BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS
Lie u ių kalbos ins i u as
ŽODŽIO VIENOK DALIA
Chačeinesanga pe da bus (kaip jau es e
gi dėję) nieko neužslūžijame, nei pelnome,
be ienokigi be ge ų da bų [...] an šio
s ie o negalime bū i WP 148 ,30–33.
ESMINIAI ŽODŽIAI: skoliniai, pa eldė oji leksika, kodi ika imas.
S aipsnyje apž elgiamas žodžio ienok a ojimas daba inėje kalboje, iš yškinamos pag-
indinės unkcijos, s a s omi o mų i eikšmės aidos dalykai, a skleidžiama kodi ika imo
is o ija. Šių emų nesiekiama iš i i nuodugniai, s aipsnio ikslas ki oks – iškel i klausimą dėl
žodžio ienok kodi ikacijos, paska in i išsamesnius y imus i diskusijas dėl jo e inimo bend-
inėje kalboje.
1. Visuose no minamuosiuose daba inės lie u ių kalbos da buose žodis ienok laikomas
bend inei kalbai ne inkamu. Š ai Daba inės lie u ių kalbos žodyne jis pažymė as kaip ne eik i-
nas (g e inamas su lenkų jednak) i siūlomas keis i jung uku ačiau (DLKŽ 2000: 930), Lie u-
ių kalbos žodynas jį aip pa laiko skoliniu (LKŽe, sub oce). Kaip ne eik inas e inys jis pa-
eko i į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Didžiųjų kalbos klaidų są ašo (DKKS) Žodyno
sky ių (www. lkk.l /li /l /klaidos/zodyno3):
1.3.12. ienok = b , ačia, s dėl o: Bu o jam isokių alandų, ienok (= be , ačiau, is dėl o) jis
nepalūžo.
Tos pačios s e ainės Konsul acijų banke skelbiamas s aipsnelis A aisyklinga saky i „ ienok
jis nepalūžo“ (h p://www. lkk.l /li /3599). Į an aš ės klausimą jame a sakoma: „Ne aisyklin-
ga. Vienok – ne a o inas e inys iš usų a lenkų k. Nuolaidos i p iešp iešos eikšme a o-
ini ki i lie u iški žodžiai. Todėl ienok aisoma: be , ačiau, is dėl o, p z.: Bu o jam isokių
alandų, ienok ( aisoma: be , ačiau, is dėl o) jis nepalūžo.“
Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos konsul acijų kompiu e iniame banke į klausimą „Kodėl
peikiamas žodis ‘ ienok’?“ a sakoma: „Šis žodis y a g ynas e inys iš usų k. ‘odnako’. Tu ime
os eikšmės sa ų žodžių ‘ ačiau’, ‘ is dėl o’.“ (h p://www.lki.l /lki/kkb/zodis.php?selec zo-
dis= ienok)
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 2
2. Nepaisan pusės amžiaus (ž . 9 sky ių) aisymų is o ijos, žodis ienok i oliau a ojamas
ne ik saky inėje, be i ašy inėje kalboje. Į Daba inės lie u ių kalbos eks yną (DLKT, žiū ė a
2014 11 10) pa eko 277 jo pa a ojimo a ejai, ne 215 – iš publicis ikos eks ų.
Kaip odo eks yno medžiaga, žodis ienok dažniausiai eina sudė inių sujungiamųjų saki-
nių, ku ių dėmenys susiję p iešp iešos san ykiu, jung uku (a) a ba nuolaidos san ykius eiš-
kiančių p ijungiamaisiais laikomų sudė inių sakinių po inio (d igubo) jung uko an ąja, pos -
pozicine, dalimi (b). Š ai ik keli okios a osenos pa yzdžiai:
a) Lenkų li e a ū os d asia gali mums i nepa ik i, ienok ji šil a, ji k epia ‘lo ynų kul ū os glūdumu’;
Pasaulyje egėdamas daug blogio, V. Bubnys ienok ne ampa nei pesimis u, nei ciniku.
b) No s klaipėdiečiai i nesup a o os meno e smių gilumos, ienok bu o p ip a ę ją p iim i; No s i
nesidžiaugiau dėl šio susi ikimo, ienok neišsida iau; Iš lie u ių, no s kele as sunkiai si go, ienok
nenumi ė nė ienas; Kad i kokios nepalankios bū ų objek y ios sąlygos, ienok, negalima sa o nau-
jo gy enimo pama ų ęs i an įskilusios žemės.
Ki a, eks yne ne aip dažnai a sispindin i žodžio ienok unkcija – s ip inamoji dalely ė,
einan i po jung uko o sudė iniuose p iešinamuosiuose sakiniuose, p z.:
Iš isi mėnesiai bu o sausi i saulė i, o ienok isi s ip iai si go; Nes ebė ina, išk eip i gy ybiniai p incipai
ilgai siau ė mūsų k aš o e d ėje: o ienok au os dauguma, p isi išusi p ie kilnių idealų, ko oja.
Gana dažnai žodžiu ienok p adedamas sa a ankiškas šalu inis sakinys. Tokiais a ejais jis
a lieka jau ne iek jung uko, kiek disku so žymiklio aidmenį, p z.:
Be lie u ių, Klaipėdoje eikia da okiečių muzikų g upė. Vienok jų eikime nema y i nuoši džių meno in-
encijų; Šalies biudže as gali p a as i didelę pajamų dalį i ie oj ekonominio pakilimo gali g ės i bank o ai.
Vienok oksai įs a ymas ska ina iesiogines užsienio in es icijas; A odė, kad kelionė uko isą amžinybę.
Vienok iskas baigėsi ge ai.
Šiuose i ki uose panašiuose pa yzdžiuose nag inėjamasis žodis gauna į ai ių modalinių
eikšmių. Galbū ai a spindi i polinkis ašan jį išski i pauzę žyminčiais kableliais, p z.:
Čia y a labai liūdnos p ognozės. Gal jau aip blogai i nebus. Vienok, ad oka ai ik ai ne u ė ų ne imau i,
nes kam jau kam, o jiems da bo, a odo, ik ai ne ūks; LDK laiko a pį y inėja į ai ių s ičių mokslininkai:
is o ikai, meno y ininkai i . . Vienok, ašy inių šal inių, o da labiau ikonog a ijos, ap ašančių
XIII–XV a. Lie u ą – labai mažai.
Paieškos sis emoje Google į edę žodį ienok aip pa gauname gausybę jo a osenos pa yz-
džių (žiū ė a 2014 12 03). Daugelis jų a imi šnekamajai kalbai. Nag inėjamojo žodžio a o-
sena juose da į ai esnė. Šioje kalbos a mainoje dalely ė ienok p iešinamuosiuose sakiniuose
eina i su jung ukais be (a), ačiau (b), p z.:
a) na cia g ei isi susiguglina,nelabai ka p iklausinesi.be ienok,koks cia a -pa s neseniai ik oki
pamaciau,del o i idomu,a l jie jauzinomi? (h p://www.mo omanai.l /mo o- o umas/mo o- e-
ma.8294.page-1.h ml#pid388139); Na, o kuo naujesnis anime, uo daugiau psichodelikos. :) Be ie-
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 3
nok kai žiū i ši uos ilmukus - ma osi ku iose ie ose japonai kompleksuoja :) (www.a my777.l / o-
um/ iew opic.php? =16& =2145&s a =15).
b) Tiesą sakan , pa oda mano akyse nebu o i in pompas iška, ačiau ienok smagių ne ikė umų pažė ė į
alias. (www.games.l /g/news.news_ ull/35486.2?se =pa ); Pe gale y a pe gale... aciau ienok
gaila, kad eikejo los i ecia se a (www.double aul .l /naujienos/Nesijaudinki ,%20laimëjom/;5).
Ras a i okių sakinių, ku iuose dalely ė ienok a ojama nuolaidos šalu iniame sakinyje po
jung uko no s, p z.:
Kalban apie maudymąsi eže uose: keis as en anduo – iš oliau mėlynas a odo, no s ienok, nusimau-
džius mėlynas nepa ampi :). (www.aphex.l /2008/07/ a ai/); And oid, na nepasakyciau kad cla ino os
skambesys labai jau plas masinis, anaip ol ne ... :) No s ienok jei y a galimybiu, ik as klepas nepamai-
sy u :). (www.p og aming.l /gi a a o umas/ iew opic.php? =11& =1596).
Žinoma, in e ne e y a i okių žodžio ienok a ojimo pa yzdžių, ku iuos sunkiau paaiš-
kin i ien idiniais lie u ių kalbos aidos dėsniais, p z.:
Kokia ne eisybė, ienok, / Kas g ažiausia - aip e a, aip umpa... / Pasime usi siela galop / P ie ikėjimo
kojų suklumpa. (zaliazole.l /ku iniai/pe ziu e i/17750); Ale d asi ienok me gina. Ne aukia, s abdziu
ne a, be is iek sa o eiga iki Au odinos nu azia o :) (www.skundail .com/skundai-auseg a-ne- aiso-au o-
mobilius-o-sugadina-11504-komen a ai).
Ši umpa apž alga odo, kaip į ai iai žodis ienok a ojamas daba inėje ašy inėje kalboje.
3. Ap a kime žodžio ienok kodi ikaciją. A ik ai jis be a odai os peik inas i gui inas iš
bend inės kalbos? Manyčiau, kad ne. I š ai kodėl.
Pi ma, nag inėjamas žodis negali bū i iesioginis skolinys iš lenkų kalbos dėl one inių
p iežasčių: lie u ių ien-ok i lenkų jedn-ak šaknų ga sinis san ykis nė a dėsningas.
An a, ski inga i šių šaknų sanda a: lenkų jedn- kildinama iš samplaikos, ku ią suda iusi
į a dinės kilmės s ip inamoji dalely ė *(j)ed- i skai a džio šaknis *inъ-; lie u ių ien- a i in-
ka ik pas a ąją (ž . Sławski 1952–1956: 544).
T ečia, žodis ienok i jo a ian ai lie u ių kalboje gausiai a ojami nuo pi mųjų aš ų1 iki
mūsų dienų. Jis žinomas isuose senosios lie u ių aš ų kalbos a ian uose: aka iniame –
Ma yno Maž ydo aš uose, Wol enbü elio pos ilėje, Bal amiejaus Vilen o e imuose, Jono
B e kūno da buose, Ma ga i oje Theologicoje, Danieliaus Kleino i ėlesnėse g ama ikose,
Lexicon Li huanicum i isuose ėliau P ūsijoje išėjusiuose didesniuose žodynuose; idu io –
Mikalojaus Daukšos e imuose, Me kelio Pe ke ičiaus ka ekizme, Jokūbo Mo kūno pos ilė-
je, Samuelio Bagusla o Chylinskio Biblijos e ime i k .; y iniame – Kons an ino Si ydo
Punk uose sakymų i žodynuose, Jono Jakna ičiaus e angelijų e ime, Robe o Bela mino
ka ekizme.
Ke i a, šio jung uko a ian ų už iksuo a be ods isose lie u ių kalbos a mėse (ž . LKŽe,
sub oce).
1 Lenkų p iešinamasis jung ukas jednak aip pa im as a o i ik XVI a. aš uose; senojoje (XIV i XV a.) lenkų
kalboje už iksuo a ik šia eikšme a ojama ilgesnė o ma jednako i jos a ian ai (ž . Słownik 1960–1962:
150).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 4
Visa ai ska ina žodžio ienok kilmės ieško i ne s e u , o pačioje lie u ių kalboje. Akys isų
pi ma k yps a į bend ašaknius gausiai iš seno ės a ojamus būd a džius i į a džius ienokas,
ienokias, ienokis, ienoks.
4. Esami lie u ių kalbos e imologijos žodynai maža ką nauja nag inėjamo žodžio kilmės
klausimu epasako.
E ns o F aenkelio e imologijos žodyne (1965: 1242) jung ukas ienok neminimas, ačiau
ašoma apie būd a džius ienokas, ienokias, ienokis, p ie eiksmį ienokiai. Jie edami iš lie-
u ių ienas. Wojciecho Smoczyńskio e imologijos žodyne (2007: 748) jung ukas ienok, į a -
dis ienoks i p ie eiksmis ienokiai nuosekliai laikomi hib idinės da ybos a i inkamų lenkų
kalbos žodžių kalkėmis (be ne iesioginiais skoliniais!). Naujasis Senosios lie u ių kalbos e imo-
logijos žodynas ( ok. Al li auisches e ymologisches Wö e buch, ž . ALEW) { } aidės žodžių
da , deja, nepaskelbė.
5. Ge okai daugiau ūpimu klausimu andame apibend inamuosiuose žodžių da ybos da -
buose. A i inkamų lie u ių kalbos būd a džių i į a džių da yba bene išsamiausiai ap a a
P ano Ska džiaus i Sauliaus Amb azo. Nė ienas jų nemano, kad šių būd a džių i į a džių
da ybos su p iesaga *-āk- ipas galė ų bū i lie u ių kalbai s e imas, pasiskolin as. P. Ska džius
ašo: „p iesagos -oka- da inių da yba y a didžiai sena“ (1996: 135). Pasak S. Amb azo, „ elik-
inis skai a dinių būd a džių su -(i)okas, (-a) pobūdis lie u ių kalboje odo, kad šis da ybos
ipas y a gana senas.“ (Amb azas 2011: 95). Jis siejamas su a i ikmenimis ne ik sla ų, be i
ge manų (go. ainaha, s. ok. a. einac „ ienin elis“), i alikų (lo. ūnicus „ ienin elis, ypa ingas“)
bei i anėnų (s. i. ēkaká- „ ienin elis, ienišas“) kalbose ( en pa , 112 i li .). Vėliau a i inkamus
būd a džius i į a džius lie u ių kalboje ėmę s um i nauji ediniai su p iesaga -(i)op- (p z.,
ejopas, kele iopas).
Taigi da ybos pobūdis leidžia many i, kad žodis ienok pada y as pagal seną bal išką, o gal
i indoge manišką būd a džių da ybos ipą.
6. Toliau apž elkime mo ologinius šio žodžio a ian us. Lie u ių kalbos žodyno 19- as o-
mas jų pa eikia nemaža. Tuos a ian us galima suski s y i aip: 1) ienok i ienog; 2) ienoki
i ienogi; 3) ienokie; 4) ienokig; 5) ienokigi; 6) ienokiai, ienogiai. T umpai ap a kime jų
kilmę.
Visų pi ma pasaky ina, kad o mas su baigmeniu {g} esu linkęs laiky i ašybos, o ne mo -
ologijos a ian ais, galbū a si adusiais a ku ian menamai žodžio gale suduslėjusį p iebalsį
(hipe no malizacija). Tokių o mų dažnai pasi aiko XIX a. pabaigos i XX a. p adžios (Simono
Daukan o, Jono Basana ičiaus, An ano Juškos) aš uose, Va po publikacijose. Nepag įs ą šių
jung uko a ian ų ašybą ap a ė Kazimie as Būga (ž . 9.1 sky ių).
Daba apie ki us a ian us. Aki aizdu, kad o ma ienok (1) y a su umpėjusi iš ilgesnės –
g eičiausiai iš ienoki (2). Pas a osios kilmė lie u ių kalbo y oje aiškin a kele iopai. K. Būga
panašias p ie eiksmių o mas ol, a , anks  siejo su me a oniją pa y usia o- kamieno ienas-
kai os ie ininko o ma su galūne *-oi (Būga 1961: 690). Jonas Kazlauskas aiškino jas kilusias
iš i- kamieno ienaskai os ie ininko su ilga galūne *-ēi (Kazlauskas 1968: 153). Šiuo me u,
odos, isuo inai su a iama, kad žodžio galo ilgieji balsiai indoge manų kalbose u i i agalę
(ci kum leksinę) p iegaidę (plg. Ko land 1975: 21 , 1985; Villanue a S ensson 2011; P onk
2012), odėl J. Kazlausko pasiūly os in e p e acijos enka a sisaky i. Vis dėl o i K. Būgos
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 5
aiškinimas susidu ia su nemažais sunkumais, nes lieka nepag įs a i ap adė p ie eiksmių
žodžio galo in onacija. Ją paaiškin i aip pa bū a bandymų (ž . Klingenschmi 2008; Jasano
2009), ačiau i jie nė a iki galo į ikinami. Taigi g e iminių o mų su -i i -ie ( ienόki i
ienόkie) a pusa io san ykis da nė a pakankamai paaiškin as2 (p ie okios nuomonės p ieina
i Danielis Pe i , išnag inėjęs p ie eiksmio o mų anks  i anks iẽ san ykį, ž . Pe i 2005: 147).
Da ki okią nuomonę dėl o mos ienóki (i * ienókia) y a paskelbęs Zigmas Zinke ičius
(1981: 169): šią o mą jis laiko būd a džio be a dės giminės nomina y u-akuza y u, iš ku io
ėliau iš iedėjęs jung ukas ienók.
Fo ma ienokie (3) y a dėsningai iš iedėjusi iš senojo o-kamienio į a džio/būd a džio ie-
nokas ienaskai os ie ininko (loka y o) su galūne *-oi; plg. p ie eiksmius ókie „ okiu o u“,
anókie šiau ės i pie ų žemaičiuose.
P ie ienoki p iaugus pab ėžiamajai dalely ei gi susida ė o ma ienokigi (5), ėliau su um-
pėjusi į ienokig (4).
Jung ukas ienokiai (6) y a u bū ėliausiai kon e sijos būdu adęsis iš okio pa ies pa ida-
lo p ie eiksmio, su p iesaga -ai pada y o iš į a džio/būd a džio ienokis a ienokias.
7. Nė a pap as a paaiškin i, kaip kilo p iešinamoji jung uko ienok eikšmė. Toliau pa eikia-
mas ienas iš galimų aiškinimų.
Būd a diškai a ojami p iesagos *-āk- ediniai iš šaknies ien- ga o eikšmę „ oks pa ,
ienodas“, susida iusią į a dinės eikšmės „ oks, am ik as“ pag indu, p z.: I isi ienoką d a-
sišką gė imą gė ė B 1P K10,4 (LKŽe, sub oce); Žemė uome u ėjo ieną kalbą i ienokius
žodžius Sk 1Noz11,1 (LKŽe, sub oce). Tapa umo eikšmę „ aip pa , ienodai“ iš p adžių,
ma y , išlaikė i im os p ie eiksmiškai a o i jų linksnių o mos. Iš jų iš iedėjusios o mos
ienok pi minę apa umo eikšmę da galė ume įž elg i šiuose lie u ių senosios aš ijos pa yz-
džiuose:
Jei no in bus nak is cʒeſa: Alba a pencʒ i a me a: Wienok ſchi dis macʒei Diewa: Tikes ne upeſcʒudama
MžG II 342,7 (Plg.: Und ob es we d bis in die nach / und wide an de Mo gen / Doch sol mein he z an
Go es mach / e zweiueln nich / noch so gen).
Neſſa a e omis iei miek umbiſi wienok důcʒo: Be i Palaβais u nepaſſimegs i. MžG II 540,6 (Plg.: Quo-
niam si oluisses sac i icium, dedissem u ique, holocaus is non delec abe is).
Taip a ojamą dalely e i jung uku i s an į a jau i usį p ie eiksmį ienok galė ume pa-
lygin i su ėliau iš a i inkamų būd a džių su p iesaga -(i)ai pada y u p ie eiksmiu, p z.:
[Die as] pe leidžia saulei sa o už ekė i žibė i ge iemus, i pik iemus ienokiai SP I 347 (LKŽe, sub
oce); Tos bi ės, kaip ienos, eip i ki os, ienokiai apsieina Nz. (LKŽe, sub oce).
Ad e sa y inė (p iešp iešos) nag inėjamų o mų eikšmė galėjo susida y i joms einan po
p iešinamojo jung uko dėl sin aksinių yšių eanalizės – p ie eiksmį (dalely ę) a siejus nuo
eiksmažodžio i p isky us p ie jung uko. Tokiais a ejais jis galėjo palaipsniui pe im i jung-
uko seman iką, o ėliau i unkciją, p z.:
2 Už naudingas pas abas i nuo odas šiuo klausimu nuoši džiai dėkoju Migueliui Villanue ai S enssonui.

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 6
Chacʒeineſanga pe da bus (kaip iau eſ e gi deijen) neka neußſlußiame nei pelname, be wenakigi be gie ụ
da bu ſha an ſcha ſwe a negalime bu i WP 148 ,30–33
mſ Ewangelikamus iagis daik ai p ießs / iog Wießpa ís Ch íſ us wien ka  n ’ k iiaus a ie awoios / o
wienok’ i kiek’ dienos a ie awoia n ’ ał o iaus pagalei ſ a im io. DP 509,6–9 (Plg.: náßym Ewángelikom
ʒdádʒa ſi ʒecy p ʒećiwne / e Pan Ch yſ us aʒ ſi ná K ʒyu o iá ował / á p ʒedſi go co dień o iá ui
ná oł a ʒu / według ſ áwy iego. WuP 554,24–26).
I ge okai ėlesnių laikų pa yzdys:
Kas no in , ikėdamas ing mane, numi s an o s ie o amžinai, ale ienokiai po majes o u muno gy as būs
S. Dauk (LKŽe, sub oce).
Ad e sa y inė jung uko eikšmė ypač iš yškėja ais a ejais, kai pa s siejamų sakinių u inys
y a p iešingas ( ienas p edika as neigiamas a ba ku iuo no s a ž ilgiu nea i iko ki o), p z.:
J ieigu ußmi ſch, eſch wenaik awens neußmi ſchiu WP 164 ,31
Tieſa iog mogus i a newalniku Diewo kayp ki i ſu we imay: wienok dawe iam Wießpa s luoſiby / idan kayp
no is da i u pagal ſawo no o. SP I 326,21 (Plg.: P awda e cʒłowiek ieſ niewolnikiem Boym / iáko inne
ſ wo ʒenia: iednák dał mu Pan wołność / áby iako chce cʒynił / według ſwego podobania).
Da palyginkime panašiai a ojamą ėlesnį, iš p iesagė o p ie eiksmio kilusį jung uką:
Seniukas no is ned įso, ienokiai an p ašymo Jono isą sa o apsakė gy enimą Rp (LKŽe, sub oce)
Tokiuose kon eks uose aip pa galėjo o muo is jung uko ienok eikšmės „ is ien, is
dėl o, nepaisan o“. Tam ik ais aidos a psniais nea mes ina i sla iškų unkcinių šio žodžio
a i ikmenų į aka. Jo a ojimas senuosiuose aš uose i a mėse bei seman ikos aida da laukia
a idaus y imo.
8. Pažiū ėkime, a ap ašy oji žodžio ienok o mų i eikšmių aida u i a i ikmenų lie u ių
bei ki ose kalbose.
8.1. Lie u ių kalboje panašų aidos kelią y a nuėjęs a imos eikšmės žodis iena . Kilęs
su umpėjus būd a džio iena is a * iena as (p iesagos -a - edinių iš skai a dinio į a džio
šaknies ien-) linksnio ( ie ininko?) o mai, senuosiuose aš uose jis a ojamas kaip dalely ė
„ ien, ik“ (a) i kaip išski ies sakinių jung ukas (b, plg. daba inius ien, ik):
a) ada welinas ụ makinimụ Egƚas ſ: didei maiſchia, i ape ai wena upinaſsi i an a ſ awi wiſsu ſilu
ſawa, idan kaip ạ makſlạ gale ụ apiau in i papeik i panekin i WP 220 ,21
b) Teiṗ ne uṙ banicia Díéwo ſkêſni nep ié ęl kaiṗ he e ikús / ku í wíſsas ſiełóiimas nṫ o y a / idnṫ
i ißnaikín u / i neṙ ki ós p ieaſ iés / del’ ko inġ Bancʒi wê ʒes i kêmßáś / wiená ’ idn ’ płêßi 
i d aſkî ú / i inġ ûłas ſek ás iba ſ i  as awêles / ku es W. Ch íſ us Iéſus / ík as piemů ſu înko
wienben’. DP 303,25
Jo kilmė, aida i a osena aip pa da nepakankamai iš i i i ap ašy i.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 7
8.2. La ių kalboje aip pa esama būd a dinių p iesagos *-āk- edinių, ačiau jie eiškia
didesnį ypa ybės kiekį (mazāks, labāks; plg. lie u ių kalboje ibo ą ypa ybės kiekį eiškiančius
mažokas, ge okas). Skai a diniams būd a džiams i kokybiniams į a džiams da y i joje papli-
o p iesagos *-ādo- ediniai (ci āds, ejāds), laikomi šios kalbos naujo e (Amb azas 2011:
94–95).
8.3. P ūsų kalboje p iesagos *-āk- ediniai ne a ojami, ačiau panašių seman inės aidos
kelią kaip i lie u ių ienok g eičiausiai bus nuėjęs žodis ainawijdi „ ačiau, juk“. Jį Vladimi as
Topo o as laiko mo ologiškai ambi alen išku ( . y., neaiškiu; 1975: 61), o Vy au as Mažiulis –
p ie eiksmiu, ku io -i a si adusi ie oj senesnės -ai (1988: 55). Panašiai o mų ainawīdai i
ainawijdi kilmę bei aidą aiškino da Jānis Endzelnas. Jų seman iką jis g e ino su lie. ienók :
ienók(a)s i le. jednak : jednaki (1943: 138). P ie eiksmį ainawīdai V. Mažiulis laiko pada y u
iš būd a džio *aina īds, ku io da ybą i eikšmę aiškina aip:
p . adj. *aina īds „ ienoks“ < *aina īdas < aina- (ž . ains) + * īda- (Endzelīns SV 84, 92), ku is – gi-
minė su la. eĩds „iš aizda, būdas“, lie. éidas „ eidas; iš aizda“, us. вид „iš aizda“, se b.-cho . ȋd
„ma ymas, iš aizda“ i k ., g . ϝεῖδος „iš aizda“ i k ., ž . s. . widdai; p . * īda- (subs .) eiškė g eičiau-
siai „ma ymą“ > „iš aizdą“ (plg. T au mann AS 297, Endzelīns SV 84, F aenkel LEW 1216), aigi p .
*aina īda- bu o „kas ienõs (= ienokios) iš aizdos“ > „ ienoks, panašus“, plg. la. iên eidîgs „ ieno-
kias, ienodas“ (Mažiulis 1988: 54).
Albe as Rosinas, emdamasis V. Topo o u (1975: 51), nag inėjamų žodžių komponen ą
*- īd- jau laiko p iesaga, kilusia iš žodžio, u ėjusio eikšmes „ ūšis, pa idalas, o ma“. Jis e-
kons uoja p ūsų kalbos kokybinį į a dį *aina īdas, p iešinamą ski iamajam *ki a īdas (2009:
305).
8.4. Ki ą žodžio ienok seman inės aidos pa alelę andame seno ės g aikų kalboje. Joje iš
į a džio ὁμός „ ienoks, oks pa “, pe p ie eiksmį ὁμῶς „ aip pa “ išsi u uliojo p iešinamoji
dalely ė a ba jung ukas ὅμως „ ačiau, is dėl o, is ik“ (ž . Bedna czuk 1966: 38; 1971: 127,
150; F isk 1970: 390; LFE 2004: 706) .
9. Visa išdės y a medžiaga, a odo, leidžia žodį ienok laiky i sa u, lie u išku, o ne skolin u.
Daba g įžkime p ie jung uko ienok kodi ika imo is o ijos i pasidomėkime, kada i kodėl jis
im as aisy i. P adėkime nuo bend inės kalbos pag indus klojusių lie u ių kalbo y os au o i-
e ų.
9.1. K. Būga 1909 m. Kalbos dalykuose paaiškinęs, kad šis jung ukas ašy inas su baigmeniu
<k>, o ne <g> ( emiasi o ma ienokiai M. Daukšos Ka ekizme), ne neužsimena apie jo gali-
mą sla išką kilmę, ik nu odo, kad „Vienók, kaip odo Daukšos (1595 m. Ka . ed. E. Vol e i
pag. 928) wienoki-g’, gimė iš senesnės pi maly ės ienóki, plg. eĩk = eĩki.“ (Būga 1958: 113).
Jonas Jablonskis jung uką ienok mini jau 1901 m. g ama ikoje, ačiau ik kaip nuolaidos
šalu inių sakinių jungimo p iemonę:
Jei į edamasis sakinys y a a leidžiamasis (Concessi sa z) a ba u i a leidžiamojo sakinio p asmę, ad ik-
asis sakinys, po jo s a omas, u i dažnai sąjungą ienok, ik ( ik ).
Pa yzdžiai. Kad i ė ai jau išmi ė, ienok aikai neiš i ko. (Jablonskis 1957: 156).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 8
1922 m. g ama ikoje as pa s sakinys jau duodamas su po iniu jung uku kad i ... ačiau ( en
pa , 351). Toliau šioje g ama ikoje ašoma: „jei šalu iniame [sakinyje] y a no s, no in , kad i ,
ad pag indiniame gali bū i ačiau a ba be ...“ – kaip ma y i, jung ukas ienok čia neminimas
( en pa , 352). Šį jung uką J. Jablonskis nu odo sa o s a biausiame sin aksės eikale – 1911
me ais išėjusioje Lie u jų kalbos sin aksėje. Kaip aisyklingus nuolaidos aplinkybės šalu inius
sakinius jis pa eikia okius Žemai ės pa yzdžius:
No s nė žodelio į ienas-an ą neiš a ė, ienok labai daug apipasakojo. T oba no s supu usi, suleidau
(suleidžiau) ienok ke u ias bobas. No s o as upu į a ėso, ienok p akai u asoja isų kak os3. No s
ankos audonos, nosys mėlynos, ienok aškosi aikai po minkš ą sniegą, b aido po klaniukus. (Jablons-
kis 1957: 502).
Tiesa, žodis ienok juose eina an uoju sudė inio jung uko dėmeniu. Sakinį su ieniniu
jung uku ienok Jablonskis y a pa aisęs 1925 m.:
Ne ie, ku ie lie u ių kalbą žino, ienog gėdysi ją a o i iešai = Lie u ių kalbą i ie gėdisi iešai a o i
(gėdis iešai lie u iškai šnekė i ne ie), ku ie pap as ai ja kalbasi i moka (ci uojama iš: Pi očkinas 1986:
163).
Tačiau šiame pa yzdyje ne ( ik) aisy as jung ukas ienok, o pe a ky a isa sin aksinė pi -
minio sakinio sanda a.
Vieną iš J. Jablonskio pa eik ų sakinių ( ik jau be nuo odos į Žemai ę) sin aksės ku so, Vil-
niaus uni e si e o s uden ams skai y o iki 1959 me ų, konspek uose mini i Juozas Balčikonis:
No s o as upu į a ėso, ienok p akai u asoja isų kak os. (Balčikonis 1982: 128).
S a biame P ano Ska džiaus eikale Die sla ischen Lehnwö e im Al li auischen (Ska džius
1998) jung ukas ienok neminimas, galbū nelaikomas skoliniu.
9.2. Pi maisiais poka io dešim mečiais jung ukas ienok pa eikiamas a sa giai, ačiau da
ne aisomas. Jis paaiškin as sinonimu ačiau Vokie ijoje Lie u ių em inių bend uomenės iš-
leis ame Lie u ių kalbos ado e (LKV 1950, sub oce). Daba inės lie u ių kalbos žodyno pi mo-
joje laidoje (DLKŽ 1954, sub oce) jis laikomas p ie eiksmiu i aip pa ne aisomas, ik dėl
eikšmės i a osenos skai y ojas nuk eipiamas į jung uko ačiau s aipsnį. Jono Balke ičiaus
Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje jung ukas ienok neminimas nei sujungiamųjų p iešp ieši-
nių, nei p ijungiamųjų nuolaidos sakinių sky iuose, ačiau jis da nu odomas kaip galima
d igubojo jung uko (su no s šalu iniame sakinyje) a liepiamoji dalis (Balke ičius 1963: 317).
Jono Palionio monog a iniame XVI–XVII a. lie u iškų aš ų kalbos y ime jung ukų a oji-
mui ski a ienuolika pa ag a ų (Palionis 1967: 201–208). Viename jų specialiai ap a i nelie-
u iškos kilmės jung ukai, ačiau dažnai senuosiuose aš uose a ojamas jung ukas ienok
jame nepaminė as.
9.3. Viena pi mųjų jung uką ienok ne aisyklingu paskelbė, odos, Julija Žukauskai ė. Lie-
u ių kalbos g ama ikos an ame ome (LKG 2 1971) jos pa ašy o sky iaus apie jung uką į adi-
nėje pas aipoje apie p iešp iešinius jung ukus eigiama:
3 Lie u ių kalbos žodyno de yniolik ame ome, išėjusiame 1999 m., šis J. Jablonskio inkamu laiky as Žemai ės
sakinys su po iniu jung uku no s... ienok pa eikiamas kaip ne a o inas (LKŽe, su oce).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio ienok dalia | 9
Pasi aiko čia (senesniuose aš uose i a mėse – A. J.) jung ukų, li e a ū inėje kalboje iš iso ne a o inų,
nes jie neno miniai – nelie u iški (alè, àle) a ne isai lie u iški (bìle ìk, ienók). ( en pa , 663)
Ki ame puslapyje p idedama:
Iš seno y a žinomas i p iešp iešinis jung ukas ienók. Tačiau daba inėje li e a ū inėje kalboje jis aip
pa (kaip i jung ukas ale – A. J.), galima saky i, nebe a ojamas. ( en pa , 664).
P ijungiamųjų nuolaidos jung ukų posky yje minimas i po inis jung ukas no s... ienok:
„§1058. Senėlesniuosiuose aš uose e ka čiais andame pa a o ą i po inį jung uką nó s...
ienók.“ I duodami du pa yzdžiai iš Žemai ės i Jono Biliūno aš ų:
No s ankos audonos, nosys mėlynos, ienok aškosi po minkš ą sniegą, b aido po klaniukus... ŽemR I
288. No s o e sp ogo i žydėjo medžiai, ienok sėdėjau sa o kamba y: engiaus p ie egzaminų BilR1 I 53.
( en pa , 695).
Apie šio jung uko nelie u iškumą a ne inkamumą a o i čia jau nieko nepasaky a.
T ečiame šios g ama ikos ome, ski ame sin aksės dalykams (LKG 3 1976), ieninis jung-
ukas ienok a ba po inis no s... ienok neminimi isai – ma y , laikomi „ne isai lie u iškais“
i ne eik inais. Nag inėjamųjų jung ukų el ui ieško ume i DLKG – jie enai nemini. Galbū
dėl aiškaus no minamojo šios g ama ikos pobūdžio.
9.4. Po akademinės g ama ikos išėjusiuose isuomenei i mokykloms ski uose leidiniuose
jung ukas ienok su a inai aisomas, dažnai ne nenu odan aisymo pag indo. Keli ie pa ys
ilius aciniai pa yzdžiai keliauja iš knygos į knygą...
T umpas kalbos ado as sieja jung uką su us. однако i lenkų jednak i aiso į ačiau. Pa ei-
kiamas pa yzdys: Bu o daug jam sunkių alandų, ienok (= ačiau) iš e mingas žemai is a silai-
kė. (TKV 1972: 79).
Jau pi majame populia aus isuomenei ski o leidinio Kalbos p ak ikos pa a imai leidime
ienok e inamas kaip ne eik inas e inys (n. e .), ku į siūloma keis i jung uku ačiau (KPP
1976: 305). An ajame leidime p ie pakai ų p idė as i jung ukas is dėl o. Pa eikiami du okio
aisymo pa yzdžiai:
Bu o jam daug isokių alandų, ienok ( = ačiau, is dėl o) jis nepalūžo. Vienok ( = Tačiau) as gydy-
mas bu o nesėkmingas. (KPP 1985: 343).
Aldono Pupkio aukš ųjų mokyklų ado ėlyje Kalbos kul ū os pag indai (1980) ienok aiso-
mas ne sin aksės, o leksikos sky iuje kaip „ isai neįmanomos da ybos“ e alas. O „ e alais
kalbos kul ū oje adiname ik okius žodžius, ku ie ne eikiami a o i bend inėje kalboje jo-
kiame kon eks e“ (Pupkis 1980: 108).
A noldo Pi očkino Adminis acinės kalbos kul ū os sky iuje „Jung ukai i dalely ės“ ašoma:
Vis da pasi aiko senas sla iškų jung ukų однако, jednak e inys ienok, isai leng ai pakeičiamas lie u-
išku jung uku ačiau, p z.: Vienok (= Tačiau) mies o liaudies š ie imo sky ius ne isada in o muoja
apie enginius. (Pi očkinas 1990: 107).