308
KALBOS KULTŪRA | 82
STEFANO M. LANZA
Vy au o Didžiojo uni e si e as
Die Gewal eine Sp ache is nich , dass sie das F emde abweis ,
sonde n, dass sie es e schling .
J. W. Goe he
Kalba s ip i ne odėl, kad ji a s umia isa,
kas s e ima, o odėl, kad ai, kas s e ima, ji p a yja.
J. V. Gė ė
DĖL TRIJŲ SKOLINIŲ
IŠ ITALŲ KULINARIJOS
Šiame s aipsnyje ap a iami ys neseniai Lie u oje papli ę i ališkų pa ie kalų
pa adi nimai: calzone, ca paccio i i amisù. Nė ienas iš jų nė a pa eikiamas
nei Daba inės lie u ių kalbos žodyne, nei a p au inių žodžių žodynuose
(TŽŽ 2001 a VV TŽŽ 2003). Apie juos nė a į ašų nei Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos, nei Lie u ių kalbos ins i u o konsul acijų bankuose, aip
pa ne as a i kalbininkų ekomendacijų. Rašy inėje kalboje jie pap as ai
pasi aiko es o a nų algia aščiuose. Iš en ca paccio i i amisù pa eko į Al-
binos Šiupienienės 2005 m. išleis ą pa ankinę knygelę Į pagalbą algia aščių
a ky ojams iesiog kaip i ališki pa iekalų pa a dini mai. Jie nebu o s a s o-
mi kaip galimi skoliniai, jų eik inumo lie u ių kalbai klausi mas nelies as, o
iš e s i ap ašomuoju būdu: žalios jau ienos užkanda (i . ca paccio di manzo)
i žalių lašišų užkandėlė (i . ca paccio di salmone) bei ka os py agai is (i .
i amisù) (Šiupienienė 2005: 97, 100).
Onomasiologijos eo inėje li e a ū oje adiciškai ski iami ys į a dijimo
(kaip pa adinimo eiksmo) ipai: a) kai kalbos sis emoje jau esan is žodis
ai komas naujam objek ui ( eikšmės skolinys); b) kai ku iamas naujas žodis
naudojan is sa os kalbos iš ekliais (naujada as); c) kai s e imos kalbos mo-
delis p i aikomas p ie sa os kalbos sis emos, o iginalo aišką daugiau a
mažiau keičian one iškai, mo ologiškai (skolinys) (plg. G zega 2003: 22).
S. M. LANZA. Dėl ijų skolinių iš i alų kulina ijos
309
Ap ašomasis naujos ik o ės apibūdinimas y a pi minis pažinimo p oce-
so e apas. Tiesiog aiškinama, kas y a a nauja ealija. Su okian ap ašomuo-
sius žodžių junginius kaip leksi nius iene us, bū ų galima laiky i naujos
ik o ės apibūdinimą p imi y iu naujada o kū imo p ocesu. Ap ašomieji
junginiai y a p imi y ūs iš esmės dėl d iejų p iežasčių: 1) jie nepa ogūs a -
o i – d iejų a daugiau žodžių junginiai ienai są okai adin i p ieš a auja
kalbos ekono miškumo p incipui; 2) e ai kada jie y a pakankamai ikslūs:
žalios jau ienos užkanda gali bū i pa iekalas, ku is isai nė a i alų ca paccio;
kiek iksliau (be i g e mėzdiškiau) bū ų okia i ališka žalios jau ienos nuga-
inės a ba lašišos ilė užkanda1; da neapi b ėž esnis, odėl i ne inkamas i alų
i amisù pa adin i, y a ka os py agai is2.
Kalbos no minimo gai ės seniai įsigalėjusios3, daba emiamasi šiais Lie-
u ių kalbos komisijos pa i in ais p incipais: 1) nep iim i skoli nių, ku iuos
gali pakeis i sa i lie u iški žodžiai, a i ikmenys; 2) lie u in i skolinius, jei
pakeis i jų sa ais žodžiais neįmanoma (plg. 2007 m. Bend ieji naujųjų sko-
linių no minimo k i e ijai). Ka ą ikslingiau a o i – skolinį a lie u iškos
o mos leksinį iene ą (jau esan į a pasida y ą nauja da ą), sp ęs ina iš y us
pačius skolinius, jų sanda ą, a ose ną4, san ykius su sis ema (plg. Pupkis
2005: 252).
C A L Z O N E
I ališkai calzone ( a iama [kal’ sone]5) adinama ypa inga picos ūšis. An
kočio os ešlos sk i ulio (picos pa g indo) iš p adžių sube iamas įda as. Pas-
kui ešlos sk i ulys pe len kiamas, i gau os d i pusės palei k aš us sulipina-
1 A. Šiupienienės siūlomi „ e minai“ nea i inka kalbos ekonomiškumo i nuoseklumo p inci-Šiupienienės siūlomi „ e minai“ nea i inka kalbos ekonomiškumo i nuoseklumo p inci-
pų: as pa s ca paccio aiškinamas kaip užkanda, jei iš mėsos, o kaip užkandėlė, jei iš žu ies.
2 T adiciniame šio saldėsio ecep e ka a oli g ažu nė a pag indinė sudedamoji dalis.
3 T umpą lie u ių kalbos no minimo is o iją ž . Pupkis 2005: 251–252.
4 Šiame s aipsnyje emiamasi, jei nenu ody a ki aip, Google paieškos į ankio as ų puslapių
duomenimis. Kiekybiškai Google s a is iniai duomenys nepa ikimi: ai iso labo apy ik is
puslapių skaičia imas (beje, os pačios užklausos ezul a ai ski iasi naudojan ki us paieškos
į ankius, ne i pa eikus ą pačią užklausą su uo pačiu į ankiu, be iš ski ingų šalių). Tačiau
Google y a labai p a a us, kai no ima as i a osenos pa yzdžių, nes odomi puslapiai y a
neginčy ini kalbos ak ai. Be o, in e ne o kalba – okia į ai i, kad gaunami ezul a ai nė a
ien ik ašy inės kalbos pa yzdžiai (apie ypa ingas in e ne o kalbos sa ybes ypač plg. C ys-
al 2001).
5 Ta imas čia i oliau pa eikiamas pagal a p au inę IPA ansk ipciją.
310
KALBOS KULTŪRA | 82
mos. Taip pa uoš as pusmėnulio o mos algis šaunamas į o kai ę. Tokios
o mos pūs as kepinys jau XVII amžiuje, kai pi mą ka ą (pagal DELI 1999)
bu o už iksuo as žodis calzone, p iminė i šu inę kelnių (i . calzone, a m.
cazone) kinkos išpūs ą dalį. 1877 m. išleis o Vocabola io napole ano-i aliano
(Neapoliečių–i alų žodyno) au o ius R. And eo lis (R. And eoli) aiškina:
„[calzone] ai oks įda y as pa plo ė lis, ku io o ma panaši į kelnių kinką ies
šlaunimi i ku į bus ikslinga i oliau adin i sa u pa adinimu calzone.“
Daba inėje lie u ių kalboje nė a žodžio, ku is iksliai a i ik ų i alų cal-
zone. Todėl pagal anksčiau minė us p incipus jis u i bū i sulie u inamas
a ba keičiamas lie u išku pasakymu. Saky inėje a osenoje dažnai gi dė i
kalban apie kalconę a kalconą, be pa ašy a okia adap uo a o ma – i in
e a6. A odo, kad one inė skolinio sanda a lie u ių kalbė ojams isiškai
aiški, gana iksliai a ku iamas o iginalo a imas. Tai gali bū i i p iežas is,
kodėl – da nesan bend inės kalbos no mos – dažniau enkinamasi au en-
iškos ašybos aiška, p z.: Tik ai labai skanios picos, ypač calzone; Gali e
kep i i užda ąją „calzone“ ipo picą; Kaip i alai elgiasi su calzone picom; Įda-
y ai picai (calzone) ešla uošiama aip pa . Kaip ma y i iš pa yzdžių, p ie
i ališko žodžio ne e ai pa eikiamas am ik as jo eikšmės paaiškinimas, da
plg.: Kumpio i ananasų calzone (pe lenk a pica); Calzone (užda a pica): sū is,
kumpis, pie ag ybiai, „salsa“, s ogūnai, g ie inė; „Calcone“ – iška page insi e
nuomonę apie picas! ai užda a pica; Vege a iška „Kalcone“ 13,90 l pe lenk a
pica su baklažanų, špina ų įda u; Pe lenk oji / Calzone. padažas, sū is, kum-
pis, g ybai, pap ikos. No s apsk i ai as a mažai pa yzdžių, pažymė ina, kad
a ose noje pasi aiko jau ne ienas ap ašomojo pobūdžio pasakymas, plg.:
įda y a pica, pe lenk a pica, pe lenk oji (pica), užda a pica. Kaip e minai ga-
lė ų ik i neben į a džiuo inės o mos, pa yzdžiui, minė a pe lenk oji pica.
Ki ose kalbose calzone įsigali kaip skolinys, plg.: Tas y, economical and
easy o ix, a calzone would make a ine lunch o dinne sandwich; Calzone is
eine ge üll e Pizza; Qui peu ésis e de an une pizza i alienne, de an une cal-
zone bien ga nie?; Que bueno el calzone con una ce eci a bien helada…; И да,
и нет – кальцоне, это не что иное, как одна из разно вид ностей пиццы7.
Rašyba dažnai one iškai neadap uo a, ačiau žodis mo ologiškai į o mi na-
6 Ras a kalcone, kalzone, calcone, kalcioni. Mo ologiškai į o min os o mos pa yzdžių nepa y-
ko as i.
7 Ka ais calzone a ojama junginyje su pizza, plg.: a pizza calzone, eine Pizza Calzone, une
pizza calzone.
S. M. LANZA. Dėl ijų skolinių iš i alų kulina ijos
311
mas, plg.: wo calzones; zwei g oße Calzonen; les calzones; los calzones8. Kiek
s y uoja giminė ne os pačios kalbos pa yzdžiuose. Vokiečių i p ancūzų
kalbose y auja mo e iškosios giminės o mos, ispaniškai calzone as as ien
ik y iškosios giminės, o usiškai nieka osios giminės.
Sp endžian , koks u i bū i lie u iškas i . calzone pa adinimas, pi miausia
is dėl o eikė ų p ipažin i, kad calzone – ne pica, o sa i as kepinys. Vie oj
kalbiškai neekono miško bei eikšmės požiū iu ne ikslaus junginio pe lenk-
oji pica siūloma palaiky i a osenoje jau pasi aikan į adap uo ą skolinį
kalcònė9. Sulie u in as pa adinimas labiau inka s e imų k aš ų ealijoms
pa adin i nei pasida y as sa as a i ikmuo, be o, sis emiškai jis p ide a p ie
ki ų nelie u iškus pa iekalus į a di jančių skolinių (plg. pica).
C A R P A C C I O
Ca paccio ( a iama [ka pa ’ ʃo]) iš esmės y a simbolinis pa iekalo pa adini-
mas: jis ne u i jokio seman i nio yšio su pa iekalo sudedamosiomis dalimis,
jo sudė ies neapibūdina. Kaip e a, žinoma šio žodžio a si adimo da a i ne
ie a. Venecijoje 196310 m. ka inės Ha y’s ba ekscen iškas sa ininkas
Džiuzepė Čip ianis (Giuseppe Cip iani) sugal ojo naują pa iekalą iš ankiai
klien ei, ku i nega lėjo algy i nei i os, nei kep os mėsos. Ploniems ma i-
nuo iems žalios jau ienos g iežinėliams pa adin i nusižiū ė a į mies o ak u-
alijas. Tais me ais bi želio–spalio mėnesiais eikė žymaus apy ojo Vi o ės
Ka pačo (Vi o e Ca paccio) pa eikslų pa oda. Taip dailininko pa a dė apo
p oginiu pa iekalo pa adinimu. Šis g ynas okazinis da inys ėliau, populia-
ėjan pa ie kalui i pačiam jo gaminimo būdui, įsi i ino leksikos sis emoje.
Užsienyje ca paccio pli o kaip egzo izmas i kulina ijos e minas (jis jau už-
iksuo as 1973 m. p ancūzų GR i 1974 m. anglų OED).
8 Rusų kalboje žodis кальцоне a odo nekai omas, plg.: Для Кальцоне мне нравится не очень
крутое тесто без опары; Разница с кальцоне опять же в размере и принципе жарки.
9 Tiesa, dėl am ik ų p iežasčių labiau ik ų a ian as kalcònas. Jis y a one iškai ikslesnis, nes
i . calzone galinis [n] nė a minkš as. Be o, kalconas išlaiko o iginalo giminę (i . calzone y a
bū en y iškosios g.) i y a dėsnin ge snis, palyginus su ki ais skoliniais iš i alų kalbos (plg.:
balcone > balkonas, ca one > ka onas, asone > azonas). Tačiau i . galūnė -e na ū aliau
siejama su lie u iška mo e iškąja -ė, i čia u bū eikia analogija su mo e iškosios giminės
pica, odėl o ma kalconė u ė ų bū i pe spek y esnė.
10 Šiuos me us odo isi i alų kalbos žodynai. Kai ku ie in e ne iniai šal iniai nu odo ski ingus
me us i pasakoja ki okias šio pa iekalo a si adimo bei pa adinimo aplinkybes.
312
KALBOS KULTŪRA | 82
Lie u os y o ko esponden as iš I alijos, ašydamas (2006 06 12) s aips-
nyje apie ka pačą, i oniškai eigė: „[į]si aizduoju, lie u ių kalbos g ynin o-
jai, ma y , jau s a s o, kaip čia iksliau iš e us ą i ališką s e imybę, juk su
ka piais ji niekaip nesusijusi. [...] mūsiškiai kalbos g ynin ojai šįsyk u ė ų
lik i i musę kandę, nes be eik isuose Lie u os es o anuose šiuo me u
siūlomas pa iekalas pa adin as ga saus apy ojo a du. O a dus išk aipy i –
labai neg a žu.“11 Tokį a a e inį humo ą g eičiausiai bus lėmę čia anksčiau
minė i g emėzdiški ap ašomieji junginiai. Iš ik ųjų jų i ne eikia. Tuo la-
biau, nė a ką e s i. Kai iš ik inio a do pada omas bend inis daik a a dis,
įp as a ne suku i sa ą pakai ą, o iesiog adap uo i skolinį, p z.: begonija (iš
bo aniko mėgėjo M. Begono pa a dės), ka no i as (iš p ancūzų mine alogo
M. A. Ka no pa a dės), keinsizmas (iš anglų ekonomis o J. M. Keinso pa a -
dės), ol as (iš i alų iziko A. Vol os pa a dės) i . .
Klausimas – ku i skolinio o ma laiky ina inkamiausia. Kadangi apy ojo
pa a dė adap uojama Ka pãčas, a i inkamai pa iekalo pa adinimas u ė ų
bū i – mo ologiškai į o minan 12 – ka pačas. Tačiau a osenoje ka pačas –
e as. Be daugelio neadap uo ų ca paccio pa a ojimo pa yzdžių, as a i
ki ų mažiau a daugiau sulie u in ų a ian ų, plg.: Kai ik a sida ė ši ie a –
suža ėjo nuos abiu ka pačio; ka pačio pjaus ome labai plonomis iekelėmis i
dedame iesiai an lėkš ės; ynas pe daug nesipjauna su sūdy os i š iežios la-
šišos ka pačiu13; e a paminė i jau ienos bei lašišos ca pacio, ku ie kiek ne a-
diciškai pa iekiami kaip salo os. Dažniausiai pasi aiko nekai oma adap uo a
o ma ka pačio. Fo mos ka pačas pa yzdžių os ienas ki as, o minė as įna-
gininkas ka pačiu (koks bū ų a dininkas? – ka pačis, ka pačias?) – pa ienis
pa a ojimo a ejis. Iš dalies sulie u in os i isai nelie u in os o mos pagal
anksčiau minė us p incipus negali bū i laikomos no minėmis. Fo mos ka -
pačio (su i) papli imą g eičiausiai lemia šioks oks panašumas su o igi nalo
ašyba i ai, kad lie u iškai minkš asis [ ʃ] p ieš užpakalinės eilės balsius –
ypač p ieš o – y a ku kas dažnesnis nei kie asis. Re esnės o mos ka pačas
(be i) p i alumas y a jos mo ologinis į o mi nimas.
Pas a uoju me u adap uojan skolinius su galūniniu dusliuoju [ ʃ] (i
ska džiuoju [dʒ]) nesielg a nuosekliai. Bu o a sisaky a a osenos adiciją
u inčios ašybos kap ičio (< cap iccio) – jos ie oje eikian kap ičo a ba
11 Gana pa adoksalu, kad ame pačiame s aipsnyje ko esponden as ba o sa i ninką ie oj Giu-
seppe pa adino Gio anni, o apy oją ie oj Vi o e – Vi o io.
12 Apie mo ologinio adap a imo bū inumą plg. Vaicekauskienė (2007: 186–187).
13 Tai ienin elis VDU eks yne as as pa yzdys.

S. M. LANZA. Dėl ijų skolinių iš i alų kulina ijos
313
kap ičas (TŽŽ 1985, TŽŽ 2001)14, – be palik as sol edžio (< sol eggio). Kai
a osena nep ieš a auja idinėms kalbos aisyklėms, ji u ė ų bū i palaiko-
ma. Ne ik nekai omas -o galūnės žodis ka pačio nep ieš a auja lie u ių kal-
bos no moms (plg. DLKG4 2006: 82), be sis emiškai inka p ie sol edžio i
p ie į no mą g ąžin ino kap ičio. Siūloma eik i a o i pas o aus ki čia imo
y iškosios giminės (plg. DLKG4 2006: 64) o mą ka pãčio.
T I R A M I S Ù
Y a į ai ių adicinio i ališko dese o i amisù ( a iama [ i ami’su]) ecep ų.
Pagal pi mąjį šį žodį už iksa usį žodyną (Zinga elli 1983) – ai „bisk i o
pag indu kaka os sluoksniu deng as pusiau šal as saldėsis, gami namas iš
maska ponės15, kiaušinių i cuk aus“. Kaip a si a do i amisù, nė a iksliai
žinoma, be žodynai su a ia no s dėl pi mos iksacijos da os – 1980 me ai.
Pa adini mas suda y as iš d iejų žodžių i ami su16, ku ie pažodžiui iš e us
eiškia „pakelk mane“. Tu in omenyje pe kel inę eiksmažodinio junginio
i a e su eikšmę „pakel i kieno nuo aiką, g ąžin i jėgas“, šio de se o paski -
is – a gai in i.
Sp endžian eo iškai, koks galė ų bū i lie u iškas i amisu a i ikmuo, u-
ė ų bū i aišku, kad okį pa adinimą padėmeniui e s i y a bep asmiška (i
e inių iki šiol, odos, nesiūly a). O dėl ap ašomųjų pa adi nimų ikslingu-
mo šiame s aipsnyje jau pa eikš a abejonių: e ai kada jie y a pakankamai
ikslūs, nė a pa ogūs a o i, odėl i sunkiai p igyja kalbos p ak ikoje. Visa
ai pa i ina i a o senos ak ai. Nekai oma o ma i amisu lie u iškai jau
įsigalėjo, iesa, ka ais is da ašoma Ti amisu didžiąja aide kaip simbo-
linis pa adinimas. Pa yzdžių as a be eik isų linksnių, plg.: Ti amisu ga-
minamas pap as ai, už uks os 30 min.; kiek ienoj ka inėj i amisu skonis is
ki oks; i amisu eikia leis i pas o ė i pailsė i; p ieš pa iekdami i amisu palai-
14 Fo ma kap ičio kaip i . cap iccio a imo a i ikmuo jau andama 1936 m. Ta p au inių žodžių
žodyne. Ci uodamas Lie u ių kalbos komisijos nu a imą, o mai kap ičo nep i a ė i A. Pa-
ke ys (1991: 5).
15 Fo ma maska ponė (< i . masca pone) jau eikiama kaip no minė (Gi čienė, Liu ke ičienė
2008: 117). Tačiau am ik ais a ž ilgiais ikslesnė bū ų maska ponas (plg. a gumen us dėl
kalconas 9 išnašoje).
16 I alų žodynuose is da eikiama pa adinimo ašyba iš d iejų žodžių ( i ami su) daba iš es-
mės nebe a ojama.
314
KALBOS KULTŪRA | 82
kyki e jį šaldy u e 4 alandas; dese ui mieliausiai enkasi saldųjį i amisu;
kada a ažiuosi su i a misu?. Saky inėje kalboje eko gi dė i lie u iškai a-
ian [ i a’misu], ačiau nė a jokio kalbinio pag indo palaiky i okį ki čia i-
mą, nepaisan o igi nalo ki čio ie os. Be o, kaip ik galinis ki čia imas y a
būdingas skoliniams su galū ne -u, plg.: in e iù, kakadù, meniù, e iù, abù
i . .
Lie u ių kalboje skoliniui i amisu nė a inkamo pakai o. Žodis i amisu
į a dija ypa ingą ki os šalies kul ū os ealiją, kaip skolinys y a plačiai a o-
jamas ki ose pasaulio kalbose17, o jo one inė i mo ologinė sanda a ne-
p ieš a auja lie u ių kalbos g ama ikos no moms. Kaip i ki i lie u ių kalbos
skoliniai su ki čiuo u galiniu -ù, jis negali bū i kai omas (plg. DLKG4 2006:
82), jo giminė – y iškoji (plg. DLKG4 2006: 64), ki is – pas o us.
IŠVADOS
A si adus po eikiui lie u iškai į a dy i naują ealiją, jos pa adinimas kilmės
kalba gali bū i pakeis as sa u pakai u a ba p iimamas kaip skolinys, p i aiky-
as p ie lie u ių kalbos one ikos i mo ologijos sis emos. Ki ų šalių adi-
ciniai pa iekalai y a s e imi lie u iams, kaip i lie u ių kalbai jų pa adini-
mai, odėl jiems į a dy i nea odo ikslinga siūly i sa ą žodį. Tuo labiau kad
a osenoje jie plin a kaip skoliniai, o kai a osena nep ieš a auja idinėms
kalbos aisy klėms, ji u ė ų bū i palaikoma. Pageidau ina skolinius one iš-
kai adap uo i a siž elgian į kalbos, iš ku ios jie a eina, a imą i juos į o -
min i mo ologiškai, engian o mų a ian iškumo. Remian is šiais p inci-
pais eikiamos a o i šios ys i alų pa iekalų pa adinimų o mos: kalcònė
(2-osios ki čiuo ės, mo e iškosios giminės), ka pãčio (nekai omas, y iško-
sios giminės) i i amisù (nekai omas, y iškosios giminės).
17 Tuo galima leng ai įsi ikin i, užėjus in e ne e į i amisu „Vikipedijos“ į ašo puslapį.
S. M. LANZA. Dėl ijų skolinių iš i alų kulina ijos
315
LITERATŪRA
And eol i R. 1877: Vocabola io napole ano-i aliano, To ino.
C ys al D. 2001: Language and he In e ne , Camb idge: Camb idge Uni e si-
y P ess.
DELI 1999 .: Diziona io e imologico della lingua i aliana, Bologna: Zanichelli.
DLKG4 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, Mokslo i enciklo pedijų leidybos ins i u as.
Gi čien ė J., Liu ke ičienė D. 2008: Sū ių pa adinimų a osena i no -
ma. – Kalbos kul ū a 80, 110–122.
GR 1973 .: Le G and Robe de la langue ançaise, Pa is: Le Robe .
G zega J. 2003: Bo owing as a Wo d- inding p ocess in cogni i ie his o ical
onomasiology. – Onomasiology Online 4, 23–32.
OED 1974 .: The Ox o d English dic iona y, Ox o d: OUP.
Pake ys A. 1991: Ta p au inių žodžių ki čia imas, Kaunas: Š iesa.
Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
Šiupien ienė A. 2005: Į pagalbą algia aščių a ky ojams, Vilnius: Ciklonas.
TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų e-
dakcija.
TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
Vaicekauskienė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai, Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u as.
VV TŽŽ 2003: V. Vai ke ičiū ė. Ta p au inių žodžių žodynas (elek oninis leidi-
mas).
Zinga elli N. 198310: Vocabola io della lingua i aliana, Bologna: Zanichelli.
Gau a 2009 12 14
ON THREE BORROWINGS FROM ITALIAN CUISINE
Summa y
The pape discusses h ee I alian bo owings which ha e ecen ly become e y
popula in Li huania; hey e e o he dishes calzone, ca paccio and i amisù. On
he basis o onomasiologic esea ch and he c i e ia adop ed o s anda dising bo -
owings, each o he abo e bo owings is analysed om se e al poin s o iew:
language his o y, seman ics, mo phological s uc u e, usage and ela ion wi h he
Li huanian language sys em.
When adap ing he bo owing, i should be decided which is be e : a mo pholo-
gically and phone ically adap ed ( o Li huanian) uni o a Li huanian lexical uni .
316
KALBOS KULTŪRA | 82
I is gene ally held ha o e e o o eign ealia, he adap ed a ian is mo e sui -
able han he na i e equi alen . Mo eo e , he wo ds like calzone, ca paccio and
i amisu usually sp ead in language like bo owings, and he use s ake e o s o
g amma ically adap hem (howe e , a la ge a ie y o o ms has been no iced).
When he ac ual usage does no iola e he ules o he language sys em, i
should be suppo ed. A e he analysis o each o he h ee wo ds, he ollowing
o ms ha e been sugges ed o use: kalcònė (2nd accen ua ion pa e n, eminine
gende ), ka pãčio (unin lec ed, masculine gende ) and i amisù (unin lec ed, mas-
culine gende ).
STEFANO M. LANZA
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas
[email p o ec ed]