190
Kalbos Kul ū a | 85
Diskusijos
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u os bankas
abs aKČIŲJŲ DaIK aVa DŽIŲ
DauGIsKaI os Va oJIMas
EKoNoMIKos KalboJE I No Ma
ESMINIAI ŽODŽIAI:
ienaskai iniai daik a a džiai, abs ak ieji daik a a džiai, kai ymas
skaičiumi, eikšmės konk e ėjimas, ediniai, no ma, a osena.
ĮVaDas
Daik a a džių skaičiaus no miškumas lyg i nebū ų labai p oblemiškas, jei
ne daik a a džiai, ku ių no ma eikia p ipažin i ik ieną ku į skaičių –
ienaskai ą a ba daugiskai ą – a ieno ku io skaičiaus a ojimą am ik o-
mis aplinkybėmis.
os aplinkybės į a dijamos skaičiaus a ojimo no mą pa eikiančioje Kal-
bos pa a imų knygelėje G ama inės o mos i jų a ojimas: nep iim ina lie u-
ių bend inei kalbai laikoma ienaskai a neapibend in ai eiškian augalų,
gy ūnų a panašią ūšį, daugiau kaip ieną asmenį, nusakan enginių, ie ų
i ki okius pa adinimus (KP1 2002: 19–20). Va osenoje okiais a ejais kaip
ik links ama ink is ienaskai ą (KPIb 1995–2005). Įž algiuose neno minių
kalbos eiškinių i kodi ikuo os no mos san ykio y imuose, lie u ių kalbo-
y oje bene ak y iausiai plė ojamuose i os Miliūnai ės (2002; 2003a, b, c;
2004; 2006a, b; 2007), a skleidžiama, kad a kaklaus a osenos p iešinimosi
ienai a ki ai aš u į eisin ai no mai ne eikė ų skubė i į a dy i kaip pas a o-
sios pažeidimo, bend inės kalbos nemokėjimo. Ka ais oks p iešinimasis ik
pa odo giliojoje kalbos sanklodoje glūdinčias sin aksines, seman ines a ki-
okias aplinkybes, ku ios kalbos no min ojų nebūna užčiuop os a pakanka-
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
191
mai į e in os. odėl į a osenoje papli usius kai ku iuos neno miniais lai-
komus a ejus eikė ų k eip i dėmesį, da a idžiau juos iš i i, o paaiškėjus,
kad esama s a ių p iežasčių, gal ne keis i kodi ikuo ąją no mą.
s aipsnyje nag inėjamas a osenoje dažnai pas ebimas polinkis – ie-
naskai iniais laikomus daik a a džius a o i daugiskai os o ma. Kalbama
apie ieną okių daik a a džių pog upį, bū en abs akčiuosius daik a a džius.
Šio klausimo ak ualumą odo ilgokai s ebė a bend inės kalbos a ojimo
s i is – ekonomikos kalba. Joje pe edimų, mokėjimų, a siskai ymų, skaičia-
imų, s y a imų, įsipa eigojimų, pajėgumų, izikų, g ėsmių, k izių, de ici ų,
biudže ų, balansų, ekonomikų, ekonominių eiklų, lygių, apimčių, e čių i ki ų
iš pažiū os abs akčios eikšmės daik a a džių a ojama gausiai, no s ben-
d inės kalbos no mą eikiančiuose Kalbos pa a imuose ienaskai inių abs-
akčiųjų daik a a džių daugiskai a e inama pačiu neigiamiausiu iš ke u-
ių laipsnių, ame leidinyje aikomų kalbos eiškinio san ykiui su no ma
žymė i – nuo oda n k. („ne eik ina“), eiškiančia, kad eiškinys bend inei
kalbai ne eik inas (KP1 2002: 20). Vis dėl o šį nea i ikimą laiky i a osenos
i no mos p ieš a a ne u ė ų bū i skubama – Kalbos pa a imuose numa omos
d i išim ys. iesa, iena jų – abs akčiųjų daik a a džių daugiskai a a o-
ina kaip s ilis inė gausos pab ėžimo p iemonė – nag inėjamai a osenai
negali bū i aikoma. bu o i iami o icialiojo dalykinio s iliaus eks ai, ku ie
ie omis ne p ia ėja p ie mokslinio, odėl emocinės eksp esinės p iemo-
nės jų kalbai nebūdingos. Dylan s ilių i žan ų iboms jų apsk i ai pasi-
aiko, be gausai pab ėž i ski os daugiskai os ne eko ap ik i. Šiuose eks-
uose dalykiškai ap ašomi i nag inėjami pe am ik ą laiko a pį (me us,
pusme į, ke i į) į ykę ekonominiai p ocesai, odėl čia ku kas s a biau
ikslumas, o ne iš aiškingumas. No s o icialiai ieni ie eks ai adinami
apž algomis, ki i – a askai omis, šiame s aipsnyje pa ogumo sume imais
isi jie apibend in ai adinami ekonomikos apž algomis.
a me us gausos pab ėžimo išim į, ienin elis abs akčiųjų daik a a džių
daugiskai ą Kalbos pa a imuose pa eisinan is eiksnys lieka daik a a džio eikš-
mės sukonk e ėjimas. No ma a ody ų pap as a: jei abs akčios eikšmės daik-
a a dis sukonk e ėjęs, jo daugiskai a a o ina, jei ne, – daugiskai os a o-
jimas y a no mos pažeidimas. be a iš iesų akosky a a p no mos i klaidos
okia aiški? a ją b ėžian pakankamai į e inami isi eiksniai, ska inan ys
a o i bū en daugiskai os o mą? ai i u ė ų padė i a skleis i a osenos
polinkių nag inėjimas, ačiau p ieš pe einan p ie jo eikė ų išsamiau ap a i
iek Kalbos pa a imuose, iek ki uose no minamojo pobūdžio da buose o -
muluojamą abs akčiųjų daik a a džių skaičiaus a ojimo no mą.
192
Kalbos Kul ū a | 85
1. KoDIFIKuo a No Ma I NuMa oMos IŠIM Ys
Dėl abs akčiųjų daik a a džių skaičiaus Kalbos pa a imuose o muluojamas
oks eiginys: „daugiskai a n k. = ienaskai a, kai daik a a dis y a abs ak-
usis, eiškia neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us i y a ienaskai inis“
(KP1 2002: 20). abs akčiojo, ienaskai inio a eiškiančio neskaidomus
(neskaičiuojamus) daik us daik a a džio są okos nei skaičiaus a ojimo
no mą eikiančioje knygelėje G ama ikos o mos i jų a ojimas, nei ki ose
šios se ijos knygelėse neapib ėžiamos. Žinoma, jas apib ėž i i nė a okio
pobūdžio leidinio ikslas, be nepaaiškinus, kokia joms eikiama p asmė,
kyla pa ojus eikinį in e p e uo i d ejopai: 1) daugiskai a ne eik ina, kai
daik a a dis enkina isas is sąlygas (jis i abs ak usis, i ienaskai inis,
i eiškia neskaidomus a neskaičiuojamus daik us); 2) daugiskai a ne eik-
ina, kai daik a a dis enkina ieną ku ią sąlygą.
a sakymo, kaip šis eikinys u ė ų bū i in e p e uojamas, lie u ių kalbos
daik a a džių skaičiaus ap ašuose ne as ume; iš jų paaiškė ų, kad negalima
nė iena in e p e uo ė. uose ap ašuose pap as ai pa eikiama klasi ikacija,
pagal ku ią abs ak ieji daik a a džiai ski iami kaip ienas iš ienaskai inių
daik a a džių pog upių1, pas a ieji – kaip iena iš skaičiais nekai omų daik-
a a džių, apa inamų su eiškiančius skaičiuo i negalimus daik us, g upių
(Jakai ienė i k . 1976: 36–41; Paulauskienė 1983: 166–167; 1994: 149–150;
2004a: 148–149; 2006: 73–77; Paulauskienė, a ydai ė 1986: 67–77; DlKG
1997: 65–68). Ne eik inu laiky i pi ma ku į no s pog upį, paskui isą g u-
pę bū ų nelogiška. Vadinasi, Kalbos pa a imų eikinys g indžiamas ne daik-
a a džių klasi ikacija pagal skaičių, o bend uoju jų ski s ymu į konk e-
čiuosius i abs akčiuosius i iš abs akčiųjų daugiskai os o ma eikiama
ne a o i ienaskai inių. ik neaiški ečia ne eik inumo sąlyga – kad daik-
a a dis da u i bū i i eiškian is neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us.
Pagal minė ą klasi ikaciją isi ienaskai iniai daik a a džiai y a eiškian ys
1 Ki ų pog upių nu odoma ne ienodai: ienu da ski iami kuopiniai (augalija, aukš uomenė,
in eligen ija), ik iniai (Lie u a, Kaunas, Klaipėda) i medžiagas eiškian ys daik a a džiai
(ac as, auksas, be onas) (Jakai ienė i k . 1976: 38; DlKG 1997: 66), ki u p idedamas i
ligų pa adinimų (g ipas, kokliušas, sloga) pog upis (Paulauskienė, a ydai ė 1986: 74),
a ski ai minimi pasaulio šalių, ėjų pa adinimai (pie ys, y ys, šiau ys) (lKŽin 1998: 100;
Paulauskienė 1994: 150; 2004b: 300–301; 2006: 74). adelė Valeckienė, a k eipusi dėmesį
į ai, kad iek singula ia an um, iek plu alia an um daik a a džiai dažnai u i as pačias
eikšmes, pa eikia bend ą klasi ikaciją, apimančią iek ienus, iek ki us daik a a džius (Va-
leckienė 1998: 218–219).
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
193
neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us, o eiškian ys skaidomus (skaičiuo-
jamus) nebė a ienaskai iniai. Vadinasi, pa ikslinimas Kalbos pa a imuose
lyg i nebū ų eikalingas. Jei jam ne eikiama kokia no s p asmė, ku ios čia
iesiog nemėgin a išsiaiškin i, ame leidinyje o muluojamą no mą galima
apibend in i aip: bend inei kalbai ne eik ina ienaskai inių abs akčiųjų
daik a a džių daugiskai a, išsky us gausos pab ėžimo i daik a a džio eikš-
mės sukonk e ėjimo a ejus.
Kai ku iuose kalbos kul ū os ado ėliuose eikšmės sukonk e ėjimo iš-
im is neminima, o icialiuosiuose s iliuose nu odoma daugiskai os o ma
ne a o i jokių ienaskai inių daik a a džių, a p jų – i abs ak ų. Š ai Jono
Šukio knygoje Kalbos kul ū a isiems ašoma: „o icialiuosiuose kalbos s i-
liuose ne a o ina ienaskai inių daik a a džių daugiskai a, ypač jeigu daik-
a a džiai abs ak ūs i eiškia neskaičiuojamus dalykus“ (Šukys 2003: 105),
o aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos kul ū oje nu odoma, kad ienaskai-
inių daik a a džių daugiskai ą ne inka a o i neu aliame s iliuje (Paulaus-
kienė 2004a: 152).
Pag indiniame daba inės lie u ių kalbos mo ologinių o mų ap aše –
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG) eikšmės konk e ėjimo išim-
is numa oma: „Ka ais abs ak ieji daik a a džiai sukonk e ėja i jais imama
adin i ne ik apibend in us eiksmus, būsenas, ypa ybes, be i konk ečias
ų eiksmų, būsenų, ypa ybių ap aiškas. abs ak usis ienaskai inis daik a-
a dis ada gali bū i a ojamas i daugiskai os o ma, plg.: džiaũgsmas –
džiaugs ma, pes is – pesčiai, skaũsmas – skausma“ (DlKG 1997: 62).
ačiau iš DlKG o muluočių aiškėja, kad konk e ėjimas gali bū i ne ieno-
do laipsnio: daik a a dis gali ne ik gau i naują eikšmę, be i įgy i am
ik ą eikšmės a spal į (DlKG 1997: 66). iesiogiai į a dijamas ik „sukon-
k e ėjusių“ daik a a džių daugiskai os eik inumas, ačiau „sukonk e ėjimo“
aiškinimas ody ų, kad šiuo pasakymu galė ų bū i apimami i silpnesni
eikšmės paki imo a ejai. aiškios o muluo ės, a a o ina ik menku
konk e umo laipsniu nuo abs ak o besiski iančių žodžių daugiskai a, DlKG
nepa eikiama. be jei i bū ų pa eik a, no ma is iek lik ų ne isiškai aiški,
nes nei DlKG, nei ki uose no minamuosiuose leidiniuose abs akčiųjų i
konk ečiųjų, juolab ik ku į no s konk e umo laipsnį įgijusių, daik a a džių
są ašų nė a. Nei eikšmės abs ak umas, nei ski ingi jos konk e ėjimo laips-
niai nežymimi i žodynuose. Kai padė is okia, isa eisė sp ęs i, kiek abs-
akčiajam daik a a džiui su eik i konk e umo, enka a osenai. be kad i
194
Kalbos Kul ū a | 85
kiek jo bū ų su eik a, kai enu odomos k aš inės no mos i klaidos ibos,
ne menkiausią konk e umo a spal į įgijusių daik a a džių daugiskai os
pa a ojimas no mos pažeidimu negali bū i laikomas.
Žinoma, eikšmės konk e ėjimo laipsnį apib ėž i nė a pap as a. Į ai
a k eipusi dėmesį . Miliūnai ė konk e umo i abs ak umo p iešp iešą
laiko iena ų, ku ios neleidžia b ėž i aiškesnės ibos a p no minių i ne-
no minių kalbos eiškinių, i iena iš p iežasčių ski i ne ik bend inei
kalbai eik inus i ne eik inus, be i a pinius a ejus (Miliūnai ė 2003a, b).
Kalbos pa a imuose a pinių a ejų sis ema iš iesų aikoma: be eik inų i
ne eik inų, da ski iami eng ini a ejai i šalu iniai no mos a ian ai. a-
čiau e inan abs akčiųjų daik a a džių skaičių b ėžiamos ik k aš inės
ibos, . y. g yno ienaskai inio abs akčiojo daik a a džio daugiskai a lai-
koma klaida, sukonk e ėjusio – no ma. Išei ų, kad galimybė ink is a pinius
a ejus nei a me ama, nei p ipažįs ama.
be eik p ieš is dešim mečius išleis ame no minamojo pobūdžio da be
G ama ikos no mos i daba inė a osena, be eikšmės konk e ėjimo k i e-
ijaus, bu o iškel as da ienas – kiek daugiskai a a ojamas daik a a dis
būdingas lie u ių kalbai (Paulauskienė, a ydai ė 1986). an ai pedagogikos
e mino mokėjimai i žu nalis ikos s i yje uo me u pli usių medžiagų2 eik-
inumu suabejo a, nes įž elg a, kad ai iesioginiai e iniai iš usų kalbos,
ačiau sukonk e ėjusia eikšme a o iems pajėgumams im a p i a i (Pau-
lauskienė, a ydai ė 1986: 76–77). Vėliau išleis uose o leidinio bend a-
au o ės da buose jau i pajėgumai, apim ys adinami e iniais (Paulauskie-
nė 2004a: 152; 2004b: 304). P aėjus d iem dešim mečiams nuo leidinio
pasi odymo, amunės Kaspe a ičienės s aipsnyje jau kons a uojama ne ik
usų, be i anglų kalbos į aka (Kaspe a ičienė 2006: 217). bū en ja Vals-
ybinės lie u ių kalbos komisijos suda y ame Konsul acijų banke g indžia-
mas abs ak o pa da imai aisymas: ši o ma esą a si adusi dėl anglų kalbos
į akos, iksliau – dėl angl. sales (ž . h p://www. lkk.l /li /2331).
Daugiau ienaskai inių abs akčiųjų daik a a džių daugiskai ą pa eisinan-
čių p iežasčių, be eikšmės konk e ėjimo i s ilis inių sume imų, lie u ių
kalbos no minamuosiuose leidiniuose nenuma oma. Mo ologijos ap ašuo-
se apie ieną ki ą paska ą p asi a iama ap a ian ki ų pog upių ienaskai i-
nius daik a a džius. Jų daugiskai a apibūdinama kaip eiškian i būseną,
2 Daba inė a osena ody ų, kad e minas medžiagos, ku iuo p ieš pus ečio dešim mečio
bu o apibend in ai į a dijami s aipsniai, žinu ės i epo ažai, ben iš iešosios kalbos pa-
si aukė.
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
195
būdingą ne ienam ka ui, odan i būsenos ęs inumą (Paulauskienė 1989:
166; 2004b: 305). a. Paulauskienės Lie u ių kalbos kul ū oje a ski ai mini-
mi du a ejai, kai daugiskai os o ma pa a o a dėl šalia einančių žodžių,
nu odančių daugiau nei ieną objek ą: Jis išgelbėjo ne ieno žmogaus gy y-
bes; Iki ugpjūčio p adžios eikia baig i mokyklų emon us (Paulauskienė
2004a: 152). okia daugiskai a laikoma ne eik ina, be šie a ejai išsamiau
nenag inėjami. i ai laikan is nuos a os, kad ienaskai iniai abs ak ieji
daik a a džiai skaičiais nekai omi, kad jų daugiskai a y a ne kai ymo, o
leksinės eikšmės ski umo požymis, pab ėžiama isuose au o ės ienos a
su bend aau o ėmis ašy uose da buose (Paulauskienė 1983, 1989, 1994,
2004a, 2004b, 2006; Jakai ienė i k . 1976; Paulauskienė, a ydai ė 1986),
šie a ejai į a dijami kaip pap asčiausias neapdai umas ašan , p aleidimas
edaguojan eks ą; is dėl o enka p idu i, kad ka ais i gy ybes, i e-
mon us žmonės suskaičiuoja (Paulauskienė 2004a: 152).
Daugiau abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimo paska ų pa-
minima d iejuose pas a ųjų me ų s aipsniuose apie skaičiaus a ojimo
polinkius. . Kaspe a ičienė kai ku ių daik a a džių daugiskai ą (džiaugs-
mai, e ksmai) susieja su po eikiu eikš i in ensy umą, ki ų (g ipai, skaus-
mai, lie ūs, da ganos, sniegai) ji laiko žyminčia ka ojimąsi (Kaspe a ičienė
2006: 218–219). iesa, po eikis pab ėž i ka ojimąsi kaip daugiskai ą pa-
laikan is eiksnys išsamiau nenag inėjamas, o ai, kad pa eikiama ik g o-
žinės li e a ū os pa yzdžių, ody ų, jog okia daugiskai a laikoma menine
aiškos p iemone. Po eikis pab ėž i ka ojimą su abs ak ais, iksliau – su
p iesagos -imas (-ymas) daik a a džiais, iesiogiai susiejamas asuolės Vla-
da skienės (2008) s aipsnyje. Dėl okios daugiskai os eik inumo kiek
abejojama, be daik a a džių, žyminčių abs ak ų dalyką, ku is gali bū i
skaidomas, y a į ai ių ūšių a ba galimas skaičiuo i, a ojimas daugiskai-
os o ma neįmanomu nelaikomas. Ki aip nei minė uose mo ologijos ap-
ašuose, šiame s aipsnyje pa yzdžių pa eikiama ne meninio, be o icialio-
jo dalykinio s iliaus. apsk i ai s aipsnio au o ės pa odoma, kad anksčiau
abs akčiais laiky ų daik a a džių daugiskai a daba inėje lie u ių kalboje
nebė a pa ieniai a ejai – jos a ojimas adinamas polinkiu (Vlada skienė
2008: 125).
Šį ak ualų polinkį, emian is ekonomikos s i ies a osena, čia i bus mė-
ginama panag inė i. analizė su elkiama į eiksnius, ska inančius a palaikan-
čius abs akčiaisiais laikomų daik a a džių a ojimą daugiskai os o ma.
196
Kalbos Kul ū a | 85
2. Va oJIMo YPa uMaI I VEIKsNIaI
2.1. Tipiškų abs ak ų daugiskai a
bene ipiškiausiais abs ak ais įp as a laiky i eiksmažodžių edinius, pada-
y us su p iesaga -imas. DlKG p ipažįs ama, kad ši p iesaga iš a iksų, a -
ojamų abs ak ams da y i, y a pa i da iausia i kad jos ediniai a ojami
labai aiškia i g yna eiksmo pa adinimo eikšme (DlKG 1997: 94)3. o
pa ies abs ak ų da ybos o man o a ian u laikomos p iesagos -ymas da-
umas p ipažįs amas ibo esnis (DlKG 1997: 95). Daik a a džių su šiomis
p iesagomis gausa, ben jau kancelia inėje kalboje, kons a uo a be eik p ieš
d idešim me ų (oginskienė 1994). Ji susie a su s e imų kalbų į aka, ačiau
ne menkesne okių daik a a džių pli imo p iežas imi eikia laiky i i da y-
bos ipo p oduk y umą.
Vis dėl o ai, kad žodis u i ipiškiausių abs ak ų p iesagą, da ne eiškia,
jog jis y a abs ak as. Kai ku ie p iesagos -imas (-ymas) ediniai y a isiš-
kai sukonk e ėję, . y. pa y ę seman inių pokyčių4. Dalis jų a ojami en-
ginio, iksliau – am ik os sueigos, eikšme. Ekonomikos apž algose daž-
niausiai pa a ojama šios eikšmės daik a a džių – minėjimas, pasi a imas,
susi inkimas, susi ikimas, su ažia imas, s a s ymas, p z.: Valdy ojų aldyba
pap as ai posėdžiauja du ka us pe me us – pe pa asa io i me inius TVF i
Pasaulio banko g upės susi ikimus (lbMa 2012 05: 68); Šiuose susi iki-
muose ji aip pa nus a ė klausimus, bū inus į auk i į ECBS socialinio dialo-
go da bo g upės susi inkimų da bo a kę (Ma 2011: 206); Be o, bu o en-
giami ECB specialis ų i Eu opos Pa lamen o na ių pasi a imai į ai iais ECB
kompe encijai p iklausančiais klausimais (Ma 2008: 184).
Nes e imi nag inėjamai a osenai i isiškai sukonk e ėję p iesagos
-imas (-ymas) ediniai, eiškian ys ašy inį eks ą. ai daugiausia doku-
men ų pa adinimai: įsakymas, įs a ymas, nu odymas, nu a imas, pažymėji-
mas, p anešimas, sp endimas i k . Kai no ima nu ody i, kad dokumen ų
y a daugiau nei ienas, a ojama daugiskai os o ma, p z.: Bū ini įs a y-
mai, kad Danijos indėlių d audimo sis ema laiky ųsi piniginio inansa imo
d audimo (Ma 2011: 118); Valdančioji a yba, be ki a ko, a k eipė dėmesį į
3 a siž elgian į da ybos ipo p oduk y umą i eiksmų pa adinimų (nomina ac ionis) a i-
mumą eiksmažodžio o mai, okiems ediniams ne gi siūloma ski i ypa ingą ie ą g a-
ma iniame ap aše (Pake ys 2006).
4 egulia iuosius eiksmažodžių abs ak ų seman inius pokyčius i jų modelius išsamiai nag
inėja Zo ija babickienė (2012).
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
197
kai ku ių y iausybių pa eiškimus dėl p iemonių bei e o mų iskalinės i
s uk ū inės poli ikos s i yse (Ma 2012: 15). okie daik a a džiai kai omi
skaičiumi kaip i ki i konk ečios eikšmės daik a a džiai. aigi jų daugis-
kai a y a kai ymo skaičiumi ezul a as i ka u – nemenka paska a plis i i
ki ų p iesagos -imas (-ymas) edinių daugiskai ai.
Daugiskai os o ma ekonomikos kalboje a ojami i ie p iesagos -imas
(-ymas) daik a a džiai, ku iuos apibend in ai galima apibūdin i kaip u-
inčius eiksmo ezul a o a objek o eikšmę. sakinyje Kiek ienos šalies
bankų sis ema galėjo kompensuo i siunčiamų mokėjimų e ę, susijusią su
p ekių i paslaugų g ynuoju impo u a u o iš ki os eu o zonos šalies įsigi-
jimu, įplaukomis (Ma 2012: 35) daik a a dis mokėjimai a ojamas eiksmo
objek o eikšme, o daik a a dį pe edimai, pa a o ą sakinyje ES pe edi-
mai 2012 m. pi mąjį ke i į, palygin i su anks esniu ke i čiu, bu o didesni
(lEa 2012 08: 12), g eičiau eikė ų sie i su eiksmo ezul a u5. Kad i
ku ia iš šių eikšmių okie daik a a džiai bū ų a ojami, jie y a ge okai
konk e esni už g ynus abs ak us – eiksmo pa adinimo eikšmės daik a-
a džius. an ai mokėjimai pagal konk e umo laipsnį a i ik ų p iešdėlinės
a p iesaginės da ybos edinius mokesčiai, įmokos, o pe edimai – edinį
pe laidos a pan. Iš DlKG pa eik o daik a a džių da ybos ap ašo ma y i,
kad eiksmo ezul a ą a objek ą lie u ių kalbai i iš ies būdingiau į a dy-
i ne p iesagos -imas (-ymas) ediniais, o ki okių p iesagų a galūninės
da ybos žodžiais (DlKG 1997: 125–128).
Žodžių da ybos ipų eikšmes siūloma specializuo i, . y. p iesagos -imas
(-ymas) edinius a o i ik eiksmo pa adinimo eikšme, o eiksmo ezul-
a ą (i am ik ų eiksmų sis emą, eiklos s i į) nusaky i ne g ynos eiksmo
eikšmės eiksmažodiniais daik a a džiais, be ki okių p iesagų (a p iešdėlių,
galūnių) ediniais (oginskienė 1994: 56). Deja, nag inėjamoje a osenoje
okios ekomendacijos ne isada galima paisy i, nes ki okių p iesagų a p ieš-
dėlių ediniai pap as ai būna „užim i“, . y. oje pačioje s i yje a ojami kaip
ki as eikšmes u in ys e minai, o sąsają su pama iniu eiksmą žyminčiu
eiksmažodžiu ak ualu išlaiky i. Ki as eikšmes ekonomikos kalboje y a įgiję
bend ą šaknį su daik a a džiu mokėjimas u in ys ediniai įmoka, mokes is,
u bū odėl mokamos sumos eikšme i papli o mokėjimai.
5 ski dama eiksmažodžių abs ak ų seman inius modelius, Z. babickienė a k eipia dėmesį,
kad lie u ių kalbo y oje įp as a eiksmo ezul a o g upei p iski i i uos eiksmažodžių
abs ak us, ku iuos bū ų galima pa adin i eiksmo objek o pa adinimais, i ski ia a ski ą
nomina objec um seman inį modelį (babickienė 2012: 20).
198
Kalbos Kul ū a | 85
su daik a a džiais a siskai ymai, įsipa eigojimai, pe edimai bend ą šaknį
u inčių žodžių ekonomikos kalboje ne a ojama, aigi edinių da y i bū ų
galima, ačiau pama inis eiksmažodis i pa s y a edinys, odėl pada y i
iš jo ki us edinius nė a pap as a a ne iš iso neįmanoma. ai, ma y ,
i gi y a eiksnys, palaikan is daik a a džių su abs ak ams būdinga p iesa-
ga pli imą eiksmo objek o a ezul a o eikšme. Žinoma, abs ak ais šiuos
daik a a džius bū ų galima pa adin i ik sąlygiškai, nes jie y a sukonk e-
ėję. Jų eikšmė ski iasi nuo g ynųjų abs ak ų, i ą eikšmės ski umą
nu odo bū en daik a a džio a ojimas daugiskai os o ma. Daugiskai a
šiais a ejais y a ne daik a a džių kai ymo skaičiumi, o eikšmės di e en-
cija imo ezul a as.
Nemažai šios g upės daik a a džių a osenoje y a įgiję e mino s a usą.
okių e minų, dažniausiai kaip ki ų e minų sudedamųjų dalių, y a į auk-
a i į ekonomikos e minų žodynus. an ai iename naujausių okio pobū-
džio da bų – D. W. Pea ce’o Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų
žodyne (aE Ž)6 pa eik a mokėjimų balansas (aE Ž 2006: 205–207), a p-
au inė mokėjimų sis ema (aE Ž 2006: 154), pe edimų p oblema (aE Ž
2006: 628), nea idėliojamų a siskai ymų inka (aE Ž 2006: 588), būsimųjų
a siskai ymų sando is, būsimųjų a siskai ymų sando ių inka (aE Ž 2006:
251), įsipa eigojimai (aE Ž 2006: 362), einamieji įsipa eigojimai (aE Ž 2006:
148), įda binimai (aE Ž 2006: 195), impo o ap ibojimai (aE Ž 2006: 290),
acionalieji ėla imai (aE Ž 2006: 532) i k . Da daugiau e minų, u inčių
daugiskai os o mą, ame žodyne a ojama aiškinan są okas. Jų pa enka i
į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos a komą lie u os espublikos e -
minų banką: a siskai ymų izika; a siskai ymų sąskai a; a siskai ymų a pinin-
kas; einamieji pe edimai; ekonominiai s y a imai; įsipa eigojimai in es uo ojui;
mokėjimų balansas; naudojimasis als ybės biudže o, apskai os i mokėjimų
sis ema; umpalaikiai įsipa eigojimai; als ybės biudže o, apskai os i mokėjimų
sis ema; eiklos segmen o įsipa eigojimai i k . (l b 2012).
ealioji a osena pa i ina, kad daugiskai os o mą u in ys p iesagos
-imas (-ymas) daik a a džiai nė a ik e minų žodynų duomenys. Pe edimai,
6 Ekonomika y a a s i is, ku ios e minija pa y ė ieną didžiausių pe e smų. lie u oje 50
me ų lais osios inkos ekonomikos i jos e minijos nebu o. a kū us nep iklausomybę, ėmė
plūs i angliški e minai. su jų an plūdžiu mėgin a a ky is e čian angliškus e minų žo-
dynus, be , nesan e minų a ojimo adicijos, ne isada bu o pa ink i iksliausi dalykiniu
i aisyklingiausi kalbos a ž ilgiu lie u iški a i ikmenys. Šis e s inis žodynas išsiski ia uo,
kad dauguma jame pa eik ų e minų y a pa ik in i a osenos i į e in i kalbos specialis ų –
žodyną engian p isidėjo lie u ių kalbos ins i u o e minologijos sky ius.
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
205
ia daugiausia plė ojama ekonomikos eo ija, šis žodis skaičiumi kai omas
(plg. isk, isks), ačiau daik a a džio izikos daugiskai os a ojimas ska in-
ų da y i p ielaidą, kad pi minė paska a y a ne anglų kalbos polinkiai, o
eiškinių p ocesų, ypa ybių i ki ų abs akčių dalykų ūšia imas. oks ū-
šia imas ypač būdingas ekonominės analizės eks ams, o iš en pa enka i
į ekonomikos apž algas. Pa yzdžiui, izika, susijusi su bankų eikla, pa-
p as ai ski s oma į lik idumo, eiklos, k edi o i ki ų ūšių iziką. No in
ienu žodžiu apibend in i isas a kelias jos ūšis, i a ojama daugiskai os
o ma, p z.: In es uodamas užsienio a sa gas, Lie u os bankas susidu ia su
kele iopa izika: k edi o, aliu ų ku sų i palūkanų no mos. Įgy endindamas
užsienio a sa goms keliamą saugumo p incipą, jis nus a o no ma y us i ap i-
bojimus isoms šioms izikoms aldy i (lbMa 2012: 35); Valdančioji a-
yba nusp endė suda y i a idėjinius užsienio aliu os ku so, palūkanų no -
mos i aukso kainos izikoms (Ma 2011: 210).
lie u ių kalboje no mine laikoma ik apibend inamoji medžiagų pa a-
dinimų daugiskai a. iesa, Kalbos pa a imuose, ku aikoma kalbos eiškinių
e inimo laipsnių sis ema, ji laikoma ne pag indiniu, o šalu iniu no mos
a ian u – pag indiniai a ian ai į ai us ynas, į ai ių ūšių ynas, isokia
a ba a, jogu as (KP1 2002: 21). Ki am ienaskai inių daik a a džių pog u-
piui – abs ak iesiems daik a a džiams apibend inamoji daugiskai a iesiogiai
nep ipažįs ama, ačiau ji numa oma nu odan minė ą eikšmės sukonk e ė-
jimo išim į. Kaip ją ilius uojančių pa yzdžių pa eikiama: Žmogus gali bū i
apim as į ai iausių baimių. K aš ui enkančias g ėsmes galima suski s y i į
kelias g upes (KP1 2002: 20). okios daugiskai os a osenoje aps u, p z.:
Tai odo, kad inansų inkos pag indines g ėsmes Lie u ai įž elgė dėl galimo
po eikio iš užsienio (lbMa 2012: 33); Šalies inansų sek o iui i isos eko-
nomikos s abilumui didžiausią g ėsmę kelia ekonomikos augimo ibo os pe -
spek y os i g ėsmės, susijusios su pe i e inėmis eu o zonos iešųjų inansų
p oblemomis i galimomis neigiamomis pasekmėmis pag indinėms Lie u os
p ekybos pa ne ėms (Ma 2010: 26). Ki a e us, ka ais pa a ojama i
a ian ų su ienaskai a, ku i Kalbos pa a imuose laikoma pag indiniu no mos
a ian u, p z.: Vado audamasis saugumo p incipu, Lie u os bankas iboja i
ak y iai aldo isų ūšių inansinę iziką, su ku ia susidu iama in es uojan
užsienio a sa gas (Ma 2010: 40); Bankams s a bu oliau didin i kapi alo
a sa gas, konse a y iai e in i į ai ių ūšių iziką i suda y i eikiamus
a idėjinius (Fsa 2012: 3). ačiau ne isuome įmanoma ais a ian ais e s-
206
Kalbos Kul ū a | 85
is. Pa yzdžiui, sakinyje Inspek uojan ypač domė asi, kaip aldoma am ik ų
ūšių izika, labai daug dėmesio ski a k edi o i lik idumo izikų aldymui
bei idinio aldymo kokybei (lbMa 2011: 41) pi muoju daik a a džio izika
pa a ojimo a eju no mos a ian as gali bū i aikomas, ačiau an uoju
galima ik daugiskai a. Pa a ojus ienaskai ą, k edi o izika i lik idumo
izika nebū ų ski iamos kaip d i izikos ūšys. P ie ikslumo eiksnio p i-
sideda i s iliaus bei kalbos ekonomiškumo eikala imai – ka o i žodį i-
zika bū ų i neekonomiška, i nes ilinga, o ap a ian izikos ūšis išsamiai,
jį eikė ų ka o i daug ka ų.
labai panašiais polinkiais pasižymi i lie u iško žodžio eikla, iksliau –
ekonominė eikla – a ojimas. Išleidus Ekonominės eiklos ūšių klasi ika-
o ių – susis emin ą isuomeninių i ekonominių eiklos ūšių, egzis uo-
jančių šalies ūkyje, inkinį, ku io klasi ika imo iene as y a eiklos ūšis
(p z., žemės ūkis, miškininkys ė i žu ininkys ė, kasyba i ka je ų eksploa
a imas, apdi bamoji gamyba, s a yba, anspo as i saugojimas, apgy en-
dinimo i mai inimo paslaugų eikla i . .), iš ekonomikos apž algų ėmė
auk is anks esnio laiko a pio eks ams įp as a šalies ekonomikos analizė
pagal sek o ius, ka u susiau ėjo i žodžio sek o ius a ojimo s i is. ačiau
ie oj jo im as a o i junginys ekonominė eikla, a odo, pe ėmė i kon-
k e esnės eikšmės daik a a džio sek o ius, nu odančio s i į, ie ą, eikšmes,
p z.: Da bo užmokesčio didėjimą p i ačiajame sek o iuje labiausiai lėmė kilęs
paslaugų sek o iaus da bo užmokes is – daugiausia p ekyboje, in o macijos
i yšių, anspo o i saugojimo eiklose. Jis isus me us kilo i ki ose
p i ačiojo sek o iaus ekonominėse eiklose – p amonėje, s a yboje i žemės
ūkyje (lbMa 2011: 20).
Kai ku ie a ejai odo, kad žodžiai (ekonominė) eikla i sek o ius iš ies
a ojami sinonimiškai, p z.: Užim ųjų gausėja p i ačiajame sek o iuje,
ypač apdi bamojoje gamyboje, didmeninėje i mažmeninėje p ekyboje, ačiau
y a eiklų, ku iose užim ųjų mažėja, pa yzdžiui, inansų i d audimo, š ie
imo, s eika os p iežiū os eiklose (lEa 2012 05: 3); Da bo užmokesčio
didėjimui p i ačiajame sek o iuje didžiausią į aką da ė didėję a lyginimai pas-
laugų sek o iuje, ypač p ekybos, anspo o i saugojimo bei in o macijos
i yšių eiklose. Da bo užmokes is aip pa kilo i ki ose p i ačiojo sek o-
iaus eiklose – p amonėje, s a yboje bei žemės ūkyje. Daugiau nei pusę a -
lyginimų augimo p i ačiajame sek o iuje lėmė didėjusios ne egulia iosios
išmokos (lEa 2012 05: 10).
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
207
Vadinasi, okiomis aplinkybėmis a ojamo žodžio eikla eikšmė y a
ge okai sukonk e ėjusi i jo daugiskai a bū ų sukonk e ėjusio daik a a džio
kai ymo skaičiumi pada inys. ačiau ją ska ina i ki as eiksnys. analizuo-
jan ekonomiką pagal ekonominės eiklos ūšis, kaip i ap a ian inansų
sek o ių pagal jam kylančios izikos ūšis, p i eikia apibend inamojo a-
ian o i am dažniausiai pasi elkiama žodžio eikla daugiskai a, p z.: Lie-
u os ekspo o nuosmukis pi miausia iesiogiai pa eik ų labiau į užsienio p e-
kybą o ien uo as ekonomines eiklas, . y. p amonę, kasybą, p ekybą, ans-
po ą i žemės ūkį (Fsa 2012: 26); Bankų paskolų ne inansinėms įmonėms
po elio didžiausią dalį suda ė paskolos, su eik os gamybos, p ekybos, ans-
po o, s a ybos i nekilnojamojo u o eikloms (lbMa 2012: 24); Iš pag in-
dinių apdi bamosios p amonės eiklų ik mais o p amonės, ienos labiausiai
nuo idaus paklausos p iklausančių eiklų, suku iama p idė inė e ė bu o
mažesnė nei 2009 m. (lbMa 2011: 14). Kalbos pa a imuose eik inesniu
laikomas no mos a ian as – pasakymai su būd a džiais į ai us, isoks –
o icialiojo dalykinio s iliaus eks ams ne inka dėl nepakankamo apib ėž-
umo, o junginys į ai ių ūšių ekonominė eikla nea i ik ų ekonomiškumo
p incipo. Ekonomis ai jo ypač paiso.
a p au inio žodžio ekonomika a ojimas daugiskai os o ma i gi ik iš
pi mo ž ilgsnio gali bū i siejamas su anglų kalba, ku ioje daik a a dis eco-
nomy skaičiumi kai omas (plg. economies)9. lie u iškuose eks uose daugi
skai a dažniausiai pa a ojama į a dijan am ik os ūšies ekonomiką. iesa,
po eikį ją į a dy i ne e ai kelia iš anglų kalbos a ėjęs e minas. P i eikus
išsi e s i de eloped economy, papli o išsi ysčiusi ekonomika, į e mininę a -
oseną links an is junginys small open economy išsi e s as kaip maža i a i a
ekonomika (a ba maža, a i a ekonomika; maža a i a ekonomika). e mino
eme ging economy lie u iškas a i ikmuo da nė a nusis o ėjęs, a osenoje
pasi aiko a ian ų kylan i ekonomika, kylančios inkos ekonomika, besi o muo-
jan i ekonomika, besi o muojančios inkos ekonomika i k . okiais pasakymais
gali bū i apibūdinamas konk ečios šalies ūkis, be dažniau ai būna są okos,
apimančios daugiau nei ienos šalies ūkį, p z.: Didindamas s ebėsenos e ek-
y umą, 2011 m. TVF pi mą ka ą pa engė penkių didžiausių pasaulio eko-
nomikų (eu o zonos, JAV, Jung inės Ka alys ės, Kinijos i Japonijos)
sis eminio po eikio ki oms šalims i konsoliduo ą daugiašalės s ebėsenos a a-
9 Ekonomikos mokslo eikšme anglų kalboje a ojamas daugiskai inis daik a a dis economics.
208
Kalbos Kul ū a | 85
skai as (lbMa 2012: 68); Vis dėl o šias mažas i a i as ekonomikas s ip iau
eikia a p au inė aplinka (lEa 2012 08); Sis emiškai s a bių i didelių
pasaulio ekonomikų, okių kaip ES, Kinijos a JAV, idaus paklausos pokyčiai
iesioginiais i ne iesioginiais kanalais lemia Lie u os ekspo o paklausos kai ą
(Fsa 2012: 26); Išsi ysčiusių ekonomikų augimas i oliau bu o gana nedi-
delis. Ka u pasauliniam a siga imui da ė į aką besi o muojančios ekonomi-
kos, ypač Azijos, jos ne kėlė susi ūpinimą dėl pe kai imą galinčio lem i spau-
dimo kai ku iose šalyse (Ma 2011: 23); Pagal pasaulinio augimo endencijas
oliau sky ėsi ne ik išsi ysčiusios i besi o muojančios ekonomikos, be i
iena išsi ysčiusi ekonomika nuo ki os (Ma 2011: 20).
Konk e esnės eikšmės daik a a dis ūkis (ūkiai), ku iuo galė ų bū i e -
čiamas anglų kalbos economy (economies), okiuose e mino eikšmę u in-
čiuose junginiuose ne a ojamas, i isiškai pag įs ai. Šių junginių a oji-
mas angliškuose eks uose odo, kad jais į a dijami ne konk ečių šalių ūkiai,
o ekonomika kaip sis ema, pasižymin i am ik omis s uk ū inėmis ypa y-
bėmis. okia žodžio ekonomika eikšmė nu odoma i a p au inių žodžių
žodynuose ( ŽŽ 2003: 192; Vai ke ičiū ė 2007: 278). sis ema gali bū i i
ne iena, nu odan jų g upę, bū ų a ojama daugiskai a sis emos. Vadina-
si, i ekonomikų g upė gali bū i į a dijama kaip ekonomikos, o ku iuo no s
pag indu ski s omos sis emos gali bū i pa adinamos ūšinėmis są okomis
(besi ys ančios ekonomikos, kylančios ekonomikos i . .).
Į ai, kad iš panašių paska ų kylan i daugiskai a nebė a pa ieniai a o-
senos a ejai, dėmesį y a a k eipusi i . Vlada skienė (2008: 126). Ji kons-
a a o okį poky į: anksčiau būda o pažymima, jog kalbama apie am ik as
ūšis a s i is, o daba abs ak aus daik a a džio daugiskai a jau ne pa a o-
jama šalia žodžio ūšys, p z.: Konku encingo e slo pasaulyje y a daugybė
izikų. Rizikų (=Rizikos) ūšys i jų klasi ika imas daug p iklauso nuo e slo
pobūdžio. Ši aip pa a o a daugiskai a laikoma nepa eisinama, ačiau apsk i-
ai į ūšis skaidomų dalykų daugiskai ai links ama p i a i: Įmonės pa da i-
mų bend asis i g ynasis pelningumai; Tokia a šos e inimo a ka nea i-
inka ES eglamen o eikala imų, nes šiame eglamen e nu ody a egis uo i i
gamybas, ku ių me u išsiski ia ne nedidelis kiekis 25 ūšių e šalų; Kaimo
u izmas – iena populia iausių al e na y ių eiklų. Ji susiejama su abs ak-
čių dalykų skaičia imo a ejais (Žmogaus psichika, a odo, nepajėgi ienu
me u pajus i d i g ėsmes, du pa ojus. Čia eikė ų ski i kelias į akas i
endencijas), o pas a ųjų no miškumas laikomas mažiausiai abejo inu. Vis
dėl o šių a ejų p iežas ingumo seka g eičiausiai y a a i kš inė: eiškiniai
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
209
(p ocesai, ypa ybės i k .) pi ma klasi ikuojami, i ik ada klasi ikacijos
iene us ( ūšis, g upes i k .) imama skaičiuo i. a ejų e inimo seka,
ma y , i gi u ė ų bū i a i kš inė: kadangi eiškinių, p ocesų, ypa ybių
klasi ika imas y a sa aime sup an amas dalykas i jo pasekmę – konk e esnės
eikšmės daik a a džius – kodi ikuo oji no ma p ipažįs a, mažai ikė ina, kad
galė ų bū i p ipažįs ama i išski us klasi ikacijos iene us apibend in ai į a -
dijan i daugiskai a. labiau s a s y ina, kiek galė ų bū i p ipažįs amas oles-
nis žingsnis – išski ų ūšių skaičia imas. Va osenoje su ūšiuo ų dalykų
iesioginio skaičia imo a ejų pasi aiko, p z.: A siž elgian į Lie u os i ki ų
als ybių mak oekonominę aidą i kylančius iššūkius, bu o nus a y os mūsų
šalies inansų sek o iui galinčios g ės i ys pag indinės izikos: a) s a biausių
Lie u os užsienio p ekybos pa ne ių iskalinė konsolidacija, b) izikos p emijų
didėjimas i c) sumažėjęs pa onuojančiųjų bankų iš Skandina ijos lik idumas
(P anešimas 2011 05: 54). ačiau ku kas dažnesnis nesu ūšiuo ų objek ų,
į a dijamų daik a a džiais balansas, bank o as, biudže as, e o ma, skola,
skaičia imas, p z.: Reikšmingai išaugęs bank o ų skaičius, kilusios įmonių
mokumo p oblemos padidino ne eiksnių paskolų dalį PFI paskolų po elyje i
sumažino galimybę skolin is (lbMa 2010: 31); Fiskalinė sąjunga eikiausiai
bū ų įgy endin a ka u su poli ine i leis ų Eu opos lygio ins i ucijoms da y i
į aką nus a an eu o zonos als ybių na ių biudže us i ykdan ekonomines
e o mas, aip pa sujung ų šalių aldžios sek o iaus skolas i solida izuo ų
šiuos įsipa eigojimus (lEa 2012 08: 5); Ypač didelę g ėsmę iek Eu opos, iek
i iso pasaulio ekonomikai kelia išpli usi i gilėjan i eu o zonos iešojo sek o-
iaus skolų k izė (P anešimas 2011 12: 7).
bend inės kalbos kodi ikuo oji no ma, neda ydama išim ies nė specia-
lioms jos a ojimo s i ims, abs akčios eikšmės daik a a džių, ben jau
okių, kaip apim is, aplinka, į aka, pajėgumas, po eikis, emon as, kai ymo
skaičiumi, adinasi, i jais žymimų objek ų skaičia imo, nelinkusi p ipa-
žin i (ž . Šukys 2003: 105; Paulauskienė 2004a: 152; KP1 2002: 20). Šiuo
požiū iu ji, a odo, y a isiškai sude in a su mo ologijos da buose dės oma
a dažodžių skaičiaus eo ija, ku i ski ia skaičiuojamus daik us eiškiančius
daik a a džius i daik a a džius, eiškiančius neskaičiuojamus daik us, a i-
inkamai – skaičiais kai omus i jais nekai omus daik a a džius. abs ak ie-
ji daik a a džiai į aukiami į skaičiais nekai omų daik a a džių g upę. Šios
g upės daik a a džių daugiskai a laikoma ne ki a skaičiaus o ma, o ki os
leksinės eikšmės žymeniu (Paulauskienė 1983: 171; 1989: 165; 1994: 147–
148; 2004: 149–151). a pa i o ma ienu a eju laikoma kai ybos o ma,
210
Kalbos Kul ū a | 85
ki u – da ybos a iksu: „skaičiais nekai omi daik a a džiai gali u ė i i dau-
giskai os, i ienaskai os o mas. a p ų o mų gali bū i i am ik as
ko eliacinis yšys. ik isada a p ko eliacijos na ių y a leksinės eikšmės
ski umas. Šiuo a eju ski ingą skaičiaus o mą u inčių bend akamienių
žodžių negalima laiky i o pa ies žodžio o momis, nes ko eliacijos na ius
sieja ne kai ybos, o da ybos yšys. G ama inė skaičiaus o ma čia pa a o-
jama kaip ki os eikšmės odiklis“ (Paulauskienė 1989: 165). ačiau nag i-
nėjamoje a osenoje no ma nepažeidžiama, nes ie abs akčios eikšmės
daik a a džiai būna ge okai sukonk e ėję. Pa yzdžiui, biudže as, ku is lKŽ
aiškinamas kaip 1) als ybės, įs aigos a asmens pajamų i išlaidų sąma a i
2) kaip planuojamas išlaidų apskaičia imas am ik am laikui (lKŽ 2012),
aip pa skola, balansas pap as ai siejami su am ik a lėšų suma, o bank o-
as, e o ma – su specializuo a p ocedū a. aigi šių daik a a džių daugis-
kai a eikiau aiškin ina kaip eka eko iza imo ezul a as – bu usių nekai-
omų skaičiais daik a a džių pe ėjimas į kai omųjų ka ego iją (ž . odune ,
ČižikP okaše a 2006).
IŠVaDos
ap a a ekonomikos apž algų kalba a skleidžia, kad daik a a džių, laikomų
ienaskai iniais abs akčiaisiais, daugiskai os o mos a ojimą lemia ne-
maža eiksnių.
emian is išnag inė a a osena, galima ski i am ik us p o o ipinius
eiksnius, . y. okius, ku ie ska ina am ik ų daik a a džių daugiskai ą.
abs ak ų, u inčių p iesagas -imas (-ymas), -umas, daugiskai os a ojimą
ska ina po eikis ski i leksines eikšmes, . y. eiksmo objek o a ezul a o
eikšmę nuo eiksmą (ekonomikos kalboje – am ik ą ope aciją), p ocesą,
eiškinį į a dijančių daik a a džių. Pas a ųjų i gi a ojama daugiskai os
o ma, ačiau ją pi miausia ska ina po eikis pab ėž i ka ojimąsi. Veiksmo
objek o a ezul a o eikšmės daik a a džių, u inčių daugiskai os o mą,
pli imą ska ina i dalies jų įgyjamas e mino s a usas i šio s a uso į eisi-
nimas ekonomikos žodynuose. ai y a p ielaida da y is i daugiau analo-
giškų e minų. analogijos p incipas ska ina daugiskai os a ojimą i ka -
o inumui nu ody i.
Ma us eiškiančių daik a a džių daugiskai os a ojimą ekonomikos ap
ž algose labiausiai lemia dažnas šių žodžių siejimas su konk ečiais skaičiais –
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
211
ekonominiais odikliais. aip eikšmė sukonk e inama, i daik a a dis imamas
kai y i skaičiumi. Ki a eikšmės konk e inimo paska a y a ekonominės ana-
lizės eks ams būdingas są okų skaidymas, specializa imas, kylan is iš po-
linkio eiškinius, p ocesus, objek us klasi ikuo i. Šis polinkis lemia i klasi-
ikacijos iene us apibend inančio į a dijimo būdą. Išnag inė a a osena
odo, kad kaip oks būdas is dažniau pasi enkama daugiskai os o ma.
No minamuosiuose da buose ūšims apibend in ai į a dy i siūlomi a ian ai
kalbos a ojimo s ičiai, ypač paisančiai ekonomiškumo p incipo, nė a pa-
ankūs, dažnai jais nė neįmanoma e s is.
Klasi ikuojan eiškinius, objek us, ypa ybes, iškyla i ski iamų klasi i-
kacijos iene ų skaičia imo klausimas. okio skaičia imo pa yzdžių eko-
nomikos kalboje esama, ačiau no mos a ž ilgiu šis eiškinys ne e inamas.
apsk i ai no minamuosiuose da buose ienaskai inių daik a a džių daugis-
kai a o icialiojo dalykinio s iliaus eks ams laikoma ne eik ina, išsky us
daik a a džio sukonk e ėjimo a ejus. Šiuo a ž ilgiu no ma y a isiškai
sude in a su lie u ių kalbos mo ologijos da buose dės oma a dažodžių
skaičiaus eo ija. eo iniuose da buose abs akčiuosius daik a a džius į a -
dijan kaip ienaskai inių daik a a džių pog upį, no minamuosiuose da -
buose jų daugiskai os a ojimas laikomas ne eik inu.
Daba inė kodi ikuo oji no ma aiškiai p ipažįs a ik ieną ienaskai inių
abs akčiųjų daik a a džių a ojimo daugiskai os o ma galimybę – daik-
a a džio sukonk e ėjimą. ačiau konk e ėjimas gali bū i ne ienodo laipsnio,
į ai no minamuosiuose da buose nea siž elgiama. Juose enub ėžiamos
k aš inės ibos: abs ak aus ienaskai inio daik a a džio a ojimas daugis-
kai a laikomas klaida, sukonk e ėjusio – no ma. Nepakankamas no mos
apib ėž umas i gi y a eiksnys, ska inan is adinamųjų ienaskai inių daik-
a a džių daugiskai os a ojimą.
okiomis sąlygomis unkcionuojan i a osena, konk ečiai – ekonomikos
kalba, a skleidžia, kad dauguma a ejų ienaskai inio abs ak aus daik a a -
džio daugiskai a būna susijusi su eikšmės konk e ėjimu. Vis dėl o pag in-
dinė paska a ją a o i y a ne eikšmės konk e ėjimas, o ki okie eiksniai.
Jie no minamuosiuose da buose nė a pakankamai į e in i. Šis s aipsnis i
y a bandymas okius eiksnius ap a i. Pa ikimiau a saky i į klausimą, a
ap a ieji eiksniai i a osenos dėsningumai būdingi ne ik ekonomikos
kalbai, bū ų galima pa y inėjus ki ų bend inės kalbos a ojimo s ičių, ypač
specia lizuo ų, skaičiaus a ojimo polinkius. aigi iliamasi, kad į šio klau-
simo s a s ymą įsi auks i ki ų s ičių kalbos y ėjai, kū ėjai i a o ojai.
212
Kalbos Kul ū a | 85
ŠALTiNiAi
Fsa 2011: lie u os bankas. Finansinio s abilumo apž alga, 2011.
Fsa 2012: lie u os bankas. Finansinio s abilumo apž alga, 2012.
lEa 2011: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2011, lapk i is.
lEa 2012: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2012, gegužė.
lEa 2012: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2012, ugpjū is.
lbMa 2008: Lie u os banko me ų a askai a, 2007.
lbMa 2010: Lie u os banko me ų a askai a, 2009.
lbMa 2011: Lie u os banko me ų a askai a, 2010.
lbMa 2012: Lie u os banko me ų a askai a, 2011.
Ma 2008: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2007.
Ma 2010: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2009.
Ma 2011: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2010.
Ma 2012: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2011.
P anešimas 2011: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi-
nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2011 m. gegužės mėn.
P anešimas 2011: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi-
nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2011 m. g uodžio mėn.
P anešimas 2012: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi-
nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2012 m. gegužės mėn.
lI E a ū a
aE Ž 2006: Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas. suda ė
W. Pea ce. Vilnius: EV.
babickienė Z. 2012: Veiksmažodžių abs ak ų seman iniai pokyčiai. – San-
alka: Filologija, Edukologija 20 (1), 18–25.
DlKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
DlKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: <www.
dlkz.l > (žiū ė a 2012 m.).
Jakai ienė E., laigonai ė a., Paulauskienė a. 1976: Lie u ių kal-
bos mo ologija, Vilnius: Mokslas.
Kaspe a ičienė . 2006: skaičiaus o mos a ojimas i no ma. – Kalbos
kul ū a 79, 217–223.
KP1 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
KPIb 1995–2005: Kalbos pa a imų in o macinis biule enis 1–20, Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
. VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma
213
lKŽ 2012: Lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: <www.lkz.l > (žiū ė-
a 2012 m.).
lKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas. suda ė P. Kniūkš a. Kaunas: Š iesa.
l b 2012: Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: <h p://
e minai. lkk.l > (žiū ė a 2012 m.).
Miliūnai ė . 2002: G ama ikos no mų a ian ai i jų e inimo ypa umai. –
Kalbos kul ū a 75, 35–47.
Miliūnai ė . 2003a: Kalbos eiškinių e inimo laipsniai. – Ac a Linguis-
ica Li huanica 48, 97–103.
Miliūnai ė . 2003b: Lie u ių kalbos g ama ikos no minimo pag indai, Vilnius:
lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Miliūnai ė . 2003c: Neno miniai g ama ikos eiškiniai i jų e inimo
ypa umai. – Kalbos kul ū a 76, 17–29.
Miliūnai ė . 2004: bū io aiškos būd a diškaisiais žodžiais a osenos
polinkiai. – Kalbos kul ū a 77, 26–39.
Miliūnai ė . 2006a: Kodi ikacijos i a osenos san ykiai daba inėje lie-
u ių kalboje. – Li uanis ica 3 (67), 50–59.
Miliūnai ė . 2006b: Kodi ikacijos i a osenos san ykių modelis. – Kalbos
kul ū a 79, 9–28.
Miliūnai ė . 2007: Kodi ikuo ų no mų kei imas: už i p ieš. – Kalbos
kul ū a 80, 7–23.
oginskienė E. 1994: Dėl eiksmažodinių daik a a džių a ojimo kance-
lia inėje kalboje. – Kalbos kul ū a 66, 52–58.
Pake ys J. 2006: Veiksmo pa adinimo kons ukcija lie u ių kalbos g ama i-
koje. – Daik a a dinio junginio y imai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as,
5–149.
Paulauskienė a. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas:
Š iesa.
Paulauskienė a. 1989: G ama inės lie u ių kalbos a dažodžių ka ego ijos,
Vilnius: Mokslas.
Paulauskienė a. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Paulauskienė a. 2004a: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: echnologija.
Paulauskienė a. 2004b: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius:
Jus i ia.
Paulauskienė a. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: ech-
nologija.
Paulauskienė a., a ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė
a osena, Kaunas: Š iesa.
214
Kalbos Kul ū a | 85
odune M., ČižikP okaše a V. 2006: skaičiaus ka ego ija. – Daik-
a a dinio junginio y imai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, 3–100.
Šukys J. 2003: Kalbos kul ū a isiems, Kaunas: Š iesa.
ŽŽ 2003: Ta p au inių žodžių žodynas. an a pa aisy a laida, Vilnius: alma
li e a.
Vainienė . 2005: Ekonomikos e minų žodynas, Vilnius: y o alba.
Vai ke ičiū ė V. 2007: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas.
Vlada skienė . 2008: skaičiaus o mų a ojimo p oblemos daba inėje
lie u ių kalboje. – Specialybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo
ome io uni e si e as, 124–127.
Gau a 2012 11 06
HE usaGE oF abs aC NouNs IN Plu al
IN HE laNGuaGE oF ECoNoMICs aND HE No M
Summa y
he a icle deals wi h he opical issue o singula abs ac nouns used in plu al
in one pa icula domain o mode n li huanian – he language o economics.
Fac o s de e mining and suppo ing such usage a e discussed. Insu icien de e -
minacy o codi ied no m can be iewed as one o he ac o s: publica ions codi-
ying he language men ion only he excep ion when he meaning becomes mo e
conc e e, hough conc e eness can ha e a di e en deg ee. When only opposing
ma gins o he no m and mis ake a e indica ed (usage o a conc e e noun is
iewed as co ec and o an abs ac noun as inco ec ) he use s a e en i led o
make a decision abou e e y bo de line case.
analysis o pa icula g oups o nouns unco e s o he ac o s suppo ing he
usage o abs ac nouns in plu al. I appea s ha he plu al o he mos ypical
ep esen a i e o abs ac nouns – de i a es wi h he su ix -imas (-ymas) is no
only a sign o a change in meaning. Qui e a ew o such de i a es a e used in he
plu al in ex s o economics as e ms and some o hem a e included in dic ion-
a ies o economics; his encou ages he c ea ion and usage o new e ms in plu-
al based on analogy wi h exis ing e ms.
ano he g oup o abs ac s in plu al aises he impo ance o such a ac o as
a oidance o ambigui y – a noun in he singula could be ambiguous in a pa icula
con ex . his ac o ough o be ela ed wi h p e iously men ioned ac o s o con-
c e eness o he meaning and necessi y o exp ess an opposi ion “one – many”.
he codi ied no m allows an excep ion o one g oup o nouns in he singu-
la – names o ma e ials – o be used in plu al in o de o exp ess a a ie y o
