V. Če nė. I enai e many ei – 75-e i
239
VIOLETA ČERNĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
I enAI e MAnYTeI – 75-e I
nugã ių kaime, sep yni kilome ai nuo Ku šnų, Po ilo Zenono e manio
i K is inos Pe ai y ės šeimoje 1937 me ais, pe pa į liepų žydėjimą,
liepos 3 dieną, gimė duk ė I ena. P ieška iu jos gim osiose nugã ėse
gy eno aš uoni gy en ojai. Daba en d i sodybos eišliko. Du ienkiemiai,
b olių e manių ienkiemiai, i o miškingomis ie o ėmis. Kadaise į
e manių sodybą pasiklausy i žinių sueida ęs isas kaimas, ma namuose
bu o puikus adijo apa a as Philips. Sodiečiai čia a eida ę nusi o og a uo-
i į ai ių š enčių p ogomis a pasida y i nuo aukų dokumen ams – I enos
ė elis, ku į isa giminė adino Žaniu, u ėjo seno inį ikojį o og a a-
imo apa a ą. Sodyboje ūžė jo sumeis au as ėjo malūnas, gaminęs elek-
os ene giją, šlamėjo mamy ės puoselė as sodas su daugybe aismedžių
i aisk ūmių, ne 28 bičių a iliais. I būsimajai kalbininkei y a ekę ko-
pinė i medų, gaudy i spiečius. I ena iš aikys ės mena is o iją apie žydai-
es, ku ias An ojo pasaulinio ka o me ais bu o p iglaudusi jų šeima.
Tė ai už jų išgelbėjimą i globą jau po mi ies bu o apdo ano i Teisuolių
medaliais i diplomais.
Iš pa mažumės aikams (šeimoje be jaunėlės I enos augo jos sesuo)
bu o įskiepy a, I enos žodžiais a ian , da bo eligija. Šeše ių me ų I ena
240
KALboS KuLTū A | 85
sa a ankiškai išmoko skai y i. Iš knygų, laik aščių, žu nalų, ku ių jų na-
muose bu o sukaup a gausybė. Smu gi kaimo p adinėje mokykloje iš
pi mo sky iaus išsyk bu o pe kel a į ečią. Vidu inius mokslus būsimoji
kalbininkė baigė Ku šėnuose. Lie u ių kalbos i li e a ū os moky ojas čia
bu o š iesios a min ies poe as S asys Anglickis. I ena mėgo skai y i. Mo-
kykloje d augai pusiau im ai, pusiau juokais jai bu o p ilipinę aikščio-
jančios enciklopedijos a dą.
1961 m., baigusi s udijas Vilniaus pedagoginiame ins i u e, I ena e ma-
ny ė p adėjo di b i Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e (nuo 1990 m. –
Lie u ių kalbos ins i u as). I ena p isimena, kad jaunam da buo ojui Ins i-
u as (ji liko iš ikima jam isą gy enimą) di ek o iaus Kos o Ko sako laikais
bu ęs i š en o ė, o į y esniuosius kolegas jie žiū ėję su didžiule paga ba.
P adėjusi di b i Dialek ologijos sky iuje ( uome sek o iuje), ėliau pe ėjo
į Žodynų sky ių. Geležinės kan ybės eikalaujan is da bas – aip apie žo-
dynininko da bą po daugelio me ų pasakys I ena. o p adžia bu o nuo
bandomųjų eks ų. Tik baigęs mokslus žodynininku ne apsi. Leksikog a ė
p isimena, kad ik inda o kiek ieną eilu ę, kiek ieną žodį. Sa o moky oju
I ena laiko kalbininką žodynininką Joną Paulauską, iš ku io ji mokėsi kan-
iai di b i, susikaup i. LKŽ IX ome (1973) jau pasi odo I enos e many ės
kaip žodyno eks o ašy ojos pa a dė, o nuo XVII omo (1996) kalbininkė
žodyną i edaguoja.
Ilgainiui I eną pa aukė an onimai. An onimus ji y a pa adinusi sa o
gy enimo meile. Kodėl an onimus? I ena juokaudama sako, kad čia kal as
p iešybių ienybės i ko os dėsnis, ma pe iloso ijos egzaminą išsi auku-
si kaip ik šį klausimą. Gė is i blogis, amsa i š iesa, juodas i bal as,
sunkus i leng as, s ip us i silpnas, eig i i neig i... Iš p iešp iešų suna s-
y a g andinė i da ė p adžią pi majam okio pobūdžio žodynui Lie u oje –
1985 m. pasi odė jos pa eng as Lie u ių kalbos an onimų žodynas.
I ena e many ė 1993 m. eks e nu apgynė dise aciją Lie u ių kalbos
an onimija i an onimai. An onimai a si p i akino isas I enos min is: an-
onimines žodžių po as ji išsyk pama o skai ydama eks ą, išgi s a klausy-
damasi adijo. Medžiaga kaupiama, jos gausėja. 2002 m. ji pa engia Mo-
kyklinį lie u ių kalbos an onimų žodyną, 2003 m. – solidų An onimų žodyną,
ku iame 5259 an onimų lizdai. Medžiaga ink a iš d idešim ies Lie u ių
kalbos žodyno omų, g ožinės li e a ū os, au osakos, pe iodikos. I ena da -
syk nuo leksikog a inės p ak ikos pasuka eo ijos link. 2008 m. pasi odo
jos monog a ija An onimija i an onimai.
V. Če nė. I enai e many ei – 75-e i
241
Apie žodžių inkimo ekspedicijas, ku ių bū a pe 50, I ena kalba kaip
apie likimo do aną. Pi moji – įspūdingiausia. 1958 m. ji, ke i o ku so
s uden ė, ažiuoja į Va nius. ekspedicijai ado auja p o eso ius Vladas
G ina eckis. Vėliau, jau di ban Ins i u e, y a ekę šnekin i a p ka učių
sėdin į ke džių Pelesojè, ki ąka ódūnėje, Ge čiuose, kalbė is su
Kùpiškio k aš o žmonėmis, kalbin i ma cinkoniškius, klausy is dzūkiškų
melodijų. o koks s ebuklas, kai senu ės a e da o k aičių sk ynias, paskleis-
da o inyčius, ke u nyčius, šešianyčius. I ena mena š iesios a min ies Ka-
zimie ą Pakalką, ku is is nešioda ęs seno inį magne o oną mediniu ko -
pusu, didžiulį, sunkų, kokį dešim kilog amų s e ian į.
I ena e many ė y a daug di busi p ie ki ų žodynų – ka u su ki ais pa-
engė Lie u os TSR upių i eže ų a dyną (1963), F azeologijos žodyną (2001),
Mokyklinį a p au inių žodžių žodyną (ke u i leidimai – 1995, 1998, 2000,
2010). Paskelbė s aipsnių leksikog a ijos i leksikologijos, oponimikos,
kalbos kul ū os klausimais Kalbos kul ū oje, Lie u ių kalbo y os klausimuo-
se (Ac a Linguis ica Li huanica), Gim ojoje kalboje, ki uose leidiniuose. Ilgą
laiką kalbininkė bu o Jaunųjų ilologų konku sų e inimo komisijos na ė.
Taip pa daugelio knygų edak o ė, e ėja iš la ių kalbos (pod aug su
ki ais e ė Mi ologijos enciklopediją), žodynų, ado ėlių ecenzen ė, į ai ių
leidinių suda y oja.
Sklaidan o og a ijas, ku iose įamžin os Ins i u o akimi kos, į akis k in-
a elegan iška š iesiaplaukė dama. Veide šiluma, amuma, san ū i šypsena.
Teko gi dė i sakan : „be galo nuoši di, jau i, do a“. A ba: „ji ienin elis
žmogus, su ku iuo ne man nepa yko susipyk i“.
Du ka us I ena e many ė (d auge su ki ais) y a apdo ano a Lie u os
mokslo p emija – 1996 m. už da bą p ie Lie u ių kalbos žodyno, 2002 m.
už da bą p ie F azeologijos žodyno.
Plu imos annos, mieloji I ena!
Gau a 2012 11 05