D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
259
DACE STRELĒVICA-OŠIŅA
La ijos uni e si e as
KALBOS TAISYKLINGUMAS
IR NAUJAS POŽIŪRIS
Į PRESKRIPTYVIZMO
TEORIJĄ LATVIJOJE
ESmInIAI žODžIAI:
p esk ip y izmas, kalbos į aka, socioling is ika, kalbos klaidos.
Ling is inis p esk ip y izmas i jo ap aiškos la ių isuomenėje y a ak ua-
li ema, ačiau palygin i su Vaka ų pasauliu (ypač anglakalbe aplinka), ku
p esk ip y izmas jau seniai sulaukė kalbininkų dėmesio, mažai i a. Nuos-
a os dėl p esk ip y izmo eiškiamos i Lie u oje (Lo e a Vaicekauskienė iš
esmės aip y a apibūdinusi Lie u os si uaciją: „Kai kalbos kodi ika imas
pa i ia nesėkmę, bandoma p i e s i keis is a o ojus, o ne no mas“ (Vai-
cekauskienė 2011), i ki ose als ybėse a e ninėse bend uomenėse, ku ių
is o inė i poli inė pa i is y a panaši ( ėliau g įšime p ie klausimo, kodėl
i kaip ši pa i is siejama su p esk ip y izmu). P esk ip y izmas au ų is o-
ijoje egzis a o be eik isais laikais i isose kul ū ose, nuo pa kalbos, ypač
ašomosios, a si adimo. Vis dėl o poso ie inėje isuomenėje ši są oka, ypač
a p kalbos nespecialis ų, is da palygin i e ai a ojama i žinoma. Lin-
g is inėje la ių li e a ū oje p esk ip y izmo e minas pasi odė XX a. de-
šim ojo dešim mečio pabaigoje – Ie os Zaube gos (1998) i And ejo Veis-
be go (1999) s aipsniuose; a ojamas jis i kai ku iose šio s aipsnio au-
o ės publikacijose (ž . S elē ica 2002, 2004, 2005, 2007; S elē ica-Ošiņa
2008a, 2008b, 2009, 2010a, 2010b, 2011 i k .).
Taigi kas y a p esk ip y izmas? Apibend inan į ai ių kalbininkų min is,
galima eig i, kad p esk ip y izmas y a kalbos aisyklingumo siekimas i , da
daugiau, sąmoningas po eikis kalbai, kad ji bū ų aisyklinga i „š a i“. Daž-
nai p esk ip y is ai (p esk ip y iojo požiū io šalininkai) emiasi p ielaida,
kad kalbos kokybė p as ėja palygin i su anksčiau bu usia idealia i p iim i-
na jos būkle, odėl eikia s eng is sulaiky i šį neigiamą p ocesą g iež ai
laikan is kalbos no mų i engian , jų žodžiais a ian , nepageidaujamų po-
260
KALBOS KULTŪRA | 84
kyčių kalboje. Mokslinis e minas (angl. p esc ip i ism) kildinamas iš žodžių
p esc ibe (iš ašy i [ ais us i pan.], nu ody i, nus a y i) i p esc ip ion (nu o-
dymas, po a kis, [ ais ų] ecep as), o šie sa o uož u iš lo ynų p aesc ibe e
(pažodžiui „ ašy i p iekyje, i šuje“, . y. duo i nu odymą) i p aesc ip io
(nu odymas, po a kis).
Kas y a kalbos aisyklingumas? Kadangi aisyklingumas p iski iamas
g eičiau e inei ka ego ijai nei mokslui, socioling is ai is da nė a pa eikę
ikslios šio eiškinio apib ėž ies, no s kalban apie žmogaus san ykį su kal-
ba neiš engiamai enka susidu i su aisyklingumo są oka. Galima paci-
uo i b i ų socioling is o Pe e io T udgillo Socioling is ikos e minų žody-
ne (A Glossa y o Sociolinguis ics, 2003) pa eik ą an aš inį žodį aisyklin-
gumas (co ec ness), ku ši są oka nė a apib ėžiama, ap ašomas ik jos
a ojimas: „Kalbinėse bend uomenėse (speech communi ies), ku ioms bū-
dingas aiškus okusa imasis (ž . okusuo as1 ( ocused)), gim osios kalbos
a o ojai dažnai sup an a, ku ios kalbos o mos y a aisyklingos i ku ios
ne. Kalbininkai y a su a ę, kad „ne aisyklinga“ galima pa adin i okią a -
o ojo, ku iam kalba nė a gim oji, kalbą, jei šioje esama okių o mų i
a ojimo būdų, ku ių gim osios kalbos a o ojai niekada ne a o ų, p z.:
„I am knowing him o many yea s“. Tačiau kalbininkai nesu inka, kad
gim osios kalbos a o ojų a ojamos o mos galė ų bū i pag įs ai e ina-
mos kaip ne aisyklingos. Jie nu odo, kad, kai aip e inamos plačiai papli-
usios o mos, p z.: „I done i “, jų pag indas y a socialinis e inimas, susi-
jęs su aldžios, u o i p es ižo papli imu bend uomenėje“ (T udgill 2003:
29). Ši ci a a puikiai apibūdina d i šiuolaikinėje anglakalbėje isuomenėje
papli usias nuomones: 1) įsi ikinimą, kad iskas, ką žmogus a oja gim o-
joje kalboje, jau, kaip ma y i iš apib ėž ies, y a aisyklinga, 2) požiū į, kad
kalbos aisyklingumo e inimas isų pi ma y a susijęs su socialine galia i
p es ižu. Kaip a si ado šios nuomonės, a jos y a uni e salios?
Pi masis eiginys iš ka o e čia susimąs y i – a ada, kai gim osios
kalbos a o ojas pe ima i ima ka o i ki a aučio a ojamą „ne aisyklingą“
1 P. T udgillas p i a ia Robe o Le Page’o „ okusuo ųjų“ i „išsisklaidžiusių“ bend uomenių
( ocused and di use communi ies) eo ijai i ki oje sa o žodyno ie oje jas apib ėžia aip:
„Pagal kalbos a ian ų ipologiją, ku ią nus a ė b i ų socioling is as Robe as Le Page’as,
kai ku ios kalbinės bend uomenės i kalbos a ian ai y a elia y iai „išsisklaidę“ (di use),
ki i sa o uož u labiau „ okusuo i“ ( ocused). [...] „Fokusuo osios“ kalbinės bend uomenės
y a os, ku iose yko pas ebima kalbos s anda izacija i kodi ikacija, dauguma p i a ia
no mų a osenai, kalbos a o ojai jaudinasi dėl kalbos „š a umo“ i dėl o, kad jų kalbos
a ian as ski ųsi nuo ki ų [...]. Eu opoje kalbos bend uomenės y a aiškiai okusuo os“
(T udgill 2003: 49–50).
D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
261
o mą, ji au oma iškai ampa „ aisyklinga“? Į šį klausimą iena eikšmiškai
a saky i negalima. La ių isuomenėje eigiamas a sakymas bū ų laikomas
e e išku, nes ki ų kalbų i ki a aučių į aka la ių kalbai dažnai laikoma
neigiamu eiškiniu (plačiau apie ai ėliau). Vis dėl o negalima paneig i
ak o, kad isame pasaulyje okiu būdu – dėl iesioginių kon ak ų – kalbos
keičiasi. Žinoma, anksčiau okie pokyčiai bu o e inami kaip „ne aisyklin-
gumo“ ap aiškos (p z., Augus as Schlegelis manė, kad iš sin e inės lo ynų
kalbos išsi ys ė anali inės omanų kalbos, nes Romą užka ia ę ba ba ai
ge ai neišmoko lo ynų kalbos, i ėliau „ omėnai [...], gi dėdami sa o kal-
bą skamban ne aisyklingai, ėmė pa ys užmi š i jos dėsnius i mėgdžio i
naujųjų sa o šeimininkų ža goną“ (Schlegel 1818: 24)).
Mūsų laikais laikomasi ki okio požiū io. Reikė ų a siž elg i į ai, kad nė
iena anglakalbių bend uomenė pe pasku inį ūks an me į (nuo p ancū-
zakalbių pasi odymo b i ų salose XI a.) sa o žemėje nesusidū ė su ki a
kalba kalbančiais užka iau ojais, p i ilegijuo os užsienio kalbos bu imu i
spaudimu. Nuo o laiko, kai eikiama anglų i p ancūzų kalbų kon ak ų
susi o ma o idu inė anglų kalba (Middle English), šiuolaikinės anglų kal-
bos pi m akė, ki ų kalbų į aka anglų kalbai daugiau niekada nebu o okia
didelė, kad anglakalbiai pe im ų ki a aučių klaidingai suda y as g ama ines
kons ukcijas (leksiniai skoliniai neda o po eikio kalbos s uk ū ai). Vadi-
nasi, galbū anglakalbiai au o iai gali iš iesų i ai eig i, kad be ku i
anglų kaip g i m o s i o s kalbos a o ojo a ojama o ma i kons ukcija
y a aisyklinga.
Kaip uome komen uo i an ąjį P. T udgillo eiginį, kad kalbos aisyk-
lingumo e inimas daugiausia siejamas su galia i p es ižu? P ieš a sakan
į šį klausimą, de ė ų pa eik i umpą is o inę apž algą. Senosiose kul ū o-
se didelė eikšmė kalbos no mų laikymuisi daugiausia bu o ski iama eli-
giniuose eks uose i ce emonijose – kaip y a nu odęs Malcolmas D. Hy-
manas, sansk i o g ama ikos bu o pa ašy os, kad už ik in ų edų kalbos
aisyklingumą (Hyman 2002). Kalbos aisyklingumui daug dėmesio ski a
i Seno ės Romoje – apie ai ašė g ama ikai, li e a ai, o a o iai i k . Dau-
gelyje šal inių nu odoma, kad omėnų isuomenė ski ia suno min ą i a -
komą se mo u banus (‘mies o kalbą / šneką’) nuo pap as os liaudies šneka-
mosios kalbos, a ba se mo us icus (‘kaimo kalba / šneka’). Rūpin is kalbos
aisyklingumu ska ino į ai ios p iežas ys – eliginis aspek as, no as išlaiky-
i aisyklingą bend inę kalbą kaip socialinio s a uso simbolį, pas angos ap-
saugo i lo ynų kalbą nuo ki ų kalbų po eikio, ypač sus ip ėjusio Romos
262
KALBOS KULTŪRA | 84
impe ijos žlugimo laiko a piu (Hyman 2002). P esk ip y izmo adicija
išlaiky a i idu amžiais, ji ypač sukles ėjo Renesanso laiko a piu, kai bu o
įs eig os iesiogiai kalbos aisyklingumui i „š a umui“ p ižiū ė i ski os
akademijos – Accademia della C usca I alijoje, Académie ançaise P ancū-
zijoje i . . Anglijoje okios akademijos nebu o (no s okių planų bū a),
ačiau kalbos puoselėjimu ak y iai ūpinosi i apie aisyklingos kalbos bū-
inumą ašė g ama ikai i žodynų suda y ojai (ypač XVIII a., ku is dauge-
lio laikomas ypa ingu angliškojo p esk ip y izmo sukles ėjimo laiko a piu
i p ie ku io da g įšime).
Reikė ų pab ėž i, kad, iki įsigalin p esk ip y izmo e minui, šis eiški-
nys ka ais bu o adinamas pu izmu – e minas a si ado Renesanso laikais
P ancūzijoje, o ėliau bu o pe im as anglų i ki ų kul ū ų. Oks o do anglų
kalbos žodyne (Ox o d English Dic iona y) p ie an aš inio žodžio pu ism
(‘pu izmas’) pa eikiamas agmen as iš 1804 m. publikuo o Williamo Mi -
o do da bo, ku paminė a „ ai, ką p ancūzai adina pu izmu“ (OED [1933]
1961). Sa o uož u OED p ie an aš inio žodžio pu is (‘pu is as’) ci uo-
jama 1706 m. išleis ame Edwa do Phillipso anglų kalbos žodyne pa eik a
apib ėž is: „Pu is as – as, ku is s engiasi kalbė i a ašy i a kingai i ai-
syklingai“ (OED [1933] 1961). Tokia pačia eikšme šis žodis ne e ai a -
o as i la ių kalbo y oje, pa yzdžiui, In a F eimanė apibūdina pu izmą
kaip „nesi aiks ymą [...] su be kokiu kalbos da kymu“ (F eimane 1993: 51)
i pamini jo p iešingybę – an ino miškumo polinkį, ku is „ ealizuojamas,
neigian bū inybę sąmoningai kiš is į kalbos p ocesą“ ( en pa ). Vadinasi,
I. F eimanės a o ą e miną pu izmas galime am ik a p asme laiky i e -
mino p esk ip y izmas sinonimu.
Šiandien pu izmas daugiausia a ojamas siau esne eikšme – juo adi-
namas a iamai nepageidaujamų leksikos eiškinių engimas (dažniausiai
skolinių iš ki ų kalbų). Socioling is as Geo ge’as Thomas okią pu izmo
ūšį adina kseno obiškuoju pu izmu i pab ėžia, kad jis labiausiai papli ęs
(Thomas 1991: 204–205). (Pu izmo ap aiškas la ių kalboje y a apž elgu-
si Aina Blinkena, Ina D u ie e, Vine a (Zoldne e) Po iņa i jau minė as
And ejis Veisbe gas.)
Be eik iek laiko, kaip i pa s p esk ip y izmas, egzis uoja i neigiamo
požiū io į jį ap aiškos – iesa, ik agmen iškos i ku kas mažiau doku-
men uo os nei p esk ip y iosios nuos a os. Kaip ienas žinomiausių seno-
jo p esk ip y izmo p iešininkų minė inas IV–V a. gy enęs Bažnyčios ė as
Augus inas, ku is kalbėjo: „Melius es ep ehendan nos g amma ici quam
D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
263
non in ellegan populi2“ (418 m.; Ena a iones in psalmos, 138, 20). Jis
a me ė pe dė ą p iim ų no mų laikymąsi, jei dėl o nepaisoma kalbos po-
kyčių i ealiosios a osenos. XIX a. bu o eiškiamos idėjos, kad na ū ali
kalbos aida y a labiau pageidau ina nei p esk ip y i a kyba i no minimas.
Socioling is as Johnas Ea las Josephas eziumuoja: „De yniolik ojo amžiaus
mokslinės kalbo y os požiū iu kalbos s anda iza imas bu o na ū alios kal-
bos būklės žalojimas.“ Šis požiū is da bu o papli ęs XX a. an oje pusėje
(Joseph 1987: 9–10).
Vis dėl o p esk ip y izmo eiškinys į a dijamas ik XX a. p adžioje, kai
neigiamas požiū is į jį ampa o icialia poli ika. Tuo me u Ame ikoje plė-
ojosi adinamoji desk ip y ioji ling is ika – okia są oka iš p adžių aiky-
a sinch oninei kalbo y ai. Desk ip y izmo aida bu o glaudžiai susijusi su
pag indinėmis o me o ame ikiečių kalbo y os k yp imis – s uk ū ine i
an opologine ling is ika. Vienas iš šios ling is ikos užda inių – ie inių
Ame ikos gy en ojų indėnų kalbų ap ašymas. Kadangi šios kalbos pagal
sa o mo ologinį ipą (dažniausiai polisin e inės) i socioling is ines unk-
cijas (dauguma ne u ėjo aš o i eu opie iškąja p asme bu o nes anda i-
zuo os) labai sky ėsi nuo indoeu opiečių kalbų, jas eikėjo objek y iai i
kiek galima iksliau ap ašy i „iš išo ės“, nesijaudinan dėl kalbos pokyčių,
a o ojų klaidų esp. nuk ypimų nuo p iim ų no mų i pan. – anksčiau
ai bu o neiš engiama, kalbininkams iš „ idinio“ eminio3 aško analizuo-
jan sa o gim ąsias kalbas, be o, dažniausiai s anda inius šių kalbų a ian-
us. Reikė ų p idu i, kad dėl aš o paminklų ūkumo senųjų Ame ikos
gy en ojų kalbų is o ija bu o p ak iškai nežinoma; kalbas ap ašy i bu o
įmanoma ik sinch oniškai, nepa eikian e inamųjų sp endimų i p esk ip-
cijų. G eičiausiai ai paska ino kalbininkus pamąs y i apie galimybę i i i
ki as (įskai an i anglų) kalbas, laikan is a s umo, i iską, ką kalbininkas
ku ioje no s kalboje kons a a o i už egis a o, laiky i eisė a i aisyklin-
ga os kalbos dalimi.
Socioling is as Richa das Hudsonas mano, kad „ ienas s a biausių XX a.
kalbo y os pasiekimų – sunaikin a idėja [...], kad kai ku ios kalbos a kalbų
2 „Jau e čiau egu mums p iekaiš auja g ama ikai, nei nesup an a žmonės.“
3 Sociologijoje, an opologijoje i ki u a ojamos d i p iešingos są okos – eminis i e inis
požiū iai. Te minus emic i e ic, ku ie kildinami iš phonemic (‘ oneminis’) i phone ic (‘ o-
ne inis’), 1954 m. p adėjo a o i ame ikiečių kalbininkas Kenne has L. Pike’as. Remian is
į ai ių ekspe ų nuomonėmis, jie eiškia „ idinį“ esp. „išo inį“ požiū į į ku iai no s g u-
pei būdingą eiškinį, p iklausomai nuo o, a e inama iš g upės daly io, a iš išo ėje
esančio objek y aus y ėjo požiū io aško.

264
KALBOS KULTŪRA | 84
a ian ai y a ge esni už ki us“ (Hudson [1980] 2001: 203). Ki aip a ian –
a mes a idėja (ku ia didele dalimi emiasi p esk ip y izmas), kad bend inė
kalba adiciniu požiū iu y a aisyklingesnė už dialek us i sociolek us.
Pamažu su o muluo a i jau aksioma apusi o mulė, ku i Vaka ų, ypač
anglakalbėje kalbo y oje, ka ojama daugybę ka ų (dažnai nek i iškai i
neįsigilinan ) – „kalbo y a y a desk ip y inė, o ne p esk ip y inė“. Jeanas
Ai chisonas, pa yzdžiui, ašo: „Pi miausia i s a biausia – k a l b o y a y a
desk ip y inė, o ne p esk ip y inė. Kalbininkas domisi uo, kas y a
pasaky a, o ne uo, kas, jo nuomone, u i bū i sakoma. Jis [...] neku ia
„ aisyklingumo“ įs a ymų“ (Ai chison 1978: 13; išski a au o ės). Panašiai
šią min į eiškia i ki i au o iai.
P esk ip y izmo są oka bu o a ojama siekian neigiamai apibūdin i
adicinę p ieigą p ie kalbos i jos a ojimo, ji bu o siejama su no mine
g ama ika i aisyklingos ašybos žinynų suda ymu bei pa a imais „kaip
aisyklingai kalbė i / ašy i“ – kaip jau bu o minė a, ši anglų kalbos adi-
cija ypač sukles ėjo XVIII a. Didžiojoje B i anijoje. Ne e ai desk ip y izmo
i an ip esk ip y izmo (Vaka uose socioling is ų a ojamas i šis e minas,
į a dijan p ieš p esk ip y izmą nuk eip us požiū ius i eiksmus) lei mo-
y as – šūkis „Paliki e kalbą amybėje“, pasi ink as pagal Robe o A. Hallo
knygos Paliki e sa o kalbą amybėje (Lea e You Language Alone, 1950)
pa adinimą. Įdomu, kad XX a. pi moje pusėje anglakalbiai kalbininkai
apsk i ai s engėsi igno uo i p esk ip y izmą, kaip pas ebimai pasenusį i
anach onišką, i ik XX a. an oje pusėje ėmė jį laiky i dėmesio e u eiš-
kiniu i y imų objek u. Ge iausiai minė o amžiaus de in ojo dešim mečio
anglakalbių y ėjų požiū į į p esk ip y izmą eziumuoja J. Josepho žodžiai:
„Kuo ge iau pažinsime p esk ip y izmą, uo g eičiau galėsime isiškai jo
a sisaky i“ (Joseph 1987: 18). Panašiai mano i Jamesas Mil oy’us bei Lesley
Mil oy didelės apim ies da be Au o i e as kalboje. Kalbos p esk ipcijų i s an-
da izacijos y imai (Au ho i y in Language. In es iga ing Language P esc ip-
ion and S anda diza ion, 1985). Vėliau, XX a. pabaigoje i amžių sandū-
oje, gilin asi į p esk ip y izmo eiškinį da objek y iau i nuosekliau. Kaip
ieną s a biausių galima paminė i socioling is ę Debo ah Came on i jos
knygoje Kalbėjimo higiena (Ve bal Hygiene, 1995) pa eik as iš adas, kad
na ū alūs y a ne ik kalbos pokyčiai, be i žmonių san ykis bei eakcija
( aip pa i neigiama) į juos; na ū alus y a i ūpes is dėl kalbos a ojimo
aisyklingumo. Jei kalba y a socialinis eiškinys, kalbos y ėjas ne u ė ų
sme k i i nepaisy i socialinių eiksnių. Sa o uož u an ip esk ip y inė
D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
265
ideologija, pasak D. Came on, dažnai y a ne mažiau ka ego iška i nepai-
san i na ū alių p ocesų kaip adicinis p esk ip y izmas: „Daugelis kalbi-
ninkų [...] mano, kad jie iš p incipo a me ė be kokį p esk ip y izmą. Be
jei azė „Paliki e kalbą amybėje!“ nė a p esk ipcija, ai kas ji uome ?“
(Came on 1995: 7).
Galima saky i, kad Vaka ų pasaulyje p esk ip y izmą p adėjo eabili uo-
i socioling is ika, nes ji ėmė pa eisin i kalbos aisyklingumo „p iežiū ą“
kaip na ū alų, daugeliui kalbinių bend uomenių būdingą eiškinį i a me-
ė ka ego išką jo sme kimą, ku į iki ol p opaga o ki os kalbo y os k yp-
ys.
XX a. au o iai dažniausiai p esk ip y izmui p ikišda o jo nemokslišku-
mą – na ū alių kalbos pokyčių nesu okimą i nepag įs ą siekimą juos su-
s abdy i, laikan „klaidomis“. Daugelis an ip esk ip y is ų manė, kad sąmo-
ningai eik i kalbą neįmanoma. B i ų kalbininkas Da idas C ys alas eigia:
„Negalima sus abdy i kalbos ki imų. Jums jie gali nepa ik i; gali e apgai-
les au i, kad kalboje a si anda naujų elemen ų a užmi š ami senieji, ačiau
nė pe nago juodymą negali e am da y i jokios į akos“
(C ys al [2006] 2007: 89; išski a au o ės).
Šis požiū is y a kiek pe dė as. Įmanoma sąmoningai da y i į aką kalbai –
ai odo sėkmingai anglų kalboje papli ęs poli inis ko ek iškumas i ly ies
neu alumas (gende -neu ali y), kai žodžiai he (‘jis’) i man (‘ y as, žmogus’)
šiuo me u p ak iškai ne a ojami bend ąja p asme, pa adinan abiejų lyčių
asmenis – apie didelį panašumą a p šiuolaikinio poli inio ko ek iškumo i
p esk ip y izmo jau y a ašę nemažai au o ių. (Galbū eikė ų pada y i
iš adą, kad leng iau p adė i keis i kalbą i uos pokyčius įgy endin i nei
juos sus abdy i.)
Apie p esk ip y izmą kaip apie būdą p iešin is pokyčiams Anne Cu zan
ašo: „Anglų kalbos is o ijos y ėjai dažnai neapgal o ai p esk ip y is ų pa-
s angas p ilygino be il iškai, nesėkmei pasme k ai ko ai su gam os s ichija –
kalbos ki imais. Iš iesų, jei šių ki imų sus abdymas bū ų laikomas sėkme,
uome bū ų galima kalbė i apie p esk ip y izmo žlugimą. Daug sudė in-
gesnis klausimas – kiek p esk ip y is ų pas angos galėjo pa eik i iek žodi-
nę, iek ašy inę anglų kalbą, ypač jei p esk ip y izmą laikome anglų kalbos
s anda iza imo i kodi ika imo p oceso dalimi.“ (Cu zan 2009: 27).
P esk ip y izmo a s o ai dažnai k i ikuojami dėl nepakan umo i nedemo-
k a iškumo (iš ki ų kalbos a ian ų – dialek ų i sociolek ų – iškeliama i
p i ilegijuojama bend inė kalba), dėl žmonių disk imina imo (dėl jų a o-
266
KALBOS KULTŪRA | 84
jamos kalbos) i . . Nea si ik inai anksčiau ci uo oje P. T udgillo apib ėž y-
je minimas kalbos aisyklingumo socialinis e inimas, susijęs su aldžios
„ u ingumo i p es ižo papli imu bend uomenėje“ (T udgill 2003: 29). Kaip
puikų pa yzdį galima pa eik i i 2009 m. sausio 16 d. La ijos laik aš yje
Kul ū as diena paskelb ą A o S ecės pokalbį su aus alų kilmės kalbininku
Dylanu Glynnu. A s o audamas ipiškam (a g eičiau s e eo ipiškam) angla-
kalbių an ip esk ip y is ų požiū iui pas a asis eigia: „Be ku is ling is as iš
Vaka ų su ik ų, kad, jei jūs kalba e gim ąja kalba i nesa e pa a gęs, a , a kime,
gi as, iskas, ką jūs kalba e, kalbiškai y a aisyklinga. Pag indinis be ku ios
ling is ikos p incipas y a desk ipcija, o ne p esk ipcija. P e s k ip c i j a y a
sociologinis enomenas. Ji eikšminga, jei ji y a a l d ž i o s s uk ū ų
i š a i š ko s d a l i s k a l b o j e “ (S ece 2009; išski a au o ės).
Tokie eiginiai anglų kalbos aplinkoje iš iesų y a logiškai pag įs i. Apie
absoliu ų gim osios kalbos aisyklingumą jau bu o kalbė a. Jei kalbė ume
apie p esk ip y izmą kaip apie aldžios (galios) iš aišką, eikė ų p isimin i,
kad nuo seno Didžiojoje B i anijoje egzis a o klasinė isuomenė, ku ioje
iš isus šim mečius ienas s a biausių žmogaus socialinio sluoksnio odiklių
bu o jo a ojama kalba. Taisyklinga bei no mas a i inkan i bend inė kal-
ba, kaip i klasikiniu Seno ės Romos laiko a piu, bu o aukščiausiųjų i-
suomenės sluoksnių požymis. Ypač kalbos aisyklingumo klausimas suak-
ualėjo XVIII a., kai žmogui a si ado galimybė iškil i (upwa d mobili y) i ,
pasinaudojus sa o ka je a, pasiekimais, išsila inimu bei gebėjimu kalbė i
bend ine kalba, pakliū i į minė us isuomenės sluoksnius.
Socioling is ė Lynda Muggles one, ap ašydama išski inį aisyklingos
bend inės kalbos a ies kaip socialinio sluoksnio odiklio aidmenį XVIII a.,
a oja „nacionalinio apsėdimo“ (na ional obsession) są oką (Muggles one
[1995] 2007: 5).
Ryšys a p p esk ip y izmo, ūpinimosi kalbos aisyklingumu i socialinės
galios bei p es ižo is da giliai įsišaknijęs anglų kalbos a o ojų sąmonėje.
Pa yzdžiui, ieno šiuolaikinio anglų kalbos žinyno į ade kaip sa aime su-
p an amas paminimas ak as, kad anksčiau populia ūs „p esk ip y iniai dės-
niai dažnai y a socialiniai dėsniai, ku ie, kaip manoma, apibū-
dina kalbė oją a ašy oją kaip išsila inusį a kaip am
i k a m i s u o m e n ė s s l u o k s n i u i a s o a u j a n į a s m e n į “
(Ca e , McCa hy 2006: 6; išski a au o ės).
Reikė ų pab ėž i, kad ling is inio p esk ip y izmo „pa ekimą į nemalonę“
lėmė ne ik nauji kalbo y os polinkiai, be i į ai ūs socialiniai bei poli iniai
D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
267
p ocesai, susiję su demok a ijos, ole ancijos, jau minė ojo poli inio ko ek-
iškumo idėjų aida. Galbū p iešiškumas adiciniam p esk ip y izmui bu o
siejamas su p iešiškumu poli ikai, ku ios bu o laikomasi p esk ip y izmo
„aukso amžiuje“ Didžiojoje B i anijoje i ki ose panašiose als ybėse – im-
pe ializmu, kolonializmo endencijomis, asizmu i ki omis disk iminacijos
a mainomis? Psicholing is as S e enas Pinke is, būdamas užkie ėjęs p esk ip-
y izmo k i ikas, XX a. idu yje i oniškai a siliepė apie poli iškai o ien uo ą
„ko ingąjį an ip esk ip y izmą“: „Ski ingai nei kai ku ie XX a. sep in ojo
dešim mečio akademinio pasaulio a s o ai, aš nemanau, kad anglų bend inės
kalbos mokymas y a p iemonė, galin i palaiky i pa ia chalinį kapi alis inį
bal osios asės iešpa a imą i kad au ą eikia išlais in i, jog kiek ienas ga-
lė ų ašy i aip, kaip no i.“ (Pinke 1994: 399).
Tačiau a iš iesų p esk ip y ieji požiū iai isais a ejais siejami su socia-
line hie a chija i aldžia? Bū a a ski ų bandymų okiu me odu analizuo i
i p esk ip y izmo ap aiškas La ijoje – čia galima paminė i kele ą Gačio
Dilāno 2003–2005 m. publikacijų La ijos spaudoje. Au o ius eigia, kad
„kalbos pa e imas aldžios simboliu su eikia a ski oms p esk ip y is iškai
nusi eikusioms kalbininkų i jų šalininkų g upėms p i ilegijuo ą į aką i
aldžią [...]“ i kad „pe nelyg pe dė as kalbos g ama inimas a ba išpuoselė-
as s iliza imas iš i šaus leidžia šio p oceso ska in ojams isuome jaus is
p anašesniems [...], ž elg i į ki us kalbos a o ojus kaip į an a ūšius a ba
nekompe en ingus“ (Dilāns 2005). Ki ame s aipsnyje p esk ip y izmo ap-
aiškas La ijoje jis pa adina „ais inga socialinės kon olės a maina“ (Dilāns
2003). Vis dėl o kiek ienas, a imiau susipažinęs su La ijos kul ū os is o-
ijos i socialiniu kon eks u, okį e inimą apibūdin ų kaip ienašališką, kai,
ž elgian iš anglakalbių kul ū os i pa i ies požiū io aško, igno uojamas
La ijos (bei ki ų panašių bend uomenių) si uacijos ypa ingumas.
Kodėl La ijos padė is ki okia? Pasak I. F eimanės, „la ių kalba ak iš-
kai niekuome neegzis a o kaip p i ilegijuo ųjų klasių sky imo p iemonė“
(F eimane 1993: 40).
Galima įsi aizduo i, kad eo iškai okia si uacija galėjusi susi o muo i
pi mosios La ijos Respublikos laiko a piu – ačiau minė asis laiko a pis
bu o pe umpas, kad kalbos aisyklingumas bū ų p adė as sie i su p i i-
legijomis i aldžia. La ių au oje, didžiąją sa o is o ijos dalį bu usioje
ki akalbių aldžioje, pe ka ų ka as nesusi o ma o socialinis eli as, ku is
išsiski ų poli ine į aka, ge esniu išsila inimu, į ku į žmonės iš žemesnių
isuomenės sluoksnių ikė ųsi pakliū i bandydami išmok i kalbė i „ aisyk-
274
KALBOS KULTŪRA | 84
idual. P oceedings o Canadian S udies Con e ence o Bal ic S a es, Šiauliai:
VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla, 64–72.
S e l ē i c a D. 2007: Valodas pū isma endences sabied ībā: sp iedzi mazi-
nošs ak o s s a pe niskajās a iecībās? – Akadēmiķa J.Endzelīna 134.dzim-
šanas dienas a ce es s a p au iskās zinā niskās kon e ences ma e iāli, Rīga: LU
La iešu alodas ins i ū s, 66–67.
S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2008a: Valodas p esk ip ī isma izpausmes La ijā
un ā pozi ī ās blakuspa ādības. – Linguis ica Le ica 17, Rīga: LU La iešu
alodas ins i ū s, 78–91.
S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2008b: The Bene i s o Language Con lic : Que-
becois and La ian Expe iences. – Canadian Mosaic. P oceedings o he
Annual Bal ic Canadian S udies Con e ence o 2006 in Riga, Rīga: La ian
Associa ion o Canadian S udies, 51–62.
S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2009: Dialek s kā komisma a o s: socioling is iskie
un socio ēs u iskie aspek i. – An iqui as Vi a 3. S udia Classica, Rīga: LU
Akadēmiskais apgāds, 108–127.
S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2010a: Pa eizs cil ēks, pa eiza aloda ai pa eizs
ā ds? T īs p esk ip ī isma i zieni un La ijas si uācija. – Akadēmiķa J. En-
dze līna 137.dzimšanas dienas a ce es s a p au iskās zinā niskās kon e ences
ma e iāli, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 55–56.
S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2010b: Valodas pa eizības izp a ne un p esk ip ī is-
ma cēloņi un sekas: La ijas un pasaules pie edze, P omocijas da ba kopsa il-
kums, Rīga: La ijas Uni e si ā e.
S elē ica-Ošiņa D. 2011: Kāpēc mēs g ibam, lai aloda i pa eiza?
Ieska s p esk ip ī isma ēs u ē, eo ijā un p aksē, Rīga: LU La iešu alodas
ins i ū s.
S e c e A. 2009: Ku š p o unā la iski? [In e ija a Dilanu Glinnu]. – Kul-
ū as Diena, 16.jan ā is.
T h o m a s G. 1991: Linguis ic Pu ism, London and New Yo k: Longman.
T udgill P. 2003: A Glossa y o Sociolinguis ics, Edinbu gh Uni e si y
P ess.
Va i c e k a u s k i e n ė L . 2011: Language ‘na ionaliza ion’: One hund ed yea s
o S anda d Li huanian. – T. K is iansen & N. Coupland, eds. S anda d
Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope, Oslo: No us,
105–112.
Ve i s b e g s A . 1999: Dzim es ka ego ija la iešu ā dnīcās. – Linguis ica
Le ica 5, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 48–59.
Z a u b e g a I . 1998: Neli e ā ās leksikas uz e es a spoguļojums la iešu ul-
kojumos. – Linguis ica Le ica 2, Rīga: La iešu alodas ins i ū s, 89–100.
Gau a 2011 10 24

D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje
275
LANGUAGE CORRECTNESS AND A NEW PERCEPTION
OF THE THEORY OF PRESCRIPTIVISM IN LATVIA
Summa y
This a icle summa izes (and elabo a es u he ) some o my p e ious esea ch on
he issues o language accu acy and he mani es a ions o linguis ic p esc ip i ism
in La ia. Unlike he Anglophone wo ld, whe e p esc ip i ism has been ecognized,
named and c i icized (as unscien i ic and socially in ole an and non-democ a ic)
o almos a cen u y, in La ian cul u e i has been only abou en yea s ha p e-
sc ip i e a i udes ha e a ac ed he a en ion o sociolinguis s, and, mo eo e , ha e
been a ibu ed he e m “p esc ip i ism”. Howe e , he pu sui o language accu-
acy has always been a he in ense in La ia (and usually associa ed wi h na ional
iden i y issues).
My esea ch has led me o new insigh s in he heo y o p esc ip i ism (mos
o hem can be ound in my doc o al hesis o 2010 and he book subsequen ly
published in 2011). I ha e o e ed a new classi ica ion o p esc ip i ism, which
includes h ee main ypes:
1) Human-o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism known (and c i -
icised) in Anglophone cul u e, whe e language co ec ness is his o ically ela ed
o a pe son’s social ‘co ec ness’ and people ha e ied o imp o e hei linguis ic
pe o mance in o de o asse o secu e hei place in he social hie a chy. An i-
p esc ip i is s, d awing on his expe ience, see linguis ic p esc ip i ism as main-
ly based on ou da ed pe cep ions o social p es ige and powe .
2) Language-o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism which a emp s
o ‘sa e’ language om alleged deg ada ion, especially i caused by he in luence
o o he languages. I is cha ac e is ic o communi ies which ha e been domi-
na ed by allophone e hnic g oups (bu ha e ne e heless success ully e ained
hei language and s ill use i in all sociolinguis ic unc ions), such as he La ian
communi y wi h he his o ical expe ience o Ge man and Russian poli ical and
linguis ic dominance. These communi ies ha e o en ega ded he p o ec ion o
hei language and i s co ec ness and ‘pu i y’ as a symbol o and inspi a ion o
na ional sel -con idence and poli ical p o es . This kind o p esc ip i ism and
pu ism has some imes been c edi ed wi h xenophobia and e hnic in ole ance.
Howe e , as he e idence sugges s, linguis ic communi ies ha a ibu e g ea
impo ance o language as he basis o na ional iden i y, and o language issues
in gene al (including p esc ip i e and pu is ca e abou language co ec ness), a e
able o main ain he e hnic con o e sies wi hin he sphe e o language and o
a oid physical agg ession.
3) E o -o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism which can coexis
in pa allel wi h ei he o he i s wo ypes. I is a endency o s igma ize and
276
KALBOS KULTŪRA | 84
elimina e ce ain ‘popula ’ (o en encoun e ed and/o c i icized), eal o imagined
language e o s. This ype o p esc ip i ism can be obse ed in many cul u es
and is some imes seen by he ecipien s o he c i ique as he p esc ip i is s’ de-
si e o psychologically humilia e o he people.
The p esen a icle discusses some o he aspec s o p esc ip i ism and language
co ec ness as well, such as challenging he popula iew in Anglophone linguis ics
ha all o ms u e ed by na i e speake s a e by de ini ion co ec . While his may
be ue o he English language (whe e, o he las millennium, he e has been
no conside able impac on i s g amma by he domina ing p esence o a o eign
language), we should p obably no assume ha in any o he linguis ic communi y
a o m o cons uc ion used ung amma ically by non-na i e speake s and epea ed
likewise by one o mo e na i e speake s au oma ically becomes co ec .
KEy wORDS:
linguis ic p esc ip i ism, linguis ic dominance, sociolinguis ics, lan-
guage e o s.
DACE STRELĒVICA-OŠIŅA
La ijas Uni e si ā e
La iešu alodas ins i ū s
Akadēmijas laukums 1, 902 is ., Rīga LV-1050
[email p o ec ed]