232
Kalbos Kul ū a | 85
Pe sonalijos
ALBINAS DRUKTEINIS
Klaipėdos uni e si e as
PaVYDĖ ina
P oFeso iaus Vi o labuČio
Da bŲ i VeiKlos ĮVai oVĖ
P oginiame s aipsnyje pap as ai ikimės mokslo da bų i ki okios eiklos
apibūdinimo, asmenybės a skleidimo. ai, be abejo, u ė ų bū i. be , ki a
e us, jubiliejų p ogomis p isiklausoma žodžiu sakomų apibūdinimų i ai
nebū ų jokia naujiena nei pačiam p ogininkui, nei ki iems. Mokslininkui
u bū e esni į ai ūs, ne gi poleminiai pasamp o a imai skelb ų jo y imų
emomis, ki ų mokslo da bų klausimais. odėl šiame, kad i p oginiame,
s aipsnyje daugiausia dėmesio bus ski iama ne umpame mokslininko ke-
lyje skelb ų y imų, apž algų, a ski ų pas abų komen a ams bandan įž elg-
a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė
233
i juose naudingiausius (žinoma, subjek y iu ž ilgsniu) kalbos mokslui
eiginius, apibūdinimus, poziciją.
P o eso ių Vi ą labu į žinome pi miausia kaip sin aksininką, jono ja-
blonskio, jono balke ičiaus lie u ių kalbos sin aksės y imų i ap ašų ę-
sėją. Da 1976 m. išleis oje mokomojoje knygoje Žodžių junginių p oblemos
(labu is 1976) pa eik os žodžių junginių klasi ikacijos, ypač sin aksinė se-
man inė, y a pag indas apibūdin i žodžių junginius bei žodžių yšius i
kalbos sin aksės ap ašuose, i aukš ųjų mokyklų sin aksės ku se. Kad i kiek
į ai ių y imų bei junginių ap ašų beskai y um, is iek į ikinamiau a odo
sujungiamuoju yšiu susijusių žodžių po ų nesky imas p ie junginių, p e-
dika iniu cen u einančių žodžių yšio suskaidymas į žodžių junginio yšį
i sakinio p edika inį yšį, . y. in e p e acija kaip d iejų ski ingų lygių
yšio, ka u pag įs as i pa adinimo p edika inis junginys a sisakymas. Į ai-
ios sin aksinio ap ašo k yp ys siūlo i ki okias sin aksinių yšių in e p e-
acijas, be is dėl o aip į ikinamai jos nea odo lyginan su a sin aksinių
yšių samp a a, ku i siejama su iš ik o ės pažinimo kylančiomis i eikš-
miniais žodžiais pe eikiamomis sin aksinėmis sąsajomis. iesa (ne engian
polemikos), iki šiol nepa yks a nuosekliai paaiškin i sudė inio žodžių jun-
ginio są okos. laikan junginiu d iejų sa a ankiškos leksinės eikšmės žo-
džių, susijusių pa aldumo san ykiais, sąsają, sunku įsi aizduo i, kaip čia
galė ų įsi e p i ečias žodis. P iklausomasis dėmuo, p isijungęs sau p i-
klausomąjį, iesiog suda o naują žodžių junginį. o žodžių junginių a pu-
sa io san ykiai jau nebe žodžių junginio s uk ū os dalykas.
Ve inan sin aksinius eiškinius isuome bu o s engiamasi paisy i unk-
cinių panašumų a ski umų. juk i p edika iniu cen u einančių žodžių
in e p e acija kaip junginio i kaip sakinio cen o galimà a sky us os žodžių
po os aidmenį komunikaciniame iene e – sakinyje (pasakyme) nuo jos
kaip sin agminių yšių ealiza imo iene o. Dėl unkcinio a imumo Lie u-
ių kalbos sin aksėje (labu is 1998 i k .) šalu iniai dėmenys ap a iami šalia
os pačios ūšies sakinio dalių. apsk i ai eo iniai unkcinio požiū io klau-
simai P o eso iaus bu o keliami jau labai seniai. 1981 m. s aipsnyje Kal-
bo y oje au o ius polemizuodamas dėl kalbos eiškinių ap ašymo k yp ies
nuo o mos p ie eikšmės a ba nuo eikšmės p ie o mos nep i a ia pozi-
cijai „a ba“: abi y imo k yp ys esančios eikalingos, papildančios iena ki ą
(labu is 1981: 57). Pap as ai manoma, kad p adiniu kalbos eiškinių a
lygmens ap ašo e apu y auja ap ašymas nuo o mų p ie eikšmių, o ė-
lesniuoju, sukaupus eikiamą in o maciją apie kiek ieną kalbos iene ą a
234
Kalbos Kul ū a | 85
jų g upę, – p iešingas. a ody ų, lie u ių kalbos g ama ika daba y a ap-
ašy a pakankamai. ačiau š ai oks s ip iai su kalbė ojo in encijomis susi-
jęs, kalbos unkciona imą apibūdinan is me akalbinių komen a ų y imas
Kazimie o Župe kos kalbos p iemonių konku encijos ap aše (Župe ka 1995),
is dėl o p iski inas y imui nuo o mos ( aiškos) p ie eikšmės. Ma y ,
kiek ienas naujas požiū is į kalbos eiškinį, naujas y imo aspek as eika-
lauja nus a y i kalbos iene ų unkcijas pasi ink oje aplinkoje, šiuo a eju –
komunikacijos ak e. aigi minė ame s aipsnyje pos uluo as abiejų unkci-
nių k ypčių eikalingumas bu o s a bi eo inė unkcinių y imų nuos a a,
ak uali ne ik uo konk ečiu diskusiniu s aipsnio a eju.
P ie išsamaus ienos iš unkcinių k ypčių ap ašymo g įž ama ge okai
ėliau – s aipsnyje, paskelb ame elek oniniame žu nale Lie u ių kalba
(labu is 2007). s aipsnio pa adinimas „Kalbė ojo unkcinės g ama ikos
į adas“ odo, kad anksčiau minė a k yp is nuo eikšmės p ie o mos y a
p aplės a eikšmės pusėje iki kalbė ojo in encijos, iki komunikacijos ak o.
i ai isiškai paaiškinama i p iim ina: daugelį kalbos ak ų, ne gi kalbos
sis emos dėsningumų galima paaiškin i, o gal i eikia aiškin i kalbė ojo
no ais ienaip a ki aip pe eik i in o maciją apie išo inį a idinį pasaulį.
Šalin i iš kalbos eiškinių ap ašo pa į kalbos kū ėją galima ik sąlygiškai.
s aipsnyje pe ž elgiami į ai ūs unkcinio ap ašo modeliai i da oma iš a-
da, kad kalbė ojo unkcinės g ama ikos modelis, ap a as pagal simono
Diko i anos sie ie skos da bus, y a įdomiausias i pe spek y iausias. lie-
u ių kalbo y oje y a unkcinio g ama ikos ap ašo pa yzdžių. adelės Va-
leckienės unkcinis ap ašas (Valeckienė 1998), g indžiamas londono (He-
lidėjaus) unkcine mokykla, kad i įdomus, be y a o ien uo as į kalbos
sis emos ypa ybes, į jos s uk ū ą, i ai olina ap ašą nuo komunikacijos
ak o ypa ybių, nuo s a biausių kalbos unkcijų, no s ap ašo k yp is y a nuo
eikšmės p ie jos ealiza imo būdų, . y. ap ašas y a i sis emiškesnis, i
a imas daba inėms eo ijoms. V. labučio kaip p og aminis unkcinių y-
imų s aipsnis – jis i pa adin as unkcinės g ama ikos į adu – y a s a bus
į ai iems ben jau os s i ies lie u ių kalbos y imams.
Viena iš ap a iamo s aipsnio ypa ybių, būdingų i ki iems au o iaus
s aipsniams bei apsk i ai isiems jo y imams, y a a idi analizuojamos s i-
ies y imų is o ijos pe ž alga. Š ai lyg i nauja seman ikos ap ašuose p o-
pozicijos są oka, kaip nu odoma s aipsnyje, jau bu o a ojama Po o-
jalio g ama ikos au o ių XVii a. idu yje. i signi ika as (signi ikacijos
būdai) y a a ėjęs iš Xii a. spekulia y inių g ama ikų, adinamųjų modis ų.
a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė
235
a ba isai ki as a idos i p aeičiai, i smulkiems ap ašo dalykams a ejis.
Žinome, kaip y ime s a bu inkamai naudo is pa yzdžiais. Galima pa ink-
i inkamiausius eiginiui ilius uo i, galima apibend in i iš pakankamos
gausos pa yzdžių. Pa yzdžių pa inkimo būdas lemia samp o a imų, eiginių
pa ikimumą. neseniai P o eso iaus skai y as p anešimas jono jablonskio
Lie u jų kalbos sin aksės šim mečiui ski oje kon e encijoje bu o kaip ik
apie šiame sin aksės ap aše pa eikiamus pa yzdžius, jų į ai o ę i s a bą*.
a k eip as dėmesys, kiek s a būs na ū alūs, šnekamojoje kalboje papli ę,
aip pa į ai ių šal inių pa yzdžiai, kai kada ne mažiau pa odan ys ap ašo-
mąjį dalyką nei jų apibend inimai. Ka u ai ėl ž ilgsnis į p aei ies da bus,
į ai, kas juose e inga i aiky ina daba ies y imuose.
Dėmesys sakomo dalyko ikslumui, inkamiausio žodžio, azės paieškos
minčiai pe eik i – ai, ko galima moky is iš skelb ų P o eso iaus y imų,
mokomųjų leidinių, ai, ko bu o moky asi ašan sa o mokslo da bus iš jo
kaip ado o pas abų a s aipsnių ecenzijų.
Vi o labučio moksliniai in e esai nepap as ai į ai ūs. Š ai pasi odo Ka-
zio Pakalkos pa eng as leidinys Senasis Kons an ino Si ydo žodynas (1997)
i ne ukus skelbiamas s aipsnis „Kodėl Kons an ino si ydo žodyne ne-
į a dy os ap ašomosios kalbos?“ (labu is 2001). jame pa eik i įdomūs
samp o a imai apie p iežas is, galbū e usias nu ylė i lie u ių kalbą žo-
dyne, o ka u i isų kalbų į a dijimą žodyno pa adinime. Padaugėja e -
imų iš anglų kalbos i į anglų kalbą – pasi odo s aipsnis apie beasmenių
sakinių a i ikmenis lie u ių i anglų kalbose, jų modelių g e inimą (labu-
is 2008). 2002 m. pa engiamas, a ody ų, olimas sin aksininkui leidinys
Daukšių k aš o žodynas – duoklė gim ajai šnek ai. Ka u i gim ojo k aš o
žmonėms: 2011 m. paskelb as išsamus s aipsnis apie Daukšių k aš o š ie-
suolį juozą lazauską (labu is 2011). i ai oli g ažu ne iskas, kas galė ų
ą į ai o ę paliudy i.
no s kalbos y inė ojas u ė ų bū i ienos iš mokslo s ičių mokslininkas,
ačiau ik iausiai kalbininkui sunkiausia apsi ibo i ien moksliniais y imais.
Kalba mąs ymo p iemonė, minčių pe eikimo p iemonė y a i isų s ičių
mokslininkams, i be kokia eikla užsiimančiam kalbė ojui, ad i kompe-
encijos ap a inė i kalbą mano u į isi. Kalbininkas, kad i kiek jam no ė-
ųsi pani i į pačias mokslo gilumas, negali lik i nuošalyje nuo į ai ių dis-
kusijų apie kalbą i kalbininkus, apie kalbos a oseną i jos egulia imą.
* Kon e encijoje skai y o p anešimo pag indu pa eng as p o eso iaus Vi o labučio s aipsnis
spausdinamas šiame Kalbos kul ū os ome, p. 19–36.
236
Kalbos Kul ū a | 85
ne keliais s aipsniais P o eso ius a siliepia į kalbininkų i ne kalbinin-
kų min is apie kalbos a kybą, kalbos eglamen a imo ideologiją. labai
nuosekliai i a gumen uo ai a sakoma į, pa yzdžiui, g upės in elek ualų
pokalbyje išsakomus samp o a imus apie nepag įs ą kalbos egulia imą, apie
kalbininkų dik a ą, apie lie u ių kalbos ga binimą i apie jos nepajėgumą
bei ne inkamumą am ik os eiklos s i ims (labu is 2011a). Kai kada ne -
gi kandžiu žodžiu, be gana san ū iai au o ius samp o auja apie olokai nuo
san ū umo i moksliškumo esančius eiginius. Galima isiškai p i a i au-
o iui, kad kalbos nesu okimas kaip au os kul ū os i is o ijos dalies eda
į akla ie ę, i s ebė is, kaip ne ykusiai in e p e uojama kalbos aida i su
jos analize susijusi eikla.
analizuojami i kalbos eo iją užg iebiančių adinamųjų mode niųjų
kalbininkų samp o a imai – apie p esk ipcinius i desk ipcinius ap ašus
(labu is 2011b). au o ius konk ečių y imų pa yzdžiais pa odo, kad a i-
bo i ų d iejų ap ašo būdų neįmanoma, kad be koks a osenos eglamen-
a imo siūlymas andasi iš kalbos sis emos analizės, dėsningumų i aidos
pe ž algos. Galima p idu i, ik nedi bęs panašaus da bo kalbininkas gali
pamany i, kad no min ojai nus a o no mą iš akies a aukia iš kepu ės.
jau isas dešim me is ne ims a diskusija apie nelie u iškų, iš dalies ne-
lie u iškais ašmenimis ašomų pa a džių a ojimo eglamen a imą, pe -
augan į į bend esnes lie u ių kalbos saugojimo, kalbos sis emos i a o-
senos san ykio, kalbos a osenos i jos egulia imo emas. Šiais klausimais
P o eso ius y a paskelbęs isą bū į s aipsnių a ki aip eaga ęs į pa a džių
eikalus. P o eso ius aiškiai gina nuos a ą nelie u iškas pa a des ašy i adap-
uo as, pagal a imą, pa eikian pagal eikalą i o iginaliąsias. Komen uo-
damas seimui eikiamo p ojek o p eambulę, au o ius įžiū i su kalbos eo-
ija p asilenkian į i pa ojingą kalbai jos u inį. jo nuomone, aip pa pa-
si emian e aldos jakai ienės leksikos y imais, asmen a džiai y a kalbos
sis emos dalis, kaip i ki i daik a a džiai, ik jų seman ika ki okia (labu is
2010). i su uo negalima nesu ik i. ben am ik ose s i yse, ų s ičių
eks uose galė ų bū i p i alomas adap a imas (ne ik g ama inimas). Ki a
e us, isų minimo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 60- o nu a imo
bend oji o muluo ė (5.1) y a impe a y i, . y. u ė ų bū i sup an ama kaip
p i alomas adap a imas, ik p ieš a ingai nusaky os adap a imo sąlygos ją
pa e čia keliap asmiška i pasi enkamai aikoma. Ši nuos a a ginama i
ki ame, diskusiniame s aipsnyje (labu is 2007b), keliama ikslių i nep i-
emp ų a gumen ų s a ba.
a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė
237
Daug laiko i jėgų P o eso iaus a iduo a no minamajam da bui. jis y a
dalies Kalbos p ak ikos pa a imų (1976, ii leid. 1985) au o ius, Kalbos pa-
a imų 2: Sin aksė (s1, s2, s3 – 2003) au o ius, daugelio s aipsnių į ai iais
kalbos a ojimo klausimais Gim ojoje kalboje au o ius. su uo da bu a imai
susijusi i eikla Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje bei jos suda y o-
je da bo g upėje Kalbos pa a imų dalims eng i, aip pa lie u ių kalbos
d augijoje i jos a kū imo (nuo 1989 m.), i eiklos plė ojimo laiko a piu.
Veik los glumas užčiuopian i da bų analizė D augijos su ažia imuose i-
sada bu o ge a a spi is olesnei eiklai. Daba , D augijai nu olus nuo
kalbos ak ualijų, p isimin i V. labučio s a s ymus apie eiklos koncep ua-
lumą bū ų p a a u.
ne iename s aipsnyje P o eso ius a k eipia dėmesį į blogus e imus
(labu is 2005a, 2005b) i pa eikia į ai ių siūlymų, kaip iš eng i is blogė-
jančios e imų padė ies. P ak inis kalbos aspek as neišslys a iš aki ačio ne
isiškai eo iniuose y imuose. a kim, gabenimo eiksmažodžių seman i-
kos analizėje (labu is 2007a) au o ius nep aleidžia p ogos pakomen uo i
eiksmažodžio gaben i sk e bimąsi į konk e esniųjų jo sinonimų ie ą a -
osenoje i pa eikia kaip ieną iš y imo iš adų.
okių plačių in e esų y a p o eso ius Vi as labu is. jį, sulaukusį ga -
bingo jubiliejaus, is bu o galima su ik i ku ioje no s kalbos klausimams
ski oje kon e encijoje, paskai y i jo min is, a kim, idu inio ugdymo lie-
u ių kalbos p og amos ap a imo komen a uose, bend au i a p au inėje
salų asa os kalbo y os mokykloje okiškio ajone. Kažin a mes, būdami
jaunesni, u ime iek no o i užsispy imo neišleis i iš akių isų s a biausių
kalbos eikalų.
Šia apž alga no ėjosi pasidžiaug i P o eso iaus eikla, da ka ą paminė-
i nu eik us da bus i paieško i uose da buose s a biausių aukos ie ų,
bandy i įž elg i minčių smaigalį, s a biausią in e esų ašką, ska inančius į
uos da bus ž elgiančiuosius nemany i, kad jau šis as pada y a i galima
papoilsiau i.
li e a ū a
labu is V. 1976: Žodžių junginių p oblemos. – Mokymo p iemonė, Vilnius:
Vilniaus als ybinis uni e si e as.
labu is V. 1981: sin aksės ap ašymo galimybės i užda iniai. – Kalbo y a
32(1), 54–61.
238
Kalbos Kul ū a | 85
labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė. an asis pa aisy as leidimas, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
labu is V. 2001: Kodėl Kons an ino si ydo žodyne neį a dy os ap ašo-
mosios kalbos? – in e ne o s e ainė-leidinys Pos ilei – 400. P ieiga pe
in e ne ą: <h p://pos illa.mch.mii.l /In o macija.h m> (žiū ė a 2012 m.
g uodžio mėn.).
labu is V. 2005a: išaugusi e ėjų paklausa – nauji pa ojai lie u ių kalbai. –
Kalbos kul ū a 78, 205–209.
labu is V. 2005b: ecenzija: bill Mc Fa lan. Kalbėk pap as ai i sup an amai.
Ve ė asa Klikūnienė. – Gim oji kalba 5, 19–24.
labu is V. 2007: Kalbė ojo unkcinės g ama ikos į adas. – Lie u ių kalba 1.
P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.lie u iukalba.l > (žiū ė a 2012 m. g uo-
džio mėn.).
labu is V. 2007a: Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika. –
Kalbos kul ū a 80, 32–44.
labu is V. 2007b: Disku uokime kalbos klausimais ga bingai! – Be na di-
nai.l ; 2007 06 08. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l > (žiū ė-
a 2012 m. g uodžio mėn.).
labu is V. 2008: lie u ių kalbos beasmeniai sakiniai i jų a i ikmenys anglų
kalboje. – Kalbų s udijos 12, 5–10.
labu is V. 2010: a asmen a džiai y a žodžiai? – Be na dinai.l ; 2010 03 09.
P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l > (žiū ė a 2012 m. g uo-
džio mėn.).
labu is V. 2011: juozas lazauskas – pedagogas, ado ėlių au o ius, li ua-
nis as, iloso as, edak o ius... Mokslo Lie u a, n . 21 (465), g uodžio 21.
labu is V. 2011a: Mode nieji in elek ualai a suka nuga ą lie u ių kalbai i
yčiojasi iš kalbininkų. – Lie u os aidas, ugpjūčio 19. P ieiga pe in e ne-
ą: <h p://www.aidas.l > (žiū ė a 2012 m. g uodžio mėn.).
labu is V. 2011b: Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizmo ėjai. –
Kalbos kul ū a 84, 9–16.
Valeckienė a . 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Župe ka K. 1995: Kalbos p iemonių konku encija kaip lie u ių kalbos s ilis i-
kos objek as, Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u as.
Gau a 2012 12 20
