Irenai Ermanytei – 75-eri

V. Če nė. I enai e many ei – 75-e i 239 VIOLETA ČERNĖ Lie u ių kalbos ins i u as I enAI e MAnYTeI – 75-e I nugã ių kaime, sep yni kilome ai nuo Ku šnų, Po ilo Zenono e manio i K is inos Pe ai y ės šeimoje 1937 me ais, pe pa į liepų žydėjimą, liepos 3 dieną, gimė duk ė I ena. P ieška iu jos gim osiose nugã ėse gy eno aš uoni gy en ojai. Daba en d i sodybos eišliko. Du ienkiemiai, b olių e manių ienkiemiai, i o miškingomis ie o ėmis. Kadaise į e manių sodybą pasiklausy i žinių sueida ęs isas kaimas, ma namuose bu o puikus adijo apa a as Philips. Sodiečiai čia a eida ę nusi o og a uo- i į ai ių š enčių p ogomis a pasida y i nuo aukų dokumen ams – I enos ė elis, ku į isa giminė adino Žaniu, u ėjo seno inį ikojį o og a a- imo apa a ą. Sodyboje ūžė jo sumeis au as ėjo malūnas, gaminęs elek- os ene giją, šlamėjo mamy ės puoselė as sodas su daugybe aismedžių i aisk ūmių, ne 28 bičių a iliais. I būsimajai kalbininkei y a ekę ko- pinė i medų, gaudy i spiečius. I ena iš aikys ės mena is o iją apie žydai- es, ku ias An ojo pasaulinio ka o me ais bu o p iglaudusi jų šeima. Tė ai už jų išgelbėjimą i globą jau po mi ies bu o apdo ano i Teisuolių medaliais i diplomais. Iš pa mažumės aikams (šeimoje be jaunėlės I enos augo jos sesuo) bu o įskiepy a, I enos žodžiais a ian , da bo eligija. Šeše ių me ų I ena 240 KALboS KuLTū A | 85 sa a ankiškai išmoko skai y i. Iš knygų, laik aščių, žu nalų, ku ių jų na- muose bu o sukaup a gausybė. Smu gi kaimo p adinėje mokykloje iš pi mo sky iaus išsyk bu o pe kel a į ečią. Vidu inius mokslus būsimoji kalbininkė baigė Ku šėnuose. Lie u ių kalbos i li e a ū os moky ojas čia bu o š iesios a min ies poe as S asys Anglickis. I ena mėgo skai y i. Mo- kykloje d augai pusiau im ai, pusiau juokais jai bu o p ilipinę aikščio- jančios enciklopedijos a dą. 1961 m., baigusi s udijas Vilniaus pedagoginiame ins i u e, I ena e ma- ny ė p adėjo di b i Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e (nuo 1990 m. – Lie u ių kalbos ins i u as). I ena p isimena, kad jaunam da buo ojui Ins i- u as (ji liko iš ikima jam isą gy enimą) di ek o iaus Kos o Ko sako laikais bu ęs i š en o ė, o į y esniuosius kolegas jie žiū ėję su didžiule paga ba. P adėjusi di b i Dialek ologijos sky iuje ( uome sek o iuje), ėliau pe ėjo į Žodynų sky ių. Geležinės kan ybės eikalaujan is da bas – aip apie žo- dynininko da bą po daugelio me ų pasakys I ena. o p adžia bu o nuo bandomųjų eks ų. Tik baigęs mokslus žodynininku ne apsi. Leksikog a ė p isimena, kad ik inda o kiek ieną eilu ę, kiek ieną žodį. Sa o moky oju I ena laiko kalbininką žodynininką Joną Paulauską, iš ku io ji mokėsi kan- iai di b i, susikaup i. LKŽ IX ome (1973) jau pasi odo I enos e many ės kaip žodyno eks o ašy ojos pa a dė, o nuo XVII omo (1996) kalbininkė žodyną i edaguoja. Ilgainiui I eną pa aukė an onimai. An onimus ji y a pa adinusi sa o gy enimo meile. Kodėl an onimus? I ena juokaudama sako, kad čia kal as p iešybių ienybės i ko os dėsnis, ma pe iloso ijos egzaminą išsi auku- si kaip ik šį klausimą. Gė is i blogis, amsa i š iesa, juodas i bal as, sunkus i leng as, s ip us i silpnas, eig i i neig i... Iš p iešp iešų suna s- y a g andinė i da ė p adžią pi majam okio pobūdžio žodynui Lie u oje – 1985 m. pasi odė jos pa eng as Lie u ių kalbos an onimų žodynas. I ena e many ė 1993 m. eks e nu apgynė dise aciją Lie u ių kalbos an onimija i an onimai. An onimai a si p i akino isas I enos min is: an- onimines žodžių po as ji išsyk pama o skai ydama eks ą, išgi s a klausy- damasi adijo. Medžiaga kaupiama, jos gausėja. 2002 m. ji pa engia Mo- kyklinį lie u ių kalbos an onimų žodyną, 2003 m. – solidų An onimų žodyną, ku iame 5259 an onimų lizdai. Medžiaga ink a iš d idešim ies Lie u ių kalbos žodyno omų, g ožinės li e a ū os, au osakos, pe iodikos. I ena da - syk nuo leksikog a inės p ak ikos pasuka eo ijos link. 2008 m. pasi odo jos monog a ija An onimija i an onimai. V. Če nė. I enai e many ei – 75-e i 241 Apie žodžių inkimo ekspedicijas, ku ių bū a pe 50, I ena kalba kaip apie likimo do aną. Pi moji – įspūdingiausia. 1958 m. ji, ke i o ku so s uden ė, ažiuoja į Va nius. ekspedicijai ado auja p o eso ius Vladas G ina eckis. Vėliau, jau di ban Ins i u e, y a ekę šnekin i a p ka učių sėdin į ke džių Pelesojè, ki ąka ódūnėje, Ge čiuose, kalbė is su Kùpiškio k aš o žmonėmis, kalbin i ma cinkoniškius, klausy is dzūkiškų melodijų. o koks s ebuklas, kai senu ės a e da o k aičių sk ynias, paskleis- da o inyčius, ke u nyčius, šešianyčius. I ena mena š iesios a min ies Ka- zimie ą Pakalką, ku is is nešioda ęs seno inį magne o oną mediniu ko - pusu, didžiulį, sunkų, kokį dešim kilog amų s e ian į. I ena e many ė y a daug di busi p ie ki ų žodynų – ka u su ki ais pa- engė Lie u os TSR upių i eže ų a dyną (1963), F azeologijos žodyną (2001), Mokyklinį a p au inių žodžių žodyną (ke u i leidimai – 1995, 1998, 2000, 2010). Paskelbė s aipsnių leksikog a ijos i leksikologijos, oponimikos, kalbos kul ū os klausimais Kalbos kul ū oje, Lie u ių kalbo y os klausimuo- se (Ac a Linguis ica Li huanica), Gim ojoje kalboje, ki uose leidiniuose. Ilgą laiką kalbininkė bu o Jaunųjų ilologų konku sų e inimo komisijos na ė. Taip pa daugelio knygų edak o ė, e ėja iš la ių kalbos (pod aug su ki ais e ė Mi ologijos enciklopediją), žodynų, ado ėlių ecenzen ė, į ai ių leidinių suda y oja. Sklaidan o og a ijas, ku iose įamžin os Ins i u o akimi kos, į akis k in- a elegan iška š iesiaplaukė dama. Veide šiluma, amuma, san ū i šypsena. Teko gi dė i sakan : „be galo nuoši di, jau i, do a“. A ba: „ji ienin elis žmogus, su ku iuo ne man nepa yko susipyk i“. Du ka us I ena e many ė (d auge su ki ais) y a apdo ano a Lie u os mokslo p emija – 1996 m. už da bą p ie Lie u ių kalbos žodyno, 2002 m. už da bą p ie F azeologijos žodyno. Plu imos annos, mieloji I ena! Gau a 2012 11 05