ms s anda d language, unc ional s yles, language no ms e c. ha e o be mo e p ecise; —a clea e dis inc ion should be made be ween g oss iola ions o s anda d language no ms and s ylis ic a ian s o less cons ained language; — he selec ion o examples o no ma i e and non-no ma i e language should espond o he linguis ic needs o mode n socie y; —some asks should ha e a mo e clea ly de ined aim and wo ding so ha s u- den s unde s and wha and how should be done, wha esul is expec ed o hem. 3. he ques ion o wo- ie sys em o eaching s anda d language should be discussed. he i s would ocus on he ounda ions o language no ms and key iola ions o he no m; he second would add ess exempla y language esponding o he needs o a p o ession. hus he p ocess o eaching would no be o e loaded wi h ac s, a e he ounda ions a e laid, di e en a ian s o he no m and mo e sub le language exp ession and s yle could be augh . 4. p ese ing he p io i y o s anda d language, schools should ge access o he unde s anding o o he language a ie ies ( egional and social dialec s, p o es- sional language) hei unc ions and social alue. Ri a Miliūnai ė lie u ių kalbos ins i u as p. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius [email p o ec ed]