scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kunigo Juozo Laukaičio „Mažojo Katekizmo vaikeliams“ religijos terminų norminimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kunigo Juozo Laukaičio „Mažojo Katekizmo vaikeliams“ religijos terminų norminimas

Author: Aušra Rimkutė
Year: 2009
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/306/371
A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo
Ca ecismo pa a c ianças e minos da eligião no minamen o 59
AUŠRA RIMKUTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
KUNIGO JUOZO LAUKAIČIO
MAOŽ CATEKISMO VAIKELIAMS
RELIGIOSO TERMIN NORMINIMAS
Po e ių comissão de 100 mechi
Juozas Laukai is (18731952) um dos mais impo an es XX a. iniciais li uanos
bažny inės kalbos gai in ojos, puoselė ojų e e minijos eligiões no min ojos.
Pa a es e abalho ele incluiu kunigus Al onsą Pe ulį e Adomą
Jakš ą-Damb auską, com os quais quase dois anos aisê po e ių linguagem,
quan o podendo se es o çou apaga os mais impo an es ex os de maldas de
s e imybių e oca eles pala as Li u iškais. em 1909 se euni am ao Seinus os
mais amosos ano me o kalbininkai Jonas Jablonskis, Kazimie as Būga, Juozas
Balčikonis e Ju gis Šlapelis, jun amen e com J. Laukaičiu e ou os kunigais
du an e pa á meses aps a s ê mui os dos p incipais g amá icos e o og a ia
da língua li uãs, su u kê a impo ância das maldas, giesmių, li anijas,
con i ma am alguns e minos da eligião. Vadinamosios Po e ių komisijos
neleng o e k uopš aus abalho esul ados pela p imei a ez o am anunciados
em 1909 m. 9ame Vado o núme o. Po e ių comissão p esiden e kunigas J.
Laukai is oi uolus pa aisy ųjų po e ių língua de enso . Apa ecendo
des a o a elmen e c í icos, ele bas an e se e amen e espondeu ao a igo
de Jono To o aicius Nauji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos), no qual le an ou a
ques ão, se ba ba izmos já não se en endem, e se eles já po nenhum modo
po e iosos já podem ica ? <...> Tal ez a Comissão máno que com uma mão
mos ėjimo de Li uães co ação e espí i as es endêš e ex aus a elha o ma, e
sua luga inb uks a no a assim como a p ima e a com šakėmis, spa ais1,
smaigais e ka imis sode e upe da e a a elha ąžuolą, e seu luga inkiša
jaunu ę obelai ę, que ainda e não sabe, se p igis? (To o ai is 1909: 296)2.
A ipsnyje D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisimo) J. Laukai is ašė: Kas y a
skai ęs Pu iške ičiaus kalbas Rusų ūmuje senajai als ybės a kai ap ai , ai Vado o s aipsnyje Nauji Po e iai pode conhece Lie u os Pu iške ičių, ik
1 x spa as esca a o, lope a (LKŽe).
2 Ci a as ala no a igo ne aisoma.
60 KALBOS KULTŪRA | 82 nou e solo na ida seno iško, ne ikusio p akilniausių maldų e imo,
e Po e ių komisija abalha assim, como sabeano e moka (Laukai is 1909d: 415). A a i idade de
gai imen o Li uânia J. Laukai is começou ainda es udando nos seminá ios dos kunigos Seinos.
Ele pe ença a sec e amen e aos li uanos klie ikų kuopelei (que o empo oi seu che e), que
p ocu a a a e in i a na i idade a língua, dis ibuin i lie u išką spaudą. Kun. J. Vailokai is
1910 m. Šal inyje esc e e, que J. Laukai is conhecimen os das línguas li uanas sėmėsi из
ysk. An ano Ba anausko, ïsso aquela nossa bela língua de on e de conhecimen o
b angenybių e ão bem a conhecia, que chiandien não emos Su alkijoje lhe igual (Vailokai is
1910: 422). Ma y , po an o 1904 1905 anos de ciência Seinų semina ijoje começais a ensina
li uãos línguas J. Laukai is o nou-se p imomôio li uãos línguas lec u ado . Ak y i
p o eso iaus3 kun. J. Laukaičio a i idades não gos a am sulenkėjusiam lec o ados do
seminá io. Ele a chama a li omanu, embo a Laukai is osse a odos ole an e an o em
sen ido nacional, polí ico, quan o e eligioso (Vaičiūnas 1996: 8). J. Laukai is oi um de 1905 m.
Kaune es abelecida Š . Kazimie o companhia de c is ãos esc i os pa a pe mi i undado es.
Ele ambém p esidiu naqueles mesmos anos ins i uída companhia de li os de publicação
Laukai is, D a anauskas, Na jauskas e B-ė, edaga a jo nal aščius, žu nalus, ašė a igos,
aduziu em língua Li uânia giesmes, psalmes, g ožinę li e a ū ą. Edaga o c is ãos
democ a as sa ai aš į Šal inis ( is p immuosius nume ios assinė Kazimie o P apuolenio4
nome, e desde 4 a é 22-ojo seu nome, mais a de edaga imą ans e ė Juozapui Vailčiui),
ambém oi edi okai Šal inėlis (1906), des ina o c ianças a ap ende línguas li uanas,
sumany ojas. Desde 1908 m. udens om o deixa mensual jou nal ka alikų kunigams
Vado as5, no qual eg asinga língua oi anunciada pamokslų, kalbos pa a imų. Seu undado
ambém oi J. Laukai is. Além de udo isso, ele ainda esc e eu á ios giesmių e ca echismá
Mažasis ka echizmas aikeliams. Ano P ano Ska džiaus, J. Laukai is y a um de nossos
nãousių sace do es, que ao longo de oda a sua ida é mui o cuidado-se das esc i omosas
li uanas, sob e udo bažny ines, do pe ulinimo da língua. Ele não oi 3 J. Laukai is a pa i de
1902 m. (pos yskopo An ano Ba anausko mo e) oi Seinų sace do es semijo e emp egado da
imp ensa Kazimie o P apuolenio (18581933) nome. Kanauninkas ajudou ob e pe missão
Šal inio jo nalchiu pe mi i e, como esc e e no li o Lie u os ko ų e pe uose: Vilniaus i
Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje XX a. p adžioje, ku į laiką ašėsi jo edak o iumi. Ele ambém
con ibuiu e à pe missão de Vado o. Pasi ašinėjo a iados pseudónimos
na ijos p o eso ius.
4 Keis as su apimas – J. Laukai is pasi ašė uo me u gy enusio kanauninko, isuomenės eikė-
(Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 223).
5 Vado a ėjo a é 1914 m. A é d ellik o núme oio ele edaga a J. Laukai is, mais a de
Jus inas S augai is.
A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ca ecismo pa a c ianças e mos de
eligião no minismo 61 qual einado lingubinis a especialis a, mas apenas
amado p a icas, bas an e cedo con on u ado com li uais aš ų linguagem
a osenos eikalu (Ska džius 1997: 420). Monsinjo as Al onsas S a inskas
ambém menciona J. Laukai į, como pa icula men e gos usímol da língua
li uãs: Pasi odo, po ou os kunigos pamokslus sėdėda o ao al a com blocno u
nas mãos e засi ašinėda o e os da linguagem. Depois aisyda o... (S a inskas
1996: 13).
Isso oi a i o agen e da sociedade. 1912 m. J. Laukai is Su alkų gube nijos oi
eslei o em Ke i ąją als ybės Rusijos duma, na qual abalhou a é 1917 m.
au ens. Gy endamas Sank Pe e bu ge Li uânia não esqueço. Nos anos do
P imei o gue a mundial oi das companhias Li uãs í imas de gue a šelp i
Sank Pe e bu go seção p esiden e, es abeleceu Lie u ių nau os ka alikų
sąjungą. 1918 m. įžo à Li uânia, 1936 m. oi eslolo em Ke i ąjį Lie u os Seimą.
1946 m. so ie as au o idade J. Laukai į a es s a o e n eisê 7-e iam anos de
ca ce e. Mo ė Vladimi o na p isão. Ap a us J. Laukaičio a i ia kalbinę e
a i idade social, pe manece o p incipal obje i o des e a igo seu edi ido
Mažojo ca echismo aikeliams ijų leidimų (1904, 1907, 1914) e minia da eligião
e sua ou ais; de e mina , a que p incípios e c i é ios de no mminho seu
guiu ado em no mminan e mos da eligião, e mais impo an e a alia quase
an es cen eme io expos os ca equismos e minos da eligião aisimos da
comun inesa língua Li uânica em elação. J. Laukai is esc e eu que kaip mui o é
necessá ia uni o midade nos ca alikos po e iuses, melho ajudučia os
sace do es, ensinando c ianças ca equismo, alando cada es i idade po e ius
do sak yka na ig eja, calėdados e ecebendo es idos pake inusių ou ekė i
(Laukai is: 417 1907). Assim, a igo pos e io men e se á esumido, se seus
i leis os ca ecismos ex os exis a mencionado uni o midade.
CATECISM RELIGIÓS TERMINIA
J. Laukaičio ca echismo saiu ês edições: 1904 m. Mažasis ka echizmas aikams,
p iskuendama į pi mą išpažin į i š en ą Komuniją ( i šelyje m., Vilnius), 1905 e
1914 m. Mažasis ka echizmas aikams, p iskuendama į pi mąją išpažin į i š en ą
Komuniją (Seinai). Todos ca ecismos ap o a . Ca ecismo au o , compa ai ojas
ou adu o nãoui ido, po ém p esume-se que esc e eu J. Laukai is
(Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 167). Di e e-se ca ecismos olume. A p imei a
edição é um pouco mais cu a 105 páginas, e
62 KALBOS KULTŪRA | 82 segundo e e cei o po 115 páginas. Na p imei a não
há y me inių e aka inių maldos ex os.
Das ês au o izações ca ecismo cole ada mais de 1800 e minos da eligião, seus
sinónimos e a ian es. Po que ca ecismo au o iza ex ai pouco esic ia, em cada
um deles encon ado ce ca de 600 di e en es únicažodžių (be eik ečdalis) e
compos os e minos da eligião, seus sinónimos e a iões. Apon ada endo ês J.
Laukaičius Majojo ca ecismo c ianças pa a pe missões, pode no a -se uma ce a
e minos da eligião kai ą, sa i us no minamen o e apas e p incípios. Po an o,
pode ala sob e ês e apas de no minamen o de e mos de eligião: s e imybių
a ojimą, sua oi imą lie u iškais a i ikmenimis e pe einamąjį e apą quando
p amaišiui é usado s e imybė e lie u iškas e minus. Te minis da eligião6 a igo
conside am pala as e pala as junginiai, in oduzi an es p incipais c is ãos
ien es de é, eligiões ac o ėjus, bem como an gam ines bū ybes, eligiosos
li os e ex os, com a éem elacionados e enominius, sac amen os, pecados,
ydas, do ybes, eligiões ce imigis, bažny inius eque menis (d abužius, suas
pa es, li u ginius indus e e c.), ig eças e eligiines š en es, celeb ámo ou os
dias e concei os elacionados com a eligião, á ios luga es eligiosos e
adminis a i os, e c. Te minais conside a y ini não só e dadei os, só à eligião
ca ac e ís icos e mos, ex.: al o ius, angelas, após alos, Deus A inėlis,
isp o in is, k ikš as, kunigas, nuodėmė, os ija, Pasku Teismasinis, p aga as,
ojus, sak amen a, Sūnus (Deus sūnus), Š enčiausioji T ejybė, Velykos e k .,
nomenkla ū inas denominações, ex. : Ka alikų bažnyčia, Š en oji Romos bažnyčia e
k ., mas e e minizuo i pap as osios kalbos (i nou as s i yse a ojami)
pala as, p z.: a is, a elė, dangus, duona, lazda, pasaulis, sodas, au ė, žal ys,
žemė, žmogus e pan. Te minizuo adas pala as o con eúdo di e e de pala as
simples des inadas, po exemplo: e mis a is nos ex os da eligião usado no
signi icado de c en e, pan na eligião é do peno espi i ual, C is ous Kūno, aigi e
seu Sac i ício da Redempção, G ande Quin a- ei a úl ima aka ienês dia, G ande
sex a- ei a canus can ais e dia da mo e, domingo não só sé imo dia da semana,
mas ambém o dia de C is o, a Deus ado a e ilsa . A pala a ja dim, como e mo
de eligião, é símbolo de beleza e pu eza, ambém e enisches e dangiškasis
pa ajus. 6 Sob e o concei o do e mo eligião eja ambém Rimku ė 2009: 172177.
A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo
Ca ecismo pa a c ianças e minos da eligião no minamen o 63
S e imidades
J. Laukai is 1907 m. D augijos e is a esc e eu: Žy a as, g iešns, g iekas ais
mesmas alo es como e abliubenyčia, ajemnyčia, apib ozy i, bliuznie s a,
loska. Tolygios lixolês necessa iamen e p ecisa de lado joga , po que suas
bjeu idas d asko li u io au į (Laukai is 1907: 418). Nos ca ecismos encon a-se
apenas g iešns, g iekas e ajemnyčia, pois p e alece lie u iški a i ikmenys.
Ap a iamuas Majojo ca equismo pa a c ianças au o izações deixadas usa
es as em comun inha lingua não nepa ekusios s e imybės ( ienažodžiai e minai,
einan ys i sudė inių e minų dėmenimis), que não êm lie u iškų a i ikmenų7: x
almužna MK8V1 44, MKV2 36, MKV3 36 (išmalda, lenk. jałmużna); x aniolas MKV1 17,
MKV2 6, MKV3 6 (angelas, lenk. a chioł): Angelas Sa gas MKV3 6, Angelas do Deus
MKV3 106, o bom Aniolas MKV3 san os 6, Angelas Sa gas MKV3 102, san o Aniolas
MKV3 45; x aniolas MKV1 MKV2 54, MKV3 47 (a kangelas, lenk. a chanioł):
Apa ecimen o de Gab iela de Aniolo MKV3 48; x a chaniolas MKV1 24, MKV2 13,
MKV88 MKV3 13 (Vis u a, lenkische czycki): čysus kančios; x a chaniolas MKV1 10,
MKV2 XI, MKV3 (š a umas, čynka, lenkische).
czys o a, plg. lenk. czys ość); x dūšia MKV1 7, MKV2 7, MKV3 62 (siela, lenk.
dusza): dūšia čysčiuje so čian i MKV3 46, dūšia 65, mažo aikelio MKV3 humano
dūšia MKV3 IX; x g abas MKV1 35, MKV2 26, MKV3 25 (ka s as9, b us. гроб, lenk.
g ób); x g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI (nuodėmingas, b us. g ěšnyj, lenk.
g zesz ny, da plg. us. грешный); x ka unka MKV1 54, MKV2 47, MKV3 47 ( okia malda, lenk.
ko unka); x nečys a a MKV1 79, MKV2 76, MKV3 VIII (nedo idade, paleis u ys ė, lenk. neczys o a);
x pakū a MKV1 30, MKV2 20, MKV3 20 (a gaila, lenk. poku a): elika pakū a MKV3 84, esgo amen o
pakū os MKV3 82, Pakū os Sak amen a MKV3 70; 7 Nus a an e minų kilmę (i eikšmę)
emiamasi A. Sabaliausko s udija lie u ių kalbos leksika (1990), D. U bo Ma yno Maž ydo aš ų
(1998), J. Palionio XVIXVII a lie u i ašų a ankinu lie u ių žodynu (2004), bem como A. B ückne io
Słownik e ymologický W polski (1974) e Smoczyo Słownik e ymologický slo a li ewskiego (2007).
Te minais ap esen am abėcėliškai, o iginalalo esc i a, umaaskai os a dininko o ma.
8 Sinlu x ma cimi na a ual comun ininha alboje pala as ne a o ini. 9
Ka s as ambém skolinys, plg. b us. ko s a.

64 LINGBOS
CULTÚRA | 82
x šliūbas MKV1 7, MKV2 61, MKV3 VIII („bažny inės su uok u ių apeigos“, lenk.
ślub);
x eselija MKV1 7, MKV2 61, MKV3 61 ( es u ės, b us. вяселле, lenk. wesele; é e
li a iškas e minas es u ės MKV3 VIII) e k .
Sinonimas e a ian es
Menė inas e es animidades, que ão usados compos os em e mos (g undá ios ou
secundá ios) e sepa adamen e ca equizmo, como uma oodžiai e mos da eligião, não
pa a o os, exemplo: x asaba (asmuo, lenk. osoba, us. особа): Asaba ou Ypa a MKV1 15,
MKV2 4, Ypa a MK ou AsabaV3 4 (asaba sinonimicamen e com neologismo ypa a); x e gas
(ke če adienis, b us. če é g, lenk. czwa ek): g andíssimo Če e gas MKV1 71, MKV2
66, g andíssimo e e gas MKV3 23; x kielikas ( au ė, lenk. kiich, ok. Kelch): kielikas inho
MKV1 MKV2 99, MKV3 99, pakyliko MKV1 MKV2 98, MKV3 MKV98; x pė ny MKV1 (VV, pjá ,
lenk ej pią ek): VI, 100 MKV1 MKV1 34, MKV1, 24 MKV2 MKV3; x lo ic (T, k .ojia, da g.
T ini as, Š enica, Š enica, Š enica, T ajica, Š enica, T ajica, T ajosa, T ajosa, T ajosa,
T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa,
T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa,
T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa,
T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa, T ajosa,
T ajosa. Po e ių comissão em po e iões publicados lis ados s e imybių (issky us aniolą
e dūšią) não. J. Laukai is a é e na úl ima edição do ca ecismo usou esses e mos
nelie u iškus, não é cla o. Tal ez sua opinião não coincida com a p opos a dos kalbininkų.
Vado o e is a J. Laukai is bas an e mui o esc e eu sob e a língua. Nos
assun os de linguagem ele se es o çou aps a s y i necessá ios dos mais usados
em nossos esc i os e mos eológicos e ilosó icos e expo os mais comumen e
acei os apagudes (Laukai is 1914: 201). J. Laukai is não emia con essa e ado,
po exemplo, em p imei o ele esc e ia, que aniolo ois i angelu não se iena del o,
que odos os li u ianos ka alikai ske sai e exilgai Li uã de mažens meldžiasi į
aniolą, e em segundo, mudando aniolą angelu, pessoas e i elmen e po isso se
apepidáindo, dizendo que isso esąs pamąsdžiojimas de Li uãs liu e ių e kal inų, que a -
A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičio Majojo Ca ekismo c ianças pa a os e mos
da eligião no minimas 65 oja angelas. Pagaliaus iman de pi mykš ės e smės
angelos, angelus lie u iškai išei ų angelius, -iaus, como es ilous a [b]a pessoas
usado o nome: Teopilius. Todel angelas g eičiausia i ada de usų kalbos
(Laukai is 1908b: 413). No guia no 7o núme o J. Laukai is exo ou a deixa aniolą,
po que es e pala a de o igem es anha esąs ão elho, como popiežius,
yskupas, klebonas, p abaščius10, pa apija e k ., e que ainda só não há
necessidade em seu luga b uk i angelą (Laukai is 1909a: 300). po ém em ou o
núme o ele já esc e ia que de e ia usa a pala a angelas (Laukai is 1909c: 102).
In elizmen e, o p óp io des a suges ão não obedeceu Mažajame ca equizme
aikeliams e mo angelas não. consumim: apie a (auka, plg. lenk. o ia a),
bi ma onė (Su i inimo sak amen a, lenk. bie zmowanie), g iegas (nuodėmė,
lenk. g zech, plg. us. гpex), ko a (bausmė, lenk.), mylis a (malonė, b us b us.
мiласць, lenk. miłość), nodieja ( il is, b us. надзея, lenk. nadzieja), peklis
(p aga as, lenk. piekło), sme k (mo is spa, ka is, lenk. dea h), ka a ied (
s e nis, sp. spowied), sūdz, (sūdz, b us. b us. , lenk. sudden. sudden. dea h), lenk.
A pa i de exemplos ê-se que elas o am en adas eliminia , po ém
nenuoseklamen e, pois pode se encon ado e sepa adamen e us ojamų, e
como lie u iškų e minų sinonimų (daz ezes esc e em em skliaus os ou po
jung uko ou).
Em mui os casos do Deus de Deus J. Laukai is da a p e e ência aos e mos li uanicios, ex. MKV1
73, plg. auka a ba apie a MKV2 p oba MKV3 69, MKV3 69: Mišių apie a MKV1 74, Mišių auka a ba apie a
MKV2 69, MKV3 69, MKV3 69, MKV46, MKV1 81, MKV2 78, MKV66, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68,
MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68,
MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68,
MKV68, MKV68, MKV68, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78,
MK80, MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK8 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9
(spa iednis) MKV3 60;
g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI, plg. nusidėjėlis MKV1 84, MKV2 81, MKV3
81;
, MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9
, MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9
, MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9
, MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 , MK9 Isso é nome de klebono de o igem la inisca,
já obsole a e ne a o ina s e imosť (plačiau e Klima ičius 1998: 10).
KALBOS KULTŪRA | 82 e Deus amlis a ou mise icó dia MKV1 67, san os dos
sac amen os amlis a MKV1 23 san os dos sac amen os mise icó dia MKV2 12,
MKV3 12, ex iximo11 mise icó dia MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; mo e (sme is) MKV1
19, MKV2 9, MKV3 9, plg. mo e MKV1 19, MKV2 da 8, MKV3 8, MKV1 5, MKV2 VI e MKV66
MKV3 niek ikys ė (zabobonai) MKV1 58 p ie a ai (zabobonai) MKV2 51, MKV3 51;
nusidėjimas (nuodėmė, g ego) MKV1 88, MKV2 86, MKV68, MKV36, MKV89, MKV39,
MKV39, MKV38, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39,
MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39,
MK39, MK39, MK3 A págimo sec ap is consumada MKV1 13, MKV3 1, 33, Š enčiausi
T aicės paslap is MKV1 13, MKV2 1, MKV3 1; p aga as ou pekla MKV1 24, plg. pekla ou
pekla MKV1 9, MKV2 X, MKV3 X, ambém plg. p aga as MKV1 24, MKV2 13, MKV3 13
pekla MKV1 65, 41, 8, 13, MKV2 MKV3 13, MKV2 MKV3 33, MKV1 MKV2 MKV3 MKVV1 MKV1
MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV2 MKV2 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1
MK2 MK2 MK2 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK4 MK4 MK4 MK4 MK4 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5
MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK ibunal (sūdas) MKV2 38, MKV3 38; 1904 m. ca equizme é
só sūdas MKV1 46, da pala a ibunal ainda não, plg. Deus julgamen o (sūdas) MKV2
13, MKV3 13 Deus sūdas MKV1 23, Paskučiausiasis Teismas MKV2 38, MKV3 38
Paskučiausias Sūdas MKV1 23 Paskučiausi Te (Sūdas) MKV2 13, MKV3 13, uni e so inas ibunal MKV2 39, MKV3 39, MKV3 38 MKV2 MKV3 Visa inis Paskučiausiasis Teismas (Sūdas) MKV1 MKV1 48, 46; il is (nodieja) MKV1 MKV1 MKV2 41, 41, 41, MKV1 58, MKV2 MKV3
103 e k .
Embo a m. ca echizme a o o neologismá niek ikys ė MKV1 58 J. Laukai is cambié pala a
com p ie a ai MKV2 51, MKV3 51, po ém skliaus uas deixou 11 1904 Ex išimas a leidimas
(nuodėmių) e inys om polkų kalbos; plg. lenk. ozg eszenie (Palionis 2004: 157), ainda plg.
iz iš i lenk. esol e .
A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičio Majojo Ca ekismo c ianças pa a os e mos
da eligião no minimas 67 lenkybę zabobonai. Um e mo li a iško em sinónimo,
que conside ay inos hib idu12, ej., o e eucojimas (apie a ojimas) MKV2 49,
MKV3 49 (aukojimas, lenk. o ie ować, o ia owanie). Na p imei a edição há apenas
apie a ojimen o MKV1 56, ainda plg. O Senho Jesuesu é a oção MKV1 55 e o
Senho Jesus sac i ico (apie a oção) MKV2 48, MKV3 48. Fas a e mais hib idinos
e mos, que em gene ininha ala já não us ojamos, exemplo., nepakū a ojimas
MKV1 9, MKV2 X (nea gailação, plg. lenk. poku ować) e k . Peajame ca equizme
pa a c ianças são casos, quando p imei o ap esen ada es animidade ou
ne a o inas híb ido e mo, e só depois dele lie u iškas co espondência
(ca os e minos compos o), p z. : Bi ma onė ou pad ū inimas13 san oam
ikėjime MKV1 7, MKV2 VIII, MKV3 VIII, Bi ma onė ou Pad ū inimas ikėjime MKV1
67, MKV2 62 (Bi ma onė ou Pa i inimas ikėjime MKV3 62); em odas as edições
usa-se e singula e mo Bi ma onė MKV1 70, MKV2 65, MKV3 65; nedėldienis ou
domingo MKV2 53, MKV3 53, na p imei a edição da pala a domingo não há, é só
hib ido nedėldienis MKV1 59 (sekmadienis, plg. b us nedeля), em odas as edições
usa-se o compos o e mo Velykų nedėldienis MKV1 36, MKV2 27, MKV3 26. Palyginos
Majojo Ca ecismo c ianças de licenças e minos da eligião, pode no a -se, que
J. Laukai is gos a a segui s e imybių oi imo suas p óp ias pala as
p incipio, su o muluo o, ma y , nusis o ėjusios adições de g ynimen o da
linguagem, especialmen e keliamas e g ildenamas de ha me o p adoje. Do
abo os exemplos e , que de alguns s e imybių, a o ų m. 1904 Mažajame
ka ekizme aikeliams, 1907 e 1914 m. publicações já nãoė a ou elas u ilizadas
sinonimiamen e com lie u iškais a i ikmenimis, no malmen e o necendo
p ima idade ao seu linguagem pala as. Sinonimia J. Laukaičio ca ecismos
indicam que a e minija da eligião ainda oi nenusis o ėjusi e que oi
sequenciado o mais adequado e mo concei os a in oduzi . Em mui os casos
di e saakilmę, . i. i. lie u iškos e nelie u iškos o igem, eligião e minos
sinonimiją pode conside a undada, ma assim oi p e endido g ynin i ou šalin i
es animas o igem e minus e a o i lie u iškus.
Embo a s ie as e pasaulis nos ca equismos sejam usados sinonimamen e, po ém ale
menciona em 1909 o 8.o núme o do Vado o imp imiin o a igo Keinis Kalbos dalykai, no qual J.
Laukai is explicou que [k]laidingai é pa a o as pasaulis 12 S aipsnyje hib idais pala as
conside adas, que êm a sua o igem e cons i uídas de pa es de pala as emp es adas
(Keinys 1984: 115; Gai enis 1990). 13 Pod ú inação su igação (plg. lenk. con i madzienie). 1914 m.
pe missão usada o e mo con i mação.
74 LEGBOS
CULTÚRA | 82
Li u iškos eligijos e minijos c iação, e minų obulinimas, conce okai
ap op iamíssimo pala a paieška ilgas e k uopš us abalho, que kun. J.
Laukai is abalhou bas an e sucesso. Isso oi não só e miniação da eligião,
mas e besi o mando-se bend inês no mminão da língua Li uãs.
ŠALTINIAI
MKV1 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mą išpažin į i
š en ą Komuniją. Išda ė kun. J. Laukai is. Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus-
u ė, 1905 (an aš iniame lape 1904). – 105 p.
MKV2 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i
š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. An asai išleidimas. Seinai: Lau-
kaičio i B- ės spaus u ėje, 1907. – 115 p.
MKV3 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i
š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. T ečiasai išleidimas. Seinai: Lau-
kaičio i B- ės spaus u ėje, 1914. – 115 p.
LITERATŪRA
B ück ne A. 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza
Powszechna.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos e a kybos me menys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Jablo nskis J. 1935: Raš ai 4, Kaunas.
Kai iūkš y ė N., Gudony ė A. 2009: Lie u os ko ų e pe uose: Vilniaus i
Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje XX a. p adžioje, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Keinys S . 1984: Línguas Li uãs híb idas (są oka, espécies e
no miškumas). T abalhos da Academia Mokslų da TSR da Li uânia. A sé ie,
. 3 (88), Vilnius, 113125. Klima ičius J. 1998: Quem a Vy au o a a? Na i a
língua 8, 810. Klima ičius J. 2002: Ka ekizmo kalba idioma ca echizmas. Cul u a de língua
75, 105–119.
Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma e his ó ia,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lauka i is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4.
Lauka i is J. 1907: Sob e po e ių uni o midade. D augija 4,
417420. Lauka i is J. 1908a: Kalbos dalykai. Di e o 2, 202205.
Lauka i is J. 1908b: Kalbos dalykai. Che e 4, 413414. Lauka i is J.
1909a: Kalbos dalykai. Di o o 7, 296301. Lauka i is J. 1909b: Kalbos
dalykai. Di e o 8, 402406.

A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo
Ca ecismo pa a c ianças e minos da eligião no minamen o 75
Lauka i is J. 1909c: Kalbos dalykai. – Vado as 9, 102.
Lauka i is J. 1909d: D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisymo). – Vado as
12, 413–415.
Lauka i is J. 1914: Talbos dalykai. Di e o 76, 201. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos
žodynas 120 (19412002): elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. P ieiga po in e ne ą: www.lkz.l Palionis J. 1959: J. Jablonskio
kalbiniai aisymai. Jonas. Jablonskis. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, Palionis J. 2004: XVIXVII a.
5–54.
lie u iškų aš ų a ankinis žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as. Pi oč kinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų,
Vilnius: Mokslas. Rimku A. 2005: Nelie u ė iški XIX a. galo XX a. início ka alikų
ka ekizmų eligijos e minai. Te minologia 12, 4266. Rim ėku A. 2009:
18831916 m. ca echizmai e seus e minos de eligião signi icmines g upos.
Te minologia 15, 156179.
Sabal iauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P.
1997: P el. J. Laukai is kalbininkas. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 420428. Smocz yński W. 2007: Słownik
e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Uni e sy e u Wileńskiego.
insk S a as A. 1996: P ela as, amėjęs pessoas e linguagem. Dieno idis 16, 13.
o a To i is J. 1909: Nauji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos). Vado as 11,
294–305.
U bas D. 1998: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaičiūnas A. 1996: P ela o šlo ės e kančių keliai. Re isão 17 (273), 8.
Vailokai is J. 1910: Kunigas Juozapas Laukai is. Fon e 27, 422.
Recebido 2009 06 15
76 LINGBOS
CULTÚRA | 82
STANDARDISING RELIGIOUS TERMS
IN PASTOR JUOZAS LAUKAITISS
CATECHISM MINOR FOR CHILDREN
Summa y
A he beginning o he 20 h cen u y Juozas Laukai is (18731952) was among hose
ou s anding igu es who che ished he Li huanian chu ch language and who was e y
much conce ned abou s anda dising Li huanian eligious e ms. He was chai o he
so-called P aye Commission and one o he i s o ake ca e o he language o
p aye s and o p omo e hei Li huanian e sion. The pape aims a discussing he
e ms and hei e olu ion in he h ee edi ions (1904, 1907 and 1914) o J. Laukai iss
Ca echism Mino o Child en (Mažasis ka e kizmas aikeliams). The pape also aims a
iden i ying p inciples and c i e ia o s anda dising eligious e ms, e alua ing
amendmen s made in ca echisms published almos one hund ed yea s ago in e e ence o
s anda d Li huanian. F om he h ee edi ions o he Ca echism he e we e abou 600
di e en ones em (almos one hi d o all e ms) and compound eligious e ms, hei
synonyms and a ian s collec ed. All edi ions con ained some Li huanian eligious e ms,
e.g. Deus (‘God), pão (‘b ead), espi i uia (‘spi i ), K aujas (‘blood), Kūnas (‘body), našlė
(‘widow), Sūnus (‘son), anduo (‘wa e ), elnias (‘de il), zal ys (‘g asssnake) e c., some
bo owed e ms which had no equi alen s a he ime o hei o eign o igin migh ha e
been o e looked, e.g. almužna (‘alms), aniola (‘angel), a kaniolas (‘a changel), čis os
(‘pu ga o y), čis a a (‘sinis a a), dūša (‘co), g ūbas (‘coul), g ie (‘coul), g ie ing
(‘kaskaskas), baskinda (‘), panic (‘peni ence), ma iage, eselija, e c. Mos e ms we e
used synonymously, e.g. auka apie a (‘o e ing), iscon iança spa iednis (‘con ession),
nusidėjimas o nuodėmė g iegas (‘sin), bausmė ko a (‘punishmen ), malonė mylis a
(‘me cy), mi is sme is (‘dea h), pasl sec e is ajemnyčia (‘sec e ), p aga as pekla
(‘hell), pasaulis s ie as (‘wo ld s), julgmas nodas (‘ ial), ilap is nodieja (‘hope) e c.
(p e e ence was usually gi en o he Li huanian e m). The s anda disa ion o eligious
e ms by J. Laukai is could be ea ed as he mos gene al app oach o s anda dising
he e ms o he ield. Spelling and syn ac ic a ie ies o he e ms as well as hei
synonyms ound in he h ee edi ions o he Ca echism Mino o Child en sugges ha
eligious e ms we e s ill a he inconsis en .
AUŠRA RIMKUTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]