J. Klima ičius. Jonas
Jablonskis e la na ion pa le 9
LALBA
JONAS KLIMAVIČIUS
JONas JaBlONsKis iR TauTOs KalBa
ESMINIAI VOODŽIAI: Jablonskis,
jablonskiana, langue, au a, au os
kalba, au inė kalbos unkcija.
1.JaBlONsKiaNOs KEliai, ŠaliKEls iR BEKEls
Jonas Jablonskis (1860 12 301930 02 23) scien i ique kalbinis e, pedagogue p o esseu de
gymnasie e uni e si ai e, socié é éclai a eu , comba a eu de Li uu ie e indépendance,
aduc eu , édi o ius. Beaucoup de choses aîné, pas d'une sphè e onda eu e au o i é.
Nepenkiamas é i é e science, e de la ie éško ojas e ko o ojas. Da i (pa)appin as
( ašomosios) langues pè e u, e en ai con empo anées bend ines a lie u in osios langues
e onds klojėjas, e sienų en ėjas. Jablonskiana commence aup ès de sa ê e i an e.
a noldas Pi očkinas (2010: 1) mini en i on 500 de ses posi ions. 60 ans ma qué Juozo Balčikonio
a icle Jablonskis e no e de ces jou s langue. J. Jablonskis es ici é alué comme g and
che cheu du langage e le p o esseu du langage (Balčikonis 19191920*: 155), mais cons a é
manquec ini é des ésul a s: dans les écoles, comme e dans d'au es en epoises dans les
é ablissemen s publics e dans les maisons, iešp spaudja a p op e langue, quelquein quel
ja gon, èsolu a au du langage i (Balčikonis 19191920: 156). Immédia emen ap ès la mo
publié dans un a icle s'explique J. Jablonskio du cons an souci des jou naux langue sensée:
ses ne aisyklingumens peu en in ec e ou e la na ion e endommage sa langue
(Balčikonis 1930: 167). ici enco e se épè e l'é alua ion géné ale: Jablonskis é ai non
seulemen g and p o esseu , mais e g and * Dalyko ch onologijai li e a u ii dans les
é é ences son p ésen és du p emie année de publica ion e pe sp ado des pages.
10 KalBOs KulTūRa | 86 scien i ique (Balčikonis 1930: 168). Po ans déc i s:
p angus e comme homme de socié é e comme scien i ique (Balčikonis 1931:
170). Son, délégué du co ps, mais enco e ac i s ou ie , la mo é ai
imp é ue, pe çue comme une aie science ne ek is. Cependan
di e siapusiška scien i ique, pedagogique, cul u elle, sociale ac i i é déjà
alo s clai emen comp es a comme p écieux pa imonium hé i age.
J. Jablonskio seniai gal o e s ajo as o gane du langage bend inės kalbos
žu nalas Kalba, i . 1 sąs. įdėjęs Rygiškių Jono s aipsnį Laik aš inės kalbos dalykai
(3136), là même au nom du édac eu P ano ska džio in o me su mi į didžiojo
žmogaus kalbos. Tais mêmes années so i 2 sąs. a. a. Jonui Jablonskiui, bend ines
langues kū ėjui e ilgamečiui (= ~iam) ses obūlin ojui. Son moi ié plus g ande
consac ée à J. Jablonski lui-même: aleksand o me kelio un ésumé d'a icle,
Républicaiden o an ano sme onos e ik o o aičiūno des sou eni s, Juozo
A siminimų b uožai, P ano mašio o, Pe o a ižonio, mo iejaus Pečiulionio
P ezdono e Zigmo Kuzmicki des no es, inalemen umpas, mais Pe oko
Jablonski es le suje d'une é ude ca ac é is ique du langage e eidą išaiškin i из
нашего языка фактов (jos dėsnių) (Jonikas 1930: 63). Jeunamiens lui ai l'honneu ce
ec i ica ion dans skliaus es néanmoins zaciuop é pas quelque p imi i e us
mé hode d'analogie, e essen iel sys ème (dėsnių) p incipe. Cependan ceux
scliaus ai aioda e ne ik umą, e la comp éhension de l'é ude du langage comme
e eu s éjaškinimo ( ik?!) nep įs ai e nelem ai é u us. Cependan bene de son
p op e slapy aidžiais P. J. signé glus as Da bu page bkime didįjį kalbininką!
signi ica i à plusieu s éga ds. P emiè emen ici souligne- -on que J. Jablonskis
di ba ou e la na ion a ail cul u el, o ganisai une ce aine de ce e cul u e
domaine e la ugdė. Il a le é e killé ces o ces pa lesquelles la na ion g andi (J. P.
1930: 64). O nau ai appelle J. Jablonskio, įkūnėjusios da bo d asios, de nie s jou s
mo s: nė a a ei ies ce nau ai, qui ne sai a aille (J. P. 1930: 65). Pa la sui e es
mon ée du dé eloppemen du langage e ugdymo (ou con empo ainiquemen
langues cul u elles) signi ica ion i ale: Kalba es g and ac en de ie cul u elle,
sans lequel impossibles na ion's ascension e p og ès (J. P. 1930: 65). e que dans la
p emiè e de ce a ail e de lu e on o linijoje, comme e manée J. Jablonskis,
es le jou nal: Juk le jou nal in luen aux lec eu s es la plus g ande. de lui
jeuneomené app ends ph aséologie, s yliza ions, langues. ou c'es le jou nal,
cons ammen lu, kal e įkala homme à la ê e (J. P. 1930: 65). e cela se e mine
doulou eux apmaudo isnašos pa oles: Shį s . é ais admis à une quo idien de
édac ion imp ime . <...> épondi que s . n ė son s ak u a l u s; <...> (J. P. 1930: 65).
D oi e, ap ès 10 ans Gim oj o j e alboje (!) P. Jonikas pa le de J. Jablonskio
analogie mé hode, le plus idèle J. Jablonsinys e comp ažygis, pa iculiè emen du
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 11 mais c'es bien aussi pas
uni e sellemen ! seulemen des co ec ions e des nou eada es c éa ion, mais
pas g amma ici, e ici déjà jus emen no e: Digniaux de son mé i e des langues
Li uaniennes s i n a k s ė s ( e . mon J. K.) œu e <...> (Jonikas 1940: 19). Bien que
pas ou à ai clai , mais oujou s signi ica i moksliškumas e
succonc e isée héo ie de l'éc i u e (Jonikas 1940: 18). Neubejo in ai que le
ep ésen an de la jeunnè e géné a ion P. Jonikas s'e o ça de donne
conc e esnies e de alesnies é alua ions (no s ils manquaien de cohé ence)
anni e sai es de décès ge okai plus plaî dans la e ue A chi um Philologiam
negu J. Balčikonis.
men ionné P. ska džius l'é alua ion déma e labelés: Jaunius su Būgais ai es
bu ęskis uni e sal, a J eklek ikas (ska džius: 1931 325). Kalbo y os his oi e dans
cela negi dė a. p oche emps TŽŽ 1936 eklek ikas 1. philosophe, ne iens pasąs
d'un seul sys ème, <...> (éclec icisme aussi seulemen ilos.), 2. neo iginalus, nįs
son a is icien, poè e, publicis as de ond c éa i s, eklek iškas assigné, choisi,
des di é en s sys èmes. ou e p i enkia ce que konk1901 m. šiaip p ês é:
Jisai ( . y. Li uiniens langues ado ėlio suda y ojas) a ou e sa science base
ečiai P. ska džius eklek išku adina: „sa o eklek išką pažiū ą J. J-skis jau
su les lois des langues des gens, (...) (ska džius 1931: 325). Qu'es e de quoi J.
Jablonskio commun inée héo ie du langage assemblée, soudu s i a, ce qui
n'es son p op e? P. ska džius lui-même en un au e end oi cela appelle aiškia
bend inės kalbos p og ama, e lis ijęs J. Jablonskio g amma ikos (e enco e
quelques au es) a aux di qu'ils suda ė bend inės kalbos pag indą
(ska džius 1931: 329). Déjà qu'il n'y a ien de "his o iquemen compa é"
(ska džius 1931: 329330), il ne di pas à qui les g amma iques des langues
communes, juoba aux héo ies des langues communes. Cependan enco e
kūlia i s is: J. Le a ail de Jablonskio […]... a néanmoins d'une signi ica ion non
négligeable e à la langue géné ale schslui (ska džius 1931: 331). Con egué i
peu ê e déjà impossible...
de nie cinqmecius, e cohé en le plus de son concep Baldy ojas J. Balčikonis (il
qu'es ai ou manęs au emen , c'es -à-di e sans décla a ions publiques, juoba
sans c i iques) assez apidemen p épa é e su edaga ès émis Jablonskio des
cinq a icles: 1 Les a ai es de l'Omniscience (1932), 2 Les a ai es de l'Éduca ion
(1933), 3 Les suje s de Raš (1934), 4 e 5 Les suje s de Kalbos (1935 e 1936). C'es pa
47 m. pa a de, di e s slapy a džiais e slapy aidžiais, même ou à ai be na do
skelb i a icles, assemblés de di e s jou naux, ainsi que g amma ikes e
chi es des li es p a a mes, non publiées ecension des manuelles. Rengėjo
P akalba se e mine e me l'espoi : Todėl Jablonskio signi ica ion no e na ion ne
diminue a pas, mais à a e s ses éc i s con inue a de c oî e (Balčikonis 1932a: X).
12 KalBOs
KulTūRa | 86
J. B. signé T umpas desc ip i de ie (XiXX iii) se e mine glausčiausim
desc ip ioni d'homme: isi en an s son allés dans les gens. Tu ų jokių nepaliko
(Balčikonis 1932b: XX iii). Penkia omio au ond es minimes pou s odyklė (249258)
e J. Jablonskio aisomes lis e des e eu s de langue (259280). Eû e un ce ain
ans a o en a i e. Comme jus emen celui de cinqa omio, comme se laisse di e
lui-même l'au eu P. ska džius, de son p op e edaguo ame magazine A chi um
Philologicum 1937 m. adosi, bien qu'a ouhi inis, mais é udiamasse e é aluésy
a icle J. Jablonskis e ac uelle linduïen bend inė kalba. Comme e le nom indique,
ici s'in é esse non seulemen l'hé i age linguis ique de J. Jablonski, mais aussi sa
ac ualique, i an e pa ie hé i age, donc équilib e géné al, e dans lui le passi
c i ique salka un peu pe sui é, accen s pa ois non logiquemen souquician :
joi s ei sis chemin non seulemen aisy ins, mais e plus loin con inuen
(ska džius 1937: 246). Les p émisses e , bien sû , les conclusions d ilypume ou
con adic ion exp iskiasi la même no ion géné ale: commence à pa i de
Edua do He manno des langues communes li uaniennes e de sa g ammai e, en
pa iculie lopaksę, iii e il y a aussi gy um, sin is (s eikas, ney iska pada as,
l'égali é des e mes de la langue) 109) comme œu e de la langue en iè e (ska d
1937: 248) a end na u ellemen l'ex ension de la déduc ion, mais... la héo ie des
langues communes i es (p emiè e!) ne se base pas su un seul modèle e sa mise
en œu e. Da keis a p ieš a a: laiku pasi odė J. Jablonskis, p emie app is le
kalbinnik, en plus, kaip eikian amilia isé a ec des au es na ions oisines les
langues éc i es e leu a ail de pe ec ion, eje e deduk y inę ap io inę
pažiū ą į ašomąją kalbą, ima ado au is induk y ine naujine pažiū a (ska džius
1937: 250), au amongs ga bings es gim inių (su ba ba iz ex e io is i ne yk
gaijąada ais bu iidos balos imi ami) eo asiami (nes saki e s i i) g imai la ie,
g imai la ie e jigai la langue ! Jablonskis, é an un classique philologue,
šiaipjau dans la ie (?! J. K.) linguis iquemen n'es y ęs ni d'une p oblemos
(ska džius 1937: 266). Ce n'es pas clai , que P. ska džiui pa lo y a seulemen
in é ieu e, sanda os opisas?.. Be gi g amma icos c'es sanda os déc i ! La plus
aie limi a ion e eg e ées con e a de: nulėmęs isą olimesnį lie u ių
bend inės kalbos likimą (ska džius
1937: 267) non scien i ique...
Dès le anni e sai e éc i dans l'a icle P. ska džius nou eau jongli e a ec
des é ique es, comme si en soi con enan ou dé e mi: classikinis
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis i au os kalba
13
ilologus, pas pu lebinnik (ling is e), nuėjo non abs ac scien us, mais
ealaus p ak iko keliu (ska džius 1940: 30 mais...3), a o inus suje s du
langage ėmė g įs i... <> conc è es données du langage e à pa i de ces
données dédui s dun dîpisniais, nuselnęs e <...> au pu langage de no e
langage (ska džius 1940: 305).
Toks é ai i Li uu os Respublikos (aTR non seulemen Li uu os)
empsų jablonskianos ondemen .
so ie ime is, gue e okie me is e ii so ie mečio s alinis inis i dese me is
uščia mjes o, laimė enco e, que neaplau és quelu eakcionie iumu ou damas
bu žuaziniu nacionalis u. sukak u iniame s aipsnyje ame ikoje, i ažuo-
ses é iquinius é alua ions, P. ska džius acon e e un neu esnį: soucieux de
égula i é e de cla é, il che che a an ou au langage commun une i s u o i
n ių ( e . mano J. K.), . y. des polices de mo s ou posaki (ska džius: 375 1950). 1956
m. l'ins i u des langues e li é a u es Li uaniennes im é laisse con inue le
a ail de science édi ion Li e a ū a i kalba (ki a dalykų eilė negu ins i u o
pa adinimo!..) en aman du di ec eu Kos o Ko sako l'a icle Du įžymieji lie u ių
kalbininkai. Quelques éminissemen s su J. Jablonskį ce es J. Balčikonio duoklė
p o esseu . J'en p emie posk. Jablonskis homme de socié é! Le de nie
Jablonskio laisse abondance des mo s, mais ce e abondance démon e
seulemen dalely é. Rim o zammoyo e equisame académique mas o es ici
la geus B onės osyly ės a ikel J. Jablonskio ôle Li uiniens li é alines
langues his o iijoje, bien que pas ou cou e e mažoka apibend inimų.
Tu iningi e dalykiški Zigmo Žemaičio a semenimas.
Ce comme une en ée dans impo an s jablonskianos é ape Jono Palionio
cons i uy us J. Jablonskio Rink inius aš us ( . 1, 1957; . 2, 1959). ilniaus
uni e si é du ka ed os des langues Li uaniennes sig ée en P a a mė
pažymima que J. Le legs linguis ique Jablonskio a une g ande impo ance de la
langue li uanienne, de la li é a u e e en géné al de l'his oi e de la cul u e du
peuple li uanien (JablRR i 1957: 5). i omà cons i ue impo besnieji science e
p a ique du poin de ue J. Jablonskio des Li uiniens manuélia (5), bien s ic a
au sens didak iques même 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika.
É imologie, qu'elle soi des inée (au eu us ou édi eu ?) idu inai es
é ablissemen s de science, mais pi malemen eux mêmes p o esseu s de
langue a os, comme le a end l'au eu , enco e ajou an : Kalbos m e o d i ko
s p ašau is manęs ne eikalau i (JablRR i 1957: 183). i omas en amé J. Palionio
s udio J. Jablonskis e son manuels de la langue Li uanien (Palionis 1957: 756).
clai emen pasakomas ces ado ėlių moksliškumas e scien i ique signi ica i i é: 1901 m. lie u iškos kalbos g ama ika g andemen signi ica i e

14 KalBOs KulTūRa | 86 du ai qu'y y p emiè e ois des langues li uaniennes m o k
s l e (čia e con inue ci a osan ykis, <...>, ne e à nos jou s ne nécessi an pas
esminių pa ikslinimų li é ai inės kalbos bei no malizacijos p og am a (Palionis
se e . mano – J. K.) bu o eisingai nuš ies as li e a ū inės kalbos i a mių
1957: 23). Pa iculiè emen soule és J. Jablonskio science de syn axe e sa
nou eau é: Dans les i an es langues populai es, nau osakos e les œu es des
éc i ains les plus célèb es on eu lieu des exemples sélec ionnés, de ces
exemples s u s i s e m i n i mu, de l'élabo a ion des synaksès de l'anglais d ė sn i ų,
ainsi que de la dé e mina ion de nomb eux nou eaux bons e mes, Jablonskis a
ai un beau débu jusqu'à complè emen apamene les élè es de l'anglais
syn axique e , en ou e, a p esque con ibué à l'in oduc ion de la li é ai e
syn axe n o m (Palionis 1957: 49). Dans ii omà in odui J. Palionio un
é ospec i , a ec e un é alué a icle J. Jablonskio kalbiniai aisymai (Palionis
1959: 554). J. Jablonskis du débu de ses éc i s langue p esque ien n'a
dis inguée, mais pa la sui e il ischkyla déjà comme g and li des langues
li uaniennes s p ec ia li s a s, comme g and a u o i e as (Palionis 1959: 47, 49),
ayan aisymų m e od e eo i n i s bases em is de mul i udes d'exemples
so inan bend aisiais des langues des gens d ė s n i a i s (Palionis 52: 1959: 50).
Tomo de iè e es J. Palionio 83 Pas abos (519532) e co ecomųjų langues
choses odyklė (533553). 1960 m. 24 décemb e d. académie des sciences Li uanies
langue e li é a u e ins i u e su gnée dans la con é ence scien i ique Kazio
ul ydo lue appo ab égé publié IV . des ques ions Li uanies kalbo y as (1961)
sous le nom J. Jablonskis Li uiniens li é ai ines langues ugdy ojas (515 e pla i
usiška san auka 1518). Au débu di -on que d a zn n a i a é é appelé des
Li uiniens li é ai es ė u, le plus g and de ses u g d y o j u (ul ydas 1961: 5),
mais pa la sui e u g dy o j u i même ses ė u, comme k a a i s a é é
pasakoma (ul ydas 1961: 10). abondammen acco a es des é alua ions
posi i es e les plus posi i es combien manque une dé ini ion plus clai e de
lac i i é des li uaniens e m o k s l o u g y m o (9), kū ybinę <...>papu , des inée à
la cul u e de la langue li uanienne e m o k s l u i (5), a icles į ai iais de langues,
langues mo k s l o, bien que kl a u s i m a i s abou ), J. Jablonski lie u li e a ienės i
lie u ių m o k s l o u g y da bu (9), kū ybinę Gana <...>, des inée à la g amma de la
langue li uanienne gai aks i ugbai, e k k k k u i k i k i k i k i k i k i k i k i i (5, 10)), ce
qui es la plus impo an e desc ip ion de l'his oi e des li uaniens, n'a jamais
é é mise en p a ique.
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 15 mingas a ail
g amma ikos (7), e son au eu nep alenk as sin aksininnog a inių
y inėjimų (5), pasaky a 16 ans en e a dan e sa mise en œu e a endė
kas“, „sin aksininkas e o e i k as “ (11). min is, kad „ eikė ų išsamių mo-
enco e 16 ans.
Bien que a dèlues, mais signi ica i emen J. Jablonskio 100-année ma quai
des a aux de science des écoles supé ieu es édi ion Kalbo y a V omas
(1962). Uni e si é de Vilnius des langues li uaniennes ka hed os P a a mėje
di que J. Jablonskis paskelbė kalbos ugdymo m e o d us, é élé ses sou ces
(5), mais konjunk ū iškai exigaujama, que son c i è es de langue ugdymo e
d'en ichissemen neigiamų s e imų nesu į akųžalo a liaudies kalba, son emps
é an le seul jus e, peu ê e déjà op é oi s (5). Ou e J. Palionio
edamojo a icle J. Jablonskis e ac uelle no e li é au inée langue (712), J.
Jablonskis la ge se p ésen e comme aduc eu e spécialis e de la
aduc ion (Dominykas u bas), en an s li é ai es ugdy ojas e
in e p in ojas ( incas au yla), célèb e pedagogus (magdalena Ka čiauskienė).
aldonas Pupkis discu e manusc ip inium laquimą. a siminemen s ou ni
Juozas Balčikonis (naujų), me kelis Račkauskas, B onius P anskus-Žalionis,
Zigmas Kuzmickis, ma celinas Šikšnys, Napalys G igas, Juozas lazauskas,
Juozas senkus. Jonas Palionis publie plusieu s douzaines de le es. m.
lukauskai ės suda y a so ie mečio jablonskiana comp end 48 posi ions (à
l'inclus Pi Ta ybinio s uden o ou Telšių Komunizmo auš os), 7 d'en e eux J.
Palionio, 3 diplominiai a auxi. 1961 m. commencées à alle Kalbos kul u 1 sąs.
J. Jablonskiu a en ion nepa due, za a K. ul ydo edamajame Kalbos kul u
ugdymo zada iniai même 4 ois es men ionné leninas e ce seule seule pa élė.
Au p emie des insj alges e pa la sui e di e ses e s udiijních,
acadimiques, e sé ieux p oginių é aluinamých apž algų за ukęs é ape
déjà assez aiškiomis gai ėmis se e mine.
1970 m. a ec la ge p oje ju son jablonskianą a commencé a noldas Pi očkinas.
P o ec ion de monumen s e k aš o y as socié é ilniaus m. du conseil de la
sec ion de langue Li uiniens le 2223 sep emb e 1969 a é é le p ésen a eu
p incipal hème J. Jablonskio base du no mminmen e p incipes de la langue, où
se ai la conclusion: ku an la o me e sa Li uanien na ionale li é alemen la
langue, suko dé eloppemen se basan héo iquemen e p a iquemen su le
sys ème di ec imi (Pi očkinas: 1970 11). Tada ėmėsi nuoseklaus i iamojo
da bo. Pi miausia – 1970 m. – bu o mokymo p iemonė s uden ams li ua-
nis ams J. Jablonskio semina (p adedamas de alia J. Jablonskio gy enimo ak ų
ch onologija 640) e p incipalemen moky ojams apyb aižos Jono Jablonskio
leksiniai aisymai (1970) e Jono Jablonskio g ama iniai aisymai
16 KalBOs
KulTūRa | 86
(1976). Ensui e kylama dans deuxi omée monog aphie ni eaumenį P ie bend inée
langue is akų. J. Jablonskio ie e œu es. 18601904 m. (1977) e J. Jablonskis
bend inée de la langue puoselė ojas. 1904–1930 (1978). Danssidée équen s
J. Palionio išplės inė ecenzija (Bal is ica X (2), 1979, 159–163), ku ioje
é aluables mo s p emie , no a o iquemen , isapusiquemen , déc end in i e
susin e in i, mais, bien sû , e p oblemiquemen , con e a ingas e
dispu ijamas. Des deux bo ds enco e quelque quoi ajou ai e pa yškino
s asys Keinys dans son ecenzijoje J. Jablonskio hé i ime y inėjimai (Kalbos
kul ū a 39, 1980, 6167). a. Pi očkinas composa e p épa é pla de documen ée
jablonskianos ecueil Jono Jablonskio laškai (1985). ses apyb aižų enseignan s
pag indu p épa ée išsamesnę knygą Jablonskio kalbos aisymai (1986). ou
ainika o 1987 m. dak a o ( uome inė deuxième) disse a ion. libé a ion années
p essémen publié en Jablonskio éc i s nepa ekusių a icles, é udes e ne
publib es le es ecueil J. Jablonskis. Des a icles e des le es (1991). Dans
alką s ojus aleksui Gi deniui p aplės as ou e si di e si us J. Jablonskio
scien i ique peikslas: pi masis de Li uiniens kalbininkų es isapusiquemen
y inėjęs i e no s s ic emen dé inies e locuées šnek os s is em ą. Cela
expliquein <...> e à un ce ain įgin u sens du sys ème du langage, qui es
clai emen ema qué e p a ique dans l'ac i i é de codi ica ion. La
sys émingi é de la langue lui é ai bene le plus impo an , bien que
explici iquemen e non o mulé, no mes de sélec ion c i è es (Gi denis,
Pi očkinas 1978: 28). sys émisa ion c i é ius souléms es pa iculiè emen signi ica i .
m. La cul u e du langage (sąs. 42) éla gi é jablonskianos héma iką ce Kazio
ul ydo edamasis de J. Jablons (316) (su lui II sk.), lexiquog aphe de An ano
Lybe io J. Jablonskis (1620), les ac i i és de Kazimie o Gai enio J. Jablonskio
dans la commission e minologique (2024). e ce e e ue l'éc i ain
abs ai emen in appaissé a ec sa J. Jablonskio (e ses ieux pi m akes)
concep e son p og amme appelinem à la socié é (J. Klima ičius, Amžinas
bend inės kalbos pama , Biblio ekų da bas, 1984 10 3335). e ii années de la
République a. Pi očkinas es a le plus p oduc i au o ius jablonskianos.
Neabejo inai signi ica i eiausia es son s udio Jonas Jablonskis nou eaux mo s
c éa eu . J. Jablonskio nou eada os ésul a sans in imp essionnan :
daba inėje lie u ių bend inėje kalboje (...) u ilisée 610 J. Jablonskio mo s. En
plus d'eux, il exis e 470 mo s, qui son composen , mais dans le langage inacqui o:
leu ê e a pas ou ykusių, appa u pagaulesnių naujada ų (Pi očkinas 2000, 10:
6). a. Pi očkinas décamai moksliškai! ma qua le g and kalbininko 140-ième sukak į.
Nea siliko e s. Keinys dans la e ue Te minologija (N . 8, 2001, 5064) a ec a icles-
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 17 niu 1901 m. Pe o K iaušaičio
Lie u iškos kalbos g amma ikos e mes de la langue de la science. Robe as
Ged imas pasi eiškė nauja ema Jonas Jablonskis e lie u iškoji gam o y os
e minologija (Gim oji kalba 2000, 12, 48). Non sans a icle u a e de ce
éc i u e (J. Klima ičius, Pou quoi Jablonskis ai géog aphie e ce a ec cela se
ai , Te minologija 8, 2001, 727). La cul u e des langages (sąs. 74, 2001, 38) a ou ni
seulemen l'a icle de J. Palionio J. Jablonskis e ac uelle bend iné langue, dans
lequel se épè e son déjà en 1979 di men is pagal o i e su académique de ous
les éc i s Jablonskio (Palionis 2001: 8). Bousiai e a iémen épondues à le 150ème
jubiliejų. Les langues cul u elles 83 . (2010) même 4 au eu s éc i en su J.
Jablonskio ie e ac i i é sociale (Eglė lukėnai ė-G iciu ienė, y au as
landsbe gis, i as labu is, Gied ė čepai ienė). Ghana dé aillés 2 a icles
pa lo y os ilijas sakalauskienės Jono Jablonskio leksikog a inė eikla (3043) e
Reginos Koženiauskienės Jono Jablonskio a en ion au s yle (6683). Exis e e
smulkesnių hèmes. R. Koženiauskienės a icle Jono Jablonskio des langues meilė,
é ika e šiandiena (Gim oji kalba 2010, 12, 312) e ie enco e un impo an des
jablonskianos page. P incipalemen du poin de ue de la e minologie J.
Jablonskis mon éi s. Keinio dans l'a icle Min ys su didelį kalbininką e
e minologą Joną Jablonskį. 150ème anni e sai e naissan s (Te minologija 17,
2010, 8092). ès signi ica i e ne p oginée publica ion es dé aillée de la jeune
géné a ion langueininko zana yko a ydo idžiūno dise acinė li e Jono
Jablonskio akcen ologija (1997) J. Jablonskiu ne plus impo an suje du suje de
la éc omosios langue.
Gausi en ce momen enco e a. Pi očkinas.
Son la ge a icle E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į lie u ių mokyklą sma kiai
p ašoka J. Jablonskio pedagogo i š ie ėjo ba ą. P incipal suje
čia – lie u ių kalbos eisių a siko ojimas i jų įgy endinimas pe mokyklą,
a lie u ina ion g yninimas de la langue li uanienne app in es, p op e J.
Jablonskio neleng as en ée dans lie u ių mokyklą, communinio a ian
induc ion, son ado ėlių, žodynėlio, skai inių p épa a ion. J. Jablonskis labai
puikiai comp i que l'école es la p incipale ins i u ion, qui ins au e la
ma e nelle langue à des géné a ions u u es. L'épanouissemen de la langue
c'es pa ie du g and dé i linguis ique de la na ion (Pi očkinas 20102011, 2: 11).
a. Pi očkino dans son a icle Pou lesquels ne qu'un samp o a imen s su
Jono Jablonskio kalbinę ac i i és peu peu ê e sans nécessi e, bien qu'en
éali é e pas insu isammen , a i me que Jablonskis é ai pas Li uanien
į ė is a auklė“ (Pi očkinas 2010: 10). i nea odo „ku kas keblesnis i
bk (bend inės kalbos) pè e, mais plus impo an poin du poin de ue de l'é alua ion de J. Jablonskio kalbinė ac i i és es elle
24BOs KalTūRa | 86 Šiauliai es aussi aussi des langues des gens éliejis skuodas,
mosėdis, salan ai, Kalnalis, T e ai, Geg ėnai ( . y. zemaičiai), . p. F. Ku šai is
(lKŽ i 1957). I is siek es K. Jauniaus, a. Juškos, 2. sieksnis m. miežinis, 3. siekimas
anka a. Juška, . p. k ano siekis, pa ankos siekis (lKŽ Xii 1981) bu
indéchangeables! Exis e d iekis (: d iek i) Geg ėnai (lKŽ ii2 1969), pliekis (: pliek i)
G ūžiai, skaisgi ys (lKŽ X 1976). de s ieg i nous a ons e s ygis, e s iegis
(no ma), seulemen s iegas (žmonių kalbos), da s aigė s aigis s aig is e K.
Jauniaus pada y as s aig as (lKŽ Xiii / 1984). sie i e sija, e siena, sielis, siẽ s,
e sai as (lKŽ Xii 1981). ès b iè emen enco e au men ionne : g andi e
ūgis, e augis, e ūglis, e umo ys (ceedu di é signi icmées); au i e au ai,
aklė, auklas, aulas, e ùlė guls inis dūm aukis (sin. ba as 3.); kliū i e kliau is (i
kliau is kliaudis kliauda), e kliū is / / lūž i e laužas, e lūža, lūž ė (i lūžis
eikiau de lūž i, e non de lauž i); pjau i e pjū is, pjū is, šienapjū ė, e
pjaunis pjaunys, e pjo is pjo a pjo , šienpjo ys / /; skliaus i e skliaus as,
skliau , e skliu as; aus i e spūdis, spūda, e spauda; c ie e shūkis,
šūksnis, šūksmas, e shouksma, e šūkolas, e šaukola(s), e Šuklys, Šuklia, e
Šauklys; šliauž i e šliužas, e šliaužlys; auk i e ūkis aukinys, e ein,
auka, aukis, auksmas. Dans le langage i , įsismaginus balsiés kai a so
pa ois au-delà des séman iques comp éh amumo limi es (ulė, ūkis),
appa aî queis o homonimiškumo pa ojų: maigūnas (: miego i), ša as (: šus i),
sodyba (: sėdė i), nesp éh amumo: paūdė i (: paaus idė), ū (: aus i), ūdis (: aus i).
Dans le communinée cela es inaccep able e déjà impénchable: linus b uk i
b uk u ė, b uk u as, p ieb uk, éb uk ą linų pluoš ą ou gal enas b auk i
b aukčiai, b auklys, b auk u ai, b a as, bien que es e habi uelemen b ūklys
(: b auk i), e non b auklys, es e (ne e imologiz nécessai e) b uknė (: b auk i)
comme e sodyba, ca e la a ian e de sodyba (nama ch sėdėba) n es pas s'il
ous au s'asseoi nuola , ê e ( ok) dans le communinée, il n'y a qu'une seule
chose à ai e (kalime, dans la chamb e, le a ail es déjà clai ). Pa ies J.
Jablonskio 1915 m. i balsiakai inis a ian dėmėda osi kalba (JablR i 1932: 188)
déjà depuis long emps commun inée le langage es anach oniškas.
anciennemen pa eikš as nepasi enkinimas ediniais be kai os: ainsi à cô é de
sen i es pojū is, ainsi à cô é de g andi de ai ê e p ieūgis (Pi očkinas
1970: 10). P ieūgis déjà jus i ié, ca il y a e augis, en plus, au ega de les
signi ica ions p ieūgis se ai ū g io apedas comme p ies o is s o io apedas, e
p ieaugis es p i a ug i m o dydis. Pojū is es de sen i (juslées!). D oi e, K.
si ydo pajau a 2. pojū is, ju imas: cinq pajau imes, cinqos pajau os (Cla is
Ge ma-

J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e au os kalba 25 nico-li huana (~16731701) i
729), klausos pajáu os lRKŽ (lKŽ iX 1973) pajau ą lié a ec (pa)jaus i, plg.
jausmas e nuojau a, p iejau a, a jau a, užuojau a. Ilgai u ilise sensa i s
niekada nebu o bend inės kalbos ak as. Teisingai pasuko a. Ba anauskas –
zaleido place pojūčiams, ainsi e pajau os plus con o ables que pajau imus.
Negi neski iam des physiques o ius, alkio pojūčių de l'esp i des pajau es
beau é, libe é, de ous les humains b ô e iali é, iden i é, sain es, gilies? !.
dis inguam anciennemen pajau a pajau imas, sen imen lK 1950, knyg. cas
pajauchiama, sen imen DŽ1 1954, li es. jausmas: Ši dis apsąla, millie s
pajau ų pabunda DŽ2 1972 (e plus a dni édiniai). di é en po y is e
expé ience, a i ude e pžiū a, pok ypis e pak aipa, po eiškis e pa aiška,
pos ūmis e pas ūma. e n'es pas op beaucoup. Seulemen besoin pa au o
iden i ie a ec sen imen plg. ac ion e e e , conquêica, in e acéika, i e e
pau e, aille , lux e poplūdis, išplūdis, pe e smas e pe a a... Quelqu'un a
ê é s yp į, mais alo s peu e pas en ê e à quelqu'un peu ou e is
s yp us (ypač s yp ų).
a. Pi očkinas ne a s ydamas appo e à J. Jablonskiu balsių kai os a sisakymas
(a nebu imas) a dy ų sis emą, mais jaunag ama ikių absoliu inį dėsningumą
(Pi očkinas 20112012 22: 4), s'appuyan su J. Palioniu (i la ių enciklopedija),
e eu de emps, puis des exemples uči elji i. . mon e que dėsnių
absoliu inimas (Pi očkinas 20112012 e Jenkė Jablonski 1). De elles
con adic ions à soi peu -ê e ne es e aien sou enus, que ici le nécessai e
pé i ion ai ap ès ou idèle J. Jablonskio élè e J. Balčikonis cons ammen
emphézda és ê einnée à la idéli é aux ais ai s du langage i an
( yž ingemen di es en un i an déba : P ieš ak us e me a onijos dėsniai
mus mu il i!). Cela sa ai déjà e K. Būga. D'ailleu s, o eille e cœu êja i en
des équen s de els excep ionnels ai s de langage neus econnaissan !
a eugle eje (ou jus e ê emen se eje ). a ec les é udian s pas di icile,
mais idèles u ilisa eu s de la commun inée p ibloškiami. Neuž su i J.
Jablonskio 1922 m. a i ma ion, que l'accésaga -ing indiquan pa ois daik o i d
au s, so inancée sou en ou pa ois aikš ėn pa icula i é (Pi očkinas 20112012
22: 4). T op beaucoup nede inėž a pa ois, sou en , pa ois s ic emen
sépa i i -ingas nuo -ė as, -o as, -uo as. D'où so en le kūninge ( kūniškas!),
s uomening, liemening, k ū iningas, k ū inga, pe ingas, šlauningas, blauzdingas?
Mais o o ! Pou quoi o ageux, plu ieux, mais ensoleillé, en eux? lKG i 1965: §
966, p. 556558 explique plus dé aillémen e ge okai au emen . Tak ing ansčia
de ko o plg. é hique, disc e iquemen , i oniquemen , melancholiquemen ,
logischkas...
26 KalBOs
KulTūRa | 86
Beaucoup, mais aimen pas sans p éalo, sugaišus emps de chalikèles (a ec
klys keliais) e ou ne dans jablonskianos chemin. ici p ès e esamas son in.
seniai bu o žinoma, kad nemažai žymių Eu opos kalbininkų „nemaža
es u iliséeési e enco e enco einau ou i les célèb esnies œu es de J.
Jablonskio (ska džius 1950: 379). a. Pi očkino es la gemen exploi ée e
complildy a pa l'a icle Jonas Jablonskis à l'aki a des langues é angè es
(Mokslo Lie u a, 2010: 19, 1, 12; 20 12, 15). Il y a même (Mokslo Lie u a, 2011: 3, 12)
zana ykės Gied ės čepai ienės e algi do malakausko dans l'a icle Ku iš
iesų gimė Jonas Jablonskis dé e minés exac s son nom de ma e ni é. M. 1992
émises J. Jablonskio s ainio, sese s ma y ės y o, eisininko mo iejaus čepo
P isiminimų pa ie À p opos zymųjį kalbininką Joną Jablonskį e ses p oches
e pa en s (80 psl.). En 2009 m. le musée na ional de li uwa émi Eglės
lukėnai ės-G iciu ienės composée e ospec i es e le es a ec
illus a ions Kons ancijos e Jono Jablonskių šeima (248 psl.). Li uiniens
in elligen s de amilles aspec éc i ée Juozo y au o uzdilos e ueja Iš
len ynų i dėžučių naujam gy enimui (Mokslo Lie u a, 2010 11 12). Gim asis mo
a publié en 2010 une conjun adă.), Sou eni s su Joną Jablonskį (suda ė Gied ė
čepai ienė, lionė lapinskienė, 472 psl G. čepai ienės e déc i e comme J.
Jablonskio peinslouse des yškūs exliekami ou, deja, blankesni, šešėli b uožai;
a ec illus a ions, . p. Žodynėliu, au eu s de biog ammes, sou ces
bibliog aphia, pho os de ap ašais e lieuo a džių odyklėmis. dans di e ses
his oi es e encyclopédies Jonas Jablonskis es déc i comme un no ma eu
e sa an de la langue Li uanienne (sabaliauskas 1979: 193), qui p emasis […]
commença à exige que le b anduol de la langue communis e e sa base de
c oissance ul é ieu e cons i ue aien une langue populai e, héo iquemen
o i ié […] la langue communis e, su o mulai les p incipes de no ma ion de la
langue communis e (Zinke ičius 1992: 14 156, 15, 2; 153); pada ė didžiulę paslaugą i
lie u ių 23i, ypač sin aksei (lk.Enc. 1999: 274). Le plus loin, le plus accen uée es
son science de syn axe: gana p écisémen scien iquemen déc i e lie .
langues phonologique e g ama ine sanda a, aide sin akses science
ondemen s (lTE i 1978), lie u ių kalbos mokslui i p ak ikai labai eikšmingi i
sin aksės da bai (TlE ii 1986), u ėjo didelę į aką lie . kalbos p ak ikai i
mokslui, ypač sin aksei ( lE iii 2005). Kol inalemen es e... p esque
pe i možis sa o iquemen sully i la langue mažlie u ių e su alkiečių a mę,
les deux ha monise (Zinke ičius 2013: 379). nuopelnus p ophésiquemen
1930 m. J. Balčikonis p isky ė J. Jablonskį p ie „ au os did y ių“ – jo
compa é a ec nuopelnais okių žmonių kaip y au as Didysis (Balčikonis 1930:
169). 1999 m. Li uu os adio e élé ision su-
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 27 eng ues 100 į a k in g i a u s
i ų XX a. li u os pe sonnes élec ions J. Jablonskiui ekooji la 12ème place. Cela
indique une ce aine i s u o m e n ė s sup a imen , donc neko ek iška ès
le e pa appo à K. Būgos 61-ąja (Pi očkinas 2000 10: 2) il le comp end plus
acilemen eux-mêmes m o k s l in i n ka m s. Beje, J. Jablons os s pe c i al i s a s.
<...>. a ec K. Būga no e langue science cesse du p incipal son sh u l o, diggio son
kis K. Būgos e ę labai sup a o: „K. Būga bu o ienin elis mūsų kalbo y-
y ė j o ( e . J. Jablonskio J. K.). Toulo shulo, […]...>, cesse e ou e la
compa a i e science des langues indoeu opéennes, beaucoup quoi semiąs de
no e langue (JablR i 1932: 263). du nom li uanienne, composé au 1000-meci, les
Li uu os i šk i l ia u s ių žmonių šim uke (uni e so inės lie u ių enciklopedijos
mokslinė edakcinė a yba i konsul an ai pa eikė są ašą 300 papildų
akademijai, ku i mokslė i a ankko 100) c n o log i š k a i son e Jonas
Jablonskis kalbininkas, lie u ių bend inės no mmin ojas, e Kazimie as Būga
au o ais h oo y os lie u ių i y inė ojas, Balikon, e Juozas Jablonskis
kalkalbininkas, is ikim Jono adi ions, es l'un des plus célèb es édi eu s de la
langue des gens de Li uanie (100 000, 2009).
Résul a s
Jablonskianos chemin se composs o en 3 inégales du ées, g andes héma iques
d'é udes e d'hé i age sclaides di e si é, quan i é e quali é in e psnies: i
açons cinqa omis, p emiè es app écia ions e apibend inemen s, ap ès une
p esque aush ie in e up ion açons deuxi omis (a ec gausius de conc e s
aisemen s d'explica ions e app écia ions), ie e a aux, quelques
su éloigns e a icles (didic és Jinam Balikončininkai e Jusi Palionis) i k i m o n
og i n; ii a. Pi očkino m o nog a i n is calculan depuis les accès
1970197719781987 non sans au es au eu s (da e J. Palionio) signi ica i , mais
e oko appa aissances plus di e si ian héma iké, pa ois p enan des
concep a s e é alua ions; iii p o m o n og a i n i s, allan dans plo į,
di e si o ę, . p. supplémen s pas sans i aža imosi, mincinimosi e
signi ica ion(se), même con einimo(se), mais sans essen iellemen nou elles
é alua ions ou plus sé ieux emboyeau de pe e i essen iellemen (i en
posi i ames pusnęę). J. Palionis p esque ou e i é, a. Pi očkinas ac i s e
p oduc i s, aspec ines au eu s gausėja, nou elle (a enou elée) monog aphie
nei odo, peu ni neb ęs a. Poli ique pe iodisa ion ne se ai ciblée, cependan
a odai a en elle mon e aien ésul a s ela ion du a ec libe é e non-libe é
poli iques e académiques condi ions e possibili és. De la de niè e in e pèsion, qui coïncide p esque a ec les années de libé a ion e de libe é d ide-
28 KalBOs KulTūRa | 86 siècle, la ela ion de la libe é académique e du
inancemen de p oje dé e mine jusqu'à p ésen jablonskianos gausokų
ezul a ų mažoką signi ica i i é. Ne chaque publica ion (i a icle au o iaus) ici
men ionnée pou aps o e bu lo que se ai mieux oi , ce qui déjà e ainsi oi ,
e cela, ce qui a mo ellemen manque e ce non seulemen p agas, mais e
ydos a k ei in i J. Jablonskio image. Un au e nécessai e scissionnemen , ici
n'explikué, se ai héma ique. J. Jablonski é ude du langage de la science e des
scien i iques p a iques ba es e su ou leu p opo ionnis é alua ion, plus
p écisémen enco e insu isan même les plus impo an s é ude e pa ois
même ès con adic oi e non sans dile an izme e même nihilisme é alua ion
es siek elėjęs au-delà du bon sens e de la déco i é: J. Jablonskis pas
scien i ique... publicomnie, au con ai e, in eig a: seulemen kalbin ( oks e là
où il es un de ce cen ). Les semi-scien i iques le isualisen se seulemen
langue aisy oją... une des é alua ions de shi okio di e sopume aisons es
celle que J. Jablonskio kalbininko les a aux p incipalemen seulemen classés,
a emen hié a chisés, e si au hau éle ien synaksė, ce es aimen
p esque bend inée héo ie du langage jamais. La hié a chie se ai ou éelle
seulemen emê é ou J. Jablonskį comme in ég alię pe sonnali é e son emps
la na ion homme. Pčiam lui a hié a chie, sans abejo, a é é aiški comme jou née
e cela chaque jou . Cependan jablonskianoje, si combien clai ėjan , ce
neiš yškin a e nepada y a sa key u. Là end end une é a nai e du linguis e
l'é alua ion: il e l'un de nos na ional na ional enou ellemen di igean s,
onda ions de l'É a c éa eu s. Kalbos no minamąją działalność Jablonskis
considé ai une des plus impo an es Li uu ys ės e des Li uiniens o me de la
c éa ion de l'É a ( idžiūnas 2000: 1, 2). ici le passage du chemin pas ps, mais
ma agus, e la jambe mon e.
2.JaBlONsKiO KELRODŽiai TauTOs KRYŽKElsE
Pas de la langue science commença J. Jablonskis, e de sa ie de dé ense e
de sou ien, de la pa ynée amou p omou emen . 1883 m. Auš oje éc é: Jauni
Li uu iai įždami isz moksla iecziu moyeninu e augsz uju sug įź a a ec
é i able leu s giminēs e langue meilę, pou ou e science dans xenimoje
imoje d asēje i a ga ę. Pagi inas i a jų iszsilaikimas i neuźszaldimas i
kalboje e s emenkiausios dalies meilēs ē inēs (JablR i 1932: 3). Comme
kūdikis jüga o éga an aides e lib esnées condi ions comme bi ė kibo
dans nau os e kalbos da bą Vilniaus žiniose: u ėsime ou e me ę lopy ies
skylė us son na ion's ooges e a i in i sa enco e nonudjuū usi šakeles (JablR i 1932: 74). Pla de
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 29 a iklai Apš ie imo
eikalai 1906 m. Lie u os ūkininke baigia aiškia nau os gai e kad žmonės
galė ų pagalius non seulemen des mains e des pieds, mais e la ê e
a aille . Le a ail es des gens lobio e smė. l'éclai age gi e la science
donnen non seulemen lobį nau ai, mais gy a ą e happę: une na ion, qui
bijoi l'éclai emen , con oyage 10-annéeį des années de la g ande gue e,
isuome sku s a, nyks a i mi š a“ (JablR i 1932: 122). Didžiojo ilniaus
quand nejeignons, ce qui es des iné nous ece oi (JablR i 1932: 193) se
sou ien a an ou en déplo an ce con oyage des ic imes humaines e de
la langue des skaudes na ions: man, se sou iens-je, é ai iès au suje de la
ela ion, que mes amis, comme oi, é adan sa ie, ou les égaux, s umia
b um e leu s b olius, g ainçan a ec le a ail, ne oulan qu'un mo de
mumblé mum (JablR i 193:194).
Qu'un nou eau siècle J. Jablonskis pasqua aux éc i ains e lec eu ojams
a do ėliu (lie u iškų mokyklų da nebu o!..) éc omosios kalbos g ama ika su
sa i u o iginalu sa base de c éa ion žmonių kalba, ce u heu eux deux
choses ame ikos lie u ių sumanymo e J. Jablonskio coïncidence de
éalisa ion. Bien dejo, J. Jablonskio a ail ici le plus impo an décisiamas.
E il le plus sou en agissai seul lui e kū ė, e gai es ma queai e à lui, e
kalbai.
1892 m. Va pe K. Obelaičio slapy a džiu u u imas ašomosios kalbos ė as
in i ulé Kalbos dalykai publia p emiè e langue aisymų i jos ugdymo a ikl.
Ensui e du même nom d'en e eux é aien dizaines jusqu Laik aš inės kalbos
dalykų 1930 m., échéusių Kalboje déjà ap ès l'au o iaus mo . Cependan , en
1915, quand g iaudaien pik i, ne sa en pas quoi les li auiens lemsian s die ai de
gue e, a kampiame èliže éc é déjà beaucoup d'années exécu e sa langue
c edo. Pa adino Kalbos choses au lieu e signe R. J. ( . y. Rygiškių Jonas). La
p emiè e a é é imp imée Vai e a ec paan aš e skliaus ose Depuis un langage
manuèlio, pa la sui e 1916 m. de son p op e suda y oje langages de
l'app en issage de li es de lec u e Va go mokyklai ici déjà nommée Kalba
(Kelios laidos min ys). Elle a é é de nomb euses ois elâchée. Ap ès 60 m. 3
poin s de ce a icle de l'au eu paci uo i dans les magazines en an s
Ž aigždu ė, ils palédaien de els mo s: siauchian la P emiè e gue e mondiale
empê es, i an loin de la Li uu e, déjà p esque complè emen pasiligojęs,
p islėg es pè e ynės ilgesio, J. Jablonskis sugiedojo įk ėp ą himną gim ajai
kalbai (Klima ičius 1975: 8). Se é é an p emiè eja paan aš e a. Pi očkinas ne
emblindan pas décla é: Tes pensées, appa emmen , ne son pas o iginales,
mais e s es, comme indique paan aš é (Pi očkinas 1978: 74). Mais J.
Jablonskis, ce qu'ap ès ou à quoi ėmèsse, exploi é, soujignés indiquai l'o iginal ou sou ce. e lisons a en i emen J. Jablonskį: Kad nos

30 KalBOs KulTūRa | 86 na ions ne se ai des chan s dainèles, pasakų, mįslių,
pa a lių, p iežodžių su ašy ų, p o esseu , p êigui e éc i ain (JablR i 1935: 191).
Ca ici il es clai emen pa lé de ce e bien ô u u e manuél de no e langue
uoka enebū ų m ū s ų k a l b o s a d o ė l i o – šių dienų s uden ui,
langue numinai es manuél, où des langues app ennen se i es de exemples de
ex es, e non de g ammai e (no s elle J. Jablonskio en 1901 aussi in i ulée
di ec ice, selon didak ikà aimen pas de manuel). le e à sœu Kons an in du
o onežo 1915 m. oc ob e 16 d. (sen. s il.) J. Jablonskis ei aujasi: a n'y a
Pe og ade kokių a d o ė l i ų l ie u i ų k a l b a i (lie . pasakų, is. įnamių,
Žiupsnelio e c.)? (Jabll 1985: 144). Pi očkin no e que à l'époque J. Jablonskio des
a icles de langue a si ado plus publicis inių elemen s leu exemple comme
jus e s aipsnelis Kalbos dalykų ie oje, composé plu išoš o a o izmų
(Pi očkinas 1978: 74). e beaucoup plus a d lui ce jus e sen encies ecueinėlis,
in odui an aš e Kalba (Pi očkinas 20102011 1: 11). Son on a, que a Kalba
Jablonskis ylėsi sužadinsiąs isuomenėje no ą moky is p a ilnej, liaudies
kalbos dėsniais pa em es bend inės kalbos (Pi očkinas 1978: 75), mais ni
soucia ions a ec men ionnée scolaines skai inių knyga, ni au o iaus in encijos,
gen e sa i umu, emps d asios, deja, nema o. Kazys ul ydas non plus n'a osé
dans ce e publica ion de J. Jablonskio ega de comme en ses p op es
o iginalia, e non e ines, bien signan s'impose la esponsabili é pou les
pensées y exposées, […]> comme les enan pou p op es (ul ydas 1982: 4, enco e
15). Ne comp enan pas ou ne ega dan pas, ce que essen ai J. Jablonskis la
na ion au c oiskel, son cœu , oix, souces, même gen e, s ylis iques, ega de
dans ce e na ion mani es e du langage ou au con ai e oidemen , comme
en kiekielikoi che cheinė ojo pajiū as dans choisisme le suje d'é ude,
ésossimen des p oblèmes e sépa is leu s aspec s, e ce c'es lemiannée
dé udes enseignan s e li é a u e 3). (ul ydas 1982: D oi e, K. ul ydas dis ingue
gén ées ues en langue, specialueux ses ie e a ail bu s, âches e sa même
p incipale di ec ion des a aux, cependan ce e pu sui e hié a chie des
bu s e objec i s bien que n'ai pas di ( a langue!) aku oscen me a ici même
elle es laissée be au é abs ac i: Taisi nous ici p incipalemen dans Jablonskie
comme la plus g ande ic oi e en l'his oi e de l'humani é (ul ydas 1982: 3). Mais
neko ek iška J. Jablonskį déc i e comme kiek ieną y inė oją il é ai le
p emie , le chemin jusėjas, son dessein, ésž , bu pas de é udes, e de Jono
Basana ičiaus Auš os e de son p omadin o incoi kos Kudpo. P emiè emen
pas commun ines langues, e na i es nau os langues ie ies, sa pa icula i é
Li u iškumo, pu i ude puoselė ojas. de shi o adosi scien i iques onda ions e
ke ès, mu s. e le che cheu , e le c éa eu . son ke-
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 31 lyje a ai e beaucoup
dé dy ojs ce ains é aien jus e nesup a ingi ou d ąsūs neišninkų é aien
moins impo an iai, a gumen uo ai, sou endai , d'ailleu s, pa ois même
manėliai, ki i – ne a žaga ūs neigėjai, pik i niekin ojai. sumanių pagalbi-
demandé, sa ingasis K. Būga, mais la plupa de olo nep ilygo sa oi anymu e
a kaklumu, un seulemen J. Balčikonis bemaž. 1915 m. J. Jablonskis
sh iesuomenei e 1916 m. mokyklai beauzi, į aigiai, pap as ai pe sakė gai es,
lesquelles a é é publié déjà en 1901 m. g ama ikoje. Jos P akalboje, os
pasakès, ce qui es g amma ica, uoj imasi aiškin i y p a i n g ą l i e u ių
kalbos pama ą:
Les lois e ca ac é is iques de la langue science dédui de la langue des gens: <...>. Où <...>
es nemaja éc i ains, sup a usių gens du langage d asią <...>, celle possible inali é
g amma ique e ces éc i s u ilise . <...>. Ki aip au agi à uo- a pu sus a y ojui des
langues Li uaniennes manualėlio. Jisai a ou e sa science à base su les lois de la langue
des gens, ca nos éc i ains eux son sou en soėmées leu langue des éc i s <...> su des lois de langues é anges. <...>. <...>.
E les langues des gens consomman pou le bu de g ammai e, au ê e a sa giam: <...>.
<...>: de é ange s langues a in ib o é no e langbon non seulemen mul i ude des mo s
é ange s, mais e nemaža phénomènes, qui e š e polluissen no e peuple langage. <...>.
Tos o du es doi en paye à sépa e des g auds, […]...> (JablRR i 1957: 59-60).
Ši ą ondée sa ou e ie a ail e c éa i i é pensį didžiausiąją gai ę J. Jablonskis
glaus ai es é ablięs enco e aupa a an 1890 m. K. Ob. slapy aidžiais Va pe publiée mykolo
dans une g amma ikos ecenzijoje: No in sus a i i kalbamokslį i budu učį i ki us i
pisa i, il au , bien sû , pa čiam ge ai comp end e les ègles des langues éguldomas aux
au es di ec emen de pe sonnes e de ces éc i s, dans lesquels labo s us mâ ai g inko
nemais mus mus musus de chansons, mįs (mink), p iežodžių, pasaklių i pa a ų. Des au es
eikales medegą g ama ikai peu sem i qu' uoka , si leu s éc i ains son eux-mêmes
pa ėmées leu s a aux su la langue des gens (JablR i 1935: 3). m. J. Jablonskis
commence pas pa du langage des gens, mais pa de l'homme e du peuple: 1915
Le langage es le e le de la ie humaine.
Dans le langage la na ion se di , ce qui es an , ce qui au . Le langage du peuple es
exposé ou e sa na u e his oi e, būdo ca ac é is iques, âme, esp i ia (JablR i 1935:
190). P aleidé 12 pa ag aipėlių accessions deux no minable écalal indica ions:
Mišinys, ni celui ni celui, e celui e celui pa boje ne a ka, silpnybė, amsybės
gal oje. Ne a ka, silpnybė, énèb es en ê e mélange, ni celui ni celui, e celui e
(JablR i 1935: 191).
32 KalBOs
KulTūRa | 86
Comme 1890 e 1901 ainsi e 1915 m. à la in son c edo ka oja: No in son langage
app end e e alle ap ès a ec son plunksna in les gens, il au paye p incipalemen les
gens de chan s, con es, p iezodžiai comp end e e leu s ichesses de langage
b angenybėmis obse é ies.
celui pa boje Ce bu au li e sou en e les g ands éc i ains, éc i ains pailininkų
les a aux, ceux de leu s a aux, où son éme gées des aies, g andes ca ac é is iques du langage des gens
(JablR i 1935: 191).
J'hablons de l'au eu isme de ou ce ex e Les suje s des pa oles émoignen
clai emen des pensées iguba iden i é e du ex e pa ielle iden i é, ainsi que
ses p op es esp i s (mūsų au a, au os d asia, au os kalba, au os dainos,
au os aikai i au os mo yna) e ses p op es leksika (kalboje i š dė a p igim is
i išmin is, į kalbą s u d ūs s i sielą, i š k i l u s i o s i o s s s s s i ė), azeologija (ši dį
e ia, ei i in people), ses ca ac é is iques leksikaudien ( u ki d ejeny ai, in ankis,
dainos dainelės), plus d'un didac o de la pa de la mien: ce, ce, ce, ce e ce... […]
même. Ne a ka <...> ê e […] mélange <...> pa lais. Comme ici deux célèb es
kalbininkai (su jais ou bū ys humani a ų) son ombés dans le s é éo ypo
spąs us. Son nom dilęs sudilęs Jablonskis langues aisy ojas puoselė ojas
pè e as /. O a aux des gui ies n'ape çu . mikalojus Daukšos impo an eąją
P akalbą, ieux isga sin ą Va po, de niè emen Ju gio lebedžio, a. Pi očkinas 1990
m. publissai sépa émen édiniu (mikalojus Daukša, Pos ilės p akalbos, ilnius:
min is) a ec son accompagnemen a icle (3846). é oque J. Jablonski c edo c edo
p écéden n'é ai pas... K. ul ydas, p enan du li e numé iques un ex e di isé en
12 poin s, a ajou é les plus longs end oi s banaluks, g is, en e- emps neg abius
commen ai es seins p op es ema ques ainsi que ce gen e d'explica ions (ul ydas
1982: pe sonne en éali é, šiši ais nusak (4), (10 é oqué pa des mo s), aip
nusakomas, nascomas, pensée con i man (1 con i me, ou , comp enai , ne dou e
pas 1), (1 ois accen ue (seulemen ) au poin ii aclemen e jolimen décomp é
langue e na ion ela ion (4) commen a eu s de condui à Li uiniens honneu
bu eine exp aišką namus, même a ec leu s p é eiksmių (K. ul ydo s udios
obje !..) da ybos išgalėmis (9), mais pas dans langues namus na ion e pas dans
nau os namus É a ...
Shi as J. Jablonski c edo, numé o é pa poin s, changé de nom Jono Jablonski
pensées su le discou s publié dans le li e Kons ancijos e Jono ou comme
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 33 Jablonskich amille (229).
Essen iel uni e so in le plus, accessible le plus son déclédi ion mon an
his o ique e donnan ak uales signi ica i i é. il a long emps emps
clai emen di e que J. Jablonskis é ai pas ou bonnemen son emps a sei
limi é, de ce emps cons î é, mais au con ai e m o d e n u s peuple homme,
ès bien comp is l'issue de l'émancipa ion e bien pa augé dans son âge midi
alo s plu ô Ry ų Eu opa, ano milano Kunde os, pe i es na ions pè e ynes,
zioig koją. To na ionsų žygio bū a la geus isapusiško. L'échappemen
na ional non seulemen pe du e libe é a siko ojimas, mais e nou eaux
c éa i sie au iškumo aki ačiai, nau os kū ybiškumo p og ammas
mode nizacijos.
J. Jablonskis (il é ai p emie !) p og amma iquemen 1908 m. Vilniaus žiniose
mikalojus Kons an inas čiu lionis ašė: lie uškas liaudies dailė <...> doi ê e
de no e dailė, elle doi éle e ses p op es s yles li uaniens, elle es no e
p ide, ca ce e beau é, qui a sa p op e, es p op e, p oud e li chique
(mi u lionis 1960: 279280). Ap ès années Vil yje su musique, qui es humain
impo biusiji e pi mu inė kalba (čiu lionis 1960: 295), enco e a ec ši dgėla, mais
déjà e a ec espoi : nė a enco e elle, e celui, ce qui es , c'es a y um
apža ė as o une, e lui u ilise es, au pou bu ų žino i žodį, au ê e
pašauk am. Ce éso éside dans nos chan s, <...> (čiu lionis 1960: 286),
seulemen česlo o sasnausko Ku bėga Šešupė e Jau sla iai e olilo bu ų
e odis as as: iškyla aikš ėn a aimen lie u iška s yga elle queis a, ie,
nepagaunama gaida, qui hôpa auja dans nos chan s, a an amžius
p épa in ese (čiu lionis 1960: 287). Mais comme e J. Jablonskio langues, ainsi e
m. K. čiu lionio, č. sasnausko musiqueos chemin a é é p i ioglin as k ailiausių
kliūčių: mūsų muzikalinie aka ai non seulemen a ec lie u iška muzika, mais en
géné al a ec muzika ien on en commun. Mais enco e pi e, que dans les
illages Li uaniens commence pla in ies les di es nou elles chansons, don les
mo s ès poe iški, mais gaida si niekinga e in e na ionale, que biau u e
écou e . <...>, by jus nou elle, e les ieilles chansons a dans kampą e
oublis es nyks a, <...>. e ainsi a ai ai des jou s de la ésu ec ion de
no e na ion! (čiu lionis 1960: 288). m. so ijos čiu lionienės-Kyman ai ės li e en
mode nizmo modelis, <...> a g ęž as į lie u ių au osaką“ ( y au as Kubi-
Li uanie, où bend aeu opinis lius llEnc 2001: 340), insé é m. K. čiu lionio dans un
a icle muzikologiniame su la musique déjà pa le e su en inį: Kiekienes
na iones musique, épanouissan e g andissan , ne cesse pas de ses
dis inc es pa icula i és, ca elle con inue à abou e les composi eu s qui,
é an sou en les ils de leu o ine, eçoi en de leu s pè es le sang a ec l'amou des chansons e , eux-mêmes, les aiman
40BOs KulTūRa | 86 langues comme un moyen de collec i io de pa lan eu s
assembū de di é en s e noss ins umen é (de Сoссюр: 260), mais
unepusiquemen e p obėgšmais p incipalemen le langage na u ellemen glūdi
e noss ou na ion, inalemen e les na ions (e ninės ou sou ée e de
communica ion son deux (ai ies au õs), mais la p emiè e pe e es le dange
poli inės) su elkimas i į als ybinimas. Tik labai e ais a ejais kalba – e no-
de la na ionali é, le p emie pakopa ou e la de niè e galas. ès a es cas des […]
de plusieu sakalbių e hnoses composan une suéica es ou belges poli ines nau o,
e la seconde neda nioji. ispanų (kas ilų) e hnosas ispanų poli iquemen na ionne
subi o es au onomies p é en ions de ka alonų ( aikiai) e baskų (i
e o is ines). Pounijinės lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės poli inė au a,
quand i o lenkakalbe ( ik liaudis es es é p esque lie u iakalbė), a pe du
l'É a . Zemaičių sube noso (po au ės) le pa io isme égional, p incipalemen
es linguis e, e hnique, cul u el, mais pa ois exploi é des pa des aukų...
lKEnc 1999 e 2008 ni des langues, ni des onc ions de langues, même des
Li uiniens n'exis e... Exis e ès sé ieux adelės aleckienės a icle bend inė
kalba d'une pa ag apheos dé ini ion e 3,5 p. bend inės lie u ių kalbos is o ija.
Bend ines héo ies des langues (a héo ies), eu opines ou au moins kaimyns
si ua ions, pag indo e in e acéikos a ec a mées n'es pas p ise. lE iii 2003
y au o amb azo glaus ame bend ines langues a icle g aikų koinė, okiečių i
usų bend inių kalbų susda imoi, mais jusqu'à in ég ali é e ak uali é nous
olo, no e peculia i é neiš yškin as. a. Pi očkin a indiqué a minį se bų i
slo akų, knyginį (X i a. pab.!) chekų bend inės kalbos pama ą (Pi očkinas 2010:
10), mais nuošaly a laissé nous ne olimų usų labai sa i ą d ilįyp: Rusų bend inė
kalba susida ė g aduellemen usi ikuan e de inan aux usų a mių
l'ancienne bažny ine sla ų kalbą, ondée su les bulga ų lnek omis (
amb azas E iii 2003). Il aud ai ajou e que ikina ionalines épochos bend inée
uses langue (li a u ny jazyk) é ai seulemen knyginė, a nacijos bend inė
kalba augo su šnekamosios liaudies kalbos pama o (KPP 2003: 307). publian le
p emie académique dic ionnai e de langue usse communine de la
hau eš uomenée (elle alo s exis ée e p ancūzakalbės!) lexique s ic emen
sépa ée simple liaudies (простонародье) lexique e ainsi se susci ée
p as ašnekė (просторечие). e main enan bend inė usų langue, bien
qu'aucune bajo kalbė, es considé ée con eybe les langues des populaudies:
e i o iales e sociales a mées e p as ašnekei nekodi ikuo ai
supé ieu e a mine (į ai ių socialinių sluoksnių) limi ée héma ique šnekai (KPP
2003: 303304). Kiek š elnesnis 1928 m. pa eikš as Bo is la ino a i ude e s
p as ašnekę žemoji bend inė (obщий) šneka (KPP 2003: 517). poussan du za ibio dans les in ins dans bend ines kal-

J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 41 bos pe i e iją se ai
s ylis iniu simple du langage de la communau é e Teiginys, que la communau é
pa le cons ammen empli e nou einasi du liaudies langue e que l'in e ac ion
ne a žomu, p iešingu apdo o am – aukš ajam, knyginiam (KPP 2003: 518).
a ec elle es une na ion de la communau é des langues usses (KPP 2003: 304),
assez p oche (peu -ê e no e même nussau é), seulemen no e non pas une
in e ac ion, mais un ondemen na u el. Cependan enou eauis long emps
plus décla a ion (i usų!..), au con ai e, les deux pa ies, quoique inégalemen ,
e bonemen susinen en cela seulemen similai es, qu'en ai s'i ibojusies! F.
de saussu eo pa lée de aš ią commun inée langue e a miques colliziją
comme p odui cul u el ap ip iojim du na ū os s e as (de saussu e 1977: 60). F.
de saussu eo Ku so Į ado sk. Kalbo y os obje , ayan e ec ué la
languešnekos dicho omiją, nus ačius place de la langue šnekoje, 4 no umpais
poin s ejiumuojamas p incipales ca ac é is iques de la langue (de Сoссюр
1977: 5253). Non ici, ni plus loin éplė an sa héo ie aucune acus é ieu e
dé ini ion du langage ne ou ni . Tu iningas axelio Hol oe o des langues s . lE
iX 2006 commencez, bien qu'en n'éminin , depuis F. de saussu eo (éminen au
inal, mais li é a u e n'es nude). Ci-ap ès selon Ka lą Bühle į e Romaną
Jakobsoną son indiquées les onc ions de la langue. Tau ines onc ions ici
n'exis e, bien s. Ka aliūno épel a déjà 1997 m.
Le g and danu kalbininkas glosema ikas louis Hjelmsle as (18991965) dans le li e
Kalba. Į adas (daniquemen 1963; p ancūziškas e imas 1966, lie u iškas 1995),
aussi ne pa lan su la na ion langue ou langue na ion, mais seulemen kalbinę
bend iją, kalbines bend uomenes (Hjelmsle 1995: 52, 75), à la na ionnelle onc ion,
bien sû , e p ie negalii. E s uc u e e onc ion lui la desc ip ion scien i ique
é èle des ela ions d'obje s (Hjelmsle 1995: 8), onc ion des élémen s ce qui à la
linguis ique classique phone iniai dėsniai (Hjelmsle 1995: 103), aige e le langage il
dé ini succinc emen comme s uc u e dans laquelle ou es les élémen s de
chaque ca égo ie se lien mu uellemen à des commu a ions e enco e é i ie: la
ela ion, de con enu e d'exposi ion son liés pa laquelle d'une ela ion
p esupposée se ai appelée, nécessai e pou que ne soi liée pa ce e ela ion
un seul couple de langues. (Hjelmsle 1995: 119, 122). Ce e s upbinamai unila é ale
dé ini ion assez apidemen se déc i comme des aspec s […] langbos s u k ū
o s ( e . mon J. K.) à la héo ie géné ale nécessai e de c ée (Hjelmsle 1995: 123).
C'es déjà en pa i à pa de ce a icle a- -il oulu, mais pe spicace l'au eu (l. H.)
enco e ina endue de ce a i ma ion ou ne en a icleie ak ualų dalyką:
s uc u e se base à ses p op es dênes e change non pas à cause des endances,
p op esingų à la communau é de langue, e à cause de sys ème elle-même
chan an es polinkių (Hjelmsle 1995: 154). Plus impo an enco e commun inée
42 KalBOs KulTūRa | 86 lūžių o ganisa eu s écou e i: la s uc u e du langage es
encline boé e seulemen am ik omis kiasi dans ki okį ipą.
k yp imis“ (Hjelmsle 1995: 154). Ki aip judėdama (a judinama!) ji sie-
langues de ou ce ès beaucoup di e s di e saspek i s cla içons. Ajou e es
enco e une signi ica i e F. de saussu eo insj al: dans le linguo y e l'obje ne
déme pas le poin de ue, mais jus emen celui-ci c ée l'obje (de Сoссюр 1977: 46).
E de ces sciences, don l'obje es en soi clai , sonne pe spicaci é si le suje es
complè emen clai , c'es -à-di e, il es mal énag iné. La langue n'es pas
complè emen clai e chose, ca il n'y a ni énag iné ou à ai , ni un seul clé à a oi
chose. une moi ié pa le seulemen comme moyen pasidi iusi clai emen injus e e
kokčiai įky i. Déjà Te ulion sa ai : Į ai ies na ions di e sesmen le même homme
de nommen . une âme di é en s mo s, une esp i ia di e ses sons. Chaque na ion
a sa langue, <...> (Te ulian 1988: 194). Les langues des na ions on des chemins
di e s […] son semblables, beaucoup di é en s. e même l. Hjelmsle as
apposucés nus ebindamas décla e: iskas de la na ion ca ac è e à la pe sonnali é
aužų appa ien linguo y os s ičiai (Hjelmsle 1995: 160). e mūsiškis ieux
eu opie is algi das Julius G eimas peu ce ains des su au és de l'iden i é
eu opéenne enseigne : ė ynė ce pa le, ce cul u e (G eimas 1991: 93). Shi ai
n'a i e a pas, mais ini au . e pa ce que commencée Jonu Jablonskiu. Son
chemin du ąsa es , p esque jamais n'a in e omūkusi, pa ois dé dyée, niée.
s'es suggé é e une nou elle maniè e J. Jablonskį nu ille . Voici iskalbinga g e a
ga bingosios sukak ies p oga plus la ge socié é des inée sa ai aš is Veidas
me sėjo, bien que pas kalbininko (i gi simp omiška!), assez pla ų s aipsnį (a ec 6
pho og aphies), qui se e mine ci- ape: J. Les leçons e l'exemple de Jablonski
pou aien nous aide e de ces emps, puisqu'en aison de la globalisa ion les
langues Li uaniennes encon en beaucoup de nou eaux dange s (Rudokas 2010:
55). Religions, cul u e e ie publique jou nalui Naujasis oudinysAidai J. Jablonskio
noms a e a incogni a, es -il inaccessible Rubikons, ou baubas, ou au nihil?..
al e na i es pa lo y os lo e os aicekauskienės, p incipalemen ne kalbininkų
(algi do Pa acko, Guodos azgu idienės, Tomo Daugi do, Ne ijaus Šepečio)
klampojimai a imais e šunkeliais, a ec pik om pa yčiom e absu diškais
k ailinimais. Li uanie jablonskiada leu pe sonne, ca pe sonne eux J. Jablonskis.
Pa conséquen nous nous igue ons ici pas enco e men ionné jablonskininku,
g ands ses a aux nudib s en amé ique, quoique do a a é son dans des ba s de
leipcige i daug – i is o inėje kalbo y oje, dialek ologijoje, i no minimo,
éc i u e queussen ai enco e pè e ynée an anu saliu (19021972).
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e nau os kalba 43 a ikl 1937 m. Naujojoje
Romu oje Leba i isuomenė commence comme jus e jablonskiškai: Kalbos
concep es dé inie ès di e semen , ega dan du poin de ue dans lequel elle
ega dons. Beaucoupis acon e: langue humainui es e i šk i a mo j i p i e m o n ė
min ims, concep okes, no ams eikš i. Tūlas enco e insé ai : seulemen moyen,
plus pe sonne. c'es -à-di e, pa adoxalemen la langue pou ions de e ines
langues, bien sû , de ai emplace ou p a u in is ja gonas <...> (salys 1979 3:
ienon g u ėn kad i su zeni ine pa anka. <...> Taip į dalyką žiū in , au-
Mais a ai e n'es pas elle même son essence K a l b a p a i i en a n e g y ena,
n'es pas un o ganisme, mais seulemen sa onc ion isuom en ė s deux s i o s d ė
m u o (salys 1979: 3). Les langues ne di è en pas an la phoné ique qugiliąja de
son essence, liée à l'âme du peuple, la langue es le p incipal concep du peuple
dèsnis, k al bo s y a au i š ko s <...> is u s a o i du ji ni u m ą s o mu o j u u i
ni u (salys 1979: 4). Po année Nau os Mokykloje publie dé aillés s . Gim oji pa le
e é léchissemen . 1935 m. Gim ojoje kalboje s . L'école e le sens du langage
commence en ci an J. Jablonskiu: Kalboje nau a pasis di , ce qui es , ce qui au
e ènia: kalba nau ą obi (salys 1979: 13). Comme e J. Jablonskis oi deux
di é en s mondes: Didjies na ions des gens, é ol an ou e en son p op e,
seule na ionnelle en i onnemen , e le langage é ange s in akų
signi ica i emen moins egauns, que pa mi les g ands paskydusies pe i es
na ions. anes peuples commun ines langues long- emps nus abilisées, ou e
a osena es plus inp as inė, no me ê a e chacun pa lan s s ou éc an ys s
dis ingue acilemen sa de é angima, éguliinga du ne a o ina (salys 1979: 13).
Ogi e P. ska džiui iennen ce qui sui di e (apie J. Jablonskį!): O puisque no e
langue ma e nelle es non seulemen un simple quo idienne moyen de
nousjioiemen , mais aussi no e conscience na ionale e l'exp ession cul u elle,
c'es il... <> e ėmėsi no e commun inès langue éc omée de a ail cul u el, <...>
(ska džius 1940: 303304).
Jamais ce suje ne se a ou , mais ce euqu'es assez.
BENDROsiOs iŠ aDOs
Joną Jablonskį a an ou au oi (e mon e à la socié é!) comme uni isą
in eg alią pe sonnali é e de son emps na ions p in emps, de son lieu pe i es
na ions ė ynės Ry ų Eu opos, de son peuple mode nų y ą, sa gausią
ac i i és ne plokščiai classi ie , e hié a chise e éclai škin i ses kel odžius
de ie, ac i i és gai es. J. Jablonskio kelyje la plus impo an e base, . y.
langues e nau os gy as is, nau os éduca ion, indépendomybė, alo s langues
44BOs KulTūRa | 86 kel odžiai, . i. bend inės kalbos gai ė na ional onda (žmonių
kalba), basé su le ocodyne e la syn axe pu e é p incipe, éalisé gausia
éussinga (au ou de 600 mo s) naujada a e g ynų au en iškiausių données
syn axės ap ašu. La g ammai ique a su écu à un siècle d'essai. Ce ains
suje s conc e s g amma icos e da ybos é alua ions sans equisameux
exhaus ius de l'é ude, op beaucoup cliau asi s ic u is i iniu sis emiškumu,
comme mon en ac uelles sou ces (lKŽ e k .), nepaliudijamu des langues
données. ilga, pe manen e, a kakli gausių aisymų p a ique (Kalbos dalykai e
e c.) p incipalemen jus einga, pa ois même pasi aisoma, a emen neg įs a,
mais pas oujou s abandonoma. Pou ai e a dû ê e aisingissan e,
pa iculiè emen de la p esse lib e, su ou uni e si ai es e gymnazinées
indépendance décennies, ne e ai, pa iculiè emen des jou naux, même de
ce ains éc i ains, su incama nedêmesingai, même pi ai hos hiquemen ,
d'ailleu s, e main enan . e son appai éées in ondées, e a eugli app oba ions à
eux, e in ondées ses eje emen s exigen plus dé aillées conc e s
in es iga ions, ondéeus conclusions. Danssikal es choses bukos ka o ės
epousse e de J. Jablonskio, e de la langue. Ne chaque son pa es au a euglai
sui e p incipalemen gui ies au ega de . Da à la i e ê e commencées
jablonskianos oie ma qué e ses aš ų (s aipsnių) 5- omiu, e 2- omiu a ec
g amma iques, e 2- ome monog aphija, s udios, guisés a icles, mais e
gausoka, deja, p incipalemen įky ia, uščia, même nihilis ine polemika. J.
Jablonskis mieux ép ou inė , déc i plu ô ou comp is e eikiamai accep é.
Le plus g and malen endu c'es e un héo ique malen endu! césina ionis de
no e sa i ą na ion e langue chemin emp i su les occiden als g ands langues
ku palio.
ŠalTiNiai
DŽ1 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a s. ed. J. K uopas, ilnius:
als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a s. ed. J. K uopas, ilnius:
Min is.
DŽ3 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. s . Keinys, ilnius:
mokslo i enciklopedijų leidykla.
DŽ4 2000 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. s. Keinys, ilnius:
mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKV 1950 – Lie u ių kalbos ado as. suda ė P . ska džius, s . Ba zdukas,
J. m. lau inai is. lie u ių em inių bend uomenė. – An oji dalis [žodynas].
lKŽ i1 1941 – Lie u ių kalbos žodynas 1. i leid. Red. J. Balčikonis, ilnius.
lKŽ i2 1968 – Lie u ių kalbos žodynas 1. ii leid. a s. ed. J. K uopas, ilnius:
Min is.
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis i au os kalba
45
lKŽ ii2 1969 – Lie u ių kalbos žodynas 2. ii leid. a s. ed. J. K uopas, ilnius:
Min is.
lKŽ i 1957 – Lie u ių kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, ilnius: als-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
lKŽ 1959 – Lie u ių kalbos žodynas 5. a s. ed. K. ul ydas, ilnius: als-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
lKŽ iX 1973 – Lie u ių kalbos žodynas 9. y . ed. J. K uopas, ilnius: min is.
lKŽ X 1976 – Lie u ių kalbos žodynas 10. y . ed. J. K uopas, ilnius: mokslas.
lKŽ Xii 1981 – Lie u ių kalbos žodynas 12. y . ed. K. ul ydas, ilnius:
Mokslas.
lKŽ Xiii 1984 – Lie u ių kalbos žodynas 13. y . ed. K. ul ydas, ilnius:
Mokslas.
TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas. suda ė K. Bo u a, P . čepėnas, a. si-
u y ė-čepėnienė, Kaunas: sakalas.
liTERaTūRa
a i s i s J. 1991: Mil o do ga ės elegijos, ilnius: lie u os ašy ojų sąjunga.
Amb azas s. 1993: Daik a a džių da ybos aida, ilnius: mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
Amb azas s. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, ilnius: mokslo i en-
ciklopedijų leidykla.
Balčikonis J. 1919–1920: Jablonskis i mūsų šių dienų kalba. – Rink iniai
aš ai 2, 1982, ilnius: mokslas, 155–158.
Balčikonis J. 1930: Jablonskio nuopelnai. – Rink iniai aš ai 2, 1982, ilnius:
Mokslas, 166–168.
Balčikonis J. 1931: Kuo mums b angus Jablonskis. – Rink iniai aš ai 2,
1982, ilnius: mokslas, 169–172.
Balčikonis J. 1932a: P akalba. – Jablonskio aš ai 1, Kaunas: Š ie imo mi-
nis e ija, ii–X.
Balčikonis J. 1932b: T umpas gy enimo ap ašymas. – Jablonskio aš ai 1,
Kaunas: Š ie imo minis e ija, Xi–XX iii.
Basana ičius J. 1970: Rink iniai aš ai, ilnius: aga.
Būga K. 1913: Kalbų mokslas bei mūsų seno ė. – Rink iniai aš ai 1, 1958,
ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 401–418.
Būga K. 1922: Kalba i seno ė. – Rink iniai aš ai 2, 1959, ilnius: als ybi-
nė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 7–328.
čiu lionis m. K. 1960: Apie muziką i dailę, ilnius: als ybinė g ožinės
li e a ū os leidykla.
Donskis l. 1993: mai onis lie u ių is o iog a ijos i is o ioso ijos pa adigmų
kon eks e. – Kul ū os ba ai 1, 68–71.

46 KalBOs
KulTūRa | 86
Gi denis A., Pi očkinas a. 1977; 1978: Jonas Jablonskis dialek olo-
gas. – Kalbo y a 28(1), 29–39; 29(1), 19–28.
G eimas a. J. 1991: Du p ès e du oli, ilnius: aga. Hjelmsle l. 1995: Kalba.
Į adas, ilnius: Bal os lankos. Jabll 1985: Jono Jablonskio le es, ilnius:
science. JablR i 1932: Jablonskio éc i s 1. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Le
minis è e de l'Éduca ion.
JablR iii 1934: Jablonskio éc i s 3. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Le minis è e de
l'Éduca ion.
JablR i 1935: Jablonskio éc i s 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Le minis è e de
l'Éduca ion.
JablRR i 1957: Jablonskis J. Rink iniai éc i s, ilnius: na ionale édi ion de
li é a u e poli ique e scien i ique.
J. P. 1930: T a ail ends-nous hommage au g and o binink! Langue i 2, 6465.
Jon P. 1930: Des aožas ca ac é is iques de l'é ude de la langue
Jablonskio. Langue i 2, 6364.
Jon P. 1940: Il es e ou né à Jablonskį. Gim oji langue 2, 1719. Jonikas P.
1979: an ano salio ie e ac i i é scien i ique p incipaux aouges.
salys a. Raš ai 1, Bend inė kalba, Rome, XiiiXX.
Kalbo y a 1962, V omas.
Ka aliūnas s. 1997: Kalba i isuomenė (Psichosociologiniai i komunikaciniai
kalbos a ojimo b uožai), ilnius: lie u ių kalbos ins i u as. Ka olis . 1994:
Žmogus is o ijoje, ilnius: aga. Klima ičius J. 1975: ou e la ie. Ž aigždu ė
3. Klima ičius J. 1983: Kelionées au ou able. Men e e signe, ilnius: science,
950.
Klima ičius J. 2008: D augiškas, d augingas, d augus. Kalbos kul ū a 81,
133–140.
lKG i 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, ilnius: min is. lKEnc 1999: Li u iens
langues encyclopedia, ilnius: ins i u s de science e encyclopedijah
édi ions.
lKEnc 2008: Li u iens langues encyclopedia, ilnius: ins i u s de science e
encyclopedijah édi ions.
llEnc 2001: Li u iens li é ai es encyclopédia, ilnius: Li u iens li é ai es e
au osakos ins i u .
lTE i 1978: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, ilnius: mokslas.
Mai onis 1987: Raš ai 1, ilnius: aga.
Mai onis 1988: Raš ai 2, Poemos, ilnius: aga. Mai onis 1992: Raš ai 3, kn. 2,
ilnius: aga. muzEnc i 2000: Musiikos enciklopedija 1, ilnius: Li uu os
muzikos akademija,
mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la na ion pa le 47 Palionis J. 1957: J.
Jablonskis e son manuels de langue Li uanies. Jablonskis J. Rink iniai
éc i s 1, ilnius: na ionale édi ion de li é a u e poli ique e scien i ique,
756.
Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbiniai aisymai. Jablonskis J. Rink iniai
aš ai 2, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
5–34.
Palionis J. 2001: Jonas Jablonskis e ac uelle bend inė kalba. Cul u e de
la langue 74, 38.
Pi očkinas a. 1970: J. Jablonskio des ondemen s e p incipes de
no minemen des langues. Li uiniens langues sekcijos sąsiu inis 5(18), 515.
Pi očkinas a. 1978: J. Jablonskis bend inės kalbos puoselė ojas, ilnius:
La science.
Pi očkinas a. 2000: Jonas Jablonskis nou eaux mo s c éa eu . Gim asis
le mo 10, 26; 11, 1416; 12, 712.
Pi očkinas a. 2010: Pou lesquels ne lesquels samp o a imų su Jono
Jablonskio kalbinę ac i i és. Mokslo Lie u a 17 1, 1011. Pi očkinas a.
20102011: E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į lie u ių mokyklą. Mokslo Lie u a
2010 22, 67; 2011 1, 1011; 2, 1011. Pi očkinas a. 20112012: su Joną Jablonskį
pa le jamais pas a d. Mokslo Lie u a 2011 22 4; 2012 1, 4; 31, 4.
Rudokas J. 2010: Li uiniens éc omosios langue pè e. Faide 52, 5455.
sabaliauskas a. 1979: His o i de l'é ude de Li uanie jusqu'en 1940 m., ilnius:
La science.
salys a. 1979: Raš ai 1. Bend inė kalba, Rome: Li uiniens ka alikų
mokslo akademija.
samulionis a. 1986: Balys S uoga, ilnius: aga. sinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų
mo synas, ilnius: mokslas. ska džius P. 1926: Gén i ema ėjimai. Pa les
pe i smenos. Rink iniai aš ai 3, 1998, ilnius: ins i u de science e
encyclopedijų édi ion, 2531. ska džius P. 1927: P iesaga -auninkas. Pa les
pe i smenos. Rink iniai aš ai 3, 1998, ilnius: ins i u de science e
encyclopedijų édi ion, 4649. ce 5, 1999, ilnius: science e encyclopedijah de
ska džius P. 1928: Del p o . J. Jablonskio „neklaidingumo“. – Rink iniai aš-
l'ins i u de publica ion, 578579. ska džius P. 1931: J. Jablonskis. Rink iniai
aš ai 4, 1998, ilnius: ins i u de science e encyclopedijų édi ion, 323331.
ska džius P. 1937: J. Jablonskis e ac uelle commune Li uanienne langue.
Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius: ins i u de science e encyclopedijų
leidybos, ska džius P. 1940: Jonas Jablonskis. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius:
245–267.
ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 301–306.
48 KalBOs KulTūRa | 86 ska džius P. 1950: J. Jablonskis kalbininkas. Rink iniai
aš ai 2, 1997, ilnius: ins i u de science e encyclopedijų édi ion, 368380.
ska džius P. 1973: J. Jablonskio aisymai. Rink iniai aš ai 2, 1997, ilnius:
ins i u de science e encyclopedijų édi ion, 546562. Te ulian 1988: su le
émoinemen de l'âme. Ka alikų kalendo ius žinynas, Kaunas ilnius:
Li uu os yskupų Kon e encijos leidinys, 190194. TlE ii 1986: Ta ybų Lie u os
enciklopedija 2, ilnius: y iausioji enciklopedijų edakcija.
ul ydas K. 1961: J. Jablonskis Li uiniens li é ai ines langues ugdy ojas.
Li uanien pa lo y os ques ions 4, 518. ul ydas K. 1982: À cause J.
Jablonskio des pe spec i es dans la langue. La langue cul u e 42,
3–16.
aicekauskienė L. 2013. Gim oi langue 8, 2428. idjiūnas a. 2000: Jonas
Jablonskis homme du public. Gim oji kalba lE iii 2003: Visuo inė lie u ių
12, 1–3.
enciklopedija 3, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
lE iii 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, ilnius: ins i u s de
science e encyclopedijų leidybos.
lE iX 2006: Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, ilnius: ins i u s de science
e encyclopedijų leidybos. lE iX 2006: Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. lE iX 2006: Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Zinke ičius Z. 1978: Dialec ologie du Li uanien, ilnius: science. Zinke ičius
Z. 1992: His o i de la langue Li uanie 5. Bend inée de la langue ékilim, ilnius:
science e encyclopedijah édi eu . Zinke ičius Z. 2013: Li uanie. P aei ies
didybė i sunykimas, ilnius: science e encyclopedijah cen e d'édi ion.
KPP 2003: Kul u e usse de pa ole. Encyklopédique dic a ь-справочник,
Моска: Наука.
Соссюр де Ф. 1977: Труды по языкознанию, Моска: Прогресс.
Holoдович a. a. 1977: Fe dinand de Sosssюр. Соссюр de Ф. Труды
по языкознанию, Моска: Прогресс, 650–671.
Reçu 2013 11 04
Adop é 2013 12 20
J. Klima ičius. Jonas Jablonskis e la langue du peuple
49 JONas JaBlONsKis aND THE LANGuaGE OF THE
NaTiON
Summa y
Jonas Jablonskis should i s be seen as a solid in eg al pe sonali y and a mode n man o
his ime, known as he sp ing o Na ions, his place, Eas e n Eu ope, known as he homeland
o he small na ions, and his na ion. ins ead o being classi ied la wise, his abundan
ac i i ies should be o ganized in a hie a chical o de by highligh ing he landma ks o his
li e and he miles ones o his ac i i ies. Le oad o Jablonskis eposai p incipalemen su
he e y ounda ions, i.e. he exis ence o he language and he na ion, na ional educa ion,
independence, sui i pa he landma ks o language, i.e. he s anda d language as he
na ional ounda ion (peoples language), a well- ounded p inciple o dic iona y and syn ax
pu i y implemen ed by he ui ul o ma ion o new wo ds and he desc ip ion o
syn ax based on pu e au hen ic da a. an ou line o g amma wi hs ood he ials o he
cen u y. The e alua ions o ce ain speci ic aspec s g amma and wo d- o ma ion a e
lacking a ho ough s udy; a simple and s ic sys emiza ion which is no es i ied by
language da a, as con empo a y sou ces show (Dic iona y o Li huanian, e c.), was unduly
elied upon. a long, con inuous and pe sis en p ac ice o nume ous co ec ions (Gim oji
kalba Language Ma e s, e c.) is o he mos pa co ec ; sel -co ec ions a e
occasional; in some cases, hey a e ill- ounded bu no always e used. Tandis qu'il
pou ai e de ai a oi é é plus uc ueux, en pa iculie dans la ee p ess, su ou
pendan les décennies d'indépendance des uni e si és e gymnasiums, il a é é sou en
app oché sans due a en ion, même a ec amè e hos ili é, en pa iculie pa la p ess e
même pa ce ains éc i ains, qui, pa la açon, es enco e appa en aujou d'hui.
Occasional in alidi ies and hei blind accep ance as well as un easonable ejec ions
equi e he mos ho ough a ge ed s udies and he mos alid conclusions. Blun
epe i ions o long-es ablished ma e s push away om lowed landma ks should i s be
bo h Jablonskis and he language. No e e y s ep he had aken should be blindly ol-
obse ed. The oad o he jablonskiana which had begun du ing his li e ime was ma ked by
5 olumes o his w i ings (a icles), 2 olumes o g amma s as well as a 2- olume
monog aph, s udies, nume ous a icles and a he ich, hough mos ly insis en , emp y,
e en nihilis ic, polemic. Jablonskis has been be e s udied and desc ibed han ully
unde s ood and duly acknowledged. Le plus g and malen endu héo ique es le en a i e
d'ad esse no e peculia oad o he na ion and he language acco ding he pa e n o
he g ea Wes e n languages. KEYWORDS: Jablonskis, jablonskiana, language, na ion,
language o he na ion, na ional unc ion o he language.
JONas Klima ičius
E u o g. 56-14, lT-10308 ilnius