JURGITAJAROSLAVIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as

LIETUVIŲKALBOSTRUMPŲJŲIRILGŲJŲBALSIŲKIEKYBĖSIRKOKYBĖS
ETALONAI

1.ĮVADINĖSPASTABOS
Nuosekliųins umen iniųbend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėsi kokybės y imų
nė adaug.Tačiaui senais(a lik ųXXa.an ojojepusėje),i mode niaisšiuolaikiniaisme odais[1]a lik ,jie
ikišiolak ualūsne ikg ynosioskalbo y ospožiū iu.Visųjųski iasi ikslaii užda iniai, i iamojimedžiaga,
im is,ga sųį ašymoi  y imome odika,in o man ųskaičius,ly isi pan.Todėl,kaipžinoma,a liekan naujus
ekspe imen inius y imus i  lyginan  duomenis su ki ų y imų a i inkamais duomenimis s a bu išlik i
me odiškiems, nes balsių kiekybiniai i  kokybiniai pa ame ai p iklauso nuo į ai ių kalbinių i  nekalbinių
eiksnių,įku iuosnea siž elgusgalimagau ilabaip ieš a ingųduomenųi a i inkamaipada y ip ieš a ingų
iš adų.
Daugiausiaį ai ių y ėjų ienua ki uaspek u y inė ii ap ašy ibend inėslie u iųkalboski čiuo ii
(a )neki čiuo ibalsiai,iš a iin o man ų y ųa ski uose ienskiemeniuose,d iskiemeniuose, iskiemeniuose
i ke u skiemeniuosežodžiuose(plg.Pake ys1982:31–34i k .;Kliukienė2002:73–78,2003:81–91,2005:
361–367; Gi denis 2003: 222; Kaukėnienė 2002: 41–59, 2003: 35–47, 2004a, 2005: 65–71; Балшайтите
2004:169–175;Kliukienė,Raudžiū ė2013:111–119i k .).(Kaiku iekalbamųjų y imų ezul a aii iš ados
busap a iami oliaušiames aipsnyje.)Tačiaune u imeišsamiųsinch oninių(i diach oninių)ins umen inių
i  ipologiniųsaky inėskalbosbalsiųkokybėsi kiekybės a ian ų y imų.Nuosekliau y inė i am ik iga sai,
jų požymiai, aspek ai o icialiosios ( iešosios) lie u ių kalbos kai os kon eks e a  pan. (plg. K uopienė,
Kačiuškienė2008:38–42;Vaicekauskienė2011:191–207;Ne inskai ė2013:118–136;Čiči kai ė2014:45–
58 i  k .). Ki aip a ian , is da  ūks a išsamesnės ins umen inės į ai ių eiksnių po eikio ( iešosios i
ne iešosios saky inės kalbos) balsių kiekybei i  kokybei analizės. Juk kalbėjimo ak uose gali bū i mažiau
akus inės in o macijos, negu jos eikė ų iksliai am ik oms onemoms a pažin i, i  isa ai, ko iš ik ųjų
ūks a, pap as ai a ku iama pagal ki okią numanomą in o maciją – kon eks ą, pasakymų u inį i  pan.
(Gi denis2003:224i min.li .).Be o, y ėjaia k eipędėmesį,kad am ik aisa ejaisneuž enka i i ien ik
balsių ukmę, nes bū en  kokybė gali bū i s abilesnė nei ukmė (plg. Vai ke ičiū ė 2001: 79–80;
Kazlauskienė2002:33–35,2009:27;Kaukėnienė2004a:62–63; aippa ž .Pake ys1982:94,2003:26).
Pa yzdžiui,nus a y a,kadkonk ečiųbalsiųkiekybėskon as aslabaiski iasi,i s a is iškai eikšmingasgali
bū ijaui 15–20msbalsių ukmėsski umas(ilgiejibalsiaišiuoa ejumaždaug1,1–1,2ka oilgesniuž
umpuosius),jeiguekspe imen asa lik as inkamaii me odiškai, .y.pasi ink i ienodo empodik o iai,jie
lyginamuosiusžodžius(ge iausia ienodosa labaipanašiosga sinėssanda os)pe skai ė ienodain onacija,
panašiomissąlygomisi  . .(Kazlauskienė2002:34;plg.Kaukėnienė2003a:46,8išn.).
Nebu o y inė ii izoliuo ai[2], .y.a ski aiiš a i,ga sai,ku iaisbū ųgalima em isnag inėjan pi miau
minė ąbalsiniųalo onų a ian iškumą,ypačaiškinan isopiusbalsiųkiekybėsi kokybės a iesno miškumo
klausimus[3],i ku iuosgalė umelaiky ibend inėskalbosp o o ipaisa siekiamybekalbėdamiapiepa yzdinę
a įkaip e ybę( a ies kul ū ą[4]) i  apsk i ai kalbos poli ikąXXIa.an ajame dešim me yje[5]. Naujausi
moksliniai y imai odo, kad e inan  iš geoling is ikos pozicijų, ienas iš s a biausių mode niosios
isuomenėsb uožųy a aš ingumas: iena e us,bend uomenėsebend inėkalba unkcionuojakaipkalbinis
eiksnys( .y.sąlyga),lemian is egioninio a ian iškumokai ąi jo i smus,ki a e us,bend inėskalbos
kaipp es ižiniokodo aizdinysnemenkiau eikia egioniniųkalbos a ian ų aidosi kai osp ocesus(plačiau
ž .Aliūkai ė,Mikulėnienė2014:257–262; aippa plg.Zaba skai ė2015;Mikulėnienė2015i k .).Specialiai
pa y inėjus aš ingumo p oblemą, iena iš s a bių ne aš ingumo p iežasčių laikoma neigiamos isuomenės
kalbinėsnuos a os, aippa pab ėžiamanepalankibend ojikalbinėaplinka,ku iojemoky is aisyklingoskalbos
i nep a as ijosįgūdžiųda osi issunkiau(plačiauž .Miliūnai ė2013:192–211i min.li .).
A siž elgian  į ai, kad eikia y imų, padėsiančių nus a y i, kokie balsių ukmės san ykiai u ė ų a
galė ų bū i laikomi bend inės kalbos no ma i  kokie ekomenduojami pa yzdiniai balsių kokybės
(a ikuliaciniai)e alonai,šios aipsnio ikslas– emian isins umen inio y imoduomenimis[6],panag inė i
izoliuo ai (be jokio kon eks o, kuo na ū aliau) iš a us pas o ios a ikuliacijos ilguosius i  umpuosius
bend inės lie u ių kalbos balsius kaip galimus bend inės lie u ių kalbos a ies e alonus, i ian  i  balsių
kiekybinęopoziciją( ukmėssan ykius),i s a biausiuskokybiniuspožymius.
Bend inės lie u ių kalbos a ies e alonas eikalingas i  ydingai lie u ių kalbos mokymo me odikai
obulin i: pageidau ina, kad ga sinės mokymo p iemonės a i ik ų bū inuosius bend inės kalbos a ies
eikala imus(plg.Miliūnai ė2013:208)[7].
Bend inelie u iųkalbašiames aipsnyjelaikoma ojikalbosa maina,ku i a ojamakaipsuno min oji,
s anda izuo ojikalbosa maina,ski a iešojogy enimobeikul ū os eikmėms(plg.LKE2008:87–91).Kaip
žinoma,jisusi o ma usi aka ųaukš aičiųkauniškių a mėspag indu[8].

2.TIRIAMOJIMEDŽIAGAIRJOSTYRIMOMETODIKA
Iš isobend inėjelie u iųkalbojeski iama14balsinių onemų(DLKG2005:23):


1PAV.Lie u iųkalbosbalsiųsis ema

Šiea ski ai(izoliuo ai)iš a daba inėsbend inėslie u iųkalbosilgiejii  umpiejibalsiai( aippa i
onologinėssis emospe i e ijaip iski iamas umpasis[ɔ])i y ašio y imoobjek as(da ž .1len elę).Tačiau
a liekan  y imą paaiškėjo, kad in o man ai kaip a ski o, . y. izoliuo ai iš a o, neįsi aizduoja umpojo []
(„d i eidės“ onemos// a ian o,a baki aip– alo ono) i linkę apa in ijįsu pap as u[e]( onemos/e/
a ian u), odėl izoliuo ai be jokio kon eks o [] y imui nebu o a iamas[9]. Many ina, kad neaukš u inio
( idu inio) pakilimo balsiui [] įsi i in i bend inės kalbos sis emoje ukdo sa i as a ojimas (be o, jo
paski isnė adis ink y inė),ganamažasdažnumas( akul a y umas)i  ai,kad aš ejisžymimas apačia aide
kaipi žemu iniopakilimo umpasis[e](plačiauž .Pake ys2003:32–34i min.li .;da plg.Gi denis,Pupkis
1978:61–62;Gi denis2003:191)beidėlki ųp iežasčių.Jokiaki a aidenė ažymimiduski ingoskokybės
umpiejibalsiai,plg.1len elę(plg.Pake ys2003:29,2schemą).
Už šio y imo ibų kol kas likę i  izoliuo ai iš a i [10] lie u ių kalbos onologinėje sis emoje, o i
emian is naujausiais ekspe imen iniais y imais (ž . Gi denis 2009: 213–242), ie, uo unkcionuoja kaip
sa a ankiškos ilgosios aukš u inės kin amo pakilimo onemos (Gi denis 2009: 240). Šiame s aipsnyje jos
nenag inėjamos dėl ki okios y imo i  ap ašymo me odikos. Tiesa, Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje
(2005:23–26)i AleksoGi denioTeo iniuoselie u ių onologijospag induose(2003:209,23len elė)kin amos
a ikuliacijos /ie/, /uo/ p iski iamos p ie neaukš u inių balsių (da  plg. Bace ičiū ė 2002; Pake ys 2003;
Kaukėnienė2003b,2004a).Tačiaua k eip inasdėmesys,kadkin amosa ikuliacijosilgųjųbalsių/ie/,/uo/
p isky imasp ie ienokioa ki okiopakilimobalsinių onemųy asąlyginis.
Kaip ma y i, 1 len elėje bend inės lie u ių kalbos balsinės onemos audona spal a lauž iniuose
skliaus uoseuž ašy osi  a p au inės one inėsabėcėlės(TFAa baIPA–ang.In e na ionalPhone icAlphabe )
ašmenimis(plačiauž .IPA2005).Taigi adiciniuspas o iosa ikuliacijoslie u iųkalbosbalsiųsimbolius/i,
e,a,ɔ,u,i·,·,e·,a·,o·,u·/a i inkašieTFA ašmenys:/ɪ,ɛ,ɐ,ɔ,ʊ,iː,eː,æː,ɑː,oː,uː/.Šiebalsiai( .y.išsky us/
/,/ie/,/uo/–pagalTFAa i inkamai/e/,/iɛ/,/uɔ/) oliaubusap ašominaudojan TFA ašmenis.Bū en
okieTFAa i ikmenyspasi ink inea si ik inai(plg. oliau3–7pa .)– aibuspaaiškin anag inėjan balsių
akus iniuspožymius,išku iųgalimasp ęs ii apie am ik asa ikuliacijosypa ybes.

1LENTELĖ.Fonologinėlie u iųkalbosbalsiųsis ema( adiciniai ašmenysjuodi,TFA– audoni)i balsius
žyminčios aidės(žalios)[11]

Ta p au inės one ikų asociacijos (ang. In e na ionalPhone icAssocia ion) suku a a p au inė one inė
abėcėlėy as anda izuo auni e sali ašmenųsis ema,p i aiky aį ai iųpasauliokalbųga samsap ašy ibei
i i,a siž elgian įjų a imą.Lie u iųkalbosga samsTFA ašmenysbu op i aiky i,p z.,1997m.išleis oje
akademinėje lie u ių kalbos g ama ikoje anglų kalba Li huanian G amma  (LG 1997). Šiame s aipsnyje
a ojamašiek iekpako eguo aTFA ansk ipcija, .y. emiamasinaujesne(2005me ų)TFA e sija.
1len elėjebalsiaisuski s y ipagaldi e enciniuspožymius(plačiauž .Gi denis2003:191 .)[12],apie
juosplačiaubuskalbamaap a ian spek inėsanalizės ezul a us.
Ga sus y imui įskai ė 12 in o man ų (6 mo e ys i  6 y ai, amžius nuo 20 iki 50 me ų), kalbėjimo
ūkumųne u in ysbend inėskalbosa s o ai(daugumajų u iaukš ąjį ilologinįišsila inimą, isijie a oja
bend inękalbąkasdiena konekasdienne ik iešojojee d ėje, ačiaumoka ienąa kelias a mes,užsienio
kalbų)iš isųLie u iųkalbosplo o egiolek ų(2pa .,plačiauž .Aliūkai ė,Mikulėnienė2014:257 .),kad
i iamoji medžiaga bū ų kuo objek y esnė i  gau i ezul a ai a spindė ų kiek įmanoma ealesnę bend inės
lie u iųkalbosbalsių a iessi uaciją.Šiames aipsnyjea ski ųin o man ųduomenysneap a iami;len elėse
(i g a ikuose)pa eikiami isųin o man ųapibend in iduomenys( idu kis).


2PAV.Lie u iųkalbosplo o egiolek ai[13]

Į ašaibu oda omiužda osepa alposep o esionaliudik o onu(TascamHD‑P2)i k yp iniu,an gal os
lankeliu i inamu okaliniumik o onu(AKGC520).In o man aimedžiagą u ėjoiš a iįp as ug eičiui
kuona ū aliau.Toliauį ašaibu ope kel iįkompiu e ioa min įi išsaugo i.wa  ipo o ma u(iš isope
5 000 ailų). Nag inėjamų elemen ų segmen a imas bu o a lik as nemokamomis kompiu e inėmis ga sų
apdo ojimoi analizėsp og amomis:P aa 5.3.63i  ėlesnėmis e sijomis(kū ėjaiPaulasBoe smai Da idas
Weeninkas)i Wa eSu e 1.8.8.p4(kū ėjaiKå eSjölande isi JonasBeskow).Kokybiniamsbalsiųpožymiams
iš i ibu oma uojama isas aciona ioji(g yniausioji)lie u iųkalbosbalsiųdalis,ma uo ospi mųjųke u ių
(F1, F2, F3 i  F4) o mančių eikšmės (he cais), pag indinis onas (he cais) i  ukmė (milisekundėmis).
Tolesnei ins umen inio y imo duomenų analizei bu o naudojama MSExcel p og ama, pa yzdžiui: pagal
An honyBladonoi Gunna oFan o o mulę(Bladon,Fan 1978:3;da ž .Fan 1983:7)bu oskaičiuojami
s a is iniai idu kiai (he cais i  ba kais), s anda inis nuok ypis (he cais), e ek y iõsios an õsios o man ės
(F2′) eikšmė(ba kais),ku iaiapskaičiuo i eikiane ikpi mųjųd iejų o mančių eikšmių,jospap as aii
lemia pag indines akus ines balsių cha ak e is ikas, be  i  ečiõsios, ke i õsios o mančių eikšmių i
pag indinio ono(dažnio).Įba kus ezul a aipa e s ipagalHa mu oT aunmülle io o mulę(T aunmülle
1988: 97). G a iškai balsiai aizduojami ne ik akus inėje (he cais), be  i  psichoakus inėje F2'/F1 e d ėje
(ba kųskalėje)–manoma,kad oksbalsiųsis emos aizdas iksliaupe eikiažmogausklausosypa umus, .y.
a siž elgiamaįloga i minęsu okimop igim į(G igo je s2013:303).Psichoakus inėjee d ėje(ž .3,4pa .;
aippa plg.5pa .) i iamiejibalsiaižymimi1ba kodydžioske smensapsk i imais,a s umai a pku ių odo
su okiamos kokybės ski ingumo laipsnį (Ii onen 1987). Apibūdinan  bend inės lie u ių kalbos balsių
sis emą, aip pa  naudojami ono opiniai a s umai (ba kais) a p pi mosios o man ės i  pag indinio dažnio
( ono) (F1 0) i  a p pi mosios i  an osios o mančių (F2F1): okie ski umai glaudžiai susiję su balsių
a i umui subalsiųp iešakinėsi užpakalinėseilėspožymiu(Mille 1989:2119).Kaipbusma y i, ūpimus
ezul a uspa e usįpsicho izinius iene usi naudojan  ono opiniųa s umų eikšmes,ski umai a p y ųi
mo e ųduomenų aškųge okaisumažėja.
Mo e ų iš a ų balsių ma uo ų o mančių éikšmės (apibend in i duomenys) i  akus iniai pa ame ai
(kompak iškumas, bemoliškumas, onalumas, į empimas) pa eikiami iek o iginalūs, . y. neno malizuo i
(4 len elė; y ų a ies duomenis ž . 7 len elėje), iek no malizuo i pagal 17 p oc. (3 len elė) i  14 p oc.
(4 len elė) koe icien us, kad gau us ezul a us kuo objek y iau bū ų galima palygin i su a i inkamais y ų
a iesduomenimis(dėluni e saliųjųkoe icien ųž .Fan 1975:8).No malizacijoskoe icien aiapskaičiuo i
emian is[iː]an osios o man ėsduomenimisi  emian iskonk ečiais o mančiųduomenimis,ku iep iklauso
nuo isobalso ak oa baku iosno skonk ečiose mės(ž .Fan 1975:8;G igo je s2008:45‑61).
Siekian  iksliau apibūdin i kokybinius lie u ių kalbos ilgųjų i  umpųjų balsių san ykius, naudo asi
p og amaFORMANT2.PAS[14], ku ia pagal idu ines pi mõsios, an õsiosi  ečiõsios o mančių eikšmes
(Hz)apskaičiuo išieakus iniaipa ame ai(skai inės eikšmės):bemoliškumas,kompak iškumas,į empimasi
onalumas(ž .4–7len eles).
Kaip minė a s aipsnio į ade, balsių kiekybės i  kokybės ezul a ai lyginami su kai ku ių anks esnių
y imųduomenimis(3len elė,7pa .).

3.TYRIMOREZULTATŲAPTARIMAS
3.1.IZOLIUOTAIIŠTARTŲBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲKIEKYBĖ
Išbalsių ukmėsma a imo ezul a ų(ž .2len elę)ma y i,kadi mo e ų,i  y ųiš a ibend inėslie u ių
kalbos[ɐ],[ɛ]y ailgiausiiš umpųjųbalsių,o[æː],[ɑː]–išilgųjų; umpieji[ɪ],[ʊ]y a umpiausiiš umpųjų
balsių,o[iː],[uː]–išilgųjų.Ki ibalsiai([ɔ]iš umpųjųi a i inkamai[eː],[oː]išilgųjų) ukmėspožiū iu
užima a pinępadė į:jie umpesniuža i inkamus umpuosiusi ilguosiusžemu iniusbalsius,be ilgesniuž
a i inkamusaukš u iniusbalsius.Tokie dėsningumai iš esmės a i inka sa aiminės ukmės endencijas (plg.
Pake ys1982:43–48i min.li .).

2LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbosbalsiųkiekybė:apibend in i y ųi mo e ųduomenys(mo e ų a ies
balsiųN=60, y ų a iesbalsiųN=72)



Kaipma y iiš2len elėjepa eik ųapibend in ų ezul a ų,mo e ųi  y ųiš a iilgiejibalsiai2,1ka o
ilgesniuž umpuosius.A i inkamų umpųjųi ilgųjųbalsiųpasikliaujamiejiin e alainesusike a(šii kai
ku i ki a oliau ap ašoma s a is inė in o macija len elėje nepa eikiama), jų kiekybės ski umas s a is iškai
eikšmingas(pa ikimumolygmuopa saukščiausias).Palyginus y ųi mo e ųduomenis,iš yškėjopolinkis,
kad y ai izoliuo us balsius a ia ilgėliau, ačiau šis ski umas nedidelis i  s a is iškai ne eikšmingas, o
pasikliaujamieji in e alai daug ku  su ampa. Tačiau pas ebė a, kad mo e ų balsių kiekybė a ijuoja labiau
(nuo7iki20p oc.)negua i inkamai y ų(nuo6iki14p oc.).

3LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėssan ykiaikaiku iųanks esnių
y imųduomenimis

POZICIJA A.PAKERYS
(1982:93,95,112) L.KAUKĖNIENĖ
(2004a:62) D.BALŠAITYTĖ
(2004:174)
Ki čiuo i umpieji:ilgieji 
(ki č. umpieji:akū iniai:ci kum leksiniai)
1:1,72:2,09 
1:2,2 
1:1,94
Neki čiuo i umpieji:ilgieji 1:1,76 1:1,4 –

Kaipbu o minė as aipsniop adžioje,ki i y ėjai daugiausia y ėa ski ai(izoliuo ai)iš a usžodžius
(skiemenųskaičius a ijuojanuo ienoikike u ių),onea ski usga sus.In o man aidaugiausiabu o y ai.
Tačiaukaipma ome(ž .3len elę),ki čiuo ų umpųjųi ilgųjųbalsiųkiekybėssan ykiai(išsky usakū inius
balsius) gana panašūs į šiame s aipsnyje ap ašomus. Panag inėjus ski ingų y imų ezul a us išsamiau,
paaiškėjo, kad žodžiuose umpųjų i  ilgųjų balsių ukmės san ykiai s y uoja nuo 1,9 iki 2,4 ka o, ik
akū iniai balsiai būna ilgesni už ki čiuo us umpuosius nuo 1,5 iki 1,9 ka o. Neki čiuo oje pozicijoje
umpųjųi ilgųjųbalsiųski umaigalibū ii  isainedideli, ačiaujie,pasi odo,y as a is iškai eikšmingi:
s y uojanuo 1,1 iki 1,9ka o. Vis dėl o s a bu onologinę onemų opoziciją g įs ii  kokybės ski umais,
a siž elg i į į ai ius kalbinius i  nekalbinius eiksnius. Kaip žinoma, onologiniai kalbos elemen ai y a
absoliu ūs,onesan ykiniai:panašiõsa  ienodosspek inėss uk ū osga saigalibū isu okiamiski ingai,
jeiguski iasijųga sinėaplinka,nes,kaipminė a, am ik aisa ejaisakus inėsin o macijosgalibū imažiau,
negujos eikė ų iksliai onemomsa pažin i(Gi denis2003:224).

3.2.SVARBIAUSIKOKYBINIAIBENDRINĖSLIETUVIŲKALBOSBALSIŲPOŽYMIAI
Gau ų ezul a ųanalizėpa odė,kadbalsiųspek asp iklausonuokonk e auskalbė ojo,be o, y ųi
mo e ų iš a ų balsių spek ų ski umams į akos u i i  mažesnis mo e ų ezona o iaus dydis. Vis dėl o
pažymė ina,kad isadaišlieka am ik iganapas o ūssan ykiai(plg.Gi denis2003:222).Šiames aipsnyje
ap ašomi ik apibend in i mo e ų i  y ų a ies duomenys. Kaip ma y i, a likus kalbė ojų no malizaciją,
mo e ų i  y ų balsių ski umai sumažėjo iki minimumo (plg. 4 len elę i  5–7 len eles). Ap ašan  mo e ų
a ies ezul a uspasi ink a5len elė,ki os( .y.4i 6len elės)pa eikiamospalygin i,josgalė ųp a e s ii
a liekan naujusins umen inius y imus.Vy ų a ies ezul a aipa eikiami7len elėjei 4pa eiksle.
Visųin o man ų(i  y ų,i mo e ų[15])iš a ųjų[iː],[eː],[ɪ]aukš esnėnegu2000Hzpi moji o man ėi
labaižemapi moji o man ės:nuo285Hziki∼450Hz(ž .4–7len eles).Išnag inėjusa s umą a ppi mõsios
i an õsios o mančiųi  a pan õsiosi  ečiõsios o mančių,pas ebė a,kadiš isų(i ilgųjų,i  umpųjų)
lie u iųkalbosbalsiųdidžiausiasa s umasi y a a pbalsių[iː],[eː],[ɪ]pi mosiosi an osios o mančių,o
mažiausiasa s umasy a a pšiųbalsiųan osiosi  ečiosios o mančių.Visųin o man ų(i  y ų,i mo e ų)
iš a ų[uː],[oː],[ʊ],[ɔ]abi o man ėsy apalygin ižemos(ž .4–7len eles):maždaugnuo300Hziki600Hz
F1i nuo630Hziki1100HzF2.Iš isųilgųjųbalsiųmažiausiasa s umasy a a pbalsių[oː]i [uː]pi mosios
i an osios o mančių,odidžiausiasa s umasy a a pšiųbalsiųan osiosi  ečiosios o mančių.Taspa s
dėsningumasma y i umpųjųbalsių[ɔ]i [ʊ]a eju.Balsių[ɑː],[ɐ]i [æː],[ɛ]pi moji o man ėy apalygin i
aukš a–maždaugnuo610iki850Hz,o[ɑː]i [ɐ]an oji o man ėpalygin ižema, .y.mažainu olusinuo
pi mosios o man ės, .y.apie1200–1300Hz, ačiauan oji[æː]i [ɛ] o man ėy aaukš esnė–apie1700Hz
i daugiau, .y.jiy aaukš esnėneguan oji[ɑː],[ɐ] o man ėi žemesnėneguan oji[iː],[eː],[ɪ] o man ė
(ž .4–7len eles).Iš isųilgųjųi  umpųjųbalsiųmažiausiainuopi mosiosnu olusibalsių[ɑː]i [ɐ] ečioji
o man ė.A i inkamailabiausiainuopi mosios o man ėsnu olusibalsių[iː],[eː]i [ɪ] ečioji o man ė.

4LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
neno malizuo imo e ų a iesduomenys


5LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
no malizuo imo e ų a iesduomenys(k=17p oc.)


6LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
no malizuo imo e ų a iesduomenys(k=14p oc.)


7LENTELĖ.Bend inėslie u iųkalbos umpųjųi ilgųjųbalsių o mančių eikšmės(he cais)i jų e inimai:
apibend in i y ų a iesduomenys


Pagal pi mųjų ijų o mančių idu ines eikšmes apskaičiuo i balsių akus iniai pa ame ai (ž . 4–
7len eles)siejamisušiaispožymiais:,aukš asis‘–,žemasis‘,,kompak inis‘–,di uzinis‘,,bemolinis‘–,pap as asis‘,
‚į emp asis‘ –,neį emp asis‘. Pagal ono aukš į ( emb ą), izoliuo ai iš a i [iː], [eː], [æː] i  [ɪ], [ɛ] laiky ini
aukš aisiais,aukš o emb oga sais(jųan oji o man ėy aaukš esnėnei1500Hz,o onalumolaipsnisy a
eigiamas[16]),lyginan sua i inkamaisžemo emb o[17],a , iksliau,neaukš aisiaisbalsiais[ɑː],[oː],[uː]i [ɐ],
[ɔ], [ʊ] (šių balsių an oji o man ė nesiekia 1500 Hz, o isų žemo emb o ga sų onalumo laipsnis y a
neigiamas,išsky usmo e ų[ɐ])(plg.i 1len elėjepa eik ą onologinębalsiųklasi ikaciją).
Vy ųi mo e ų a iesduomenimis(plg.an ąją o man ęi  onalumolaipsnįlen elėse),išbend inės
lie u iųkalbosilgųjųbalsiųaukščiausio emb oy abalsis[iː],ožemiausio emb obalsiaiy a[uː]i [oː].Iš
umpųjųbalsių,aukščiausio emb obalsisy a[ɪ],ožemiausio emb obalsiaiy a[ʊ]i [ɔ].Reikiapab ėž i,kad
žemiausio emb o balsių aip pa  didžiausias bemoliškumo indeksas (ž . 4–7 len eles). Pagal akus inę
klasi ikacijąbalsiai[oː],[uː],[ɔ],[ʊ]laiky inibemoliniais:[u:]bemoliškumoindeksaspa sdidžiausias, odėl
galimamany i,kad a ian šįga sąlūposak y iausios.
A siž elgian įabiejų o mančiųpadė į,izoliuo aiiš a uslie u iųkalbosbalsiusgalimasuski s y ipagal
kompak iškumo(a badi uziškumo,ku isa i kščiaip opo cingaskompak iškumui)laipsnį.Kaipma y iiš4–
7len elių(plg.3i 4pa .),kompak iškiausiasga sasy a[ɑː]:kaipminė a,šiobalsiopi mosiosd i o man ės
mažainu olusios ienanuoki osi apsk i ainuocen inėsspek odalies(kompak iškumoskai inė eikšmėy a
aukščiausia). Pačiuose spek o pak aščiuose a sidu ia [iː] i  [uː] – nekompak iniai, a ba pa ys di uziškiausi,
balsiai (jų spek o ene gija išsisklaidžiusi spek o pak aščiuose, o kompak iškumo skai inės eikšmės
mažiausios).Iš umpųjųbalsiųkompak iškiausiasbalsisy ažemasis[ɐ](kompak iškumoindeksasaukščiausias
iš isų umpųjųbalsių),ospek opak aščiuose, ačiaukieka čiaucen onegudi uziniųilgųjų[iː]i [uː],y a
umpųjų[ɪ]i [ʊ]pi mojii an oji o man ės.
Lie u ių kalbos ilgųjų i  umpųjų balsių į empimo skai inės eikšmės (plg. į empimo indeksą 4–
7len elėse) odo,kaddaugaukš esnėšiopa ame o idu inė eikšmėy abūdingailgiesiemsbalsiams[iː],[uː],
[oː]negua i inkamiems umpiesiems[ɪ],[ʊ]i [ɔ].Tačiau,kaipi bu ogalima ikė is(plg.i Gi denis2003:
222,226),ilgųjų[æː],[ɑː]i jų umpųjųa i ikmenų[ɛ],[ɐ]į empimoski umaige okaimažesni.

Pake ysA.,PupkisA.2004:Lie u iųkalbosbend inė a is:kompak inėsplokš elės eks ai,Vilnius:Gim asis
žodis.
RocaI.,JohnsonW.1999:Acou seinphonology,BlackwellPublishingL d.
T aunmülle H.1988:Analy icalexp essions o  he ono opicsenso yscale.–Pe ilus8,S ockholm:
Uni e si yo S ockholm,93–102.
VaicekauskienėL.2011:O icialiojilie u iųkalbay anegy akalba.Žu nalis aiapielie u iųkalboss anda ą
ele izijojei  adijuje.–Da baii dienos55,191–207.
Vai ke ičiū ėV.2001:Lie u iųkalbos a iespag indaii žodynas,Vilnius:P adai.
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijosnu a imas„Dėllie u iųbend inės a iesbū iniausių eikala imų“.
P ieigain e ne e:h p://www. lkk.l /ak ualiausios‑ emos/ a is‑i ‑ki cia imas/apie‑sky iu‑ a is‑i ‑
ki cia imas(žiū ė a2015‑11‑10).
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijosnu a imas„Dėl als ybinėskalbos a ojimo,no minimoi sklaidos
p og amospa i inimo“,2015‑04‑30,N .N‑2(157).P ieigain e ne e:h p://www. lkk.l / lkk‑
nu a imai/nu a imai(žiū ė a20151110).
Zaba skai ėJ.2015:Pasaulinė aš ingumodiena:Lie u iųkalbosi skai meninės isuomenėssan ykisšiandien,
2015‑09‑08,s aipsnįpa engėDo ilėBalčiūnai ė.P ieigain e ne e:h p://www. m99.l /pasauline‑
as ingumo‑diena‑lie u iu‑kalbos‑i ‑skai menines‑ isuomenes‑san ykis‑siandien/(žiū ė a20150911).
БалшайтитеД.2004:Спектральныехарактеристикигласных(монофтонгов)современного
литовскоголитературногоязыка.–Respec usphilologicus5(10),169–175.
ФантГ.1964:Aкустическаятеорияречеобразования.Москва:Наука.
ПиотровскийР.Т.1960:Ещеразодифференциальныхпризнакахфонемы.–Вопросыязыкознания6,
24–38.

Gau a20151117
P iim a20151216


JURGITAJAROSLAVIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
Pe oVileišiog.5,LT–10308Vilnius
[email p o ec ed]
[1] Šiuolaikiniai ekspe imen iniai ga sų y imai (pap as ai i iami ga sų akus iniai požymiai) dažniausiai a liekami specialiais
p ie aisiaisa bakompiu e inėmisp og amomis.S a biausime odai–oscilog amų,spek og amųanalizė,ga so ukmės,pag indinio
onoi in ensy umoma a imai.No in nus a y i i iamųelemen ų onologinįsa a ankiškumą,a liekamii audiciniaiekspe imen ai.
Jeiguneap a iamiaudiciniaiekspe imen ai, ikins umen iniams y imamsapibūdin i a ojamasins umen inės one ikos e minas
(Bace ičiū ė2009:202).
[2]A k eip inasdėmesys,kadna ū aliukalbėjimo empuizoliuo aiiš a ibalsiainepainio inisuDanieloJonesoka dinaliaisiais(a ba
ki aip–ka dinaliniais)balsiais(Lade oged1975:194–199;Jassem1973:190,len elė13.1)i pagalspecialius eikala imusiš a ais
lie u iųkalbos(i ki ųkalbų)bei a miųizoliuo aisiaisbalsiais:ka dinaliejibalsiainaudojamikaip eo iniaikons uk ai, am ik a
e aloninėsis emakonk ečiųkalbųa  a miųbalsynuiapibūdin ii palygin i, ačiau isai iksliainesu ampasujokioskonk ečios
kalbosa i inkamaisga sais(p z.,plg.Roca,Johnson1999:126;Ja osla ienė,Kaukėnienė2004:25–45;Kaukėnienė2004b:199–
211;Mu inienė2007:116–118;Gi denis2008:29–32i k .).
[3]Iš lie u ių kalbos bū iniausių a ies eikala imų minė ini ben  keli: ski i umpuosius balsius nuoilgųjų i  ki čiuo uose, i
neki čiuo uoseskiemenyse;ski ibalsiuse,ė,onuoie,uo ki čiuo uosei neki čiuo uose skiemenyse;ski id ibalsiųi miš iųjų
d iga sių i ap adęp iegaidęnuo i agalės;laiky iskie ųjųi minkš ųjųp iebalsių a imo aisykliųi pan.Ki čiuo ų umpųjų
balsiųnegalimapailgin i(ne aisyklingasjų a imasg iaunabalsiųsis emą,nes ukmėlie u iųkalbojey a ienasišski iamųjųbalsių
požymių, ikbalsiųilgumugaliski iski aisa ž ilgiais ienodižodžiai:mẽs–mès,ls–lsi pan.).Plačiauapie a iesno masž .
Vals ybinėslie u iųkalboskomisijos( oliau–VLKK)nu a imą„Dėllie u iųbend inės a iesbū iniausių eikala imų“; aippa ž .
Gi denis,Pupkis1978;Gi denis2003:24–25;Pake ys,Pupkis2004i k .
[4]A baki aip–kul ū oskalbą(ž .Mikulėnienė2015),kaipp idė inės e ėsženklą,ku į ep ezen uojane ikkalboskul ū os

išmanymas,be i  aisyklinga,aiški a is.
[5]Kaipžinoma,pag indinis als ybinėskalbospoli ikos ikslas–s ip in i als ybinėskalboss a usąi p es ižą,ska in ijosplė ą,
už ik in i lie u ių kalbos unkcionalumą isose iešojo gy enimo s i yse, išlaiky i ją kalbų inkoje (ž . VLKK nu a imą „Dėl
als ybinėskalbos a ojimo,no minimoi sklaidosp og amospa i inimo“,2015‑04‑30,N .N‑2(157)).
[6] S aipsnyje ap a iami ezul a ai apskaičiuo i Lie u ių kalbos ins i u e 2013–2015 m. ykdan  Lie u os mokslo a ybos
inansuojamąp ojek ą„Daba inėsbal ųkalbos:spek inėsga sųcha ak e is ikos(ins umen inis y imas)“.P ojek o ykdy ojai:d .
Ju isG igo je as,d .InesėInd ičānė,d .Ju gi aJa osla ienė(p ojek o ado ė)i d .Joli aU bana ičienė.
[7]Taisyklingos,aiškios a iesklausimasak ualusne iklie u iųkalbai,p iski iamaip iemažai a ojamųpasauliokalbų,be i
didžiosiomskalboms, okiomskaipanglų.P z.,ž .in e ne eEnglishPhone icsandPhonology
<[h ps://www. acebook.com/English‑Phone ics‑and‑Phonology‑268299689848577/? e = s]>(žiū ė a2015‑10‑28).
[8] Vis da  ūks a išplė o ų diskusijų i  nusis o ėjusios nuomonės dėl daba inės bend inės kalbos (angl. common language),
s anda inėskalbos(angl.s anda dlanguage),pap as osioskalbos(angl.plainlanguage)samp a os, a osenosi  a ojimos ičiųbei
san ykiosu als ybinekalba.Glaus ą okių e minųkaip ašomojikalba,bend inėkalba,li e a ū inėkalba,s anda inėkalba a osenos
apž algąž .Cidzikai ė2002:280–282i  enmin.li .
[9]No in panag inė i,a s e imoskilmėsžodžiųbalsio[]( .y. onemos//alo ono) a imas(ypačkokybė)panašiosepozicijose
ski iasi nuo pap as o umpojo[e] ( . y. onemos /e/alo ono), planuojama a lik i ins umen inį i  audicinį y imą pasi enkan
a i inkamopobūdžio i iamąjąmedžiagą.An anoPake ioduomenimis(2003:33),balsių[]i [e] unkcinįsa a ankiškumągalima
pa ik in ipalyginusžodžių o masgès ų(daik a a žiogès asdgs.kilm.)i gès ų( eiksmažodžiogès i a iamojinuosaka):75–80p oc.
klausy ojų eisingaia pažino uosizoliuo aiiš a usžodžius.
[10]Izoliuo aiiš a ųkin amojopakilimoilgųjųbalsiųpa yzdžiųgalimapasiklausy ipaspaudus„[ie]“i a i inkamai„[uo]“.
[11]Minkš umoženkložymėjimasp ieša,ą ipo aidessimbolinis(laikydamiesinuoseklumo, u ė ume ašy ii p ieū,ų,u,o ipo
aidžių),no in pa ody i, kad uoa ejuga sas a ojamaspominkš ojo p iebalsio,dėl o jokokybėpakin a.Du ienodai aš e
žymimiski ingoskokybės umpiejibalsiaiapib auk i audonai(plačiaudėl aidžiųž .Pake ys2003:29,3išn.i min.li .;Gi denis
2003:194;DLKG2005:24–25).
[12]Kaipžinoma,e ek y igalibū i ik okia onemųklasi ikacijai  okiadi e enciniųpožymiųsis emabeihie a chija,ku ileidžia
kuonuosekliaui pap asčiauap ašy i isų onologiniųelemen ųsan ykiusi  isos onologinėssis emos unkciona imą(Gi denis
2003:201 .; aippa plg.Pake ys2003:32–37;DLKG2005:21–26).
[13]Pa eikslasim asišXXIamžiausp adžioslie u ių a mės:geoling is inisi socioling is inis y imas:žemėlapiaii jųkomen a ai,
suda ėDanguolėMikulėnienė,Viole aMeiliūnai ė,au o iaiD.Mikulėnienėi k .,Vilnius:B iedis,2014.
[14]Kompiu e inęp og amąFORMANT2.PASsukū ėAleksasGi denis, emdamasisRaymondPio o sky(Пиотровский1960:
24–38)pasiūly ume odu.
[15]Neno malizuo ųi no malizuo ųduomenų ezul a aismulkiauneap a iami.
[16]Kuoaukš esnis emb as, uodidesnėan osios o man ėsskai inė eikšmėi  onalumokoe icien as(laipsnis), odan isga so
aukš į.
[17]Lie u iųkalbosbalsiai[ɔː],[uː],[ɔ],[ʊ]( aippa [uɔ]) ealizuojamid ejopaisalo onais:p ieššiuosbalsiusgaliei ii kie ieji,i
minkš iejip iebalsiai(i /j/).Pominkš ųjųp iebalsių(i /j/) a ojamisup iešakėjębalsių a ian ai:jų a imop adžiojeliežu isy a
ge okaipasislinkęsįp iekį,be paskuidažniausiaia si aukiaįpag indinių(„pap as ųjų“)alo onųpadė į(plg.Gi denis2003:192i
min.li .,229;Ja osla ienė2014:76–77).Šiames aipsnyjenag inėjamapag indinių(nesup iešakėjusių)alo onųkokybėi  ukmė.
[18] Pa eikslas pa eng as pagal h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en /ipa‑cha  (žiū ė a 2015 09 02).
Labializuo i(lūpiniai)balsiaiišsidės ękiek ienosk aš inėsdešinėjepusėje,nelabializuo i(nelūpiniai)–kai ėje.
[19]Pa eiksleapsk i imaižymiilguosiusbalsius, ikampiai– umpuosiusbalsius.
