I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonski's
Füdomis: happliche Fehle und Ko ek u mo i en 25
KAlBA
IRENA SMETONIENĖ
BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ
Vilniaus uni e si e as
JONO JABlONSKIO PDOMIS: lINKSNI
KlAIDOS IR TAISYMO MOTYVAI ESMINIAI
WORDSJIAI: a dininkas, kilmininkas,
naudininkas, galininkas, įnagininkas,
ie ininkas, no minimas.
INZIDINS NOTABES
Übe linksnių a oseną, Bedeu ungen und I üme gesch ieben ziemlich iel.
XIX a. Ende ange angen in ensi zu no minen bend inę li auensischen sp ache,
ih e aidai wich igūs schon Va pe d uusdin i Sp ache A ikel. Neubejo ina, dass
on Jono Jablonskio bend ines li auesische Sp ache No men sys ema isie ung
und be es igung wu de nuoseklus. 20. a. An ang gaben g oßen Ein luss au die
No mminigung Gim ösische Sp ache sp achininkai P anas Ska džius, An anas
Salys, Pe as Jonikas, Ju gis Talman as, spä e Juozas Balčikonis, leona das
Damb iūnas (Damb auskas). Sei XX a. mi le weile no minamoji Tä igkei
wu de kollek i y inė, o ganisuo esnė. Eingeschiedenen Zei ungen und
Zei sch i en in pe iodisch begonnen e ö en lich en A ikel p ak ischen
Sp acha ai s zu besp echen, im a polemizuo i. In jenen A ikeln we den meis
einzelne e schiedene linksnde Ve b auchs älle und Fehle , e bunden mi
dem dazo Me osena und ak ualijmi, behandel . In diesem A ikel übe blick sich
linksnių Fehle n Ko ek u beginn, zwischenuka io kalbininkų Bemühungen
no min i linksnių a oseną, J. Jablonskio und Gim osios Sp ache kalbininkų
aisymų mo i acija, manche spälesni a ga siai. Als wich igs es ausgewähl es J. Jablonskio We k Linksniai und p ielinksniai, ausleis-
26 KALBOS KUlTūRA | 84 das 1928 Jah en, denn da in sys ema isch und
konsequen besch iebenen linksnių bedeu ungen, aus o mulie e linksnių
Ve b auchsp inzipi, gegebene Beispiele, angegeben alsidige Fälle. Übe blickig
und in die Un e suchung auch en hal en Publika ionen, in denen nich wenige
A ikeln sp achkonsum agen e ö en lich J. Jablonskis (Va pas, Vil is,
Š ie imo da bas, San a a, Lie u a, Lie u is, Kalba, ak ua lūs kalbos sky eliai
Lie u os und Lie u os aido laik aščiuose), we olle ande e pe iodischen
Publika ionen A ikel (menė inas Vai as, Ry as, P adai und žygiai, Aidas,
D augija, Pane ėžio balsas und k .). Da en sind auch zu sammeln aus
sp achp ak ika-Ve ö en lichungen. Zue s zu e wähnen zwischenuka io
Gim osios Sp ache kalbininkų P. Ska džiaus, A. Salio, l. Damb ausko be ei as
Kalbos be a ende , ausleich 1939 Jah en.
VARDINKAS
Die meis en Namininko ehle beme k bei de Ve wendung dieses links ehe
ans elle des Teils kilmininko, k eipian is a dininku in Pe sonenis, ih e G uppen,
Tie e, Daik us ode E eignisse, klys ama wegen s y uojan ige Namininko und
galininko a osenes, Namininko Au en iui eikš i, Nama do Namininko und
Nama do Kilmininko Ve b auch. Va dininkas in Teile kilmininką aisy as schon J.
Jablonskio: Va ėnos S ädelyje, be žydų, leb und li au iai (=lie u ių) (Jablonskis
1911a: 1); nich einem e schien nich ikė i d augai (=ne ikė ų d augų)1 (Jablonskis
1912a: 12); sie un e s anden in Ein ich ungen, in denen wa en se gan ys Juden
(=se gančių žydų) (Jablonskis 1914: 4); au de E de passiiko sū ūs kilde (=zemėje
passiiko sū ių šal inių) (Jablonskis 1920: 26); schon und miška eglinie, ked inie und
be žiniai (=eglynų, ked ynų und be žynų) o komm (Jablonskis 1926a: 2); noch im
aum ha e ich nich , dass solche dinge (= okių dalykų) könn en sein (Jablonskis
1926d: 159); sind Menschen (=žmonių) mi kleinesnėmis ode didesnėmis ydomis
(Jablonskis 1926b: 50). Dalies kilmininką J. Jablonskis siūlė und dann, wenn a dininkas
bedeu e abs ak iges beg i s, ma e iaalą: je z schon is ho nis (= il ies),
dass de k anknis ausge (Jab lonskis 1911a: 1); wiede ick so, dass di da aus wä e
nauda (=naudos) (Jablonskis 1925a: 1212); andenilis is isokių kūnų sąs a e
(= andenilio is allokių kūnų in, isokių kūnų sudė yje) (Jablonskis 1920: 26); molis es i
alle lei Fa ben: weiße, gel onos (=molio is , es i isokio) (Jablonskis 1920: 25).
1 Zi ie e Beispiele sch eiben sich un e Beibehal ung ak uelle Sch eib egeln; einige
Beispiele des A ikels au o ių su e ni i. Red. no iz.
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pädomis: linksnių ehle und
ko igie ungs mo y ai 27 S aipsnių e ö en lichings Jah e (1911, 1912, 1914,
1920, 1925, 1926) zeig J. Jablonskio aisymų nuoseklum. E is gesch ieben,
dass manchen Geschich en wä e möglich und eine ande e Menschensp ache
a me pa eisin i (Jablonskis 1911: 2), jedoch siūlė solchen a dininkų
e meiden. Sakinių, in denen kalbinink bie e und a dinik und und kelminink,
sind wei wenige : gold, silb as und je z pasilai o einame pa idale (=aukso,
silab o und je z paschaiko eines pa idalo) (abe be ühmnisch gold, e dgold
kann sein und eines pa idalo) (Jablonskis 1920: 26). Am Ende eines A ikels J.
Jablonskis zugib , dass ko igydamas as ni gends nich zu ech komm ,
nich leiskenn de Fehle ko ek u (sunku wa und Pla z zu inden allen
Sp achenkleiškinimams) (Jablonskis 1925a: 1217). Ein wich igs es
Ko igie ungsk i e ien leb oji Menschen Sp ache und G amma iken
be es ig e Sp achenno men. De Kalbinink is be on , dass egelmäßig zu
e wenden Sp ache das am meis en hel e de selbs en Menschen
in e essie ungis a m, au osaka, soll e naudo ies eine ande s
Sp achin e nweisungen und wenigs ens einem Sp aches üh äli (sp achbos
sin akse) (Jablonskis 1911a: 3)2. Remdamasis des Teils kilmininko aisykle
a dininką aisė und P anas Meškauskas: pasklido apylinkėj gandai (=gandų)
(Meškauskas 1931: 61); aus Ame ika kam die Nach ich , dass bank u ie e noch 4 Banken (=žinių; beispielsweise, pasklido kalbų)
(Meškauskas 1932: 67).
Viel übe s i und disku ie wegen k eipinio a dininko, besonde s wegen k eipinio p iedėlio
ponas a osenos. P. Ska džius a dininken k eipinio p iedäliui eikš i eike e wegen
Ve b auch T adi ion. Seine Meinung nach, neben pone Leh e jau kann 2 G iež as an wo en zu
J. Jablonskio aisymus ausged ück in 1912 m. D augijos e ö en lich en. Adomas Jakš as
(pasi ašęs D uskiumi) pik ai k i isie e kalbininką wegen iel äl igkei nebū inų aisymų, zu
g oßem e auens, opinies s eng hess und nu a ungen absolu hei (Rygiškių Jonas
nep ileidžia jokių abejojimų, e ke a als mi ki iu) (Jakš as 1912: 285). Nach A. Jakš o, J.
Jablonskis behaup e , dass zu sch eiben je z is ho nung, dass de Pa ien auskomm ; isgyk,
dass is no o; gaben gelegenhei mi ihm zu sp echen; ob e ha Ve s and und e c., und sakiniai
je z sind Ho nung; isch, dass gib es Lus ; wa Gelegenhei mi ihm zu eden; ob e ha den
Ve s and und k . es es alsdingi. A. Jakš o mein , beide Va ian en gu , nu un e scheide Sinn,
und o geschlagen J. Jablonskiu so s eng nich i em i Menschen Sp ache.
J. Jablonskis 1912 m. Vil yje y a pa ašęs i onišką s aipsnį, ku iuo k eipėsi į A. Jakš ą i
bandė nuosekliai a em i isas jo pas abas. Teigė, kad A. Jakš as nea k eipęs dėmesio į
pas abas, ku iose sakoma, kad jis, J. Jablonskis, nė nemėginęs su ašy i isų pa aisymų, nes
da ü muss man alle Wö e e le nen. J. Jablonskis e such zu pass eisen, a gumen uo ai
beg ünden und gewisse humo niji Ve b auchs älle. S ei ka wegen sakinien is je z
Ho nung; we des und Menschen ko igie ung. Mo i acija aiški: seine Meinung nach, de Teil
e minnik in diesen Saknissen, in diesem Ve b auchs all pass am bes en, jedoch be on e ,
dass möglich und a dinie , wenn es gesellscha lich um il į, alle Menschen geh (Jablonskis 1912d 2:
28KALBOS KUlTūRA | 84 sein gesag und panas Leh e jau, abe besse sagen Visagalis Die e, weil
isagalis o allem is būd a dis (plg. ge asis ä e) (Ska džius 1998: 514)3. J. Jablonskis Objek es
a dininkä s elle e wie no minį. Taisend die Galininkä e kei e e a dininku: gi ą y ą (=gi as
mann) gesehen bjau u (Jablonskis 1912b: 2)4; saldainius (=saldainiai) ih e kau a do , wo schönie
3 Spä e wegen de Vynius o m gewoko iel diskusionen, beispielsweise, k eip a Ambu as azas
üblichesne Fo m Zei a dininkä: k eipian is Wo es übes ene Fo m is pon (pones di ek o ie),
sag ene und šauksmin (pone di ek o ie). Lau sp achnieka, a dininkas hie übe nahm,
o enba , deshalb, dass das mandagumo Zusä eilings gehende Wo ha būd a dji eigeniges
Posi ionie ung (Amb azas 1990: 11). somi beide Fo men in diesem Fall o handenen Regelige.
Jonas Šukys s imm e zu, dass beide Fo men möglich sind, jedoch Namenaa s soll e e mieden
(Šukys 1995: 13). G ama ikoje heiß , dass o iziusis mandagumo k eipinys e ka čiais
šnekamojoje kalboje eiškiamas daik a a džio ponas einaskai os a dininku, ande en Fällen
a dininkas is ne eik inis und gil klaida. An anas Rasima ičius glaub auch, dass o k eipinį
gehende P ä ix no male weise kombinie mi k eipiniu, jedoch daik a a džio ponas
a dininkas nich ehlida. Kalbos p ak ikos be a nissen (1976) daik a a džių ponas, eund
a dininko und šauksmininko Fo men o ges ell als lygia e ės, und in allen ande en Fällen
a dininkas k eipiniui eikš i ne a o inas. Kalbos pa a imuose (2009) ponas gil sei u iniu
No mos Va ian en, passames e e e iesiems S ile n.
4 1912 m. Vil ies d i em Nume i in begann eine Polemika zwischen Emšos (Das Sch i s elle
Ma celino Šikšnio) und J. Jablonskio. Ausged uck Emšos A ikel übe J. Jablonskio aisymų und
eigene J. Jablonskio An wo . K i isie end Gesp änke ns aisymus Emša ėmel e sich
susikloschiusiem T adi ionen. S o oj J. Jablonski's Gesag en galne n bie e a dinink: sie kūną
już sub endę, schon und p o ą b ęs ajų (= kö pe is schon sub endęs, schon und e s andes
b ęs a) (Jablonskis 1912c: 1). Emša s ell analogiische Beispielen (juk sag ugiai sub endę,
asa ojus b ęs a, abe nich asa ojų, ugius b ęs a) (Jablonskis, dennoch) und sag , dass
s ü z end sich schnekamąja Sp ache so sagen ada ia J. Jablonskis. Emša zwei el , ob wi klich
so Menschen sp echen, k i isie lebininkä, dass e de Menschen sp ich zu iel pasi iki (man
schein , dass iele Fo men die Menschen geb auch unaisyklig, nich nach de G amma ik und
Logik An o de ungen) (Jablonskis 1912c: 1). J. Jablonskis s imm zu, dass Wo nehme in diesem
Sa z e wende we den kann, jedoch und seinen pa aisy ą Sa z e eidig un e Be u ung
ande en Sp achenbeispielen: e kojas šąla; beies pa a gau; e sp andą nu ūko; dass du den
Kop nu ücks ; ka inukas Kojeles auslūžo; ob schon die Hand beschei e ; handes bejas pailsau
(Jablonskis 1912c: 2). Teig e, dass Emšos o geschlagene Beispiel ugius b ęs a nich s neį odo.
Hie , sag J. Jablonskio, haben wi nusakymo ode nusakomosios Teils galininkä. J. Jablonskis is
aisęs und einen solchen Sa inį: sie kö pe lich schon sub endę, schon und geislich b ęs a, ad
schon beim e s en A ikel e diese P e eiksmius e se z e galnikens linksniu, heiß adi, in diesem
Fall zus immend, dass beide Va ian en egeligen, pass sich ü sich p iim ines galniknį.
Anachsii J. Jablonskis a dininkü kei e e galininku 1926 m. Lie u os žu nale aisendem Mo iejaus
Gus aičio pa ašy ą Pe o K iaučiūno Monog a iją: jose mokinys... ühlėsi a gimęs p o ė ių
d asia (p o ė ių d asią a gimęs); und alle zu ück a s ä ėję nau os geesia (=sus ip ėję nau os
d asią) (Jablonskis 1926c: 8). Taisymo i a ion nich o geleg . Jono Palionis Meinung nach, J.
Jablonskis galininko benö igung jus ie e solchen konk e en Bedeu ungen, abe en e menden
Sinnes oludlichen Posaken, wie nušalęs handes, paue gęs beine, kop e n nue gęs, gesigą
nuš i ęs.
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pädomis: linksnių ehle und ko igie ungs
mo i i 29 pada y a (Jablonskis 1914: 4); p isieis badą kęs i (= eks badas kęs i) (Jablonskis 1917: 2).
Ähnlich aise e Jonas Mu ka: jungenam ma be neliui eik p o ą (=p o as) plė o , dass spä e
auswachsene nu ig pas o (su es inis eiksnys schali gemeinscha snamen e o de ingas)
(Mu ka 1917: 1415). Gim ojoje Sp ach gib es beide Fo men: man muss haben das Geschä , man
muss haben das Geschä e (Talman 1933: 40). Kalbos pa a ėjuje beide Va ian en ( eikia posao
adi i und eba posao adi i) we den als lygia e čiai o ges ell , angegeben wich iges
A gumen : galininkas b ei e e e wende wi d aka ų aukš aičių bei žemaičių a mėse und
dahe sageninesne allgemeine Sp ache (Kalbos pa a ėjas 1939: 105). P. Ska džius, obwohl und
sch ieb, dass sakiniai šulinys kas i neleng a und šulinį kas i neleng a sind lygia e čiai (Ska džius
1998: 177), noch einmal un e zeichne e men į, dass a dininkas b ečiai e wende wi d y ų
a mėse, jedoch un e aičiai s a des namens sag galinink. His o iija und gegenwä ige
a osena zeigen, dass a dinie nich meh gajus is , dahe no minė Fo m könn en sein
galininkas (Ska džius 1998: 688). J. Jablonskis, basie endis lebąja kalba (man šonus skauda, handas
gelia), in Sch i en andamu a dininką mi eiksmažodžiu sopė i, skaudė i aisė in o galininką:
skaudėjo alle maumenys, alle kaulai (= aumenis, kaulus) (Jablonskis 1925b: 186); suskaudo udžiui
ši dis (=ši dį) (Jablonskis 1926b: 50); o s ai mi eiksmažodžiais pa a g i, suk is kalbinink e läss
a dinink und keičia die ganze kons uk ion: e gal ą pa a go (=jo kop a pa a go) (Jablonskis
1927: 2, 4). Imme iele F agen weck e a dininko und einnagininko a osena. Meh mals in seinen
A ikeln J. Jablonskis daik a a dinį bū io a dininką is kei ęs įnagininku: kun. Jus inas wa
Pe apilis Kunigų Akademies p o esso (=p o eso iumi) und ekonomas (=ekonomu), und nachhe
Zemaičių Kunigų Semina ijas inspek o ius (=inspek o iumi), galop ih e ek o ius (= ek o iumi);
De Rek o des Va nių Semina ies wa zu diesem Zei punk Mo iejus Valančius (= ek o iumi);
und wu de e ka alike s häimyns leidinys (=židiniu) (Jablonskis 1926g: 404)5. ĮnagiEmša k i isie e J.
Jablonskio aisymus und wegen e ände ussen Sa zensinnes. Hie J. Jablonskis s ell e ande e
Sp achen Beispiele (lenkische , p ancūzische , okiechische ) und s ü z end sich da au
un e zeichne e Kon ex s Bedeu ung. Es is o ensich lich, dass J. Jablonskis e such e zu
ich en sys ema isch, s ebe e es zus ellen Sys em, gemeinsame Regeln zu scha en. 5 A.
Jakš as D augijas He ausgabe ausged uck en A ikel in einem k i isie J. Jablonskį, dass e
mi eiksmažodžiu sein isu liepia e wenden a dininką und a me a kons uk ion mi
einnagininku. Lau K i ike , au o ius nich gu u ließend nu eine Kons uk ion. soga
e s aunlich, dass Rygiškių Jonas Uns nich kann ennen solche Sa zinių Bedeu ungen: e is
königs (ech e ) und e is könaliumi (an scenes) (Jakš as 1912: 287). J. Jablonskis mi
unbeg ünde A. Jakš o K i ik nich übe ein. Es es und in A ikeln so gib gesch ieben. Kalbinink
sag , dass genė e um Sakinį paci a o aus An ano Juškos Wodyno, ihm pasi ėmė und be a ė
ande e panašius Sakinien so zu ech e en. Na dininko und einnagininko un e schiede ühlchie ,
abe J. Jablonskis konk e e , ohne suminė en

30KALBOS KUlTūRA | 84 ninkas, wie sch ieb J. Jablonskis, e wende wi d wegen eiškiamas
nenuola inės būmininku: bėga upė K ažan ė (=bėga K ažan ės upė); schon und Do Beduoniai
gesehen (=Beduonių Do ). Nach analogie is aisęs und Wo ungen o dnung: aną nach zu kaime
senos, i imo, apsmo.
Daba įp as o e mino a do a dininkas J. Jablonskis ne a ojo, jo
da buose minimas eiksnio a dininkas nebu ėlis, ku is aisomas kil-
Se dokų (=Se dokų kaime) išplėšė eines Baue ninko klė į; je z einku sie Schule im Do e
Bed uskių (=Bed uskių Do e); g eičiausiai nach analogiiją wa ech omas und s a nehme :
malūnas in s ad e Rad iliškyje (=Rad iliškio s ad e) (Jablonskis 1911b: 2). Ju gis Talman as
Gim ojoje kalboje sch eib , dass Names a dinie s umia aus a osens Names kilmininką.
Pasakymai ga lai is Kęs u is, gymnazie Auš a is li auischen sp achbai emimi. Sagen soll e
man ausgeh komm de Kęs u ius ga lai is (Talman as 1934: 118). Remdamasis lebąja kalba
Juozas Balčikonis ech e ig e solche Geschich en wie upė K ažan ė (Balčikonis 1978: 72). P.
Ska džiaus gesch ieben, dass Namen in Namen besse e wenden so genann es Beg i ies
kilmininkä: Sch iesos d uus u ė, Bal ische jū a, Sch y u io knygynas, Reginos labo a o ija
( ie oj p oduzie labo a o ijoje Regina), Pienocen o zachenandinė ( ie oj zachenandinė
Pienocen as), obwohl unbeck e und manche Fälle na dožininko (Ska d 1998: 741). A. Salys 1938 m.
ausged uck en A ikel sag , dass des Namens Kilminink is al e Beispiele, hie ih e nich plė oja:
ši ů d ou linksnių un e schiedum, e wendend juodu a iniui, is Sache seh painus (Jablonskis
1912d: 3). Kad A. Jakš o K i ik wa ungeg ünde und dass J. Jablonskis in Wi klichkei s eng
nich lieb e zu sch eiben a dinink, zeig Fälle, wo ko igie en Sä zen J. Jablonskis
o geschlagene und a dininkä, und einnagininkä: sie wü den wollen üh en, die liaudimi (= wollen
sie sein liaudies üh e , üh is, liaudjie üh enu i) (Jablonskis 1911b: 2). J. Jablonskiui sp ach
sys ema ingum wa eines wich igs en Ko igie ungsk i e ien. A. Jakš as, behaup end, dass J.
Jablonskis engia įnagininko, sag nich , wa um k i isie e diesen kalbnieka p lich y ą sakinį:
In Expe en wu den eingeladen und anschließ pa ež i ün Menschen (=ekspe en wu den
eingeladen und anschließ pa ež i ün Menschen) (Jakš as: 1928). Sp echend übe einnagininkä
und sein engim J. Jablonskis sch ieb, dass s elle e einige aisymų demselben sakiniu, aus denen
wa es möglich wählen sich geeigne es aisymą, de ikk e und nach sinnmä. Jablonskies
Meinung nach, A. Jakš as k i isie e unmo i i uodamas, ohne angeben zu lassen i gendeine
Beispiele. Im ganzen A ikel J. Jablonskis e eidig , dass nie s engig nich e lang und nich
lepia e wende eines ode eines ande en seine o geschlagenen Ko ek u . Gegen lich
s eb an einige Va ian en zu geben. K i ikuodamas und peikdamas Ko igymus (nebau inai nu
linksnių) A. Jakš as beschuldig J. Jablonskį da ü , dass e nich sag , wa um de o gese z e
Ko igismus besse is , de Kalbinike ung ünde b uka keine Logika unaauschichinam und
seine Te ms Wö e , aiso nu deshalb, dass das Wo ode die Kons uk ion ein ach nich
ge iel, bi e ein Wo ein s a de e wende en ande e , e lang , dass Leu e seine
o geschlagene Kons uk ion e wand en, be a en sla iška Sachen zu e wandeln,
a gumen a ionen ni gend geände , und es is nich so. Taigi J. Jablonskis wu de beschuldig
aisymais ohne mo y a ion und a gumen en, zu g oßelu ėmimusi in uicija und sp ach
Ge ühlmu.
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pädomis: linksnių ehle und
ko igie ungs mo i ai 31 li auens Sp ache besonde kei , beispielsweise. :
Telšių S ad , Nemuno lė. Alle dings imme meh įsigali neue o ė a do
a dnieks. Tokie J. Jablonskio gegebenen Beispiele wie ka inė Aldona sind
naujada ai, abe nich e mieden. Im Zusä zlichen Namens muss ges än ig
we den nich nu ma kiimuosius Wö e , sonde n auch kon ollií den Namen:
Lana ausdie bnisse (=Lanos ausdie bnisse); aus de Zei ung Ūkininko
be a ende (=isch Ūkininko be a e s Zei ung); a bei e in de Fi ma Ranga
(=di ba Rangos Gesellscha ) (Salys 1938a: 4).
Disku ie e wegen a dininko und galininko a osenes
paschüch igungs o mulie ungen. Die meis en Diskussionen kamen wegen
Passi eikinemen en gu en mi as, laba diena und pan. Ve b auch. A. Jakš as als
p iim inesnį weis a dininken. Die wich igs e seine Mo i a ion galnehme
gu en ag, gu en y ą is ge manism, nich allen Si ua ionen passendes Ge ede,
und a dnehme passamese und wegen nusis o ėjusių T adi ionen, und wegen
dem, dass pass as allen Sp echungs ällen (Jakš as 1933: 23). A. Salys, wie und
A. Jakš as, lie e n a dininko o m o allem wegen de Ve b auchs adi ion,
die bes ä ig wi d a mių Da en und al ige Sch i . Seine Ansich nach,
galininko e scheinigung de e minie e okiechsischen Sp achen ein luß (Salys
1937: 135; Salys 1938d: 3). Kalbos pa a ėjuje emp ohlen wi d a dininkas, weil e
übliche als galininką. Spä e beide hilniai beginnen anzubie en als lygia e čiai No mos Va ian en.
KILMININKAS
Am häu igs en ich en iel F agen kėlę kilmininko Fälle, e bunden mi li auischen
Sp ach eigenha e Objek s Gesam es und Teil Raiška. Sehi i, dass Kilmininkas in
a dininką ode galininką aisis dann, wenn diesem hilniu ge eškie Objek ha e
Teil Bedeu ungen. Mindes Zwei el weck e konk e e, Daik us ode Objek s
eiškian ys daik a o zii, haup sächlich e wis y a wegen abs ak iges Bedeu ungs
einaskai ischen daik a o zien Kilmininko. Ve wunde lich is es, dass Kilminink in
galininką ech omas schon XIX a. Ende Zemaičių und Lie u os apž algoje (1890: 13):
aus do kommeis sūdy lebus und numi usius, und nich gy ų und numi usių.
Angegeben is Ko ek umsmo i a ion eiksmažodžio behe schung (žodis sūdy i
behe do galininką, und nich kilmininką). J. Jablonskis aisė kilmininką, nich
angemessen pa e no ą s galininką he dančiais eiksmažodžiais, beispielsweise,
e eichen: und ikslo (= ikslą) leich e pasieksim (Jablonskis 1925a: 1212); dann
eligiija pasieks ikslo (= ikslą) (Jablonskis 1926g: 404); zugi i: jede Mensch zugeh
ose Meinung (= ha nuo-
32KAlBOS KUlTūRA | 84 monę) (Jablonskis 1925a: 1212); die Gesellscha ha das
Rech pik in is und zu ei i de Schluss (=isch adą) (Jablonskis 1926b: 50); Bedie
p ie z e schluss (=isch adą), dass de Au o ande en We ken e wende ha
(Jablonskis 1926 : 741, 746). S ammend on J. Jablonskio Beispielen an ähnlichen
Fällen aisė und P. Meškauskas: aus d ei S aa en nu eine Lie u a sein Ziel
e eich ė (= ikslą) (Meškauskas 1931: 236); ilgai ände e dunklie Vo o s aßen
und e eich e kleino, medinio namelio (=mažą, medinį namelį) (Meškauskas 1931:
393); sekan no a o sys em, kann man zugehen aus adas (=iš adą) (Meškauskas
1932b: 354). In Anbe ach an analogiškus Sakinius galininką, und nich kilmininką
eikė und P. Ska džius (p iei i ausgang, nich di o ados) (Ska džius 1998: 710).
Gim ojoje Sp ach in e k i isie e ne eikalingus, nebū inus, e ns go G undung
nich hal endes aisymus und kilmininką kei ė a dininku: en s e bu buliukųkyla
(= bu buliukai). Regiamasi ähnlichen Beispielen (eina pu os, e heb wolks, nich
geh pu ų, e heb wolks) (Ska džius 1936: 14). Tokien Kilmininkų Ve b auch G und
is nich Kilmininkas aisy as Geschmawo ds zu machen Ve bindungen.
Missb auche em pa s e en Kilminink zu aisė J. Balčikonis: Liudui Vasa iui
leng a nus a y i. Rašy a, kad okia a osena galėjo a si as i dėl ki ų kalbų
į akos, a mių, dėl usų kalbos į akos kilmininkas im as a o i su eiks-
mažodžiu pasiek i, dalis okių kilmininkų gali bū i i hipe no malizmai.
neišdildomo eind uckzus
(=neišdildomą eind uckì) mach e (Balčikonis 1935: 45)6. Veiksmažodžių gehaldas kilmininkas kann
eiks en neapbe ėž e Objek e, seinen Teil. Kalbos pa a ėjuje als sagenige sage als angegeben
solche Sa z: duok, paskolink meilio (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Mo i acija ku zalaikis An ag. P.
Meškauskas o a dinink und galinink kei ė Teile kilmininku ( aiška s y uojan i), jedoch
ane kann e, dass in manchen Fällen und e nich geeigne is : Kaune s eigiama noch nebū a
Lie u oj d augija, die ha das Ziel, Menschen zu hel en (=ku ios hel en Menschen) (Meškauskas
1932: 66). 6 A ikel, in dem J. Balčikonis gab Anme kungen übe Vinco MykolaičioPu ino omano
Al o ių šešėly Sp ache, sulaukė a ga sio (Balčikonis 1935: 4548; Ska džius 1935c: 124126; Ska džius
1997: 192). Vai e ausged uck Edua do Viskan as A ikel, in dem e such wu de zu wide ig en J.
Balčikonio, P. Ska džiaus au geel us sp ach Themen (Viskan a 1935). Lau P. Ska džius, E.
Viskan a kühnlich und soga pauschie end peik ie Pu ins Sp ache aisy ojus und selbs nimm
auße uninich ig zu lösen Sp achen agen (Ska džius 1997: 192). J. Balčikonis kilmininką sakinyje
a ėjau ba onienės a sisweikin i e se ze e p ielinksnine kons uk ion. E. Viskan a einen solchen
kilmininkä mi gene a imi Zwecki eikš i häl ä li auischen sp achbi üblich u, beispielsweise,
mu e kame o aiko pa si es i (Viskan a 1935: 369), ausėjau in o gi elę balandžių šaudi i
(Viskan a 1935: 700). P. Ska džiaus Meinung nach, E. Viskan a iel was en schied seh nich sigilinęs,
pa i šu iniškai. Ach ė wi d, dass e wi we den einige Dinge: blindlai zu kopie en oludine
sp ache nesiulo kein einzige sp achbinke , abe unse e sp ach a osena muss sein basie a
li awiškais palinkimais (Ska džius 1997: 193).
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonski's pädomis: lus ige Fehle und
Ko ek u mo i en 33 Du ch objek i e Bedeu ungs e bindungen des Ve b auchs
mi Einsachi inien, abs ak iges Konzep es bezeinend du ch daik a o dnissen
(ga bė, zauojau a, į aka, bedeu ung, imp essūdis usw.) gesch ieben is , dass in
diesen Fällen, um nich zugehen, keinen ande en Menschen zu e le zen,
no wendige weise nich de Teil des Kelmins, ode ielleich habe ich die ga bene
(=ga bę) zu beg üßen; eiškiame gilios zauojau os (=užuojau ą) (Kalbos ke elė
1933: 3). Diese Kommen a e hiel spä e Be ü wo ung Gim ojoje kalboje: ie oj
mám hono , eiškiu zauojau os, na ü lich, saky ina, ašy ina mám ga bę, eiškiu
zauojau ą (labokas 1933: 63). P. Ska džius sch ieb, dass Kilmininkas muss sein
e wende we den nu dann, wenn deu lich eiškiama Teil: gibch mi B oonos,
pasemk Wasse s, abe auskepe e B ooną, e lie e sein Geld und k . Mag e eikš i
ü ühlu os (jei eiškieme wenig, nu einen Teil; dieses ü ühlu os Ausd uck
blankesnis, kleine e ) und ü ühlu e ( isą; diese Ausd uck is s ep esse ,
bedeu ungs olle ). Ähnlich sag en wi machen Eind uckes und Eind uck, haben
Ein luss und Ein luss. P. Ska džiu besonde s sel sam o in den Zei ungen
e wende e sage sag u eiškiu ginnnissen g öß es en zu ühlu es (welche hie
kann sein g öß es e zu ühlu e, wenn sie nu ein Teil geäuße wi d? Was g oßlich,
und umso g öß es ens ü ühlziend, unse en Sp achwünschen b auch
ü ühlu ą, nich ü ühlu os eikš i. [...] Ähnlich [...] haben Eh e, nich haben
Eh enes zu bi en, eiškiu Vám espek , nich eh ung[…]). P. Ska džius (1936: 17) wa
also kilmininko a osenai nep i a ia, sein gewäh e galininkas. Galininką s a in
kilmininko schläg und M. Ju kynas: pasi ei aujan und su adus (=pasi ei a ę i
su adę) ieškomą osobu, haben hono ės (=ga bę) p aneš i; habe hono ės (=ga bę)
bi en He n Di ek o ius (=Poną Di ek o ių) (Ju kynas 1938: 21). Kalbos pa a ėjuje
schon e laub we den beide Va ian en, abe Kilmininko und Galininko Auswahl häng
om Kon ex ab. Tamme bes imm en Fällen wi d eiškiu ü säu e ( isą) und
eiškiu ü säu u os (dalį) (Kalbos pa a ėjas 1939: 31). Spä e ki okią opinię
Gim ojoj kolboje aussake e l. Damb iūnas (1962, 1964). E in ielen Fällen s elle e
kilminink das. Bend inese Sp euche ne a o inas Zahlwe zij de inie en sowie
Menge Bedeu ungen daik a a džių Kilmininkas e gleichamajai Quan i ä eiks i
mi höhe en G ades P e eiksmien. Kilmininkas konsequen gewechsel
e gleisamme Kons uk ion: le z nai hie mo de e ieliaus hun o (=pe hunde )
Menschen (Jablonskis 1911a: 1, 2); wi d schon meh Jah e (=daugiau als Jah e), wie
seinen Zei ungs skil ise ėmėm u en zu kämp en mi djio a (Jablonskis 1911b: 2);
s a b meh als hunde Menschen (=daugiau als hunde ) (Jablonskis 1914a: 2, 3);
nich spä e komminan ius udens (=kaip nächs e udenį) a ida ysią ama ų
mokyklą (Jab lonskis 1914a: 2, 3); unse Kö pe meh d ei Vie elčių is
zusammengese z aus Wasse (=meh als d ei Vie elčiai) (Jablonskis 1920: 26); schon meh d y-
40KALBOS
KULTÜRA | 84
Galininkas is geneig auszuschießen ande e humo nius und o siche lkamas
mi solchen eiksmažodžiais, die ihn neubewahlen. Viel und heiß disku ie
wegen Geschmazwo ds zu ep äsen ie en. Mi diesem eiksmajodžiu
galininkas alsch igai e wende wi d seh o , ehle gene in in de sp ach
gelang s nich e meiden und heu e. Galininką aisė J. Jablonskis: lenkų ka alių
(=ka aliui) ich e a euju (Jablonskis 1925a: 1213); eine ep äsen ie meilę
(=meilei) und de ande e ke š ą (=ke š ui) (Jablonskis 1926b: 51); ih sūnelis
ep äsen ie e bes enes unse e Jugend sluoksnį (=sluoksniui) (Jablonskis
1926a: 2); e ep äsen ie im Pa lamen einen Teil Pa is (=daliai) (Jablonskis
1930: 31, 33). J. Jablonskis als ko igie ungsmo i a ion nann e ein ganzes
ähnliche ak ionsmažodžių Ve wal ungssys em: e is unse Diene ,
Ve e e , e uns dien e, uns e i ode lei e ( aisė i ininką: Mykolui
p i iko ado au i gal ažudžiai (=gal ažudžiams) (Jablonskis 1925d: 4)10. A. Salys
sch ieb, dass galininkas e wende wi d nach emigen Sp achen Beispielen,
und unsakend paski į eiksmažodžiai üh en zu, iešpa au i, e e enu e
e wende we den nu mi Nu zinikku: e I alijoje Lie u ai penke ius Jah e
e a (Salys 1938d: 4). Taisy a und ande e kalbinike s: du ep äsen ie s
Saulėg ąžas (=Saulėg ąžoms), o Niau a Bičiuolius (=Bičiuoliams) (Š ie imo
da bas 1920: 73). J. K uopas, diska dend des Geschmawo ds ep äsen ie en
Ve b auchung, sch ieb, dass meis pass kas benu z enaa , abe pasakoma
und mi galininku. Va osena aus yškėja aus ande en ähnlichen Wö e n
a osenos: ep wau i k aš ui, iešpa au i pasauliui. Dahe in diesem Fall a o inas nich galnehme , sonde n Nu znehme (K uopas
1951: 31).
Von seno Objek o galininkas aisy as in neiginio kilmininką. An anas Ba anausks schon neiginio
kilmininkä se z e wie a o iną: nemoku a bei , nich will schieno phau i, wede mi p e lo, noch
geld (Ba anausks 1896: 68). Galininką in neiginio kilmininką aisy i siūlė und J. Jablonskis: Büche
häl yk, nelaikyk knihů (Jablonskis 1919: 7); aisy as und a dininkas: ihnen gal a (=gal10 Lie u os
aide e schee e A ikeln, k i izie enden J. Jablonskio A bei . 1930 Jah es in einem Numme n
analysie sich J. Jablonskio A ikel (Jablonskis 1930: 3136), besp ochen wi d Geschmawo ds
ep äsen ie en Ve b auchung mi Nu zinikku. Rašoma: a s o a imo bedeu ung is iel nähότερη
an a s ojimo, pa ada imo bedeu ung. Juk de Ve e e eich das Ganze. Diensung is
e häl amosios Sinnes Beg i wo e dienauch mi , abe , wenn e s a in meine nueing in
Si zung, das e mich do abs eig . wenn diese Bedeu ung wi als Ve e e ung nennen, das,
e schein , das Thema imme noch nich bekomm de e häl liche Sinn. (li au os aida 1930: 4). Diesen
Gedanken suk i isie P. Ska džius. E weis sich g e inim mi ande en ähnlichen eiksmažodžiais
( e nau i, e gau i, p edsinkau i, üh enu i), behaup e , dass eiksmažodis e e en zu we den
nich galininką, sonde n naudininką (Ska džius 1930: 8493).

I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių ehle und
ko igie ungs mo i ai 41 os) neskauda (Jablonskis 1926b: 50); aisė und ande e
Sp ache o sche : ėmė mels e s ajojančių lenkų bajo ų) (Meškauskas 1931:
mels i sūnų, kad nuo jos neslėp ų sa o ligos p iežas į (=p iežas ies) (Vi eliūnas
1923: 486; emiamasi kupiškėnų a me); ačiau sup an ama, kad joks libe-
alizmas, jokios lais ės negalėjo nu amin i bes ajojančius lenkų bajo us (=be-
235); niemand denn ihn ba e nich seine Übe zeugungen auszusp echen
(=niemand ihn nich ba e seine Übe zeugungen auszusp echen) (Juška 1938: 30);
e laub e nich zu s ich en Sch iesos d augiją (=d augijos); džiaukimės žiema,
abe nich žmi škime und A bei (=da bo) (S onys 1940: 59). Galininkas alsch
e wende wi d ziello Kons uk ionen. Da pe J. Jablonskis sch ieb, dass Ziel
kann sein eiškiamas kilmininku po anzi y inių eiksmažodžių: ich gehe
Wasse s, siun ė mich Raš ų, mensch eis malkų (Jablonskis 1893: 150). Kilminink
wi d e wende und nach in anzi y ischen eiksmažodžių, eiškiančių
pas o ią būseną: me gelė auda ainikėlio, p e ls ž engia a ižų, e schlä
mi en, klabina aka ienės (Jablonskis: 15 18931). Su ulie e Regel: Kilmininkas
paska damals, wenn gesag oms ein. Wenn es um Kons uk ion mi Bend a imi
(ode supyn) geh , a o inas galininkas: alle puolė kučiuo ų Hände G eniu,
S ankūnas nubėgo sudė ų pinigus ad oka ui (Jablonskis 1893b: 151). Mo i ie
wi d, wa um nich pass Kilmininkas: eiksmazwodis pul i ne eich uja
Kilmininko, und Handes e s e Sa z im gib kein Ziel. Zwei e em Sa zin
S ankūnas nich biegęs Geld, abe nešęs sie abzugeben (Jablonskis 1893b: 151).
Wah hei , 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikoje beide diese Sakiniai pa a o i
mi kilmininku: alle puolė bučiuo ų handen deneliju und S ankūnas nubėgo sudė ų
pinigų ad oka ui. Re ie sich a same kilmininko po slink ies eiksmažodžių
aisykle (Jablonskis 1901: 74). Ähnliche Fälle J. Jablonskio aisy i und spä e :
pasisakė ažia ęs Vilniun b olį (=b olio) lanky ų; agį (= agies) e i i nu ažia o
(Jablonskis 1911a: 1); okiečiai ans ieg kunigaikš į (=kunigaikščio) pas eikin i; e
und čion anlie nesan aiką (=nesan aikos) sė i (Jablonskis 1925a: 1213).
Taisy a und ande e Sp ache y ėjų: apoš alus siun ė moki i alle wel lichen
giminen (=siun ė alle wel olken zu leh en) (Bū ėnas 1929: 30). P. Ska džius
Gim ojoje kalbei is gesch ieben, dass linksnių his o ie und a osena zeigen,
dass li auischen sp achen cha ak e ige e is kilmininkas, gene ine ze
kalbei ihn und ends ama zu e wenden: muss gehen mėšlo ež i, obwohl
aka ų lie u oje siekimo aplinkybei žymė i o e wende wi d und galininkas:
muss gehen mėšlą ež i (Ska džius 1935a: 3, 7). P. Ska džius is ma kie end,
dass nach eiksmažodžio k ies i a o inas siekinio kilmininkas, nich galininkas, plg.: häimininkas pak ie ė gučius
42KAlBOS KUlTūRA | 84 Felde zu apzie en; be nelis me gelę k ie e e sch inio
anzi; aigi und k iečia seinen namens ag zu eie n (Ska džius 1999: 738);
Sa genis pano o zu ückzu Kauną üh en einige Angelegenhei en (=einige
Angelegenhei en); geh laukan die ganze das eu el ą (=alles das eu elha a)
aus dem kop e ausblašky i (Ska džius 1998: 656). 1923 m. Š ie imo A bei we den
o ges ell sakiniai mi kilmininku: sie isaip sūnaus malda o; das gleiche
bi eau und Tams os; gebau einen Vie els unde zu bi en Go es
Sünden e zeihung (Vi eliūnas 1923: 487). Remiamasi kupiškėnų a me und
sch eib , dass hie wü de galininko. Taisymo mo y acija solche: mi
galininkoiche mindis kla e und ikslesnė. Beim Sagen ich bi e Pe us messe
unkla , ob gewünsch de messe , de is Pe o, ode k eipie sich in ihn mi
Bi e (Vi eliūnas 1923: 487). J. Jablonskis olgende Sakinien zugesch ieben zu
siekinio kilmininkų: ligonis p ašėsi (šaukėsi) dak a o, kunigo (p ašė, dass ihm
dak a ą, kunigą pa ež e) (Jablonskis 1928: 33); habe ge ag den P e d, den
Menschen (da gebie en); ode ag e du ihn p e de? (Jablonskis 1928: 34). Mi
eiksmažodžiu bi en e wende wi d und kilmininkas, und galininkas:
einsid ąsinęs ė as pap ašė sūnaus (sūnų) čeba ų (ba ų, pušnių), sūnus
pado anojo (Jablonskis 1928: 45). Am Ende des Abschni s sch eib man, dass
Kilmininkas und galininkas e wende wi d nich ohne G und (aus üh liche
nepaaiškina, abe wah scheinlich wegen d ip asmybės) (Jablonskis 1928: 46). P.
Ska džius s elle e galininkä, denn dann leich e ge enn wi d bean agemsi
Pe son on bean agem Dik a und so e mieden wi d d ip asmybės
(Ska džius 1998: 694, 750). Aide absp achend linksnių behe schung mi
eiksmažodžiu bi en (p ašiau panią moky oją o p ašiau panios moky ojos)
basiamasi J. Jablonskiu und P. Ska džiumi: besse zu e wenden galininką
e suchemamem pe sonen, und kilmininką e suchemamem daik u eikš i. So
e mieden sich d ip asmybės. Wi müss en sagen ba ich panien Leh e in
Büche , ba ich ä eu Uh zeugs (Ho odničiū ė 1938b: 3); b auch bes imm e
sageimis agen was und agen was. E mich ag e dich (e aus mi woll e
e ah en übe dich) und e mich ag e dich (ich aus di woll e ko e ah en
übe mich) (Ho odničiū ė 1938a: 3). Šių eiksmažodžių Ve b auchs agen A. Salio,
P. Ska džiaus, l. Damb ausko, M. Ju kyno s a s y i und Gim ojoj kolboje.
Geme inėje sp ache besse zu e wenden galininkä, weil so leich e ge enn
wi d p osomse Pe son on p osomem Ding e, e mieden wi d d ip asmybės
(Ska džius 1935b: 173). Man muss s eng un e scheiden K anzig ischokuniga
(jį selbs was zu un) und K anzig ischokuniga (da ihn pa üh en). So auch
ag a e und ag a e . Remiamasi a mėmis i gy ąja a osena (Salys
1937: 134). Ähnlich sch eib und Kalbos pa a ėjuje: besse zu sagen klausė aiką po e ių, negu klausė aiko po e ių (1939: 6465).
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio
ädomis: lus ige Fehle und Ko ek u mo i ai
43 ĮNAGININKAS
Haup liche einnagige s ehle : Objek zu eiks en mi ollig bezeinends en
eiksmajodžiais, Quali e s inhal zu eiks en mi gausą bezeinends en
eigwa dzien, mi eiksmajodis sein o mom unwandelamam woh iui eikš i. J.
Jablonskis in seinen A ikeln innagininką aisė in kilmininką: s iklą p ipildo andeniu,
lebwuomu silab u, sandėliu (=s iklą p ipildo ody, lebwoho silab o, sandėlio)
(Jablonskis: 26 1920). E aisė und įnagininką mi ielem bezeinčiu eigu niju
eichige : bis du nich manchmal eiche penigais (=a nesi manchmal penigingas)?
; unse k ach s ki ados wa seh eichlich liaudies sainomen (=bu o seh
sainuojamas, wa seh sainuojama) (Jablonskis 1911b: 2), aisė und P. Meškauskas:
da bų a koje, gausioje e e a aisgausio (=je e e a ų), gew auja
in o ma ion (Meškauskas 1931a: 6) 39; sąjunga gausėja na iais (=gausėja μελών)
(Meškauskas 1931b: 61). P. Ska džius sch ieb, dass li auischen Sp achen a o inas
ollnis kilmininkas, und nich įnagininkas: He pa s p ipilde e euch liebe; p ipylė
puodynę Milch (Ska džius 1998: 561). Falsch e wando en įnagininkus e aisė
ecenzzuodamas und li e a u ische sch i en: p ip illendem leben seinen
sena išku s enėjimu (=sa o sena iško s enėjimo); Gebäude, das einem
pe sunk as k auju (=k aujo) (Ska džius 1937: 159). Šis linksnis ne ka ą
aisy as i Š ie imo da be, i Vai e: su akelais galė ų įei i į p ipildy ą dūmais
namą (=dūmų p ipildy ą) (Meškauskas 1931a: 395–396); i s didysis mies-
milžinišku masiniu kapa, eineis uu ėsiais, p ipildy ais la onų kalnais (=p ipildy ais
la onų kalnų) (Meškauskas 1931c: 347). Įnagininkas, älschliche weise pa a e mi
ollį eiškiančiais eiksmažodžiais, kalbininkų auch aisi as Gim ojoj kalboje: a gi
ne sie p ik o ė empelas zaug ob ais aus p iešų u ais (=užg ob en aus p iešų
u ais) (Balčikonis 1935a); s adionas p isip illys li au iais (=lie u ių) (leng inas
1938: 5). Häu ig įnagininkas alsch e wende wi d daue ha em ode
nich wechselamam Au en iui eikš i. Vai e ihn aisė P. Meškauskas:
Hyd oelek os s a ionen wä e elek os Ene gieschal iniu (=šal inis) ganz
Lie u ai (Meškauskas 1931a: 392); ab iko eigininku (=Eigenaa ) is Vai kus
(Meškauskas 1931a: 395); o p ížas imi (= o G und) is das, dass noch e n g ažu
nenu imo okiečių bankų k achų sukel oji s o m (Meškauskas 1932: 67);
Au s ändimo wegen im (=p iežas is) ehemalige Lohn e inge ung ü Solda en
(Meškauskas 1932a: 508). Ypač ungenügamas ihm e schee e įnagininkas p iežas imi,
aisydamas isu e wähn e die selbe mo i a ion, dass es emimigkei ,
genommen a aus usų Sp ache. Toks įnagininkas aisy as und Gim ojoj kalboje:
1936 m. pabaiga wa schwoodžies ih e geschich spe iode (=wa o die
schwoodžies e ih e geschich spe iode) (Juška 1938: 30).
44KALBOS
KULTÜRA | 84
Abgelehn Au me ksamkei in agg essi ą įnagininko a oseną d ejybiniuose
linksniuen, wenn namensinei E zähl eilne eikš i e wende wi d būd a džių
ode būd a diškųjų Wö ze s įnagininkas. Klaidingai e w ojamą įnagininką
a dininku sind aisę as alle kalbininkai: kunig o de sie zu sein blai ien und
do ais (=kad wä e blai ūs und do i) (Jablonskis 1911b: 2); alle ühle glücklichis
esą (=jau ės glücklichigi) (Jablonskis 1925c: 54, 57); e ha e nelaimės kup o u
(=kup o as) zu gebo en (Jablonskis 1926b: 51); nich on dem, was wi e dienen,
sonde n on dem, was wi spa en, bleiben wi eichingais (= u ingi; plg. liki
gesundiki) (Jablonskis 1926e: 12, 13). Nemažai aisy a P. Meškausko: ich yčia
apsimečiau gi u (=gi as), weil euch woll e ich such uppi (Meškauskas 1932: 67);
konn e nich gesag we den, dass die S imme des Win e man elbesi zinkens
a ode e ium uojančiu (= ium uojąs) (Meškauskas 1932b: 351). Va dininko
essen iinum zu P. Meškauskas beweisend, e gindend li auisches
Kons uk ionen mi okiškomis und usiškomis. Įnagininkas aisy as Gim ojoje
sp ache: unse Tempel leh uns, welchen (=kokie) wi müssen sein; kažkuo esi
g ößesniu (=kažkas g öße ) (Balčikonis 1935a); Eneidos helden kann sein
gailes ingais (=gailes ingi) (Ba zdukas 1940: 24); ühl sich u ch ba unlas igingu
(=nelaumige ); a odė juokingu (=juokingas) (Salys 1937: 135); ich bekann e
mich u kal u (=kal as) (Damb auskas 1937: 6869); e ühl sich glücklich (=laimige ); dedasi ge u (=ge as) (Kalbos pa a ėjas
1939: 126); Ta u is yčia woll e e scheinen menku und juodu (=menkas und
schwa z) (Ska džius 1998: 639).
Wegen des en s andenen Negigins įnagininkas ko omis kilmininku: Wo e mach
nich einen Menschen sch en u und eisiu (=š en o und eisaus), abe do as
elgimos einen Menschen mach go u maloniu (=malonų) (Jablonskis 1926g: 404); ich
nich heilos und dich sch en u (= a ęs sch en o) nich will machen (Jablonskis
1925a: 1213); ande sokiu (=ki okio) sodiečiai wa nich ma ę Bu zdulio (Š ie imo
da bas 1920: 73). Manchmal įnagininkas auss umia nu niken: ob we wi d
kunigaikščiui sein mi dėkingu (=dėkingam); ka ei iui nede a sein žiau iu (=žiau iam) (Jablonskis
1925a: 1213).
J. Jablonskis įnagininką kei ė galininku bei anzi y inio we kmažodžio
(pa)da y i: diejenigen einige Jah e mach ihnen leich en und eundlichen
(=leng us und melonius) (Jablonskis 1912b: 2); e dene Pa zeleln machen
Wasse d ìms u (=d ums ą); Ve mischungen machen ihn ge äh lich
(=ge äh lich) ü die Gesundhei ; mach ki į kie esniu (=kie esnį) (Jablonskis
1920: 26); eikale Besonde hei en mach e sie s ik un e schiedlichen
(=ski ingus) (Jablonskis 1926b: 51); spa umas mach einen Menschen eichend
(= u ingą); la yniškos kanonų ci a os sein sp ach das da ė nuobodžia (=nuobodžią) (Jablonskis 1926e: 1213). P. Meškauskas ech endem
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pädomis: linksnių ehle und
ko igie ungs mo iwai 45 konsequen lich ėmėsi aisykle, dass li auenschen
sp äche būd a dinis pažyminys ge üh gimine, zahlenumi, linksniu und nu
seh sel enen Fällen is nede inamas. Seine Ansich nach, aus ussischen
Sp ache kommenden įnagininko solle nich e wenden: F au in Wi klichkei
je z nu noch meh apsinuogina, und mo alis en, e inne nd sich de ku ße
Kleide szei en, g ei müssen ane kennen wa ing sie ans ändigs enmo e (=
apda ü wa us ano do iausią) (Meškauskas 1931c: 348); ih e beweg hei soga
e sch änk F ühling, mach ihn šil esnie (=šil esnį) (Meškauskas 1932b: 351).
Įnaginink neben anzi y inis Geschmazwo ds (pa)da y i wu de ko igie P.
Ska džiaus: Ku zigung mach e Sp ache sklandesne (=sklandesnę) (Ska džius
1998: 722); aisy as Gim ojoje sp äche: p a as pusiaus y ą, die heu e ihn
galingu (=galingą) mach (Balčikonis 1935a); die saiką mach as nich im (= ha
saiką... nich im) (Ba zdukas 1938: 61). Nuosekliai aisy a Š ie imo da be: Niau a
neskai ė (=nelaikė) gewinu, ku s könn en e höhen Ve mögen und pada y ų
juoba pasi u inčiupasi u in į (= u ningesnį) (1920: 72); einige die
Un e sch i en da ė Niau ą e o de lichem und soga bū inu (=da ė
e o de lichem und soga p i alingą) alsčiuje (1920: 72); apmaudas mensch pada o bejausmiu (=bejausmį)
(1920: 73).
Bend inese Kalboje schon dann wa gesehen die Konku enz des Ins umen s einnagenaa s
und die gleiche Bedeu ung üh enden p ielinksnischen Kons uk ionen. J. Jablonskis įnagininką,
pa a o ą be p ielinksnio, aisė į p ielinksninę kons ukciju: e s eh au ginklu händen (=su
ginklu); kam angekommen pasiun iniai lau o schakelėmis (=su lau o schakelėmis) in den Händen;
belais ius apsiau ė ka ei iai ie imis (=su ie imis) in den Händen (Jablonskis 1921: 138); hal ende
zwei diplome gymnasium und akademie, K iaučiūnas yžosi mi ih e hil e zu e we ben das
höhe e wel liche wissenscha cenzą, benö igende gymnasiums ka ed ai (= u ėdamas
a es a ą und diplomą yžosi mi ih e hil e) (Jablonskis 1926c: 8) Eine on J. Jablonski's We ken
o schen oij A noldas Pi očkinas sch ieb spä e , dass J. Jablonskis innagininką aisęs, weil
diese humo liche ihm e scheinen konn e a mybe (Pi očkinas 1986: 197). J. Jablons11 Um
besse zu beg ei en und zu e klä en, J. Jablonskio's Regeln, p a a u sich zui elk en und einige
Saknungen, in denen de Redne angebo e e keis i p ielinksnį. J. Jablonskis aisė so: B.
eleg a u beso g e königen mi neuen Jah en (=naujųjų me ų) (Jablonskis 1914c: 4) (šala sind
edak ions p ie ašas: u bū naujųjų me ų dieną. Bene besse wä e neuhuose Zei en,
a du ėse). Spä e sag e einen mi mielu no u, noch einmal be ä igend de
Ko ek u kon ex wich igkei , s ü zend au seinen a me und bezeichnend ähnliche
polkische sp ach beispiį, J. Jablonskis wa geneh zu ko i ie en mieli, willim (Jablonskis 1928b:
3). Linksnien und p elinksnien gegeben is dieselbe Ko igi ion: ob ihn mi no u (=no ingai, mielai,
no omis) nimm (Jablonskis 1928: 123). Aus aisymų gesehen J. Jablonskio s a s ymai, aiški
įnagininko und įnagininko mi p ielinksniu eiškian p iemonę ode būdo aplinkybę un e sis.

46KALBOS KUlTūRA | 84 kis de aillie e diesen aisymų A ikel nich leich ina,
nu p asi a ia, dass b auch jene p epa edo e Ha ą nupi ko (plg.: annimm
mi g oße F eude, ausgeb ach e mi schönen Sp achen) (Meškauskas 1931c:
laiky is ienų bend ų aisyklių (Jablonskis 1921: 140).
P. Meškauskas, g eičiausiai emdamasis pi maisiais J. Jablonskio aisymais,
siūlo a o i p ielinksninę kons ukciją: anglas mielu no u (=su mielu no u)
350); Semionas Jed eikinas alle Glasklus su aizio e mi dem gleichen genaues en
b olišku sąžiningum (=mi dem gleichen genaues en b olišku sąžiningum);
ka inien besi ze schnell beme k en wieu o neum (=mi welche o neum) die
männe annahmen die neue lichkei (Meškauskas 1931c: 351). J. Balčikonis
įnagininką auch aisė: g oßeliu a gu (=su g oßeliu a gu) einschloss e endlich
in i gendkokį depa amen ą (plg.: mi mielu no u, mi aša omis p ašė)
(Balčikonis 1978: 210); mielu no u nehm ich die malonen (=su mielu no u);
spek aklie ėjo g öß em passuchem (=mi g öß em passuchem) (Balčikonis 1978:
71); no iai (=su no u) a bei en wi (Balčikonis 1978: 828). Aus J. Balčikonio
aiškinimais kann en schieden, dass e e asi schnekamąja Sp ache, J.
Jablonskio Beispielen. P. Ska džiaus Meinung is dieselbe wie J. Balčikonio sein
o geschlagene įnagininkas mi p ielinksniu basie end ähnlichen Geschich en
mi g oße F eude, mi g oßem Passuchim, mi o ene He zen (Ska džius
1936b: 97). Įnagininkas Gim ojoje alboje aisy as und spä e , z.: pasi a nissen
eilnehme n g oßeliu dėmesiu (=su g oßeliu dėmesiu) išklausė (Kulbokas 1968: 19).
VIETINKAS
Vie ne n Ve b auchs ehle eine häu igs en. Ta puka io kalbininkai
behaup e en, dass Vie ne s Ve b auchim am meis en on allen linksnių is
wi kiam emimm Sp achen, ieligkei en ehle G und li auische und
usische Sp achen Vie ne n suplakim, neue , besonde s abs ak sch,
Vie ne n en s eh und wegen po eikio Sp ache zu in elek in i. Häu igs ens
s a nehme alsch e wende wi d eiße and wohsenos e ah jen,
wi kungsbe eich, bauï, wohsenä ode požymï, wohsenos g undü ode g undü, handelmo būdä ode zei .
Vie ininku ne eiškiamas Subjek und Objek , dahe e ne a o inas būsenos
e y ėjui eikš i. J. Jablonskis zu Vie ne n, eiškiančių Pla z, zugesch ieben
und solchen Sen inien: besse es gib ka ėse milch, jedoch nebenan s ell und
übliche es Beispiel be o ka ės ohne milch (Jablonskis 1928: 97). somi beide
sakiniai J. Jablonskio we den als egelingi be ei ges ell .
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių ehle und
ko igie ungs mo iwai 47 Nemažai aisymų, die mi ne aisyklingai e wendamem
ö ininku Wi kens, Zus unes ode Zeichenio s ičiai (abe nich pla ai) eikš i.
Toks s ellinie aisy as J. Jablonskio: sie beschuldigen schnipinėjime (=dėl
schnipinėjimo) (Jablonskis 1911b: 2). P. Meškauskas, aisydamas ne aisykllich
ben ojamus s a ininkus Wi kungs eihei eikš i, angegebenenda o und
aisymo mo i a ion. E sch ieb, dass in li auischen sp achen diese s ellininkai
au ge e enen wegen usų sp achin luß: e däch ige jüdime (=į a ieji
mö dungs eilnehme , e däch ige mö dung) we den zu eism zu nennen, we den
zeigenzeugen o ge üh , abe anie weige sich anzue kennen ma ę sie
šaunančius (Meškauskasc: 1931 350); hie schließengagen kennen, bekenn sich in
meilung (=p ipažįs a s oje meilę) (Meškauskas 1932b: 353). Sakinys pe Schule wi
pakilsime kul ū oj (=pakils unse e kul u ) ko igom basie end ähnlichen,
li auischen sp achbai nebūdingais Beispiezen: juk nesakoma pakilo s eika oje,
sus ip ėjo s eika oje. Lau P. Meškausko, čia Wo e s anden wi d als
unse e eigenen Eigenscha , als Gesundhei , Weishei , Ve s and. S i en,
au s ehen, auswachsen möglich nu in solchen Ums änden, die an uns sind, z. B.:
e s ieg bei de A bei , im Leben (Meškauskas 1932a: 506). Panašius alsche weise
pa a o en O scha us aisė P. Ska džius: hal en ihn a eš e (=a eš uo ą)
(Ska džius 1998: 707); į a ia ė o nužudyme (= ė o nužudymu) (Ska džius 1998: 306);
okiechs Ge ich and ihn kal u (=kal ą) illegalen ö en omeniško e mögens
Ve wendung, kyšių ėmime (=dėl illegalem Ve mögens Nu zung, kyšių ėmimo)
(Ska džius 1998: 306). J. K uopas Gim ojoj in de Rede nann e
cha ak e ingha es en s ellenaa s ehle . Un e ihnen und o alschem
Lokalinku ge eškie s Be eich de Tä igkei : a dyme pasi adino s e ima
pa a de (=pe a dymą, a domas); biegime gewann einen eko d (=laimėjo
biegimo eko dą); Komedie o Regisie ius geba yme (=pas a y a) ha e
passuchung; wu de eing a as padegime (=padegimu) (K uopas 1939: 124).
Vie ininkas ne a o inas Daik o zus wiu, Zus andai ode Zeichenui eikš i.
Solche Fälle in seinen A ikeln aisė J. Jablonskis: kame (=kuo) e schuldig?
(Jablonskis 1911a: 1, 3); ame schuld is wasse (= uo) (Jablonskis 1914b: 2, 3); ame
übe zeug (= musmus dem übe zeug ) (Jablonskis 1920: 26); Gim ojoj Kalboje
aisė A. Salys: kame Sache (=was Sache); ne ame eikalas (=ne das eikalas)
(Salys 1935: 8) und J. K uopas: Sache ame (= oks) (K uopas 1939: 124); J. Balčikonis:
Au o ius übe all kame (= isu , isados) mag Genauigkei (Balčikonis 1978: 210). P.
Ska džius, zu ech igendem Sakinį nelaimė ame (=nelaimė, dass) iele emig an ų
ü ge š a die Mu e sp ache, be on e, dass solch ein O sininkas is
li auische Sp achgebung ne a o ina g yna usybė (Ska džius 1936a: 92).
48AlBOS
KULTÜRA | 84
Häu ig kalbininkų aisi i s a ininkai in kleidungen, obben, uni o men und k .,
beispielsweise.: g e a sėdėjo mo e is bal uose obben in (=bal ais apda ais)
(Jablonskis 1926b: 52); e wandel e in Kunigo d abužiais (=kunigo d abužiais) (Jab
lonskis 1926c: 8); de de zei ige Besi ze des Mano s Fa ia di Kas o lėnaus būdo
g annis naminis milo apda e (= ūbais) beschwe sich übe schwe e Bedingungen
(Meškauskas 1931c: 351); so o kommežu euch bei mi in ollem uni o mi (=su isa
uni o ma; ie nieks e schien wegen usų kalbos į akos) (Meškauskas 1932: 69);
pha aon k iege öbuose (=su k iege öbais) (Balčikonis 1935a); Kind in
schilklichen öbuose (=šilkiniais öbais) (Damb auskas 1937: 68, 69); su ikau ka iškio
ūbuose (=d abužiais) (Juška 1938: 30); e schienė ollno in uni o mi (= ullna
uni o ma) (K uopas 1939: 124); lieido einem bal ischen (= ienais bal iniais) (K uopas
1939: 124); Be lyno Polizmenen imme sieh es in neuen Robben, weißen
Handsch i en (=nujais obbais, weißen Handsch i nissen) (Ska džius 1936: 15);
die meis en samojedä walk en in ih en uhilinischen kleidungen (= uhiliniais
d abuzien; mi uhiliniais d abuzien) (Ska džius 1998: 636). Taisydamas solche
Vie inikus P. Ska džius nich einmal wies und aisymo mo y a ionen: Lokininku
no male weise eiškiama O , wo was is ode e olg . Minė u Sen iniu will
gesag we den, dass Samojedai lau en nich in Klamme n, wie kieme ode au e,
abe in Fu skleidung ode mi Fu skleidungen (Ska džius 1998: 636).
Jau a puka iu aisy i dėl ki ų kalbų į akos įsigalėję ie ininkai.
A s ume: 25 mylių a s ume nuo Vidu žemio jū os (=už 25 mylių nuo Vi-
du žemio jū os) (Balčikonis 1935).
A ejyje: Rech smasis [...] in diesem Fall (=diesu Fall) pakenk ų (Juška 1938: 30);
ame Fallij (= uo Fall) (K uopas 1939: 124); in allen Fällen (=allen Fällen) beweisen
sich obe g ündige Beziehungen s ellnehme in allen Fällen nich in allen Fällen
wie und in allen E eignis: hie unse en Sp achen o liegenhei en a o inas nu
įnagininkas (Ska džius 1936a: 93). Egzemplio iuje: diese S ellnehme aisy as
Gim ojoj kalboje: Raš as angegeben in zwei Exemplio iüs (=dwei Exemplio iais)
(Ju kynas 1938: 19). Galije: alle Rezep e hal en die F au on pas o ie ung
pasilieka gül ig und sie ha imme noch ih e p isilaiky i (=pasilieka de selben
We e) (šis ie nieks is s e imybė, angekommen aus usų kalbos) (Meškauskas
1931c: 348). Fo mje: Spiele ike is in gu e o mje (=ge os Fo men) (K uopas
1939: 124); plg.: e gu e Kop , s ip ie Lungen).
Nuo a: e wa in gu em nuo aikoje (=ge ose Lau aikos) (Ska džius 1998:
344); P. Meškauskas diesen S ellnehme n ko igie deshalb, dass e li auensisch sp achlich a si-
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonski pädomis: linksnių ehle und
ko ek u mo i wai 49 and wegen usische und okiech sche Sp achen
Ein luss: wenn F auen o wä e op imis iškoj nuo aikoj, das
(=op imis iischlich nusi eikusios) (Meškauskas 1932: 68). Pa idale: einoji
Klin is, wie und ande e Mine ale, wenn wann o komm pa idale k is alų
(=k is alų pa idalo) (Jablonskis 1920: 26); okiečiai maną zuo dnen ganz Li uą
Polen, nu weiß noch nich , in welche Fo mj [...] ode Lublino unijas pa idale
(=kokia o ma [...] ode Lublino unijas pa idalu) (Juška 1938: 30); e schienė
žalčio pa idale (=pa idalu) (K uopas 1939: 124). Reikale: bei ih He zenys
olkessachenalen (=jahs He zenys olkessachenem) sind jau ios
(Ba zdukas 1940: 24); ame eikale (= uo eikalu) k eipkis in ihn (K uopas 1939:
125).
Sąs a e: andenilis is isokių kūnų sąs a e (= andenilio is in säm lichen
kö nen, isokių kūnų bes and) (Jablonskis 1920: 26); ausging im s ändigen
sąs a e (=nuola ine sudė imi) (K uopas 1939: 124). Skaičiuje: ausd uckdino
g oßeliame skaičiuje (=didelį skaičių) (K uopas
1939: 125).
Sumoje: Wäh ung 300 li ų sumoje (=sumai) (K uopas 1939: 124); sch ieb eine
Rechnung 100 li ų sumoje (=sumai) (Ska džius 1998: 344). S iliuje: Räume s a i i
schwedischen s ilige (=sch edų s iliaus) (Meškauskas 1932c: 70); das haus gebau
in au iškame s iliuje (=s iliumi) (K uopas 1939: 124). S o ieh: is Ihnen nich
scham in solchem S o ieh (= ollem) zu e scheinen Menschen (Meškauskas 1931c:
350); bi e angegeben, an welchem S ando die Schulden ausgegleichkojung
(=kiek is Schulden ausgegieško a) (Ska džius 1998: 720); schämda okiame
s oppie (= okiam) zu zeigen (K uopas 1939: 124); and ihn inkame s oppie (=di ą) (Ska džius
1998: 344).
Themoje: sch ieb unse e Sch i einen emoje (= ema) Mai onio ly ika (Ska džius
1939a: 9).
J. Jablonskis aisė und ande e O sküns le , z.: seine Zei e scha we de sichs
in zwei Sp achen d ucken (=dwei Sp achenom); alle Zei ungen gehen li auischen
Sp ach (=lie u ių kalba); und la ische woll e susi ungime sp echen p igim oje
kalboje (=gim ąja kalba kalbė i) (Jablonskis 1911b: 2); e zeig e eikiai nusimanąs
in allen kojinių eigenscha ense (=apie eigenscha en) (Jablonskis 1926 : 741, 746).
P. Ska džius panašius Fälle auch aisä: okiečiai seh maža enusimano
li auischen kalbojeapie (= li auischen kalbą). Seine Meinung nach, unsimany i
kalboje ode ande en Angelegenhei en is niekuo nepa eisinama e s inė
s e imybė (Ska džius 1936a: 92), sagenism alles a koje is e s inė (iš
okiečių, usų kalbų) in eligen ų kalbos ypa ybė, dahe li auische sp achbe emima. P. Ska džius s eng dieses ie-
56 KALBOS
KULTÜRA | 84
M e š k a u s kas P. 1931a: Zei aš ische Sp achen ehlungen. Vai as, N .
78, S. 390397.
M e š k a u s kas P. 1931b: Zei aš ische Sp achen ehlungen. Vai as, N .
9, s. 5867.
M e š k a u s kas P. 1931c: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. Vai as, N .
11, S. 345354.
M e š k a u s kas P. 1932: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. Vai as,
N . 1, S. 6669.
M e š k a u s k a s P. 1932a: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. Vai as, N .
4, s. 505510.
M e š k a u s kas P. 1932b: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. Vai as, No. 3, 350
358.
M e š k a u s kas P. 1932c: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. Vai as,
No. 5, S. 7074.
M e š k a u s kas P. 1932d: Zei aš ische Sp achen ehlhei en. An wo ung
E. Viskan ai und einige E klä ungimai. Vai as, N . 78, S. 358363. M u k a J.
1917: Recenzijos. Lais oji Lie u os mokykla (Pe apilis), No. 1, p. 1415.
P i o č k i n a s A. 1986: Jono Jablonskio aisymai, Kaunas: Sch iesa. S a
l y s A. 1925: Au A. Vi eliūno Kalbos neaiškumų. Lie u is, No. 10, Mä z 6,
S. 1011.
S a l ys A. 1935: Schule und Sp ache Ge ühls. Gim oji Sp ache, s ą s. 1 2,
s. 710.
S a l y s A. 1937: Aus neuybnische Sp ache p ak ikos. Gim oji kalba,
sąs. 8, p. 134137.
S a l y s A. 1938a: Au G und Va d kilmininko und a dininko. Lie u os aidas,
N . 167, 13. Ap il, S. 4.
S a l y s A. 1938b: Nich meh hei in, abe Meh hei p i a ė. Lie u os
aidas, N . 106, 9. Mä z, S. 4.
S a l y s A. 1938c: Vado au i, ep äsen ie en kam, und nich was. Lie u os
aidas, N . 193, Mai 2, P. 4.
S a l y s A. 1938d: laba μέρα, nich labą dieną. Lie u os aidas, N . 470,
Ok obe 17, S. 3.
S a l y s A. 1979: Raš ai. T 1. Bend inė sp ich , Roma. Ska džius P. 1999:
Rink ische Sch i a. T 5. Akcen ologija, bend inės kalbos kul ū a,
publicis ika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u . S k a d ž
ius P. 1930: Du ch unse e k i ischen Meinunges übe Sp achau gaben. –
Kalba, sąs. 2, p. 8493.
S k a d ž i u s P. 1935a: Bend inė Sp ache und ih e A en. Gim oji Sp ache,
sąs. 12, p. 37.

I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių
ehle und ko igimo mo y ai 57 S k a d ž i u s P. 1935b: Klausimų
k ai elė. Gim oji Sp ache, sąs. 10, p. 173.
S k a d ž i u s P. 1935c: Apž alga (dėl E. Viskan os „Pu ino kalbos k i ikos
šešėly“). – Gim oji kalba, sąs. 8, p. 124–126.
S k a d ž i u s P. 1935d: Taisymai. – Gim oji kalba, sąs. 10, p. 171–173.
S k a d ž i u s P. 1936: Klausimų k ai elė. Gim oji Sp ache, sąs. 12, p. 1317. S k
a d ž i u s P. 1936a: Taisymai. Gim oji Sp ache, sąs. 6, p. 9293. S k a d ž i u s P.
1937: Recenzijos. P oš ais ė. Gim oji Sp ache, sąs. 9, p. 158
160.
S k a d ž i u s P. 1939: Klausimų k ai elė. Gim oji Sp ache, sąs. 1, s. 9. S k a d ž
i u s P. 1997: Rink ische Sch i a. T 2. Bend inės kalbos dalykai, Vilnius:
Mokslo und encyclopedijų publybos ins i uu .
S k a d ž i u s P. 1998: Rink ische Sch i a. T 3. Bend ines Sp achau gaben, Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
S o ny s M. 1940: Mode nybės unse e P esse sp eb e. Gim oji Sp ache, sąs.
4, p. 5859.
Š u k y s J. 1995: Wie besse : panas Di ek o iau ode pone Di ek o iau?
Gim oji kalba, No. 89, s. 13.
Bildungsa bei , 1920: K i ika und bibliog aphija, No. 89, p. 6276. Ta l m a n
a s J. 1933: Klausimų k ai elė. Gim oji Sp ache, sąs. 3, p. 3943. Ta l m a n a
s J. 1934: Klausimų k ai elė. Gim oji Sp ache, sąs. 710, p. 118
120.
V i e liūna s A. 1923: K i ika und bibliog a ija. Bildungsa bei , N . 67, S.
486488.
V i e l iūnas A. 1925: Kalbos neaiškumai. Lie u is, No. 7, Feb ua 13, S. 13. V
i e l i ū na s A. 1925a: Kalbos neaiškumai. An wo en Saliui. Lie u is, No.
14, 3. Ap il, S. 13.
V i s k a n a E. 1935: Kalbos dalykai. Pu ins Sp achenk i iken šešäly. Vai as,
N . 78, S. 366371.
Zemaičių und li au os übe blickga, 1890, No. 2.
Emp angen 2011 11 30
58 KALBOS
KULTÜRA | 84
FOLLOWING THE PATH OF JONAS JABLONSKIS:
CASE ERRORS AND WHY THEY SHOULD BE AMENDED
Summa y
S a ing wi h Jonas Jablonskis, he sys ema ici y and a emp s o s eng hen he
li huanian language no m ha e become mo e consis en . A he beginning o he 20 h
cen u y he no m expe ienced a majo impac o linguis s wo king in he jou nal
Gim oji kalba, such as Ska džius, Salys, Jonikas, Talman as, la e Bal či konis, Damb
iūnas (Damb auskas). Since he middle o he 20 h cen u y a emp s o se he no m
ha e become much less indi idualis ic, mo e o ganized, con ibu o s o he jou nal
Gim oji kalba we e engaged in hea ed discussions on a numbe o opics ela ing o
he heo y o language cul u e as well as many o i s p ac ical issues, language use
and no m se ing in s anda dised language. Va ious newspape s and magazines
s a ed publishing a icles dealing wi h p ac ical language issues, including deba able
opics. The a icles ocused on he esea ch in o g amma ical cases and hei usage,
including e o s, ound in he ac ual language usage o he ime.
The p esen pape o e s an o e iew o he i s s eps when he cases we e
s a ed o be amended, a emp s o amend he usage o he cases by linguis s o
he pe iod be ween he wo wo ld wa s, easons o such amendmen s gi en by J.
Jablonskis and linguis s o he Gim oji kalba, some la e epe cussions. De
Übe blick o ea ly amendmen s o case usage kann zusammenge ass we den du ch
die Hinweisung dass die G ünde ü solche Ände ungen nich imme aus eichend
de aillie and wellg ounded wa en; in mos cases e e ence was made o he
impac o Russian, Polish and Ge man. Einige Au o en deu e en au den impac o
o eign languages as he key eason o all amendmen s, wi h no e e ence o he
laws o language. An inclina ion o adop he easons om o he au ho s is
no iceable. The easons suppo ed by a gumen s a e only gi en in he discussion
sec ion. In he cou se o discussion, some o he , mo e i id, easons eme ged;
di e en opinions and new app oaches o language we e ac i ely exp essed.
Jablonskis abs ained om commen ing and a emp ed o p o ide mo e examples,
ied o sa e space and ime. Ve y o en he explica ion mainly included a sen ence
quo ed om ano he au ho , which was gi en as an example o s anda d language.
No discussion as o i s well o medness was ound. In o he wo ds, he sen ence by
ano he au ho was he mo i a ion o p esen i . In many cases he name o he
au ho was mos ly elied on. O en he same adi ion o amending is no iceable in
he wo ks o se e al au ho s. Jablonskis mus ha e elied on he da a o he
dialec s, olklo e, collec ions o songs and g amma s. In all o his amendmen s
Jablonskis a emp ed a language well o medness, sys ema ici y and consis ency. His p o-
I. SMETONIEN, B. DAMBRAUSKAIT. Jono Jablonskio pėdomis: linksnių ehle und ko igimos
mo y ai 59 posal o eplace he nomina i e case by he pa i i e geni i e (Geni i us
pa i i us) was among he mos consis en . When amending, e e ence was mos ly
made o he da a o he dialec s, he language no ms se by g amma s; howe e , he
con ex and adi ion o usage we e also impo an . The geni i e case was among he
mos hea edly deba ed and mos equen ly amended cases, which mus ha e been due
o he wholepa ela ionship o en exp essed in li huanian by he geni i e case.
Nume ous amendmen s o he da i e case we e he esul o longlas ing discussion and
a ange o di e en opinions. The da i e e oneously used o e e o an objec was
amended in he mos consis en manne . The o e iew o all amendmen s o he
accusa i e, commen s and ideas sugges ed by di e en au ho s ha e led o a
conclusion ha he usage o he geni i e case wi h he e bs o add ess was
luc ua ing. Die Da en gesammel on e schiedenen Au o en ha zu einem Schluss
ge üh dass de mos equen eason o amending he ins umen al case is he
impac o o he languages (Russian, Polish, Ge man). Jablonskis, in his discussion wi h
some o he au ho s, used he da a o he dialec s. la e linguis s mo e o en e e ed
o he con ex , e y seldom also o he laws o he li huanian language. When amending
he loca i e, he linguis s in ui ion seems o ha e been he leas eliable; mo e
a gumen s we e p o ided. Despi e ha he usage was a he luc ua ing, he
amendmen s o he loca i e we e la gely s able. KEy wORDS: nomina i e case, geni i e
case, da i e case, accusa i e case, ins umen al case, loca i e case, codi ica ion.
IRENA SMETONIENĖ
BRIGITA DAMBRAUSKAITĖ
Vilniaus uni e si e as
Uni e si e o g. 3, lT01513 Vilnius
[email p o ec ed]
[email p o ec ed]