112
Kalbos Kul ū a | 81
ANTANAS BALAŠAITIS
lIE uVIŲ Kalbos lEKsIKos
No MINIMo aIDa
1. ĮVaDINės pas abos
p ak iniuose žodynuose pa eikiama in o macija eikia kalbos a oseną, nes
jie suda omi siekian no min i leksiką (Nak inienė 2000: 12). p ieš daugiau
kaip pusę amžiaus pasi odęs Daba inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – DŽ)
laikomas undamen iniu lie u ių kalbos eikalu (Keinys 1991a: 96). be o,
šis žodynas y a „pap as a, p ieinama i eiksminga iek šnekamosios, iek
ašomosios kalbos kul ū os kėlimo p iemonė“ (ul ydas 1977: 13). aigi DŽ
y a s a bus eikalas bend inės lie u ių kalbos aidai, o ka u i isai lie u ių
kul ū ai.
odėl p a a u jį į e in i į ai iais a ž ilgiais, juo labiau engian bend i-
nės kalbos žodyną. s aipsnyje pa eikiama kele as b uožų iš DŽ engimo
is o ijos sociologiniu požiū iu, p imenami daba inei jaunajai ilologų ka ai
sunkiai įsi aizduojami dalykai – kaip gy enamojo laiko poli inė aldžia i
jos pokyčiai eikė kalbininkus, jų engiamo eikalo pobūdį i eikiamas
no mas. Nag inėjan DŽ engimo sąlygas ne u ė ų bū i pami š as i pla es-
nis laiko a pio e inimas. Mėginimas o ganizuo ai ūpin is lie u ių kalbos
išsaugojimu įsigalinčios d ikalbys ės sąlygomis (a gai in i lie u ių kalbos
d augiją) o icialiosios aldžios bu o s abdomas, o pe šamas in e nacionaliz-
mas i au ų d augys ei bū ina usų kalba, keliamas ien eigiamas jos po ei-
kis lie u ių kalbai. aigi „lie u ių kalba p a ado k aš e sa o su e enumą –
pag indinę sąlygą, ku i leido jai aug i i s ip ė i“ (pi očkinas 1994: 5). Šio
s aipsnio1 au o ius kalbos būklę, jos no minimą sieja su isuomenės gy e-
nimu kaip i p o eso ius Zigmas Zinke ičius kalbos is o ijos eikaluose.
1 s aipsnis y a ge okai papildy as jubiliejinėje a p au inėje mokslinėje kon e encijoje 2008 m.
bi želio 23 d. skai y o p anešimo a ian as (ž . „lie u ių kalbos leksikos no minimo kai a
Daba inės lie u ių kalbos žodyno pi muosiuose leidimuose“. – Leksikologija i e minologija:
eo ija, p ak ika, is o ija. p anešimų ezės, 2008).
s aipsniu no ima page b i DŽ pi mųjų d iejų leidimų a sakomąjį edak o ių Joną K uo-
pą (1908–1975) 100-ųjų gimimo me inių p oga.
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
113
2. pI MIEJI p aK INIo ŽoDyNo MėgINIMaI
p ak inį no minį žodyną g e a didžiojo jau ke ino pa eng i Kazimie as būga
(1879–1924). Kaip nu odoma an ano salio (1902–1972) s aipsnyje Lie u-
ių enciklopedijoje (lE XXXV 1966: 408), „a. Vi eliūnas i a. Va nas bu o
jau p adėję a inkinė i medžiagą iš didžiojo žodyno ka o ekos“. be po bū-
gos mi ies šis užmojis bu o pami š as. „Medžiagos a inkimas bu o iš nau-
jo p adė as Juozo balčikonio ado aujamo didžiojo žodyno edakcijoje“
( en pa ).
p ak inis kalbos eikalas bu o pa eng as os pasibaigus an ajam pasau-
liniam ka ui. Kalbininkas i pedagogas al onsas Kalnius (1907–1981) su
geog a u s anislo u a ydu (1903–1975), pasinaudodami Ma o Ju kyno
(1909–1944) onomas ikos inkiniais, pa engė kalbos ado ą. Jį edaga o
Kazimie as gaspa a ičius (1908–1983), Napalys g igas (1896–1972), Kazys
ul ydas (1910–1996) i aleksand as Ži gulys (1909–1986), a s. edak o ius
Juozas lazauskas (1892–1970). Jis bu o pa adin as Lie u ių kalbos ašybos
žodynu i išleis as 1948 me ais. pa adinimas aiškiai pe siau as: šiame da be
pa eik i ašybos, sky ybos, ki čia imo, linksnių a ojimo pag indai, a mių
apyb aiža, keli šim ai ie o a džių i apie penkių ūks ančių žodžių ki čiuo-
as žodynas (be aiškinimų). Ku į laiką ai bu o pa ankinė knyga s uden ams
i bend inės kalbos no minimo p iemonė.
Ka o pabėgėliai lie u ių kalbininkai Vokie ijoje i gi ūpinosi pa eng i
leidinių gim osios kalbos eikalams. 1950 m. byle elde bu o išleis as p ano
ska džiaus (1899–1975), s asio ba zduko (1906–1981) i Jono Ma yno
lau inaičio (1894–1966) pa eng as Lie u ių kalbos ado as. „ edakcijos
žodyje“ p. ska džius paaiškino leidinio engimo is o iją. iubingeno lie u-
ių gimnazijos moky ojas s. ba zdukas iškėlęs jam min į, jog eikė ų pa-
eng i mokykloms ski ą ašybos ado ėlį. p o eso ius p i a ė šiai inicia y-
ai. 1948 m. ko o mėnesį ado ėlio engimui bu o p i a a lie u ių em-
inių bend uomenės posėdyje. be ne ukus pasi odė, kad eikia pla esnio
leidinio: „šiuo me u y a ikslinga išleis i ne ien ašybos ado ėlį, be kiek
galin išsamesnį eikalą, ku is šalia ašybos, kad i umpai da apim ų s a -
besnius bend inės kalbos a ies, žodžių da ybos, kai ybos, iš dalies sin ak-
sės i žodyno dalykus“. Visa ai eikalinga, „kad mes isi u ė ume im esnę
kalbinę p iemonę, ku i padė ų mums ilgiau išlaiky i gim osios kalbos kul-
ū os lygį bei jos sa aimingumą, leng in ų mūsų a pusa inį susižinojimą i
uo būdu ilgiau palaiky ų mūsų au inį bei bend uomeninį jausmą“.
114
Kalbos Kul ū a | 81
siekian okio ikslo, ank aš is išaugo į didoką knygą. Lie u ių kalbos
ado e p. ska džiaus ap a a bend inės kalbos a osena, a is, ga sų da y-
ba, ki is i p iegaidė, a ski ų kalbos dalių ki čia imas, ašyba (i s y uojan-
ys dalykai), s e imybių ašymas, žodžių da yba, naujada ai, a p au iniai
žodžiai, linksnių a ojimas, sky yba. p idė as i pla okas žodynas. sa i as
uni e salus žodynas, suda an is is ke i adalius knygos (444 puslapius),
bu o numa y as išei ijai, a siž elgian į au iečių po eikius jų gy ensimose
šalyse. Jame, be lie u iškų a dų i ie o a džių, įdė a i Vokie ijos, JaV,
Kanados, aus alijos ie o a džių i eikėjų pa a džių. Žodyne andame i
biblijos a dų, ašy ojų slapy a džių, mokslininkų pa a džių, š en o ių a -
dų, į ai ių su umpinimų, populia ių lo yniškų pa adinimų i posakių.
a ski ais lizdais pa eikiamos i paaiškinamos dažnesnės p iesagos i p ieš-
dėliai. Dalis žinomų žodžių neaiškinami (nu odoma ik kalbos dalis, ki -
čiuo ė), ki i aiškinami sinonimais. Kai ku ių žodžių nu odoma kilmė a ba
anglų, p ancūzų, okiečių kalbų a i ikmenys. Dažniausiai pa eikiami glaus i
aiškinimai su umpais a ojimo pa yzdžiais. p iešdėliniai eiksmažodžiai
pa eikiami a ba pag indinio žodžio ilius acijoje a ba a ski ais lizdais, ka ais
i paaiškinami.
Žodynu siek a i no min i leksiką: bend inei kalbai ne eik ini žodžiai a-
šomi lauž iniuose skliaus uose su kilmės pažyma: [apa (p c., sl.), be, p z.:
be pinigų, onu ė da ga o i do anų], [gùzikas (g., l.), sagà], [leikà (g.),
lais ỹklė, pil ù as], [mie à (g., .), mã as, sakas], [šncelis ( ok.), pjaus nỹs],
[špõsas ( ok., l.), pókš as, išdáiga], [ ùsikai ( .), glaudnės, kelnái ės],
[Vlija (g., l.) Ne s], [ i šgam nis ( e s inis skolinys), an gam nis], [že l
(p c., .), d ebùčiai]. apsk i ai ūpin asi pailius uo i žodyno į ade ap a us
dalykus, pa ody i kalbos a oseną, kel i jos kul ū ą, moky i aisyklingo ki -
čia imo i ašybos.
Vado as bu o baigiamas eng i p asidėjus emig acijai iš Vokie ijos. e-
dak o ius p. ska džius ko ek ū ą baigė skai y i jau a ykęs į Kli lendą (JaV)
i „ edakcijos žodį“ pasi ašė 1949 m. g uodžio 15 dieną. pabaigos žodyje
„Da bą baigian “, Vokie ijos lie u ių bend uomenės pasi ašy ame Miunche-
ne 1950 m. bi želio 29 dieną, nu ody i engimo i spausdinimo alkininkai,
ėmėjai. leidimu ūpinosi „Ven os“ leidykla. 5000 egzemplio ių i ažu iš-
spausdin as Lie u ių kalbos ado as (604 p.) ilgą laiką bu o mūsų ka o pabė-
gėlių pa ankinė knyga. bu o engiamas pa aisy as i papildy as šios knygos
leidimas, be jis nebu o išleis as (ska džius 1999: 793–794, 928).
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
115
3. Daba inės Lie u ių kaLbos ŽoDyNo
pI MasIs lEIDIMas
p ak inio žodyno ank aš į ik po an ojo pasaulinio ka o pa engė lie u ių
kalbos ins i u o žodynininkai Napalys g igas i an anas lybe is (1909–
1996). Žodžius iš didžiojo žodyno ka o ekos a inkinėjo i neseniai Ins i u-
e p adėjusi di b i an anė Kučinskai ė (1915–2006), nes mažojo žodyno
ka o ekai ebu o nu ašy i maždaug pusės abėcėlės žodžiai (Kučinskai ė
1981: 26–27). Kaip y a ašiusi ši au o ė, jau 1948 m. gale bu ęs pa ašy as
didokas žodyno ank aš is ( en pa ). susipažinusi su ank aščiu, Mokslų
akademijos ado ybė nu odė, kad ūks a a ybinio gy enimo žodžių, spe-
cialiųjų e minų. po didžiojo Lie u ių kalbos žodyno II omo (1947) k i ikos
Ma Visuomeninių mokslų sky iaus išplės iniame posėdyje 1948 m. lapk i-
čio 12 dieną bu o aps a s y as i engiamo bend inės kalbos žodyno ank-
aš is. lie u ių kalbos ins i u o di ek o ius Juozas balčikonis (1885–1969)
p anešime nu odė, koks būsiąs žodynas. Jame numa oma pa eik i isus a -
ojamus lie u iškus žodžius i dažnesnius a p au inius, aip pa ie o a -
džius su pasauliniais geog a iniais a dais. Jau su edaguo a dalis žodyno
(A–o, R, Š i u aidės). „ edaguojan žodyną a si anda sunkumų dėl no -
minimo, ki čia imo, p iesagų i k . silpna žodyno pusė – pe maža su ink a
mokslinės e minijos, aip pa a ybinio gy enimo suku ų žodžių“ (ž . Lie-
u os s Mokslų akademijos žinynas, 1949: 301). Žodyno ank aš is sulau-
kė g iež os k i ikos. Vicep eziden as J. Žiugžda p iekaiš a o, kad „Žodynui
isai nek i iškai panaudojama pasenusi, iš iso seniau su ink oji medžiaga.
[...] iek žodžių pa inkimu, iek sa o azeologija ( . y. a ojimo ilius acija)
Žodynas a i ūkęs nuo a ybinio gy enimo ik o ės“ ( en pa , 302). okiam
k i iškam e inimui p i a ė iesos edak o ius H. Zimanas, Ma p eziden as
J. Ma ulis. lie u ių li e a ū os ins i u o di ek o ius K. Ko sakas pab ėžė, jog
„bend inės kalbos žodynas u ė ų bū i ski iamas p ak ikos eikalui. [...] o
ak iškai daba su edaguo as bend inės kalbos žodynas – ai Didžiojo žody-
no su umpin a san auka“ ( en pa , 304). odėl žodyno ank aš į eikėjo
umpin i, o ka u i pildy i. Žodyno engėjai ūpinosi ne ik pašalin i „idė-
jines klaidas“, be s a s ė i jo sanda os klausimus. bu o a sisaky a ik inių
a dų, ieško a būdų, kaip ge iau pa eik i p iešdėlinius eiksmažodžius. aka-
demikas bo isas la inas (1893–1964), di bęs 1952–1953 m. lie u ių kal-
bos i li e a ū os ins i u o di ek o iaus pa aduo oju, siūlė p iešdėlinius
eiksmažodžius pa eik i a ski ais lizdais. su uo siūlymu negalima bu o su-
ik i, nes didžiojo žodyno ka o eka bu o ki aip sudėlio a. odėl ėliau pa-
116
Kalbos Kul ū a | 81
gal galimybes a. lybe is iškėlė a ski ais lizdais ik speci ines eikšmes u in-
čius p iešdėlinius eiksmažodžius, o ki i aip i liko a ojimo pa yzdžiuose.
DŽ1 į ade nu ody a, jog „iš ik ųjų bū ų ikslinga isus p iešdėlė us eiks-
mažodžius, ne i ne u inčius išski inės eikšmės, duo i a ski ai abėcėlės
a ka“ (p. XI). ai bu o pada y a DŽ2 leidime.
1952 m. balandžio mėnesį lie u ių kalbos ins i u o su eng oje sąjunginė-
je leksikog a ų kon e encijoje, kaip ašoma Li e a ū oje i mene (1952 05 11),
„ s s Ma Kalbo y os ins i u o da buo ojai kon e encijoje pada ė eilę e -
ingų p anešimų bei da ė im ų nu odymų lie u ių leksikologijos, leksiko-
g a ijos klausimais“. Nesu ikdamas su e čiamais lKŽ edaga imo pe a -
kymais J. balčikonis iš edak o iaus i Ins i u o di ek o iaus pa eigų pasi au-
kė. lie u ių kalbos ins i u as 1952 m. bu o sujung as su lie u ių li e a ū os
ins i u u. Jung iniam ins i u ui ado au i paski as li e a as akademikas Kos-
as Ko sakas (1909–1986). pagal kon e encijos ekomendacijas lie u os Ma
p ezidiumo suda y osios Daba inės lie u ių kalbos žodyno edakcinės komi-
sijos nu odymu bu o pa eng a a i inkama edaga imo ins ukcija (jos au o-
iai J. K uopas, a. Kučinskai ė, b. la inas). Į edakcinę komisiją paski i
K. Ko sakas, b. la inas, J. Kabelka, J. K uopas (a s. edak o ius), a. lybe is,
K. ul ydas. an aš iniame puslapyje y a i J. balčikonio pa a dė, no s jis
1953 m. g uodžio 3 d. aš u a sisakė bū i paminė as a p žodyno edak o ių:
„Kadangi aš nebesu iesioginis lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o bend a-
da bis i dėl kalbos aisyklingumo ne isu su inku su ki ų žodyno edak o ių
nuomone, odėl p ašyčiau Jūsų o žodyno edak o ių skaičiuj manęs neminė-
i“ (ž . a siminimai apie kalbininką Juozą balčikonį, 2006: 296).
Daba inės lie u ių kalbos žodynas bu o išleis as 1954 me ais. pla okame
į ade paaiškin a žodyno sanda a, žodžių eikšmių aiškinimas, ki čia imas.
Žodyne suki čiuo a i paaiškin a apie 45 ūks . žodžių. p a a mėje aip nu-
sakomas DŽ ikslas: „ a ybiniams kalbininkams bu o iškel as nea idėlio i-
nas užda inys – pa uoš i pla ų aiškinamąjį daba inės lie u ių kalbos žody-
ną, ku is yškiai a spindė ų socialis inę ideologiją bei a ybinį gy enimą,
eiksmingai p isidė ų p ie kalbos kul ū os kėlimo, p ie li e a ū inės kalbos
no mų įdiegimo a ybinėje isuomenėje“. aigi žodyno edak o iams pi -
miausia u ėjo ūpė i komunis ų pa ijos p ime ama ideologija.
pagal p a a mėje nu ody ą komunis ų pa ijos nuos a ą DŽ bu o pa eik-
i okie i panašūs idėjiški isuomeninio gy enimo žodžių aiškinimai i
ilius aciniai sakiniai, dažniausiai paim i iš usiškų so ie inių žodynų:
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
117
ãgen as 3. impe ialis inės y iausybės šnipas, di e san as.
ag èso ius g obikas, impe ialis inio ka o ku s y ojas, puolan i šalis: impe ialis i-
niai ~iai.
á mija 5. šnek. bū ys, daugybė: Milžiniškos galingos aikos šalininkų a mijos p ieša-
kyje žengia didžioji mūsų ė ynė – a ybų sąjunga.
bažnýčia (1) 1. namai, į ku iuos enkasi mels is eliginių p ie a ų besilaikan ys
žmonės.
plg. ce k ė p a osla ų š en namis.
búožė (1) 5. kaimo bu žuazijos a s o as – u ingas als ie is: Pas mus ~ių klasė lik
iduo a.
elgija (1) iena iš isuomeninės sąmonės o mų, mis ika i ikėjimu s ebuklingo-
mis jėgomis bei įsi aizduojamomis bū ybėmis pa em os pažiū os; ikyba: „ eli-
gija y a liaudies opiumas“ (Ma ksas). „ eligija y a iena iš d asinės p iespaudos
ūšių“ (leninas). klasinėje isuomenėje . y a da bo žmonių engimo i išnaudo ojų
klasių iešpa a imo į ankis. . p iešinga mokslui i kliudo pažin i gam os i isuo-
menės ys ymosi dėsnius.
ikýba (1) ikėjimas a iamu die o bu imu; eligijos pseudomokslas.
Da kele as sakinių, pe kel ų į žodyną iš o me o spaudos:
Mūsų didžióji a ybinė ė ynė y a aikos isame pasaulyje i o ė i ėlia ininkas.
Džiaugsmo i laimės kupina ieningoje a ybinių au ų šeimoje spalio demons acijoje
žengia lie u ių au a. Nesug iaunamas ikėjimas komunizmo pe gale. isi keliai eda
į komunizmą. a ybų aldžia sukū ė ne egė as galimybes kul ū ai ys y is.
ų laikų gy enimo pa i is leidžia many i, jog okį poli inį žodyno a s-
pal į lėmė isuo inė dik a ū a i p opaganda. Jos ykdy ojai agino DŽ „ o-
bulin i“ komunis inės ideologijos i so ie inio gy enimo spindesiu iš įsi i-
kinimo, o edak o iai ai da ė iš baimės pasi ody i neklusnūs i engian ys
pe im i b ukamą ideologiją. Jau bu o pakankamai pa i a, kad neklusnumą
lydi ep esijos. p isimindamas pi mąjį DŽ leidimą, ečiojo leidimo edak-
o ius s asys Keinys p ipažino, jog „ ai bu o sunkus i sudė ingas me as.
Kiek ienas ideologinis neį ikimas aldžiai uome galėjo baig is ilgamečiais
sa o „klaidų“ apmąs ymais i aumenų miklinimu plačiosios „ ė ynės“ gu-
lago salyne“ (Gim oji kalba 8, 1991: 22).
Dėl DŽ1 supoli inimo p iekaiš a o JaV a sidū ę lie u ių kalbininkai.
p. ska džius ašė, kad „ iskas, kas Vaka uose suda o kul ū os i ci ilizacijos
pag indą, čia y a e s e iš e s a an ieno mechaninio ku palio: [...] iskas
y a pajung a aklam mechanizmui, isuomeniniam ekonominiam ak o-
iui […]“. Nemaža žodyno dalis „y a pe sunk a komunis inės ideologijos“
(ska džius 1999: 918); „...šis žodynas y a ne moksliškai objek y us, be
118
Kalbos Kul ū a | 81
ideo logiškai selek y us: jame yčiomis išleis a daugelis dažnai gy enime a -
ojamų žodžių, p z. ad en as, ana ema, a elykis, bab is as, čekis as, dekalo-
gas, enka edis as, e angelija, e angelis as, komunija, os ija, ejybė i k .“ (ska -
džius 1997: 411). sp ęsdamas iš DŽ pa eik os žodžių ilius acijos, a. salys
Lie u ių enciklopedijos 35 omo s aipsnyje „Žodynai“ ašė, jog „ okią p opa-
gandinę eks azę galima neben paaiškin i anų me ų be ibiu poli iniu e o u“
(salys 1985: 236).
apie išleis ą žodyną iesoje (1954 10 05) in o ma o Ins i u o di ek o ius
K. Ko sakas. Ne ukus žodyną p is a ė i a sakomasis edak o ius J. K uo-
pas ( a ybinis moky ojas, 1954 11 11), nu odydamas kai ku ias nus a y as
no mas: abažū as, eliū as, aky as, u ny as. Ka u pab ėžė, jog „kai ku ių
no minių o mų nus a ymas sukėlė žodyno edakcijoje didelius ginčus“
(K uopas 1998: 422–425). sa aime sup an ama, kad pi mame no miniame
žodyne neleng a bu o nus a y i p iim iniausias no mas. odėl jau pi moje
ecenzijoje Vy au as būda (Li e a ū a i menas, 1954 10 30) iškėlė abejonę
dėl siūlymo „ ien ik p iesagos ie is pagalba suda inė i asmen a džius iš
ie o a džių […]. Žodyno suda y ojai a siž elgdami į li e a ū inę lie u ių
liaudies šnekamąją kalbą, bū ų ge iau pada ę isas is p iesagas (ie is, iš-
kis, ėnas) palikdami lygiag e ėmis.“ po pusmečio ki oje ecenzijoje Vin-
cen as D o inas, adelė laigonai ė i Jonas paulauskas (Li e a ū a i menas,
1955 04 02) pa eikė pas abų dėl žodžių a ankos (ne ado abi u ien as, bul-
doze is), siūlė daugiau dėmesio ski i žodžiams su papli usiais p iešdėliais
p ie, su, už.
Vladas g ina eckis, Jonas palionis i Vincas u bu is iesoje (1955 03 05)
paskelbė pas abų dėl žodžių a ankos: „aiškinamajame žodyne u ė ų as i
ie os i e esni dialek izmai, jeigu jie su inkami lie u ių g ožinės li e a ū-
os klasikų kū iniuose: p z., luinas, pylė, epukas (Donelaičio), snopis (Že-
mai ės), a alka, k aiguo i, nupiep i (p. C i kos), panuo alis (Vienuolio),
p iebėga (I. simonai y ės). Iš a p au inių žodžių eikė ų a iamodelizmas,
buldoze is, ezuo i, leibo is as, sk epe is, s ep omicinas.“
Didžiausias jų pa eikš as p iekaiš as dėl skolinių pa eikimo: „Žodyne
skoliniai kaip eikian neapdo o i leksikog a išku a ž ilgiu, neap ibo i, ne-
nu ody os jų a osenos ibos. Įsi es oji san umpa ne eik . (= ne eik inas
žodis) p ie ik ai ne eik inų lie u ių kalbos a osenai skolinių be eik nie-
ku nededama…, josios nė a p ie ainis, išdi binys, lais ano is, skai lingas,
aizdinys, nei p ie balkis, gli a, šniū as, šp icas, usikai.“
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
119
4. DŽ laIDa ČIKagoJE (1962)
DŽ leidimų apž algoje eikia p isimin i i pi mojo DŽ leidimo laidą Čika-
goje. p ak inio lie u ių kalbos žodyno eikėjo po ka o JaV pagausėjusiai
lie u ių bend uomenei – p ie jos p isidėjusiems ka o pabėgėliams, čia a y-
kusiems iš Vokie ijos. ačiau okį žodyną pa eng i nebu o kam: i kalbinin-
kai, i pedagogai pi miausia u ėjo ūpin is įsiku i, di bdami į ai iausius
izinius da bus. Nusp ęs a pe spausdin i 1954 m. Vilniuje išleis ą Daba inės
lie u ių kalbos žodyną, ik eikėjo pašalin i komunis inę p opagandą, jų e -
minu – „nubolše ikin i“.
populia i lie u ių leidykla „ e a“ Čikagoje žodyno pe leidimu p adėjo
ūpin is 1955 me ais. spaudoje (D auge, naujienose, ienybėje) p asidėjo
diskusija, kaip jį eikė ų aisy i. Daug pas abų pa eikė p. ska džius (1999: 917–
924) i benedik as bab auskas. DŽ „nubolše ikinimo“ yžosi im is ašy ojas
b. bab auskas (1910–1968), lie u oje ašęs kalbos kul ū os klausimais, iš-
leidęs knygelę „Ki čia imo aisyklės“ (1939). Jis pakei ė poli izuo us žodžių
eikšmių aiškinimus i ilius acinius sakinius, kele ą so ie inių e minų isai
išb aukė i pakei ė a i inkamo dydžio neu aliu g e imų žodžių ilius aciniu
eks u. labai panašiu š i u su ink i žodyno in a pai bu o užklijuo i an i -
šaus i aip Čikagoje bu o išspausdin as o og a uo inis leidimas.
Žodyne įdė a sa a p a a mė „pas abos p ie an osios laidos“, ku paaiš-
kin os aisymo p iežas ys: aisy i žodyną im asi dėl „pi mosios laidos nep i-
im inumo, ypač dėl jos pe k o imo bolše ikinės p opagandos medžiaga,
nieko bend a ne u inčia nei su žodyno paski imi, nei su kalbiniais žodyno
eikala imais, nei pagaliau su mokslinio eikalo im umu bei objek y umu“.
Dėl bu usios geležinės uždangos negalėdamas bend au i su pa engėjais i
pap ašy i jų leidimo pe spausdin i, aisy ojas a sip ašo. an aš iniame lape
neliko edakcinės kolegijos na io b. la ino pa a dės, nes en jis laiky as lie-
u ių kalbininkų poli iniu ado u, usišku e minu „poli uku“. apie žodyno
pe a ky oją nieku jokios užuominos, nei l. D. ( ik iausiai leona do Damb-
iūno (1906–1976)) pa ašy oje ecenzijoje Gim ojoje kalboje (1963, n . 1) ne-
minimi ne leidėjai. ai sup an ama, nes žodynas bu o pe spausdin as be
engėjų leidimo. ecenzijos au o iui, be abejo, bu o žinomas žodyno aisy-
ojas i leidykla, be ašy i apie nelegaliai a lik ą da bą bu o nea sa gu.
JaV lie u ių spaudoje engiamas žodynas bu o eklamuojamas (paskelb-
oje p enume a oje) kaip p o . J. balčikonio žodynas, gal dėl o, kad jo pa-
a dė pi moji edak o ių kolegijoje, no s a sakomasis edak o ius pažymė as
J. K uopas. Dėl o J. balčikoniui eko ne spaudoje aiškin is: „leis i ame i-
120
Kalbos Kul ū a | 81
koje okį žodyną niekas manęs nep ašė i aš nesu da ęs su ikimo panaudo i
sa o a dą am eikalui“ ( iesa, 1961 03 04).
lie u oje šis leidimas uo me u nieku nebu o ap a iamas, ne kalbinėje
spaudoje, a si jo i nebū ų bu ę. ik au inio a gimimo me ais kele as jo
egzemplio ių a si ado didžiosiose lie u os biblio ekose. apie šio leidimo
is o iją pi mą ka ą mano ašy a 1999 m. Gim ojoje kalboje (n . 5, 6) – „Da-
ba inės lie u ių kalbos žodyno“ Čikagos leidimas (1962)“2.
5. DŽ aN asIs lEIDIMas
p aėjus keliolikai me ų, p ib endo eikalas eng i naują DŽ leidimą. bū a
ke inimų naują leidimą pa eng i daug ge esnį – nebe daba inės, o bend i-
nės, uo me u adinamos li e a ū inės (pagal usų kalbo y oje a ojamą li-
e a u nyj jazyk), kalbos žodyną. am ikslui 1968 m. spalio 23 d. bu o su-
k ies a kon e encija p adė am žodynui ap a i. a sakomasis edak o ius
J. K uopas paskelbė s aipsnį „Koks u ė ų bū i li e a ū inės kalbos žody-
nas“ (Li e a ū a i menas, 1968 10 19; ž . K uopas 1998: 455–460). ačiau
po ku io laiko įsi ikin a, jog isapusiškai pa yzdinio bend inės kalbos žody-
no da neįmanoma pa eng i, i po ke e ių me ų (1972) išleis am žodynui
palik as senasis pa adinimas.
an asis leidimas bu o ge okai obulesnis i didesnis. pi miausia eikia
pažymė i, kad jis, kaip žadė a DŽ1 į ade, bu o pe a ky as leksikog a iškai:
a ski ais lizdais pa eik i p iešdėliniai eiksmažodžiai. pi majame leidime su
p iešdėliais bu o duo a ik ilius acinių sakinių. papildy as i naujada ais.
p a a mėje nu ody i: bu ininkas, d augó ininkas, dùjininkas, dail y a, di ó-
y a, kosmonáu as, sa a na, be o, da láip inė, mo o òle is, nailònas, po o lò
nas, aisyklà, eikinỹs (g e a bu usio eikmuõ) i k . a sisaky a e ų i nelabai
eikalingų bend inei kalbai žodžių: kasis, mainybos, miešinys, nuošalys ė,
nuožanga, pasaginė i k . a siž elgian į ki čio į ai a imą pa eik a naujų ki -
čia imo a ian ų: ais à (4, 2), áiškus, i (3, 1), aša ó i, ãša o i; be i, bé i;
deguõnis (2), deguons (3b); pakanė (2), pakálnė (1); paslg i, paslg i; p ó
g a (1), p ogà (4); audónas (1, 3), audonúo i, aũdonuo i; šis (1), ūšs (4);
ekė (2), elk (4); é gas (3), egas (4) i k . „ ai pada y a uo sume imu,
kad kalboje egzis uojan ys ki čia imo a ian ai nebū ų laikomi klaidomis.“
2 pa y inė i šio leidimo aplinkybių nep aleidau p ogos 1994 m. asa ą, kai Mokslo i enciklope-
dijų leidyklos bu au pasiųs as į Čikagą ink i duomenų žinynui Ja lie u iai (1998, 2002).
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
127
goje į leksikos no minimą siūloma žiū ė i kalbos g ynumo, jos sa i umo
požiū iu. No minimo eikalui DŽ1 naudo a ik iena pažyma ž ., ku ia bu o
nu odomi eik inesni a ian ai i siūloma keis i ik ieną ki ą s e imybę:
anks ýbas ž . anks y as, dyglus ž . dygus, kiniečiai ž . kinai, skai lingas ž .
gausus, a nys ė ž . a nyba, už aizdas ž . p ie aizdas, e p u ė ž . e pykla,
ė ungė ž . ėja odis; bakūžė ž . lūšna, bonka ž . bu elis, g abas ž . ka s as,
kaš uo i ž . kainuo i, kulšis ž . šlaunis, špižius ž . ke us, špokas ž . a nėnas,
šp icas ž . š i kš as, usikai ž . glaudės, ienok ž . ačiau. g iež a pažyma
ne eik . p idė a os p ie kelių žodžių: apip ekin i 2. spec. ne eik . mainy i že-
mės ūkio p oduk us į p ekes: a. kolūkių p odukciją; ge bū is ne eik . ž . ge o-
ė; kablia aškis ne eik . aškas kablelis; ipka ne eik . i inis. aigi aiškesnės
nuos a os dėl s e imybių, adinamųjų ba ba izmų, ada ned įs a pasaky i.
Kalbos e šalai eikiamai neį e in i. ai bu o nu odoma i ecenzijose. Ko-
dėl okia bu o DŽ1 nuos a a? Ma y , odėl, kad bu o diegiama o iciali nuo-
monė, jog usų kalba da an i ik eigiamą į aką lie u ių kalbai, ją p a u inan-
i. o me o o icialus au o i e as akad. J. Žiugžda pabal ijo i Mask os kalbi-
ninkų kon e encijoje ygoje 1952 m. „iškėlė bū iną eikalą gausin i lie u iš-
ką e miniją pagal usų kalbos da ybos p ak iką i p incipus“ (Li e a ū a i
menas, 1952 03 09). Į ke inimą pa eng i da ybinių i žodyninių kalbos aisy-
mų inkinį, panašų į l. Damb iūno pa eng ą i 1939 m. išleis ą „Kalbos pa-
a ėją“, so ie inių leidyklų ado ų bu o a saky a neigiamai. p iežas is – dau-
guma aisy inų s e imybių esą iš sla ų kalbų (dažniausiai iš usų kalbos).
Mėginama i ki aip aiškin i DŽ1 š elnią no minamąją poziciją. Ne a oks
libe alus požiū is į no mas bu ęs būdingas i p ieška io kalbininkams (Kei-
nys 1991a: 83). uo e čia abejo i . Miliūnai ės s aipsnis apie kalbos eiš-
kinių e inimą (Miliūnai ė 2000: 27). Nag inėjusi „Kalbos pa a ėjuje“
(1939) pa eik as ekomendacijas, au o ė nu odo, kad iš daugiau kaip pusan-
o ūks ančio jame ap a ų kalbos eiškinių (daugiausia žodžių) didžioji da-
lis (81 p oc.) laikomi kalbos klaidomis. aigi iek „Kalbos pa a ėjo“ suda y-
ojas l. Damb iūnas, iek jo edak o iai p. ska džius i a. salys eikiamai
į e ino ne eik inus kalbos eiškinius. okiam p ieška io kalbininkų požiū-
iui iš dalies p i a ė i minė os DŽ1 ecenzijos iesoje au o iai, p iekaiš a ę
dėl skolinių leksikog a inio neapdo ojimo.
a iamai libe aliam DŽ1,2 edak o ių požiū iui p ieš a aujama ki ame uo
me u pa eikš ame DŽ3 y iausiojo edak o iaus s. Keinio p ipažinime, jog ai
bu o „sunkus i sudė ingas me as“, kai už ideologines klaidas g ėsė ep esijos
(plg. p. 117). odėl okia nuos a a dėl s e imybių i ne dėl kalbos g ynumo
128
Kalbos Kul ū a | 81
ilgokai s abdė jų aisymą kalbos kul ū oje, Mūsų kalboje, aip pa i kalbos
p ak ikos pa a imų pasi odymą, eikė jų eikinius – ik su nuo oda „ge iau“
bu o pažymė i e iniai a lie i, bend asąjunginis, be a piškas, gilus (dėkingu-
mas, įspūdis), gili (užuojau a), palaipsniui, pilnu inai, amp ūs ( yšiai) i k .
bu o pla inama nuomonė, kad negalima d įs i abejo i s a biausio au o-
i e o – DŽ eikiniais. Kas nelaikoma ne eik inu DŽ, o i ne eikia aisy i.
No s pa ieniai edak o iai i engė s e imybių, be jos pli o pe spaudą,
da ėsi a si p iim inomis. Kalbos jausmą olydžio silpnino įsigalin i d ikal-
bys ė, o adminis acijoje, gamyboje, pagaliau i bui yje is plačiau bu o
a ojama usų kalba. a DŽ1 edak o ių „libe alus“ požiū is dėl kalbos
no mų nebu o p i e s inės mažos nuolaidos s e imiesiems?4
eikiamas dėmesys leksikos no minimui bu o ski as ik DŽ2, kai ma-
žiau be eikėjo bijo i s e imybių k i ikos. g e a pažymos ž ., nu odančios
eik inus o mų a ian us, ge okai dažniau naudo a pažyma n k., . y. ne eik-
inas žodis, e okai s ilis inės pažymos knyg. i spec. p ie ne eik inų žodžių
DŽ2 p iski i bakūžė = lūšna, bo i = páisy i, b ylius = sk ybėlė, kaladė =
inka, kalnie ius = apykaklė, p ūdas = enkinys, sa is o us = sa a ankiš-
kas, smala = de a, sosiska = deš elė, špižius = ke us, šp icas = š i kš as,
užganėdin i = pa enkin i, užme inė i, išme inė i = p ikaišio i, ely i = leis i,
linkė i i k ., ik su nuo oda ž . palik i lais ano is, lais ano iškas, lygs a a,
uimas (DŽ3 jie laikomi ne eik inais). Kaip ne eik inos p aleis os i kai ku ių
žodžių e s inės eikšmės: DŽ1 bu usi pilnas 5 eikšmė „aukščiausias, isiš-
kas“, sek i 10 eikšmė „ei i, bū i uoj po ko“.
Da g iežčiau s e imos leksikos palikimas e inamas DŽ3. an ajame lei-
dime į e in i ik su pažyma ž . kna as – dag is, š epselis – kiš ukas DŽ3 laiko-
mi ne eik inais. be jokios pažymos DŽ2 pa eik i a lie i, papkė „ka ono aplan-
kas aš ams susidė i“ DŽ3 y a ne eik ini. amp us 3. p k. „a imas, glaudus“
DŽ1,2, o DŽ3 jau ne eik ina eikšmė. ne amin i, bu ęs be pažymos, DŽ3 – ne-
eik inas. užsi ekomenduo i, DŽ2 bu ęs be pažymos, o DŽ3 – knyg. Žymus
3. „didelis, eikšmingas“, žỹmiai „daug, labai“ DŽ2 be pažymos, DŽ3 – knyg.
neišpasaky as DŽ2 ž . neapsakomas, o DŽ3 jo isai nė a. ečiajame leidime
a sisaky a e s inių pe kel inių eikšmių: plokščias „negilus, pa i šu iniškas“,
p. gal ojimas į DŽ3 nepe kel as. P iešakinis 3. „pi maujan is, pažangusis, a-
4 plg. Z. Zinke ičiaus min į „baigiamajame p ie aše“ p ie Lie u ių kalbos is o ijos VI omo,
pa ašy ame 1993 m. asa io 16 d.: „Mažos nuolaidos s e imiesiems isuome u i skaudžių
pasekmių, kad i kokiu p e eks u jos bū ų eisinamos („lanks umu“, „ ealybės sup a imu“
i pan.).“
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
129
do aujan is“: ~iai da bininkai (labiausiai susip a ę, pažangiausi). P. mokslas. ~ė
echnika. P. da bininkų aidmuo – e s inė eikšmė bu o ik DŽ1. Gilus 3. p k.
„didelis, žymus, esminis“: G. mokslas. ~i išmin is, paslap is. G. e oliucinis pe -
a kymas – DŽ1. Vėliau eikšmė kiek pakeis a: DŽ2 „didelis, s ip us“: G. jaus-
mas, įspūdis. ~i išmin is. G. miegas. DŽ3 ši eikšmė su pažyma knyg. G. jaus-
mas, įspūdis. Ma y , a siž elg a į kalbos p ak ikos pa a imų ekomendacijas.
galbū jos pa eikė i pilna e į DŽ3 į e in i pažyma knyg. ik kažin a į DŽ3
eikėjo pe kel i paañ in i? Įp as inių paka o i i p i a i ne u ė ų s elb i
e inys (plg. us. po o i j).
e esnėmis no minamosiomis pažymomis knyg. i spec. DŽ2 bu o pažy-
mė i nedėsningos da ybos (dažniausiai dėl usų kalbos į akos a si adę) žo-
džiai apsp ęs i „sąlygo i“, lem i „de e minuo i“ (DŽ3 jo nebė a), p iešpas a-
y i knyg. (plg. us. p o i opos a i j) – DŽ3 su pažyma n k., nu iebalin i spec.
„pašalin i iebalus“ (DŽ3 jo nė a). uo laiku gamybininkų šnekamojoje kal-
boje bu o a ojama i daugiau okios da ybos e inių: nudùjin i, nu d ùs
kin i, nukeñksmin i, numsin i, nupláukin i, nušá min i, nu andẽnin i, nu žiẽ
in i. Jie bu o aisomi kalbos p ak ikos pa a imuose (1976), o nei į DŽ2, nei į
DŽ3 nepa eko. ai u ė ų eikš i, kad jų a ojimas bu o laiku sus abdy as.
No s bu o papli ęs skolinys máikė, be nesu adus inkamo sklandaus pa-
kai o ilgokai ned įs a jo aisy i. ik an ame Kpp leidime (1985) pasiūly i
keli pakai ai: má škė, ma škùčiai, spo inùkė, ma škinliai. Šio skolinio nė a
nė iename DŽ leidime. ik an ame Kpp leidime bu o aisoma ãšė, pa-
siūly as i ge as pakai as – añkinė. gaila, šio naujada o ne andame DŽ3, o
šalia ankinùko jis bū ų labai ikęs (nė a jo i DŽ in e ne o e sijoje).
Da disku uo ina su pažyma knyg. DŽ3 pažymė a ýs y i 2-oji eikšmė,
ku ios sang ąžinė o ma be jokios pažymos bu o DŽ1 kaip „aug i, s ip ė i,
b ęs i“ a i ikmuo. DŽ2 su pažyma spec. jam su eik a eikšmė „da y i obu-
lesnį, sudė ingesnį, plė o i, u ulio i“. ai isą laiką daugeliui kalbininkų abe-
jonę kėlęs eiksmažodis, ku io sang ąžinė eikšmė išpli o kaip usų kalbos
az i a sja a i ikmuo. Kliu o jos p iešingumas pi majai iesioginei eikšmei
„ ynio i, sup i ys yklais“. Daba ie oj ys ymosi ( isuomenės, sąmonės, de-
mok a ijos, gemalo) dažniau a ojama aida, plė o ė, plė a, sklaida. ys y i
an oji eikšmė pa eik a i DŽ4. Dėl o jos nesibaiminama i aš uose, mano-
ma, kad ys ymąsi ne isu gali pakeis i minė i a i ikmenys (Klima ičius
2002: 106). ačiau a ilgas i dažnas ys y i, ys ymasis a ojimas nepe ėmė
šių są okų u inio i nepada ė ų jas žyminčių žodžių a si nepakeičiamų.
130
Kalbos Kul ū a | 81
IŠVaDos
Jau K. būgos kel ą sumanymą g e a didžiojo is o inio lie u ių kalbos žodyno
pa eng i p ak inį žodyną pa yko įgy endin i ik po an ojo pasaulinio ka o
J. balčikonio ado aujamame lie u ių kalbos ins i u e. po s a s ymų, k i i-
kos i aisymų 1954 me ais bu o išleis as Daba inės lie u ių kalbos žodynas.
leksikos no minimas p iklausė nuo isuomeninio gy enimo sąlygų. DŽ1
edak o iams jos bu o nepalankios. uome inė lie u os mokslų akademijos
ado ybė ykdė komunis ų pa ijos užduo į i kalbos eikalus eikala o p i-
aiky i p opagandai, o iesioginė žodyno paski is a sidū ė an oje ie oje.
odėl lie u ių išei iai Čikagoje (JaV) 1962 m. pe spausdino šį leidimą, iš-
me ę iš jo kalbos eikalui nep iim iną komunis inę p opagandą.
Daugiau dėmesio kalbos kul ū ai galėjo bū i ski iama ik DŽ2, kai suma-
žėjo kalbos mokslo ideologiza imas i mažiau bijo a k i ikuo i usiškas s e-
imybes. objek y esni apo isuomeninių e minų apib ėžimai i ilius aci-
niai sakiniai.
objek y us no minamasis žodynas pa eng as ik a sikū us nep iklauso-
mai lie u ai i a sik ačius p imes os ideologijos, o kalbininkams – usų kal-
bos ien eigiamos į akos p ipažinimo. oks bu o 1993 m. išleis as ečiasis
DŽ leidimas. palygin i su anks esniais, jame pada y a didesnė pažanga kal-
bos no minimo, jos kul ū os kėlimo linkme.
lI E a ū a
b a l a š a i i s a. 1995: Žodyno no mos i pa a imai. – Gim asis žodis 6, 1–3.
b a l a š a i i s a. 1999: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ Čikagos leidimas
(1962). – Gim oji kalba 5, 28–31; 6, 28–32.
b a l č i kon i s J. 1961: laiškas edakcijai. – iesa, ko o 4.
būd a V. 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. – Li e a ū a i menas,
spalio 30.
b ū d a V. 1973: Ilgai lauk as žodyno leidimas. – Pe galė 8, 161–166.
Daba inės lie u ių kalbos žodynas: I leid., 1954; II leid., 1972; III leid., 1993.
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Čikaga (JaV), 1962.
Dėk žodį p ie žodžio – u ėsi žodyną. a siminimai apie kalbininką Juozą balči-
konį. sud. b. gobe ienė i a. pupkis. Vilnius: lie u ių kalbos ins i u o
leidyk la, 2006.
D o i n a s V., la i g o n a i ė a., pa u l a u s k a s J. 1955: pas abos apie
„Daba inės lie u ių kalbos žodyną“. – Li e a ū a i menas, balandžio 2.
g in a e c k i e n ė E. 1973: li e a ū inės kalbos a uodas. – Li e a ū a i me-
nas, asa io 10.
a. balaŠaI Is. lie u ių kalbos leksikos no minimo aida
131
g in a e c k i s V., pa l i o n i s J., u b u i s V. 1955: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. – iesa, ko o 5.
kalbos p ak ikos pa a imai. sud. a. pupkis. I leid., 1976; II leid., 1985, Vilnius.
Ke i ny s s. 1991a: „Daba inės lie u ių kalbos žodynas“ i kalbos no maliza-
cija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 29, 92–98.
Ke i ny s s. 1991b: Šis as apie „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ ečiąjį
leidimą. – Gim oji kalba 8, 22–24.
Ke i ny s s. 1993: Žodynas isiems. – Mokykla 10, 31–32.
Ke i ny s s. 2004: „Daba inės lie u ių kalbos žodynas“ pe penkiasdešim
me ų. – kalbos kul ū a 77, 76–83.
K i a i i s g. 1974: Da ge inkime „Daba inės lie u ių kalbos žodyną“. –
kul ū os ba ai 1, 63–64.
K l i m a i č i u s J. 2002: Ka ekizmo kalba – kalbos ka ekizmas. – kalbos kul ū-
a 75, 105–120.
K u o p a s J. 1998: ink iniai aš ai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Kuč i n s k a i ė a. 1981: Kaip bu o engiamas „Daba inės lie u ių kalbos
žodynas“. – Mūsų kalba 1, 25–28.
Lie u ių kalbos ado as. sud. p. ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai is. bie-
le eld, 1950.
Lie u os s Mokslų akademijos žinynas. . 4–5. Vilnius, 1949.
M i l i ū n a i ė . 2000: Kalbos eiškinių e inimo laipsniai „Kalbos pa a ėju-
je“. – kalbos kul ū a 73, 24–35.
N a k i n i e n ė g. 2000: bend inės kalbos žodynas i leksikos no minimo p ob-
lemos. – kalbos kul ū a 73, 12–24.
pa u l a u s k a s J. 1952a: Mask os i pabal ijo kalbininkų mokslinė kon e enci-
ja. – Li e a ū a i menas, ko o 9.
pa u l a u s k a s J. 1952b: Kon e encija kalbos mokslo klausimais. – Li e a ū a i
menas, gegužės 11.
pa u l a u s k a s J. 1974: ak ualios leksikos no minimo p oblemos i žodynas. –
kalbos kul ū a 27, 40–49.
p i o č k i n a s a. 1994: lie u ių kalba okupacijų gniauž uose (1940–1991 m.) –
Gim asis žodis 7–8, 1–7.
salys a. 1985: aš ai, . 3, 213–244, oma.
ska džius p. ink iniai aš ai: . 2, 1997, 406–420; . 4, 1998, 649–660; . 5,
1999, 793–794, 917–924, 928, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
ul ydas K. 1977: Kas kelia kalbos kul ū ą. – kalbos kul ū a 32, 3–21.
Vai ke ičiū ė V. 2007: a p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas.
gau a 2008 10 06
132
Kalbos Kul ū a | 81
oN HE DEVElopMEN oF s aNDa DIsa IoN
oF lI HuaNIaN lEXIs
summa y
he pape gi es an o e iew o ci cums ances o compiling he Dic iona y o Con-
empo a y Li huanian (DCl; Daba inės lie u ių kalbos žodynas) and he s anda di-
sa ion o lexis in i s di e en edi ions. he idea o compiling a dic iona y o
p ac ical pu poses belongs o Kazimie as būga (1879-1924). Howe e , due o his
ea ly dea h he compila ion o he dic iona y was suspended and only esumed by
Juozas balčikonis (1885-1969) who headed he edi o ial boa d o he Dic iona y o
Li huanian. I s manusc ip was inalised a e WW2 a he Ins i u e o he li hua-
nian language. he manusc ip was discussed a he Depa men o social sci-
ences o he hen li huanian academy o sciences in 1948. he Depa men ad-
ised o amend he Dic iona y by adding he ma e ials om so ie newspape s and
li e a u e and by explica ing he e ms in he way hey we e explica ed in dic ion-
a ies o he ussian language. he e was an edi o ial boa d se up o edi ing he
Dic iona y. J. K uopas (1908-1975) was appoin ed as i s edi o -in-chie .
he Dic iona y o Con empo a y Li huanian was published in 1954. o e e o
he no ma i e de i a i e a ian s o he lexis, synonyms and equi alen s eplacing
loanwo ds he au ho s used he abb e ia ion ž .. Mo e a en ion o language s and-
a disa ion was de o ed in he second edi ion o he DCl (1972), which was pub-
lished when he poli ical censo ship was no so hea y. he edi ion amply uses he
abb e ia ion n k. o unaccep able loanwo ds. Mo eo e , he dic iona y was e ised
by lexicog aphe s; as a esul , p e ixed e bs we e gi en in sepa a e en ies. In he
hi d edi ion o he DCl which was published a e he es o a ion o li huania’s
independence (1993) he e alua ion o loanwo ds was e en s ic e .
